Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ pristato metinę Baltijos šalių sostinių – Vilniaus, Rygos ir Talino – nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą 2023, apimančią kiekvieno iš miestų biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Apžvalgoje taip pat pateikiama audito, apskaitos ir konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ parengta mokestinė dalis bei advokatų kontoros „Sorainen“ teisinės informacijos skiltis.

Visa apžvalga (PDF): Metinė Baltijos šalių NT rinkos apžvalga 2023 (anglų kalba)

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 metų kovą buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 14,0% (2023 metų kovą metinis augimas siekė 15,5%).

2023 metų balandžio mėnesį butų pardavimo kainos Panevėžyje sumažėjo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.054 Eur (-2 Eur/m²). Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose balandžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,2%, 0,4%, 0,3% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 2.550 Eur (+6 Eur/m²), 1.710 Eur (+7 Eur/m²), 1.607 Eur (+5 Eur/m²)  ir 1.083 Eur (+3 Eur/m²).

Per metus (2023 metų balandžio mėnesį, palyginti su 2022 metų balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 16,2%, Kaune – 11,7%, Klaipėdoje – 11,2%, Šiauliuose – 10,4% ir Panevėžyje – 10,5%.

„Nepaisant Lietuvoje jau fiksuojamos techninės recesijos, kuomet šalies realusis BVP smunka du ketvirčius iš eilės, būsto rinka gyvena pakankamai stabiliu ir ramiu ritmu. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų balandžio mėnesį Lietuvoje įsigyta virš 2.200 senesnės statybos butų arba 3% mažiau nei 2023 metų kovo mėnesį ir 3% mažiau nei 2022 metų balandžio mėnesį. T. y., didžiausiame būsto segmente pastaruosius kelis mėnesius nefiksuojame didesnio aktyvumo smukimo ir galima sakyti, kad prie dabartinių rinkos sąlygų jau susiformavo tam tikras pirkimo apimčių dugnas.

Kaip rodo būsto rinkos duomenys, bent jau antrinėje būsto rinkoje bendras pirkėjų aktyvumo lygis išlieka pakankamai aukštas ir tai padeda būsto pirkėjams vis dar išlaikyti parduodamo būsto kainas rekordinėse aukštumose. Todėl pastaruosius šešis mėnesius šalies didmiesčiuose fiksuojame tik nežymų pardavimo kainų sumažėjimą arba netgi ūgtelėjimą, kuris rodo, kad pardavimo kainos ir toliau išlieka stabilios. Nepaisant pirmųjų besitraukiančios šalies ekonomikos ženklų ir prastesnių jos raidos perspektyvų 2023 metams, šiuo metu potencialūs pirkėjai iš esmės realiai jaučia tik augančių paskolų palūkanų naštą. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, 2023 metų kovo mėnesį naujai išduotų būsto paskolų palūkanų norma pirmą kartą nuo 2009 metų viršijo 5% ribą. Akivaizdu, kad tolesnis palūkanų augimas slopins dalies pirkėjų normą ir galimybes įsigyti būstą bei mažins pardavimo kainų augimo tikimybę. Taigi galime teigti, kad ECB pinigų politikos priemonės yra itin veiksmingos stabilizuojant visą nekilnojamojo turto rinką“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. balandžio mėn.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,1% (2023 metų vasarį taip pat buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 15,5% (2023 metų vasarį metinis augimas siekė 16,3%).

2023 metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos Klaipėdoje sumažėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.602 Eur (-2 Eur/m²). Kaune ir Šiauliuose kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,4% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.703 Eur (+6 Eur/m²) ir 1.080 Eur (+3 Eur/m²). Vilniuje ir Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 2.544 Eur ir 1.056 Eur.

Per metus (2023 metų kovo mėnesį, palyginti su 2022 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 17,9%, Kaune – 13,1%, Klaipėdoje – 12,1%, Šiauliuose – 11,5% ir Panevėžyje – 12,6%.

„Šių metų kovas būsto rinkoje pasižymėjo stabiliomis butų pardavimo kainomis ir sparčiau augusiu sandoriu skaičiumi antrinėje butų rinkoje. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų kovo mėnesį Lietuvoje įsigyta beveik 2.300 senesnės statybos butų arba 32% daugiau nei 2023 metų vasario mėnesį. Šių metų kovą sparčiausias butų pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus augimas buvo užfiksuotas Vilniuje ir Kaune, kur palyginti su 2023 metų vasario mėnesiu, atitinkamai augo 30% ir 36%. Klaipėdoje per tą patį laikotarpį butų buvo įsigyta 19% daugiau, o Panevėžyje – 17% daugiau. Tuo tarpu Šiaulių antrinėje butų rinkoje sandorių augimo nebuvo užfiksuota ir pardavimo apimtys išliko beveik tokios pačios kaip ir 2023 metų vasario mėnesį (1% mažiau).

Šių metų kovo rezultatai, ypač po žemų būsto rinkos aktyvumo rodiklių 2023 metų sausį ir vasarį, buvo gal net geresni nei buvo galima tikėtis dabartinėmis rinkos sąlygomis. Iš kitų šalies didmiesčių išsiskyrė Vilniaus senesnės statybos butų rinka, kurioje šių metų kovą fiksuojamas ne tik spartus mėnesinis, bet ir ženklus metinis aktyvumo augimas (10%). Tačiau analizuojant tipinio būsto įsigijimus, matyti, kad pirkėjai šiuo metu labiausiai domisi pigesniais butais. Sostinėje didžiausio susidomėjimo sulaukia senos statybos 2-3 kambarių butai gyvenamuosiuose rajonuose, kurių kaina neviršija 2.000-2.100 Eur/kv. m, o Kaune ir Klaipėdoje dažniausiai įsigyjami tokie butai, kurių kaina neviršija 1.400-1.600 Eur/kv. m. Šiuo metu standartinio būsto pirkėjai yra jautrūs pardavimo kainai ir linkę taupyti įsigydami senesnės statybos ar prasčiau įrengtus butus. Todėl tokio būsto likvidumas rinkoje nesumažėjo, kadangi sąlyginai žema įsigijimo kaina šiuo metu leidžia kompensuoti sparčiai šoktelėjusias palūkanų normas ir dėl aukštos infliacijos suprastėjusias savo finansines galimybes“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. kovo mėn.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,1% (2023 metų sausį buvo fiksuojamas 0,1% sumažėjimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 16,3% (2023 metų sausį metinis augimas siekė 17,1%).

2022 metų vasario mėnesį butų pardavimo kainos Klaipėdoje ir Panevėžyje sumažėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.604 Eur (-1 Eur/m²) ir 1.056 Eur (-1 Eur/m²). Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose vasario mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1%, 0,2% ir 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 2.543 Eur (+3 Eur/m²), 1.697 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.077 Eur (+4 Eur/m²).

Per metus (2023 metų vasario mėnesį, palyginti su 2022 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 18,7%, Kaune – 13,5%, Klaipėdoje – 13,4%, Šiauliuose – 11,2% ir Panevėžyje – 13,5%.

„Bendras Lietuvos būsto rinkos aktyvumas jau dvylika mėnesių iš eilės išlieka neigiamoje zonoje, kuomet būsto sandorių yra sudaroma mažiau nei tą patį mėnesį prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų vasario mėnesį Lietuvoje įsigyta 1.740 senesnės statybos butų arba 15% mažiau nei 2022 metų vasario mėnesį. Tai rodo, kad pastebima dalis potencialių būsto pirkėjų atidėjo planus dėl būsto įsigijimo arba sprendimus priima lėčiau. Tai lėmė įšalusias butų pardavimo kainas, kurios šalies didmiesčiuose iš esmės nesikeičia jau ketvirtą mėnesį iš eilės.

Nepaisant reikšmingai sulėtėjusios būsto rinkos, pardavėjai dar sugeba savo nekilnojamąjį turtą parduoti rekordiškai aukštomis kainomis, tačiau pats pardavimo laikotarpis šiuo metu yra pastebimai ilgesnis nei anksčiau. Tuo tarpu norintys būstą parduoti greičiau, turi ieškoti kompromiso su potencialiais pirkėjais ir dažnu atveju mažinant parduodamo būsto kainą. Bet laikas šiuo metu yra ne pardavėjų pusėje, kadangi potencialūs būsto pirkėjai ir toliau su nerimu stebi vis dar kylančias palūkanų normas, kurios ne tik didina jau turimų būsto paskolų aptarnavimo kaštus, bet ir mažina planuojamo įsigyti būsto prieinamumą. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, 2023 metų sausio mėnesį naujai išduotų būsto paskolų palūkanų norma sudarė 4,7% ir nuo 2022 metų vidurio išaugo daugiau nei du kartus (2,52 procentinio punkto). Nepaisant to, kaip Europos Centrinis Bankas sureaguos į pastaruoju metu JAV ir Europos bankų sektoriuje kylančią įtampą, esamų ir naujų būsto paskolų turėtojai dar pilnai nepajautė augančių palūkanų naštos. O potencialūs būsto pirkėjai pakankamai jautriai reaguoja į reikšmingus pokyčius finansų rinkoje ir šalies ekonomikoje, todėl panašu, kad artimiausioje ateityje jie vis dar bus itin atsargūs priimdami sprendimus dėl brangiausio jų gyvenime pirkinio“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. vasario mėn.

2022 metai šalies didmiesčiuose pasižymėjo gausiomis daugiabučių statybų apimtimis ir itin solidžiu įdirbiu 2023 metams. Tačiau dėl karo Ukrainoje sukeltų iššūkių ekonomikai, naujų būsto projektų plėtotojai staiga susidūrė su neplanuotu staigiu paklausos smukimu. Kaip matome, būsto paklausa gali staiga sumažėti, o jau pradėtų statyti projektų taip greitai nesustabdysi. Patys plėtotojai yra suinteresuoti bei įsipareigoję pirkėjams baigti statyti pradėtus projektus net ir rinkai išgyvenant ne pačius geriausius laikus. Todėl 2023 metais būsto plėtotojai turės pastebimai daugiau iššūkių tiek baigiant statyti, tiek pradedant plėtoti naujus projektus.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.162 butus, t. y. 1% daugiau nei 2021 metais. 2022 metų pradžioje buvo prognozuota, kad per metus plėtotojai faktiškai užbaigs 4.800 butų statybas, tačiau galutinis rezultatas visgi buvo mažesnis nei prognozės. Tai nieko nuostabaus, kadangi dažnai statybos trunka ilgiau nei planuota, ypač jeigu tai didesnės apimties projektai ar jų plėtros etapai. Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet statybos sustoja dėl teisminių ginčų ar statybų eigoje atliekamos projekto korekcijos.

Pastaruosius penkerius metus Vilniuje statybų apimtys iš esmės išlieka stabilios, kuomet kasmet faktiškai pardavimui pastatoma 4.100-4.400 butų. Išskirtiniais buvo tik 2020-ieji metai, kuomet plėtotojai pastatė 5.359 butus. 2022 metais pirkėjai galėjo kurtis 51-ame skirtingame projekte (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus).

„Jeigu pardavimui skirtos pasiūlos požiūriu 2022-ieji metai sostinės rinkai nebuvo išskirtiniai, tai nuomai plėtojami projektai rinkai pasiūlė rekordinį butų skaičių. 2022 metais Vilniuje buvo baigti plėtoti ir duris atvėrė 3 projektai („Youston“, „Shed“ ir „Lumi namai“), kuriuose rinkai pasiūlyta 580 butų ilgalaikei nuomai. Matydami rinkos poreikį profesionaliai valdomam būstui, plėtotojai ne tik investuoja į senų pastatų rekonstrukciją ir jų pritaikymą nuomai, tačiau šiam tikslui stato ir naujus daugiabučius“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Reikšmingas rinkos papildymas nauju būstu nuomai buvo itin savalaikis 2022 metais, kuomet į Lietuvą ir į jos sostinę atvyko gausus žmonių skaičius iš Ukrainos, Rusijos ar Baltarusijos ir rinka susidūrė su staigiu paklausos ir nuomos kainų šuoliu.

2022 metais daugiausiai butų pastatyta trijose Vilniaus seniūnijose

Plėtotojai per 2022 metus pastatė naujų butų daugiabučiuose 17-oje iš 21 Vilniaus miesto seniūnijų. Daugiausiai plėtotojų dėmesio sulaukė trys miesto seniūnijos, kuriose pastatyta 46% visų butų: Verkių sen. (15,8%), Lazdynų sen. (15,4%) ir Šnipiškių sen. (15,2%). Galima išskirti Šnipiškių seniūniją, kuri yra ir toliau sparčiausiai auganti seniūnija Vilniaus mieste. Nuo 2016 metų ši seniūnija kasmet užimą 1-4 vietą pagal butų statybos apimtis tarp miesto seniūnijų ir per pastaruosius 7 metus šioje seniūnijoje pardavimui pastatyta beveik 4.000 butų. 2022 metais itin negausios statybų apimtys užfiksuotos įprastai statybų gausa pasižyminčiose Pilaitės (3,7%) ir Naujamiesčio (2,1%) seniūnijose. Pastarąjį dešimtmetį Naujamiesčio centrinėje dalyje vykusios itin gausios statybos iš esmės išnaudojo plėtros potencialą (dėl konversijai tinkamų teritorijų ar neužstatytų sklypų trūkumo) ir plėtotojai dabar investicijas nukreipė į pietinę šios seniūnijos dalį. O planuojamas Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimas suteiks papildomo stimulo pietinės Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijos dalies atgimimui.

Vidutinis butų plotas išlieka stabilus ir pokyčių nesimato

Pastaruosius dešimt metų vidutinis pardavimui pastatomų butų daugiabučiuose plotas šalies sostinėje išlieka stabilus ir svyruoja 51–54 kv. m ribose. „Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 52,2 kv. m. „Analizuojant šiuo metu jau statomus ar dar planuojamus plėtoti projektus, matyti, kad artimiausiu metu vidutinis butų plotas naujos statybos rinkoje tikrai neaugs. O erdvesnio ploto butai iš esmės projektuojami tik aukštesnės klasės projektuose, kurie įprastai statomi centrinėje miesto dalyje arba prestižiniuose rajonuose“, – sako R. Reginis. 2022 metais Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijose pastatytuose daugiabučiuose vidutinis butų plotas siekė 61,7 kv. m, Žvėryno, Antakalnio ir Šnipiškių seniūnijose – 58,8 kv. m, o mažiausio ploto butai buvo statomi likusioje Vilniaus miesto dalyje, kurių vidutinis plotas siekė 49,1 kv. m. Tuo tarpu ieškantys erdvesnio ir įperkamo būsto dairosi į toliau aktyviai besiplečiantį individualių ar sublokuotų gyvenamųjų namų segmentą miesto pakraščiuose. Pavyzdžiui, Valstybės duomenų agentūros duomenimis (buv. Lietuvos statistikos departamentas), 2022 metais Lietuvoje pastatytas rekordinis būstų plotas vieno ir dviejų būstų pastatuose (individualiuose ir sublokuotuose gyvenamuosiuose namuose).

A++ energinės klasės daugiabučių pastatyta nedaug

Nepaisant to, kad nuo 2021 metų sausio 1 dienos naujai statomiems pastatams, kuriems prašoma išduoti statybos leidimą, įsigaliojo reikalavimas atitikti  A++ energinę klasę, tokių daugiabučių pastatyta itin nedaug. „Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo, kad iš 2022 metais šalies sostinėje pardavimui pastatytų butų didžiausią dalį sudarė A+ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai – 77,8% (2021 metais A+ klasės dalis sudarė 55,1%), A klasės – 12,4% (2021 metais – 33,2%), o tuo tarpu A++ energinės klasės dalis net sumažėjo iki 4,4% (2021 metais – 6,2%). Likusi butų dalis (5,4%) buvo B arba žemesnės energinės klasės daugiabučiuose (2021 metais – 5,5%).

„Akivaizdu, kad plėtotojai nebuvo linkę savanoriškai investuoti į aukščiausios energinės klasės daugiabučių statybas ir stengėsi parengti projektus bei gauti jiems leidimus dar iki A++ energinės klasės reikalavimų įsigaliojimo. 2019-2022 metų laikotarpiu, Vilniuje kasmet aukščiausios energinės klasės sertifikatai pastatams išduodami tik 2-4 skirtinguose daugiabučių projektuose. 2023 metais aukščiausios energinės klasės daugiabučių turėtų būti pastatyta pastebimai daugiau, tačiau A++ energinė klasės pradės dominuoti tik nuo 2024-2025 metų“, – komentuoja R. Reginis.

Kaunas įgavęs pagreitį, o Klaipėdoje statybų apimtys išlieka stabilios

2022 metų daugiabučių statybų rezultatai Kaune dar kartą patvirtino, kad 2016-2017 metais šiame mieste prasidėjusi aktyvi gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos plėtra, įgavo pagreitį. „Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais Kaune plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 1.020 butų arba 8% daugiau nei 2021 metais. Tai yra didžiausias metinis pastatytų butų skaičius nuo pat 2008 metų, kuomet daugiabučiuose buvo įrengta 1.070 naujų butų. Statomų daugiabučių geografija Kaune yra itin plati – nuo naujai statomų daugiabučių miesto pakraščiuose iki rekonstruojamų ar naujai plėtojamų projektų centrinėje miesto dalyje. Iš viso 2022 metais pirkėjai galėjo kurtis 27-iuose skirtinguose projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Tačiau 2022 metais labiausiai išsiskyrė dvi Kauno seniūnijos, kuriose pastatyta pusė visų butų: Dainavos sen. (28%) ir Šilainių sen. (22%). „Kaunas akivaizdžiai tapo antrąja pagal dydį statybų aikštele po šalies sostinės, kurioje veiklą vykdo ne tik vietinėje rinkoje žinomos įmonės, bet po truputį ateina ir nauji finansiškai stiprūs ir Lietuvoje žinomi plėtotojai. Stiprūs plėtotojai turi galimybes įgyvendinti išties ambicingus nekilnojamojo turto projektus, patenkinti naujo būsto paklausą ir tuo pačiu padėti augti šiam miestui“, – sako R. Reginis. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per pastaruosius penkerius metus nuolatinių gyventojų skaičius vien tik Kauno miesto savivaldybėje išaugo 5,8% arba beveik 16.800 gyventojų.

Tuo tarpu Klaipėdai 2022 metai netapo išskirtiniais. „Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais Klaipėdoje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 466 butus arba beveik dvigubai daugiau nei 2021 metais. Solidus statybų apimčių augimas iš esmės buvo nulemtas itin negausiomis statybų apimtimis 2021 metais. O žvelgiant į pastarųjų penkerių metų statybų apimtis, matome, kad 2018-2019 metais kasmet buvo pastatyta po daugiau nei 400 butų, o 2020-2021 metais statybų apimtys buvo sulėtėjusios iki atitinkamai 320 ir 237 butų. Iš viso 2022 metais pirkėjai Klaipėdoje galėjo kurtis 11-oje skirtingų projektų (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). „Akivaizdu, kad Klaipėdai dar trūksta didesnės apimties investicijų ir ypač centrinėje miesto dalyje. Reikia tikėtis, kad dabartinis būsto rinkos sulėtėjimas neatšaldys plėtotojų ryžto ir šiame mieste greitu metu pamatysime suplanuotų ambicingesnių gyvenamųjų projektų įgyvendinimo pradžią“, – įžvalgomis dalinosi R. Reginis.

2023 metais plėtotojai statybų aikštelėje turės daug darbo (įsipareigojimų)

Įvertinus šiuo metu jau statomus daugiabučius ir jų statybų eigą, „Ober-Haus“ prognozuoja, kad 2023 metais Vilniuje iš viso turėtų būti pastatyta apie 5.200 butų arba 25% daugiau nei jų buvo pastatyta 2022 metais. Galima teigti, kad 2023 metais planuojamų baigti statyti statybos buvo inicijuotos 2021-2022 metais, kuomet būsto rinka išgyveno sparčiausio augimo laikotarpį per pastarąjį dešimtmetį. Jeigu laiku bus įgyvendinti šiuo metu statomi projektai, tai metinė pasiūlas šalies sostinėje bus viena aukščiausių istorijoje.

2023 metais plėtotojai Kaune bandys pralenkti visus ankstesnius pasiūlos rodiklius. Iš viso Kaune per metus turėtų būti pastatyta apie 1.500 butų arba 47% daugiau nei jų buvo pastatyta 2022 metais. Žvelgiant istoriškai, tai būtų įspūdingas pardavimui pastatytų butų rodiklis, kuris anksčiau nebuvo fiksuotas. Iki šiol daugiausiai pardavimui skirtų butų buvo pastatyta 2008 metais (1.070 butų). Pagal santykinį pastatytų butų skaičių (palyginus su nuolatinių gyventojų skaičiumi), 2023 metais Kaunas pralenks Rygą ir užims trečią vietą tarp didžiausių Baltijos šalių miestų (pirmoje vietoje išlieka Vilnius, o antroje – Talinas).

2023 metais Klaipėdoje statybų apimtys turėtų išlikti stabilios ir pardavimui pastatytų butų skaičius bus panašus kaip ir 2022 metais – 450 butų. „Didžiausia naujiena Klaipėdos būsto rinkoje, tai planuojamas plėtoti išties ambicingas projektas senamiesčio prieigose šalia Jono kalnelio. 3,5 hektarų dydžio teritorijoje ketinama įgyvendinti daugiabučių kvartalą „Bastionų namai“, kuriame planuojama įrengti virš 700 butų. Šiuo metu vyksta projekto parengiamieji darbai ir pirmieji daugiabučiai čia turėtų iškilti 2024 metais“, – komentuoja R. Reginis.

Jeigu šiais metais šalies didmiesčiuose statybų suplanuota tikrai nemažai ir pirkėjus gali džiuginti pasirinkimo gausa, tai aktyvumo rodikliai pirminėje butų rinkoje patiems plėtotojams kelia pagrįstą susirūpinimą. Nuo karo Ukrainoje pradžios staiga smukusios naujų butų realizacijos apimtys išlieka žemame lygyje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais, palyginti su 2021 metais, Vilniaus pirminėje daugiabučių rinkoje realizuota net 65% mažiau butų, o Kaune ir Klaipėdoje atitinkamai fiksuojamas 40% ir 37% dydžio naujų susitarimų dėl būsto įsigijimo smukimas.

Nors šiuo metu dėl didžiosios dalies butų, kurie turi būti pastatyti šiais metais, pardavimo jau susitarta, tačiau 2023 metų sausio-vasario mėnesių realizacijos apimtys nenuteikia optimistiškai. Iš 2023 metais planuojamų pastatyti butų šių metų vasario mėnesio pabaigoje jau buvo realizuota (parduota arba rezervuota): Vilniuje – 65%, Kaune – 69% ir Klaipėdoje – 80%. Realizuotų butų skaičius dar tik statomuose projektuose atrodo tikrai solidus ir neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose neturėtų kelti didesnių rūpesčių plėtotojams. Žinoma, bendras neparduotų butų skaičius yra užprogramuotas augimui, tačiau augimo tempas neturėtų būti didelis. Tačiau nors bendri pasiūlos ir paklausos rodikliai atrodo pakankamai gerai, šiuo metu rizikų plėtotojams yra pastebimai daugiau nei anksčiau. „Su didžiausiais iššūkiais šiais metais gali susidurti smulkesni ar finansiškai silpnesni plėtotojai, kuriems pastebimai sumažėjęs rinkos aktyvumas gali sutrikdyti iš anksto suplanuotus finansinius srautus jų statomuose projektuose. Ypač tai aktualu šalies sostinėje, kur konkurencija plėtotojų tarpe yra pati didžiausia“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.

Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ 2022 metais Lietuvoje pasiekė 6,12 mln. eurų (be PVM) apyvartą, 8,6 proc. daugiau nei 2021 metais, kai įmonės įplaukos buvo 5,63 mln. eurų. Praėjusių metų apyvarta yra didžiausia „Ober-Haus“ istorijoje nuo 1998 metų.

„Praėję metai visai nekilnojamojo turto rinkai buvo dinamiški – jei pirmoji metų pusė buvo ypač aktyvi, tai antroji jau gerokai santūresnė, ypatingai smulkaus ir vidutinio dydžio komercinio nekilnojamojo turto ir būsto segmentuose. Tačiau tiek praėjusių, tiek apskritai ilgametį, nuoseklų rezultatų augimą lemia visų pirma profesionali komanda, visiškai unikali organizacinė kultūra ir, žinoma, solidi beveik 25 metų patirtis, kuriant santykį tiek su verslu, tiek ir su visuomene“, – sako Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

2022 metais „Ober-Haus“ Lietuvoje suteikė 14 000 nekilnojamojo turto paslaugų: parengė 12 700 turto vertinimo ataskaitų, atliko 1 250 turto tarpininkavimo sandorių bei daugiau kaip 100 nekilnojamojo turto galimybių studijų, analizių ir konsultacijų.

„Be kita ko, praėjusiais metais prisidėjome prie daugiau nei 20 naujų būsto ir komercinio nekilnojamojo turto projektų kūrybos ir realizacijos, o visiškai naujų projektų į dienos šviesą išleidome net 11. Be to, dar labiau išplėtėme ir sustiprinome savo kompetencijas tarpininkavimo ir konsultavimo komercinio nekilnojamojo turto sektoriuose bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimo segmentuose“, – teigia A. Šapoka.

„Ober-Haus“ Lietuvoje veikia nuo 1998 metų ir turi biurus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose, kur veiklą vykdo daugiau nei 140 savo srities profesionalų, kuriančių konkurencinį pranašumą nekilnojamojo turto rinkoje. Bendrovės teikiamų paslaugų pasiūlą sudaro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant nekilnojamąjį turtą, turto valdymas bei rinkos tyrimai.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų sausio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2022 metų gruodžio mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 17,1% (2022 metų gruodį metinis augimas siekė 19,1%).

2023 metų sausio mėnesį butų pardavimo kainos Vilniuje ir Panevėžyje atitinkamai sumažėjo 0,2% ir 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.540 Eur (-6 Eur/m²) ir 1.057 Eur (-3 Eur/m²). Kaune ir Klaipėdoje sausio mėnesį užfiksuotas 0,2% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.694 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.605 Eur (+4 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 1.073 Eur.

Per metus (2023 metų sausio mėnesį, palyginti su 2022 metų sausio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 19,7%, Kaune – 14,1%, Klaipėdoje – 14,0%, Šiauliuose – 12,2% ir Panevėžyje – 14,0%.

„Tebesitęsiantis būsto rinkos vangumas įšaldė butų pardavimo kainas, tačiau pastaraisiais mėnesiais vis dažniau fiksuojami nedideli kainų sumažėjimai įvairiuose šalies didmiesčiuose. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų sausio mėnesį Lietuvoje senesnės statybos butų parduota arti 1.600 arba 24% mažiau nei 2022 metų sausio mėnesį. Pastaruosius tris mėnesius antrinėje butų rinkoje fiksuojamas didžiausias metinis aktyvumo smukimas nuo karo Ukrainoje pradžios.

Pastebimai smukęs rinkos aktyvumas ir toliau riboja pardavėjų galimybes didinti parduodamo būsto kainas, o norintys parduoti būstą greičiau, jau turi derintis prie augančio pirkėjų spaudimo dėl mažesnės parduodamo būsto kainos. Tačiau šiuo metu rinkoje nėra gausaus pardavėjų skaičiaus, kurie norėtų būstą parduoti kuo skubiau, todėl pastaruoju metu stebime tik nežymius pardavimo kainų pokyčius. Tuo tarpu naujausi sudaromi sandoriai rodo, kad pirkėjai šiuo metu nenori permokėti už būstą ir dažnu atveju sugeba išsiderėti papildomas nuolaidas.

Bendros kainų pokyčių tendencijos šiuo metu primena 2014 metus, kuomet dėl Krymo aneksijos kilusios geopolitinės įtampos, Lietuvoje gyventojų ir verslo lūkesčiai pastebimai suprastėjo, būsto rinkos aktyvumas sumažėjo, o butų pardavimo kainos 2014 metų antrąjį pusmetį nustojo augusios. Tačiau 2022 metais Rusijos pradėtas karas Ukrainoje padidino geopolitinę įtampą iki seniai regėtų aukštumų ir neigiamai atsiliepia visos pasaulinės ekonominės raidos perspektyvoms. O užsitęsusi karinė ir ekonominė konfrontacija tarp įvairių pasaulio šalių, tiesiogiai atsiliepia ir mūsų šalies nekilnojamojo turto rinkai, kurios stagnacijos laikotarpis gali ir užsitęsti“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. sausio mėn.

Naujas išskirtinis projektas sostinėje „Vilniaus džiazas“ sukurtas remiantis ne tik bekompromise kokybe, bet ir iš šeimos į verslą atsineštomis vertybėmis: šiluma, darna ir estetika. Tai nauja vieta mieste, kuri leis atrasti aukščiausius gyvenimo Vilniaus Senamiestyje standartus.

Turbūt kiekvienas iš jūsų žino žymaus lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio romaną „Vilniaus džiazas“? Būtent jis ir tapo šio projekto vardo krikštatėviu. Norint įprasminti garsiojo kūrėjo atminimą, namų pašonėje bus įrengtas modernus skveras. Laisvalaikio ir susitikimų vieta, kurioje įsikurs jaukios kavinės, o aplinką papuoš modernus želdynas bei poilsio zonos, – netrukus mus, visus miestiečius, pakvies dar viena naujai atgimusi sostinės senamiesčio erdvė.

„Kad ir kokio projekto besiimčiau, mano devizas: daryk kaip sau. Visuomet į projektą įsijaučiu taip, lyg čia ateityje gyvenčiau aš ir mano šeima – esu šeimos žmogus“, – apie naująjį projektą „Vilniaus džiazas“ pasakoja nekilnojamojo turto vystytojas Gediminas Tursa. Šis projektas – ne išimtis. Jis sukurtas atidžiai apmąstant visas projekto dalis, siekiant įsijausti į čia gyvensiančių žmonių gyvenimo būdą, įsivaizduojant, kaip jie jausis šiose erdvėse, kokius ritualus čia susikurs, kokios svarbios jų gyvenimo akimirkos čia įvyks. Pradedant aplinka, jos tvarka ir gerove, įėjimais ir koridoriais, baigiant pačiais butais, – projektas alsuoja harmonija, estetika, išskirtinumu. Tai tikrai ypatinga vieta potyrių kolekcionieriams: architektūros žaismas, daugiaplaniai senamiesčio vaizdai, per šimtmečius susiformavęs miesto urbanistinis peizažas bei susitikti ir kartu leisti laiką skatinanti aplinka.

Senamiesčio prieigas keičiančio ir harmoningai į istorinį Vilniaus centrą įsiliejančio projekto vieta ypatinga – vos kelios minutės iki Aušros vartų, Barbakano kalno, žaliųjų miesto parkų. Čia puikiai sudera istorija, žavinga praeitis ir modernios dabarties estetika. Apskritai, tai tokia
vieta, kur gyvendami būsite apdovanoti privilegija visur keliauti pėsčiomis, pamiršdami spūstyse praleistą laiką, – iš čia Senamiesčio gyvenimas bus itin lengvai pasiekiamas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad mėgstantys aktyvesnį laisvalaikį ar išsiilgę gamtos lengvai pasieks ir ją, – netoliese tiek Bernardinų sodas, tiek Pavilnio regioninis bei Belmonto parkai.

Išskirtinės ir pačios butų erdvės. Namuose daugelį žavi šviesa, o jos čia tikrai netrūksta – 4 metrų aukščio langai, 4,5 metrus siekiančios lubos – visa tai namams suteiks ne tik daug šviesos, bet ir didingumo jausmą, kurį nuostabiai papildys per langus atsiveriantys Vilniaus Senamiesčio architektūros vaizdai.

„Tai projektas, kuriame nėra kompromisų kokybei. Man svarbu, kad mūsų statomi namai būtų tvarūs, kuo mažiau pavaldūs laikui, estetiški, kad juose gyvenančios šeimos jaustųsi gerai ir patogiai. Iš visų jėgų stengiuosi, kad mano projektai turėtų ilgalaikę vertę – tokią, kokią šiandien turi senoviniai protėvių statiniai“, – savo darbo filosofija dalijasi projekto vystytojas Gediminas Tursa.

„Ober-Haus“ – išskirtinis projekto partneris. Mūsų komanda rūpinasi projekto „Vilniaus Džiazas“ pardavimu, koncepcija bei rinkodara.

Daugiau informacijos apie projektą: vilniausdziazas.lt

Vieta, kurioje kvepia pušynais ir sodria upės drėgme. Vieta, kurioje gyvena ištisos žmonių kartos. Vieta, iš kurios niekada nesinori išvažiuoti ir ieškoti laimės svetur. Šis kampelis, įsikūręs visai netoli Kauno, pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau svečių. Matydama, kokia unikali ir įdomi yra Kačerginė, Kauno rajono savivaldybė nuolat investuoja į jos infrastruktūrą. Galimybių čia įsikurti ieško ir naujakuriai. Tiesa, rasti būstą šiame jaukiame miestelyje nėra taip paprasta.

Buvusios žvejų gyvenvietės vietoje išaugusi Kačerginė su vaizdingomis apylinkėmis patenka į kurortinę teritoriją. Iš vienos pusės savo vilnį gena Nemunas, iš kitos pusės – savo giesmę niūnuoja įspūdingas pušynas.

Miestelyje yra išlikusių medinių vilų, menančių tarpukario laikais čia gyvenusius mokslininkus, rašytojus, menininkus, visuomenės veikėjus. Kelerius metus čia gyveno vaikų rašytojas Pranas Mašiotas, šešerius metus iki mirties čia kūrė Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Biliūnas būtent Kačerginėje atostogų metu sukūrė liūdnąjį „Brisiaus galą“. Kone kiekvienas kampelis gali papasakoti savą istoriją apie žmones, kurie čia kūrė, ieškojo atsakymų arba tiesiog gyveno ir ilsėjosi, amžiams pamilę šią vietą.

Kačerginėje, kaip ir kituose kurortiniuose miesteliuose, siekiama sukurti šiuolaikinę turizmo infrastruktūrą. Nutiestas dviračių takas, rekonstruota Šaltinio aikštė, kurioje galima pailsėti, iš fontanėlio atsigaivinti šaltinio vandeniu, suremontuoti dviratį arba įkrauti elektromobilį. Ten pat galima rasti Kačerginės lankytinų vietų schemą.

Sovietmečiu miestelis buvo apleistas, sunykęs, todėl buvo atnaujintos pagrindinės gatvės, jos dabar turės ir šaligatvius, ir šiuolaikinį apšvietimą. Viešosios erdvės – Liepų aikštė ir prieplauka – pamėgtos ir lankomos žmonių: čia rengiamos parodos, vyksta šventės, koncertai. Beje, Kačerginės kultūrinis gyvenimas rūpi ne tik savivaldybei, bet ir vietos bendruomenei. Vietos gyventoja Monika Bitinaitytė su šeima šeštus metus iš eilės savo gimtajam miesteliui dovanoja fotografijų parodas.

Kadangi miestelyje kuriasi jaunos šeimos, buvo rekonstruota mokykla-daugiafunkcis centras. Jis turi ne tik erdvias klases su interaktyviomis lentomis, bet ir biblioteką, sporto salę, lauko aikštyną, nedidelį amfiteatrą. Kačerginė gali didžiuotis ir miško darželiu, kurį noriai lanko vis daugiau vaikų.

Atgimimas nesustos

Vis dėlto, dar yra darbų, kuriuos reikėtų atlikti, kad Kačerginės ir jos apylinkių vaizdas taptų dar patrauklesnis. Kauno rajono savivaldybė planuoja visas Kačerginės apylinkėse esančias pėsčiųjų trasas inventorizuoti, sutvarkyti ir parengti jų schemą. Be to, ketinama dar daugiau dėmesio skirti viešosioms erdvėms tvarkyti. Artimiausiuose savivaldybės planuose – mažųjų laivų uostas.

Į vykstančius pokyčius kurortiniame miestelyje sureagavo verslas: čia jau įsikūrė net penkios viešojo maitinimo įstaigos, motelis, teikiamos dviračių ir baidarių nuomos paslaugos. Nebeliks ir apgriuvusių buvusios pionierių stovyklos namelių – jų vietoje statomi gyvenamieji būstai.

Investicijos pritraukia verslą

Buvusio Kačerginės kurorto direktoriaus Viktoro Rėklaičio medinėje viloje įkurdinta seniūnijos administracija. Jos vadovė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė – Kačerginėje gimusi ir užaugusi. „Myliu žmones, nuoširdžiai dirbu savo darbą, kol kas viskas sekasi puikiai. Savo tėviškei, savo gimtinei labai gera dirbti“, – su šiluma balse kalba seniūnė.

Ji pastebi, kad norinčiųjų įsikurti šiame nuostabiame kampelyje netrūksta. „Skambina, domisi žmonės. Tik reikia suprasti, kad neturime tiek vietos, kiek yra norinčiųjų. Tačiau nekilnojamojo turto vystytojai vis randa galimybių įkurti naujų būstų. Mano nuomone, Kačerginė, kaip ir Lietuva, yra visų, todėl negali užsidaryti ir nieko neįleisti“, – paklausta, ar senbuviai draugiški naujakuriams atsako A. Ivanovaitė-Petraitienė.

Beje, vietos bendruomenė pastebi, kad Kačerginę dėl jos ramybės ir saugumo vis labiau pamilsta jaunos šeimos, auginančios mažus vaikus. Lėtas miestelio gyvenimo tempas, nedidelis eismas, saugios viešosios erdvės – kaip sako vietos gyventojai, nebaisu ir vieną vaiką iš namų išleisti. Miestelis patogus, gerai išvystyta infrastruktūra, yra maitinimo įstaigų, prekybos centras, mokykla, bažnyčia – ir jaunas, ir senas čia gali jaustis puikiai.

Besidairantiems būsto

Nors dauguma Kačerginės gyventojų – senbuviai, kurių seneliai ir tėvai čia gyveno, kartkartėmis gyvenamųjų būstų pasiūloma ir naujakuriams.

MB „Archpraktika“ suprojektavo dviejų statinių kompleksą kampiniame sklype prie Juliaus Janonio ir Juozo Zikaro gatvių sankryžos. Planuojama, kad pastatus puoš medžio fasadai ir šlaitiniai stogai. Būtent šis stilius būdingas Kačerginės pastatams.

„Projektuodami pastatus norėjome pabrėžti žmogaus ir gamtos ryšį, norėjome orientuoti žvilgsnį į medžius. Susidaro įspūdis, tarsi pastatai savo lenktos formos tūriais norėtų apglėbti didžiausią Kačerginės turtą – mišką“, – pasakoja projekto architektė Dovilė Bukauskaitė-Treikauskienė.

Projekto vadovė Jurgita Šniepienė, apibūdindama patogią naujojo projekto lokaciją, pabrėžė, kad vos už kelių žingsnių yra maisto produktų parduotuvė, picerija, kurioje kepamų picų skonį pamėgę net kauniečiai. Taip pat veikia kavinė „Kačerga“.

„Ši vieta tinka ir skubantiems, ir vaikus auginantiems, ir orios senatvės sulaukusiems senjorams. Vaikai į mokyklą ar darželį nužingsniuos nekirsdami važiuojamosios gatvės dalies“, – pasakoja projekto vadovė.

Iš vienos namų pusės yra Liepų parkas ir jo didžiulė teritorija. Štai kodėl statomų namų projektas buvo pavadintas „Liepų parko namai“ (www.liepuparkonamai.lt). Kitoje pusėje – smulkus sodybinis užstatymas, kuris leidžia mėgautis Nemuno panorama.

„Ober-Haus“ rūpinasi projekto pardavimu bei rinkodara.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų gruodžio mėnesio reikšmė nesikeitė. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 19,1% (2022 metų lapkritį metinis augimas siekė 20,4%). Vidutinis metinis butų kainų augimas 2022 metais (2022 metų sausį–gruodį, palyginti su 2021 metų sausiu–gruodžiu) pasiekė 21,5%.

2022 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose atitinkamai sumažėjo 0,2%, 0,3% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.691 Eur (-2 Eur/m²), 1.601 Eur (-5 Eur/m²) ir 1.072 Eur (-2 Eur/m²). Vilniuje ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 2.546 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.060 Eur (+3 Eur/m²).

Per metus (2022 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2021 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 22,0%, Kaune – 15,7%, Klaipėdoje – 14,9%, Šiauliuose – 15,3% ir Panevėžyje – 15,9%.

„Nepaisant to, kad 2022 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose iš esmės nekito (buvo fiksuojami nežymūs teigiami arba neigiami pokyčiai), vidutinis metinis butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo vienas aukščiausių istorijoje ir sudarė net 21,5% (2021 metais vidutinis augimas siekė 14,2%). Iki šiol spartesnis vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo fiksuotas 2004 metais (25,7%), 2005 metais (47,8%), 2006 metais (36,9%) ir 2007 metais (26,9%).

2022 metais sparčiai augo ne tik būsto pardavimo kainos, tačiau beveik identišku tempu kilo ir kitų vartojimo prekių bei paslaugų kainos šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 metų gruodį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija sudarė 20,0%, tuo tarpu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį augo 19,1%. Eliminavus infliacijos įtaką, per 2022 metus butai šalies didmiesčiuose pigo 0,5%. Pastarąjį kartą realiųjų butų pardavimo kainų sumažėjimas buvo fiksuojamas 2017 metais ir siekė 0,3%. Statistiškai 2022 metais būstas šalies didmiesčiuose iš esmės sugebėjo išsaugoti savo vertę net ir rekordinio infliacijos lygio aplinkoje.

Ekonomistai prognozuoja, kad 2023 metais infliacijos augimo tempas pastebimai sulėtės (galima tikėtis net ir mažėjančių prekių ar paslaugų kainų tam tikrais mėnesiais) ir metų pabaigoje metinė infliacija Lietuvoje gali nesiekti ir 5%. Tuo tarpu būsto pardavimo kainų dinamika aiškiai rodo, kad spartus kainų augimo tempas jau yra praeityje ir šiuo metu stebime kainų stabilizacijos laikotarpį. Bent jau artimiausio pusmečio perspektyvos būsto rinkai nėra optimistinės, kadangi tiek pirminėje, tiek antrinėje būsto rinkoje sandorių apimtys išlieka dešimtmečio žemumose ir dabartinėmis sąlygomis greito rinkos atsigavimo tikėtis yra sunku. Augančios būsto paskolų palūkanos, dėl infliacijos mažėjančios realiosios gyventojų pajamos bei ne itin optimistiniai gyventojų lūkesčiai verčia pirkėjus atidėti rekordiškai brangaus būsto įsigijimą bei neskatina prisiimti didesnių įsipareigojimų. Todėl išliekant vangiai būsto rinkai, artimiausiu metu galime fiksuoti didesnius neigiamus būsto pardavimo kainų pokyčius atskiruose segmentuose ir galbūt tikėtis jau gerėjančių būsto rinkos rodiklių 2023 metų antrojoje pusėje. Bet tam visų pirma reikės sulaukti infliacijos augimo sulėtėjimo, kuris bent nebeviršytų gyventojų pajamų augimo tempo bei didesnio aiškumo dėl palūkanų normų pokyčių“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. gruodžio mėn.