Būsto rinkos rezultatai: iki ir po karantino

2019 metai ir 2020 metų pradžia Lietuvos būsto rinkai buvo kaip niekad rezultatyvi. 2019 metų rodikliai išsiskyrė tiek rekordinėmis sumomis išleistomis būstui įsigyti, tiek bendru būsto rinkos aktyvumu bei butų pardavimo ir nuomos kainų pokyčiais. O 2020 metų pirmojo ketvirčio rezultatai žadėjo dar vienus rezultatyvius metus Lietuvos būsto rinkai, tačiau dėl pasaulį supurčiusio koronaviruso (COVID-19) kovo mėnesio viduryje Lietuvoje įvesto karantino situacija kardinaliai pasikeitė ir visoje nekilnojamojo turto rinkoje, skelbiama „Ober-Haus“ 2020 metų pirmojo ketvirčio būsto rinkos apžvalgoje.
„Nors 2020 metų pirmojo ketvirčio bendri pagrindiniai Lietuvos būsto rinkos rodikliai nuteikė išties optimistiškai, tačiau pirmąjį ketvirtį reikėtų skirti į du laikotarpius: iki karantino paskelbimo – iki 2020 metų kovo 16 dienos – ir antroji kovo mėnesio pusė. Būtent antroji kovo mėnesio pusė buvo visiška priešingybė, palyginus su tuo, kas buvo fiksuojama Lietuvos būsto rinkoje 2019 metais ar 2020 metų sausio–vasario mėnesiais“, – sako Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Dėl antrojoje kovo mėnesio pusėje sustabdytos ar su apribojimais tęsiamos notarų veiklos rinkoje buvo užfiksuotas būsto sandorių nuosmukis. VĮ Registrų centro duomenimis, 2020 metų sausio–vasario mėnesiais Lietuvoje sudaryta 12% daugiau butų ir beveik 23% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu. O 2020 metų kovą, palyginti su 2019 metų mėnesiniu vidurkiu, jau užfiksuotas 26% butų ir 27% namų sandorių sumažėjimas. 2020 metų kovo mėnesį būsto (butų ir namų) sandorių sumažėjimas fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose (palyginti su 2019 metų mėnesiniu vidurkiu): Vilniuje – 17%, Kaune – 32%, Klaipėdoje – 40%, Šiauliuose – 24% ir Panevėžyje – 30%.

Smuktelėjęs būsto pirkėjų aktyvumas bei pesimistinės šalies ūkio raidos perspektyvos pasėjo nerimą ir būsto rinkoje. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2020 metų pirmąjį ketvirtį butų kainos Vilniuje vidutiniškai augo 1,4%, Kaune – 1,5%, Klaipėdoje – 0,3%, Šiauliuose – 1,4% ir Panevėžyje – 1,2%. „Iš esmės tiek būsto pardavėjai, tiek pirkėjai antrąją kovo mėnesio pusę gyveno nežinios ir laukimo nuotaikomis. Dėl beprecedentinės neapibrėžtos bendros situacijos dalis būsto pardavėjų nesiėmė jokių veiksmų arba nutraukė savo būsto pardavimo procesą, o potencialūs pirkėjai dėl karantino apribojimų negalėjo pilnavertiškai apžiūrėti turto ir vykdyti kitų įsigijimo procesų“, – pasakoja S. Vagonis.
Pagausėjęs butų nuomai kiekis nežymiai pakoregavo nuomos kainų lygį
Skirtingai nuo būsto pardavimo segmento, kovo mėnesį jau buvo fiksuojami nedideli neigiami kainų pokyčiai Vilniaus butų nuomos rinkoje. Vilnius, kuriame sukoncentruotas didžiausias nuomai skirto būsto kiekis tarp visų šalies didmiesčių, kovo mėnesio antrojoje pusėje labiausiai pajautė stipriai sumažėjusį klientų srautą trumpalaikės nuomos segmente.
„Dalis turto savininkų suprato, kad dėl pandemijos uždarytos šalių sienos ir staiga dingęs turistų srautas, kuris yra pagrindinis trumpalaikės nuomos segmento variklis, gali sukelti ne tik trumpalaikes, tačiau ir ilgalaikes problemas visame apgyvendinimo sektoriuje. Dalis turto savininkų trumpalaikei nuomai skirtiems butams pritaikė reikšmingas nuomos nuolaidas, o dalis savininkų nusprendė juos pasiūlyti vietiniams gyventojams nuomotis ilgesniam laikotarpiui. Todėl rinkoje vienu metu atsirado papildomas kiekis ilgalaikei nuomai skirtų butų, kurie šiek tiek pakoregavo ir bendrą kainų lygį rinkoje“, – pastebi S. Vagonis.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2020 metų kovo mėnesį Vilniuje 1–2 kambarių butų nuomos kaina vidutiniškai sumažėjo apie 1–2%. Kaune ir Klaipėdoje butų nuomos kainos kovo mėnesį išliko stabilios.
Naujų butų statybų apimtys Kaune ir Klaipėdoje pradėjo mažėti dar iki pandemijos
Nagrinėjant naujos statybos butų realizacijos apimtis irgi akivaizdu, kad 2020 metų kovo mėnuo turėjo neigiamos įtakos bendram pirmojo ketvirčio rezultatui. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2020 metų pirmąjį ketvirtį Vilniuje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta ir rezervuota 1.380 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, Kaune – 164, o Klaipėdoje – 107. Lyginant 2020 metų pirmąjį ketvirtį, su 2019 metų keturių ketvirčių vidurkiu, tai Vilniuje realizacijos apimtys sumažėjo 4%, Kaune sumažėjo 35%, Klaipėdoje sumažėjo 9%.

Kaune ir Klaipėdoje, palyginti su Vilniumi, fiksuojamas pastebimesnis naujos statybos butų realizacijos apimčių sumažėjimas susijęs ne tik su šiuo metu pasaulį purtančia pandemija, bet ir su pastaruoju metu realiai mažėjusiomis statybų apimtimis.
Pavyzdžiui, Kaune 2018 metais buvo pastatytas didžiausias naujų butų kiekis nuo pat 2008-ųjų metų (997 butai), o 2019 ir 2020 jau fiksuojamos lėtėjančios butų daugiabučiuose statybų apimtys (2019 metais pastatyti 836 butai, o 2020 planuojama pastatyti dar mažiau – apie 750). Todėl 2017–2019 metais Kauno pirminėje rinkoje buvo fiksuojamas didelis realizacijos apimčių šuolis. O dabar tuo metu pasiektų itin aukštų realizacijos apimčių negalima pakartoti vien dėl besitraukiančios pasiūlos faktoriaus. Tuo tarpu Vilniuje situacija yra priešinga – čia kasmet vis matome didėjantį butų pasiūlos portfelį, kuris 2020 metais turėtų pavirsti į didžiausią pastatytų butų kiekį nuo 2008-ųjų metų. Klaipėdoje, kaip ir Kaune, stebimos mažėjančios statybų apimtys: „Ober-Haus“ duomenimis, jeigu 2019 metais pardavimui buvo pastatytas 421 butas, tai 2020 metais planuojama užbaigti apie 350 butų statybas.
Nors naujai išduodamų būsto paskolų apimtys 2020 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo, tačiau kovo mėnesį jau fiksuojamas apimčių susitraukimas (šių metų kovą išduotų naujų būsto paskolų apimtys buvo mažesnės nei vidutiniškai jų buvo išduodama per mėnesį 2019 metais). Lietuvos banko duomenimis, per 2020 metų pirmus tris mėnesius Lietuvoje suteikta naujų būsto paskolų už 340 mln. eurų arba 14,4% daugiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį. Palūkanų normos naujai išduodamoms būsto paskoloms Lietuvoje išliko stabilios. Naujų būsto paskolų vidutinė metinė palūkanų norma 2020 metų sausio–kovo mėnesių laikotarpiu vidutiniškai sudarė 2,39% arba 0,04 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

„Žvelgiant į 2020 metų antrojo ketvirčio Lietuvos būsto perspektyvas, akivaizdu, kad jau fiksuosime daug prastesnius rodiklius nei šių metų pirmąjį ketvirtį. Užsitęsęs karantino laikotarpis, neigiamų naujienų srautas apie bendrą ekonominę situaciją šalyje, konservatyvesnis būsto įsigijimo finansavimas ir prastėjantys gyventojų lūkesčiai bendrą būsto rinkos aktyvumą šių metų antrąjį ketvirtį gali nublokšti į seniai neregėtas žemumas. Tuo pačiu tai gali neigiamai atsiliepti tiek būsto pardavimo ir nuomos kainoms, tiek pakoreguoti naujo būsto plėtros planus“, – sako S. Vagonis.
Pilna apžvalga su grafikais (PDF): Gyvenamojo NT rinkos komentaras 2020 m. I ketv.
Naujienos
Svarbi informacija: platinami apgaulingi el. laiškai Ober-Haus vardu
Informuojame, kad pastaruoju metu platinami apgaulingi el. laiškai, siunčiami prisidengiant Ober-Haus vardu. Atkreipiame dėmesį, kad tai yra sukčiavimo atvejis. Šiuose laiškuose gavėjai klaidinami dėl tariamai nesumokėto nuomos mokesčio, prašoma atsiųsti mokėjimo patvirtinimą bei nurodoma, kad esą pasikeitė banko rekvizitai. Taip pat gavėjai raginami susisiekti el. pašto adresu, kuris nėra susijęs su Ober-Haus. Kaip atpažinti, kad laiškas apgaulingas?Įtartinuose laiškuose naudojami su Ober-Haus nesusiję el. pašto adresai, pavyzdžiui: siuntėjo adresas nėra iš oficialaus „@ober-haus.lt“ domeno; laiško tekste nurodomas kitas kontaktinis adresas, pavyzdžiui, „ober-haus.lt@outlook.com“; prašoma atlikti ar nukreipti mokėjimus pagal naujai atsiųstus rekvizitus. Svarbu žinoti:Ober-Haus niekada neprašo klientų keisti mokėjimo rekvizitų nepatvirtinus to oficialiais ir iš anksto suderintais kanalais. Jei gavote įtartiną laišką, nesiųskite jokių duomenų, neatlikite mokėjimų ir nespauskite jokių nuorodų ar priedų. Ką daryti gavus tokį laišką? kruopščiai patikrinkite siuntėjo el. pašto adresą; neatsakykite į įtartiną laišką; neatlikite mokėjimo pagal jame pateiktą informaciją; susisiekite su savo Ober-Haus kontaktiniu asmeniu arba bendruoju el. paštu info@ober-haus.lt, kad pasitikslintumėte informaciją. Jei kyla abejonė dėl gauto laiško turinio ar autentiškumo, visuomet pirmiausia susisiekite su Ober-Haus oficialiais kontaktais: +370 5 2109 700 arba info@ober-haus.lt
Biurų nuomininkų migracijos priežastys ir pasekmės
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Ne paslaptis, kad Vilniaus verslo centrų rinką pastaraisiais metais daugiausiai palaiko „kraustynės“ – į naujus biurus migruojantys senieji nuomininkai. Toks žingsnis įmonėms vis labiau pasiteisina, bet senstančių pastatų savininkai nepanikuoja ir ima siūlyti aktualios bei įdomios įvairovės. Praėjusių metų sostinės biurų nuomos „scena“ iškalbinga: didžiausius nuomos sandorius sudarė į naujus biurus persikraustę tokie rinkos senbuviai kaip „Circle K“, „Ergo“, „PwC Lietuva“, „Cobalt“, taip pat iš istorinio pastato Gedimino prospekte išsikėlusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir kiti. Panašiai atrodė dar 2024-ieji su ryškiausiais „Artea“, FNTT, „Narbuto“ ar ILTE nuomos sandoriais. Vienus atvejus paskatino verslo plėtra, kiti po ilgo laiko natūraliai pribrendo atsinaujinti, tačiau pats migracijos reiškinys yra akivaizdus ir sveikintinas. Akivaizdu ir tai, kad apie naują biurą svarstantys rinkos senbuviai šiandien turi iš ko rinktis: šių metų pradžioje duris jau atvėrė „Business Stadium Central“, o netrukus bus užbaigti ir tokie didieji projektai kaip „Sąvaržėlė“ ar „Tech Zity Vilnius“, taip pat keletas mažesnių verslo centrų. Vien per šį pusmetį rinką pasieksiantys beveik 50 tūkst. kvadratinių metrų išlaikys ar net didins 10,8 proc. 2025 m. pabaigoje Vilniuje fiksuotą biurų vakansiją. Kodėl ir kaip juda Kiekvienas verslas savo sprendimus skaičiuoja…
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…