Baltijos šalių NT rinkos patiria įvairaus lygio sunkumus, bet tuo pačiu ir atveria galimybes aktyviausiems
2023 metai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkai buvo kupini iššūkių, kurių užuomazgas pradėjome stebėti 2022 metais. Praėjusiais metais buvo fiksuojamas Baltijos šalių ekonomikos susitraukimas, mažėjantis gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas, augantis neparduoto būsto ir neišnuomoto biurų ploto skaičius bei lėtėjančios statybų apimtys. Akivaizdu, kad tiek būsto pirkėjų, tiek verslo, tiek ir investuotojų nuotaikos pastebimai subjuro ir pasitikėjimas visa Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka dar labiau sumenko, skelbiama „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.
Nors bendros nekilnojamojo turto rinkos dalyvių nuotaikos visose šalyse yra panašios, tačiau globalių veiksnių (Ukrainos-Rusijos karas, aukštas infliacijos lygis, šoktelėjusi palūkanų norma) bendras poveikis šiek tiek skiriasi.
„Kadangi Latvijos ir jos sostinės nekilnojamojo turto rinka pastarąjį penkmetį nepasižymėjo itin sparčiu augimu, tad dabartinių iššūkių poveikis nėra toks apčiuopiamas kaip kitose šalyse“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Tuo tarpu Estijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos pokovidiniu laikotarpiu išgyveno investicijų bumą, kuris nulėmė itin spartų būsto rinkos aktyvumo augimą ir kainų šuolį. Todėl pastarųjų kelių metų nekilnojamojo turto rinkos sulėtėjimas labiausiai juntamas Lietuvoje ir Estijoje, kurios po spartaus augimo perėjo į daug lėtesnę vystymosi fazę ir tai itin pastebima tarp rinkos dalyvių, kurie jau buvo pripratę prie rekordiškai aktyvaus laikotarpio. Pasak R. Reginio, ypač rinkos sulėtėjimas juntamas Estijoje, kurios ekonomika po nedidelio nuosmukio 2022 metais, 2023 metais susitraukė net 3%. Ir skirtingai nuo Latvijos ir Lietuvos, Estijos ekonomikos atsigavimo neprognozuojama ir šiais metais. Tai lemia prastesnes nuotaikas ne tik šios šalies nekilnojamojo turto rinkoje, bet ir atsiliepia bendriems gyventojų lūkesčiams, kurie išlieka vieni prasčiausių Europoje.
Tačiau nepaisant sudėtingesnio laikotarpio, Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos sugebėjo išvengti blogiausio scenarijaus, kuris įprastai pasižymi apčiuopiamai mažėjančiomis nuomos ar pardavimo kainomis.
„Pakankamai stabili situacija darbo rinkoje, vėl pradėję augti realūs atlyginimai, sukauptos solidžios gyventojų santaupos ir žemas bendras įsiskolinimo lygis apsaugojo nekilnojamojo turto rinkos dalyvius nuo skubotų ar priverstinių sprendimų ir tuo pačiu nuo neigiamų kainų pokyčių. Tačiau akivaizdu, kad per pastaruosius kelis metus pirkėjų pozicijos rinkoje reikšmingai sutvirtėjo ir dažnu atveju jau jie, o ne pardavėjai diktuoja savo sąlygas. Todėl sudėtingesnėje situacijoje išlieka tie pardavėjai, kuriems turimą turtą reikia realizuoti skubiau“, – teigia R. Reginis.
Analizuojant įvykusius būsto sandorius, matyti, kad nedidelė dalis potencialių pirkėjų sugeba pasinaudoti tokia situacija ir būstą įsigyja net šiek tiek žemesnėmis kainomis nei įprastai matome rinkoje. Panaši situacija stebima ir komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje investuotojų skaičius pastebimai susitraukė (ypač užsienio investuotojų), o komercinio nekilnojamojo turto pelningumo norma (yield) vien per 2023 metus ūgtelėjo apie 50–100 bazinių punktų.
Šių metų pirmasis pusmetis nekilnojamojo turto rinkos dalyvių taip pat nenuteikė didesniam optimizmui, kadangi pagrindiniai rinkos rodikliai išlieka pastarųjų kelių metų žemumose ir nekilnojamojo turto rinkai susigrąžinti rinkos dalyvių pasitikėjimą gali užtrukti šiek tiek ilgiau nei buvo tikėtasi anksčiau. „Todėl akivaizdu, kad 2024 metais tiek pirmojo būsto pirkėjai, tiek stambesni investuotojai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje dar galės rasti patrauklių pasiūlymų. Svarbu tik nepraleisti šios galimybės, nes nekilnojamojo turto rinka nesustojo ir geriausių variantų ieškančių rinkoje tikrai netrūksta“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.
Plačiau skaitykite „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių – Vilniaus, Rygos ir Talino – nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje 2024, apimančioje kiekvieno iš miestų biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Apžvalgoje taip pat pateikiama audito, apskaitos ir konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ parengta mokestinė dalis bei advokatų kontoros „Sorainen“ teisinės informacijos skiltis.
Visa apžvalga (PDF): Metinė Baltijos šalių NT rinkos apžvalga 2024 (anglų kalba)
Naujienos
Visos naujienos
„Ober-Haus“ pasiekė didžiausią apyvartą istorijoje: 24 proc. augimas ir stipri metų pradžia
[caption id="attachment_76315" align="aligncenter" width="2000"] Audrius Šapoka, Ober-Haus generalinis direktorius. Juditos Grigelytės („VŽ“) nuotr.[/caption] „Ober-Haus“ apyvarta pernai pasiekė 6,67 mln. Eur ir buvo 24 proc. didesnė nei 2024 m. Prie istoriškai rekordinio rezultato labiausiai prisidėjo sparčiai augęs gyvenamojo turto segmentas. Pilno spektro NT paslaugas teikianti „Ober-Haus“ pernai augo visose savo veiklos srityse. Bendrovės pajamos iš tarpininkavimo pirminėje būsto rinkoje didėjo 44 proc., o antrinėje – daugiau nei 30 proc. „Ober-Haus“ turto vertinimo paslaugų pajamos praėjusiais metais augo 30 proc., o komercinio turto paslaugų apimtys didėjo 5 proc. Iš viso kompanija Lietuvoje pernai suteikė 13,5 tūkst. paslaugų: tarpininkavo 1 tūkst. NT pardavimo ir 500 nuomos sandoriuose, taip pat atliko 12 tūkst. turto vertinimo ataskaitų, ekspertizių ir konsultacijų klientams. „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka komentuoja, kad nors pernai verslo aplinka buvo dėkinga visam NT sektoriui, kompanija daugelyje savo veiklos segmentų pranoko bendrą rinkos augimą. „Suaktyvėjusioje rinkoje pernai pas mus grįžo ankstesni klientai, lėmę didesnę dalį sandorių. Taip pat dažnai buvome pirmu pasirinkimu naujiems partneriams. Kita vertus, visą rinką pranokusį augimą lėmė ir mūsų investicijos į naujus objektų rinkodaros kanalus, technologijas bei efektyvesnius procesus“, – teigia A. Šapoka. Šiemet „Ober-Haus“ tikisi ne mažesnio augimo tempo jau įvertinus kovo įvykius Vidurio Rytuose, o papildomas investicijas…
Būsto rinkoje matomi pirmieji stabilizacijos ženklai
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų vasarį metinis augimas siekė 12,5%). 2026 metų kovo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,5%, 0,3%, 1,0% ir 1,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.995 (+9 Eur/m²), 2.137 (+11 Eur/m²), 1.944 Eur (+6 Eur/m²), 1.317 Eur (+13 Eur/m²) ir 1.290 Eur (+22 Eur/m²). Per metus (2026 metų kovo mėnesį, palyginti su 2025 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,7%, Kaune – 15,8%, Klaipėdoje – 11,0%, Šiauliuose – 12,3% ir Panevėžyje – 12,2%. „Šių metų vasario ir kovo mėnesio būsto rinkos aktyvumo duomenys rodo, kad po pusantrų metų trukusio augimo rinka pasiekė piką ir ima ryškėti pirmieji aktyvumo lėtėjimo požymiai. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasarį Lietuvoje įsigyta 6,2% mažiau butų, o kovą – 7,5% mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Nors būsto rinka ir toliau išlieka aktyvi, tampa vis sudėtingiau pranokti 2025 metų rezultatus. Praėjusiais metais būsto rinkos aktyvumas augo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė…
Panevėžyje užbaigtas projektas „Ainių namai“ – parduoti visi butai
Pardavus paskutinį iš 114-os butų, oficialiai užbaigtas trimis etapais plėtotas šešių mažaaukščių daugiabučių kvartalas „Ainių namai“ – vienas stambiausių pastarųjų dešimtmečių Panevėžio projektų. Vystytojui jį nuo pirmų dienų plėtoti padėjusi NT paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ Aukštaitijos sostinėje mato nuoseklų naujo būsto poreikį, todėl nauji daugiabučiai mieste ne tik nenustebintų, bet ir būtų laukiami pirkėjų. Vakarinėje Panevėžio dalyje, 1,2 ha teritorijoje Ainių gatvėje etapais 2022-2024 m. statytas projektas šį pavasarį sulaukė paskutinių naujakurių. „Ainių namų“ projekto pardavimo vadovė, „Ober-Haus“ Panevėžio biuro NT ekspertė Gražina Bajorūnienė pasakoja, kad kvartalas nuo pačios pradžios sulaukė aktyvaus susidomėjimo, o daugiausiai jį rinkosi jaunos šeimos iš Panevėžio miesto ir rajono. „Taip pat matėme aktyvų užsienyje gyvenančių lietuvių segmentą – dalis jų būstą pirko kaip investiciją arba galvojant apie sugrįžimo galimybę ateityje. Apskritai panevėžiečių sprendimai vis labiau yra orientuoti į ilgalaikę perspektyvą: pirkėjų pasirinkimus lemia nebe vien kaina ar plotas, o tvarkinga ir iš anksto apgalvota aplinka, logiška eksploatacija, patogus privažiavimas, parkavimo vietos, sandėliukai“, – sako G. Bajorūnienė. Panevėžiečių pamėgtame Kniaudiškių rajone, bendradarbiaujant su „Ober-Haus“, vystytojas „Ainių namuose“ suprojektavo ir pastatė pusantro-trijų kambarių, 34-100 kv. m ploto butus keturių aukštų pastatuose. Kiekvienas buto savininkas galėjo įsigyti vietą ar dvi vietas automobiliui ir sandėliuką, dalis pirmų ir paskutinių aukštų…
Visos naujienos