Baltijos šalių NT rinkos patiria įvairaus lygio sunkumus, bet tuo pačiu ir atveria galimybes aktyviausiems
2023 metai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkai buvo kupini iššūkių, kurių užuomazgas pradėjome stebėti 2022 metais. Praėjusiais metais buvo fiksuojamas Baltijos šalių ekonomikos susitraukimas, mažėjantis gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas, augantis neparduoto būsto ir neišnuomoto biurų ploto skaičius bei lėtėjančios statybų apimtys. Akivaizdu, kad tiek būsto pirkėjų, tiek verslo, tiek ir investuotojų nuotaikos pastebimai subjuro ir pasitikėjimas visa Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka dar labiau sumenko, skelbiama „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.
Nors bendros nekilnojamojo turto rinkos dalyvių nuotaikos visose šalyse yra panašios, tačiau globalių veiksnių (Ukrainos-Rusijos karas, aukštas infliacijos lygis, šoktelėjusi palūkanų norma) bendras poveikis šiek tiek skiriasi.
„Kadangi Latvijos ir jos sostinės nekilnojamojo turto rinka pastarąjį penkmetį nepasižymėjo itin sparčiu augimu, tad dabartinių iššūkių poveikis nėra toks apčiuopiamas kaip kitose šalyse“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Tuo tarpu Estijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos pokovidiniu laikotarpiu išgyveno investicijų bumą, kuris nulėmė itin spartų būsto rinkos aktyvumo augimą ir kainų šuolį. Todėl pastarųjų kelių metų nekilnojamojo turto rinkos sulėtėjimas labiausiai juntamas Lietuvoje ir Estijoje, kurios po spartaus augimo perėjo į daug lėtesnę vystymosi fazę ir tai itin pastebima tarp rinkos dalyvių, kurie jau buvo pripratę prie rekordiškai aktyvaus laikotarpio. Pasak R. Reginio, ypač rinkos sulėtėjimas juntamas Estijoje, kurios ekonomika po nedidelio nuosmukio 2022 metais, 2023 metais susitraukė net 3%. Ir skirtingai nuo Latvijos ir Lietuvos, Estijos ekonomikos atsigavimo neprognozuojama ir šiais metais. Tai lemia prastesnes nuotaikas ne tik šios šalies nekilnojamojo turto rinkoje, bet ir atsiliepia bendriems gyventojų lūkesčiams, kurie išlieka vieni prasčiausių Europoje.
Tačiau nepaisant sudėtingesnio laikotarpio, Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos sugebėjo išvengti blogiausio scenarijaus, kuris įprastai pasižymi apčiuopiamai mažėjančiomis nuomos ar pardavimo kainomis.
„Pakankamai stabili situacija darbo rinkoje, vėl pradėję augti realūs atlyginimai, sukauptos solidžios gyventojų santaupos ir žemas bendras įsiskolinimo lygis apsaugojo nekilnojamojo turto rinkos dalyvius nuo skubotų ar priverstinių sprendimų ir tuo pačiu nuo neigiamų kainų pokyčių. Tačiau akivaizdu, kad per pastaruosius kelis metus pirkėjų pozicijos rinkoje reikšmingai sutvirtėjo ir dažnu atveju jau jie, o ne pardavėjai diktuoja savo sąlygas. Todėl sudėtingesnėje situacijoje išlieka tie pardavėjai, kuriems turimą turtą reikia realizuoti skubiau“, – teigia R. Reginis.
Analizuojant įvykusius būsto sandorius, matyti, kad nedidelė dalis potencialių pirkėjų sugeba pasinaudoti tokia situacija ir būstą įsigyja net šiek tiek žemesnėmis kainomis nei įprastai matome rinkoje. Panaši situacija stebima ir komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje investuotojų skaičius pastebimai susitraukė (ypač užsienio investuotojų), o komercinio nekilnojamojo turto pelningumo norma (yield) vien per 2023 metus ūgtelėjo apie 50–100 bazinių punktų.
Šių metų pirmasis pusmetis nekilnojamojo turto rinkos dalyvių taip pat nenuteikė didesniam optimizmui, kadangi pagrindiniai rinkos rodikliai išlieka pastarųjų kelių metų žemumose ir nekilnojamojo turto rinkai susigrąžinti rinkos dalyvių pasitikėjimą gali užtrukti šiek tiek ilgiau nei buvo tikėtasi anksčiau. „Todėl akivaizdu, kad 2024 metais tiek pirmojo būsto pirkėjai, tiek stambesni investuotojai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje dar galės rasti patrauklių pasiūlymų. Svarbu tik nepraleisti šios galimybės, nes nekilnojamojo turto rinka nesustojo ir geriausių variantų ieškančių rinkoje tikrai netrūksta“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.
Plačiau skaitykite „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių – Vilniaus, Rygos ir Talino – nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje 2024, apimančioje kiekvieno iš miestų biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Apžvalgoje taip pat pateikiama audito, apskaitos ir konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ parengta mokestinė dalis bei advokatų kontoros „Sorainen“ teisinės informacijos skiltis.
Visa apžvalga (PDF): Metinė Baltijos šalių NT rinkos apžvalga 2024 (anglų kalba)
Naujienos
Visos naujienos
Prie Ekrano marių Panevėžyje – naujas 40 apartamentų projektas „Matau marias“
Panevėžyje, prie Ekrano marių, statomas naujas NT projektas „Matau marias“. Elektronikos g. 10 projektuojami keturi žemaaukščiai pastatai, kuriuose įrengiama 40 poilsio paskirties apartamentų su daline apdaila. Jų plotas – nuo 28 iki 96 kv. m. Statybos pradėtos 2026 metų rugpjūtį, o pabaiga numatyta 2027 metų pabaigoje. Vienas pagrindinių projekto išskirtinumų – vieta prie pat Ekrano marių. Pastatus supa žaluma, o projekto teritorija glaudžiai siejasi su marių pakrante. Čia numatyti pėsčiųjų takai, žaliosios ir poilsio erdvės, sutvarkyta pakrantė bei apartamentų savininkams skirtas lieptelis. „Gyvenimas prie vandens dažniausiai siejamas su užmiesčiu ar kurortais, todėl tokia vieta pačiame Panevėžyje yra gana reta. Čia vanduo ir gamta nėra tik vaizdas pro langą – marių pakrantė tampa natūralia projekto aplinkos dalimi. Kartu miesto centras lieka vos už kelių minučių kelio“, – sako Justina Ščeponavičė, projekto pardavimo vadovė. Keturi mažaaukščiai pastatai ir tik 40 apartamentų „Matau marias“ sudaro keturi nedidelio aukštingumo pastatai, kuriuos jungia vientisa teritorijos koncepcija su pėsčiųjų takais ir apželdintomis erdvėmis. Nedidelis apartamentų skaičius leidžia išlaikyti daugiau privatumo ir ramesnę aplinką. Kiekvienam apartamentui numatyta privati lauko erdvė – terasa, balkonas arba lodžija. Vitrininiai langai suteikia daugiau natūralios šviesos, o aukštos lubos kuria didesnės erdvės pojūtį. Iš dalies apartamentų atsiveria vaizdai į Ekrano marias ir…
Optimizmas rinkoje toliau palaiko būsto kainų augimą
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 1,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 13,7% (2026 metų liepą metinis augimas siekė 12,9%). 2026 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,6%, 2,1%, 2,3%, 1,0% ir 1,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.170 (+50 Eur/m²), 2.300 (+47 Eur/m²), 2.080 Eur (+48 Eur/m²), 1.429 Eur (+14 Eur/m²) ir 1.393 Eur (+18 Eur/m²). Per metus (2026 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2025 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 12,7%, Kaune – 16,4%, Klaipėdoje – 12,9%, Šiauliuose – 15,8% ir Panevėžyje – 14,6%. „Nepaisant nemažų lūkesčių dėl antrosios pakopos pensijų reformos ir Atsakingojo skolinimo nuostatų pokyčių poveikio šalies būsto rinkai, pastaruoju metu didesnio rinkos aktyvumo šuolio nefiksuojame. Registrų centro duomenimis, šių metų rugpjūtį šalyje įsigyta 2,5 proc. daugiau butų ir namų nei tą patį mėnesį prieš metus, tačiau 4,7 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį. 2026 metų rodikliai rodo, kad šalies būsto rinka ir toliau išlieka aktyvi, o per šiuos metus augusios tarpbankinės palūkanų normos būsto pirkėjų ir…
Didžiuosiuose Gulbinuose išvystytas naujas namų kvartalas „Keturlapio skveras“
Vilniuje, Didžiuosiuose Gulbinuose, šalia Verkių regioninio parko ir Gulbino ežero, išvystytas naujas namų kvartalas „Keturlapio skveras“. Sėkmės gatvėje plėtojamame projekte pastatyti 24 A++ energinės klasės sublokuoti namai, o jų pardavimai aktyviai juda į priekį. Kvartale pastatyti 4–5 kambarių, 130–170 kv. m ploto vieno ir dviejų aukštų namai su 6–9 arų sklypais. Namai parduodami su daline apdaila, įrengtomis terasomis ir sutvarkytu gerbūviu. „Keturlapio skveras“ plėtojamas kaip vientisas uždaras kvartalas. Teritorija bus aptverta, įvažiavimas kontroliuojamas, įrengtas gatvių apšvietimas ir vaizdo stebėjimo sistema. Kvartalo vidaus gatvė baigsis akligatviu, todėl teritorijoje nebus tranzitinio automobilių eismo. Gyventojams bus įrengtas 18 arų rekreacinis parkas su apšviestais takais, vaikų žaidimų aikštele ir apželdinta poilsio zona. „Šis projektas skirtas pirkėjams, kurie ieško premium namo, vertina vientisai suplanuotą aplinką bei gamtos kaimynystę, mato bendruomenės svarbą. Čia svarbus ne tik pats namas ir jo sklypas – kartu kuriama visa kvartalo infrastruktūra bei bendra rekreacinė erdvė. Išskirtinis dėmesys yra skiriamas aplinkos estetikai“, – sako „Keturlapio skvero“ pardavimų vadovė Nika Bijeikytė. Dėmesys medžiagoms ir inžineriniams sprendimams Namų fasadams pasirinktos „Wienerberger“ klinkerio plytos, „Brolis Timber“ termomediena ir struktūrinis tinkas. Kiekviename name įrengti dideli „Reynaers“ aliuminio profilio langai su trijų stiklų paketais ir slankiojančiomis sistemomis, o namų šildymui ir karštam vandeniui ruošti naudojami „Daikin“…
Visos naujienos