Sėkmingai užbaigtas daugiabučių projektas Šnipiškėse „Centro Duetas“, kurio koncepcijos kūrimu ir sėkminga realizacija rūpinosi išimtinai „Ober-Haus“. Projektą sudaro du šešių ir devynių aukštų daugiabučiai namai, kuriuose iš viso įrengti 94 butai ir kūrybinės patalpos bei 3 komercinės patalpos. 2017 metų pradžioje pradėto vystyti projekto bendras išplėtotas plotas siekia 5.650 kv. m.

Namai iškilo augančiame ir savo veidą sparčiai keičiančiame Šnipiškių rajone, ramioje ir žalioje Lvovo gatvės dalyje. „Centro Duetas“ prisidėjo prie modernėjančių Šnipiškių plėtros – sutvarkyta aplinka, apželdintas ir aptvertas kiemas, įrengta vaikų žaidimo aikštelė. „Centro Duetas“ buvo vienas pirmųjų po ilgos pertraukos būsto projektų tikrosiose Šnipiškėse, davęs impulsą ir kitų projektų aktyviai plėtrai.

Tarp „Centro Dueto“ pirkėjų daugiausiai – jaunos poros ir ką tik susikūrusios šeimos. Naujakurių vidutinis amžius yra 32–35 metai. Apie 70 proc. butų šiame projekte įsigyta su banko kreditu, o apie 35 proc. butų įsigyti investicijai.

„Šnipiškės – sparčiai augantis ir modernėjantis mikrorajonas, pritraukiantis ne tik nekilnojamojo turto plėtotojus, bet ir privačius investuotojus. Šioje miesto dalyje stebime didelę modernių verslo centrų plėtrą. Šnipiškėse susiformavo naujasis miesto urbanistinis centras, kur yra susitelkusi stipri darbo jėga, norinti čia ne tik dirbti ir leisti laisvalaikį, bet ir gyventi. Todėl būsto šioje vietovėje vertė ateityje išliks stabili, o prireikus būstą šiame rajone bus lengva parduoti“, – teigia „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka.

„Ober-Haus“ teikė konsultacijas formuojant projekto kainodarą, kuriant projekto koncepciją, rūpinosi projekto rinkodaros strategijos rengimu ir įgyvendinimu bei pardavimo proceso valdymu. Projekto investuotojas – UAB „Spaineta“, statybų valdytojas – UAB „Incorpus“, pagrindiniai statybų darbai – UAB „Naresta“ ir UAB „Vilniaus Rentinys“.

Modernių biuro patalpų sektorius, skatinamas stiprios paklausos, ir toliau sparčiai plečiasi. Tačiau kalbant apie biurų sektoriaus plėtrą šalyje, ir toliau reikšmingi pokyčiai fiksuojami tik dviejuose didžiausiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, skelbiama „Ober-Haus“ 2019 metų biuro patalpų rinkos apžvalgoje.

2019 metais Vilniuje buvo baigtos aštuonių biuro pastatų statybos: „S7“ projekto antrasis ir trečiasis pastatai, „Duetto“ projekto antrasis pastatas, „INHUS“ grupės administracinis pastatas, verslo centras multifunkciniame komplekse „Live Square“, antrasis „Park Town“ projekto pastatas, „Avia Solutions Group“ administracinis pastatas ir paskutinysis „Quadrum“ projekto pastatas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šie projektai sostinės rinką iš viso papildė 66.100 m² naudingo biuro ploto ir bendras modernių biuro patalpų plotas 2019 metais išaugo daugiau nei 9% iki 784.400 m².

„2019 metais įgyvendinti projektai metų eigoje buvo pilnai išnuomoti ar užimti jų pačių plėtotojų, todėl gausi naujų biuro patalpų pasiūla nesupurtė šalies sostinės rinkos“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Bendras išnuomotų modernių biuro patalpų kiekis per 2019 metus Vilniuje sudarė 94.400 m² arba 34% daugiau nei 2018 metais. Didesnis išnuomotų biuro patalpų kiekis buvo užfiksuotas tik 2017 metais, kuomet per metus buvo įsisavinta 97.300 m² biurų ploto. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metus laisvų biuro patalpų lygis šalies sostinėje sumažėjo nuo 3,7% iki 3,0%. A klasės biurų neužimtumas sudarė 2,6%, o B klasės – 3,3%. Per pastaruosius dešimt metų žemesnis nei 3% bendras laisvų biuro patalpų lygis Vilniuje buvo užfiksuotas tik 2018 metų II ketv. (2,8%), 2018 metų III ketv. (2,6%) ir 2019 metų III ketv. (2,8%).

„Nors buvo tikėtasi, kad rekordinis biurų kiekis Vilniuje bus pastatytas 2019 metais, tačiau dalies projektų statybų pabaiga buvo nukelta į 2020 metus. Atsižvelgiant į šiuo metu statomų projektų eigą, galima teigti, kad 2020 metais bendras Vilniaus rinką papildysiantis naujų biurų plotas tikrai bus didžiausias per visą istoriją ir sudarys ne mažiau kaip 95.000 m²“, – teigia R. Reginis.

Nepaisant išliekančios didelės biuro patalpų paklausos ir fiksuojamų itin aukštų užimtumo rodiklių, kasmet šalies sostinę papildanti gausi naujų patalpų pasiūla iš esmės stabilizavo biurų nuomos kainas, kurios nuo 2015 metų auga itin nežymiai. Ne išimtis ir 2019 metai, kuomet biurų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 1–2%. „Ober-Haus“ duomenimis, metų pabaigoje B klasės biurai buvo siūlomi nuomotis už 9,0–13,5 Eur/m², A klasės – 14,0–16,7 Eur/m².

Nors 2020 metais šalies sostinę papildys itin gausus naujų biuro patalpų kiekis, tačiau vertinant išankstines nuomos sutartis statomuose projektuose, galima tikėtis subalansuotos situacijos biurų rinkoje ir šiais metais. R. Reginio nuomone, tikėtis spartesnio biuro nuomos kainų augimo yra sudėtinga, kadangi norėdami išlaikyti aukštą biuro pastatų užimtumą, nepaisant statybų savikainos augimo, plėtotojai turės priimti kompromisinius sprendimus derybose su potencialiais nuomininkais. Ir jeigu situacija 2020 metais atrodo subalansuota, tai situacija ilgesnėje kelių metų perspektyvoje yra gerokai sunkiau prognozuojama.

„2020 metų pradžioje statomų ir planuojamų projektų apimtys rodo, kad plėtotojai ketina pasirūpinti gausia pasiūla ne tik šiems, bet ir vėlesniems metams, todėl šioje situacijoje didžiausiu nežinomuoju išlieka paklausos veiksnys. Analizuojant šiuo metu jau statomus projektus, kurie rinką turėtų papildyti reikšmingu biurų plotu 2021 ir vėlesniais metais, matosi, kad didžioji dalis šių projektų yra pradėti statyti dar neturint sutarčių su nuomininkais. Todėl tokių aukštų, kaip dabar, biurų užimtumo rodiklių palaikymui reiktų tolimesnės sparčios tiek vietinio, tiek ir užsienio kapitalo įmonių plėtros ar net valstybinio sektoriaus sprendimų“, – sako R. Reginis.

Naujų biuro patalpų įsisavinimas Kaune užtrunka ilgiau nei Vilniuje

Biuro patalpų sektorius Kauno mieste taip pat plečiasi sparčiu tempu. Iš viso 2019 metais laikinojoje sostinėje buvo baigti statyti 7 projektai, kurie miestui pasiūlė šiuolaikinių biuro patalpų: verslo ir prekybos centras „Longas“, komercinės paskirties pastatas Statybininkų g., „Verslo Parkas Aušra“ (C korpusas), „Kauno dokas“ antras etapas, „BLC 2“, „Alia“ ir „Sqveras“. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šie projektai Kauno rinką iš viso papildė 30.100 m² naudingo biuro ploto ir bendras modernių biuro patalpų plotas 2019 metais išaugo beveik 18% iki 199.400 m².

Kauno biurų rinkoje išlieka ryški naujai įgyvendintų ir laisvų biuro patalpų rodiklio priklausomybė. Per 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis Kaune šoktelėjo nuo 6,8% iki 10,3%, nes metų pabaigoje rinka pasipildė dideliu naujų biuro patalpų plotu (2018 metų pabaigoje laisvų biuro patalpų lygis sudarė 9,7%). „Kadangi biurų sektoriaus plėtra Kauno mieste išgyvena itin intensyvios plėtros laikotarpį, ne visi naujai atidaromi pastatai gali pasigirti aukštu užimtumu. Vietinio ir užsienio kapitalo įmonių plėtra čia nėra tokia sparti, kaip, pavyzdžiui, Vilniuje, todėl naujų patalpų įsisavinimas užtrunka ilgiau ir reguliariai stebime pakankamai ženklius laisvų patalpų lygio svyravimus“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Kaip ir šalies sostinėje, Kaune praėjusiais metais taip pat buvo fiksuojami tik nedideli nuomos kainų pokyčiai. Per 2019 metus Kaune B klasės biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai paaugo 3%, tuo tarpu A klasės biuro pastatuose esančių biuro patalpų nuomos kainos išliko stabilios. „Ober-Haus“ duomenimis, 2019 metų pabaigoje B klasės biurų nuoma laikinojoje sostinėje sudarė 7,0–11,0 Eur/m², A klasės – 11,5–14,0 Eur/m².

R. Reginio nuomone, biurų nuomos kainų augimo perspektyvos Kaune ir toliau išlieka itin miglotos. „Akivaizdu, kad nuolatinis rinkos papildymas nauju biurų plotu ir ne toks spartus jo įsisavinimas suriša plėtotojų rankas derybose su potencialiais nuomininkais. O nuomininkai ir toliau galės džiaugtis augančiu pasirinkimu šiame mieste“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.

2020 metais turėtų būti baigtos dar 6 naujų projektų, kuriuose iš viso būtų įrengta beveik 39.000 m² naudingo biuro ploto, statybos. O pastarųjų metų biurų ploto pasiūlos šuolį vainikuos 2020 metų pirmąjį pusmetį planuojamas baigti statyti didžiausias verslo centras Kaune „Magnum“ – antžeminis pastato plotas šiek tiek daugiau nei 21.000 m².

Klaipėdai trūksta drąsių sprendimų

2019 metais Klaipėda taip pat galėjo džiaugtis įgyvendintais keliais projektais, kurie rinkai pasiūlė šiuolaikiškų biuro patalpų. 2019 metų pradžioje duris atvėrė pirmasis privataus kapitalo mokslo ir inovacijų slėnio „Baltic Tech Park“ etapas Liepų g. Buvusio gamybinės paskirties pastato vietoje iškilo 2 ir 3 aukštų pastatas, kuriame įsikūrė įvairios prekybos ir paslaugų įmonės, o didžiąją dalį administracinių patalpų užėmė „Light House“ bendradarbystės erdvė. 2019 metų trečiąjį ketvirtį Dubysos g. buvo atidarytas komercinės paskirties pastatas, kuriame įrengta įvairios paskirties patalpų tinkančių prekybai, sandėliavimui ir administracinei veiklai. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šie du projektai Klaipėdos rinką iš viso papildė 4.200 m² naudingo biuro ploto ir bendras modernių biuro patalpų plotas 2019 metais išaugo 6% iki 72.800 m².

Per 2019 metus laisvų biuro patalpų lygis Klaipėdoje ūgtelėjo nuo 11,8% iki 13,7%. Pastaruosius septynis ketvirčius laisvų patalpų lygis šiame mieste išsilaiko 11–14% ribose ir aiškesnės pokyčių krypties neįgauna. „Naujai įgyvendinti projektai, kuriuose siūlomos šiuolaikinės biuro patalpos, rinkoje sulaukia susidomėjimo, tačiau jų nuomos procesas ne visada būna spartus. Akivaizdu, kad uostamiestyje dar trūksta aktyvesnės šiame mieste tiek jau veikiančio verslo, tiek naujų įmonių plėtros, o tai neleidžia sparčiau plėtotis šiam nekilnojamojo turto segmentui. Tačiau aktyvesni plėtotojai stengiasi išnaudoti savo valdomų sklypų galimybes ir žada rinkai pasiūlyti naujų projektų. O Klaipėdai tikrai reikia kuo skubesnių, įdomesnių ir didesnių sprendimų tiek iš investuotojų, tiek iš paties miesto pusės“, – sako R. Reginis.

Liepų g. planuojamas antrasis technologijų parko „Baltic Tech Park“ etapas, kurio metu bus pastatytas apie 1.900 m² ploto pastatas „Light House Lab“, leisiantis toliau plėstis įvairioms technologijų ir inovacijų įmonėms. Tuo tarpu „Stemma Group“ priklausanti įmonė jau paskelbė atvirą konkursą dėl planuojamo statyti administracinio pastato „Memelio miesto“ projekto teritorijoje dešiniajame Dangės upės krante, Naujojo Uosto g. Planuojama, kad šis objektas būtų vienas pirmųjų pastatytų pastatų „Memelio miesto“ projekte ir taptų akcentu tolimesnėje šios 5 hektarų teritorijos plėtroje. Skelbiama, kad orientacinis pastato plotas yra 10.000 m².

Kaip ir Kaune, Klaipėdoje 2019 metais buvo fiksuojami nedideli nuomos kainų pokyčiai tik pigesniame biuro patalpų segmente. Per metus Klaipėdoje B klasės biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai paaugo 3%, tuo tarpu A klasės biuro pastatuose esančių biuro patalpų nuomos kainos išliko stabilios. „Ober-Haus“ duomenimis, 2019 metų pabaigoje B klasės biurų nuoma sudarė 6,5–10,0 Eur/m², A klasės – 10,5–13,0 Eur/m². Tikėtina, kad panašus biurų nuomos kainų lygis išsilaikys ir 2020 metais.

Pilna apžvalga su grafikais (PDF): Komercinio NT rinkos komentaras 2019 m. IV ketv.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų sausio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 7,6% (2019 metų gruodį metinis augimas sudarė 7,2%).

2020 metų sausio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.623 Eur (+7 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai yra išaugusios 40,6% (+469 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje sausio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,9%, 0,4%, 0,9% ir 1,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.159 Eur (+10 Eur/m²), 1.141 Eur (+4 Eur/m²), 748 Eur (+6 Eur/m²) ir 735 Eur (+8 Eur/m²).

Per metus (2020 metų sausio mėnesį, palyginti su 2019 metų sausio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,1%, Kaune – 7,6%, Klaipėdoje – 6,2%, Šiauliuose – 12,2% ir Panevėžyje – 13,9%.

„2020-ieji metai Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje prasidėjo su dar nematytu optimizmu. Remiantis valstybinės įmonės Registrų centro duomenimis, lyginant su kitų metų sausio mėnesiais, šių metų sausis Lietuvoje buvo pats aktyviausias visoje istorijoje: per šį mėnesį Lietuvoje buvo sudaryti 2.865 butų ir 910 namų pirkimo sandoriai, daugiau negu bet kurių kitų metų sausio mėnesį. Lyginant su 2019-ųjų metų sausiu, butų sandorių skaičius šalyje augo 11 proc., o namų – net 25 proc.

Vilniuje šis sausis taip pat buvo sėkmingiausias istoriškai: parduoti 1066 butai ir 96 namai, kas yra atitinkamai 10 proc. ir 55 proc. daugiau nei pernykštį sausį. Kaune pirmasis metų mėnuo taip pat buvo rekordinis lyginant su praėjusių metų sausio mėnesiais tiek butų, tiek namų pardavimų skaičiumi. Tačiau Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šių metų sausis buvo prastesnis nei 2019-ųjų metų pirmasis mėnuo: butų ir namų sandorių buvo sudaryta mažiau nei pernai. Tačiau bendros pirkėjų nuotaikos visuose Lietuvos didmiesčiuose yra pastebimai optimistinės, todėl nestebina, kad šių metų pradžioje visuose šiuose miestuose buvo fiksuotas butų kainų augimas“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2020 m. sausio mėn.

Vilniaus miestas išgyvena itin aktyvių naujo būsto plėtros etapą, kurį jau galime prilyginti ankstesnės intensyvios plėtros laikotarpiui prieš 12–15 metų. „Kasmet būsto Vilniaus mieste ir jo apylinkėse pastatoma vis daugiau, o būsto plėtros varikliu išlieka didžiausias ir svarbiausias nekilnojamojo turto segmentas – daugiabučiai. Jeigu trumpuoju laikotarpiu pokyčiai nėra tokie pastebimi, tai pažvelgę šiek tiek atgal pamatysime, kaip pasikeitė mūsų šalies sostinė ir visų mūsų gyvenamoji aplinka“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus (2015–2019 m.) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pardavimui skirtuose daugiabučiuose buvo pastatyta beveik 20.000 butų, kurių naudingas gyvenamasis plotas sudarė net 1 mln. kv. m. Vertinant viso miesto požiūriu, šie skaičiai tikrai ženklūs. Šie naujai pastatyti daugiabučiai miesto gyvenamąjį būsto fondą padidino 7–8% (priklauso, ar skaičiuojama būsto vienetais ar plotu). „Kad dar aiškiau įsivaizduotume šį mastą, tai labai panašus būsto kiekis ir jo plotas yra Žirmūnų seniūnijoje (2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis). Tad galima sakyti, kad plėtotojai per pastaruosius penkerius metus Vilniuje pastatė Žirmūnų dydžio rajoną“, – paaiškina R. Reginis. Žinoma, naujas rajonas neatsirado – šis naujas plotas buvo išbarstytas beveik per visą Vilnių. Tačiau vienose miesto seniūnijose ar rajonuose apskritai nebuvo nieko pastatyta, o kitos miesto zonos tiesiog kaito nuo statybų gausos.

Tokios seniūnijos kaip Grigiškių, Panerių ar Šeškinės per pastarąjį penkmetį apskritai nesulaukė dėmesio iš plėtotojų ir naujų tradicinių daugiabučių ten nebuvo pastatyta. Pavyzdžiui, Šeškinėje net po 14 metų pertraukos yra baigiamas statyti pirmas daugiabučių projektas. Tačiau jeigu vienose miesto zonose daugiabučių plėtros nebuvo fiksuojama arba buvo sąlyginai vangi, tai kitose miesto vietose daugiabučiai dygo vienas po kito.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Vilniaus miesto seniūnijos yra labai skirtingo dydžio ir jų plotas svyruoja nuo 2,5 iki beveik 80 kv. km., todėl pastatyto ploto kiekis konkrečioje seniūnijoje neparodys plėtros intensyvumo. „Todėl skaičiavome santykinį pastatyto ploto kiekį tenkantį konkrečios seniūnijos vienam kvadratiniam kilometrui“, – pasakoja R. Reginis. Pavyzdžiui, bendras per 2015–2019 metų laikotarpį pastatytų butų ploto rodiklis Vilniaus savivaldybėje sudarė 2.541 kv. m vienam kvadratiniam kilometrui.

Gauti rezultatai rodo, kad šis plėtros intensyvumo rodiklis konkrečiose seniūnijose labai skirtingas, o sąrašo viršuje atsidūrė dažniausiai būsto rinkoje linksniuojami miesto rajonai (seniūnijos): Pilaitė (8.456 kv. m / kv. km), Žirmūnai (11.437 kv. m / kv. km), Pašilaičiai (14.342 kv. m / kv. km), Žvėrynas (15.900 kv. m / kv. km), Senamiestis (18.562 kv. m / kv. km), Naujamiestis (24.511 kv. m / kv. km) ir akivaizdus lyderis Šnipiškės, kurios viename kvadratiniame kilometre buvo pastatyta net 36.063 kv. m. „Kaip matome iš šio seniūnijų sąrašo, intensyviausia (tankiausia) daugiabučių plėtra pastaruosius metus buvo vykdoma centrinėje miesto dalyje ir šalimai esančiose teritorijose“, – teigia R. Reginis.

Tačiau net ir šie rodikliai neparodo detalesnio plėtros intensyvumo konkrečiose miesto vietose, juk didesnėse seniūnijose naujai pastatytų daugiabučių plotas gali būti paskirstytas tolygiai per visą seniūnija, bet gali būti ir sukoncentruotas vienoje teritorijoje. Pasak R. Reginio, geriausia pavyzdys būtų Verkių seniūnija, kuri yra viena didžiausių pagal plotą tarp Vilniaus miesto seniūnijų ir į ją patenka tokie rajonai kaip Santariškės, Visoriai, Jeruzalė, Baltupiai ir kt. Vertinant statistiškai, tai daugiabučių plėtra visoje Verkių seniūnijoje per pastaruosius penkerius metus buvo kukli, net nesiekė bendro Vilniaus miesto rodiklio (2.541 kv. m / kv. km) ir sudarė tik 1.759 kv. m / kv. km. Tačiau vertinant konkrečias šios seniūnijos zonas, tai didžioji dalis Verkių seniūnijoje pastatyto gyvenamojo ploto teko Ozo parko teritorijai (59%). „Būtent tai ir rodo mūsų įmonės sudarytas Vilniaus miesto daugiabučių plėtros intensyvumo žemėlapis – kuo tankiau ir daugiau buvo pastatyta konkrečioje teritorijoje, tuo spalva yra šiltesnė – link oranžinės–raudonos spalvos“, – tyrimą pristato R. Reginis.

Kaip matyti iš žemėlapio, pastaruosius penkerius metus tankiausia ir didžiausia plėtra buvo stebima Pilaitės, Pašilaičių, Naujamiesčio, Šnipiškių bei jau minėtoje Verkių seniūnijos pietinėje dalyje (Ozo parko teritorija). „Apibendrinant galima pasakyti, kad per pastaruosius penkerius metus Vilniaus miestas dėl daugiabučių statybų buvo toliau urbanizuojamas šiaurės–vakarų kryptimi, bet labiausiai buvo susikoncentruota į visos centrinės miesto dalies tankinimą“, – teigia R. Reginis.

Būtent centrinė miesto dalis turėtų sulaukti išskirtinio miesto planuotojų dėmesio, kadangi būsto plėtra čia tikrai nežada sustoti, o senbuviai turės ir toliau pasispausti priimdami naujakurius. „Todėl miestiečiai ir toliau aktyviai kels jiems rūpimus klausimus dėl vykstančios ir tolimesnės miesto plėtros ir jo tankinimo. Ar bus patogus susisiekimas tiek pėstute, tiek įvairios rūšies transporto priemonėmis, ar bus pakankamai viešųjų ir žaliųjų erdvių bei vietų ugdymo įstaigose netoli namų? Ir dar daug kitų klausimų. Tačiau tikėkimės, kad sparčiai augančiame mieste ir toliau gyvens patys laimingiausi žmonės Europoje“, – sako R. Reginis.

Nekilnojamojo turto kompanija „Ober-Haus“ 2019 metais Lietuvoje pasiekė 4,5 mln. eurų be PVM apyvartą, tai yra 13,5 proc. daugiau nei 2018 metais, kai įmonės įplaukos buvo 3,95 mln. eurų. Pernai metų apyvarta yra rekordinė „Ober-Haus“ istorijoje nuo 2008 metų.

„2019 metai buvo išties aktyvūs tiek nekilnojamojo turto rinkai, tiek mūsų bendrovei. „Ober-Haus“ pasiektas rezultatas yra didžiausias per pastaruosius 12 metų – augome stabiliai, tvariai ir sparčiai tik motyvuotos, į kokybę orientuotos ir teisingomis vertybėmis vedamos komandos dėka“, – sako Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

2019 metais „Ober-Haus“ Lietuvoje suteikė 13.000 paslaugų. Pernai įmonė įvykdė beveik 1.000 gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto pardavimo bei 500 nuomos sandorių, atliko rekordinį vertinimų skaičių per visą įmonės veiklos laikotarpį – parengta 11.500 turto vertinimo ataskaitų, vertinimo ekspertizių ir konsultacijų klientams.

„Praėjusių metų įmonės augimą lėmė puikūs turto vertinimo veiklos rezultatai bei itin aktyvus darbas su naujų būsto projektų realizacija. Šiemet stiprinsime pozicijas ir komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje, čia matome erdvę plėstis ir maksimaliai išnaudoti patirtį, santykius bei turimus ryšius su vietos ir tarptautinėmis kompanijomis“, – teigia A. Šapoka.

„Ober-Haus“ Lietuvoje veikia nuo 1998 metų ir turi biurus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose, kur veiklą vykdo daugiau nei 130 nekilnojamojo turto ekspertų. Bendrovės teikiamų paslaugų paketą sudaro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant nekilnojamąjį turtą, turto valdymas bei rinkos tyrimai.

Vangus praėjusių metų pirmasis pusmetis Lietuvos komercinės paskirties nekilnojamojo turto investicinių sandorių sektoriuje buvo su kaupu kompensuotas tų pačių metų antrąjį pusmetį, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metus Lietuvoje buvo įsigyta modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 463 mln. eurų. Už 2019 metais įsigytą turtą sumokėta beveik 15% daugiau nei 2018 metais ir tai yra geriausias metinis rezultatas per visą istoriją.

„Itin aukštus 2019 metų rezultatus iš esmės nulėmė du istoriškai didžiausi investiciniai sandoriai biurų segmente“, – teigia Raimondas Reginis „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. 2019 metų pabaigoje buvo užbaigtas „Quadrum“ verslo centro sandoris, kuomet Vokietijos įmonių grupės „Deka Group“ valdoma įmonė iš norvegų kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Schage Real Estate“ už 156 mln. eurų įsigijo apie 70.000 kv. m bendro ploto (su požemine dalimi) kompleksą Vilniuje.

Antras reikšmingas sandoris yra trijų biuro pastatų „S7“ įsigijimas Vilniuje. 2019 metų pradžioje buvo paskelbta, kad Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine“ pasirašė susitarimą dėl šių pastatų įsigijimo Vilniuje iš juos plėtojančios bendrovės „M.M.M. projektai”. Skelbiama, kad trijų biuro pastatų Saltoniškių gatvėje bendra sandorio vertė sudaro šiek tiek daugiau nei 128 mln. eurų. 2019 metais „Eastnine“ nuosavybėn buvo perleisti du pastatai, kuriuose įsikūrė „Danske Bank“ Globalių paslaugų centras ir „Telia Lietuva“. Trečiojo pastato įsigijimą (nuomininkas – „Danske Bank“) planuojama užbaigti 2020 metų pradžioje. „Ober-Haus“ skaičiavimais, vien „Quadrum“ verslo centro ir dviejų „S7“ biuro pastatų įsigijimas sudarė daugiau nei 50% visų investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje 2019 metais.

Trečias pagal dydį 2019 metais sudarytas investicinis sandoris yra dviejų objektų įsigijimas Kaune. Estijos komercinio nekilnojamojo turto fondų valdymo įmonės „EfTEN Capital“ valdomas fondas iš nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „SIRIN Development“ įsigijo prekybos centrą „River Mall“ ir verslo centra „River Hall“. Jonavos g. esančių pastatų bendras plotas sudaro apie 20.000 kv. m ir, nors sandorio detalės neatskleidžiamos, bendra sandorio vertė galėjo viršyti 30 mln. eurų.

Prie bendros investicinių sandorių vertės 2019 metais taip pat reikšmingai prisidėjo biuro pastato „Duetto“ Vilniuje, dviejų „Depo“ prekybos centrų Vilniuje ir Kaune bei verslo centro „North Star“ Vilniuje įsigijimas. Pasak R. Reginio, tai yra objektų įsigijimai, kurių vertės galėjo siekti apie 18–25 mln. eurų. Likę sandoriai apėmė administracinės, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektus įvairiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šilutėje, Radviliškyje, Ukmergėje, Molėtuose, Kėdainiuose, tačiau vieno įsigyto objekto vertė neviršijo 12 mln. eurų.

„Kalbant apie mažesnės apimties objektų įsigijimus, tai 2019 metais išsiskyrė mažesnio ploto prekybinės paskirties segmentas. Buvo aktyviai perkami 2.000–4.000 kv. m ploto pastatai, kuriuose jau yra įsikūrę mažmeninės prekybos tinklai“, – pasakoja R. Reginis. Viena aktyviausių tokių objektų pirkėjų 2019 metais buvo Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto bendrovė „Baltic Sea Properties“, kuri Lietuvoje jau valdo apie 40 prekybinės ir kitos komercinės paskirties nekilnojamojo turto.

Daugiausiai investicijų Lietuva sulaukė iš Vokietijos investuotojų

„Ober-Haus“ duomenimis, iš 463 mln. eurų investuotų Lietuvoje 2019 metais net 79% jų teko šalies sostinei (2018 metais Vilniuje ši dalis sudarė 70%). „Investicijų pasiskirstymas pagal nekilnojamojo turto rūšis didžiąja dalimi buvo nulemtas jau anksčiau minėtų dviejų didelių sandorių biurų sektoriuje bei itin vangių investicijų į sandėliavimo ir gamybinės paskirties patalpas“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. Todėl 2019 metais daugiausiai investuota buvo į administracinės paskirties turtą (71%). Investicijų dalis tekusi prekybinės paskirties turtui sudarė 27%, o likusi mažiausia dalis (2%) atiteko sandėliavimo ir gamybinės paskirties patalpoms.

Analizuojant investuotojų geografiją, 2019 metais daugiausiai pinigų išleido Vokietijos investuotojai su „Deka Group“ pirkiniu priešakyje, kurių išleistų pinigų dalis sudarė 35% visų investicijų. Tradiciškai aktyvūs buvo Šiaurės ir Baltijos šalių investuotojai (švedai, danai, norvegai ir estai), kurių dalis sudarė 41% visų investicijų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, likusius 24% dalinosi investuotojai iš Lietuvos, Prancūzijos ir Rusijos.

„Žvelgiant į praėjusius metus, matyti, kad investicinių sandorių rinkos augimas susijęs ne tik su dideliu investuotojų noru investuoti į aktyvią Lietuvos nekilnojamojo turtą rinką, bet ir sparčiai besiplečiančiu kokybiško nekilnojamojo turto portfeliu. Naujai atidaromi modernūs verslo ir prekybos centrai su stipriais nuomininkais itin domina didesnius nekilnojamojo turto fondus“, – teigia R. Reginis. Pavyzdžiui, naujos pasiūlos veiksnio įtaka gerai pasimatė Kauno mieste nuo 2017–2018 metų, kuomet investuotojai pradėjo pirkti naujai pastatytus verslo centrus Kaune. Pasak R. Reginio, tokio aktyvumo Kauno biurų segmente anksčiau iš esmės nebuvo fiksuojama. O aktyviai plėtojami sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektai Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos regionuose taip pat galėtų prisidėti prie didesnio investuotojų susidomėjimo šiuo nekilnojamojo turto segmentu, kuris praėjusiais metais nesulaukė deramo dėmesio.

Pilna apžvalga su grafikais (PDF): Komercinio NT rinkos komentaras 2019 m. IV ketv.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 1,0%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 7,2% (2019 metų lapkritį metinis augimas sudarė 6,3%).

2019 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.616 Eur (+19 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6%, 0,4%, 1,7% ir 2,2% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.149 Eur (+6 Eur/m²), 1,137 Eur (+5 Eur/m²), 742 Eur (+13 Eur/m²) ir 727 Eur (+16 Eur/m²).

Per metus (2019 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2018 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,9%, Kaune – 7,0%, Klaipėdoje – 5,7%, Šiauliuose – 11,4% ir Panevėžyje – 13,1%.

„Didžiausias ir svarbiausias būsto segmentas šalies didmiesčiuose praėjusius metus užbaigė su trenksmu. Praėjusių metų gruodžio mėnesį sparčiai augusios butų pardavimo kainos pagrindiniuose šalies didmiesčiuose lėmė didžiausią teigiamą metinį kainų pokytį nuo pat 2007 metų. Anksčiau per pastaruosius 12 metų didžiausias metinis kainų augimas (gruodžio mėnesį, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu) buvo užfiksuotas 2016 metais, kuomet bendras butų kainų augimas šalies didmiesčiuose siekė 5,5%. 2019 metais butų kainos vidutiniškai išaugo 7,2% ir šiuo metu bendras penkių didmiesčių butų kainų lygis yra toks pats kaip 2006 metų pabaigoje ir 2007 metų pradžioje.

2019 metais Lietuvos būsto rinka išgyveno vieną aktyviausių laikotarpių per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, todėl tokie rezultatai nenustebino. Nepaisant vis dar išliekančių nevienodų naujo būsto statybos apimčių skirtinguose šalies regionuose, bendras tiek butų, tiek ir namų rinkos aktyvumo augimas praėjusiais metais buvo stebimas visuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose. Jeigu Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje gyventojai praėjusiais metais itin aktyviai pirko ne tik senos, bet ir gausiai statomus naujos statybos butus, tai Šiauliuose ir Panevėžyje naujų butų pasirinkimo galimybės pirkėjams buvo itin skurdžios ir beveik visos investicijos teko senesnės statybos butams. O visuose didmiesčiuose sparčiai augusios butų kainos parodė, kad paklausa būstui išlieka net ir per pastaruosius dešimtmečius nuosekliai gyventojų skaičiumi mažėjančiuose miestuose.

Tačiau žvelgiant į 2020-uosius metus reikėtų nepasiduoti per dideliam optimizmui. Dar aukščiau kilstelėta kainų kartelė bei prognozuojamas lėtesnis pagrindinių šalies ekonominių rodiklių augimas gali persiduoti ir būsto sektoriui. Žvelgiant iš šios dienos perspektyvų, šiais metais galime tikėtis taip pat didelio bendro aktyvumo būsto rinkoje ir augančių pardavimo kainų, tačiau labai tikėtinas jau lėtesnis augimo tempas. Tačiau tai reikėtų vertinti teigiamai, kadangi dar spartesnis pagrindinių būsto rinkos rodiklių augimas ir dar didesni rinkos dalyvių lūkesčiai galėtų sukelti disbalansą būsto rinkoje ir prisidėti prie visos nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2019 m. gruodžio mėn.

Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ pardavė paskutinį butą „Filaretų namuose“, sėkmingai užbaigdama nuo 2017 metų lapkričio vystytą projektą sostinės Peteliškių g. Penkių aukštų gyvenamajame name iš viso įrengta 16 butų. Daugiabutis valstybinei komisijai priduotas 2019 m. II ketvirtį.

Užupio kaimynystėje, šalia Pavilnių regioninio parko pastatytas daugiabutis, kuriame pirkėjams pasiūlyti itin kokybiški ir erdvūs 56–100 m² ploto 2–4 kambarių butai su balkonais arba iki 70 m² ploto siekiančiomis terasomis. Sutvarkyta aplinka, apželdintas kiemas bei terasos, įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

„Išskirtinė projekto vieta padiktavo architektūrinius ir kokybinius sprendimus, tad projekte skirtas ypatingas dėmesys statybos medžiagų bei darbų kokybei, architektūrinei darnai ir medžiagų natūralumui“, – sako Evaldas Balčikonis, „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto projektų vadovas. „Ober-Haus“ teikė konsultacijas formuojant kainodarą, kuriant projekto koncepciją, rūpinosi projekto rinkodaros strategijos rengimu ir įgyvendinimu bei pardavimo proceso valdymu.

„Ober-Haus“ atlikta naujausia brangiausių trijų didžiausių šalies miestų butų analizė rodo, kad atotrūkis tarp šių miestų sparčiai auga. Ypatingai tai matoma žvelgiant į naujausius Kauno ir Klaipėdos miesto duomenis. Šį kartą buvo nagrinėtas 2018 metų antrojo ir 2019 metų pirmojo pusmečio laikotarpis. Kaune ir Klaipėdoje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 1.800 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).

„Gauti rezultatai rodo, kad Kaune 2016–2019 metų laikotarpiu fiksuojamas itin spartus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2018 metų antrąjį pusmetį Kaune brangiausių butų įsigyta 63 ir už juos sumokėta 7,6 mln. eurų. 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo užfiksuotas didžiausias tokių butų įsigijimų kiekis nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios) ir sudarė net 92. Už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 11,9 mln. eurų ir tai yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams Kaune įsigyti (46% daugiau nei per 2018 metų pirmąjį pusmetį ir 56% daugiau nei per 2018 metų antrąjį pusmetį).

„Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Kauno butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2019 metais taip pat sparčiai augo“, – pastebi R. Reginis. „Ober-Haus“ duomenimis, jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį Kaune pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė tik 0,3%, 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,8%, 2018 metų pirmąjį pusmetį – 2,5%, tai 2019 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 4,0%.

„Kaune 2018 metų antrasis ir 2019 metų pirmasis pusmetis išsiskyrė ne tik augusiu įsigytų objektų kiekiu, tačiau ir jų kainomis. Jeigu 2016–2018 metais užfiksuota aukščiausia vieno kvadratinio metro kaina neviršijo 2.800 eurų, tai 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį aukščiausios vieno kvadratinio metro kainos išskirtiniais atvejais jau pasiekė 3.000 eurų ribą“, – sako R. Reginis.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Kaune buvo parduotas 2018 metų antrąjį pusmetį – už šiek tiek daugiau nei 60 m² ploto butą rekonstruotame istoriniame pastate Raguvos g. (Senamiestyje) buvo sumokėta 190.000 eurų (apie 3.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). Tuo pačiu tai yra brangiausias parduotas butas (skaičiuojant už vieną kvadratinį buto metrą) nuo 2016 metų.

2019 metų pirmąjį pusmetį Kaune parduotas butas naujos statybos projekte Kumelių g. (Senamiestyje) – už šiek tiek daugiau nei 73 m² ploto butą buvo sumokėta virš 220.000 eurų (apie 3.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

Pasak R. Reginio, spartų brangesnių butų sandorių skaičiaus augimą Kauno mieste nulėmė itin gausios daugiabučių statybos 2017–2019 metais. Kadangi nemaža dalis projektų yra įgyvendinama vertingiausiose šio miesto vietose (centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Žaliakalnyje), tad fiksuojamas gausus brangiausių butų sandorių skaičius. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 155 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Kaune, 75% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose).

Klaipėdoje brangiausių parduotų butų kvadratinio metro kaina – 2.600 eurų

Tuo metu Klaipėdoje brangiausių butų segmente ir toliau fiksuojamos stabilios, iš esmės neaugančios brangiausių butų pardavimo apimtys. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį Klaipėdoje brangiausių butų buvo įsigyta vienodai – po 20. Atitinkamai už juos buvo sumokėta 3,1 mln. eurų ir 2,6 mln. eurų. Lyginant šiuos rodiklius su ankstesniais metais, matyti, kad šiame mieste per pastaruosius dvejus metus esminių pokyčių neįvyko – per pusmetį parduodama nuo 10 iki 30 tokių butų.

„Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius užregistruotus brangiausių butų sandorius Klaipėdoje, matyti, kad pačių brangiausių butų vieno kvadratinio metro kaina siekė iki 2.600 eurų“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą nagrinėjamu laikotarpiu, du brangiausi butai Klaipėdoje buvo parduoti tame pačiame 2015 metais pastatytame naujos statybos projekte Audros g. (Melnragėje). 2019 metų pirmąjį pusmetį už kiekvieną vienodo ploto butą (apie 69 m²) su sandėliuku buvo sumokėta virš 180.000 eurų (apie 2.600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas senos statybos daugiabutyje H. Manto g. (šalia Senamiesčio) – už 64 m² ploto butą buvo sumokėta 165.000 eurų (apie 2.550 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

Dar vienas išskirtinis sandoris Klaipėdoje sudarytas 2018 metų antrąjį pusmetį, kuris pasižymėjo ne tik aukšta vieno kvadratinio metro kaina, bet ir didžiausia bendra sandorio suma. Prieš dešimtmetį pastatyto gyvenamojo projekto su komercinėmis patalpomis „Klaipėdos burė”  viršutiniame aukšte (21 a.) buvo parduotas virš 140 m² ploto butas su erdvia terasa ir keliomis automobilių stovėjimo vietomis. Už šį pilnai įrengtą butą buvo sumokėta 380.000 eurų (apie 2.500 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).

„Sąlyginai vis dar negausios naujų daugiabučių plėtros apimtys Klaipėdoje, palyginti su Vilniumi ar Kaunu, ir ypatingai nedidelis naujų projektų kiekis centrinėje miesto dalyje ar Senamiestyje nesukuria prielaidų spartesniam brangiausių butų sandorių skaičiaus augimui“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 40 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Klaipėdoje, 38% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose). Pavyzdžiui, Vilniuje šis rodiklis sudarė 55%, o Kaune – net 75%. Vertinant brangiausius butų sandorius naujausiuose gyvenamuosiuose projektuose Klaipėdoje, didžioji dalis brangesnių sandorių nagrinėjamu laikotarpiu buvo sudaryta Senamiestyje esančiame gyvenamajame projekte „Ravelino namai“, kuris buvo baigtas plėtoti 2018 metais ir rinkai pasiūlė virš 130 butų.

„Apibendrinant rezultatus, matyti, kad nauji gyvenamieji projektai gali kaip reikiant išjudinti prabangių butų rinką. Kauno būsto sektoriaus plėtra ir fiksuojami rezultatai parodė, kad rinka jau yra subrendusi aukštesnės klasės projektams ne tik šalies sostinėje. Tikėsimės, kad Klaipėdos būsto plėtotojai greitu laiku perims Kauno ir Vilniaus miestų būsto plėtros estafetę ir drąsiau imsis projektų plėtros centrinėje miesto dalyje“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,3% (2019 metų spalį metinis augimas sudarė 6,2%).

2019 metų lapkričio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,6% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.597 Eur (+9 Eur/m²). Kaune ir Klaipėdoje lapkričio mėnesį užfiksuotas vienodas kainų augimas – 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.143 Eur (+6 Eur/m²) ir 1.132 Eur (+6 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose užfiksuotas 1,2% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina ūgtelėjo iki 729 Eur (+8 Eur/m²), o Panevėžyje butų kainos paaugo 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 711 Eur (+6 Eur/m²).

Per metus (2019 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2018 metų lapkričio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,9%, Kaune – 6,7%, Klaipėdoje – 5,2%, Šiauliuose – 9,8% ir Panevėžyje – 10,5%.

„Pastaruosius kelerius metus buvo fiksuojamas spartesnis butų pardavimo kainų augimas tokiuose miestuose kaip Kaunas, Šiauliai ar Panevėžys, tad galėjome stebėti mažėjusį butų kainų skirtumą tarp šių miestų ir sostinės. Išskyrus Klaipėdą, kurioje fiksuojamas kukliausias butų kainų augimas ir atotrūkis nuo Vilniaus iš esmės nemažėjo. Visgi šiais metais pakankamai spartus butų kainų augimas Vilniuje vėl padidino kainų atotrūkį tarp sostinės ir kitų didmiesčių. Jeigu 2018 metais vidutinių butų kainų skirtumas tarp šalies sostinės ir kitų šalies didmiesčių sudarė 428–875 Eur/m², tai šių metų lapkritį jis jau siekia 455–886 Eur/m². Vienas iš veiksnių, galėjusių turėti tam įtakos – darbo užmokestis, kuris šalies sostinėje per metus paaugo didesne suma nei kituose šalies didmiesčiuose“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2019 m. lapkričio mėn.