Ieškoti 
2017 metų trečiasis ketvirtis Lietuvos būsto rinkoje didesnių staigmenų nepateikė – būsto rinkos rodikliai ir vyraujančios nuotaikos iš esmės išlieka 2016–2017 metais pasiektose aukštumose, tačiau keli rodikliai jau signalizuoja apie pirmuosius būsto rinkos stabilumo požymius – šiais metais fiksuojamas mažesnis butų sandorių skaičius, palyginti su 2016 metais, ir jau taip sparčiai nebeaugančios išduodamų naujų paskolų apimtys, skelbiama „Ober-Haus“ šių metų trečiojo ketvirčio būsto rinkos apžvalgoje.
VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje sudaryta 5% mažiau butų ir 4% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2016 metų trečiuoju ketvirčiu. 2017 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 967 namų ir 2.868 butų sandorių. Naujai išduodamų būsto paskolų Lietuvoje apimtys šių metų trečiąjį ketvirtį taip pat stabilizavosi. Lietuvos banko duomenimis, per 2017 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje suteikta naujų būsto paskolų už 325 mln. eurų ir tai yra 12% mažiau nei jų buvo suteikta per šių metų antrąjį ketvirtį, tačiau beveik 2% daugiau nei per tą patį 2016 metų laikotarpį.
Šių metų trečiąjį ketvirtį ir toliau buvo fiksuojamas nuosaikus kainų augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį bendras butų kainų augimas penkiuose šalies didmiesčiuose sudarė 1,2%. Sparčiausias kainų augimas per šių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo užfiksuotas Kaune, kur butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 1,4%. Klaipėdoje butų kainos per tą patį laikotarpį augo 1,3%, Vilniuje – 1,2%, Šiauliuose – 0,7%, o Panevėžyje kainos nesikeitė.
„Tuo tarpu bendros naujos statybos butų pardavimo apimtys didžiausiuose penkiuose šalies miestuose mažėjo antrą ketvirtį iš eilės. Prastesnius bendrus rezultatus lėmė šalies sostinė, kurioje jau atrodo susiformavo tiek paklausos, tiek pasiūlos lubos“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas. „Ober-Haus“ duomenimis, per šių metų trečiąjį ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1.028 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 16% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį ir 20% mažiau nei buvo realizuota per 2016 metų trečiąjį ketvirtį. R. Reginis atkreipia dėmesį, kad vertinant naujos statybos butų rinkos aktyvumą ir jo perspektyvas skirtinguose šalies miestuose, juose stebima akivaizdžiai skirtinga situacija ir tendencijos.
Sparčiai kilusi 5 metus iš eilės, šiemet naujos statybos butų dalis sostinėje nebeauga
„Ober-Haus“ skaičiavimais, Vilniuje per 2017 metų trečiąjį ketvirtį buvo parduoti ir rezervuoti 805 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra beveik 19% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį ir 21% mažiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tai antrasis ketvirtis iš eilės, kuomet fiksuojamos mažėjančios butų pardavimo apimtys.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis šių pardavimų oficialioje Registrų centro sandorių statistikoje bus atspindėta vėliau, kadangi net 80% šių metų trečiojo ketvirčio pardavimų buvo sudaryta dar neužbaigtuose projektuose“, – teigia R. Reginis. Dėl preliminarių sutarčių pagrindu sudarytų pardavimų oficialiai registruotų sandorių duomenys vis dar rodo kiek kitokią situaciją ir Vilniaus mieste kiekvieną šių metų ketvirtį fiksuojamas naujos statybos butų sandorių augimas. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį sostinėje užregistruoti 1.039 naujos statybos butų sandoriai ir tai yra didžiausias ketvirčio rezultatas šiais metais.
Per pastaruosius penkis metus Vilniaus mieste pastebimas itin spartus naujos statybos butų dalies augimas bendroje butų pardavimo sandorių statistikoje. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, 2011 metais naujos statybos butų dalis sostinėje sudarė tik 11% nuo visų įregistruotų butų pardavimo sandorių. Vėliau kiekvienais metais naujos statybos butų dalis pastebimai paauga ir 2016 metais jau fiksuojama didžiausia naujos statybos butų dalis nuo 2011 metų, kuri sudarė jau 34%.
„Tokį augimą lėmė tiek itin sparčiai augusios naujos statybos butų apimtys, tiek ir po ekonominio sunkmečio išaugusios žmonių galimybės bei noras tokį būstą įsigyti. Mūsų duomenimis, 2011 metais Vilniuje buvo pastatyti tik 769 butai daugiabučiuose namuose, o 2016 metais šis skaičius ūgtelėjo beveik 5 kartus iki 3.709 butų“, – pasakoja R. Reginis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, sostinėje šiais metais turėtų būti baigtos iki 4.300–4.500 naujų butų statybos arba 15–20% daugiau nei jų buvo pastatyta 2016 metais.
Stebint 2017 metais įregistruojamų sandorių naujos ir senesnės statybos butų pasiskirstymą, matyti, kad naujos statybos butų dalis nebeauga ir išliko tokiame pačiame lygyje kaip ir 2016 metais. Per 2017 metų devynis mėnesius sostinėje buvo įregistruota virš 2.600 naujos statybos butų sandorių, kurie sudaro 34% nuo bendro įregistruotų butų pardavimo kiekio. „Atsižvelgiant į tai, kad šiais metais Vilniuje planuojama rekordinė naujų butų pasiūla nuo pat 2008 metų, o 2018 metais turėtų būti pastatytas panašus butų kiekis kaip ir šiais metais, tikėtina, kad artimiausiu metu oficiali statistika rodys bent jau nemažėjantį naujos statybos butų pardavimo kiekį“, – sako R. Reginis.
Kaune – oficialiai registruotų naujų butų sandorių šuolis
„Kaune stebimos panašios tendencijos kaip ir Vilniuje, tačiau spartesnis naujo būsto dalies šuolis bendroje statistikoje fiksuojamas tik šiais metais. Tai lėmė pastaraisiais metais akivaizdžiai padidėjusios plėtotojų investicijos į naujo būsto statybas Kaune“, – teigia R. Reginis.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais Kaune turėtų būti baigtos apie 600–700 naujų butų statybos daugiabučiuose namuose ir tai būtų daugiau nei 2 kartus didesnis butų kiekis nei buvo pastatyta per 2016 metus. Per 2017 metų trečiąjį ketvirtį buvo parduoti ir rezervuoti 122 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Nors tai yra 26% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį, tačiau bendras devynių mėnesių rezultatas, palyginti su tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu, yra 14% didesnis. Skirtingai nei Vilniuje, kur šiais metais fiksuojami prastesni naujų butų realizacijos rodikliai tiek trečiąjį ketvirtį, tiek per devynis šių metų mėnesius, Kaune iš esmės išsilaiko augimo tendencijos.
Registrų centre įregistruojamų naujų butų sandorių duomenys taip pat rodo pakankamai spartų naujo būsto dalies augimą Kauno mieste. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, naujos statybos butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje pastarąjį žemiausią lygį Kauno mieste buvo pasiekusi 2010 ir 2012 metais ir atitinkamai sudarė tik 4% ir 5%. Per 2013–2016 metus naujų butų sandorių dalis ūgtelėjo iki 11%, o 2017 metais šoktelėjo iki 17%. R. Reginio nuomone, jeigu naujų butų daugiabučiuose namuose plėtros tempai išsilaikys ir 2018 metais, tai Kaune matysime ir toliau augantį tiek išankstinių pirkimų ar rezervacijų, tiek oficialiai registruojamų sandorių kiekį.
Klaipėdos vidurkis: per metus pastatoma tik 200 naujų butų
Dar kitokia situacija yra susiklosčiusi Klaipėdos naujų butų rinkoje. Trečiame pagal dydį Lietuvos mieste, skirtingai nei Vilniuje ir Kaune, didesnių pokyčių naujų butų segmente nėra fiksuojama. „Ober-Haus“ duomenimis, Klaipėdoje per šių metų trečiąjį ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 85 nauji butai. Ir nors tai yra 35% daugiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį, tačiau bendras devynių mėnesių rezultatas yra prastesnis 9% nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
„Dėl nedidelių ir vis dar neaugančių naujų butų statybų apimčių jų pardavimų statistika Klaipėdoje išlieka labai banguojanti ir vis dar neįgauna aiškesnės krypties. Šiais metais Klaipėdoje turėtų būti užbaigtos apie 200 naujų butų statybos daugiabučiuose namuose ir bus išlaikytas 2011–2016 metų vidurkis, kuris yra 200 butų. Didesnio naujų butų pasiūlos šuolio galima tikėtis nebent 2018 metais, kuomet planuojama pastatyti virš 300 butų“, – pasakoja R. Reginis.
Ilgą laiką nesikeičiančią situaciją patvirtina ir VĮ Registrų centro duomenys – naujos statybos butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje pastarąjį žemiausią lygį Klaipėdos mieste buvo pasiekusi 2014 metais ir sudarė tik 4%. Per 2015–2016 metus situacija iš esmės nepasikeitė – naujų butų sandorių dalis tais metais ūgtelėjo tik iki 5%, o 2017 metais pakilo iki beveik 6%, kas yra gerokai mažiau nei Vilniuje ir Kaune.
„Verta pastebėti, kad prasti naujos statybos butų statybos ir pardavimo rezultatai oficialioje statistikoje anaiptol nereiškia, kad ir bendras būsto rinkos aktyvumas ir likvidumas Klaipėdos mieste yra žemas ir beviltiškas“, – teigia R. Reginis. Priešingai – „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2017 metų tris ketvirčius Klaipėdos mieste iš viso buvo įregistruota virš 2.300 butų pirkimo pardavimo sandorių ir tai sudaro 15,3 sandorio tenkančio tūkstančiui šio miesto gyventojų. Tuo tarpu šis rodiklis ir Vilniuje, ir Kaune per tą patį laikotarpį yra mažesnis – atitinkamai 14,1 ir 11,6 sandorio tūkstančiui tų miestų gyventojų. Klaipėdoje buvo susikaupęs didelis neparduotų naujos statybos butų kiekis, todėl tokie butai pardavimo atveju oficialioje statistikoje priskiriami prie senos statybos butų.
Būsto pasiūlos traukinys: Vilniuje – link kalno viršūnės, Kaune – spartesnis kopimas aukštyn, Klaipėdoje – lūkuriavimas pakalnėje
Apibendrinant galima teigti, kad situacija didžiausiuose trijuose Lietuvos miestuose yra labai skirtinga. „Šiais metais Vilniuje jau fiksuojamas naujų butų realizacijos apimčių sumažėjimas ir naujos bei senos statybos pardavimų santykio stabilizacija. Kaune tuo tarpu fiksuojamas didžiausias naujų butų dalies bendroje statistikoje augimas, kurį išjudino pastebimai aktyvesni plėtotojų žingsniai – augančios naujo būsto statybų apimtys šiame mieste. O Klaipėdoje stebimi vis dar labai nežymūs naujų butų atsigavimo ženklai, nes plėtotojai vis dar nepasitiki uostamiesčio rinkos galimybėmis įsisavinti didesnį naujo būsto kiekį nei buvo statoma iki šiol“, – teigia R. Reginis.
Todėl būsto plėtotojams Lietuvoje šiuo metu yra pakankamai platus pasirinkimas: ar ir toliau stumdytis alkūnėmis likvidžiausiame Lietuvos taške, šokti į įsibėgėjantį Kauno traukinį ar bandyti užkurti uostamiesčio garvežį?
Gyvenamojo NT rinkos komentaras su grafikais 2017 m. III ketv.
2017 metų trečiasis ketvirtis buvo aktyvus modernių biurų rinkoje. Baigiami mažesnės ir didesnės apimties projektai augino šiuolaikinių biuro patalpų pasiūlą pagrindiniuose šalies didmiesčiuose, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ biurų rinkos apžvalgoje. Didžiausi projektai buvo įgyvendinti šalies sostinėje, kur per šių metų trečiąjį ketvirtį faktiškai buvo užbaigtos keturių naujų administracinių pastatų statybos: „Liepyno verslo namai“, „Narbuto 5“, „Eleven 11“ ir „Green Hall 2“. Šie įgyvendinti projektai Vilniaus rinkai pasiūlė 19.200 m² naudingo biuro ploto, o bendras modernių biuro patalpų plotas šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje ūgtelėjo iki 666.600 m².
Šiuose keturiuose naujai įgyvendintuose pastatuose užimtumo lygis trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 78% – neišnuomota virš 4.200 m² laisvo naudingo biurų ploto. Šie naujausi projektai neturėjo didelės įtakos bendriems rinkos rodikliams ir bendras laisvų patalpų lygis per šių metų trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo tik simboliškai: nuo 5,1% iki 5,3%. A klasės biurų neužimtumas sudarė 3,5%, o B klasės – 6,3%.
„Ober-Haus“ duomenimis, dabartinis Vilniaus laisvų biuro patalpų lygis (5,3%) išlieka pakankamai subalansuotas ir paskutinių dešimties ketvirčių vidurkį (4,8%) viršija tik pusę procentinio punkto. „Iki šių metų pabaigos baigiami įgyvendinti verslo centrų projektai situacijos rinkoje beveik nepakeis, kadangi šie pastatai irgi jau yra beveik pilnai išnuomoti. 2018 metų naujų biurų pasiūla prie dabartinių įmonių plėtros tempų taip pat neatrodo gąsdinančiai – ateinančiais metais suplanuoti įgyvendinti projektai rinkai pasiūlys dar beveik 62.000 m² naudingo biurų ploto“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
„Naujausi projektai sulaukia didelio susidomėjimo iš įmonių, kurios stengiasi ne tik optimizuoti fizinės darbo vietos išlaidas, tačiau siekia pritraukti arba išsaugoti darbuotojus, pasiūlydamos jiems tikrai šiuolaikiškas, technologiškai išmanias bei patrauklias darbo vietas. Todėl tendencijos yra pakankamai aiškios – norėdami konkuruoti šiandieninėje rinkoje biurų savininkai turi pasiūlyti atitinkamą produktą, o senesnių patalpų savininkai – pastebimai atsinaujinti. Stabiliai auganti pasiūla yra naudinga tiek potencialiems nuomininkams, tiek Vilniaus miesto ekonominiam klimatui“, – teigia S. Vagonis.
Konkurencija tarp verslo centrų lemia, kad bazinės modernių biuro patalpų nuomos kainos iš esmės nesikeičia nuo pat 2015 metų pabaigos. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šiuo metu B klasės biurai siūlomi nuomotis už 8,0–13,0 Eur/m², A klasės – 13,5–16,5 Eur/m².
Tačiau norėdami į savo valdomus pastatus pritraukti didesnius ir žinomus nuomininkus, pastatų savininkai daug lankstesni derybose su nuomininkais, o naujausiuose ir aukščiausios klasės biuro pastatuose sudaromi vidutinės ir didesnės apimties sandoriai dažniausiai neperlipa 15,0–16,0 Eur/m² kartelės. „Jeigu patalpų savininkai linkę derėtis dėl bazinės patalpų nuomos kainos, tai rinkoje jau nusistovėjo praktika visus papildomus pastato išlaikymo kaštus perkelti ant nuomininko pečių, kuomet nuomininkai turto savininkams kompensuoja ne tik pastato ir patalpų eksploatavimo bei priežiūros išlaidas, bet ir nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, turto draudimą, turto valdymo išlaidas. Visos nuomininkui skiriamos automobilių stovėjimo vietos dažniausiai taip pat apmokestinamos papildomu mokesčiu“, – pasakoja S. Vagonis.
Kaunas turi iš ko rinktis: ūgtelėjęs laisvų biuro patalpų skaičius ir platus nuomos kainų intervalas
Tuo tarpu Kaune belaukiant didžiųjų naujų biuro projektų statybų pabaigos ir jų atidarymo, rinką vis papildo mažesnės apimties projektai. Per 2017 metų trečiąjį ketvirtį buvo baigtos dar dviejų projektų statybos („Jonavos 30“ Jonavos g. ir „S3“ Studentų g.), kurie rinkai pasiūlė 3.800 m² naudingo biurų ploto. „Ober-Haus“ duomenimis, Kauno modernių biuro patalpų rinka šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 115.600 m².
Po staigaus laisvų patalpų lygio šuolio per šių metų antrąjį ketvirtį (nuo 2,4% iki 7,9%), per trečiąjį ketvirtį biurų neužimtumas stabilizavosi ir sudarė 7,5%. Pasak S. Vagonio, tikėtina, kad dėl aktyviai Kaune įgyvendinamų naujų biuro projektų sąlyginai aukštas laisvų patalpų lygis laikysis ir ateityje.
„Būtų per daug optimistiška tikėtis, kad Kauno miesto rinka, net ir su tarptautinių įmonių pagalba, sugebės per trumpą laiką įsisavinti visą rinkai siūlomą plotą. Tačiau pakankamai platų laisvų biuro patalpų pasirinkimą reikėtų vertinti kaip Kauno ekonominio augimo potencialą, kadangi šiandieninius rinkos poreikius atitinkančios darbo vietos yra vienas iš esminių veiksnių verslo plėtrai. Gali būti, kad dalis biurų pastatų projektų plėtotojų patirs tam tikrų konkurencijos iššūkių – kol vieni biurų projektai džiaugsis aukštu užimtumo lygiu ir žinomais nuomininkais, kitiems gali tekti daug aktyviau pakovoti dėl potencialių nuomininkų“, – atkreipia dėmesį S. Vagonis.
Iš viso per 2017 metus Kauno mieste planuojama įgyvendinti 11 skirtingos paskirties ir apimties projektų, kuriuose bus įrengta 35.700 m² šiuolaikiškų biuro patalpų. Nors naujausi ir aukščiausios klasės plėtojami verslo centrai šiek tiek kilstelėjo patalpų nuomos kainų kartelę Kauno mieste, tačiau šiuolaikinių biuro patalpų kainų intervalas išlieka labai platus. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje A klasės biurų nuoma laikinojoje sostinėje sudarė 11,0–14,0 Eur/m², B klasės – 6,0–10,5 Eur/m².
Klaipėdos biurų rinkoje kol kas tik nežymūs atsigavimo ženklai
Klaipėdos miesto modernių biurų rinkoje ir toliau galima išvysti nebent nedidelių projektų plėtrą. Šių metų trečiąjį ketvirtį S. Nėries g. buvo baigtos naujo apie 1.000 m² bendro ploto pastato statybos, patalpos išnuomotos odontologijos klinikai, treniruočių ir sveikatingumo studijai ir kitoms įmonėms.
„Nors ir nedideliais žingsniais, tačiau verslas bando po truputį išjudinti sustingusią rinką ir stengiasi įvairiais būdais išnaudoti jau valdomas teritorijas ar pastatus“, – teigia S. Vagonis. Pavyzdžiui, „Vakarų laivų gamykla“ kartu su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku sename administraciniame pastate Pilies g. įkūrė „Pilies dirbtuves“, kuriose už nedidelį nuomos mokestį kviečiami kurtis kūrybinių industrijų atstovai. Buvusios pramoninės teritorijoje Liepų g. planuojama plėtoti technologijų parką „Inovacijų ir verslo slėnis“, kuriame turėtų įsikurti informacinių technologijų, skaitmeninio dizaino ir kitų inovatyvių sričių specialistus ruošiančios mokymo įstaigos. Šioje teritorijoje taip pat planuojama įkurti bendradarbystės centrą „Spiečius“, kuris turėtų būti baigtas 2018 metų viduryje. Buvusioje „Klaipėdos kranų“ teritorijoje „Stemma Management“ jau šiais metais planuoja užbaigti seno administracinio pastato rekonstrukciją („Verslo biurai 103“) ir rinkai pasiūlyti apie 2.500 m² ploto prekybinių ir administracinės paskirties patalpų. Jeigu sėkmingai bus įgyvendintas šis projektas, tai iki 2017 metų pabaigos bendras modernių biuro patalpų plotas Klaipėdoje ūgtels iki 68.500 m² (metinis prieaugis sudarys beveik 4%).
Nors šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje laisvų modernių biuro patalpų lygis siekė 17,9%, didelė dalis laisvo ploto yra anksčiau (daugiausia iki 2009 metų) statytuose projektuose (pvz., verslo centras „Vitė“), kuriuose dėl įvairių priežasčių derybos dėl patalpų nuomos nėra vaisingos. Todėl naujai plėtojami projektai ir savininkų lankstesnis požiūris į kliento poreikius gali prisidėti prie daug sėkmingesnio naujų projektų įgyvendinimo nei rodo bendri rinkos rodikliai. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Klaipėdoje biurų nuomos kainos išlieka stabilios ir šiuo metu B klasės pastatuose siūloma kaina sudaro 6,0–9,0 Eur/m², o A klasės pastatuose – 9,0–12,5 Eur/m².
Komercinio NT rinkos komentaras su grafikais 2017 m. III ketv.
Gerėjantys įmonių, kurios tiesiogiai susijusios su sandėliavimo patalpų sektoriumi, finansiniai rezultatai bei augantis poreikis šiuolaikiškoms patalpoms pastaruoju metu lėmė jau spartesnę šio nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrą, skelbiama „Ober-Haus“ komercinio nekilnojamojo turto apžvalgoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2017 metų pirmąjį pusmetį sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos (be PVM) siekė 71,4 mln. eurų arba 15,7% ir 18,0% daugiau, atitinkamai palyginti su tuo pačiu 2016 ir 2015 metų laikotarpiu.
Per šių metų tris ketvirčius Vilniaus ir Kauno regionuose buvo pastatyti septyni įvairaus dydžio nauji sandėliavimo ir logistikos patalpų projektai. Vilniaus regione buvo baigti keturi nauji projektai, kuriuos įgyvendino „Ad Rem“, „Baltic Sea Properties“, „Arvydo paslaugos“ ir „Woodline“. „Ober-Haus“ skaičiavimais, po šių įmonių projektų įgyvendinimo sostinės rinka pasipildė 31.900 m² naujo sandėliavimo ploto ir 2017 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje bendras sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus mieste ir jo apylinkėse išaugo iki 513.300 m². Kauno regione šiuo laikotarpiu buvo užbaigtos trijų naujų projektų statybos, kuriuose bendras sandėliavimo patalpų plotas sudaro apie 19.000 m². Visi Kauno regione įgyvendinti projektai – „Vetmarket“, „Analizė“, „Aibė“ – buvo skirti juos plėtojusių įmonių reikmėms. 2017 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Kauno mieste ir jo apylinkėse modernių sandėliavimo patalpų plotas sudarė 298.700 m².
„Nors pastaraisiais metais aktyvesnė sandėliavimo patalpų plėtra stebima Vilniaus ir Kauno regionuose, tačiau jau planuojamos didesnės investicijos ir Klaipėdos regione. Tačiau Klaipėdos regione, taip pat kaip ir Kauno, dominuoja ne visai rinkai skirti projektai, bet savo poreikiams tinkančių projektų plėtra“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
2018 metų pradžioje šalia Klaipėdos SBA koncernas planuoja pradėti logistikos centro ir baldų komponentų gamyklos statybas. Pirmojo etapo metu planuojama pastatyti 28.000 m² ploto SBA baldų grupės centrinį sandėlį ir 12.000 m² ploto gamyklą. Planuojama, kad per ateinančius 10 metų palaipsniui bus plečiamas tiek logistikos centro, tiek gamybinių patalpų plotas. Logistikos centro paslaugomis galės naudotis ne tik SBA koncerno įmonės, bet ir kitos baldų sektoriuje dirbančios įmonės. Vakarų medienos grupė Klaipėdos rajone planuoja įkurti didelį industrinį parką, kuriame planuojamos gamyklų ir logistikos centro statybos. Logistikos centre bus sandėliuojama ir paskirstoma Vakarų medienos grupės gaminama produkcija.
„Žvelgiant į tolimesnę sandėliavimo patalpų sektoriaus plėtrą Vilniaus ir Kauno regionuose, matyti išties nemažas plėtojamų ir planuojamų projektų kiekis. Įvairios paskirties projektus šiuose regionuose suplanavusios įmonės žada tikrai stipriai išplėsti naujų ir šiuolaikiškų sandėliavimo patalpų sektorių“, – teigia S. Vagonis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iki 2017 metų pabaigos ir per 2018 metus Vilniaus ir Kauno regionuose planuojama įgyvendinti dar apie 12 projektų, kuriuose sandėliavimo patalpų plotas gali sudaryti apie 100.000 m², iš kurių net du trečdaliai ploto planuojama Vilniaus regione. Trečdalis šio ploto bus skirta šiuos projektus plėtojančių įmonių reikmėms ir pagal būsimų nuomininkų poreikius plėtojami projektai (angl. „build-to-suit“). Iš viso per 2017–2018 metus Vilniaus ir Kauno regionuose šiuolaikiškų sandėliavimo patalpų plotas išaugs 20%.
„Aukštus finansinius rodiklius fiksuojantis transporto ir sandėliavimo patalpų sektorius skatina tiek naujo turto plėtrą, tiek didina investicijas į senesnių patalpų atnaujinimą. Augantys statybos darbų kaštai taip pat prisideda prie nuosaikaus sandėliavimo patalpų nuomos ir pardavimo kainų augimo. Per 2017 metų tris ketvirčius Vilniaus regione naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos augo 3–4%, tuo tarpu Kauno ir Klaipėdos regionuose sandėliavimo patalpų nuomos kainos ūgtelėjo 1–2%“, – pasakoja S. Vagonis.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 3,8–5,2 Eur/m², o senos – už 1,6–3,4 Eur/m². Kaune nauji sandėliai – 3,7–5,2 Eur/m², seni – 1,5–3,0 Eur/m², o Klaipėdoje nauji sandėliai – 3,5–4,8 Eur/m², seni – 1,5–3,0 Eur/m².
Komercinio NT rinkos komentaras su grafikais 2017 m. III ketv.
2011-aisiais pradėjusi pirkėjams siūlyti kotedžus projekte „Bendorėliai“, bendrovė „Ober-Haus“ ką tik pardavė paskutinį kotedžą, tuo užbaigdama antrąjį projekto etapą. Šiandien šis 8,14 hektarų kvartalas yra didžiausia daugiafunkcinė kotedžų gyvenvietė Vilniuje, kurios bendras kotedžų ir butų plotas siekia apie 25 000 m2. Iš viso gyvenvietėje jau įsikūrė apie 230 šeimų. Į projektą investuota daugiau nei 15 mln. eurų.
Šį lapkritį startavo trečiasis ir jau paskutinis „Bendorėlių“ etapas, galutinai užbaigsiantis prieš 7 metus numatytą gyvenvietės koncepciją. Rinkai bus pristatyti erdvūs ir taupūs 68 butai su terasomis. Šiame etape taip pat bus statomas vaikų darželis bei maisto prekių parduotuvė, kurioje įsikurs įvairių paslaugų teikėjai. Statybų pabaiga numatoma 2018 metų gruodžio mėnesį. Projekto plėtotojo UAB „Kerema“ investicijos sieks 5 mln. eurų.
„Tai bus vienos mažiausių kvadratinio metro butų kainų Vilniaus mieste. Gyventojų skaičiaus intensyvumas nesulyginamas su būdingu pačiame mieste – projekte ir aplinkui vien tik mažaaukštė statyba gamtos apsuptyje, tačiau tuo pačiu yra visuomeninis transportas, parduotuvės, darželis ir pradinė mokykla. Geras pasirinkimas šeimoms ar žmonėms nesižavintiems miesto triukšmu“, – teigia „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras.
Pirmasis Vilniuje tokios apimties kotedžų ir butų projektas iki šiol vyko dviem etapais: 2011–2013 ir 2014–2017 metais. Per pirmąjį etapą iš viso pastatyti 72 kotedžai. Antrojo etapo metu pastatytas dar 61 kotedžas ir 98 butai. „Šalia kotedžų pastatyti nedideli 2 aukštų daugiabučiai miesto periferijoje buvo absoliuti rinkos naujovė, racionaliai suplanuoti ir kokybiškai pastatyti butai sulaukė sėkmės ir buvo parduoti itin greitai“, – pasakoja R. Pleteras.
„Tai išties išskirtinis projektas tiek savo apimtimi, tiek multifunkciškumu. Gyvenvietė nuo Ukmergės gatvės atskirta akustine tvora, įrengtas privatus kiemas, sukurtas daugiafunkcinis gyvenamasis rajonas: įrengtas sporto aikštynas, vaikų žaidimų aikštelė, suformuotas ir pasodintas parkas“, – teigia R. Pleteras.
Kartu su statybų plėtra, plėtotojo iniciatyva į „Bendorėlių“ pusę plėtėsi ir miesto infrastruktūra – išasfaltuoti keliai, atvestas miesto dujotiekis, vandentiekis ir nuotekos, pastatytas vaikų darželis, plėtotojas inicijavo ir derino viešąjį transportą, tad dabar čia kursuoja miesto autobusas.
Plačiau apie projektą: www.bendoreliai.com
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,2% (šių metų rugsėjį buvo fiksuojamas 0,5% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,1% (2017 metų rugsėjį metinis augimas sudarė 4,2%).
2017 metų spalio mėnesį butų kainų augimas užfiksuotas Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje, kur jos atitinkamai augo 1,0%, 0,6% ir 0,2%, о vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 571 Eur (+5 Eur/m²), 1.025 Eur (+6 Eur/m²) ir 1.465 Eur (+2 Eur/m2). Klaipėdoje ir Šiauliuose butų kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko tokia pati kaip ir rugsėjį – atitinkamai 1.037 Eur ir 609 Eur.
Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,4%, Kaune – 4,6%, Klaipėdoje – 3,0%, Šiauliuose – 3,1% ir Panevėžyje – 3,5%.
„Pirmą kartą nuo 2008 metų Kaune fiksuojamas didesnis metinis butų kainų augimas nei Vilniuje. Pokriziniais metais Vilnius buvo akivaizdus būsto kainų augimo lyderis tarp visų šalies didmiesčių. Tačiau šiais metais metinis kainų augimas Vilniuje nuosaikiai mažėja, kadangi pasiektas dabartinis kainų lygis jau nebeleidžia tikėtis tolimesnio spartaus procentinio jų augimo. Tuo tarpu Kaune butų kainos sparčiau augti pradėjo tik 2015–2016 metais ir šiuo metu Kaune fiksuojame didžiausią metinį butų kainų augimą tarp visų šalies didmiesčių. Tolimesniu nuoseklaus būsto kainų augimo postūmiu Kaune galėtų tapti augantis verslo aktyvumas Kauno regione“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
OHBI apžvalga su grafikais 2017 m. spalio mėn.
Pastaraisiais metais įvairiuose Lietuvos regionuose ar miestuose fiksuojami labai skirtingi tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai būsto pasiūlos ir paklausos pokyčiai. „Kol vienuose miestuose fiksuojamas spartus naujos būsto pasiūlos ir paklausos augimas, kituose miestuose pasikeitimai yra itin nežymūs. Analizuojant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos būsto rinkas, matyti, kad jos yra labai skirtinguose savo plėtros etapuose. Vienas iš būsto rinkos pasitikėjimo indikatorių gali būti ir brangesnio būsto plėtra bei jo paklausa“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas.
„Ober-Haus“ atliktas Vilniaus prabangaus būsto tyrimas parodė, kad šalies sostinėje pastaraisiais metais fiksuojamas stabilus pačių brangiausių butų paklausos augimas, tai yra kiekvieną pusmetį fiksuojamas vis didesnis tokio turto sandorių kiekis bei auganti bendra pinigų suma tokiam turtui įsigyti.
O kokia situacija kituose didžiausiuose šalies miestuose Kaune ir Klaipėdoje – dabartiniu 2016–2017 metų laikotarpiu ir prieš 10 metų? Tam „Ober-Haus“ atrinko ir išanalizavo visus 2016–2017 metais įregistruotus butų sandorius (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras) ir palygino juos su 2007 metų antruoju pusmečiu, kuomet buvo fiksuojamos vienos aukščiausių būsto kainos Lietuvos būsto rinkoje. Kaune ir Klaipėdoje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti visi įregistruoti butų sandoriai, kuriuose vieno kvadratinio metro kaina viršijo 1.800 eurų (eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).
„Gauti rezultatai rodo, kad Kaune 2017 metais fiksuojamas itin staigus brangesnių butų pardavimų šuolis. Jeigu per 2016 metus Kaune brangesnių butų, kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 1.800 eurų, įsigyta tik 12, tai per 2017 metų pusmetį pusmetį tokių butų jau buvo įsigyta 39“, – pasakoja R. Reginis. Atitinkamai augo ir tokio būsto įsigijimo kaina: „Ober-Haus“ skaičiavimais, už įsigytą turtą per 2016 metų pirmąjį pusmetį (6 butus ir jų priklausinius) sumokėta beveik 673,000 eurų, 2016 metų antrąjį pusmetį (6 butus ir jų priklausinius) – 1,03 mln. eurų, o už įsigytą brangesnį būstą per 2017 metų pirmąjį pusmetį (39 butai ir jų priklausiniai) sumokėta beveik 6,77 mln. eurų.
R. Reginis atkreipia dėmesį, kad Kaune 2017 metų pirmasis pusmetis išsiskyrė ne tik sparčiai augusiu įsigytų objektų kiekiu, tačiau ir jų kainomis: jeigu 2016 metų antrąjį pusmetį užfiksuota aukščiausia vieno kvadratinio metro kaina buvo iki 2.000 eurų, tai 2017 metų pirmąjį pusmetį aukščiausios kainos jau viršijo 2.300 eurų už vieną kvadratinį buto metrą.
Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausi butai Kaune 2017 metų pirmąjį pusmetį buvo parduoti naujai įgyvendintuose projektuose. Centrinėje miesto dalyje rekonstruotame ir naujai pastatytame projekte „Gedimino 46“ (Gedimino g.) centrinėje miesto dalyje 68 m² ploto butas su automobilių stovėjimo vietomis buvo parduotas už beveik 180.000 eurų (apie 2.350 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). Kitas brangiausias butas buvo parduotas taip pat naujos statybos projekte „Piliamiestis“ (Brastos g.) – už beveik 140 m² ploto butą su automobilių stovėjimo vietomis buvo sumokėta virš 343.000 eurų (apie 2.350 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).
Pasak R. Reginio, būtent naujai įgyvendinti gyvenamieji projektai prestižinėse Kauno miesto vietose kilstelėjo brangesnių butų pardavimo apimtis 2017 metais. Iš 39 butų, kurie buvo parduoti per 2017 metų pirmąjį pusmetį ir kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 1.800 eurų, net 33 butai buvo 2016–2017 metais įgyvendintuose projektuose („Piliamiestis“, „Kauno senamiesčio apartamentai“, „Gedimino 46“).
Tuo metu lyginant Kauno miesto 2016–2017 metų brangesnio būsto rodiklius su situacija prieš 10 metų, pačioje nekilnojamojo turto pirkimo bumo ir butų kainų viršūnėje, matyti, kad 2007 metų rodikliai buvo pastebimai didesni. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2007 metų antrąjį pusmetį Kaune iš viso buvo įsigyti 66 butai, už kuriuos pirkėjai sumokėjo 10,2 mln. eurų arba 50% daugiau nei už tokį turtą buvo sumokėta per šių metų pirmąjį pusmetį. Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausi butai tuo metu buvo parduoti naujame gyvenamosios ir komercinės paskirties projekte „Bokštas“ (Kęstučio g.). Pavyzdžiui, šiame projekte 67 m² butas buvo parduotas už 223.000 eurų (virš 3.300 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).
Klaipėdoje milžiniškas atotrūkis tarp 2007 ir 2016–2017 metų
„Jeigu Kaune šiuo metu fiksuojamos panašios prabangaus būsto rodiklių tendencijos kaip ir Vilniuje, tai Klaipėdos mieste situacija yra visai kitokia“, – teigia R. Reginis. Per 2016 metų pirmąjį pusmetį Klaipėdoje brangesnių butų, kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 1.800 eurų, įsigyta 7 (už šiuos butus su jų priklausiniais sumokėta 0,96 mln. eurų), per 2016 metų antrąjį pusmetį tokių butų buvo įsigyta 13 (už 1,44 mln. eurų), o per 2017 metų pirmąjį pusmetį – 10 (už 1,72 mln. eurų).
Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, analizuojamu 2016–2017 metų laikotarpiu brangiausias butas Klaipėdoje buvo parduotas šiais metais. „Ober-Haus“ duomenimis, už šiek tiek daugiau nei 200 m² butą, kuris yra viename iš viršutinių 2006 metų statybos „K ir D“ gyvenamosios ir komercines paskirties projekto (Naujojo Sodo g.) aukštų, buvo sumokėta 585.000 eurų (beveik 2.900 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). Kadangi pastaruoju metu Klaipėdoje, palyginti su Vilniumi ir Kaunu, naujo būsto statybų apimtys yra itin negausios, tai tuo pačiu negausus yra ir brangesnės klasės projektų pasirinkimas bei tokių butų sandorių kiekis.
„Lyginant dabartinę pagrindinių šalies miestų situaciją su buvusia prieš 10 metų, būtent Klaipėdoje fiksuojamas pats didžiausias skirtumas. Per 2007 metų antrąjį pusmetį Klaipėdoje buvo įsigyti net 289 butai, kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 1.800 eurų. Už šiuos butus pirkėjai sumokėjo 29,2 mln. eurų arba net 17 kartų daugiau nei per šių metų pirmąjį pusmetį“, – teigia R. Reginis.
„Analizuojant sandorius matyti, kad prieš 10 metų už tokias kainas būdavo įsigyjami butai ne tik labiausiai vertinamose miesto vietose ar naujos statybos projektuose, tačiau pirkėjai tokias kainas mokėjo ir už standartinį senos statybos būstą gyvenamuosiuose miesto rajonuose“, – atkreipia dėmesį „Ober-Haus“ analitikas. Pavyzdžiui, iš 289 butų, kurių vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina 2007 metų antrąjį pusmetį viršijo 1.800 eurų, net ketvirtadalis butų buvo įsigyta 1968–1994 metų statybos tipiniuose penkių ir devynių aukštų daugiabučiuose pietinėje miesto dalyje.
„Šie sandoriai pakankamai tiksliai iliustruoja situaciją, kuri buvo susiformavusi Klaipėdoje prieš dešimt metų – standartinio būsto kainos beveik nenusileido sostinės butų kainų lygiui, o būsto įperkamumas buvo pats žemiausias tarp visų šalies didmiesčių. Akivaizdu, kad pastarasis sunkmetis skaudžiausiai smogė šio miesto nekilnojamojo turto rinkai, kurioje skirtingai nuo Vilniaus ir Kauno, vis dar nefiksuojama tvaresnių rinkos atsigavimo požymių. Jau nekalbant apie brangesnio būsto segmentą“, – pasakoja R. Reginis.
Pastaruoju metu Vilniaus būsto rinka išgyvena antrąjį savo renesansą, kuomet fiksuojami augantys būsto pasiūlos, paklausos ir, žinoma, pardavimo kainų rodikliai. Tačiau vienas iš įdomiausių būsto segmentų, kuris dažnai audrina rinkos dalyvių ir žmonių vaizduotę, yra pats mažiausias ir prabangiausias turto segmentas – brangiausi butai didžiausiame šalies mieste.
„Dėl savo itin mažos rinkos dalies brangiausio būsto segmentas dažnai yra apipintas įvairiausiomis spekuliacijomis, kuomet tiek viešai, tiek uždarame rate diskutuojama apie dar anksčiau negirdėtas prašomas ar jau įvykusių sandorių pardavimo kainas“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas.
Tad kaipgi pastaruoju metu gyvuoja didžiausio šalies miesto prabangių butų segmentas ir kokia situacija buvo fiksuojama šiame būsto segmente prieš 10 metų – pačioje buvusio nekilnojamojo turto bumo viršūnėje? Oficialiai įregistruotų butų pirkimo-pardavimo sandorių informacija pakankamai tiksliai parodo situaciją prabangaus turto segmente. „Ober-Haus“ atrinko ir išanalizavo visus 2016–2017 metais įregistruotus butų sandorius (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras) ir palygino juos su 2007 metų antruoju pusmečiu, kuomet buvo fiksuojamos vienos aukščiausių būsto kainos Lietuvos būsto rinkoje. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti visi įregistruoti butų sandoriai, kuriuose vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų (eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).
„Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje pastaruoju metu fiksuojamas itin stabilus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas“, – teigia R. Reginis. Jeigu per 2016 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje prabangių butų, kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų, įsigyta 39, tai per 2016 metų antrąjį pusmetį tokių butų jau buvo įsigyta 51, o per 2017 metų pirmąjį pusmetį – 54. Atitinkamai augo ir tokio būsto įsigijimo kaina: „Ober-Haus“ skaičiavimais, už įsigytą turtą per 2016 metų pirmąjį pusmetį (39 butus ir jų priklausinius) sumokėta beveik 10,7 mln. eurų, 2016 metų antrąjį pusmetį – 14,0 mln. eurų, o už įsigytą prabangų būstą per 2017 metų pirmąjį pusmetį sumokėta 18,7 mln. eurų.
„Vilniuje 2016 metų antrasis ir 2017 metų pirmasis pusmetis išsiskyrė ne tik sparčiai augusiu įsigytų objektų kiekiu, tačiau ir jų kainomis. Jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį užfiksuota aukščiausia vieno kvadratinio metro kaina buvo 4.000 eurų, tai 2016 metų antrąjį pusmetį ir 2017 metų pirmąjį pusmetį aukščiausios kainos jau viršijo 5.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2016 metų antrąjį pusmetį buvo parduotas istoriniame name Etmonų g. (Senamiestyje) – už beveik 100 m2 ploto butą buvo sumokėta 550.000 eurų (beveik 5.600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). 2017 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas istoriniame name Labdarių g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 230 m2 ploto butą su garažu buvo sumokėta 1.300.000 eurų (virš 5.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).
O kokia situacija buvo fiksuojama Vilniaus prabangių butų segmente prieš 10 metų, t. y. 2007 metų antrąjį pusmetį, kuomet buvo pasiektas visų laikų aukščiausias butų kainų lygis sostinėje? „Ober-Haus“ skaičiavimais, tuo laikotarpiu iš viso buvo įsigyti 85 butai, už kuriuos pirkėjai sumokėjo 26,5 mln. eurų arba 40% daugiau nei už tokį turtą buvo sumokėta per šių metų pirmąjį pusmetį. Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2007 metų antrąjį pusmetį buvo parduotas rekonstruotame istoriniame name A. Strazdelio g. (Senamiestyje) – už 66 m2 ploto butą buvo sumokėta virš 400.000 eurų, beveik 6.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą.
Skaičiuojant prabangių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2017 metais tolygiai augo, tačiau dar nepasiekė 2007 metų antrojo pusmečio lygio. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8%, 2016 metų antrąjį pusmetį – 0,9%, o 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,1%. 2007 metų antrąjį pusmetį ši dalis siekė 1,7%.
„Analizuojant įvykusius sandorius, matyti, kad pirkėjai labiausiai vertina ir daugiausiai sumoka už istoriniuose pastatuose esančius butus. Dažniausiai tokie jau įrengti butai yra rekonstruotų arba geros būklės pastatų, esančių Senamiestyje arba centrinėje miesto dalyje, viršutiniuose aukštuose“, – pasakoja R. Reginis. Tuo tarpu naujos statybos projektuose, kurie buvo baigti statyti 2016–2017 metais, aukščiausios butų kainos 2017 metų pirmąjį pusmetį siekė iki 4.600 eurų už vieną kvadratinį metrą. Pavyzdžiui, šiemet aukščiausios naujos statybos butų kainos buvo registruotos „Pilies apartamentų“ projekte (Olimpiečių g.), „Šaltinių namuose“ (Šaltinių g.), „Basanavičiaus 9A“ (J. Basanavičiaus g.), „Mindaugo 14“ (Mindaugo g.) ir kt.
Augančios prabangių butų pardavimo apimtys susijusios ne tik su bendru nekilnojamojo turto rinkos augimu, tačiau ir su besiplečiančia šio turto segmento pasiūla. „Ober-Haus“ duomenimis, iš 90 brangiausių per 2016 metus parduotų butų Vilniuje, 42% jų buvo parduota naujausiuose gyvenamuosiuose projektuose (2015–2016 metų statybos). Iš 54 butų, kurie buvo parduoti per 2017 metų pirmąjį pusmetį, naujausiuose projektuose (2016–2017 metų statybos) parduotų butų dalis sudarė 47%. 2017 metų antroji pusė ir ateinančių 2018 metų rezultatai taip pat neturėtų nuvilti prabangaus būsto plėtotojų.
„Tikėtina, kad artimiausiu metu pamatysime ne ką mažesnių rekordinių sandorių aukščiausios klasės projektuose. Jau įvykę sandoriai rodo, kad rinkoje tikrai yra galinčių ir norinčių įsigyti išskirtinį būstą“, – teigia R. Reginis.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,5% (šių metų rugpjūtį buvo fiksuojamas 0,2% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,2% (2017 metų rugpjūtį metinis augimas sudarė 4,0%).
2017 metų rugsėjo mėnesį didžiausias butų kainų augimas užfiksuotas Vilniuje ir Kaune, kur jos ūgtelėjo 0,6% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.463 Eur (+8 Eur/m²) ir 1.019 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje rugsėjo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,5%, 0,4% ir 0,2% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 609 Eur (+3 Eur/m²), 1.037 Eur (+5 Eur/m²) ir 566 Eur (+2 Eur/m²).
Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,6%, Kaune – 4,5%, Klaipėdoje – 3,2%, Šiauliuose – 3,3% ir Panevėžyje – 2,5%.
„Nepaisant visuose šalies didmiesčiuose augančių butų pardavimo kainų ir toliau sparčiai didėja atotrūkis tarp šalies sostinės ir kitų šalies regionų. Pavyzdžiui, prieš penkis metus, 2012 metais vidutinių butų kainų skirtumas tarp šalies sostinės ir kitų keturių šalies didmiesčių sudarė 230–660 Eur/m², priklausomai nuo konkretaus miesto. Šiais metais šis skirtumas jau siekia 440–880 Eur/m² ir tai yra 30–60 proc. mažesnės butų kainos, palyginti su šalies sostine“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
OHBI apžvalga 2017 m. rugsėjo mėn.
Šveicarijos bankas „UBS“ pranešė apie kylančias nekilnojamojo turto (NT) burbulo rizikas kai kuriuose didžiuosiuose pasaulio miestuose. Remiantis banko sudarytu indeksu („Global Real Estate Bubble Index“), NT rinka šiuo metu labiausiai kaista Toronte, Stokholme, Miunchene, Vankuveryje, Sidnėjuje, Londone ir Honkonge. Tuo metu neišpūtos būsto kainos fiksuojamos Milane, Niujorke, Singapūre ir Bostone.
Ekonomiškai stipriausių pasaulio miestų patrauklumas neblėsta ir tai didina įtampą nekilnojamojo turto rinkoje. „Didelis susidomėjimas būstu tiek iš užsienio investuotojų, tiek iš vietinių rinkos dalyvių, teigiami lūkesčiai dėl jų kainų ateityje bei žemiau istorinio vidurkio išliekančios paskolos aptarnavimo išlaidos, sparčiai didina būsto kainas, kurios tam tikrais atvejais jau pasiekė ar viršija prieš dešimtmetį pasiektą kainų lygį. Investicinio būsto paklausa bei paskui nespėjanti naujo būsto pasiūla pastebimai didina atotrūkį tarp didžiausių miestų ir likusių tų šalių regionų ir tuo pačiu mažina būsto įsigijimo galimybes aktyviausių pasaulio miestų gyventojams“, – pasakoja Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas.
Tuo metu Lietuvoje nuo 2010-ųjų metų stebimos iš dalies panašios tendencijos: didėjanti atskirtis tarp būsto kainų Vilniaus ir kituose šalies regionuose, aukšta investicinio būsto paklausa šalies sostinėje, rekordiškai žemos paskolų palūkanos bei didžiąja dalimi išliekantys nuosaikūs arba teigiami lūkesčiai dėl būsto kainų ateityje. „Šie veiksniai lemia būsto kainų augimą ir mūsų šalyje, o ypatingai sostinėje. Tačiau nuo didesnių kainų šuolių aktyviausius mūsų šalies regionus apsaugo pakankama naujo būsto pasiūla bei realus makroprudencinės politikos įgyvendinimas. Nors per pastaruosius septynerius metus Vilniuje būsto kainos vidutiniškai išaugo ketvirtadaliu, tačiau buvo fiksuojamas dar spartesnis darbo užmokesčio augimas, dėl kurio būsto įperkamumas išlieka rekordinėse aukštumose“, – sako R. Reginis. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu statistinis sostinės gyventojas už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį gali įsigyti 5,9 kv. m vidutinės klasės bute. Tai yra beveik dvigubai aukštesnis rodiklis nei buvo fiksuojamas 2006–2007 metais, kadangi tiek nominalios, tiek realios kainos dar gan stipriai atsilieka nuo kainų lygio fiksuoto prieš 10 metų.
„Visgi esant spartesniam būsto kainų augimui Lietuvos bankas gali ir toliau griežtinti paskolų išdavimo sąlygas taip stengdamasis atvėsinti kaistančią rinką. „Užšąlusių“ paskolų palūkanų augimas taip pat galėtų pakankamai efektyviai ir natūraliai sureguliuoti tiek Lietuvos, tiek kitų „burbulo“ fazėje esančių regionų nekilnojamojo turto rinkas“, – teigia R. Reginis.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ teikiamas paslaugas įvertino tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų žurnalas „Euromoney“. Tryliktą kartą organizuojamuose „Euromoney 2017“ apdovanojimuose „Ober-Haus“ pelnė du apdovanojimus ir buvo pripažinta geriausia nekilnojamojo turto (NT) tarpininkavimo ir geriausia turto vertinimo bendrove Lietuvoje.
„Komercinio NT ir būsto departamento sinergija su vertinimo departamentu ir rinkos tyrimų skyriumi užtikrina aukštą mūsų teikiamų paslaugų kokybę ir geriausio klientui sprendimo pateikimą. Visos nekilnojamojo turto paslaugos ir sąveika tarp jų išliks mūsų prioritetas ir ateityje“, – teigia Remigijus Pleteras, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.
„Nuosaikus ekspertų skaičiaus augimas, neapleidžiant teikiamų paslaugų kokybės, šiuolaikinė lyderystė ir visos komandos įsitraukimas lemia sklandų įmonės darbą paslaugų srityje. Džiaugiamės „Euromoney“ ir rinkos dalyvių įvertinimu. „Ober-Haus“ ir toliau laikysis pozicijos, jog ne kiekybė, o dėmesys klientui ir paslaugų kokybė lemia sėkmę nekilnojamojo turto paslaugų rinkoje“, – teigia R. Pleteras.
Kasmet rengiamuose „Euromoney“ apdovanojimuose bendrovės vertinamos apklausus tam tikro sektoriaus įmones, šiuo atveju NT ekspertus, plėtotojus, finansų institucijų atstovus. Tyrimo metodologija paremta įmonių tarpusavio vertinimu, kai įmones vertina tiesioginiai jų konkurentai.
„Ober-Haus“ yra stambiausia nekilnojamojo turto paslaugų teikėja Lietuvoje ir Baltijos regione, priklausanti vienam didžiausių Suomijos NT fondų „Realia Group“. „Ober-Haus“ paslaugų paketą sudaro tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant komercinį ir gyvenamąjį turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, konsultavimas bei rinkos tyrimai.