Būsto rinkos aktyvumui mažėjant, butų pardavimo kainos sugeba paaugti
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų kovo mėnesio reikšmė paaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,4% (2024 metų vasarį metinis augimas siekė 2,2%).
2024 metų kovo mėnesį Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,2%, 0,7%, 0,4% ir 0,5%, vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.593 (+4 Eur/m²), 1.662 (+11 Eur/m²), 1.100 Eur (+5 Eur/m²) ir 1.081 Eur (+6 Eur/m²). Tuo tarpu Kaune kovo mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.749 Eur (-2 Eur/m²).
Per metus (2024 metų kovo mėnesį, palyginti su 2023 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,9%, Kaune – 2,7%, Klaipėdoje – 3,8%, Šiauliuose – 1,9% ir Panevėžyje – 2,3%.
„Nepaisant šalies būsto rinkoje ir toliau fiksuojamo bendro aktyvumo mažėjimo, būsto pardavimo kainos šalies didmiesčiuose rodo atsparumą ir net sugeba toliau po truputį kopti aukštyn. VĮ Registrų centro duomenimis, 2024 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2023 metų pirmuoju ketvirčiu, Lietuvoje tiek butų, tiek ir namų įsigyta 13% mažiau. Senesnės statybos butų per tą patį laikotarpį įsigyta beveik 5% mažiau, tuo metu naujesnės statybos butų įsigijimų šalyje įregistruota 40% mažiau. 2023 metais pradėjusios mažėti naujo būsto statybų apimtys lemia tai, kad šiemet įregistruojama pastebimai mažiau butų sandorių naujos statybos projektuose. Taip pat tai lemia ir didesnį bendrą būsto rinkos aktyvumo nuosmukį.
Kad butų pardavimo kainos pastaruoju metu iš esmės išlieka stabilios ar net sugeba paaugti, gerai iliustruoja didžiausio ir tarp pirkėjų populiariausio būsto segmento kainų dinamika šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ skaičiavimais (remiantis įregistruotais butų pirkimo-pardavimo sandoriais), 2024 metų pirmąjį ketvirtį 2 kambarių butų, esančių senos statybos daugiabučiuose tipiniuose Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose, kvadratinio metro pardavimo kainos mediana sudarė 1.939 Eur/kv. m arba 1,9% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais. Tuo pačiu laikotarpiu Kaune tokių butų kvadratinio metro pardavimo kainos mediana siekė 1.416 Eur/kv. m (1,7% daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį), o Klaipėdoje – 1.316 Eur/kv. m (7,4% daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį).
Tai rodo, kad nepaisant nekilnojamojo turto rinkoje tebevyraujančių iš esmės neigiamų nuotaikų, būsto pardavėjai sugeba atlaikyti potencialių pirkėjų spaudimą ir esminių pardavimo kainos korekcijų nedaro. Iki šiol stebime, kad dalis būsto pardavėjų bando prisitaikyti prie lėtesnio rinkos tempo ir pakoreguoja per daug optimistinius savo lūkesčius. Tačiau tie pardavėjai, kurių objektai parduodami už rinkos kainą, anksčiau ar vėliau sulaukia savo pirkėjų. Būtent pardavėjų ramybė ir galimybė ilgiau laukti būsto pirkėjų ir lemia tai, kad bendras būsto kainų pokytis šalies didmiesčiuose ir toliau išlieka nors ir su nedideliu, bet su pliuso ženklu“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2024 m. kovo mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…
Dėl ko šiandien verta derėtis nuomojantis biurą?
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Didelė naujų biurų ploto pasiūla Vilniuje palaiko stabilias nuomos kainas, tačiau kartu ir skatina aktyvesnes derybas tarp šalių. Visgi, ilgalaikiuose nuomos santykiuose svarbiausia – abipusė interesų pusiausvyra. Tuo labiau, kad praktinę vertę dažnai lemia ne tik kaina, bet ir kiti sutarčių aspektai, tokie kaip lankstumas, terminai ar papildomos sąlygos. Biurų rinkoje jau kurį laiką kalbama, kad šiandien galios svarstyklės tarsi linksta į nuomininko pusę. Pernai A ir B klasės verslo centruose bazinės nuomos kainos paaugo apie 2 proc. Šiuo metu A klasės verslo centruose mėnesio nuomos kaina siekia iki 16–20 Eur/kv. m, naujuose, išskirtiniuose projektuose sudaro ir 21–23 Eur/kv. m, o B klasės verslo centruose vyrauja 10–15 Eur/kv. m nuomos kainos. 2025–2026 m. rinką pasieks dar daugiau kaip 100 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto. Nepaisant toliau augančios ekonomikos, biurų nuomos kainų augimą šiuo metu riboja būtent didelė laisvo ploto pasiūla, tebevykstanti nuotolinio-hibridinio darbo transformacija, konservatyvūs verslo lūkesčiai ir geopolitinės priežastys. Atrodytų, nuomininko rinka turėtų būti geras metas persiderėti sąlygas dėl esamo biuro arba paieškoti naujų patalpų. Tačiau praktika rodo, kad biurų rinka yra cikliška, o turto valdytojai tikrai atsimins tiek perdėtą nuomininko spaudimą, tiek ir…
Visos naujienos