Būsto rinkos raidos prognozėms trūksta tvirtesnio atspirties taško
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8% (2022 metų sausį buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,5% (2022 metų sausį metinis augimas siekė 22,6%).
2022 metų vasario mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,9% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.142 Eur (+20 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vasario mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,8%, 0,4%, 0,9% ir 0,4% butų kainų augimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.495 Eur (+11 Eur/m²), 1.414 Eur (+6 Eur/m²), 965 Eur (+9 Eur/m²) ir 931 Eur (+4 Eur/m²).
Per metus (2022 metų vasario mėnesį, palyginti su 2021 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 23,9%, Kaune – 23,7%, Klaipėdoje – 18,6%, Šiauliuose – 19,3% ir Panevėžyje – 17,2%.
„Šių metų vasarį ir toliau fiksavome augančias butų pardavimo kainas šalies didmiesčiuose, tačiau vasario 24 dieną prasidėję Rusijos karo veiksmai Ukrainoje kelia itin daug klausimų dėl tolimesnės pasaulio ir mūsų šalies ekonomikos raidos bei atskirų ūkio sektorių perspektyvų. Ne išimtis ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinka. Akivaizdu, kad naujausi turimi duomenys dar negali parodyti besikeičiančios geopolitinės situacijos įtakos nekilnojamojo turto rinkai.
VĮ Registrų centro duomenimis, bendras parduotų butų skaičius Lietuvoje šių metų vasario mėnesį buvo 6% didesnis nei 2021 metų tą patį mėnesį. Ypač svarbu išskirti sudarytus butų sandorius pagal jų statybos metus, kadangi tai išsamiau apibūdina bendrą rinkos situaciją. Pavyzdžiui, šių metų vasario mėnesį Vilniuje buvo įregistruota santykinai daug naujesnės statybos butų sandorių (ne senesniuose kaip 2 metų pastatuose) – trečdaliu daugiau nei jų buvo registruojama vidutiniškai per mėnesį 2021 metais. Tuo tarpu senesniuose pastatuose įregistruotų butų įsigijimo sandorių skaičius šių metų vasario mėnesį yra 6% mažesnis nei prieš metus. Taigi, bendri šalies sostinės butų rinkos aktyvumo duomenys buvo aukšti ir dėl naujos statybos butų pirkimo pardavimo sutarčių įregistravimo, dėl kurių įsigijimo jau buvo susitarta daug anksčiau (2020-2021 metais).
Kadangi kituose šalies didmiesčiuose naujos statybos butų dalis yra daug mažesnė nei Vilniuje, bendras rinkos aktyvumo rodiklis nėra toks priklausomas nuo naujuose projektuose sudarytų butų sandorių skaičiaus. Pavyzdžiui, Šiauliuose ir Panevėžyje šių metų vasario mėnesį, palyginti su 2021 metų vasario mėnesiu, atitinkamai užfiksuotas 32% ir 16% sandorių skaičiaus sumažėjimas.
Šių metų vasario pabaigoje ir kovo pradžioje galėjome stebėti įvairias pirkėjų reakcijas į sparčiai besikeičiančią geopolitinę ir ekonominę situaciją, kurių metu dalis pirkėjų atidėjo arba atšaukė sprendimą dėl būsto įsigijimo. Šiuo metu dar sudėtinga įvertinti kaip keičiasi būsto pirkėjų nuotaikos dėl įvykių Ukrainoje. Aiškesnį rinkos vaizdą turėsime matydami kovo mėnesio būsto rinkos aktyvumo duomenis. Todėl šiuo metu būsto kainų raidos prognozės yra sunkiai įmanomos, kadangi joms dar nėra tvirtesnio pagrindo tiek dėl dar nepakankamos statistikos, tiek ir dėl pačios geopolitinės situacijos neprognozuojamumo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Naujausius būsto rinkos aktyvumo duomenys ir NT kainų lentelę rasite čia.
Naujienos
Už standartinius butus pirkėjai moka 20.000 eurų daugiau nei prieš metus
Ober-Haus Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 13,7% (2026 metų rugpjūtį metinis augimas siekė 13,7%). 2026 metų rugsėjo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,9%, 1,7%, 1,1%, 2,0% ir 2,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.197 (+27 Eur/m²), 2.339 (+39 Eur/m²), 2.103 Eur (+23 Eur/m²), 1.457 Eur (+28 Eur/m²) ir 1.432 Eur (+39 Eur/m²). Per metus (2026 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2025 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 12,2%, Kaune – 16,8%, Klaipėdoje – 12,9%, Šiauliuose – 17,3% ir Panevėžyje – 17,5%. „Net ir pastaruoju metu sparčiau augančios būsto kainos neatvėsina nekilnojamojo turto rinkos. Registrų centro duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį šalyje įsigyta 2,1 proc. daugiau butų ir 13,3 proc. daugiau namų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo tarpu butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose auga pastebimai sparčiau nei bendras prekių ir paslaugų kainų lygis. Infliacijai ribojant realiųjų gyventojų pajamų augimą, o būsto kainoms kylant itin sparčiai, pirkėjai susiduria su vis didesniais būsto įperkamumo iššūkiais. Būsto…
Prie Ekrano marių Panevėžyje – naujas 40 apartamentų projektas „Matau marias“
Panevėžyje, prie Ekrano marių, statomas naujas NT projektas „Matau marias“. Elektronikos g. 10 projektuojami keturi žemaaukščiai pastatai, kuriuose įrengiama 40 poilsio paskirties apartamentų su daline apdaila. Jų plotas – nuo 28 iki 96 kv. m. Statybos pradėtos 2026 metų rugpjūtį, o pabaiga numatyta 2027 metų pabaigoje. Vienas pagrindinių projekto išskirtinumų – vieta prie pat Ekrano marių. Pastatus supa žaluma, o projekto teritorija glaudžiai siejasi su marių pakrante. Čia numatyti pėsčiųjų takai, žaliosios ir poilsio erdvės, sutvarkyta pakrantė bei apartamentų savininkams skirtas lieptelis. „Gyvenimas prie vandens dažniausiai siejamas su užmiesčiu ar kurortais, todėl tokia vieta pačiame Panevėžyje yra gana reta. Čia vanduo ir gamta nėra tik vaizdas pro langą – marių pakrantė tampa natūralia projekto aplinkos dalimi. Kartu miesto centras lieka vos už kelių minučių kelio“, – sako Justina Ščeponavičė, projekto pardavimo vadovė. Keturi mažaaukščiai pastatai ir tik 40 apartamentų „Matau marias“ sudaro keturi nedidelio aukštingumo pastatai, kuriuos jungia vientisa teritorijos koncepcija su pėsčiųjų takais ir apželdintomis erdvėmis. Nedidelis apartamentų skaičius leidžia išlaikyti daugiau privatumo ir ramesnę aplinką. Kiekvienam apartamentui numatyta privati lauko erdvė – terasa, balkonas arba lodžija. Vitrininiai langai suteikia daugiau natūralios šviesos, o aukštos lubos kuria didesnės erdvės pojūtį. Iš dalies apartamentų atsiveria vaizdai į Ekrano marias ir…
Optimizmas rinkoje toliau palaiko būsto kainų augimą
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 1,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 13,7% (2026 metų liepą metinis augimas siekė 12,9%). 2026 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,6%, 2,1%, 2,3%, 1,0% ir 1,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.170 (+50 Eur/m²), 2.300 (+47 Eur/m²), 2.080 Eur (+48 Eur/m²), 1.429 Eur (+14 Eur/m²) ir 1.393 Eur (+18 Eur/m²). Per metus (2026 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2025 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 12,7%, Kaune – 16,4%, Klaipėdoje – 12,9%, Šiauliuose – 15,8% ir Panevėžyje – 14,6%. „Nepaisant nemažų lūkesčių dėl antrosios pakopos pensijų reformos ir Atsakingojo skolinimo nuostatų pokyčių poveikio šalies būsto rinkai, pastaruoju metu didesnio rinkos aktyvumo šuolio nefiksuojame. Registrų centro duomenimis, šių metų rugpjūtį šalyje įsigyta 2,5 proc. daugiau butų ir namų nei tą patį mėnesį prieš metus, tačiau 4,7 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį. 2026 metų rodikliai rodo, kad šalies būsto rinka ir toliau išlieka aktyvi, o per šiuos metus augusios tarpbankinės palūkanų normos būsto pirkėjų ir…