Būsto rinkoje nuotaikos geresnės, bet kainų tendencijų tai nekeičia
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų spalio mėnesio reikšmė paaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,4% (2024 metų rugsėjį metinis augimas siekė 3,0%).
2024 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,2%, 0,5%, 0,3%, 0,4% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.622 Eur (+5 Eur/m²), 1.805 Eur (+10 Eur/m²), 1.713 Eur (+5 Eur/m²), 1.142 Eur (+5 Eur/m²) ir 1.120 Eur (+2 Eur/m²).
Per metus (2024 metų spalio mėnesį, palyginti su 2023 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,2%, Kaune – 4,8%, Klaipėdoje – 5,8%, Šiauliuose – 3,5% ir Panevėžyje – 4,3%.
„Pastaruosius dvejus metus butų pardavimo kainų tendencijos iš esmės išlieka nepakitusios – bendras kainų lygis po truputį auga ir toliau. Matome, kad daugiau nei dvejus metus tęsęsis būsto rinkos aktyvumo mažėjimas kainų lygio nesumažino, o lėmė pastebimai išaugusį būsto pardavimo laikotarpį ir kainų augimo tempo sulėtėjimą. Didžioji dalis būsto pardavėjų prisitaikė prie pasikeitusios situacijos rinkoje – kantriai laukė pirkėjų arba apskritai nutraukė pardavimo procesą, ir tik nedidelė dalis pardavėjų, ypač norinčių būstą parduoti greičiau, turėjo suteikti ženklesnes nuolaidas būsto pirkėjams.
O šių metų antrojo pusmečio rodikliai jau suteikė vilties būsto pardavėjams, kad žemiausio rinkos aktyvumo laikotarpis jau praeityje. Šių metų spalis yra ketvirtas mėnuo iš eilės, kuomet butų ir namų šalyje parduota daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o tai rodo, kad pirkėjai pradėjo aktyviau priimti sprendimus dėl būsto įsigijimo. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų spalį šalyje būsto (butų ir namų) buvo įsigyta net 19,4% daugiau nei šių metų rugsėjį ir 20,2% daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus. Tuo pačiu šių metų spalis buvo aktyviausias mėnuo būsto rinkoje nuo pat 2021 metų pabaigos.
Tačiau nepaisant po ilgos pertraukos pradedamo fiksuoti būsto rinkos atsigavimo, didesnio optimizmo būsto rinkoje dar nejaučiama ir pirkėjai išlieka atsargūs ir nelinkę priimti greitų sprendimų ar permokėti už būstą. Nuo 2023 metų pabaigos pradėjusi nuosekliai mažėti EURIBOR palūkanų norma suteikė optimizmo rinkos dalyviams, tačiau būsto pirkėjai pirmiausiai turėjo pamatyti realiai mažėjančią aptarnavimo naštą būsimoms ar jau turimoms būsto paskoloms. Jeigu pažvelgtume į naujai išduodamas būsto paskolas, Lietuvos banko duomenimis, naujai sudarytų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma per metus sumažėjo beveik vienu procentiniu punktu – nuo 5,79% iki 4,85%. Tuo tarpu esamų būsto paskolų palūkanų normos ir tuo pačiu paskolų įmokos taip greitai nemažėja, kadangi didžioji dalis žmonių renkasi tarpbankines palūkanų normas (EURIBOR) perskaičiuoti kas 6 mėnesius. Būsto rinkos atsigavimo tempas turbūt priklausys nuo to, kaip greitai didžioji dalis potencialių pirkėjų realiai pajus, kad būsto paskolas yra lengviau aptarnauti.
O kol kas būsto kainų dinamika ir toliau išlieka palanki būsto pirkėjams. 2024 metais vidutinis metinis butų pardavimo kainų pokytis šalies didmiesčiuose bus vienas mažiausių per pastaruosius aštuonerius metus“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Naujienos
Visos naujienos
Biurų nuomininkų migracijos priežastys ir pasekmės
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Ne paslaptis, kad Vilniaus verslo centrų rinką pastaraisiais metais daugiausiai palaiko „kraustynės“ – į naujus biurus migruojantys senieji nuomininkai. Toks žingsnis įmonėms vis labiau pasiteisina, bet senstančių pastatų savininkai nepanikuoja ir ima siūlyti aktualios bei įdomios įvairovės. Praėjusių metų sostinės biurų nuomos „scena“ iškalbinga: didžiausius nuomos sandorius sudarė į naujus biurus persikraustę tokie rinkos senbuviai kaip „Circle K“, „Ergo“, „PwC Lietuva“, „Cobalt“, taip pat iš istorinio pastato Gedimino prospekte išsikėlusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir kiti. Panašiai atrodė dar 2024-ieji su ryškiausiais „Artea“, FNTT, „Narbuto“ ar ILTE nuomos sandoriais. Vienus atvejus paskatino verslo plėtra, kiti po ilgo laiko natūraliai pribrendo atsinaujinti, tačiau pats migracijos reiškinys yra akivaizdus ir sveikintinas. Akivaizdu ir tai, kad apie naują biurą svarstantys rinkos senbuviai šiandien turi iš ko rinktis: šių metų pradžioje duris jau atvėrė „Business Stadium Central“, o netrukus bus užbaigti ir tokie didieji projektai kaip „Sąvaržėlė“ ar „Tech Zity Vilnius“, taip pat keletas mažesnių verslo centrų. Vien per šį pusmetį rinką pasieksiantys beveik 50 tūkst. kvadratinių metrų išlaikys ar net didins 10,8 proc. 2025 m. pabaigoje Vilniuje fiksuotą biurų vakansiją. Kodėl ir kaip juda Kiekvienas verslas savo sprendimus skaičiuoja…
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…
Visos naujienos