„Ober-Haus“ atlikta trečioji tęstinė brangiausių butų analizė rodo, kad sostinėje nuperkama vis daugiau brangesnių butų. Šį kartą buvo nagrinėtas 2018 metų antrojo ir 2019 metų pirmojo pusmečio laikotarpis. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 3.000 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).

„Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje 2016–2019 metų laikotarpiu fiksuojamas tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Per 2018 metų antrąjį pusmetį Vilniuje brangiausių butų įsigyta 88 ir už juos sumokėta 23,4 mln. eurų. Tai yra prastesnis rezultatas nei 2017 antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį, kuomet atitinkamai buvo įsigyti 91 ir 99 butai. Tačiau jau 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo užfiksuotas didžiausias tokių butų įsigijimų kiekis nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios), kuris sudarė net 125. Už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 34,3 mln. eurų ir tai yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams šalies sostinėje įsigyti (0,2% daugiau nei per 2017 metų antrąjį pusmetį).

„Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2019 metais sparčiai augo“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. Jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8%, 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,1%, tai 2018 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 1,8%, o 2019 metų pirmąjį pusmetį sudarė 2,2%.

Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius užregistruotus brangiausių butų sandorius, matyti, kad tik itin retu atveju už vieną kvadratinį buto metrą pirkėjai sumokėjo daugiau nei 5.000 eurų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyti tik keturi butai, kurie peržengė šią kainų ribą.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo parduotas priеš 15 metų statytame pastate L. Stuokos-Gucevičiaus g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 150 m² ploto butą su automobilių stovėjimo aikštele ir nedidelio ploto ne gyvenamosios paskirties patalpa buvo sumokėta arti 1,1 mln. eurų (apie 6.600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą). Tuo pačiu tai yra brangiausias parduotas butas (skaičiuojant už vieną kvadratinį buto metrą) nuo 2016 metų.

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas istoriniame name Literatų g. (Senamiestyje) – už beveik 37 m² ploto butą buvo sumokėta 210.000 eurų (šiek tiek daugiau nei 5.700 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas rekonstruotame ir naujai pastatytų daugiabučių projekte Malūnų g. (Senamiestyje) – už 52 m² ploto butą su automobilio stovėjimo vieta buvo sumokėta 310.000 eurų (beveik 5.700 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilio stovėjimo vietos kainą).

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas šiais metais pastatytame daugiabučių projekte Aguonų g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 150 m² ploto butą viršutiniame pastate aukšte su automobilio stovėjimo vietomis ir sandėliuku buvo sumokėta daugiau beveik 900.000 eurų (beveik 5.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą).

Daugiau nei pusė sostinėje parduotų brangiausių butų – naujos statybos projektuose

Kaip ir įprasta, didžioji dalis brangiausių butų yra įsigyjama Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose. Centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje gausu ne tik senų istorinių pastatų, bet vyksta sparti naujų būsto projektų plėtra, kuri lemia ir augančias brangiausio būsto pardavimo apimtis. „Ober-Haus“ duomenimis, 2015–2016 metais plėtotojai Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose pardavimui pastatė virš 1.100 butų, 2017–2018 metais beveik 1.500 butų, o 2019–2020 metais planuojama pastatyti apie 1.900–2.000 butų.

„Todėl nenuostabu, kad augant bendrai butų pasiūlai vertingiausiose miesto vietose, stebime ir didėjantį itin brangių butų sandorių kiekį. Brangiausių parduotų butų statistiką taip pat gerina ir vis aktyviau plėtojami aukštesnės klasės projektai Žvėryne, pietinėje Šnipiškių ir Žirmūnų dalyje“, – sako R. Reginis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 213 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Vilniuje, 55% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose).

Kalbant apie konkrečius pačius naujausius Vilniaus gyvenamuosius projektus, aukščiausiomis butų kainomis per nagrinėjamą laikotarpį išsiskyrė „Live Square“ (Dainavos g.), „Birutės 18“ (Birutės g.), „Magnus rezidencija“ (Gedimino pr.), „Pilies apartamentai“ (Olimpiečių g.), „Jogailos rezidencija“ (Jogailos g.), „Šaltinių namai │ Attico“ (Aguonų g.), „Pranciškonų parkas“ (Lydos g.), „Rinktinės URBAN“ (Ceikinių g.), „Vytauto 35“ (Vytauto g.), „CNTRL“ (Labdarių g.),  „Labdarių 8A“ (Labdarių g.) ir kt.

„Kadangi gyvename itin aktyvios būsto plėtros laikotarpiu, tai projektų, kuriuose fiksuosime būsto įsigijimus itin aukštomis kainomis, artimiausiu metu tikrai nepritrūks. Taip pat nereikia pamiršti ir kylančių butų kainų įtakos bendram brangiausių butų sandorių kiekiui“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. „Ober-Haus“ duomenimis, per nagrinėjamą laikotarpį (2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį) įrengti senos statybos ir naujos statybos butai su daline apdaila centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose vidutiniškai ūgtelėjo virš 6%. T. y. jeigu 2018 metų viduryje buto kvadratinio metro kaina siekė 2.850–2.900 eurų, tai vien dėl kainų augimo tokio buto kvadratinio metro kaina jau gali viršyti 3.000 eurų ribą.

Nors didžiausių trijų šalies miestų modernių biuro patalpų rinkoje per 2019 metų trečiąjį ketvirtį didesnių pokyčių nebuvo užfiksuota, tačiau visuose miestuose augo šiuolaikinių biurų pasiūla – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo baigta statyti po vieną naują komercinės paskirties projektą, kuriuose rinkai pasiūlyta naujų biuro patalpų, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ komercinio nekilnojamojo turto apžvalgoje.

Didžiausias projektas buvo įgyvendintas šalies sostinėje, kuomet nekilnojamojo turto plėtotoja „Darnu Group“ baigė verslo centro „Park Town“ antrojo pastato „East Hill“ statybas Lvovo g. Šis beveik 15.000 m² bendro ploto pastatas rinkai pasiūlė apie 12.000 m² naudingo biuro ploto ir bendras modernių biuro patalpų plotas Vilniuje šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje ūgtelėjo iki 756.600 m². „Šis naujas pastatas neturėjo didesnės įtakos bendriems rinkos rodikliams, kadangi jo statybų pabaigoje beveik visos biurų patalpos jau buvo išnuomotos“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Šiame pastate įsikūrė ne tik įvairios įmonės, bet ir kelios maitinimo įstaigos bei sporto klubas.

Biuro patalpų nuomininkai buvo aktyvūs ir šių metų trečiąjį ketvirtį, o bendras išnuomotų modernių biuro patalpų kiekis per tris 2019 metų ketvirčius šalies sostinėje sudarė 58.600 m² arba iš esmės tiek pat kiek ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2019 metų trečiąjį ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis šalies sostinėje sumažėjo nuo 3,0% iki 2,8%. A klasės biurų neužimtumas sudarė 1,9%, o B klasės – 3,5%. „Per pastaruosius dešimt metų žemesnis nei 3% bendras laisvų biuro patalpų lygis Vilniuje buvo užfiksuotas tik praėjusių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirtį“, – teigia R. Reginis.

2019 metų ketvirtąjį ketvirtį ir 2020 metų pirmąjį ketvirtį planuojamas pakankamai gausus naujų projektų kiekis, kuris rinką papildys tikrai įspūdingu biuro ploto kiekiu. Iš viso šiuo laikotarpiu turėtų būti baigtos iki 7 naujų projektų ar ankstesnių projektų naujų etapų statybos, kuriuose iš viso būtų įrengta beveik 65.000 m² naudingo biuro ploto.

Pasak R. Reginio, nepaisant išliekančios didelės biuro patalpų paklausos ir fiksuojamų itin aukštų užimtumo rodiklių, reguliariai šalies sostinę papildanti naujų patalpų pasiūla iš esmės stabilizavo biurų nuomos kainas, kurios pastaruosius 3–4 metus auga itin nežymiai. „Ober-Haus“ duomenimis, 2019 metų trečiąjį ketvirtį bazinės biurų nuomos kainos išliko stabilios ir ketvirčio pabaigoje B klasės biurai siūlomi nuomotis už 9,0–13,5 Eur/m², A klasės – 14,0–16,7 Eur/m². Tikėtina, kad augančios pasiūlos aplinkoje ir toliau artimiausiu metu fiksuosime arba stabilias, arba tik nežymiai augančias biurų nuomos kainas.

Laisvų biuro patalpų lygis Kaune – žemiausias per pastaruosius trejus metus

Kaunas taip pat sulaukė naujų biuro patalpų papildymo šių metų trečiąjį ketvirtį, kuomet buvo baigta „Verslo Parko Aušra“ vieno iš korpusų (C) rekonstrukcija. Iš viso 13.000 m² nuomojamo ploto turintis Vytauto pr. išsidėstęs pastatų kompleksas (6 korpusai) rinkai siūlo įvairios komercinės paskirties patalpas, kuriose savo biurus įkūrė įvairios įmonės, kolegija, sporto klubas, grožio ir sveikatingumo klinikos ir centrai, maitinimo įstaigos ir pan. „Ober-Haus“ skaičiavimais, po šio projekto vieno iš korpusų rekonstrukcijos, Kauno modernių biuro patalpų rinka pasipildė apie 1.500 m² naudingo biuro ploto ir bendras modernių biuro patalpų plotas šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje ūgtelėjo iki 173.200 m².

Kadangi per tris 2019 metų ketvirčius Kaune buvo atidaryti tik sąlyginai nedideli projektai ir rinkai pasiūlytas naujų modernių biuro patalpų plotas buvo nedidelis (beveik 3.900 m²), tai dėl išsilaikiusio nuomininkų aktyvumo patalpų neužimtumo rodiklis pasiekė beveik trejų metų žemumas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metų trečiąjį ketvirtį biurų neužimtumas Kaune sumažėjo nuo 9,1% iki 6,8% ir tai yra žemiausias rodiklis nuo 2017 metų antrojo ketvirčio.

„Žvelgiant į istorinius Kauno modernių biuro patalpų rinkos duomenis, akivaizdu, kad neužimtumo rodiklis ilgai šiose žemumose neišsilaikys. Kaune naujai atidaromi projektai dažniausiai nebūna pilnai išnuomoti, todėl laisvų patalpų lygio šuolis įprastai susijęs su naujų projektų įvedimu į rinką. Tad artimiausiu metu vėl galima tikėtis neužimtumo rodiklio šuolio, kadangi 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį ir 2020 metų pirmąjį ketvirtį planuojamas reikšmingas naujo biurų ploto papildymas“, – sako R. Reginis. Iš viso šiuo laikotarpiu turėtų būti baigtos 5 naujų projektų ar ankstesnių projektų etapų statybos, kuriuose iš viso būtų įrengta virš 30.000 m² naudingo biuro ploto.

Kaip ir šalies sostinėje, Kaune pastaraisiais metais fiksuojamas nedidelis biurų nuomos kainos augimas. 2019 metų trečiąjį ketvirtį bazinės biurų nuomos kainos išliko stabilios ir ketvirčio pabaigoje B klasės biurai siūlomi nuomotis už 7,0–11,0 Eur/m², A klasės – 11,5–14,0 Eur/m². Sparčiai besiplečiantis Kauno modernių biuro patalpų sektorius suteikia išties palankias galimybes besiplečiančioms ar naujai į šį miestą ateinančioms įmonėms, kurios šiuo metu gali jaustis daug tvirčiau derybose dėl patalpų nuomos.

Šiais metais Klaipėdoje atidarytas antras komercinės paskirties pastatas siūlantis šiuolaikinius biurus

Šių metų trečiąjį ketvirtį Klaipėdos mieste buvo atidarytas jau antras šiais metais komercinės paskirties pastatas, kuriame rinkai pasiūlyta šiuolaikinių biuro patalpų. A. Griciaus autotransporto įmonių grupei priklausanti įmonė „Ratuva“ Dubysos g. atidarė naują virš 5.000 m² bendro ploto komercinės paskirties pastatą, kuriame įrengta įvairios paskirties patalpų tinkančių prekybai, sandėliavimui ir administracinei veiklai. Šio pastato pirmajame aukšte jau įsikūrė „Autobrava Motors“ atstovybė, baldų salonas „Vadasiga“, santechnikos ir inžinerinių sistemų sprendimų įmonė „Tece Baltikum“ bei kitos įmonės. Antrame ir trečiame šio pastato aukštuose rinkai buvo pasiūlyta apie 1.700 m² biuro patalpų, kurios bendrą modernių biuro patalpų plotą Klaipėdoje išaugino iki 72.800 m².

Per 2019 metų trečiąjį ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis Klaipėdoje paaugo nuo 11,6% iki 12,8%. „Ober-Haus“ duomenimis, per tą patį laikotarpį biurų nuomos kainos išliko stabilios ir šiuo metu B klasės pastatuose patalpas siūloma išsinuomoti už 6,5–10,0 Eur/m², o A klasės pastatuose – 10,5–13,0 Eur/m².

„Nors viešoje erdvėje vis užsimenama apie planuojamas didesnes investicijas į komercinės (administracinės) paskirties pastatų plėtrą Klaipėdoje, tačiau per pastaruosius 10 metų uostamiestyje buvo įgyvendinti aštuoni projektai, kurie rinkai pasiūlė tik 12.500 m² naudingo biuro ploto – vidutiniškai viename projekte buvo įrengiama tik apie 1.550 m² biuro ploto“, – pastebi R. Reginis. Akivaizdu, kad didesnių projektų įgyvendinimas išlieka dideliu iššūkiu nekilnojamojo turto plėtotojams, vertinant tiek potencialių nuomininkų, tiek tokių projektų finansavimo galimybes Klaipėdoje.

Pilna apžvalga (PDF): Komercinio NT rinkos komentaras 2019 m. III ketv.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,2% (2019 metų rugsėjį metinis augimas sudarė 6,3%).

2019 metų spalio mėnesį sparčiausias butų pardavimo kainų augimas buvo užfiksuotas Klaipėdoje, kur kainos per mėnesį ūgtelėjo 0,9% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.126 Eur (+10 Eur/m²). Kaune, Panevėžyje ir Vilniuje spalio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,7%, 0,4% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.137 Eur (+7 Eur/m²), 705 Eur (+2 Eur/m²) ir 1.588 Eur (+4 Eur/m²). 2019 metų spalio mėnesį Šiauliuose butų kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 721 Eur.

Per metus (2019 metų spalio mėnesį, palyginti su 2018 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,8%, Kaune – 6,6%, Klaipėdoje – 4,9%, Šiauliuose – 9,6% ir Panevėžyje – 10,3%.

„2019 metais šalies didmiesčių būsto rinka pasižymėjo ne tik toliau didėjančiu aktyvumu, bet ir spartesniu butų kainų augimu. Žvelgiant į butų kainų pokyčius per pastarąjį dešimtmetį, šie metai išskirtiniai tuo, kad spartesnis kainų augimas jau fiksuojamas ne tik šalies sostinėje, bet ir likusiuose didmiesčiuose. Per pastaruosius 12 mėnesių butų kainos šalies didmiesčiuose augo 6,2% ir tikėtina, kad panašus augimas išsilaikys iki šių metų pabaigos. Jeigu šių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais šalies didmiesčiuose nebus neigiamų kainų pokyčių, tai fiksuosime didžiausią metinį augimą per pastarąjį dešimtmetį. Iki šiol didžiausias metinis butų kainų augimas buvo pasiektas 2016 metais, kuomet kainos penkiuose didžiausiuose miestuose augo 5,5% (2016 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2015 metų gruodžio mėnesiu)“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2019 m. spalio mėn.

2019 metų pirmieji trys ketvirčiai buvo itin rezultatyvūs visai Lietuvos būsto rinkai. Per 9 mėnesius augo visi pagrindiniai būsto rinkos rodikliai – sandorių skaičius, būstui įsigyti išleistų pinigų kiekis, paskolų apimtys bei pardavimo ir nuomos kainos, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ būsto rinkos apžvalgoje.

Bendras būstui įsigyti išleistų pinigų kiekis šalyje šiais metais ir toliau sparčiai augo. VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų devynis mėnesius Lietuvoje būstui (butams ir namams) įsigyti buvo išleista beveik 1,7 mlrd. eurų arba 13% daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Butams įsigyti išleistų pinigų suma išaugo 11%, o namams – beveik 22%.

Lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu ketvirčiu, per šių metų trečiąjį ketvirtį įsigytas būsto (butų ir namų) kiekis buvo didžiausias nuo pat 2007 metų. „Aukštas aktyvumas šių metų trečiąjį ketvirtį gerino ir 2019 metų pirmų trijų ketvirčių rodiklius tiek visoje šalyje, tiek ir pagrindiniuose šalies miestuose“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų devynis mėnesius Lietuvoje sudaryta 4% daugiau butų ir beveik 11% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje per tą patį laikotarpį fiksuojamas sandorių augimas tiek butų (Vilniuje – 6%, Kaune – 3%, Klaipėdoje – 9%, Šiauliuose – 14% ir Panevėžyje – 13%), tiek ir namų (Vilniuje – 9%, Kaune – 7%, Klaipėdoje – 18%, Šiauliuose – 19%  ir Panevėžyje – 5%) segmente.

Ir toliau augantis būsto rinkos aktyvumas šiek tiek augino ir naujai išduodamų būsto paskolų apimtis Lietuvoje. Lietuvos banko duomenimis, per 2019 metų pirmus devynis mėnesius Lietuvoje suteikta naujų būsto paskolų už 969 mln. eurų arba beveik 2% daugiau nei per tą patį 2018 metų laikotarpį. Taip pat toliau fiksuojamos nestipriai, bet stabiliai augančios palūkanų normos naujai išduodamoms būsto paskoloms Lietuvoje. Naujų būsto paskolų vidutinė metinė palūkanų norma 2019 metų sausio–rugsėjo mėnesių laikotarpiu vidutiniškai sudarė 2,4% arba 0,16 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

Neslopstantis būsto rinkos aktyvumas ir toliau augino būsto pardavimo kainas visuose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, sparčiausias butų kainų augimas per šių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo užfiksuotas Šiauliuose, kur butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2,4%. Panevėžyje butų kainos per tą patį laikotarpį augo 2,2%, Kaune – 2,1%, Vilniuje – 1,9% ir Klaipėdoje – 1,6%. O per metus (2019 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2018 metų rugsėjo mėnesiu) butų pardavimo kainos Šiauliuose augo 11,2%, Panevėžyje – 11,5%, Kaune – 6,5%, Vilniuje – 5,9% ir Klaipėdoje – 4,9%.

Butų nuomos sektorius pagrindiniuose Lietuvos šalies didmiesčiuose taip pat išliko itin aktyvus ir butų nuomos kainos vidutiniškai augo net sparčiau nei jų pardavimo kainos. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per metus, 2019 metų sausio–rugsėjo mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, butų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai paaugo 7%, Kaune – 9% ir Klaipėdoje – 8%.

„Pastaruoju metu fiksuojamas augantis gyventojų skaičius pagrindiniuose šalies miestuose didina ne tik parduodamo, bet nuomojamo būsto paklausą. Akivaizdu, kad augančioje būsto pardavimo kainų aplinkoje dalis žmonių yra priversti būstą nuomotis taip palaikydami butų nuomos rinkos aktyvumą“, – teigia R. Reginis.

Per 9 mėnesius sostinėje parduota daugiau nei per visus 2017 ar 2018 metus

„Nors 2019 metų trečiąjį ketvirtį naujos statybos butų realizacijos apimtys pirminėje rinkoje parodė aukštus rodiklius visuose trijuose didžiausiuose šalies miestuose, tačiau jie šiek tiek nusileido šių metų pirmojo ir antrojo ketvirčio rodikliams“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metų trečiąjį ketvirtį Vilniuje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta ir rezervuota 1.411 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 1% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį, bet 17% daugiau nei per 2018 metų trečiąjį ketvirtį. Tačiau bendri šių metų pirmų trijų ketvirčių rezultatai šalies sostinėje daugiau nei įspūdingi. Per 2019 metų tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pirminėje rinkoje butų buvo realizuota net 41% daugiau. Per šių metų pirmus tris ketvirčius pirminėje rinkoje buvo realizuota daugiau butų nei per visus 2017 ar 2018 metus.

Pasak R. Reginio, pagrindinės aukšto aktyvumo priežastys išlieka tokios pačios kaip ir ankstesniais metais – neslopstančios naujų butų statybų apimtys bei aukšta naujo būsto paklausa.

Neparduotų butų skaičius pirminėje rinkoje 2019 metais išlieka labai stabilus. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2019 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Vilniuje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 1.166, antrojo ketvirčio pabaigoje – 1.048, o trečiojo ketvirčio pabaigoje – 1.085. Tačiau jeigu palyginsime 2019 metų trečiąjį ketvirtį su 2018 metų trečiuoju ketvirčiu, tai neparduotų butų skaičius sumažėjęs net 30%.

Kaune šiemet parduota 30% daugiau naujos statybos butų nei pernai

Pastaruosius trejus metus Kaune stebimos itin aktyvios daugiabučių statybos, kurios gerina ir bendras tokio būsto realizacijos apimtis. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metų trečiąjį ketvirtį Kaune tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti ir rezervuoti 232 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 6% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį, bet 21% daugiau nei per 2018 metų trečiąjį ketvirtį. Per 2019 metų pirmuosius tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų Kaune realizuota 30% daugiau.

„Kaip ir šalies sostinėje, taip ir Kaune stebimas nuoseklus neparduotų butų skaičiaus mažėjimas per pastaruosius 12 mėnesių“, – pastebi R. Reginis. 2019 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Kaune bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 205 arba 34% mažiau nei prieš metus. Taip pat šiuo metu Kaune fiksuojamas mažiausias neparduotų butų kiekis jau pastatytuose daugiabučiuose nuo 2018 metų pradžios.

Klaipėdoje mažiausias neparduotų butų skaičius per pastarąjį dešimtmetį

Per 2019 metų trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti ir rezervuoti 99 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 32% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį ir 2% mažiau nei per 2018 metų trečiąjį ketvirtį. Tačiau per 2019 metų pirmuosius tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų Klaipėdoje realizuota 43% daugiau.

„Aukšti 2019 metų pirmų trijų ketvirčių rodikliai rodo, kad Klaipėdoje naujo būsto paklausa yra pakankama ir plėtotojai iš esmės nesusiduria su didesniais sunkumais realizuodami statomus butus už rinkos kainą. Todėl galime ir toliau stebėti augančias daugiabučių statybų apimtis, gerus realizacijos rodiklius ir toliau mažėjantį neparduotų butų skaičių“, – sako R. Reginis.

Per šių metų tris ketvirčius plėtotojai Klaipėdoje pastatė beveik 270 butų daugiabučiuose, o iš viso per 2019 metus planuojama baigti apie 450 butų statybas. 2018 metais Klaipėdoje plėtotojai pastatė ir pardavimui pasiūlė 429 butus. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2019 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Klaipėdoje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 238 arba 25% mažiau nei prieš metus. „Taip pat tai yra mažiausias neparduotų butų skaičius per pastarąjį dešimtmetį ir tai reiškia, kad uostamiestyje prielaidos tolimesniems drąsesniems būsto plėtotojų žingsniams išlieka labai palankios“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Pilna apžvalga su grafikais: Gyvenamojo NT rinkos komentaras 2019 m. III ketv.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,3% (2019 metų rugpjūtį metinis augimas sudarė 6,4%).

2019 metų rugsėjo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.584 Eur (+7 Eur/m²). Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje rugsėjo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6%, 0,2% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.130 Eur (+7 Eur/m²), 721 Eur (+2 Eur/m²) ir 703 Eur (+3 Eur/m²). 2019 metų rugsėjo mėnesį Klaipėdoje butų kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.116 Eur.

Per metus (2019 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2018 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,9%, Kaune – 6,5%, Klaipėdoje – 4,9%, Šiauliuose – 11,2% ir Panevėžyje – 11,5%.

„Bendras penkių didžiausių šalies miestų butų pardavimo kainų indeksas rodo, kad butų kainos auga jau 56 mėnesius iš eilės. Kalbant apie konkrečius miestus, pastarąjį kartą žemiausios butų kainos šalies sostinėje buvo fiksuojamos 2010 metais, o Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – 2013 metais. Ir nuo to laiko šiuose didmiesčiuose yra fiksuojamas nuosaikus ir stabilus butų kainų augimas.

Kokio santykinio turimo turto vertės prieaugio galėtų tikėtis šių miestų gyventojai, įsigiję nekilnojamąjį turtą žemiausiomis šio dešimtmečio kainomis? Jeigu žmogus įsigijo butą Vilniuje 2010 metų viduryje už rinkos kainą ir šis butas laikui bėgant iš esmės nepakeitė savo savybių (pvz., nebuvo atlikti buto arba pastato, kuriame jis yra, pagerinimai arba atvirkščiai – butas ar pastatas nebuvo nudėvėtas), t. y. išliko tokios pat būklės, kaip ir įsigijimo momentu, tai šiuo metu tokį butą rinkos sąlygomis butų galima būtų parduoti vidutiniškai 37,2% brangiau. Jeigu tokiomis pačiomis sąlygomis butas buvo įsigytas Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje, tokį butą šiuo metu atitinkamai būtų galima parduoti 36,5%, 32,5%, 21,7% ir 16,5% brangiau nei jis buvo įsigytas 2013 metais.

Kaip matome, statistiškai didžiausias turto vertės prieaugis fiksuojamas didžiausiame ir ekonomiškai aktyviausiame šalies mieste, kuriame nuo pastarojo sunkmečio butų kainos kopti aukštyn pradėjo anksčiausiai. Panevėžyje ir Šiauliuose taip pat fiksuojamas ne daug mažesnis butų kainų pokytis. Palyginti su likusiais šalies didmiesčiais, Panevėžyje ir Šiauliuose dėl daug žemesnio būsto kainų lygio jį įsigyti yra daug lengviau, o naujų daugiabučių statybų apimtys išlieka simbolinės. Tuo tarpu Klaipėdos būsto rinką galima įvardinti kaip labiausiai nukentėjusią nuo pastarojo sunkmečio – didžiausias butų kainų kritimas tarp šalies didmiesčių pasaulinės finansų krizės metu bei pirminėje rinkoje dar ilgą laiką buvęs itin gausus pastatytų ir neparduotų butų kiekis lėmė daug atsargesnį tiek gyventojų, tiek plėtotojų požiūrį į būsto rinkos perspektyvas. Todėl šiame mieste fiksuojame kukliausią butų kainų prieaugį“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pastaruosius trejus metus Lietuvos statybos sektorius ir nekilnojamojo turto rinka išgyvena didžiulius ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius pokyčius. Nuo 2016 metų lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo pakeitimai statybos techniniame reglamente, kuomet naujai projektuojami ir statomi pastatai turėjo būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės (išskyrus rekonstruojamus, atnaujinamus ar remontuojamus pastatus ar jų dalis, kuriems su tam tikromis sąlygomis taikomi kiti minimalūs reikalavimai, arba pastatus, kuriems nėra taikomi minimalūs energinio naudingumo reikalavimai). Nuo 2018 m. sausio 1 d. pastatų energinio naudingumo klasė jau turėjo būti ne žemesnė kaip A+, o nuo 2021 metų nauji pastatai privalės būti A++ energinio naudingumo klasės.

Norint įvertinti, kokia buvo pasiekta pažanga energiškai efektyvių pastatų statybose, racionalu būtų kalbėti apie būsto plėtotojus ir konkrečiai apie Vilnių, kuris šalyje akivaizdžiai pirmauja tiek pagal daugiabučių plėtros apimtis, tiek pagal plėtotojų siekį išbandyti statybų naujoves dar iki joms įsigaliojant. Juk dar 2012 metais Vilniuje buvo pastatytas daugiabutis, kuriam pirmajam Lietuvoje tais pačiais metais buvo išduotas A klasės energinio naudingumo sertifikatas (daugiabutis Bajorų kelyje, plėtotojas – „Hanner“). Jau tuomet dalis plėtotojų pradėjo ruoštis artėjančioms statybų sektoriaus bei pačios nekilnojamojo turto rinkos permainoms ir praktiškai investuoti į energiškai efektyvesnių ir gyventojams patogesnių pastatų projektavimą bei statybas.

„Akivaizdu, kad iki 2015 metų A energinės klasės daugiabučių dalis, jau nekalbant apie aukštesnės nei A energinės klasės daugiabučius, naujos statybos rinkoje buvo itin nedidelė, o jos spartesnis augimas fiksuojamas vėlesniais metais“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ surinko duomenis apie visus 2015–2018 metais Vilniaus mieste ir jo apylinkėse pardavimui pastatytus daugiabučius ir remiantis VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotų pastatų sertifikavimo dokumentų registro duomenimis, paskaičiavo, kiek butų buvo įrengta konkrečios energinės klasės pastatuose (daugiabučiuose).

„Ober-Haus“ gauti duomenys rodo, kad 2015 metais butų skaičiaus dalis A ir A+ energinės klasės daugiabučiuose sudarė tik šiek tiek daugiau nei 9% nuo visų tais metais pastatytų butų Vilniaus mieste ir jo apylinkėse. 2016 metais tokių butų dalis sudarė beveik 11%, о 2017 metais ši dalis jau šoktelėjo iki 25%. 2018 metais sostinės naujos statybos daugiabučių rinkoje dar dominavo butai, kurie buvo įrengti B energinės klasės daugiabučiuose (55%), tačiau ir toliau buvo stebimas spartus aukštesnės energinės klasės butų skaičiaus augimas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2018 metais butų skaičiaus dalis A ir A+ energinės klasės daugiabučiuose išaugo iki beveik 44% (А klasė – 39%, А+ klasė – 5%). Likusi butų dalis (1%) buvo žemesnės nei B energinės klasės daugiabučiuose arba duomenų apie tokių pastatų energinę naudingumo klasę nėra (dažniausiai tai yra rekonstruojami pastatai ar jų dalys arba faktiškai jau pastatyti, bet dar nesertifikuoti pastatai).

„Kaip matome, 2015–2018 metais įvykę pokyčiai naujų daugiabučių statybose yra akivaizdūs ir šiais metais sostinėje matysime tolimesnį energiškai efektyvesnių pastatų dalies augimą – ne tik A ar A+ energinės klasės daugiabučių, bet ir beveik energijos nevartojančių A++ energinės klasės pastatų, kuriuose butus jau įsirenginėja pirmieji gyventojai“, – sako R. Reginis. Remiantis VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenimis, šiais metais Lietuvoje buvo sertifikuoti pirmieji A++ energinės klasės daugiabučiai ir visi jie yra pastatyti šalies sostinėje: daugiabutis Peteliškių g. (plėtotojas – „Peteliškių parkas“), trys daugiabučiai antrajame „Šaltinių namų“ projekto etape Aguonų g. (plėtotojas – „Pro Kapital“) ir daugiabutis Tvankstos g. (plėtotojas – „Eika“).

Preliminariais „Ober-Haus“ duomenimis, iš 2019 metais šalies sostinėje pastatytų butų apie 5% butų turėtų būti A++ energinės klasės daugiabučiuose, 18% butų – A+ energinės klasės daugiabučiuose, 48% butų – А energinės klasės daugiabučiuose, 23% butų – B energinės klasės daugiabučiuose. Apie likusių butų (6%) energinę naudingumo klasę šiuo metu duomenų dar nėra. „Vadinasi, 2019 metais naujai pastatytų A ir aukštesnės energinės klasės butų dalis sudarys jau apie 70%“, – teigia R. Reginis. 2015–2016 metais ši dalis sudarė tik 9–11%.

Žvelgiant į šiuos pakankamai staigius pokyčius įvykusius per pastaruosius 4–5 metus, matyti, kad nekilnojamojo turto plėtotojai, projektuotojai ir statybininkai per pakankamai trumpą laiką sugebėjo prisitaikyti prie šių naujų statybos techninių reikalavimų, o dalis investuotojų jau iš anksto ruošiasi tolimesniems pokyčiams. Pirkėjai taip pat teigiamai priima šiuos pokyčius ir supranta naudą, kurią teikia tiek energiškai efektyvesnis, tiek komfortiškesnis būstas.

„Tačiau pirkėjas tikrai nesivaiko kuo aukštesnės energinio naudingumo klasės ir supranta, kad vis aukštesnė naudingumo klasė lemia ne tik didesnius statybų kaštus plėtotojui, bet ir didesnę būsto įsigijimo kainą, kurią bent jau iš dalies jie ir apmoka“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. O papildomų pastato įrengimų priežiūra taip pat bent jau iš dalies ateityje guls ant tų pačių pirkėjų. Todėl ir toliau sparčiai augant aukštesnės energinės klasės pastatų statybų apimtims, visiems rinkos dalyviams reikės dar mokytis ne tik kaip statyti, bet ir kaip tinkamai prižiūrėti tai, kas jau yra pastatyta.

„Ober-Haus“, išskirtinis verslo centrų komplekso „Z3“ ir „Z5“ nuomos atstovas, išnuomojo paskutines laisvas patalpas šiame projekte (L. Zamenhofo g., Vilnius).

Kompleksą sudaro du pastatai, kurie po 2017–2018 metų rekonstrukcijos pakeitė paskirtį ir iš mažmeninės prekybos centro tapo moderniais biurais su sandėliavimo patalpomis.

„Rinkoje tokio formato patalpų, kuomet miesto ribose šalia biuro būtų ir sandėlis, ir ekspozicinė zona, yra itin mažai, tad projektas sulaukė didelio susidomėjimo ir šiuo metu abu pastatai yra pilnai išnuomoti“, – sako Remigijus Valickas, „Ober-Haus“ Komercinio NT projektų vadovas. Patalpose įsikūrė „Douglas“, „Makita“, „Schneider Electric“, „Bonava“, „Olympus“, „Tiltų ekspertų centras“, „Aibė“, „Aedilis“, „Heidelberg“ ir kt.

„Z3“ bendras plotas – 3.700 m², „Z5“ bendras plotas – 1.300 m²

Daugiau informacijos apie šį ir visus Vilniaus verslo centrus interaktyviame žemėlapyje www.OHmap.lt

Startavo naujas „Ober-Haus“ foto konkursas! Šių metų konkurso tema – laiptai. Kviečiame fotografo žvilgsniu savo aplinkoje – tiek įprastose, tiek netikėtose erdvėse – ieškoti gražiausių laiptų, fiksuoti juos ir dalyvauti konkurse! Konkursui pateiktos nuotraukos gali būti darytos tik Lietuvoje. Nuotraukos skelbiamos specialiai konkursui sukurtoje svetainėje www.OHfoto.lt.

Nuotraukas vertins „Facebook“ lankytojai, profesionalūs fotografai ir „Ober-Haus“ komanda – trys daugiausiai balsų surinkusių nuotraukų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais:

Plačiau apie konkursą www.OHfoto.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,4% (2019 metų liepą metinis augimas sudarė 6,2%).

2019 metų rugpjūčio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.577 Eur (+11 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 36,6% (+423 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugpjūčio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,5%, 1,2%, 1,0% ir 0,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.123 Eur (+6 Eur/m²), 1.116 Eur (+14 Eur/m²), 719 Eur (+7 Eur/m²) ir 700 Eur.

Per metus (2019 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2018 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,9%, Kaune – 6,4%, Klaipėdoje – 5,1%, Šiauliuose – 12,1% ir Panevėžyje – 13,2%.

„Būsto rinkos aktyvumas tiek visoje šalyje, tiek didmiesčiuose ir toliau nenustoja augęs – kasmet būsto įsigyjama vis daugiau. O auganti paklausa ir toliau kelia būsto kainas visuose šalies didmiesčiuose. Tačiau ne tik didėjančios žmonių finansinės galimybės lemia augančią paklausą konkrečiuose šalies miestuose, bet ir ten gyvenančių žmonių skaičius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2019 metų pirmąjį pusmetį nuolatinių gyventojų skaičius išaugo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybėse. Ir jeigu šalies sostinėje nuoseklus gyventojų skaičiaus augimas fiksuojamas jau nuo pat 2012 metų, tai pirmą kartą po itin ilgos pertraukos užfiksuotas ūgtelėjęs gyventojų skaičius ir kituose šalies didmiesčiuose. O tai labai reikšminga visai nekilnojamojo turto rinkai, kadangi augantis gyventojų skaičius sukuria papildomą paklausą tiek nuomojamam, tiek parduodamam būstui.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2019 metų pirmąjį pusmetį nuolatinių gyventojų skaičius Vilniaus mieste išaugo net 5.309 asmenimis, Kaune – 255 asmenimis, Klaipėdoje – 614 asmenų ir Šiauliuose – 608 asmenimis. Panevėžyje gyventojų skaičius ir toliau mažėjo ir šių metų viduryje jų buvo 659 asmenimis mažiau nei šių metų pradžioje. Iš visų šalies didmiesčių išsiskiria Vilniaus miestas, kuriame fiksuojamas didžiausias pusmečio tiek santykinis, tiek nominalus gyventojų skaičiaus prieaugis per pastarąjį dešimtmetį.

Nepaisant jau ilgą laiką vyraujančių neigiamų demografinių tendencijų tiek visos šalies mastu, tiek konkrečiuose šalies miestuose, būsto paklausa ir jų pardavimo kainos mažesniuose šalies didmiesčiuose (pvz., Šiauliuose ir Panevėžyje) per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Pagrindinės priežastys, kurios lemia butų kainų augimą tokiuose miestuose yra ir toliau išliekančios itin nedidelės daugiabučių statybų apimtys bei daug geresnis statistinis įperkamumo rodiklis nei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Pavyzdžiui, Šiauliuose ir Panevėžyje dėl daug žemesnio būsto kainų lygio jį įsigyti yra lengviau ne tik ten gyvenantiems ir dirbantiems, bet ir į užsienį emigravusiems asmenims, kurie dalį svetur uždirbtų pinigų investuoja savo gimtuosiuose miestuose. O į šiuos miestus sugrįžtantys gyventojai, savo ruožtu, galėtų išjudinti ir sustingusią tiek būsto, tiek komercinio nekilnojamojo turto plėtrą“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga: OHBI apžvalga 2019 m. rugpjūčio mėn. (PDF)

Tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų žurnalas „Euromoney“ paskelbė „Ober-Haus“ 2019 metų geriausia turto vertinimo (Property Valuation) bei geriausia nekilnojamojo turto (NT) tyrimų ir analitikos (Research) bendrove Lietuvoje. „Ober-Haus“ išlaikė lyderio pozicijas ir šį laimėjimą pelnė jau ketvirtą kartą.

Prestižinėje „Euromoney“ apklausoje „Ober-Haus“ pripažinta pirmaujančia lydere ir kitose kategorijose – kaip geriausia NT konsultacinių paslaugų bendrovė (2 vieta) ir geriausia tarpininkavimo kompanija (2 vieta) Lietuvoje.

„Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, užimame pirmaujančias pozicijas visose nekilnojamojo turto paslaugų kategorijų, o šiais metais vėl esame absoliutūs lyderiai turto vertinimo ir rinkos tyrimų kategorijose. Tai labai džiugina, nes šie apdovanojimai atspindi būtent mūsų klientų ir rinkos dalyvių nuomonę apie mus. Maksimali orientacija į teikiamų paslaugų kokybę ir profesionalias įžvalgas, užtikrinančias teisingus klientų sprendimus, akivaizdžiai pasiteisina. Dėkoju visai komandai, būtent jos įsitraukimas ir ekspertiškumas ir yra šių apdovanojimų nuopelnas“, – sako Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

Penkioliktą kartą rengiamuose „Euromoney“ apdovanojimuose bendrovės buvo vertinamos apklausus nekilnojamojo turto rinkos dalyvius: NT ekspertus, plėtotojus, statybos įmonių ir finansų institucijų atstovus.

„Ober-Haus“ Lietuvoje veikia nuo 1998 metų ir yra stambiausia nekilnojamojo turto paslaugų teikėja Lietuvoje ir Baltijos regione, priklausanti vienai didžiausių Suomijos NT grupių „Realia Group“. Įmonės paslaugų paketą sudaro tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant komercinį ir gyvenamąjį turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, konsultavimas bei rinkos tyrimai.