Ačiū visiems dalyvavusiems „Ober-Haus“ fotografijų konkurse 2020! Nuotraukas įvertino „Facebook“ lankytojai, profesionalūs fotografai ir „Ober-Haus“ darbuotojai – susumavę visus balus, skelbiame ir apdovanojame tris daugiausiai balsų surinkusių nuotraukų autorius!

Šių metų konkurso tema – langas. Kviečiame susipažinti su visais konkurso dalyviais www.ohfoto.lt

I VIETA Vladas Kalnys | 500 EUR

Vieta: Vilnius

II VIETA Justina Jurgaitytė | 300 EUR

Vieta: Ukmergė

III VIETA Živilė Aleknavičiūtė | 200 EUR

Vieta: Vilnius

2019 metais sandėliavimo ir transporto įmonių veiklos rodikliams Lietuvoje pasiekus rekordines aukštumas, 2020 metų antrąjį ir trečiąjį ketvirtį jau fiksuojamas nuosmukis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, transportui būdingų paslaugų įmonių pardavimo pajamos (be PVM) Lietuvoje per šių metų devynis mėnesius sudarė 3,3 mlrd. eurų arba 0,9% daugiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį. Skaičiuojant tik sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamų pokytį per tą patį laikotarpį, fiksuojamas 15,9% sumažėjimas.

„Jeigu oficialūs duomenys rodo pakankamai reikšmingą sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamų sumažėjimą šiais metais, tai investicijos į naujų šiuolaikiškų sandėliavimo paskirties objektų statybas buvo itin gausios“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Žinoma, strateginis sprendimas dėl šių investicijų buvo priimtas dar ankstesniais metais, tačiau galutinis rezultatas matomas šiemet.

Pagrindiniuose šalies regionuose 150.000 m² ploto naujų sandėliavimo patalpų

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose per 2020 metų tris ketvirčius buvo baigtos 12 projektų (arba jų etapų), kuriuose įrengta beveik 150.000 m² sandėliavimo paskirties patalpų, statybos. „Ober-Haus“ skaičiavimais, tai yra 57% daugiau nei šiuose regionuose buvo pastatyta 2019 metais. Ir prie šio augimo labiausiai prisidėjo Klaipėdos regionas, kuriame per 2020 metus pastatytų naujų sandėliavimo patalpų plotas buvo didžiausias šio regiono istorijoje.

Iki šių metų pabaigos Vilniuje užbaigus dar vieno sandėliavimo pastato statybas, bendras per metus pastatytų sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose pasieks beveik 154.000 m² ir tai bus vienas didžiausių pasiūlos rodiklių per visą istoriją. „Daugiau buvo pastatyta tik 2008 metais, kuomet šiuose regionuose tiek savo reikmėms, tiek nuomai buvo pastatyta 18 projektų (etapų), kuriuose įrengta beveik 170.000 m² naujų sandėliavimo paskirties patalpų“, – teigia R. Reginis.

„Tačiau reikia pabrėžti, kad 2020 metais rinką papildęs reikšmingas naujų sandėliavimo patalpų plotas sandėliavimo patalpų rinkos nepripildė laisvais neišnuomotais plotais. Nes net 75% pastatyto ploto buvo skirta savo reikmėms, įskaitant trečiųjų šalių logistikos paslaugų teikimą, o likusi dalis patalpų buvo tiesiogiai siūloma nuomotis arba jau buvo išnuomota dar prieš pradedant konkretaus projekto statybas“, – sako R. Reginis.

Sostinėje numatomos augančios investicijos į arčiau galutinio vartotojo esančius multifunkcinius projektus

Per 2020 metų tris ketvirčius Vilniuje ir jo apylinkėse buvo pastatyti 5 nauji įvairios paskirties projektai, kuriuose bendras sandėliavimo patalpų plotas sudaro apie 49.300 m².

Didelės apimties projektą įgyvendino įvairias logistikos paslaugas teikianti įmonė „Transekspedicija“, kuri šalia Ukmergės plento įgyvendino jau trečiąjį plėtros etapą. Šiuo etapu buvo pastatytas beveik 25.000 m² bendro ploto logistikos centras su administracinėmis patalpomis. Dar vienas didesnės apimties projektas buvo įgyvendintas Kirtimuose – čia buvo pastatytas daugiau nei 14.000 m² ploto Lietuvos pašto logistikos centras.

Tuo tarpu Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtotojas „Baltic Sea Properties“ šių metų trečiąjį ketvirtį šalia magistralės Vilnius–Kaunas užbaigė statyti du logistikos centrus, kurie išnuomoti farmacijos logistikos bendrovei „Oribalt Vilnius“ ir  tarptautinių krovinių pervežimo įmonei „Delamode Baltics“. Šalia Senojo Ukmergės kelio „JUNG Vilnius“ savo reikmėms pastatė naują 3.000 m² komercinės paskirties pastatą, kuriame be administracinių ir kitos paskirties patalpų apie 2.000 m² skirta įmonės produkcijos sandėliavimui.

„Ober-Haus“ duomenimis, po šių projektų įgyvendinimo bendras sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus mieste ir jo apylinkėse per 2020 metų tris ketvirčius išaugo 8% iki 671.800 m².

2020 metų pabaigoje Vilniuje, Žemuosiuose Paneriuose turėtų būti baigtos savo reikmėms statomo 3.600 m² ploto „Vilpak“ pakuotes gaminančios spaustuvės sandėlis. Didesnės apimties sandėlių plėtrą kitais metais planuoja ir nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Sirin Development“, kuri numačiusi 2021 metais įgyvendinti jau ketvirtąjį „Liepkalnio industrinio parko“ etapą (statomas virš 25.000 m² bendro ploto sandėliavimo pastatas). Tuo tarpu fondų valdymo įmonės „Eika Asset Management“ valdomas fondas 2022 metais Vilniaus oro uosto teritorijoje planuoja pastatyti 4.700 m² ploto skubių siuntų terminalą, kurį nuomosis „DHL Lietuva“.

Be tradicinių sandėliavimo paskirties pastatų nekilnojamojo turto plėtros įmonės vis aktyviau planuoja „viskas viename“ koncepcijos projektų plėtrą (angl. stock-office). Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ paskelbė apie tolimesnę „Vilniaus verslo parko“ šalia Ukmergės g. plėtrą, kurios metu planuojama pastatyti didesnės apimties komercinį kompleksą ir nuomininkams pasiūlyti skirtingos paskirties patalpų (biurų, prekybos, sandėliavimo ir gamybos) vienoje vietoje. Tokios koncepcijos didesnės apimties projektų plėtrą planuoja dar bent kelios įmonės skirtingose Vilniaus miesto vietose.

Pasak R. Reginio, tradicinių ir didesnių sandėliavimo projektų plėtotojai dažniausiai susiduria su stambesnių nuomininkų paieškos iššūkiu ir tokie projektai pradedami statyti tik iš anksto suradus bent dalį nuomininkų. „Tuo tarpu mažesniais plotais skaidomi ir įvairios paskirties plotus vienoje vietoje siūlantys projektai gali pritraukti daug platesnį potencialių nuomininkų skaičių, kuris leidžia lanksčiau planuoti tokių projektų įgyvendinimą. O sparčiai augančios elektroninės prekybos aplinkoje tokių projektų paklausa ir pasiūla turėtų nuosekliai augti, kadangi arčiau urbanizuotų miesto vietų esantys tokio tipo projektai gali pagerinti prekių pristatymo galimybes galutiniam vartotojui“, – teigia R. Reginis

Kauno sandėliavimo patalpų rinkoje ryškesnio augimo laukiama kitąmet

Kauno mieste ir jo apylinkėse per 2020 metų tris ketvirčius buvo įgyvendinti du nauji projektai ar jų etapai, kurie modernių sandėliavimo patalpų rinką papildė 14.200 m².

„Hegelmann transporte“ Kauno rajone (Žemaitkiemio kaime) baigė trečiojo apie 10.000 m² ploto sandėlio statybas, o Petrašiūnuose (Chemijos g.) buvo pastatytas apie 5.000 m² bendro ploto sandėlis su administracinėmis patalpomis.

„Ober-Haus“ duomenimis, po šių projektų įgyvendinimo bendras sandėliavimo patalpų plotas Kauno mieste ir jo apylinkėse per 2020 metų tris ketvirčius išaugo 3% iki 426.900 m².

2021 metų pradžioje turėtų būti baigtos „Vičiūnų“ grupės įmonės plėtojamas beveik 12.000 m² ploto logistikos ir sandėliavimo centras Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Dar vieną didelės apimties projektą Kauno rajone įgyvendina nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Sirin Development“, kuri 2021 metų viduryje planuoja baigti antrojo „Kauno logistikos centro“ sandėlio statybas (apie 16.000 m² bendro ploto). Pirmasis 24.000 m² ploto sandėlis su administracinėmis patalpomis buvo baigtas statyti 2019 metais.

Klaipėdos regione bendras šiuolaikinių sandėliavimo patalpų plotas išaugo 41%

2020-ieji metai Klaipėdos regionui buvo išskirtiniai, kadangi buvo pastatyti du didžiausi sandėliavimo paskirties projektai šiame regione.

Krovinių pervežimo ir logistikos paslaugas teikianti įmonė „Vlantana“ šalia autostrados Vilnius–Klaipėda išplėtė savo valdomų sandėlių kompleksą ir pastatė dar vieną 32.000 m² ploto logistikos centrą.

Tuo tarpu nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Urban Inventors“ šalia naujojo „Vlantanos“ sandėlio įgyvendino ne ką mažiau įspūdingą projektą. Kuriamame „SBA Technologijų ir inovacijų parke” buvo įgyvendintas pirmasis etapas, kurio metu buvo pastatytas apie 30.000 m² ploto logistikos centras, kuriuo naudosis ne tik SBA, bet ir kitos įmonės.

Dar trys mažesnės apimties projektai buvo įgyvendinti Klaipėdos ekonominėje zonoje. „Autoverslas“ baigė naujo 10.000 m² ploto sandėlio statybas, kitos įmonės šalia Vilniaus plento buvo rekonstruotas ir naujais pastatytas apie 10.000 m² sandėliavimo pastatas su administracinėmis patalpomis, o tarptautinis pakuočių gamintojas „Retal“ išplėtė savo gamybinę bazę ir pastatė apie 4.500 m² naują sandėliavimo pastatą su administracinėmis patalpomis.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, šie įgyvendinti projektai bendrą šiuolaikinių sandėliavimo patalpų plotą Klaipėdos mieste ir jo apylinkėse per 2020 metų tris ketvirčius išaugino 41% iki 296.500 m².

Sandėliavimo patalpų pasiūla Klaipėdos regione žada paaugti ir 2021 ar vėlesniais metais – vykdoma tolimesnė logistikos parko „Baltic Logistics Center“ ir „SBA Technologijų ir inovacijų parko” plėtra, „Vingės logistika“ planuoja plėsti Klaipėdos ekonominėje zonoje valdomų sandėlių plotą ir pan.

„Tačiau konkretūs naujų projektų įgyvendinimo terminai vis dėlto priklausys tiek nuo situacijos transporto ir logistikos sektoriuje, tiek nuo nekilnojamojo turto rinkos, tiek nuo juos plėtojančių įmonių galimybių. Ypač jeigu kalbama apie nuomai skirtų projektų plėtrą, kurių tradicinis bankinis finansavimas, neturint išankstinių nuomininkų, yra beveik neįmanomas“, – teigia R. Reginis

Pandemija ir nauja pasiūla įšaldė naujų sandėliavimo patalpų nuomos kainų augimą

Naujų sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose 2020 metais išliko stabilios, tuo tarpu senos statybos sandėliavimo patalpų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2-3%.

„Naujų sandėliavimo patalpų rinka reguliariai papildoma vis nauju plotu, o 2020 metais patalpų nuomininkai dėl pandemijos gyveno neapibrėžtumo sąlygomis ir itin atidžiai vertino su patalpų nuoma susijusias išlaidas. Tuo metu senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos augimas daugiau susijęs su pakankamai žemu nuomos kainų lygiu, kuris toliau auga infliacijos ribose“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2020 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 3,9–5,3 Eur/m², o senos – už 2,0–3,6 Eur/m². Kaune nauji sandėliai – 3,8–5,0 Eur/m², seni – 1,8–3,3 Eur/m², o Klaipėdoje nauji sandėliai – 3,7–4,9 Eur/m², seni – 1,8–3,3 Eur/m².

Išliekantis stiprus vidaus vartojimas bei pakankama sandėliavimo patalpų pasiūla, patalpų nuomos kainas artimiausiu metu turėtų išlaikyti stabilias. Vienas iš reikšmingesnių pokyčių vykstančių šiuo metu yra palaipsniui pradedamos taikyti Europos Sąjungos Mobilumo paketo nuostatos, kurios gali turėti reikšmingos įtakos tiek Lietuvos transporto sektoriui, tiek ir visai ekonomikai. O sandėliavimo patalpų segmento plėtra didele dalimi priklauso nuo transportavimo ir logistikos paslaugas teikiančių įmonių, kurios realiai įvertinusios šių pokyčių įtaką, ateityje gali mažinti investicijų apimtis ne tik į automobilių parkus, bet ir į šį nekilnojamojo turto segmentą.

Iš kitos pusės, prieš 15 metų Lietuvoje pradėti sparčiau statyti sandėliavimo paskirties projektai jau ne visada atitinka šiandieninių jų naudotojų poreikius. „Dažnas nuomininkas, siekdamas veiklos efektyvumo, linkęs atnaujinti sandėliavimo patalpas, kurios gali pasiūlyti patogesnę susisiekimo arba modernesnę pastato inžinerinę infrastruktūrą, didesnį patalpų aukštį ir pan. O sparčiais tempais augančios elektroninės prekybos apimtys sukuria efektyvaus ir greito prekių pristatymo galutiniams vartotojams poreikį, kuris gali paskatinti aktyvesnę kompaktiškų ir universalių sandėliavimo paskirties projektų plėtrą arčiau vartotojo“, – teigia R. Reginis.

Statistikos departamento duomenimis, prekybos internetu ir užsakomuoju paštu apimtys Lietuvoje 2015-2019 metais vidutiniškai kasmet augo 28%. Tuo metu per 2020 metų devynis mėnesius, palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, fiksuojamas 44% apimčių augimas.

Pilna apžvalga su grafikais (PDF): Komercinio NT rinkos komentaras 2020 m. III ketv.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,4% (2020 metų rugsėjį buvo fiksuojamas 0,3% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,1% (2020 metų rugsėjį metinis augimas sudarė 4,2%).

2020 metų spalio mėnesį butų pardavimo kainų augimas užfiksuotas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose – atitinkamai 0,3%, 0,3%, 0,6% ir 0,4%, o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.662 Eur (+6 Eur/m²), 1.176 Eur (+4 Eur/m²), 1.149 Eur (+7 Eur/m²) ir 765 Eur (+3 Eur/m²). Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 749 Eur.

Per metus (2020 metų spalio mėnesį, palyginti su 2019 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,6%, Kaune – 3,4%, Klaipėdoje – 2,1%, Šiauliuose – 6,1% ir Panevėžyje – 6,2%.

„Palyginti su šių metų kovo–rugpjūčio mėnesiais, galima matyti, kad šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais bendras butų kainų augimo tempas Lietuvos didmiesčiuose šiek tiek ūgtelėjo. Atsižvelgiant į tai, kad rugsėjį ir spalį būsto rinkoje vyravo teigiamos nuotaikos, panašių kainų pokyčių tendencijų ir buvo galima tikėtis. Vien būsto sandorių apimtys rodo, kad būsto paklausa ir galimybės jį įsigyti išlieka aukštumose. Pavyzdžiui, VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų spalio mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta daugiau nei 3.600 butų ir tai yra istoriškai vienas geriausių mėnesio rezultatų.

Tačiau butų pardavimo kainų augimas šiuo metu vis tiek nėra toks spartus, koks buvo fiksuotas 2019 metais ar 2020 metų pradžioje ir labai tikėtina, kad per likusius šių metų mėnesius kardinalių kainų pokyčių nematysime. Šių metų lapkričio mėnesį skelbiamas visuotinis karantinas gali ir vėl sumažinti bendrą ekonominį šalies aktyvumą bei pabloginti gyventojų lūkesčius, kas savo ruožtu gali lemti ir vėl mažėsiantį bendrą būsto rinkos aktyvumą lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Tačiau žvelgiant į butų pardavimo kainų pokyčius per šių metų dešimt mėnesių, bendras metinis rezultatas bet kokiu atveju išliks teigiamas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2020 m. spalio mėn.

Po neapibrėžtumo kupino karantino laikotarpio nekilnojamojo turto rinkos dalyviai pasijautė daug lengviau. Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos būsto rinka nedvejodama pradėjo kopti aukštyn ir didžiąja dalimi kompensavo 2020 metų antrojo ketvirčio praradimus, skelbiama „Ober-Haus“ 2020 metų trečiojo ketvirčio būsto rinkos apžvalgoje.

VĮ Registrų centro duomenimis, 2020 metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 metų antruoju ketvirčiu, Lietuvoje įregistruota 51% daugiau butų ir 52% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje per tą patį laikotarpį fiksuojamas sandorių augimas tiek butų, tiek ir namų segmente. Lyginant Lietuvos būsto rinkos aktyvumą su ankstesniais metais, matyti, kad šių metų trečiąjį ketvirtį jis sugrįžo ar viršijo 2019 metų lygį. Per 2020 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo parduota tik 3% mažiau butų nei per tą patį 2019 metų laikotarpį. Tuo tarpu namų per tą patį laikotarpį parduota 16% daugiau nei 2019 metais ir pardavimo apimtys pasiekė visų laikų aukštumas.

2020 metų antrąjį ketvirtį pastebimai smuktelėjęs butų rinkos aktyvumas sukėlė daug viešų diskusijų dėl pardavimo ir nuomos kainų raidos perspektyvų. Pasak Raimondo Reginio, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims, karantino metu smukęs būsto rinkos aktyvumas 2020 metų antrąjį ir trečiąjį ketvirtį tik pristabdė butų pardavimo kainų augimą ir neigiamų pokyčių nebuvo užfiksuota. „Ober-Haus“ duomenimis, 2020 metų pirmąjį ketvirtį butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose vidutiniškai augo 1,2%, antrąjį ketvirtį užfiksuotas 0,3%, o trečiąjį ketvirtį – 0,6% augimas. Per 2020 metų trečiąjį ketvirtį butų pardavimo kainos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai augo 0,7%, 0,5%, 0,1%, 0,5% ir 1,3%.

„Kalbant apie trečiąjį ketvirtį, būsto rinkoje iš esmės jau vyravo teigiamos naujienos. Sparčiai pagerėję gyventojų lūkesčiai dėl šalies ekonominės bei jų pačių finansinės padėties prisidėjo prie augančio bendro būsto rinkos aktyvumo bei padėjo išvengti neigiamų būsto pardavimo kainų pokyčių“, – sako R. Reginis. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis šalyje nuo 2020 metų balandžio iki rugsėjo išaugo 16 procentinių punktų.

Teigiami pokyčiai fiksuojami ir Lietuvos būsto finansavimo srityje. Lietuvos banko duomenimis, naujai išduodamų būsto paskolų apimtys 2020 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2020 metų pirmuoju ketvirčiu, susitraukė 24%. Tuo tarpu šių metų liepos–rugpjūčio mėnesiais naujų būsto paskolų per mėnesį Lietuvoje vidutiniškai išduota už 113 mln. eurų arba tiek pat, kiek ir per 2020 metų pirmąjį ketvirtį. T. y. skolinimosi apimtys Lietuvoje sugrįžo į šių metų pradžios lygį. Per 2020 metų pirmus aštuonis mėnesius Lietuvoje suteikta naujų būsto paskolų už 824 mln. eurų arba 4% mažiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį.

Stipri vidinė paklausa sugrąžino nuomos rinką į jai įprastas vėžes

Tuo tarpu nedidelių neigiamų kainų pokyčių karantino metu neišvengęs butų nuomos sektorius šalies didmiesčiuose, ypač Vilniuje, šių metų trečiąjį ketvirtį vėl sugrįžo į sau įprastas vėžes.

„Dėl pandemijos sukeltų pasekmių būtent Vilniaus būsto nuomos sektorius patyrė didžiausią spaudimą, kadangi šiame mieste yra sukoncentruotas didžiausias ilgalaikei ir trumpalaikei nuomai skirto būsto kiekis šalyje. Ir nors staiga stipriai sumažėjęs klientų srautas trumpalaikės nuomos segmente sukėlė nerimo ir rūpesčių turto savininkams, didesnių neigiamų pasekmių ilgalaikės būsto nuomos rinkai tai neturėjo“, – pasakoja R. Reginis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2020 metų antrąjį ketvirtį Vilniuje butų nuomos kainos vidutiniškai sumažėjo apie 2–3%, Kaune ir Klaipėdoje apie 1%. Pasak R. Reginio, būtent stipri vidinė būsto nuomos paklausa, sumažėjus užsienio turistų srautui šalies didmiesčiuose, sugebėjo kompensuoti išaugusią pasiūlą.

2020 metų trečiasis ketvirtis buvo pastebimai aktyvesnis būsto nuomos rinkoje ne tik dėl atsigavusio ekonominio gyventojų aktyvumo bei pagerėjusių jų nuotaikų, bet ir dėl būsto nuomos rinkoje įprasto sezoniškumo. „Ober-Haus“ bendras būsto nuomos tarpininkavimo sandorių skaičius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje 2020 metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 metų antruoju ketvirčiu, išaugo daugiau nei 80%. Jeigu palyginsime įmonės 2020 metų trečiąjį ketvirtį sudarytus būsto nuomos sandorių skaičius su 2018–2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, tai jie 13% geresni.

„Tuo pačiu šalies didmiesčiuose ūgtelėjęs aktyvumas būsto nuomos rinkoje pastebimai sumažino ir objektų nuomai skaičių, kuris karantino metu ūgtelėjo. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto skelbimų portale „Aruodas“ per 2020 metų trečiąjį ketvirtį butų nuomai pasiūlymų skaičius Vilniuje ir Kaune sumažėjo beveik ketvirtadaliu“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Daug daugiau pozityvių naujienų visoje nekilnojamojo turto rinkoje ir išaugęs būsto nuomos segmento aktyvumas iš esmės sugrąžino butų nuomos kainas šalies didmiesčiuose į metų pradžioje buvusį kainų lygį. O lyginant 2020 metų trečiojo ketvirčio vidutines butų nuomos kainas šalies didmiesčiuose su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, jos yra 1–3% aukštesnės. „Ober-Haus“ duomenimis, 2020 metų trečiąjį ketvirtį vidutinė 1–3 kambarių nuomos kaina Vilniuje sudarė 450 Eur/mėn., Kaune – 363 Eur/mėn., Klaipėdoje – 362 Eur/mėn., Šiauliuose –  254 Eur/mėn. ir Panevėžyje – 255 Eur/mėn.

Neparduotų butų skaičius Vilniuje – mažiausias nuo 2017 metų

Nagrinėjant butų realizacijos apimtis pirminėje didmiesčių rinkoje, galima stebėti itin spartų šio segmento atsigavimą. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2020 metų trečiąjį ketvirtį Vilniuje tiesiogiai iš plėtotojų buvo nupirkta ir rezervuota 1.396 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 3,2 karto daugiau nei jų buvo realizuota per 2020 metų antrąjį ketvirtį ir šiek tiek daugiau nei per 2020 metų pirmąjį ketvirtį.

Vilniuje nuo šių metų balandžio mėnesio (aktyvumo dugno) penkis mėnesius iš eilės fiksuojamas itin spartus naujų butų realizacijos apimčių augimas. Vidutinis mėnesinis augimas per šį laikotarpį sudarė 66%. Paprastai tariant, karantino metu patirti praradimai buvo pilnai kompensuoti iki šių metų spalio. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų liepos mėnesį pirminėje rinkoje buvo parduoti/rezervuoti 335 butai, rugpjūtį – 449 butai, o rugsėjį – 612 butų.

„Prie teigiamų trečiojo ketvirčio rezultatų prisidėjo ne tik išaugęs pirkėjų, bet ir plėtotojų aktyvumas. Plėtotojai, matydami vis gerėjančius būsto rinkos rezultatus, vėl aktyviai ėmėsi karantino metu pristabdytos naujų projektų plėtros ir taip padidino butų pasirinkimo galimybes bei pagerino bendrus rinkos rodiklius“, – sako R. Reginis.

Kad plėtotojai jaučia daug mažiau spaudimo negu šių metų viduryje, rodo ne tik augančios butų realizacijos apimtys, bet ir mažėjantis neparduotų butų skaičius. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2020 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Vilniuje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 993 arba 29% mažiau nei 2020 metų antrąjį ketvirtį. Tuo pačiu šiuo metu esantis neparduotų butų skaičius yra mažiausias nuo 2017 metų pirmojo ketvirčio.

Augančios naujų butų realizacijos apimtys Kaune drąsina plėtotojus

Gausiomis naujų butų realizacijos apimtimis šių metų trečiąjį ketvirtį pasižymėjo ir Kaunas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2020 metų trečiąjį ketvirtį Kaune tiesiogiai iš plėtotojų buvo nupirkti ir rezervuoti 272 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 2,8 karto daugiau nei jų buvo realizuota per 2020 metų antrąjį ketvirtį ir 26% daugiau nei per 2020 metų pirmąjį ketvirtį. Rinkai pristatomi ir pradedami statyti nauji gyvenamieji projektai sulaukia pirkėjų susidomėjimo ir tuo pačiu pagerina bendrus realizacijos rodiklius.

Skirtingai nuo šalies sostinės, Kaune fiksuojamas ūgtelėjęs neparduotų butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius. 2020 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Kaune bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 316 arba 22% daugiau nei 2020 metų antrąjį ketvirtį. Šiuo metu Kaune esantis neparduotų butų skaičius yra didžiausias nuo 2015 metų pabaigos.

Palankios sąlygos plėtotojų investicijoms Klaipėdoje

Tuo tarpu Klaipėdos pirminėje butų rinkoje stebimas šiek tiek kuklesnis realizacijos apimčių „atšokimas“ nei Vilniuje ar Kaune. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2020 metų trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje tiesiogiai iš plėtotojų buvo nupirkti ir rezervuoti 87 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 1,8 karto daugiau nei jų buvo realizuota per 2020 metų antrąjį ketvirtį ir 25% mažiau nei per 2020 metų pirmąjį ketvirtį. „Tačiau kukliau augančias naujų butų pardavimo apimtis reikėtų sieti ne tiek su vangesne būsto rinka Klaipėdoje, kiek su mažesnėmis gyvenamųjų projektų statybų apimtimis“, – sako R. Reginis.

Skaičiuojant tenkantį bendrą įregistruotų butų (senos ir naujos statybos) sandorių skaičių 1.000-iui miesto gyventojų, Klaipėda pagal šį rodiklį yra vienoje gretoje su šalies sostine (2019 metais Vilniuje ir Klaipėdoje šis rodiklis buvo vienodas – 21,9 sandorio 1.000-iui miesto gyventojų) ir lenkia Kauną (2019 metais – 18,2). Pasak „Ober-Haus“ atstovo, išsilaikantį aukštą aktyvumą ne tik senos, bet ir naujos statybos butų segmente Klaipėdoje rodo ne tik bendras sandorių skaičius atsižvelgiant į gyventojų skaičių, bet ir nuosekliai mažėjančios neparduotų naujų butų apimtys.

2020 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Klaipėdoje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 227 arba 23% mažiau nei 2020 metų antrąjį ketvirtį. Tuo pačiu šiuo metu esantis neparduotų naujų butų skaičius šiame mieste yra mažiausias per pastarąjį dešimtmetį. Tai rodo, kad būsto plėtotojai Klaipėdoje galėtų būti drąsesni ir galėtų aktyviau investuoti į daugiabučių plėtrą.

„Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje ir Kaune 2017–2019 metais butų statybų apimtys buvo atitinkamai 20% ir 7% mažesnės nei 2006–2008 metais, o Klaipėdoje tuo pačiu laikotarpiu fiksuojamos 61% mažesnės butų statybų apimtys.

„Tai rodo, kad Vilnius ir Kaunas jau yra netoli daugiau nei prieš dešimtmetį buvusių rekordinių daugiabučių statybų apimčių, o Klaipėdoje statybų apimtys vis dar 2,5 karto mažesnės. Ir bent jau 2020–2021 metais ši tendencija išliks nepakitusi – mažiausia būsto plėtotojų tarpusavio konkurencija vienareikšmiškai bus Klaipėdoje“, – teigia R. Reginis.

Griežtesnės viruso kontrolės priemonės gali ir vėl paveikti nekilnojamojo turto rinką

Apibendrinant 2020 metų trečiojo ketvirčio Lietuvos būsto rinkos rodiklius, akivaizdu, kad būsto rinka itin sėkmingai atlaikė pasaulį užklupusią pandemiją ir jos sukeltas pasekmes. „Žvelgiant ypač iš šių metų antrojo ketvirčio perspektyvos, galima tvirtai teigti, kad būsto rinka šiuos iššūkius atlaikė daug geriau nei buvo galima tikėtis tuo metu ir didesnių neigiamų pasekmių šiame sektoriuje iš esmės nepamatėme. Stipri vidinė būsto paklausa per trečiąjį ketvirtį iš esmės kompensavo karantino metu patirtus nuostolius ir sugrąžino didžiosios dalies rinkos dalyvių pasitikėjimą į prieškarantininį lygį. Tačiau nekilnojamojo turto rinkos dalyviai dar neturėtų atsipalaiduoti, kadangi neslūgstantis virusas bei galimos griežtesnės jo suvaldymo priemonės, bent jau trumpuoju laikotarpiu, ir vėl gali neigiamai atsiliepti bendroms nuotaikoms rinkoje ir jos rodikliams“, – sako R. Reginis.

Pilna apžvalga su grafikais (PDF): Gyvenamojo NT rinkos komentaras 2020 m. III ketv.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2020 metų rugpjūtį buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,2% (2020 metų rugpjūtį metinis augimas taip pat sudarė 4,2%).

2020 metų rugsėjo mėnesį butų pardavimo kainų augimas užfiksuotas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje – atitinkamai 0,4%, 0,3%, 0,2% ir 0,9%, o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.656 Eur (+6 Eur/m²), 1.172 Eur (+3 Eur/m²), 1.142 Eur (+2 Eur/m²) ir 749 Eur (+7 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 762 Eur.

Per metus (2020 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2019 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,6%, Kaune – 3,8%, Klaipėdoje – 2,4%, Šiauliuose – 5,7% ir Panevėžyje – 6,5%.

„Kalbant apie butų pardavimo kainas, svarbu suprasti, kad Lietuvos didmiesčių būsto rinkoje pastaruosius keturis mėnesius iš esmės vyravo teigiamos naujienos. Karantino metu sustabdyta nekilnojamojo turto rinka buvo pasiekusi itin žemą tašką, nuo kurio, ir vėl užkūrus ekonomikos variklį, nebuvo sudėtinga atsitiesti.

Būsto rinkos kontekste svarbu paminėti pagerėjusius gyventojų lūkesčius dėl šalies ekonominės padėties ir tai parodo vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kuris sparčiai auga jau penktą mėnesį iš eilės. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis šalyje per pastaruosius penkis mėnesius išaugo 16 procentinių punktų: nuo minus 16 šių metų balandį iki 0 šių metų rugsėjį (šių metų sausį–vasarį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo teigiamas ir siekė 3–4).

Todėl pasitaisius bendroms pirkėjų nuotaikoms, jie ir vėl aktyviai pradėjo dalyvauti būsto rinkoje bei gerinti jos rodiklius. VĮ Registrų centro duomenimis, per pastaruosius keturis mėnesius įregistruotų butų sandorių skaičius penkiuose didžiausiuose šalies miestuose ūgtelėjo net 63%. O šių metų rugsėjo mėnesį parduotų butų skaičius net viršijo 2019 metų mėnesinį vidurkį.

Atsižvelgiant į visoje Lietuvos sudarytų butų ir namų sandorių skaičių, matome, kad šių metų rugsėjo mėnesį į Lietuvos būsto rinką buvo įlieta tikrai reikšminga pinigų suma, kuri turėjo įtakos ir šiek tiek sparčiau ūgtelėjusioms butų kainoms. Tuo tarpu artimiausių mėnesių būsto rinkos aktyvumo ir kainų raidos perspektyvos iš esmės priklausys nuo tolimesnės viruso plėtros ir jo suvaldymo priemonių. Kaip parodė šių metų pirmasis pusmetis – griežtesnės viruso plitimo valdymo priemonės iš karto neigiamai atsiliepia ir visai nekilnojamojo turto rinkai“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2020 m. rugsėjo mėn.

„Ober-Haus“ atlikta ketvirtoji tęstinė brangiausių butų analizė rodo, kad sostinėje brangesnių butų pardavimo apimtys pasiekė naujas rekordines aukštumas. Šį kartą buvo nagrinėtas 2019 metų antrojo ir 2020 metų pirmojo pusmečio laikotarpis. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 3.000 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).

Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje pastaruoju laikotarpiu fiksuojamas itin spartus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2019 metų antrąjį pusmetį Vilniuje brangiausių butų (kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų) įsigyta 149 ir už juos sumokėta 39,2 mln. eurų (su priklausiniais). Tai yra pastebimai geresnis rezultatas nei 2018 antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį, kuomet atitinkamai buvo įsigyti 88 ir 125 butai. O per 2020 metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyta 218 tokių butų ir tai yra didžiausias užfiksuotas įsigijimų skaičius nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios). „Ober-Haus“ duomenimis, už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 58,4 mln. eurų ir tai taip pat yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams šalies sostinėje įsigyti.

„Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis ir toliau auga“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Jeigu 2018 metais sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 1,7%, 2019 metais – 2,3%, tai 2020 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 4,1%.

„Tačiau vertinant šiuos skaičius, reikia nepamiršti, kad karantino laikotarpiu Vilniuje buvo fiksuojamas reikšmingas bendras butų sandorių skaičiaus sumažėjimas. Tuo tarpu naujos statybos butų dalis pastebimai ūgtelėjo. Tiesiog šių metų pirmąjį pusmetį buvo įregistruotas didelis naujos statybos butų sandorių, dėl kurių buvo susitarta dar ankstesniais metais, kiekis. O atsižvelgiant į tai, kad reikšmingą šio tyrimo brangiausių butų sandorių dalį sudaro pardavimai naujai įgyvendintuose projektuose, tai būtent šis naujos statybos butų sandorių inertiškumas ir lėmė tokį ryškų jų dalies šuolį bendroje butų sandorių statistikoje“, – pasakoja R. Reginis. Preliminariais skaičiavimais, jeigu bendras butų rinkos aktyvumas būtų išlikęs toks pats kaip šių metų pradžioje (iki karantino pradžios), tai ši brangiausių butų dalis būtų ūgtelėjusi ne iki 4,1%, o iki 3,4–3,6%. Paprastai tariant, pastaraisiais metais įgyvendinami nauji ambicingi projektai vertingiausiose miesto dalyse jau buvo užprogramavę šį augimą.

Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius įregistruotus brangiausių butų sandorius, matyti, kad tik itin retais atvejais buto kvadratinio metro kaina pasiekė 6.000 eurų ribą.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2020 metų pirmąjį pusmetį buvo parduotas baigiamame plėtoti projekte „Misionierių sodai“, Subačiaus g. (Senamiestyje) – už beveik 120 kv. m ploto butą su automobilių stovėjimo vietomis buvo sumokėta virš 770.000 eurų (beveik 6.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).

2019 metų antrąjį pusmetį brangiausias parduotas butas buvo tais pačiais metais pastatytame daugiabučių projekte „Šaltinių namai | Attico“, Aguonų g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 100 kv. m ploto butą su keliomis automobilių stovėjimo vietomis ir sandėliuku sumokėta virš 670.000 eurų (beveik 6.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir sandėliuko kainą).

Tačiau nagrinėjamu laikotarpiu labiausiai išsiskyrė parduotas butas, kuriam buvo išleista didžiausia pinigų suma. 2019 metų antrąjį pusmetį parduotas butas 2017 metais baigtame plėtoti projekte „Pliaterių rūmai“, Bokšto g. (Senamiestyje) – už beveik 340 kv. m ploto butą su keliomis automobilių stovėjimo vietomis sumokėta virš 1,9 mln. eurų. „Nagrinėjant brangiausių butų sandorius, šį butą galima tituluoti brangiausiu 2019 metais parduotu butu daugiabutyje ne tik sostinėje, tačiau ir visoje Lietuvoje“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ duomenimis, vertinant parduotų brangiausių butų pasiskirstymą pagal kvadratinio metro kainą 2019 metų antrąjį ir 2020 metų pirmąjį pusmetį, tai Vilniuje parduotų butų, kurių vieno kvadratinio metro kaina sudarė 3.000–4.000 eurų, dalis sudarė 84%, 4.000–5.000 eurų – 14%, virš 5.000 eurų – 2%.

Pasak R. Reginio, kaip ir ankstesniais metais, didžioji dalis brangiausių butų yra įsigyjama Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose. „Centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje gausu ne tik istorinių pastatų, bet ir fiksuojama rekordinė naujų būsto projektų plėtra. Taip pat brangiausių butų sandorių statistiką vis daugiau papildo butų įsigijimai pietinėje Šnipiškių ir Žirmūnų dalyje bei Žvėryne. Šiose zonose vis aktyviau plėtojami gyvenamieji projektai sulaukia dėmesio iš pirkėjų, kurie už išskirtinio buto vieną kvadratinį metrą sumoka iki 4.000–4.500 eurų“, – teigia „Ober-Haus“ atstovas.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 367 brangiausių per 2019 metų antrąjį ir 2020 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Vilniuje 62% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2018–2020 metų statybos daugiabučiuose). Kalbant apie konkrečius pačius naujausius Vilniaus gyvenamuosius projektus, nagrinėjamu laikotarpiu daugiausiai brangiausių butų (vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą) parduota tokiuose projektuose kaip: „Paupys“ (Aukštaičių g.), „Šaltinių namai | Attico“ (Aguonų g.), „Sierakausko 25“ (Z. Sierakausko g.), „Misionierių sodai“ (Subačiaus g.).

Metai iš metų sparčiai augančios brangiausių butų pardavimo apimtys ir jau pasiektos rekordinės aukštumos kelia klausimą: tai kur yra šalies sostinės būsto rinkos galimybių riba? „Vis dar besivystanti mūsų šalies nekilnojamojo turto rinka kiekvienais metais yra išbandoma vis gausesniu aukštesnės klasės būsto kiekiu, kurį rinka, pasirodo, sugeba įsisavinti. Net aktyviausiu daugiabučių plėtros Vilniuje laikotarpiu laikomi 2006–2008 metai negali prilygti pastarųjų metų plėtros apimtims vertingiausiose ir brangiausiose miesto vietose. Jeigu artimiausiu metu mūsų šalies ekonomikai pavyks išvengti didesnių nuostolių, tai brangiausio būsto rinka galbūt ir vėl bandys nustatyti naujas savo galimybių ribas. O tokio būsto plėtotojai tikrai nusiteikę ryžtingai ir toliau aršiai konkuruoja dėl likusių neįveiklintų vertingiausių miesto taškų“, – sako R. Reginis.

Tarptautinis verslo ir finansų leidinys „Euromoney“ paskelbė „Ober-Haus“ 2020 metų geriausia nekilnojamojo turto (NT) bendrove Lietuvoje.

Kasmetiniuose „Euromoney“ apdovanojimuose „Ober-Haus“ užėmė pirmą vietą visose kategorijose – geriausia tarpininkavimo (angl. Agency-Letting/sales), geriausia turto vertinimo (angl. Property Valuation) bei geriausia NT tyrimų ir analitikos (angl. Research) kompanija Lietuvoje – ir yra išrinkta geriausia NT paslaugų bendrove (angl. Overall) Lietuvoje.

„Mūsų teikiamų paslaugų pagrindas – išsamios žinios apie vietos rinkas ir daugiau nei 20 metų patirtis nekilnojamojo turto srityje. Džiaugiamės, kad išlaikome aukščiausios paslaugų kokybės įvertinimą. Kasmet užimamos lyderiaujančios pozicijos rodo mūsų profesinės brandos tvarumą ir kartu indikuoja svarbiausią – mūsų klientų ir rinkos dalyvių pasitikėjimą mumis. Šis laimėjimas – tai komandos profesionalumo ir aukštos verslo kultūros puoselėjimo įvertinimas“, – sako Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

Kasmet „Ober-Haus“ Lietuvoje suteikia apie 13 tūkst. nekilnojamojo turto paslaugų. Pernai įmonė įvykdė 1,3 tūkst. gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto pardavimo bei nuomos sandorių, atliko rekordinį vertinimų skaičių per visą įmonės veiklos laikotarpį – parengta 11,5 tūkst. turto vertinimo ataskaitų, vertinimo ekspertizių ir konsultacijų klientams. 2019 metais „Ober-Haus“ Lietuvoje pasiekė 4,5 mln. eurų be PVM apyvartą, tai yra 13,5 proc. daugiau nei 2018 metais. Pernai metų apyvarta yra rekordinė „Ober-Haus“ istorijoje nuo 2008 metų.

Šešioliktą kartą rengiamuose „Euromoney“ apdovanojimuose NT bendrovės buvo vertinamos apklausus Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos dalyvius: NT ekspertus, plėtotojus, statybos įmonių ir finansų institucijų atstovus. Aukščiausius „Euromoney“ įvertinimus „Ober-Haus“ pelno ir lyderio pozicijas Lietuvoje išlaiko šeštus metus iš eilės.

„Ober-Haus“ Lietuvoje veikia nuo 1998 metų ir yra stambiausia nekilnojamojo turto paslaugų teikėja Lietuvoje ir Baltijos regione, priklausanti vienai didžiausių Suomijos NT grupių „Realia Group“. Įmonė teikia tarpininkavimo perkant, parduodant ir nuomojant komercinį ir gyvenamąjį turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimo, konsultavimo bei rinkos tyrimų paslaugas.

Startavo trečiasis „Ober-Haus“ foto konkursas! Šių metų konkurso tema – langas. Kviečiame ieškoti, atrasti ir fiksuoti gražiausius langus bei dalyvauti konkurse! Konkursui pateiktos nuotraukos gali būti darytos tik Lietuvoje. Nuotraukos skelbiamos konkurso svetainėje www.OHfoto.lt.

Nuotraukas vertins „Facebook“ lankytojai, profesionalūs fotografai ir „Ober-Haus“ komanda – trys daugiausiai balsų surinkusių nuotraukų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais:

Plačiau apie konkursą www.OHfoto.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,1% (2020 metų liepą buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,2% (2020 metų liepą metinis augimas sudarė 4,9%).

2020 metų rugpjūčio mėnesį butų pardavimo kainų augimas užfiksuotas Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose – atitinkamai 0,2%, 0,1% ir 0,6%, o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.650 Eur (+3 Eur/m²), 1.140 Eur (+1 Eur/m²) ir 762 Eur (+4 Eur/m²). Kaune ir Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai išliko 1.169 Eur ir 758 Eur.

Per metus (2020 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2019 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,6%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 2,2%, Šiauliuose ir Panevėžyje – 5,9%.

„Išskyrus staiga smuktelėjusį bendrą būsto sandorių skaičių karantino laikotarpiu, Lietuvos būsto rinka kitokių didesnių sukrėtimų išvengė. Stebint butų kainų dinamiką šalies didmiesčiuose, vienintelis signalas, rodantis, kad rinka per pastarąjį pusmetį susidūrė su tam tikrais iššūkiais, yra pastebimai sulėtėjęs butų pardavimo kainų augimas. Todėl jau šeštą mėnesį iš eilės yra fiksuojamas lėtėjantis metinis butų kainų augimas – nuo 2020 metų vasarį užfiksuoto 7,6% metinio butų kainų augimo iki 4,2% šių metų rugpjūtį. Tačiau bendras kainų pokytis šiuo laikotarpiu neįžengė į neigiamą zoną ir butų pardavimo kainos iš esmės išliko stabilios – per pastaruosius šešis mėnesius butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose ūgtelėjo 0,7%.

Šių metų liepos–rugpjūčio mėnesiais tradicinis sezoniškumas pastebimai išjudino ir butų nuomos sektorių, kuriam prasidėjus karantinui buvo prognozuojama daug niūresnė situacija nei stebima šiuo metu. Tai suteikė papildomo optimizmo šalies didmiesčių būsto rinkai ir padėjo išvengti didesnių neigiamų pasekmių tiek nuomos, tiek pardavimo rinkoje. Pasibaigus karantino laikotarpiui, butų sandorių skaičius šalies didmiesčiuose pradėjo sparčiai augti ir reikšmingai kompensavo laikiną nuosmukį. VĮ Registrų centro duomenimis, per 2020 metų aštuonis mėnesius įregistruotų butų sandorių skaičius, palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje sumažėjo 15%. Tačiau pastarųjų mėnesių rinkos aktyvumo duomenys rodo, kad būsto poreikis ir finansinės pirkėjų galimybės reikšmingai nesumažėjo. O sustojęs būsto pardavimo kainų augimas iš esmės atvėrė platesnes galimybes potencialiems jo pirkėjams“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2020 m. rugpjūčio mėn.

Šių metų antrąjį ketvirtį buvo galima plika akimi matyti su kokiais iššūkiais susiduria visas prekybos ir prekybinių patalpų sektorius Lietuvoje. Iš esmės pilnai uždaryti didieji prekybos centrai, ištuštėjusios miestų gatvės ir duris užvėrę smulkieji prekybininkai. Buvo išties keista stebėti, kaip didžiausius žmonių srautus sutraukiančios prekybinės šalies sostinės gatvės pavirto tuščiomis alėjomis.

Pastarąjį kartą panašios nuotaikos vyravo globalios finansinės krizės įkarštyje – 2010 metais pagrindinėse prekybinėse Vilniaus miesto gatvėse (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.) duris užvėrė apie 15–20% patalpų. Tačiau pradėjusi atsigauti šalies ekonomika padėjo verslui sugrįžti į Vilniaus prekybines gatves ir jau po dvejų metų (2012 metų viduryje) laisvų prekybinių patalpų lygis šiose gatvėse sumažėjo iki 7,6%.

Kokiomis nuotaikomis šiemet pasibaigus karantinui gyveno didžiausio šalies miesto prekybininkai ir prekybinių patalpų sektorius vadinamose prekybinėse gatvėse? „2020 metų birželio mėnesio pabaigoje „Ober-Haus“ atliktas pagrindinių Vilniaus prekybinių gatvių tyrimas leidžia net tik detaliai apžvelgti dabartinę situaciją, bet ir įvertinti per pastaruosius aštuonerius metus įvykusius struktūrinius pokyčius centrinėje miesto dalyje. Identiškas tyrimas buvo atliktas 2012 metų viduryje“, – tyrimą pristato Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Visų pirma, tai oficialiai pasibaigus karantinui šių metų birželio mėnesio viduryje, dauguma prekybinių patalpų naudotojų pagal galimybes suskubo atverti duris. Tačiau priklausomai nuo veiklos srities, dalis jų durų atverti neskubėjo arba apskritai buvo priversti užsidaryti, o patalpų savininkams teko ieškoti naujų nuomininkų atsilaisvinusioms patalpoms. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2020 metų viduryje laisvų patalpų lygis šiose gatvėse sudarė 11,0%.

Svarbu paminėti, kad atliekant šį tyrimą prie laisvų patalpų buvo priskirtos tos patalpos, kurios turėjo esminius laisvų patalpų požymius: tuščios, paliekamos buvusių nuomininkų arba viešai ir neviešai skelbiamos kaip nuomojamos. „Ober-Haus“ duomenimis, didžiausias laisvų patalpų lygis fiksuojamas Vokiečių g. (12,5%), o mažiausias – Didžiojoje g. (7,3%). Gedimino pr. laisvų patalpų lygis sudarė 11,8%, o Pilies g. – 11,3%.

„Žvelgiant į istorinius Vokiečių g. duomenis, matyti, kad ši gatvė patiria reikšmingus pokyčius. Visų pirma, per pastaruosius aštuonerius metus čia pasikeitė didžioji dauguma nuomininkų ir tikėtina, kad šioje gatvėje matysime dar didesnius pokyčius, kuomet bus pradėta ir įgyvendinta Vilniaus miesto savivaldybės inicijuota šios gatvės rekonstrukcija“, – teigia R. Reginis.

Nors laisvų patalpų lygis šiuo metu yra didesnis nei prieš aštuonerius metus, tačiau per tą laikotarpį šiose gatvėse bendras patalpų (esančių pirmajame pastato aukšte, turinčios nors vieną langą į nagrinėjamą gatvę ir tinkamos komercinei veiklai vykdyti) skaičius ūgtelėjo beveik 11%. Jeigu 2012 metų viduryje tokių patalpų buvo 264, tai 2020 metų viduryje – 292.

„Atskirų patalpų pasiūla išaugo, kadangi per pastaruosius aštuonerius metus šiose gatvėse buvo pastatyti nauji arba rekonstruoti seni pastatai, dalis patalpų buvo suskaidytos į mažesnes ir pan. Todėl nepaisant didesnio laisvų patalpų lygio, šiuo metu šiose gatvėse veikia didesnis prekybos ir kitų paslaugų taškų skaičius nei anksčiau“, – paaiškina R. Reginis.

Prekybinėse gatvėse drabužių parduotuves keičia kavinės

Tačiau įdomiausi ir labiausiai pastebimi yra šių gatvių struktūriniai pokyčiai. Iki 2009 metų vykęs didžiųjų prekybos centrų bumas šalies sostinėje, pakeitė ir prekybinių gatvių veidą. Nuo to laiko fiksuojamas mažėjantis prekybos taškų, prekiaujančių rūbais, avalyne ar aksesuarais, skaičius, o juos keičia pramogas, maitinimo ir kitas paslaugas teikiantys nuomininkai. „Ober-Haus“ skaičiavimais, nuo 2012 metų drabužiais ir avalyne prekiaujančių nuomininkų dalis šiose gatvėse sumažėjo nuo 20,1% iki 18,3%, tuo tarpu restoranų, kavinių, barų ir greito maisto užkandinių dalis ūgtelėjo nuo 28,9% iki 38,6%. 2020 metų viduryje šiose keturiose gatvėse buvo suskaičiuota šiek tiek daugiau nei 100 patalpų, kuriose buvo vykdoma maitinimo ir gėrimų teikimo veikla.

Tuo tarpu maisto prekių ir gėrimų prekybos taškų dalis sumažėjo nuo 5,6% iki 3,8%, papuošalai, aksesuarai, suvenyrai ir kosmetika sumažėjo nuo 16,1% iki 15,3%, o likusi patalpų dalis sumažėjo nuo 29,3% iki 24,0% (grožio salonai, biurai, vaistinės, bankai, knygynai ir kiti įvairias prekybos ir kitas paslaugas teikiantys taškai). Tačiau labiausiai pastebimas bankų ir kreditų unijų aptarnavimo skyrių skaičiaus mažėjimas. Jeigu 2012 metų viduryje jų veikė net 15, tai šiuo metu tik 3.

„Akivaizdu, kad toliau besiplečiančios internetinės prekybos galimybės taip pat lemia pastebimus pokyčius prekybinėse miestų gatvėse. Todėl dalis prekybininkų šiose gatvėse susiduria bent su keliomis problemomis vienu metu: sumažėję tiksliniai pirkėjų srautai, aukštos patalpų nuomos kainos bei nelanksčios jų nuomos sąlygos“, – sako R. Reginis.

Pavyzdžiui, jeigu prekybos centruose dalis nuomos sutarčių yra pilnai arba dalinai susietos su nuomininkų apyvartomis, tai prekybinėse miestų gatvėse turto savininką ir nuomininką dažniausiai sieja sutartys su fiksuota nuomos kaina. Šiuo metu globaliu mastu netyla diskusijos apie tai, kaip atrodys prekybinės miestų gatvės ateityje, tačiau iš esmės sutariama, kad tokios gatvės vis daugiau turės būti orientuotos ne į tradicinę prekybą, bet į paslaugų ir patirčių įvairovę (maitinimas, pramogos, švietimo, laisvalaikio ir kultūrinė veikla, lanksčios darbo vietos, momentiniai prekybos taškai ir pan.).

Sutrikdyta veikla ir suprastėję lūkesčiai mažino prekybinių patalpų nuomos kainas

Karantino laikotarpis ir pastebimai suprastėję nuomininkų lūkesčiai dėl ateities pakoregavo ir prekybinių patalpų nuomos kainas per šių metų antrąjį ketvirtį. „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniaus pagrindinėse prekybinėse gatvėse (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.) 2020 metų viduryje vidutinio dydžio (apie 100–300 m²) prekybinių patalpų nuomos kainos sudarė 15,0–43,0 Eur/m² ir vidutiniškai jos yra 6% mažesnės nei 2019 metų pabaigoje. Tuo tarpu Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje prekybinių patalpų nuomos pagrindinėse prekybinėse miestų gatvėse per šių metų pirmąjį pusmetį smuko 3–5%, o Klaipėdoje – iš esmės išliko stabilios. 2020 metų viduryje vidutinio dydžio prekybinių patalpų nuomos kainos Kaune sudarė 11,0–18,0 Eur/m², Klaipėdoje – 9,0–15,0 Eur/m², Šiauliuose ir Panevėžyje – 5,5–12,0 Eur/m².

„Prekybos ir kitas paslaugas teikiantys patalpų nuomininkai ir tų patalpų savininkai buvo pirmieji komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, kurie itin stipriai pajuto dabartinės pandemijos ir karantino pasekmės savo verslui. Per vieną dieną uždarytas verslas ir miglotos ateities perspektyvos daugelį nuomininkų privertė prašyti reikšmingų nuolaidų iš patalpų savininkų, o kai kurie net buvo priversti apskritai nutraukti savo veiklą“, – sako R. Reginis.

Nepaisant pasibaigusio karantino laikotarpio ir atnaujintos veiklos, potencialūs prekybinių patalpų nuomininkai jau daug atsargiau žvelgia į ateities perspektyvas ir mato daug didesnes rizikas nei iki pandemijos. Todėl patalpų savininkai irgi yra priversti peržiūrėti savo kainodarą ir su ilgalaikiais nuomininkais derėtis jau lankstesnėmis sąlygomis nei anksčiau. Kadangi virusas ir su juo susiję įvairūs verslo suvaržymai niekur nedingo, o situacija per trumpą laiką gali pasikeisti tiek į geresnę, tiek į blogesnę pusę – atskirų prekybinių patalpų segmentui iššūkių netrūks ir šių metų antrąjį pusmetį.

Pilna apžvalga su grafikais (PDF): Komercinio NT rinkos komentaras 2020 m. I pusm.