„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,0% (2016 metų rugsėjį metinis augimas sudarė 4,8%).

2016 metų spalio mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 403 Eur (+4 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 6,1%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 21,5% (+249 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose spalio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,5%, 0,3% ir 0,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 980 Eur (+5 Eur/m²), 1 007 Eur (+3 Eur/m²) ir 591 Eur (+1 Eur/m²). Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį – 552 Eur/m^².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,1%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 2,4%, Šiauliuose – 5,2% ir Panevėžyje – 4,1%.

„Žvelgiant į pastarųjų dvylikos mėnesių statistiką, matyti, kad šalies didmiesčiuose auga tiek naujos, tiek senos statybos butų kainos. Nors skirtingų būsto segmentų kainų pokytis yra panašus, tačiau stebimi ir tam tikri skirtumai. Išanalizavus aktyviausius šalies didmiesčius, matyti, kad Vilniuje sparčiau augo senos statybos butų kainos, o Kaune ir Klaipėdoje – naujos statybos butų. Per paskutinius dvylika mėnesių Vilniuje senos statybos butai brango 7,6%, o naujos statybos – 5,5%. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per tą patį laikotarpį senos statybos butų kainos išaugo atitinkamai 4,0% ir 2,1%, o naujos statybos – atitinkamai 5,1% ir 2,8%. Pastaruosius trejus metus itin sparčiai augusi naujos statybos butų pasiūla Vilniuje lėmė ir nuosaikesnį tokio būsto kainų augimą, tuo metu Kaune ir Klaipėdoje naujos statybos butų pasiūlos augimas nėra toks spartus ir tarp plėtotojų nejaučiama tokia didelė konkurencija kaip šalies sostinėje“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Butų ir namų pardavimo apimtys Lietuvoje pakilo į naujas aukštumas ir šių metų rodikliai yra aukščiausi nuo pat 2007-ųjų metų. VĮ Registrų centro duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 10% daugiau butų ir beveik 4% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su trečiuoju 2015 metų ketvirčiu. Per devynis 2016 metų mėnesius Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma 2 745 butų ir 815 namų sandorių. Paskutinį kartą daugiau sandorių buvo sudaryta tik 2007 metais, kuomet vidutiniškai per mėnesį Lietuvoje buvo nuperkama 3 006 butai ir 1 009 namai, skelbiama nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ pranešime.

„Augantis būsto rinkos aktyvumas lėmė tolimesnį būsto kainų augimą šalies didmiesčiuose, trečiąjį šių metų ketvirtį bendras butų kainų augimas penkiuose šalies didmiesčiuose sudarė 1,1%“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Sparčiausias kainų augimas per šių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo užfiksuotas Vilniuje, kur butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 1,7% (iki 1 399 Eur/m²). Kaune butų kainos per tą patį laikotarpį augo 0,5% (iki 975 Eur/m²), Klaipėdoje – 0,2% (iki 1 004 Eur/m²), Šiauliuose – 0,8% (iki 590 Eur/m²) ir Panevėžyje – 0,9% (iki 552 Eur/m²). „Ober-Haus“ duomenimis, per metus butų kainos Vilniuje augo 6,0%, Kaune – 3,6%, Klaipėdoje – 2,4%, Šiauliuose – 5,1% ir Panevėžyje – 4,1%. Panašios tendencijos buvo stebimos ir butų nuomos rinkoje. Butų nuomos kainos 2016 metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2015 metų trečiuoju ketvirčiu, Vilniuje vidutiniškai ūgtelėjo 4,6%, Kaune augo 1,8%, o Klaipėdoje pakilo 2,7%.

Pasak S. Vagonio, naujų butų pardavimo apimtys Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje išlieka stabilios, kai tuo metu Šiauliuose ir Panevėžyje naujų daugiabučių plėtra iš esmės sustojusi, čia parduodami naujos statybos butai tik keliuose daugiabučių projektuose. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per trečiąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 1 267 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 11% mažiau nei jų buvo realizuota per 2016 metų antrąjį ketvirtį, tačiau 27% daugiau nei buvo realizuota per 2015 metų trečiąjį ketvirtį.

„Po itin rezultatyvaus šių metų antrojo ketvirčio šalies sostinėje naujų butų pardavimo apimtys per šių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį šiek tiek smuko, tačiau ir vėl peržengė 1 000 butų ribą: Vilniuje per trečiąjį šių metų ketvirtį buvo realizuoti 1 022 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose“, – kalba S. Vagonis. Tai yra beveik 14% mažiau nei jų buvo realizuota per antrąjį šių metų ketvirtį, tačiau 26% daugiau nei jų buvo realizuota prieš metus. Pardavimo statistikoje ir toliau dominavo patys naujausi projektai, kuriuose yra didžiausias parduodamo būsto pasirinkimas. „Ober-Haus“ duomenimis, net 79% per trečiąjį šių metų ketvirtį realizuotų naujos statybos butų buvo iš 2016-2017 metų projektų, 14% – iš 2015 metais baigtų statyti projektų ir tik 7% – iš 2007-2014 metais pastatytų daugiabučių.

Nepaisant sostinėje nemažėjančių daugiabučių statybų apimčių, itin aktyvi būsto rinka neleidžia augti neparduotų butų skaičiui jau įgyvendintuose projektuose. Per trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje neparduotų butų kiekis jau pastatytuose projektuose ūgtelėjo 1% ir ketvirčio pabaigoje sudarė 1 074, per metus neparduotų butų skaičius sostinėje sumažėjo beveik 14%. Tuo metu Lietuvos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – per metus neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose sumažėjo 18% ir šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 1 885. „Ober-Haus“ skaičiavimais, tai yra žemiausias rodiklis nuo 2008-ųjų metų.

Kaune per trečiąjį 2016 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 129 butai pirminėje rinkoje. Tai yra 10% mažiau palyginus su antruoju šių metu ketvirčiu, tačiau 33% daugiau nei buvo realizuota per trečiąjį 2015 metų ketvirtį. Neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose Kaune mažėja penktą ketvirtį iš eilės ir šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 265. Tuo metu Klaipėdoje per trečiąjį šių metų ketvirtį buvo parduota arba rezervuota 114 naujų butų – 31% daugiau nei per antrąjį 2016 ketvirtį ir 34% daugiau nei prieš metus. Klaipėdoje neparduotų butų skaičius taip pat mažėjo jau penktą mėnesį iš eilės ir šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 519.

Lyginant su sostine, didesnio daugiabučių statybų proveržio Kaune ir Klaipėdoje dar nematyti. Planuojama, kad šiais metais Kaune bus įgyvendinta 10 skirtingų daugiabučių projektų ir ankstesnių projektų naujų etapų, kuriuose iš viso bus įrengta 320 butų. Klaipėdoje planuojama iki šių metų pabaigos įgyvendinti 8 skirtingus projektus (etapus), kuriuose iš viso bus virš 250 naujų butų. Tačiau Kaunas ir Klaipėda dar negali lygiuotis į šalies sostinę, kurioje pasirinkimo galimybės itin plačios ir gausios. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šiais metais plėtotojai Vilniuje planuoja įgyvendinti virš 50 daugiabučių projektų ir jų etapų, kuriuose bus įrengta apie 3 900 butų, 10% daugiau nei buvo pastatyta 2015 metais.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Naujo būsto pasiūlos pokyčiai stebimi ne tik daugiabučių pastatų, tačiau ir individualių bei sublokuotų namų rinkoje – didėjančios gyventojų pajamos ir augantis didesnio gyvenamojo ploto poreikis, pastaruoju metu plėtotojus paskatino nukreipti dalį investicijų ir į namų gyvenviečių plėtrą. Ypač akivaizdūs pokyčiai fiksuojami šalies sostinėje. Jeigu daugiabučių namų statybų atsigavimo pradžia sostinėje galima laikyti 2012-2013 metų laikotarpį, tai aktyvesnė namų gyvenviečių plėtra prasidėjo 2014-2015 metais. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, 2016 metais plėtotojai Vilniaus mieste ir jo apylinkėse planuoja iš viso pastatyti net apie 360 naujų namų arba 67% daugiau nei jų buvo pastatyta 2015 metais. Ir tai yra didžiausias metinis pasiūlos rodiklis nuo pat 2007-ųjų metų, kuomet rinkai buvo pasiūlyta arti 490 namų.

Tačiau lyginant šių metų namų gyvenviečių plėtrą su aktyviausiu jos plėtros laikotarpiu 2007 metais, matomi akivaizdūs skirtumai. Šiuo metu plėtotojai rinkai pateikia visiškai kitokį produktą, kuris atspindi šių dienų realijas – mažesnis gyvenamasis plotas už mažesnę galutinę kainą. „Jeigu 2007 metais Vilniaus regione plėtotojų pastatytuose kvartaluose namų vidutinis bendras plotas sudarė 186 m², tai šiais metais plėtotojai pardavimui siūlo 111 m² vidutinio ploto namus. Tai yra žemiausias rodiklis per pastaruosius 15 metų ir vargu ar artimiausiu metu šios tendencijos keisis“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Šiuo metu plėtotojai investuoja į įvairios apimties gyvenamųjų namų kvartalus, kuriuose dominuoja nedidelio ploto sublokuotų namų eilės – kotedžai. Jeigu anksčiau tipinę namų gyvenvietę sudarydavo atskiri individualūs namai ir per garažus sujungti dvibučiai namai, tai šiuo metu plėtotojai pirkėjams dažniausiai siūlo ilgesnėje eilėje sublokuotus namus (kotedžus), kurių vidaus patalpose dažnai nėra suprojektuotos vietos automobiliams. Automobilių vietos projektuojamos lauko aikštelėje arba šalia namo įrengiamos tik stoginės. Tačiau bendras namo plotas mažėja ne tik garažų sąskaita, rinkai siūlomi namai su vis mažesniu gyvenamuoju plotu: dabar jau tapo įprasta projektuoti namus, kuriuose gyvenamasis plotas sudaro apie 80-110 m², o atskirais atvejais siūlomi sublokuoti namai, kurių plotas nesiekia net 60 m^².

Plėtotojai stengiasi įtikti pirkėjams, kurie svajoja turėti nuosavą būstą toliau nuo miesto šurmulio, arčiau gamtos, su kuo mažiau kaimynų, atskiru įėjimu ir nuosavu žemės sklypu. Mažo ploto sublokuoti namai leidžia bent formaliai išpildyti pirkėjų lūkesčius dėl nuosavo namo ir, svarbiausia, pateikti tai už kuo mažesnę galutinę kainą. Tokio tipo būsto pirkėjai dažniausiai turi tenkintis ne tik mažesniu gyvenamuoju plotu, tačiau ir itin nedideliu nuosavu žemės sklypeliu. „Analizuojant 2016 metų Vilniaus plėtotojų projektus, matyti, kad dažniausiai namai statomi ant 2-4 arų ploto žemės sklypų. Tačiau tankiai apstatytuose projektuose, kuriuose dominuoja kotedžai, žemės sklypo plotas gali siekti tik 1,5-1,8 aro, todėl nesunku įsivaizduoti, kad nuosavo žemės sklypo nuosavybė ir naudojimas yra įgyvendinama tik formaliai, jei tokiuose kvartaluose nesukuriamos bendro naudojimo erdvės – bendros vaikų žaidimų zonos, sporto aikštelės ir panašiai“, – teigia S. Vagonis. Tuo tarpu individualių ar sublokuotų namų, kuriems priklauso daugiau nei 6 arų žemės sklypo plotas, pasirinkimas yra itin negausus. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 19 skirtingų namų projektų ar jų etapų, kurie bus įgyvendinti Vilniaus mieste ir jo apylinkėse šiais metais, tik keturiuose projektuose siūlomi namai su didesnio ploto (virš 6 arų) žemės sklypais.

Šių dienų namų plėtros tendencijos leidžia plėtotojams pasiūlyti savo produktą vis platesniam pirkėjų ratui. Mažesnis namų ir žemės sklypų plotas reiškia ir mažesnę galutinę įsigijimo kainą, kuri išlieka svarbiu kriterijumi renkantis būstą. Šiuo metu Vilniaus mieste ir jo apylinkėse statomi nedidelio ploto namai su daline apdaila (iki 100-120 m²) dažniausiai parduodami už 80 000-120 000 Eur. Didesnio ploto ir patrauklesnėse vietose esančius namus su daline apdaila dažniausiai siūloma įsigyti už 140 000-170 000 Eur. „Žvelgiant į namų projektų realizacijos tempus, matyti, kad plėtotojai sugebėjo prisitaikyti prie rinkos poreikių ir siūlo rinkai likvidų produktą“, – pastebi S. Vagonis. Šiuo metu iš Vilniaus mieste ir jo apylinkėse šiais metais pastatytų ir iki metų pabaigos planuojamų baigti statyti namų parduota ir rezervuota yra du trečdaliai (66%).

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,8% (2016 metų rugpjūtį metinis augimas sudarė 4,7%).

2016 metų rugsėjo mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,5% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 399 Eur (+6 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 6,0%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 21,2% (+245 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugsėjo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,2%, 0,1%, 0,1% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 975 Eur (+2 Eur/m²), 1 004 Eur (+1 Eur/m²), 590 (+1 Eur/m²) ir 552 Eur (+4 Eur/m²).

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,0%, Kaune – 3,6%, Klaipėdoje – 2,4%, Šiauliuose – 5,1% ir Panevėžyje – 4,1%.

„VĮ Registro centro duomenimis, šių metų rugsėjo mėnesį Vilniuje įregistruota beveik 1 140 butų pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra antras didžiausias mėnesinis rodiklis per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį ir gausesnis sandorių skaičius buvo užregistruotas tik 2007 metų kovą (virš 1 260 sandorių). Akivaizdu, kad didelę įtaką tokiam dideliam sandorių skaičiui turėjo naujai statomi daugiabučiai namai ir juose registruojamos pirkimo-pardavimo sutartys. Rugsėjo statistika nėra tik momentinis aktyvumo šuolis – visais 2016 metų mėnesiais Vilniuje yra fiksuojamas itin gausus butų sandorių kiekis. Iš viso per devynis šių metų mėnesius butų sandorių sudaryta 14,5% daugiau nei per tą patį 2015 metų laikotarpį ir tik 7% mažiau nei per tą patį 2007 metų laikotarpį, kuomet buvo fiksuojamos didžiausios butų sandorių apimtys. Šių metų bendras butų sandorių kiekis Kaune ir Klaipėdoje yra atitinkamai 11% ir 30% mažesnis nei fiksuotas per tą patį laikotarpį 2007 metais. Tuo tarpu Šiauliuose ir Panevėžyje didžiausios butų sandorių apimtys fiksuotos 2004 metais, o šių metų sandorių kiekis, palyginus su 2004 metais, Šiauliuose yra mažesnis 20%, Panevėžyje – 34%“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,7% (2016 metų liepos metinis augimas sudarė 4,8%).

2016 metų rugpjūčio mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 393 Eur (+10 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 5,8%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 20,7% (+239 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje rugpjūčio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,2%, 0,1% ir 0,2% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 973 Eur (+2 Eur/m²), 1 003 Eur ir 548 Eur (+1 Eur/m²). Šiauliuose kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį – 589 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,8%, Kaune – 3,4%, Klaipėdoje – 2,3%, Šiauliuose – 5,4% ir Panevėžyje – 3,5%.

Teigiami butų kainų pokyčiai rugpjūčio mėnesį buvo fiksuojami ir Rygoje. „Ober-Haus“ duomenimis, Latvijos sostinėje butų kainos augo 1,0% ir vidutinė kvadratinio metro kaina čia pasiekė 1 123 Eur/m². O per paskutinius 12 mėnesių butų kainos Rygoje kilo 6,8%. Tuo metu Estijos sostinėje užfiksuotas 1,5% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina smuktelėjo iki 1 638 Eur/m². Bendras butų kainų lygis per pastaruosius 12 mėnesių Taline ūgtelėjo 4,3%.

Šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais Vilniuje sudarytas 6 891 butų sandoris ir tai yra 13,3% daugiau nei tais pačiais mėnesiais 2015 metais. Rygoje įregistruoti 6 258 sandoriai, 19,8% daugiau nei 2015 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais. Tuo metu Taline butų sandorių skaičius, palyginti su 2015 metų sausio-rugpjūčio rezultatais, augo 3,2%, buvo atlikta 5 870 butų pardavimo sandorių.

„Būsto kainų augimas įgauna pagreitį tiek Vilniuje, tiek ir Rygoje. Tuo tarpu Estijos sostinėje jau fiksuojamas mažiausias metinis kainų augimas tarp Baltijos šalių sostinių. Būsto kainos Vilniuje ir Rygoje per paskutinius 12 mėnesių augo atitinkamai 5,8% ir 6,8%. Tuo metu Taline per tą patį laikotarpį tik 4,3%. Sulėtėjusį kainų augimą Estijos sostinėje lemia tai, kad Taline per pastaruosius 5 metus buvo fiksuojamas pats sparčiausias būsto kainų augimas ir dabartinis kainų lygis šiame mieste (1 638 Eur/m²) tik nežymiai nusileidžia 2007 metais užfiksuotai aukščiausiai kainai (1 707 Eur/m²). Tačiau Talinas lenkia Vilnių ir Rygą ne tik pagal būsto kainų lygį, bet ir toliau išlieka lyderiu pagal rinkos aktyvumą. Per šių metų aštuonis mėnesius 1 000-iui Talino gyventojų teko 13,4 butų pirkimo-pardavimo sandorių, Vilniuje – 12,7, o Rygoje – 9,8. Nuo 2008 metų didžiausi rinkos aktyvumo rodikliai beveik kasmet fiksuojami Taline, per šį laikotarpį didesnis rinkos aktyvumas nei Taline buvo užfiksuotas tik 2014 metais Vilniuje. Tuo tarpu Rygoje būsto rinkos aktyvumas vidutiniškai išlieka net 20-30% žemesnis nei Vilniuje ir Taline“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Daugelis nustebtų sužinoję, kad prieš kelis dešimtmečius Užupis buvo vienas pavojingiausių Vilniaus rajonų. Šiandien palei Vilnelę besidriekianti bohemos oazė pasikeitė neatpažįstamai, o tai lėmė prieš dešimtmetį prasidėjęs Užupio renesansas.

Užupio atgimimas siejamas su Vilniaus Dailės akademijos įsteigimu, kai tuo metu skurdus Užupio rajonas viliojo meno studentus, kurie čia rado pigaus būsto alternatyvas. Pamažu čia kūrėsi menininkų bendruomenės gerokai pagerinusios rajono atmosferą. Viso šio proceso kulminacija tapo Užupio respublikos paskelbimas, kuris reiškė, kad ši miesto dalis tapo tokia pat laisva kūrybai ir įdomiam gyvenimui kaip Monmartras Paryžiuje arba Kristianija Kopenhagoje.

Statybos sutapo su nepriklausomybe

Tuo tarpu nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad antrasis arba išoriškas Užupio atgimimas prasidėjo praėjus keliems metams po Užupio angelo skulptūros atidengimo – 2005 metais.  Kaip pasakoja nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka, tais metais pradėti įgyvendinti keli labai skirtingi, bet didžiausią įtaką naujo Užupio veido formavimuisi suteikę projektai.

„Vienas didžiausių buvo kompanijos „Ramada“ projektas Krivių ir Baltojo skersgatvio sankirtoje. Čia pastatyta virš 100 butų, modernus ir naujas būstas pritraukė jaunas šeimas. Tuo tarpu „YIT Kausta“ vystė kitą keliais etapais vykusį ir išties išskirtinį projektą Krivių gatvėje, čia uždaroje teritorijoje pastatyti 2-3 aukštų namai su mansardomis. Trečiasis ryškiausias tuo metu įgyvendintas naujo būsto projektas Užupyje buvo bendrovės „Ginta ir partneriai“ namo statybos Užupio g. 25“, – apie plėtrą pasakoja ekspertas.

Tiesa, jis pastebi, kad naujų statybų bumas rajone baigėsi ir dabar prasideda senųjų objektų rekonstrukcija. Taip išlaikomas originalusis Užupio veidas ir dvasia. Kaip pasakoja A. Šapoka, vienas iš tokių projektų pavyzdžių – „Lords LB Asset Management“ vystomas projektas „Užupio vartai“.

„Užupio vartai“ grąžino buvusį pastato užstatymą iš Krivių gatvės pusės. Atgimęs šviesus pastatas išlaikė senojo Užupio veidą, tačiau tuo pačiu gyventojams pasiūlė modernų ir šiuolaikišką būstą. Taip pat buvo atsižvelgta į Užupio bendruomenės prašymą restauruojamoje pastato dalyje nestatyti  4 aukštų, o daryti 3 aukštų pastatą. Siekiant senųjų tradicijų čia paliktos laisvos skvero ribos, statinio vidiniame kieme atgaivintos senosios klasicistinės kolonos, o dalyje butų – atidengtos autentiškos freskos“, – atskleidžia jis.

Plėsis tik pakraščiuose

Panašiu keliu statomi projektai „Užupio citadelė“ šalia Užupio angelo ir „Užupio krantinės“, iškilusios vietoje čia stovėjusios siuvyklos. Ekspertas pastebi, kad centrinėje prestižinio rajono dalyje vietos naujoms statyboms mažėja, taigi lieka vietos tik pavienių nedidelių namų statyboms, o kitiems reikalingas restauravimas.

A. Šapoka prognozuoja, kad tokiu atveju didžiausia plėtra numatoma periferinėse Užupio dalyse, kurios anksčiau buvo skirtos pramonei.

„Kai lieka vis mažiau vietos centrinėje Užupio dalyje, natūralu, kad didžiausia naujos statybos namų plėtra vyksta jo pakraščiuose. Šiandien būtent čia yra daugiausiai erdvės naujiems projektams. Tokiu būdu yra statomos „Užupio krantinės“ vietoje „Vilijos“ siuvyklos, o buvusioje „Skytek“ gamyklos vietoje numatytas dar didesnis projektas“, – prognozuoja ekspertas.

Rugsėjo 8 d. vykusioje Vilniaus regiono konferencijoje „Gazelė 2016“ nekilnojamojo turto bendrovei „Ober-Haus“ įteiktas „Gazelė 2015“ apdovanojimas – įmonė pripažinta, kaip viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai augančių Lietuvos bendrovių.

„Istoriškai susikūrusi unikali organizacinė kultūra, sėkmingai išgyventi du ekonominiai sunkmečiai ir 17 metų darbo patirtis sukuria tokį tvarų konkurencinį pranašumą, kad kasmetinis augimas įmonei tampa neatsiejama veiklos dalis“,- teigia Remigijus Pleteras, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

„Verslo žinių“ rengiamame konkurse dalyvauja bet kokios nuosavybės įmonės, kurios pradėjo veiklą ne vėliau kaip 2012 metais ir jų apyvarta augo 4 metus iš eilus ne mažiau kaip 20%. Tačiau čia svarbus ne vien tik augimo kriterijus, bet ir skaidrumas bei viešumas: įmonė turi tvarkingai mokėti įstatymais numatytus mokesčius ir kasdienėje veikloje vadovautis geros verslo praktikos principais.

Nuo 1998 metų Lietuvoje veiklą vykdanti „Ober-Haus“ šiuo metu turi 10 biurų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose), kuriuose dirba daugiau nei 130 nekilnojamojo turto ekspertų.

Plačiau: www.vz.lt/apie-projekta

„Realia Group“, didžiausia nekilnojamojo turto paslaugų įmonių grupė Suomijoje ir Baltijos valstybėse, kuriai priklauso ir „Ober-Haus Real Estate Advisors“, įsigijo bendrovę „Corbel“, trečią pagal dydį nekilnojamojo turto valdymo ir administravimo kompaniją Suomijoje. „Corbel“ prisijungimas yra „Realia Group“ augimo strategijos dalis, siekiant plėsti grupės nekilnojamojo turto paslaugų paketą bei teikti aukščiausios kokybės paslaugas. Tarp suomių privataus kapitalo fondo „Valedo Partners Fund I AB“, kuriai iki šiol priklausė „Corbel“, ir „Realia Group“ pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta šią savaitę, rugpjūčio 31 d.

„Corbel“, įkurta 2008 metais Suomijoje, teikia nekilnojamojo turto valdymo ir administravimo paslaugas visoje šalyje ir turi biurus 12 didžiausių Suomijos miestų. Įmonė dirba tiek su gyvenamojo, tiek su komercinio nekilnojamojo turto priežiūra ir valdymu, taip pat teikia finansų valdymo paslaugas. „Corbel“ šiuo metu dirba apie 190 darbuotojų.

„Corbel“ sėkmingai papildys „Realia Group“ labai aukštos kokybės paslaugomis ir patirtimi. Naujo nario prisijungimas prie grupės yra mūsų augimo strategijos dalis ir dera su mūsų planais plėsti teikiamas nekilnojamojo turto paslaugas. Tvirtai tikiu, kad naujas narys mums padės tapti dar konkurencingesniais nekilnojamojo turto paslaugų sektoriuje, tad nekantrauju pradėti dirbti kartu“, – teigia Matti Bergendahl, „Realia Group“ generalinis direktorius.

„Nuo 2011 metų, kuomet „Corbel“ prisijungė prie „Valedo“ fondo, kompanija stipriai išaugo ir sustiprėjo visose savo veiklos srityse. Labai džiaugiamės, kad šiandien suvienijome savo jėgas kartu su „Realia Group“ komanda“, – sako Sampsa Ratia, „Corbel“ generalinis direktorius.

„Ober-Haus“ 2007 metais susijungė su Suomijos nekilnojamojo turto rinkos lydere „Realia Group“. Šiuo metu ši tarptautinė įmonių grupė yra didžiausias nekilnojamojo turto paslaugų teikėjas Suomijoje ir Baltijos valstybėse. „Realia Group“ sudaro Suomijoje veikiančios bendrovės „Huoneistokeskus“, „SKV Kiinteistönvälitys“, „Huom! Huoneistomarkkinointi“, „Realia Isännöinti“,  „Realia Management“ ir „Ober-Haus“ Baltijos valstybėse. Metinės „Realia Group“ pajamos siekia 100 mln. eurų., o grupėje dirba daugiau nei 1 600 profesionalų.

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis:

Remigijus Pleteras
„Ober-Haus“ generalinis direktorius
Mob. +370 659 35 033
El. paštas remigijus.pleteras@ober-haus.lt

Modernių biurų plėtra nors ir skirtingais tempais, tačiau vyksta visuose trijuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose: Klaipėdoje po ilgos pertraukos įgyvendinti pirmieji nauji biurų projektai, Kaune kol kas plėtojami nedidelės apimties projektai, bet jau rengiamasi ir didesnėms statyboms, o Vilniuje tuo metu ruošiamasi didžiųjų verslo centrų statybų pabaigai bei naujų projektų startui, skelbiama „Ober-Haus“ biurų rinkos apžvalgoje.

Antrąjį šių metų ketvirtį biurų sektoriuje pasiūlos augimas fiksuojamas net Klaipėdoje. Minijos g. buvo baigtos 2 000 m² bendro ploto verslo centro „M19“ statybos. Šio projekto plėtotojai „Stemma Management“ tai jau antrasis biurų projektas, kurį ji pateikė Klaipėdos rinkai per pastaruosius kelis metus. Įgyvendinus šį projektą, bendras naudingas modernių biurų plotas šių metų viduryje Klaipėdoje ūgtelėjo iki 64 900 m². Nepaisant nuomininkų susidomėjimo naujais biurų projektais, anksčiau pastatyti verslo centrai nėra tokie patrauklūs ir bendras laisvų biuro patalpų lygis išlieka vis dar itin aukštame lygyje. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje laisvų modernių biuro patalpų lygis sudarė 18,7%, o biurų nuomos kainos išliko tokios pačios kaip ir pirmojo ketvirčio pabaigoje – B klasės pastatuose nuo 6,0 iki 9,0 Eur/m², o A klasės pastatuose – 8,5-12,5 Eur/m².

Tuo metu Kauno biuro patalpų rinka įgauna vis didesnį pagreitį. Kol kas Kaune investuotojai koncentruojasi į nedidelių administracinių pastatų plėtrą ir po truputį rengiasi didesnių projektų statyboms. Šių metų pradžioje Kauno mieste buvo baigta tik vieno administracinio pastato rekonstrukcija (verslo centras „Neris“), o štai per antrąjį šių metų pusmetį Kaune planuojama baigti dar 5 naujų projektų statybas (Vytauto pr., Taikos pr., Pramonės pr., Partizanų g. ir Savanorių pr.), kuriuose nuomininkams bus pasiūlytos šiuolaikiškos biuro patalpos. Iš viso per 2016 metus Kauno miesto biurų rinka pasipildys 11 300 m² biurų ploto. Šių metų viduryje bendras naudingas modernių biurų plotas Kaune sudarė 91 300 m².

„Dar didesnis biuro patalpų pasiūlos šuolis Kaune planuojamas 2017-2018 metais, kuomet rinkai planuojama pasiūlyti ir gerokai didesnių verslo centrų. Apibendrinus esamus plėtotojų ketinimus, per ateinančius kelis metus Kaune galėtų būti įgyvendinti dar bent 6-7 nauji projektai, kurie šiuo metu yra įvairiose stadijose“,- pastebi Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Šie jau plėtojami ir planuojami projektai, esantys Jonavos g., Vytauto pr., Karaliaus Mindaugo pr., K. Donelaičio g., K. Baršausko g. ir Savanorių pr. rinkai galėtų pasiūlyti kartu sudėjus iki 30 000 m² modernaus biurų ploto. Tai būtų išties didelis postūmis Kauno biurų rinkos plėtrai, kadangi šiuo metu potencialūs didesni nuomininkai neturi beveik jokio pasirinkimo. Laisvų modernių biuro patalpų lygis Kaune šių metų viduryje sudarė tik 2,1% arba 2 000 m² laisvo ploto jau veikiančiuose pastatuose. Biurų nuomos kainų pokyčiai taip pat yra palankūs naujų projektų plėtrai. Ir nors modernių biurų nuomos kainų pokytis nėra didelis (per pirmąjį šių metų pusmetį biurų nuomos kainos Kaune vidutiniškai ūgtelėjo 5%), tačiau suteikia papildomo stimulo plėtotojams. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šiuo metu Kaune B klasės biurai siūlomi nuomotis už 6,0-10,0 Eur/m², A klasės – 10,5-13,0 Eur/m².

Tuo metu Vilniaus biurų rinkai antrasis šių metų pusmetis nusimato itin gausus, kadangi bus baigti visi 6 šių metų projektai, kurių naudingas biurų plotas sudarys net 82 600 m² („Quadrum“, „CITY“, „135“, „Green Hall 2“, „HIGHWAY“ ir „Delta“). Kadangi naujų verslo centrų per pirmąjį šių metų pusmetį nebuvo atidaryta, laisvų patalpų lygis Vilniaus verslo centruose sumažėjo iki 3,5%. Laisvų patalpų kiekis šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 19 000 m². 2017 metais plėtotojai deklaruoja pateiksiantys dar 69 200 m² modernių biuro patalpų 13 skirtingų projektų (V. Gerulaičio g., Saltoniškių g., T. Narbuto g., Lvovo g., Naugarduko g., P. Baublio g., Liepyno g., Mozūriškių g., Verkių g., Viršuliškių skg. ir Kareivių g.). S. Vagonis atkreipia dėmesį, jog didžioji dalis šių projektų jau yra faktiškai vykstančių statybų stadijoje, tad panašu, kad šie projektai bus įgyvendinti ir per 2016-2017 metus stebėsime tokias pačias įspūdingas biurų plėtros apimtis, kokios buvo tik 2008-2009 metais.

Būtent prieš 8 metus itin sparti biurų plėtra sutapo su pasaulinės finansų krizės pradžia ir tai lėmė, kad 2008 metų pabaigoje laisvų patalpų lygis sostinėje šoko iki 10%. 2009 metų pabaigoje jau buvo fiksuojamas beveik 18% neužimtumo lygis, o nuomos kainų lygis per 2009 metus smuko 40%. S. Vagonio nuomone, dabartinėmis ekonominėmis ir rinkos sąlygomis tokio scenarijaus pasikartojimas yra mažai tikėtinas. „Tvariai kylanti šalies ekonomika ir augantis sostinės investicinis patrauklumas tarptautinių įmonių įsikūrimo ir plėtros požiūriu iki šiol lėmė pakankamai sklandžią naujų biuro pastatų projektų realizaciją bei leidžia tikėtis, kad naujai statomų verslo centrų atidarymo dieną didžioji dalis patalpų juose irgi bus išnuomota. Taip pat reikia pastebėti, jog dalis pastatų ir patalpų yra plėtojama savo reikmėms, kuomet iš senesnių patalpų į naujus pastatus kelsis patys statytojai ar su jais susijusios įmonės. Todėl didesnio laisvų patalpų lygio šuolio tikėtis šiais metais neverta, visgi nuo antrojo 2016 metų pusmečio jau stebėsime ne mažėjantį, bet nuosaikiai augantį laisvų patalpų kiekio augimą“, – teigia S. Vagonis.

Kad pastaruoju metu Vilniuje vyksta pakankamai stipri konkurencinė kova tarp verslo centrų, rodo ir stabilios modernių biurų nuomos kainos, kurios iš esmės nesikeičia jau nuo 2015 metų pabaigos. Šiuo metu B klasės biurai siūlomi nuomotis už 8,5-13,0 Eur/m², A klasės – 13,5-16,5 Eur/m². „Ober-Haus“ skaičiavimais, nuo pastarojo žemiausio biurų nuomos kainų lygio 2010 metais, biurų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai išaugo jau virš 40%. Galima teigti, kad dabartinis ir artimiausiu metu planuojamas pasiūlos ir paklausos santykis suformavo nuomos kainų viršūnę ir mažai tikėtina, kad per ateinančius kelis metus ji galėtų būti pastebimiau viršyta.

Pilną II ketv. komercinio NT apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Investuotojų į Baltijos šalių komercinį turtą apetitas ir toliau sparčiai auga – 2016 metų pirmasis pusmetis buvo itin sėkmingas tiek modernaus komercinio turto pirkėjams, tiek pardavėjams. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per šį laikotarpį buvo sudaryti 22 investiciniai sandoriai, kurių metu nupirkta 423,000 m² modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos). Bendra įsigyto turto vertė sudarė 436 mln. eurų ir tai yra 11% daugiau nei per pirmąjį 2015 metų pusmetį, skelbiama „Ober-Haus“ komercinio nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.

Ilgą laiką atsilikdama nuo Estijos ir Lietuvos, šiais metais lyderio pozicijas užima Latvija. Iš viso per minėtąjį laikotarpį Latvijoje investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą vertė pasiekė 220 mln. eurų arba beveik 51% visų investicijų Baltijos šalyse. Tam didžiausią įtaką turėjo du dideli investiciniai sandoriai, kurių metu Rygoje buvo įsigyti prekybos centrai „Domina“ ir „Riga Plaza“, bendra šių sandorių vertė sudarė 168 mln. eurų. Tuo tarpu Estijoje investicinių sandorių suma pasiekė 126 mln. eurų arba beveik 29% visų investicijų Baltijos šalyse. Didžiausi investiciniai sandoriai Estijoje buvo fiksuojami taip pat prekybinių patalpų sektoriuje – įsigyti du Taline esantys prekybos centrai „Mustamae Keskus“ ir „Magistral“. Per pirmąjį šių metų pusmetį mažiausiai investicijų sulaukė Lietuva, kurioje įsigyta turto už 90 mln. eurų. Didžiausias vieno objekto sandoris Lietuvoje tapo likusios „Nordika“ prekybos centro valdytojos akcijų dalies įsigijimas šių metų viduryje. Estijos kompanija „Zenith Capital Management” jau 2015 metų pabaigoje buvo įsigijusi pusę prekybos centro „Nordika” valdytojos akcijų.

Vienas įdomesnių sandorių Baltijos šalyse buvo paskelbtas šių metų kovą – „Partners Group“ ir „Northern Horizon Capital“ bendrai įkurta įmonė „Laurus“ iš Nyderlandų bendrovės „Geneba“ įsigijo virš 40 įvairios komercinės paskirties objektų visose Baltijos šalyse – daugiausia tai esami arba buvę SEB banko padaliniai. 2014 metais „Geneba“ perėmė didžiąją dalį „Homburg Invest“ nuo 2007 metų valdyto nekilnojamojo turto portfelio Baltijos šalyse.

Vertinant investicijų apimtis Baltijos šalyse pagal nekilnojamojo turto segmentus, šiais metais didžiausio susidomėjimo sulaukė prekybinės paskirties turtas. „Ober-Haus“ duomenimis, iš 436 mln. eurų investuotų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje net 59% jų teko prekybinių patalpų sektoriui. Beveik dvigubai mažiau teko biurams (31%), o likusi mažiausia dalis (10%) tradiciškai atiteko sandėliavimo ir gamybinėms patalpoms.

„Vertinant ankstesnių ir šių metų rezultatus, matyti, kad komercinis nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse ir toliau išlieka tik vietinio ir skandinaviško kapitalo akiratyje. O investuotojai iš kitų regionų nei Baltija ar Skandinavija dažniausiai būna su nekilnojamuoju turtu tiesiogiai nesusijusios įmonės arba didesni investiciniai fondai, kurie įsigydami stambius tarptautinius nekilnojamojo turto portfelius kartais perima ir turtą Baltijos šalyse“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.  Pavyzdžiui, JAV investicijų valdymo bendrovės „Blackstone“ fondas 2015 metais įsigijo didelės vertės nekilnojamojo turto portfelį Skandinavijos šalyse, kuriame taip pat buvo ir 3 prekybos centrai Rygoje. Nepaisant pavienių tiesiogiai į Baltijos šalių rinkas žengiančių didesnių investuotojų, statistika rodo jau ilgą laiką nekintančias tendencijas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per pirmąjį šių metų pusmetį į modernų komercinės paskirties turtą daugiausiai investavo Baltijos šalių fondai ir privatūs investuotojai (47% visų investicijų). 19% investicijų teko skandinaviško kapitalo įmonėms, o likę 34% – kitų šalių investuotojams (Šveicarija, Rusija, Malta ir kt.).

„Tikėtina, kad antrasis šių metų pusmetis taip pat išliks pakankamai aktyvus. Nepaisant toliau augančių turto savininkų lūkesčių dėl parduodamo turto vertės, pirkėjai ir toliau aktyviai domisi ir derasi dėl įvairios paskirties komercinio turto įsigijimo. O šiuo metu planuojami sandoriai, kurie, matyt, bus įgyvendinti iki šių metų pabaigos, leidžia tikėtis itin gero metinio rezultato Baltijos šalyse“,- prognozuoja S. Vagonis.

Pilną II ketv. komercinio NT apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228