Baltijos šalių NT rinkos patiria įvairaus lygio sunkumus, bet tuo pačiu ir atveria galimybes aktyviausiems

2023 metai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkai buvo kupini iššūkių, kurių užuomazgas pradėjome stebėti 2022 metais. Praėjusiais metais buvo fiksuojamas Baltijos šalių ekonomikos susitraukimas, mažėjantis gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas, augantis neparduoto būsto ir neišnuomoto biurų ploto skaičius bei lėtėjančios statybų apimtys. Akivaizdu, kad tiek būsto pirkėjų, tiek verslo, tiek ir investuotojų nuotaikos pastebimai subjuro ir pasitikėjimas visa Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka dar labiau sumenko, skelbiama „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.

Nors bendros nekilnojamojo turto rinkos dalyvių nuotaikos visose šalyse yra panašios, tačiau globalių veiksnių (Ukrainos-Rusijos karas, aukštas infliacijos lygis, šoktelėjusi palūkanų norma) bendras poveikis šiek tiek skiriasi.

„Kadangi Latvijos ir jos sostinės nekilnojamojo turto rinka pastarąjį penkmetį nepasižymėjo itin sparčiu augimu, tad dabartinių iššūkių poveikis nėra toks apčiuopiamas kaip kitose šalyse“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Tuo tarpu Estijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos pokovidiniu laikotarpiu išgyveno investicijų bumą, kuris nulėmė itin spartų būsto rinkos aktyvumo augimą ir kainų šuolį. Todėl pastarųjų kelių metų nekilnojamojo turto rinkos sulėtėjimas labiausiai juntamas Lietuvoje ir Estijoje, kurios po spartaus augimo perėjo į daug lėtesnę vystymosi fazę ir tai itin pastebima tarp rinkos dalyvių, kurie jau buvo pripratę prie rekordiškai aktyvaus laikotarpio. Pasak R. Reginio, ypač rinkos sulėtėjimas juntamas Estijoje, kurios ekonomika po nedidelio nuosmukio 2022 metais, 2023 metais susitraukė net 3%. Ir skirtingai nuo Latvijos ir Lietuvos, Estijos ekonomikos atsigavimo neprognozuojama ir šiais metais. Tai lemia prastesnes nuotaikas ne tik šios šalies nekilnojamojo turto rinkoje, bet ir atsiliepia bendriems gyventojų lūkesčiams, kurie išlieka vieni prasčiausių Europoje.

Tačiau nepaisant sudėtingesnio laikotarpio, Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos sugebėjo išvengti blogiausio scenarijaus, kuris įprastai pasižymi apčiuopiamai mažėjančiomis nuomos ar pardavimo kainomis.

„Pakankamai stabili situacija darbo rinkoje, vėl pradėję augti realūs atlyginimai, sukauptos solidžios gyventojų santaupos ir žemas bendras įsiskolinimo lygis apsaugojo nekilnojamojo turto rinkos dalyvius nuo skubotų ar priverstinių sprendimų ir tuo pačiu nuo neigiamų kainų pokyčių. Tačiau akivaizdu, kad per pastaruosius kelis metus pirkėjų pozicijos rinkoje reikšmingai sutvirtėjo ir dažnu atveju jau jie, o ne pardavėjai diktuoja savo sąlygas. Todėl sudėtingesnėje situacijoje išlieka tie pardavėjai, kuriems turimą turtą reikia realizuoti skubiau“, – teigia R. Reginis.

Analizuojant įvykusius būsto sandorius, matyti, kad nedidelė dalis potencialių pirkėjų sugeba pasinaudoti tokia situacija ir būstą įsigyja net šiek tiek žemesnėmis kainomis nei įprastai matome rinkoje. Panaši situacija stebima ir komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje investuotojų skaičius pastebimai susitraukė (ypač užsienio investuotojų), o komercinio nekilnojamojo turto pelningumo norma (yield) vien per 2023 metus ūgtelėjo apie 50–100 bazinių punktų.

Šių metų pirmasis pusmetis nekilnojamojo turto rinkos dalyvių taip pat nenuteikė didesniam optimizmui, kadangi pagrindiniai rinkos rodikliai išlieka pastarųjų kelių metų žemumose ir nekilnojamojo turto rinkai susigrąžinti rinkos dalyvių pasitikėjimą gali užtrukti šiek tiek ilgiau nei buvo tikėtasi anksčiau. „Todėl akivaizdu, kad 2024 metais tiek pirmojo būsto pirkėjai, tiek stambesni investuotojai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje dar galės rasti patrauklių pasiūlymų. Svarbu tik nepraleisti šios galimybės, nes nekilnojamojo turto rinka nesustojo ir geriausių variantų ieškančių rinkoje tikrai netrūksta“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Plačiau skaitykite „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių – Vilniaus, Rygos ir Talino – nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje 2024, apimančioje kiekvieno iš miestų biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Apžvalgoje taip pat pateikiama audito, apskaitos ir konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ parengta mokestinė dalis bei advokatų kontoros „Sorainen“ teisinės informacijos skiltis.

Visa apžvalga (PDF): Metinė Baltijos šalių NT rinkos apžvalga 2024 (anglų kalba)

Naujienos

Visos naujienos
Butų kainos šalies didmiesčiuose spalį augo 1,2%
2026-11-18

Butų kainos šalies didmiesčiuose spalį augo 1,2%

Ober-Haus Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 14,2% (2026 metų rugsėjį metinis augimas siekė 13,7%). 2026 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,0%, 1,7%, 1,1%, 0,8% ir 1,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.230 (+33 Eur/m²), 2.378 (+39Eur/m²), 2.126 Eur (+23 Eur/m²), 1.468 Eur (+11 Eur/m²) ir 1.453 Eur (+21 Eur/m²). Per metus (2026 metų spalio mėnesį, palyginti su 2025 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 12,5%, Kaune – 17,6%, Klaipėdoje – 13,7%, Šiauliuose – 17,5% ir Panevėžyje – 19,3%. „Nors kainų augimas dar tęsiasi, jau matomi pirmieji signalai, kad būsto rinka pasiekė savo piką. 2026 m. didmiesčiuose senesnių butų pardavimo apimtis nebeauga ir išlieka 2025 m. lygyje, o pirminėje rinkoje antrąjį pusmetį jau fiksuojame aktyvumo sulėtėjimą. Tai rodo, kad būsto rinkos augimo potencialas jau išsisėmė, o tai gali turėti įtakos ir kainų augimo tempui. Tikėtina, kad 2027 m. pradžioje jau fiksuosime kainų stabilizaciją ir nuoseklų jų metinio augimo tempo lėtėjimą“, – sako Raimondas Reginis,…

Vilniuje parduotas istorinis komercinių pastatų kompleksas Upės gatvėje
2026-11-12

Vilniuje parduotas istorinis komercinių pastatų kompleksas Upės gatvėje

Tarpininkaujant Ober-Haus, Vilniuje parduotas 1 908 m² ploto trijų komercinių pastatų kompleksas Upės g. XVIII a. statyto Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios ir jėzuitų vienuolyno statinių ansamblio dalį įsigijo lietuviško kapitalo įmonė. Pradinė komplekso pardavimo kaina siekė 5,1 mln. Eur, galutinė sandorio suma neatskleidžiama. Neries pakrantėje, šalia prekybos centro CUP, esančių pastatų istorija siekia apie tris šimtus metų. Visi trys – įtraukti į Kultūros vertybių registrą. „Tokią turtingą istoriją turintys pastatai rinkoje pasirodo retai. Jų pardavimas, valdymas, priežiūra ir atnaujinimas kelia savų iššūkių, susijusių su paveldosaugos reikalavimais. Rengiant šį sandorį teko spręsti ir netikėtai iškilusius klausimus. Džiugu, kad radome pirkėją, kuriam svarbios ne tik esamos nuomos pajamos, bet ir pastatų istorija ir tolesnio jų panaudojimo galimybės“, – sako Ober-Haus vyresnysis investicinių projektų konsultantas Darius Tumas. Kompleksas daugelį metų nuomojamas įvairioms komercinėms veikloms – čia įsikūrę biurai, prekybos ir paslaugų įmonės bei autoservisai. Šiuo metu visi pastatai išnuomoti, o pasikeitus savininkui esama veikla dar kurį laiką bus tęsiama. Ilgainiui komplekse numatoma reikšmingų pokyčių, kuriuos naujasis savininkas pristatys vėliau.

Už standartinius butus pirkėjai moka 20.000 eurų daugiau nei prieš metus
2026-10-12

Už standartinius butus pirkėjai moka 20.000 eurų daugiau nei prieš metus

Ober-Haus Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 13,7% (2026 metų rugpjūtį metinis augimas siekė 13,7%). 2026 metų rugsėjo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,9%, 1,7%, 1,1%, 2,0% ir 2,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.197 (+27 Eur/m²), 2.339 (+39 Eur/m²), 2.103 Eur (+23 Eur/m²), 1.457 Eur (+28 Eur/m²) ir 1.432 Eur (+39 Eur/m²). Per metus (2026 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2025 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 12,2%, Kaune – 16,8%, Klaipėdoje – 12,9%, Šiauliuose – 17,3% ir Panevėžyje – 17,5%. „Net ir pastaruoju metu sparčiau augančios būsto kainos neatvėsina nekilnojamojo turto rinkos. Registrų centro duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį šalyje įsigyta 2,1 proc. daugiau butų ir 13,3 proc. daugiau namų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo tarpu butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose auga pastebimai sparčiau nei bendras prekių ir paslaugų kainų lygis. Infliacijai ribojant realiųjų gyventojų pajamų augimą, o būsto kainoms kylant itin sparčiai, pirkėjai susiduria su vis didesniais būsto įperkamumo iššūkiais. Būsto…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!