Nors daugumai Žvėrynas labiau asocijuojasi su prestižiniu gyvenamuoju rajonu, tačiau pastaruosius 15 metų čia steigiasi vis daugiau įmonių biurų, aktyviai statomi nauji verslo centrai, kurie Žvėryną padalino tarsi į dvi dalis: naująjį ir senąjį. „Mažaaukšte statyba, želdinių gausa ir nedidelėmis gatvėmis pasižyminti teritorija tarp T. Narbuto gatvės ir Neries upės liko senuoju, tikruoju Žvėrynu. Tuo metu visai kitoks, kiek triukšmingesnis ir greitesnis gyvenimo tempas verda naujajame Žvėryne – šiaurinėje Žvėryno seniūnijos teritorijoje tarp T. Narbuto ir Ukmergės, Saltoniškių ir Geležinio Vilko gatvių, šalia prekybos centro „Panorama““, – teigia Darius Tumas, „Ober-Haus“ Komercinio NT departamento vadovas.

Verslo namai „L25A“, Liepyno g.

„Ober-Haus“ duomenimis, šiai dienai senajame Žvėryne yra 7 500 m² modernaus biurų ploto. „Galbūt daugumai komercinės paskirties pastatų plėtra šioje miesto dalyje tiesiog nekrenta į akis, nes Žvėryne taikomi pakankamai griežti intensyvumo ir aukštingumo ribojimai. Tačiau pravažiavus pagrindinėmis rajono gatvėmis, matyti ne vienas kompaktiškas ir sėkmingai veikiantis komercinis pastatas, Žvėryną taip pat yra pamėgusios ir ambasados bei specializuoti prabangesni prekybos salonai. Puikiu tipinio Žvėryno verslo centro pavyzdžiu, galėčiau įvardinti šiuo metu statomą verslo centrą „L25^A“ Liepyno g., šalia T. Narbuto g., kuris kitų metų gegužę papildys senojo Žvėryno modernių biurų plotą 1 700 m²“, – pasakoja D. Tumas.

Senojo Žvėryno patrauklumą NT plėtrai lemia tiek verslui patogi lokacija, tiek teigiamas rajono įvaizdis. „Konstitucijos ir Gedimino pr. pasiekiami vos pervažiavus tiltus per Nerį. Senamiestis, Naujamiestis, naujieji verslo rajonai pasiekiami per porą minučių, o tuo pačiu ir išvažiavimai į pagrindines eismo arterijas. Visuomeninis transportas, dviračių ir automobilių dalinimosi vietos – viskas šalia. Taip pat skirtingai nei centrinėje miesto dalyje, Žvėryne nėra apmokestintas automobilių stovėjimas“, – privalumus vardija D. Tumas. Be abejo, patrauklumą lemia ir aukštas Žvėryno rajono prestižas – vilniečiai šį miesto rajoną nuo seno laiko itin prestižiniu, šiuo požiūriu prestižu nusileidžia tik Senamiesčiui ir Centrui.

Tuo metu naujojoje Žvėryno dalyje jau pastatyta daug verslo centrų ir žadama statyti dar daugiau: čia per 2017 metus plėtotojai planuoja pateikti rinkai dar 34 900 m² naudingo ploto biuro patalpų. Tad modernia architektūra tankiai užstatyta teritorija tarsi savaime atskyla nuo senojo Žvėryno ir tampa savotišku Konstitucijos prospekto tęsiniu. Taip pat ši šiaurinė Žvėryno dalis vis dažniau lyginama su savarankišku naujuoju verslo rajonu (angl. CBD), tokiu kaip „Verslo trikampis“, esantis tarp J. Jasinskio ir A. Goštauto gatvių.

„Senasis Žvėrynas visada liks jaukia alternatyva naujajai rajono daliai. Senajame Žvėryne nuo seno daug žalumos, vyrauja mažaaukščiai namai, tad atitinkamai statomi ir nedidelės apimties biurai, organiškai įsiliejantys į rajono aplinką. Apskritai, senojoje rajono dalyje statybos vyksta pakankamai retai, todėl čia buvo ir bus labai ribotas verslo centrų skaičius. Įgyvendinus šiuo metu statomus verslo centrus bei įvertinus Žvėryno teritoriją, bent jau artimiausioje ateityje vargu ar matysime daugiau tokio pobūdžio projektų statybų“, – atkreipia dėmesį „Ober-Haus“ atstovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Žvėryne naujos statybos biurų patalpas siūloma nuomotis už 13-16 Eur/m².

Vilniuje, Pilaitės rajone, pradėtas statyti pirmasis privačios gyvenamųjų namų gyvenvietės „Herkaus alėjos“ etapas. Vilniaus būsto rinka jau seniai matė tokios apimties individualių namų projektą, tad po ilgos pertraukos „Herkaus alėjos“ tapo pirmąją tokio dydžio individualių namų gyvenviete Vilniuje. Gyvenvietėje suprojektuoti 82 modernios architektūros individualūs gyvenamieji namai su 4 arų žemės sklypais.

Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas, teigia, kad pagaliau po ilgesnės pertraukos Vilniuje statomas tokio dydžio ir pobūdžio projektas. „Augančios gyventojų pajamos ir erdvesnio gyvenamojo ploto poreikis skatina plėtotojus dėmesį ir investicijas nukreipti į individualių namų gyvenviečių projektus. Didėlė dalis pirkėjų, ieškodami 3-4 kambarių naujos statybos buto, vis dažniau pradeda žvalgytis alternatyvų, todėl nedidelis ir daug priežiūros nereikalaujantis 90-110 m² individualus namas jiems tampa logišku pasirinkimu. Šiems pirkėjams paprastai labai aktualūs nedideli namo eksploatacijos kaštai ir pridėtinės vertės – pilnai sutvarkyta aplinka, bendruomenės poilsio zonos“, – priduria A. Šapoka.

„Herkaus alėjose“ projektuojami 7 tipų 106-158 m² individualūs namai. Atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, plėtotojai rinkai pateikia nedidelio ploto namus, kas atspindi ir šių dienų būsto rinkos realijas: „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2007 metais Vilniaus regione plėtotojų pastatytuose kvartaluose namų vidutinis bendras plotas sudarė 186 m², o šiais metais plėtotojai pardavimui siūlo 111 m² vidutinio ploto namus. Tai yra žemiausias rodiklis per pastaruosius 15 metų ir vargu ar artimiausiu metu šios tendencijos keisis.

Gyvenvietę sudaro beveik 12 metrų pločio gatvės, kurios apsodinamos visus metus žaliuojančiais augalais ir medžiais, alėjų suformavimui suburiama atskira aplinkos apželdinimo specialistų komanda. Ypatingas dėmesys skiriamas namų medžiagų kokybei – fasado apdailai naudojamas klinkeris, namų stogai sutapdinti, montuojami A klasės langai. Prie kiekvieno namo išklojamos terasos, statomos automobilių stoginės bei sandėliukai.

Planuojama „Herkaus alėjų“ pirmojo statybų etapo pabaiga – 2017 metų III ketvirtis.

Plačiau apie projektą ČIA.

Vienas iš „apleistų“ nekilnojamojo turto segmentų tarp plėtotojų per pastaruosius penkerius metus buvo ir išlieka sandėliavimo bei logistikos sektorius. Ganėtinai neapibrėžta sandėliavimo patalpų paklausa, specifiniai nuomininkų reikalavimai bei sulėtėjęs nuomos kainų augimas nesukuria palankių sąlygų plėtotojams planuoti naujus projektus. Tačiau finansiniai šio sektoriaus rodikliai bent jau pastaruoju metu išlieka stabilūs, skelbiama „Ober-Haus“ pranešime. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2016 metų pirmąjį pusmetį sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos be PVM siekė 60,8 mln. eurų arba 0,3% ir 10,1% daugiau, atitinkamai palyginti su tuo pačiu 2015 ir 2014 metų laikotarpiu. Tačiau palyginus šių metų pirmojo pusmečio rodiklius su tuo pačiu 2012-2013 metų laikotarpiu, sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos vidutiniškai yra 14% mažesnės.

„Turto plėtotojams abejingai žvelgiant į šį sektorių, visgi negalima teigti, kad sandėliavimo pastatų plėtra yra visiškai sustojusi, tiesiog finansiškai pajėgesnės įmonės pačios įgyvendina savo poreikius atitinkančius projektus“, – atkreipia dėmesį Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per devynis 2016 metų mėnesius Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose buvo pastatyti 6 nauji sandėliavimo ir logistikos patalpų projektai, kurių bendras sandėlių plotas sudaro apie 33 200 m^². Daugiausiai skirtingų projektų buvo įgyvendinta Vilniaus regione: „Layher Baltic“, „Litcargus“, „Woodline“, „Wirtgen Lietuva“ ir šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje bendras sandėliavimo patalpų plotas išaugo iki 488 200 m^². Šių metų viduryje alaus gamintojas „Volfas Engelman“ Kaune atidarė savo produkcijos sandėlį ir bendras sandėliavimo patalpų plotas šiame mieste išaugo iki 283 700 m^². Didžiausias sandėliavimo paskirties projektas šiais metais buvo įgyvendintas Klaipėdos rajone – beveik 17 500 m^² ploto sandėliavimo pastatą su administracinėmis patalpomis įgyvendino „VPA Logistics“ ir bendras sandėliavimo patalpų plotas Klaipėdos regione išaugo iki 193 600 m^². Iš visų šių projektų net 4 projektai buvo pastatyti ir skirti išskirtinai plėtojusių įmonių reikmėms.

2017 metais Vilniuje turėtų būti įgyvendinti bent 3 didesni sandėliavimo paskirties projektai ar jų etapai, kurių bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarys 34 000 m^². Šiuos projektus plėtoja „Baltic Sea Properties“, „Ad Rem“ ir „Sirin Development“. Tuo tarpu Kaune statomas 16 000 m^² bendro ploto prekybos įmonių aljanso „Aibė“ logistikos centras, kurio atidarymas numatytas 2017 metų liepos mėnesį.

Per pastaruosius 12 mėnesių Vilniaus regione naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos augo tik 2-3%, tuo metu Kauno ir Klaipėdos regionuose sandėliavimo patalpų nuomos kainos išliko nepakitusios. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 3,7–5,2 Eur/m^², o senos – už 1,6–3,0 Eur/m^². Kaune nauji sandėliai – 3,5–5,0 Eur/m^², seni – 1,5–3,0 Eur/m^², o Klaipėdoje nauji sandėliai – 3,4–4,7 Eur/m^², seni – 1,4–3,0 Eur/m^². Sandėliavimo patalpų nuomos kainų sąstingis taip pat stabdo aktyvesnę šio sektoriaus plėtrą. „Spartus naujų sandėliavimo patalpų kainų „atšokimas“ nuo pastarojo žemiausio lygio 2010 metais pastaraisiais metais pastebimai sulėtėjo. Nuo 2014 metų pabaigos, beveik per dvejus metus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose naujų sandėliavimo patalpų kainos vidutiniškai paaugo 3-4 procentais. Palyginimui, biuro ir prekybos patalpų nuomos kainos šiuose regionuose per tą patį laikotarpį vidutiniškai augo 8-10 procentų“, – teigia S. Vagonis.

Pilną komercinio NT rinkos komentarą su grafikais rasite ČIA.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Vertinant bendras komercinio nekilnojamojo turto plėtros tendencijas Lietuvoje, matyti, kad šiuo metu komercinio turto plėtotojų žvilgsnis iš esmės nukreiptas tik į kelis turto segmentus ir tik į kelis šalies miestus: Vilnių ir Kauną. Vilniuje ypatingo dėmesio susilaukia biurų ir viešbučių segmentai, o Kaune, atrodo, prasideda tikras verslo centrų statybų bumas. Kituose šalies regionuose investicijų į komercinio turto plėtrą gerokai mažiau – likusioje Lietuvoje iš esmės galima stebėti dažniausiai maisto ir statybinių medžiagų parduotuvių statybas, jau esamų prekybos centrų atnaujinimą ar vieną kitą pramoninės paskirties projektą vienoje iš Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų. Kadangi rinkos poreikiams plėtojamų komercinės paskirties objektų, siekiant juos išnuomoti ar parduoti, apimtys tiesiogiai priklausomos nuo regionų ekonominių perspektyvų, logiška, kad plėtotojai pastaruoju metu koncentruoja savo investicijas tik į stipriausių šalies regionų centrus ir vargu ar artimiausiu metu bus stebimos kitokios tendencijos, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje.

Vilniuje šių metų trečiąjį ketvirtį baigti plėtoti du nauji verslo centrai: verslo centras „CITY“ Žalgirio g. ir I etapas „Quadrum“ Konstitucijos pr. Rinka vienu metu pasipildė net 42 500 m^² naudingo biuro ploto, o tai atsiliepė ir užimtumo rodikliams. Nors didžioji dalis patalpų šių verslo centrų atidarymo dienai jau buvo išnuomota, tačiau likęs neužimtas plotas šiuose dviejuose centruose (apie 14 000 m^²) laisvų modernių biuro patalpų lygį Vilniaus verslo centruose per šių metų trečiąjį ketvirtį padidino nuo 3,5% iki 5,5% (t.y. iki 32 400 m^²). Iki šių metų pabaigos šalies sostinėje duris planuoja atverti dar 4 nauji projektai, kurių naudingas biuro patalpų plotas sieks 38 300 m^².

Šiuo metu naujų biuro patalpų įsisavinimas sostinėje išlieka aukštame lygyje ir tai matoma iš išnuomoto patalpų kiekio. Per šių metų devynis mėnesius Vilniaus verslo centruose išnuomota 41 200 m^² ploto arba 2% daugiau nei per tą patį 2015 metų laikotarpį. Naujos pasiūlos šuolis šiais metais augins ir išnuomotų patalpų kiekį, „Ober-Haus“ prognozuoja, kad iš viso šiais metais bus išnuomota apie 70 000 m^² modernių biuro patalpų arba trečdaliu daugiau nei per 2015 metus. Tačiau dar didesni iššūkiai biuro patalpų rinkos laukia kitais metais. Per 2017 metus plėtotojai planuoja rinkai pateikti dar 85 000 m^² naudingo ploto biuro patalpų net 15-oje projektų ar jų etapų. „Jeigu rinka išlaikytų tokius pačius biurų įsisavinimo rodiklius kaip ir šiais metais, tai galėtume tikėtis tvarios šio sektoriaus plėtros net ir esant tokiam pasiūlos šuoliui. Akivaizdu, kad itin sparčiai besiplečiantys tarptautinių kompanijų paslaugų centrai Vilniuje lėmė tokį pasiūlos ir paklausos šuolį, tačiau prognozuoti tolimesnę jų plėtrą ar naujų įmonių atėjimą į Lietuvos rinką yra pakankamai sudėtinga. Kaip matome iš šių metų projektų pavyzdžių, naujai atidaromi verslo centrai jų atidarymo dieną nėra pilnai išnuomojami, todėl tikėtina, kad ir toliau stebėsime, kaip naujai atidaromi projektai augins laisvų patalpų kiekį“, – kalba Sauliaus Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Platus biuro patalpų pasirinkimas Vilniaus mieste stabdo iki šiol buvusį spartų nuomos kainų augimą. Per šių metų pirmąjį pusmetį Vilniuje modernių biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo tik 1%, o šių metų trečiąjį ketvirtį nebuvo fiksuojama jokių kainų pokyčių. Palyginimui, 2012-2015 metais modernių biurų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai kasmet kilo 5% per metus. Šiuo metu sostinėje B klasės biurai siūlomi nuomotis už 8,5-13,0 Eur/m^², A klasės – 13,5-16,5 Eur/m^².

Pagaliau matomas proveržis ir Kauno modernių biuro patalpų rinkoje. Per šių metų trečiąjį ketvirtį Kaune buvo baigti 3 nedideli projektai: „Daimonda“ Taikos pr., Pramonės pr. ir Partizanų g., kuriuose rinkai pasiūlyta beveik 4 400 m^² biuro patalpų. Bendras naudingas modernių biuro patalpų plotas Kaune ūgtelėjo iki 95 600 m^². Naujai pasiūlyti projektai taip pat šiek tiek augino laisvų patalpų lygį Kauno mieste, kuris per šių metų trečiąjį ketvirtį augo nuo 2,1% iki 3,9%. Tačiau dabartinis laisvų patalpų lygis ir toliau išlieka mažiausias tarp trijų didžiausių šalies miestų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, bendras laisvų biuro patalpų plotas sudaro 3 750 m^². Iki 2016 metų pabaigos Kaune planuojami užbaigti dar 2 administracinės paskirties projektai ar jų etapai: „Prospekto verslo parkas“ Vytauto pr. ir „Elsis“ administracinis pastatas Taikos pr. Po šių projektų įgyvendinimo per 2016 metus Kaune iš viso bus įgyvendinti 6 skirtingi administracinės paskirties projektai, kuriuose iš viso bus įrengta 10 400 m^² ploto biuro patalpų.

„Plėtotojai matydami modernių biuro patalpų trūkumą Kaune, kuomet besiplečiančios įmonės pačios statosi administracinius pastatus, o tarptautinės kompanijos kuria savo paslaugų centrus Vilniuje, nusprendė nepraleisti progos. Galima teigti, kad plėtotojai vienu metu nusprendė panaikinti modernių biuro patalpų trūkumą Kauno mieste“, – teigia S. Vagonis. Didžiausio dėmesio sulaukė naujiena apie biurų projektą „Magnum“ taip ir neužbaigto statyti „Respublikos“ viešbučio vietoje. Taip pat šalia šio projekto jau pradėtos verslo centro „Arka“ statybos. Anot S. Vagonio, vien šie du projektai centrinėje Kauno miesto dalyje galėtų pasiūlyti apie 20 000 m^² modernaus biuro ploto. 2017 metų pabaigoje – 2018 metų pradžioje SBA koncerno valdoma įmonė taip pat planuoja įgyvendinti 2 didelius projektus Kaune. Šie projektai Jonavos ir K. Donelaičio g. Kauno rinkai galės pasiūlyti dar virš 20 000 m^² naudingo biuro ploto. Per 2017-2018 metus be aukščiau paminėtųjų planuojama pastatyti dar 7 įvairaus dydžio administracinės paskirties projektus Savanorių pr., Jonavos g., A. Juozapavičiaus g., K. Baršausko g.,  Vytauto pr. ir Studentų g., čia turėtų būti pasiūlyta dar 18 000 m^² naudingo biuro ploto. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per ateinančius kelerius metus plėtotojai Kaune žada padidinti modernių biuro patalpų esamą plotą 60%.

Akivaizdu, kad Kauno plėtotojai bando žengti Vilniaus pavyzdžiu ir didina konkurenciją ne tik šio miesto biurų rinkoje, tačiau meta iššūkį ir šalies sostinei. Vietinių įmonių plėtra Lietuvoje tikrai nėra tokia sparti ir tik finansiškai pajėgios įmonės gali leisti sau nuomotis biuro patalpas moderniuose verslo centruose, todėl projektus Kaune plėtojančios įmonės turbūt viliasi, kad vis dar Lietuvoje besiplečiantys paslaugų centrai sparčiau kursis ir Kaune. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Kaune B klasės biurai siūlomi nuomotis už 6,0-10,0 Eur/m^², A klasės – 10,5-13,0 Eur/m^².

„Bendras Vilniaus ir Kauno miesto biuro patalpų plėtros potencialas 2017-2018 metų laikotarpiu yra virš 200 000 m^² ploto. Dalis šių patalpų jau yra išnuomota, dalis plėtojama savo reikmėms, dalis per ateinančius kelis metus turėtų sulaukti vietinių įmonių susidomėjimo, tačiau preliminariais skaičiavimais, bent pusei iš šio suplanuoto ploto gali reikėti „išorės“ pagalbos – naujai ateinančių tarptautinių kompanijų arba jau įsikūrusių paslaugų centrų plėtros“, – teigia S. Vagonis. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje įkurtuose paslaugų centruose šiuo metu dirba apie 11 000 darbuotojų, o tai reiškia, kad dar tiek pat darbo vietų reikėtų sukurti, norint sulaukti sėkmingo visų Vilniuje ir Kaune suplanuotų projektų įgyvendinimo. Kitu atveju, ambicingi plėtotojų planai gali tapti daug kuklesniais. Jeigu nebus tokios pačios sparčios paslaugų centrų plėtros kaip iki šiol, dalis projektų arba nebus įgyvendinti, tai yra jų įgyvendinimas bus nukeltas vėlesniam laikui, arba stipriai augs laisvų patalpų kiekis. Augant vakansijos lygiui, tikėtina, kad plėtotojai pristabdytų ir būsimų projektų plėtrą.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Lenkijos organizacija „ABSL“ apžvelgė 10-ies Europos valstybių verslo paslaugų centrų rinką ir parengė išsamią šio sektoriaus apžvalgą. Analitikai išnagrinėjo po du kiekvienos šalies miestus, tyrime dalyvavo: Lietuva, Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Jungtinė Karalystė, Airija, Rumunija, Ispanija ir Portugalija.

Tyrimui pasirinkti Vilnius ir Kaunas, apžvelgti šių miestų žmogiškųjų išteklių, darbo užmokesčio ir biurų rinkos rodikliai. Analizuojant šių Lietuvos miestų biurų rinką remtasi „Ober-Haus“ duomenimis.

Aukštas gyvenimo kokybės reitingas Vilniuje traukia jaunus ir išsilavinusius darbuotojus

Daugiakalbis ir pakankamą kvalifikuotų specialistų skaičių turintis Vilnius ir toliau tampa vis patrauklesnis verslo paslaugų centrams. Apžvalgoje skelbiama, kad Vilniuje jaunų gyventojų skaičius yra didžiausias Baltijos šalyse ir kad Lietuvos sostinė užima 4-ą vietą pagal gyvenimo kokybę Vidurio ir Rytų Europoje, kas gali būti itin reikšmingu privalumu, pritraukiant kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio.

Dėl pastaraisiais metais naujai ateinančių tarptautinių kompanijų arba jau įsikūrusių paslaugų centrų aktyvios plėtros, Vilnius tapo biuro rinkos lyderiu šalyje.  Šiuo metu sostinėje biurų plotas siekia beveik 547 000 m² ir planuojama, kad iki 2016 metų pabaigos rinka pasipildys dar 70 000 m² ploto. Pastaruoju metu dėl naujų biurų trūkumo sostinės biurų nuomos rinka buvo kiek prislopinta, todėl laisvų modernių biuro patalpų lygis sostinėje sumažėjo iki 3,5%  (A klasė – 0,8%, B klasė – 5,0%) ir 2016 metų II ketvirčio pabaigoje sudarė 19 000 m² ploto. Prognozuojama, kad iki 2018 metų Vilniaus rinkai bus pasiūlyta daugiau nei 150 000 m² naudingo biurų ploto. Tokio biurų rinkos plėtros aktyvumo nebuvo nuo pat ekonominio sunkmečio 2008-2009 metais, pastebi „ABSL“.

„ABSL“ skelbia, kad biurų nuomos kainos Vilniuje beveik nekito nuo pat 2015 metų, o nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metais, kainos vidutiniškai yra išaugusios 40,0%. Sostinėje šiuo metu A klasės pastatuose biurų nuomos kainos svyruoja 13–16 Eur/kv. m, B klasės – 8,5-13,0 Eur/m². Tyrėjų nuomone, Vilniuje jau pasiektas biurų nuomos kainų pikas ir mažai tikėtina, kad per pastaruosius kelis metus jos smarkiai augs. Kompanija prognozuoja, kad Vilniaus biurų rinka artimiausiais metais keisis ir po truputį peraugs iš neutralios į nuomininkų rinką.

Kaunas – geriausias kylantis miestas paslaugų centrams Vidurio ir Rytų Europoje

Tuo metu Kaunas investuotojams pristatomas kaip vienas paskutinių dar neatrastų verslo paslaugų sektoriaus miestų Europoje, kuris dėl savo dydžio itin tinkamas smulkesniems centrams, pavyzdžiui, IT kompanijoms, bet ne stambiems paslaugų centrams. Dėl neišnaudoto miesto potencialo, progresyvios universitetų bendruomenės ir gerėjančios situacijos biurų rinkoje, Kaunas neseniai pelnė geriausio miesto kurtis paslaugų centrams Vidurio ir Rytų Europoje vardą, skelbiama apžvalgoje.

Kauno biurų rinka yra antra pagal dydį šalyje, čia biurų plotas sudaro daugiau nei 91 000 m² ir tai yra šešis kartus mažiau nei Vilniuje. Iki šiol plėtotojai Kaune fokusavosi į mažesnės apimties (1 000-2 000 m²) administracinius pastatus, tačiau po truputį ruošiasi imtis ir didesnių projektų. Šiuo metu Kaune yra tik 2,1% (2 000 m²) laisvo biurų ploto, tačiau skaičiuojama, kad iki 2018 metų biurų plotas Kaune bus papildytas 40 000 m². Tyrime rašoma, kad Kauno biurų rinka privalo išnaudoti savo potencialą, pritraukiant tarptautines kompanijas į Lietuvą ir ypač didelį dėmesį skirti konkuruojant su Vilniumi.

Pokyčiai biurų nuomos kainose taip pat prisideda prie aktyvesnio naujų projektų vystymo. Nors nuomos kainų padidėjimas nebuvo toks ryškus – pirmą pusmetį nuomos kainos Kaune augo 5%, tačiau net ir toks augimas plėtotojams tampa papildomu paskatinimu pradėti seniai planuotus projektus. Šiuo metu A klasės pastatuose biurų nuomos kainos Kaune svyruoja 10,5-13,0 Eur/kv. m, B klasės – 6,0-10,0 Eur/m². Artimiausius du metus biurų rinka Kaune turėtų išlikti neutrali, prognozuoja „ABSL“.

Pilną apžvalgą anglų kalba rasite ČIA

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,0% (2016 metų rugsėjį metinis augimas sudarė 4,8%).

2016 metų spalio mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 403 Eur (+4 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 6,1%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 21,5% (+249 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose spalio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,5%, 0,3% ir 0,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 980 Eur (+5 Eur/m²), 1 007 Eur (+3 Eur/m²) ir 591 Eur (+1 Eur/m²). Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį – 552 Eur/m^².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,1%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 2,4%, Šiauliuose – 5,2% ir Panevėžyje – 4,1%.

„Žvelgiant į pastarųjų dvylikos mėnesių statistiką, matyti, kad šalies didmiesčiuose auga tiek naujos, tiek senos statybos butų kainos. Nors skirtingų būsto segmentų kainų pokytis yra panašus, tačiau stebimi ir tam tikri skirtumai. Išanalizavus aktyviausius šalies didmiesčius, matyti, kad Vilniuje sparčiau augo senos statybos butų kainos, o Kaune ir Klaipėdoje – naujos statybos butų. Per paskutinius dvylika mėnesių Vilniuje senos statybos butai brango 7,6%, o naujos statybos – 5,5%. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per tą patį laikotarpį senos statybos butų kainos išaugo atitinkamai 4,0% ir 2,1%, o naujos statybos – atitinkamai 5,1% ir 2,8%. Pastaruosius trejus metus itin sparčiai augusi naujos statybos butų pasiūla Vilniuje lėmė ir nuosaikesnį tokio būsto kainų augimą, tuo metu Kaune ir Klaipėdoje naujos statybos butų pasiūlos augimas nėra toks spartus ir tarp plėtotojų nejaučiama tokia didelė konkurencija kaip šalies sostinėje“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Butų ir namų pardavimo apimtys Lietuvoje pakilo į naujas aukštumas ir šių metų rodikliai yra aukščiausi nuo pat 2007-ųjų metų. VĮ Registrų centro duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 10% daugiau butų ir beveik 4% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su trečiuoju 2015 metų ketvirčiu. Per devynis 2016 metų mėnesius Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma 2 745 butų ir 815 namų sandorių. Paskutinį kartą daugiau sandorių buvo sudaryta tik 2007 metais, kuomet vidutiniškai per mėnesį Lietuvoje buvo nuperkama 3 006 butai ir 1 009 namai, skelbiama nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ pranešime.

„Augantis būsto rinkos aktyvumas lėmė tolimesnį būsto kainų augimą šalies didmiesčiuose, trečiąjį šių metų ketvirtį bendras butų kainų augimas penkiuose šalies didmiesčiuose sudarė 1,1%“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Sparčiausias kainų augimas per šių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo užfiksuotas Vilniuje, kur butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 1,7% (iki 1 399 Eur/m²). Kaune butų kainos per tą patį laikotarpį augo 0,5% (iki 975 Eur/m²), Klaipėdoje – 0,2% (iki 1 004 Eur/m²), Šiauliuose – 0,8% (iki 590 Eur/m²) ir Panevėžyje – 0,9% (iki 552 Eur/m²). „Ober-Haus“ duomenimis, per metus butų kainos Vilniuje augo 6,0%, Kaune – 3,6%, Klaipėdoje – 2,4%, Šiauliuose – 5,1% ir Panevėžyje – 4,1%. Panašios tendencijos buvo stebimos ir butų nuomos rinkoje. Butų nuomos kainos 2016 metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2015 metų trečiuoju ketvirčiu, Vilniuje vidutiniškai ūgtelėjo 4,6%, Kaune augo 1,8%, o Klaipėdoje pakilo 2,7%.

Pasak S. Vagonio, naujų butų pardavimo apimtys Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje išlieka stabilios, kai tuo metu Šiauliuose ir Panevėžyje naujų daugiabučių plėtra iš esmės sustojusi, čia parduodami naujos statybos butai tik keliuose daugiabučių projektuose. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per trečiąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 1 267 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 11% mažiau nei jų buvo realizuota per 2016 metų antrąjį ketvirtį, tačiau 27% daugiau nei buvo realizuota per 2015 metų trečiąjį ketvirtį.

„Po itin rezultatyvaus šių metų antrojo ketvirčio šalies sostinėje naujų butų pardavimo apimtys per šių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį šiek tiek smuko, tačiau ir vėl peržengė 1 000 butų ribą: Vilniuje per trečiąjį šių metų ketvirtį buvo realizuoti 1 022 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose“, – kalba S. Vagonis. Tai yra beveik 14% mažiau nei jų buvo realizuota per antrąjį šių metų ketvirtį, tačiau 26% daugiau nei jų buvo realizuota prieš metus. Pardavimo statistikoje ir toliau dominavo patys naujausi projektai, kuriuose yra didžiausias parduodamo būsto pasirinkimas. „Ober-Haus“ duomenimis, net 79% per trečiąjį šių metų ketvirtį realizuotų naujos statybos butų buvo iš 2016-2017 metų projektų, 14% – iš 2015 metais baigtų statyti projektų ir tik 7% – iš 2007-2014 metais pastatytų daugiabučių.

Nepaisant sostinėje nemažėjančių daugiabučių statybų apimčių, itin aktyvi būsto rinka neleidžia augti neparduotų butų skaičiui jau įgyvendintuose projektuose. Per trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje neparduotų butų kiekis jau pastatytuose projektuose ūgtelėjo 1% ir ketvirčio pabaigoje sudarė 1 074, per metus neparduotų butų skaičius sostinėje sumažėjo beveik 14%. Tuo metu Lietuvos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – per metus neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose sumažėjo 18% ir šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 1 885. „Ober-Haus“ skaičiavimais, tai yra žemiausias rodiklis nuo 2008-ųjų metų.

Kaune per trečiąjį 2016 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 129 butai pirminėje rinkoje. Tai yra 10% mažiau palyginus su antruoju šių metu ketvirčiu, tačiau 33% daugiau nei buvo realizuota per trečiąjį 2015 metų ketvirtį. Neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose Kaune mažėja penktą ketvirtį iš eilės ir šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 265. Tuo metu Klaipėdoje per trečiąjį šių metų ketvirtį buvo parduota arba rezervuota 114 naujų butų – 31% daugiau nei per antrąjį 2016 ketvirtį ir 34% daugiau nei prieš metus. Klaipėdoje neparduotų butų skaičius taip pat mažėjo jau penktą mėnesį iš eilės ir šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 519.

Lyginant su sostine, didesnio daugiabučių statybų proveržio Kaune ir Klaipėdoje dar nematyti. Planuojama, kad šiais metais Kaune bus įgyvendinta 10 skirtingų daugiabučių projektų ir ankstesnių projektų naujų etapų, kuriuose iš viso bus įrengta 320 butų. Klaipėdoje planuojama iki šių metų pabaigos įgyvendinti 8 skirtingus projektus (etapus), kuriuose iš viso bus virš 250 naujų butų. Tačiau Kaunas ir Klaipėda dar negali lygiuotis į šalies sostinę, kurioje pasirinkimo galimybės itin plačios ir gausios. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šiais metais plėtotojai Vilniuje planuoja įgyvendinti virš 50 daugiabučių projektų ir jų etapų, kuriuose bus įrengta apie 3 900 butų, 10% daugiau nei buvo pastatyta 2015 metais.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Naujo būsto pasiūlos pokyčiai stebimi ne tik daugiabučių pastatų, tačiau ir individualių bei sublokuotų namų rinkoje – didėjančios gyventojų pajamos ir augantis didesnio gyvenamojo ploto poreikis, pastaruoju metu plėtotojus paskatino nukreipti dalį investicijų ir į namų gyvenviečių plėtrą. Ypač akivaizdūs pokyčiai fiksuojami šalies sostinėje. Jeigu daugiabučių namų statybų atsigavimo pradžia sostinėje galima laikyti 2012-2013 metų laikotarpį, tai aktyvesnė namų gyvenviečių plėtra prasidėjo 2014-2015 metais. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, 2016 metais plėtotojai Vilniaus mieste ir jo apylinkėse planuoja iš viso pastatyti net apie 360 naujų namų arba 67% daugiau nei jų buvo pastatyta 2015 metais. Ir tai yra didžiausias metinis pasiūlos rodiklis nuo pat 2007-ųjų metų, kuomet rinkai buvo pasiūlyta arti 490 namų.

Tačiau lyginant šių metų namų gyvenviečių plėtrą su aktyviausiu jos plėtros laikotarpiu 2007 metais, matomi akivaizdūs skirtumai. Šiuo metu plėtotojai rinkai pateikia visiškai kitokį produktą, kuris atspindi šių dienų realijas – mažesnis gyvenamasis plotas už mažesnę galutinę kainą. „Jeigu 2007 metais Vilniaus regione plėtotojų pastatytuose kvartaluose namų vidutinis bendras plotas sudarė 186 m², tai šiais metais plėtotojai pardavimui siūlo 111 m² vidutinio ploto namus. Tai yra žemiausias rodiklis per pastaruosius 15 metų ir vargu ar artimiausiu metu šios tendencijos keisis“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Šiuo metu plėtotojai investuoja į įvairios apimties gyvenamųjų namų kvartalus, kuriuose dominuoja nedidelio ploto sublokuotų namų eilės – kotedžai. Jeigu anksčiau tipinę namų gyvenvietę sudarydavo atskiri individualūs namai ir per garažus sujungti dvibučiai namai, tai šiuo metu plėtotojai pirkėjams dažniausiai siūlo ilgesnėje eilėje sublokuotus namus (kotedžus), kurių vidaus patalpose dažnai nėra suprojektuotos vietos automobiliams. Automobilių vietos projektuojamos lauko aikštelėje arba šalia namo įrengiamos tik stoginės. Tačiau bendras namo plotas mažėja ne tik garažų sąskaita, rinkai siūlomi namai su vis mažesniu gyvenamuoju plotu: dabar jau tapo įprasta projektuoti namus, kuriuose gyvenamasis plotas sudaro apie 80-110 m², o atskirais atvejais siūlomi sublokuoti namai, kurių plotas nesiekia net 60 m^².

Plėtotojai stengiasi įtikti pirkėjams, kurie svajoja turėti nuosavą būstą toliau nuo miesto šurmulio, arčiau gamtos, su kuo mažiau kaimynų, atskiru įėjimu ir nuosavu žemės sklypu. Mažo ploto sublokuoti namai leidžia bent formaliai išpildyti pirkėjų lūkesčius dėl nuosavo namo ir, svarbiausia, pateikti tai už kuo mažesnę galutinę kainą. Tokio tipo būsto pirkėjai dažniausiai turi tenkintis ne tik mažesniu gyvenamuoju plotu, tačiau ir itin nedideliu nuosavu žemės sklypeliu. „Analizuojant 2016 metų Vilniaus plėtotojų projektus, matyti, kad dažniausiai namai statomi ant 2-4 arų ploto žemės sklypų. Tačiau tankiai apstatytuose projektuose, kuriuose dominuoja kotedžai, žemės sklypo plotas gali siekti tik 1,5-1,8 aro, todėl nesunku įsivaizduoti, kad nuosavo žemės sklypo nuosavybė ir naudojimas yra įgyvendinama tik formaliai, jei tokiuose kvartaluose nesukuriamos bendro naudojimo erdvės – bendros vaikų žaidimų zonos, sporto aikštelės ir panašiai“, – teigia S. Vagonis. Tuo tarpu individualių ar sublokuotų namų, kuriems priklauso daugiau nei 6 arų žemės sklypo plotas, pasirinkimas yra itin negausus. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 19 skirtingų namų projektų ar jų etapų, kurie bus įgyvendinti Vilniaus mieste ir jo apylinkėse šiais metais, tik keturiuose projektuose siūlomi namai su didesnio ploto (virš 6 arų) žemės sklypais.

Šių dienų namų plėtros tendencijos leidžia plėtotojams pasiūlyti savo produktą vis platesniam pirkėjų ratui. Mažesnis namų ir žemės sklypų plotas reiškia ir mažesnę galutinę įsigijimo kainą, kuri išlieka svarbiu kriterijumi renkantis būstą. Šiuo metu Vilniaus mieste ir jo apylinkėse statomi nedidelio ploto namai su daline apdaila (iki 100-120 m²) dažniausiai parduodami už 80 000-120 000 Eur. Didesnio ploto ir patrauklesnėse vietose esančius namus su daline apdaila dažniausiai siūloma įsigyti už 140 000-170 000 Eur. „Žvelgiant į namų projektų realizacijos tempus, matyti, kad plėtotojai sugebėjo prisitaikyti prie rinkos poreikių ir siūlo rinkai likvidų produktą“, – pastebi S. Vagonis. Šiuo metu iš Vilniaus mieste ir jo apylinkėse šiais metais pastatytų ir iki metų pabaigos planuojamų baigti statyti namų parduota ir rezervuota yra du trečdaliai (66%).

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,8% (2016 metų rugpjūtį metinis augimas sudarė 4,7%).

2016 metų rugsėjo mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,5% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 399 Eur (+6 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 6,0%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 21,2% (+245 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugsėjo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,2%, 0,1%, 0,1% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 975 Eur (+2 Eur/m²), 1 004 Eur (+1 Eur/m²), 590 (+1 Eur/m²) ir 552 Eur (+4 Eur/m²).

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,0%, Kaune – 3,6%, Klaipėdoje – 2,4%, Šiauliuose – 5,1% ir Panevėžyje – 4,1%.

„VĮ Registro centro duomenimis, šių metų rugsėjo mėnesį Vilniuje įregistruota beveik 1 140 butų pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra antras didžiausias mėnesinis rodiklis per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį ir gausesnis sandorių skaičius buvo užregistruotas tik 2007 metų kovą (virš 1 260 sandorių). Akivaizdu, kad didelę įtaką tokiam dideliam sandorių skaičiui turėjo naujai statomi daugiabučiai namai ir juose registruojamos pirkimo-pardavimo sutartys. Rugsėjo statistika nėra tik momentinis aktyvumo šuolis – visais 2016 metų mėnesiais Vilniuje yra fiksuojamas itin gausus butų sandorių kiekis. Iš viso per devynis šių metų mėnesius butų sandorių sudaryta 14,5% daugiau nei per tą patį 2015 metų laikotarpį ir tik 7% mažiau nei per tą patį 2007 metų laikotarpį, kuomet buvo fiksuojamos didžiausios butų sandorių apimtys. Šių metų bendras butų sandorių kiekis Kaune ir Klaipėdoje yra atitinkamai 11% ir 30% mažesnis nei fiksuotas per tą patį laikotarpį 2007 metais. Tuo tarpu Šiauliuose ir Panevėžyje didžiausios butų sandorių apimtys fiksuotos 2004 metais, o šių metų sandorių kiekis, palyginus su 2004 metais, Šiauliuose yra mažesnis 20%, Panevėžyje – 34%“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,7% (2016 metų liepos metinis augimas sudarė 4,8%).

2016 metų rugpjūčio mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 393 Eur (+10 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 5,8%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 20,7% (+239 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje rugpjūčio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,2%, 0,1% ir 0,2% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 973 Eur (+2 Eur/m²), 1 003 Eur ir 548 Eur (+1 Eur/m²). Šiauliuose kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį – 589 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,8%, Kaune – 3,4%, Klaipėdoje – 2,3%, Šiauliuose – 5,4% ir Panevėžyje – 3,5%.

Teigiami butų kainų pokyčiai rugpjūčio mėnesį buvo fiksuojami ir Rygoje. „Ober-Haus“ duomenimis, Latvijos sostinėje butų kainos augo 1,0% ir vidutinė kvadratinio metro kaina čia pasiekė 1 123 Eur/m². O per paskutinius 12 mėnesių butų kainos Rygoje kilo 6,8%. Tuo metu Estijos sostinėje užfiksuotas 1,5% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina smuktelėjo iki 1 638 Eur/m². Bendras butų kainų lygis per pastaruosius 12 mėnesių Taline ūgtelėjo 4,3%.

Šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais Vilniuje sudarytas 6 891 butų sandoris ir tai yra 13,3% daugiau nei tais pačiais mėnesiais 2015 metais. Rygoje įregistruoti 6 258 sandoriai, 19,8% daugiau nei 2015 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais. Tuo metu Taline butų sandorių skaičius, palyginti su 2015 metų sausio-rugpjūčio rezultatais, augo 3,2%, buvo atlikta 5 870 butų pardavimo sandorių.

„Būsto kainų augimas įgauna pagreitį tiek Vilniuje, tiek ir Rygoje. Tuo tarpu Estijos sostinėje jau fiksuojamas mažiausias metinis kainų augimas tarp Baltijos šalių sostinių. Būsto kainos Vilniuje ir Rygoje per paskutinius 12 mėnesių augo atitinkamai 5,8% ir 6,8%. Tuo metu Taline per tą patį laikotarpį tik 4,3%. Sulėtėjusį kainų augimą Estijos sostinėje lemia tai, kad Taline per pastaruosius 5 metus buvo fiksuojamas pats sparčiausias būsto kainų augimas ir dabartinis kainų lygis šiame mieste (1 638 Eur/m²) tik nežymiai nusileidžia 2007 metais užfiksuotai aukščiausiai kainai (1 707 Eur/m²). Tačiau Talinas lenkia Vilnių ir Rygą ne tik pagal būsto kainų lygį, bet ir toliau išlieka lyderiu pagal rinkos aktyvumą. Per šių metų aštuonis mėnesius 1 000-iui Talino gyventojų teko 13,4 butų pirkimo-pardavimo sandorių, Vilniuje – 12,7, o Rygoje – 9,8. Nuo 2008 metų didžiausi rinkos aktyvumo rodikliai beveik kasmet fiksuojami Taline, per šį laikotarpį didesnis rinkos aktyvumas nei Taline buvo užfiksuotas tik 2014 metais Vilniuje. Tuo tarpu Rygoje būsto rinkos aktyvumas vidutiniškai išlieka net 20-30% žemesnis nei Vilniuje ir Taline“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228