„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų birželio mėnesio reikšmė paaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,3% (2024 metų gegužę metinis augimas siekė 2,7%).

2024 metų birželio mėnesį Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,5%, 0,7%, 0,9% ir 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.615 (+12 Eur/m²), 1.778 (+12 Eur/m²), 1.131 Eur (+11 Eur/m²) ir 1.103 Eur (+3 Eur/m²). Klaipėdoje birželio mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.687 Eur (-2 Eur/m²).

Per metus (2024 metų birželio mėnesį, palyginti su 2023 metų birželio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,5%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 5,3%, Šiauliuose – 4,9% ir Panevėžyje – 4,2%.

„Žvelgiant į pastarųjų metų būsto pardavimo kainų kreivę didmiesčiuose, galima pastebėti, kad ji iš esmės sutampa su plataus vartojimo prekių bei paslaugų kainų dinamika šalyje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 metų birželį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija sudarė 1,0%, tuo metu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį augo 3,3%. Vadinasi, realiosios butų pardavimo kainos, eliminavus infliaciją, per metus šalies didmiesčiuose ūgtelėjo 2,2%.

Ir nepaisant reikšmingai nominalia išraiška augusių butų kainų per pastaruosius trejus metus (36,5%), šis augimas neišsiskyrė bendros šalies infliacijos kontekste (31,8%). T. y. per trejus metus realiosios butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose išaugo tik 3,4%. Šis jau pakankamai ilgas laikotarpis pasižymi mažiausiu atotrūkiu tarp būsto kainų ir infliacijos pokyčio ir, žvelgiant istoriškai, labai panašią situaciją fiksavome tik 2013–2015 metų periodu. O tai yra gera žinia potencialiems būsto pirkėjams, kadangi susitraukus infliacijai realiojo darbo užmokesčio augimas paspartėjo ir būsto įperkamumo rodikliai po truputį gerėja“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

2023 metai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkai buvo kupini iššūkių, kurių užuomazgas pradėjome stebėti 2022 metais. Praėjusiais metais buvo fiksuojamas Baltijos šalių ekonomikos susitraukimas, mažėjantis gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas, augantis neparduoto būsto ir neišnuomoto biurų ploto skaičius bei lėtėjančios statybų apimtys. Akivaizdu, kad tiek būsto pirkėjų, tiek verslo, tiek ir investuotojų nuotaikos pastebimai subjuro ir pasitikėjimas visa Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka dar labiau sumenko, skelbiama „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.

Nors bendros nekilnojamojo turto rinkos dalyvių nuotaikos visose šalyse yra panašios, tačiau globalių veiksnių (Ukrainos-Rusijos karas, aukštas infliacijos lygis, šoktelėjusi palūkanų norma) bendras poveikis šiek tiek skiriasi.

„Kadangi Latvijos ir jos sostinės nekilnojamojo turto rinka pastarąjį penkmetį nepasižymėjo itin sparčiu augimu, tad dabartinių iššūkių poveikis nėra toks apčiuopiamas kaip kitose šalyse“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Tuo tarpu Estijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos pokovidiniu laikotarpiu išgyveno investicijų bumą, kuris nulėmė itin spartų būsto rinkos aktyvumo augimą ir kainų šuolį. Todėl pastarųjų kelių metų nekilnojamojo turto rinkos sulėtėjimas labiausiai juntamas Lietuvoje ir Estijoje, kurios po spartaus augimo perėjo į daug lėtesnę vystymosi fazę ir tai itin pastebima tarp rinkos dalyvių, kurie jau buvo pripratę prie rekordiškai aktyvaus laikotarpio. Pasak R. Reginio, ypač rinkos sulėtėjimas juntamas Estijoje, kurios ekonomika po nedidelio nuosmukio 2022 metais, 2023 metais susitraukė net 3%. Ir skirtingai nuo Latvijos ir Lietuvos, Estijos ekonomikos atsigavimo neprognozuojama ir šiais metais. Tai lemia prastesnes nuotaikas ne tik šios šalies nekilnojamojo turto rinkoje, bet ir atsiliepia bendriems gyventojų lūkesčiams, kurie išlieka vieni prasčiausių Europoje.

Tačiau nepaisant sudėtingesnio laikotarpio, Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos sugebėjo išvengti blogiausio scenarijaus, kuris įprastai pasižymi apčiuopiamai mažėjančiomis nuomos ar pardavimo kainomis.

„Pakankamai stabili situacija darbo rinkoje, vėl pradėję augti realūs atlyginimai, sukauptos solidžios gyventojų santaupos ir žemas bendras įsiskolinimo lygis apsaugojo nekilnojamojo turto rinkos dalyvius nuo skubotų ar priverstinių sprendimų ir tuo pačiu nuo neigiamų kainų pokyčių. Tačiau akivaizdu, kad per pastaruosius kelis metus pirkėjų pozicijos rinkoje reikšmingai sutvirtėjo ir dažnu atveju jau jie, o ne pardavėjai diktuoja savo sąlygas. Todėl sudėtingesnėje situacijoje išlieka tie pardavėjai, kuriems turimą turtą reikia realizuoti skubiau“, – teigia R. Reginis.

Analizuojant įvykusius būsto sandorius, matyti, kad nedidelė dalis potencialių pirkėjų sugeba pasinaudoti tokia situacija ir būstą įsigyja net šiek tiek žemesnėmis kainomis nei įprastai matome rinkoje. Panaši situacija stebima ir komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje investuotojų skaičius pastebimai susitraukė (ypač užsienio investuotojų), o komercinio nekilnojamojo turto pelningumo norma (yield) vien per 2023 metus ūgtelėjo apie 50–100 bazinių punktų.

Šių metų pirmasis pusmetis nekilnojamojo turto rinkos dalyvių taip pat nenuteikė didesniam optimizmui, kadangi pagrindiniai rinkos rodikliai išlieka pastarųjų kelių metų žemumose ir nekilnojamojo turto rinkai susigrąžinti rinkos dalyvių pasitikėjimą gali užtrukti šiek tiek ilgiau nei buvo tikėtasi anksčiau. „Todėl akivaizdu, kad 2024 metais tiek pirmojo būsto pirkėjai, tiek stambesni investuotojai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje dar galės rasti patrauklių pasiūlymų. Svarbu tik nepraleisti šios galimybės, nes nekilnojamojo turto rinka nesustojo ir geriausių variantų ieškančių rinkoje tikrai netrūksta“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Plačiau skaitykite „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių – Vilniaus, Rygos ir Talino – nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje 2024, apimančioje kiekvieno iš miestų biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Apžvalgoje taip pat pateikiama audito, apskaitos ir konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ parengta mokestinė dalis bei advokatų kontoros „Sorainen“ teisinės informacijos skiltis.

Visa apžvalga (PDF): Metinė Baltijos šalių NT rinkos apžvalga 2024 (anglų kalba)

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų gegužės mėnesio reikšmė paaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,7% (2024 metų balandį metinis augimas siekė 2,8%).

2024 metų gegužės mėnesį Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,5%, 1,0% ir 1,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.689 (+8 Eur/m²), 1.120 Eur (+11 Eur/m²) ir 1.100 Eur (+13 Eur/m²). Vilniuje gegužės mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.603 Eur (-2 Eur/m²). Kaune butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1.766 Eur.

Per metus (2024 metų gegužės mėnesį, palyginti su 2023 metų gegužės mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,8%, Kaune – 2,7%, Klaipėdoje – 5,2%, Šiauliuose – 4,0% ir Panevėžyje – 4,1%.

„Galima sakyti, kad Lietuvos būsto rinka jau pasiekė savo žemiausią aktyvumo tašką per pastaruosius kelerius metus. Šių metų gegužės mėnesį, t. y. net po 26 mėnesių pertraukos, užfiksuotas teigiamas metinis aktyvumo pokytis, kuomet butų Lietuvoje jau buvo įsigyta daugiau nei prieš metus. Žinoma, metinis aktyvumo ūgtelėjimas nėra didelis (1,2%), tačiau tai jau pirmasis stabilizavusios būsto rinkos ženklas. Bet sandorių skaičius vis dar išlieka žemiausiame savo taške nuo 2015 metų ir šiuo metu tiek būsto pardavėjai, tiek ir pirkėjai didesnio optimizmo dar nerodo.

Nepaisant išliekančio vangumo būsto rinkoje, pardavėjai vis tiek sugeba savo būstą parduoti šiek tiek aukštesnėmis kainomis nei anksčiau. Tiesiog jie turi susitaikyti su pastebimai ilgesniu būsto pardavimo laikotarpiu, kadangi rinkoje ir toliau jaučiamas tvirtai apsisprendusių pirkėjų trūkumas. O žvelgiant į pastarųjų dvejų metų situaciją šalies būsto rinkoje, galima teigti, kad būsto pardavėjų kantrybė pasiteisino ir didžioji dalis pirkėjų mažesnių kainų taip ir nesulaukė.

Kaip ir tikėtasi, šių metų birželio mėnesį Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą po ilgos pertraukos sumažino pagrindines palūkanų normas. Tai vienas iš laukiamiausių sprendimų nekilnojamojo turto rinkos dalyviams, kurie pastaruosius dvejus metus gyveno besitraukiančios rinkos aplinkoje ir laukė šią situaciją pakeisti galinčio veiksnio. Pats ECB sprendimas sumažinti palūkanų normas yra teigiamas signalas būsto rinkos dalyviams (tiek pardavėjams, tiek pirkėjams), tačiau pasikeitusių palūkanų dydis dar nereiškia, kad nuo šio momento fiksuosime į rinką sparčiai sugrįžtančius pirkėjus ar augančias investicijas į naujo būsto plėtrą. Paskolų turėtojams ar planuojantiems skolintis paskolų aptarnavimo našta pradėjo mažėti jau nuo 2023 metų pabaigos, kuomet galėjome stebėti palaipsniui mažėjantį EURIBOR rodiklį. Akivaizdu, kad tas buvęs pirmasis palūkanų sumažėjimas būsto pirkėjų apsisprendimui didesnės įtakos dar nepadarė ir jie laukia didesnės paskatos – arba patrauklesnių būsto kainų, arba apčiuopiamesnio palūkanų sumažėjimo.

Rinkos dalyviai nededa daug vilčių, kad ECB dar kartą sumažins palūkanų normas šių metų liepos mėnesį ir užsimena apie retesnį palūkanų mažinimo tempą. Todėl galima prognozuoti, kad būsto rinkos atsigavimas taip pat užsitęs ir bent jau šių metų vasaros laikotarpis būsto rinkoje nepasižymės didesniais būsto kainų ar rinkos aktyvumo pokyčiais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės.

„Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas.

Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt.

Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto architekto vilniečio Waclaw Syrtowt vadinamuoju „tarpukario retrospektyvizmo“ stiliumi suprojektuota tuometinio Lenkijos visuotinio vartotojų kooperatyvo „Spolem“ būstinė miestiečiams atpažįstama ne tik dėl išskirtinio fasado, bet ir dėl greta stovinčio sandėlio. Pastarasis pastatas neužima eismo juostos, tačiau trukdo pėsčiųjų ir automobilių eismui.

Didįjį dviejų aukštų su mansarda pastatą planuojama atnaujinti pritaikant šiandienos poreikiams, o minėtam sandėliui sukurtas kompromisinis architektūrinis sprendimas, „nupjaunantis“ eismui trukdančią pastato dalį. Šio sandėlio griovimas buvo numatytas dar prieš kelis dešimtmečius tiesiant pietinį Senamiesčio apvažiavimą, tačiau vystytojas pasirinko sprendimą, kuris išlaikys istorinę pastato atmintį, bet kartu ir išspręs eismo „butelio kaklelį“ bei pasiūlys modernių patalpų administracinei veiklai. Šalia, K. Vanagėlio gatvėje, kyla ir visiškai naujas daugiabutis.

Atkurs autentišką išplanavimą ir detales

Nuo II pasaulinio karo pradžios šis išskirtinis pastatas perėjo geležinkelių žinion ir sovietmečiu buvo bent penkis kartus koreguotas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pastatą įsigijo privatus asmuo, tačiau objektas daugiau kaip 30 metų nebuvo prižiūrimas ir naudojamas, jį yra nuniokojęs gaisras.

Pasak UAB „Ekstra statybos“ direktoriaus Marijaus Drumstos, kiekvienas kultūros paveldo tvarkymo projektas yra unikalus tuo, kad jame neįmanoma iš anksto nuspėti visų laukiančių atradimų – daug naujų įdomių istorinių detalių gali būti atrastos jau pačių tvarkybos darbų metu. Tačiau šis pastatas nustebino dar prieš pradedant darbus.

Vanagėlio g. 11 pastato tvarkybos projekto vadovė, „Do Architects“ studijos vyr. architektė ir partnerė Andrė Baldišiūtė pasakoja, kad nepaisant sovietinių intervencijų ir pastarųjų dešimtmečių nykimo, komplekse išliko nemažai vertingų detalių. Jas planuojama išsaugoti, o daugybė sunykusių originalios išvaizdos ir išplanavimo sprendimų bus atkurti.

„Tarpukario pastatas buvo suprojektuotas su laisvo planavimo sprendiniais, vadinamuoju „open space“, būdingu šiuolaikiniams biurams. Lenkijos vartotojų kooperatyvo darbuotojai dirbo atvirose erdvėse, kurios buvo suskirstytos į kabinetus ir koridorius tik sovietmečiu. Todėl atkurdami originalų biuro išplanavimą, turėsime savotišką paradoksą: grįšime į praeitį, kuri savo metu buvo itin modernia ateitimi“, – komentuoja A. Baldišiūtė.

Pastato antrame aukšte yra gerai matomi unikalūs venecijietiški langai – akivaizdžios arkinės langų angos, taip pat autentiški langų rėmų fragmentai. Rėmų būklė šiuo metu itin prasta, tačiau bent dalį jų gali pavykti išsaugoti dalimis ar muziejiškai eksponuojant, o kitur originalus langų sprendimas bus atkurtas pagal tyrimų medžiagą. Įdomu tai, kad elegantiškiesiems langams pavyko išgyventi sovietmetį, tačiau jie sunyko per paskutinius tris pastato nepriežiūros dešimtmečius.

Vis dėlto sovietinė epocha pastatui paliko sąmoningos žalos. Pavyzdžiui, originalus paradinis įėjimas pastatą po karo buvo užmūrytas, o darbuotojus ir svečius pasitikusio holo vietą užėmė tualetai. Tiesa, architektės vertinimu, tai šiuo atveju veikiausiai buvo ne politinis sprendimas, kuriuo siekta sumenkinti pastato didybę, o funkcinis žingsnis: tualetų tiesiog reikėjo daugiau, todėl jie atsirado ten, kur buvo paprasčiausia. Todėl dabar tvarkant pastatą, bus sugrąžintas autentiškas paradinis įėjimas su arkinėmis durimis ir aukštu holu.

Tvarkomame pastate tikrai išliks restauruojamos originalios laiptinės aikštelių, holo ir kai kurių patalpų ir rūsio keraminės grindų plytelės. O ten, kur jų nebeliko, naujos plytelės atkartos originalų raštą ir spalvas bei pabrėš išlikusias senąsias. Bus restauruojamos ir laiptų pakopos. Deja, jau apleidus pastatą, buvo nupjauti vertingi metaliniai laiptinių turėklai su mediniais porankiais, bet juos bei visą laiptinę planuojama atkurti pagal išlikusias nuotraukas. Taip pat, bus restauruojami ir išlikę krosnių kokliai.

Galiausiai, tvarkomame komplekse yra išlikęs įdomus funkcinis elementas: sandėlį ir administracinį pastatą jungęs langelis. Nors konkrečių istorinių faktų apie jo paskirtį nėra išlikę, tikėtina, kad jis buvo skirtas perduoti atvykusių prekių važtaraščius į buhalteriją. Šis langelis taip pat bus išsaugotas kaip istorinis funkcinis elementas.

„Iš esmės pastatas atgaus pradinę paskirtį ir išvaizdą, tik su šių laikų dvasia, moderniomis inžinerinėmis sistemomis, pritaikomumu žmonėms su negalia, tvarkingais želdynais ir prieigomis. Planuojame atsisakyti nevertingų sovietinių pertvarų ir užmūrijimų atkuriant pirminę planinę struktūrą, tačiau tam tikras okupacinės epochos detales vis vien paliksime laikotarpio ženklą. Apskritai istoriniuose pastatuose vengiame nebūtinų intervencijų: kiekvieno laikotarpio sluoksnis yra savaip vertingas, o istoriją geriausiai pasakoja ne vieno sluoksnio sudievinimas, o atskleista raida ir pokyčiai“, – komentuoja A. Baldišiūtė.

„Sulaukiame dėmesio tiek dėl pastato nuomos, tiek dėl pirkimo ir kol kas kalbame su visais – nuo advokatų kontoros iki klinikos ir ugdymo įstaigos. Šiuo metu tinkamas metas deryboms, nes pastatą lengviau pritaikyti saviems poreikiams statybų eigoje“, – sako D. Tumas.

Viso komplekso statybos ir tarpukario pastatų tvarkybos darbus numatoma užbaigti 2025 m. III ketvirtį.

Projekto nuoma ir pardavimu rūpinasi Ober-Haus. Daugiau informacijos www.vilniausdziazas.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų kovo mėnesio reikšmė paaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,4% (2024 metų vasarį metinis augimas siekė 2,2%).

2024 metų kovo mėnesį Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,2%, 0,7%, 0,4% ir 0,5%, vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.593 (+4 Eur/m²), 1.662 (+11 Eur/m²), 1.100 Eur (+5 Eur/m²) ir 1.081 Eur (+6 Eur/m²). Tuo tarpu Kaune kovo mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.749 Eur (-2 Eur/m²).

Per metus (2024 metų kovo mėnesį, palyginti su 2023 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,9%, Kaune – 2,7%, Klaipėdoje – 3,8%, Šiauliuose – 1,9% ir Panevėžyje – 2,3%.

„Nepaisant šalies būsto rinkoje ir toliau fiksuojamo bendro aktyvumo mažėjimo, būsto pardavimo kainos šalies didmiesčiuose rodo atsparumą ir net sugeba toliau po truputį kopti aukštyn. VĮ Registrų centro duomenimis, 2024 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2023 metų pirmuoju ketvirčiu, Lietuvoje tiek butų, tiek ir namų įsigyta 13% mažiau. Senesnės statybos butų per tą patį laikotarpį įsigyta beveik 5% mažiau, tuo metu naujesnės statybos butų įsigijimų šalyje įregistruota 40% mažiau. 2023 metais pradėjusios mažėti naujo būsto statybų apimtys lemia tai, kad šiemet įregistruojama pastebimai mažiau butų sandorių naujos statybos projektuose. Taip pat tai lemia ir didesnį bendrą būsto rinkos aktyvumo nuosmukį.

Kad butų pardavimo kainos pastaruoju metu iš esmės išlieka stabilios ar net sugeba paaugti, gerai iliustruoja didžiausio ir tarp pirkėjų populiariausio būsto segmento kainų dinamika šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ skaičiavimais (remiantis įregistruotais butų pirkimo-pardavimo sandoriais), 2024 metų pirmąjį ketvirtį 2 kambarių butų, esančių senos statybos daugiabučiuose tipiniuose Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose, kvadratinio metro pardavimo kainos mediana sudarė 1.939 Eur/kv. m arba 1,9% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais. Tuo pačiu laikotarpiu Kaune tokių butų kvadratinio metro pardavimo kainos mediana siekė 1.416 Eur/kv. m (1,7% daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį), o Klaipėdoje – 1.316 Eur/kv. m (7,4% daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį).

Tai rodo, kad nepaisant nekilnojamojo turto rinkoje tebevyraujančių iš esmės neigiamų nuotaikų, būsto pardavėjai sugeba atlaikyti potencialių pirkėjų spaudimą ir esminių pardavimo kainos korekcijų nedaro. Iki šiol stebime, kad dalis būsto pardavėjų bando prisitaikyti prie lėtesnio rinkos tempo ir pakoreguoja per daug optimistinius savo lūkesčius. Tačiau tie pardavėjai, kurių objektai parduodami už rinkos kainą, anksčiau ar vėliau sulaukia savo pirkėjų. Būtent pardavėjų ramybė ir galimybė ilgiau laukti būsto pirkėjų ir lemia tai, kad bendras būsto kainų pokytis šalies didmiesčiuose ir toliau išlieka nors ir su nedideliu, bet su pliuso ženklu“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2024 m. kovo mėn.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų vasario mėnesio reikšmė paaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,2% (2024 metų sausį metinis augimas siekė 2,1%).

2024 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,3% ir 0,1%, vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.589 (+8 Eur/m²), 1.751 (+6 Eur/m²) ir 1.651 Eur (+1 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose vasario mėnesį užfiksuotas 0,2% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.095 Eur (-3 Eur/m²). Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 1.075 Eur.

Per metus (2024 metų vasario mėnesį, palyginti su 2023 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,8%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 3,0%, Šiauliuose – 1,7% ir Panevėžyje – 1,8%.

„Nors šalies būsto rinką sukaustęs šaltukas dar niekur nesitraukia, tačiau vienas būsto pirkėjams svarbus rodiklis jau rodo teigiamus pokyčius. 2023 metais būsto rinka didele dalimi buvo vėsinama itin aukštų paskolų palūkanų normų, kurios mažino būsto pirkėjų galimybes įsigyti būstą skolintomis lėšomis. Tačiau žvelgiant į būsto kainų ir atlyginimo santykį, 2023 metais šis rodiklis po dvejų metų pertraukos būsto pirkėjams pradėjo gerėti. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 metais vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis penkiuose didžiausiuose šalies miestuose augo 10,5–11,6%, o vidutinis metinis butų pardavimo kainų augimas šiuose didmiesčiuose, „Ober-Haus“ duomenimis, siekė 6,2–9,1%. Spartesnis atlyginimų augimas lėmė pagaliau šiek tiek pagerėjusį įperkamumo rodiklį visuose šalies didmiesčiuose.

2023 metais statistinis vilnietis už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį galėjo įsigyti 6,7 kv. m vidutinės klasės bute Vilniuje (2022 metais – 6,6 kv. m). Kaune šis rodiklis sudarė 9,0 kv. m (2022 metais – 8,8 kv. m), Klaipėdoje – 9,3 kv. m (2022 metais – 8,9 kv. m), Šiauliuose – 12,3 kv. m (2022 metais – 11,8 kv. m) ir Panevėžyje – 12,9 kv. m (2022 metais – 12,3 kv. m). Tad 2023 metais didmiesčio gyventojas jau galėjo įsigyti 0,1–0,6 kv. m daugiau nei 2022 metais.

Žvelgiant į būsto pardavimo kainų dinamiką 2023 metais ir 2024 metų pradžioje, matome, kad mėnesinis kainų augimas išlieka labai nežymus, todėl metinis kainų pokytis nukrito iki 2% lygio. Jeigu 2024 metais nepamatysime spartesnio būsto rinkos atsigavimo, šiemet realu tikėtis apie 2–3% sieksiančio vidutinio metinio butų pardavimo kainų augimo.

Tuo metu ekonomistai prognozuoja, kad 2024 metais šalyje turėtų būti fiksuojamas spartus atlyginimų augimas, kuris galėtų siekti net 8–10%. Vadinasi, jei 2024 metais darbo užmokestis augtų kelis kartus sparčiau nei butų kainos, fiksuotume pastebimai spartesnį įperkamumo rodiklio gerėjimą nei pernai. Tuomet Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gyventojai už savo atlyginimą galėtų įsigyti tiek pat būsto kaip ir 2020 metais, kuomet butų kainų ir atlyginimo santykis jiems buvo pats palankiausias. Tuo tarpu Vilniuje įperkamumo rodiklis, tikėtina, atsistatinės lėčiau, kadangi 2021–2023 metais sostinėje butų kainos augo sparčiau nei kituose šalies didmiesčiuose. Būsto kainų augimą Vilniuje lemia ne tik ilgametės vidinės migracijos veiksnys, bet ir nuo 2022 metų fiksuojamas itin gausus atvykusių žmonių iš kitų šalių skaičius. Tad pastaraisiais metais išaugęs gyventojų skaičius sostinėje reiškia išliekantį didelį būsto poreikį, kuris gali neleisti būsto įperkamumo rodikliui taip sparčiai gerėti, kaip kituose šalies didmiesčiuose“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF):  OHBI apžvalga 2024 m. vasario mėn.

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų.

„Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus).

Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo baigti statyti du nauji nuomai skirti projektai („Solo Society City House Vilnius“ ir „Atlas Co-living“), kurie rinkai pasiūlė beveik 800 būstų ir bendras nuomai skirtų ir profesionaliai valdomų būstų skaičius išaugo iki 2.100. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2024 metais Vilniuje bus baigti statyti dar du projektai, kuriuose nuomai turėtų būti pasiūlyta beveik 300 būstų (Vytenio g. ir Talino g.).

„Kadangi pastaraisiais metais nemaža dalis žmonių būsto įsigijimą atidėjo vėlesniam laikui, tai nuoma išlieka aktuali ir prieinama alternatyva dažnam ieškančiam būsto. Todėl sparčiai besiplečiantis profesionaliai valdomas būsto nuomos segmentas leidžia išlaikyti pasiūlos ir paklausos balansą nekilnojamojo turto rinkoje“, – sako R. Reginis.

2023 metais statybų gausa pasižymėjo gyvenamieji rajonai, o Senamiestyje – kukliausios statybos per pastarąjį dešimtmetį

Plėtotojai per 2023 metus pastatė naujų butų daugiabučiuose 18-oje iš 21 Vilniaus miesto seniūnijų. Daugiausiai plėtotojų dėmesio sulaukė penkios miesto seniūnijos, kuriose pastatyta šiek tiek daugiau nei pusė visų butų: Verkių sen. (14,6%), Rasų sen. (10,1%), Pašilaičių sen. (9,5%), Viršuliškių sen. (8,4%) ir Lazdynų sen. (8,7%).

2023 metais itin negausios statybų apimtys užfiksuotos Senamiesčio sen. (0,8%) ir tai yra vienas kukliausių rodiklių per pastarąjį dešimtmetį šioje seniūnijoje. R. Reginis atkreipia dėmesį, kad ankstesniais metais Senamiesčio seniūnijoje pardavimui būdavo pastatoma daug didesnis butų skaičius ir prie to didele dalimi prisidėjo Paupio rajono konversija. Pavyzdžiui, vien nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ buvusioje gamyklos „Skaiteks“ teritorijoje Paupyje per 2020–2022 metus pardavimui pastatė virš 800 butų. Paupyje ir greta esančiame Užupyje per šį laikotarpį aktyviai daugiabučius statė ir kitos įmonės. Tuo metu 2023 metais Senamiestyje įgyvendinta tik keletas projektų – dalies projektų įgyvendinimas užtruko ilgiau nei planuota arba buvo net ir sustabdytų statybų. Pasak „Ober-Haus“ eksperto, pasiūlos ūgtelėjimo galima laukti 2024–2026 metais, kuomet bus baigti šiuo metu statomi ar netolimoje ateityje planuojami įgyvendinti būsto projektai.

Pirmą kartą istorijoje sostinėje vidutinis butų plotas nesiekia 50 kv. m

Pirmą kartą per visą „Ober-Haus“ stebėjimo laikotarpį (daugiau nei 20 metų) vidutinis pardavimui pastatomų butų daugiabučiuose plotas neviršijo 50 kv. m. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 49,9 kv. m. Pastarąjį kartą žemiausias rodiklis buvo užfiksuotas 2018 metais, kuomet vidutinis butų plotas sudarė 50,2 kv. m. Pavyzdžiui, 2020–2022 metais vidutinis butų plotas naujai plėtojamuose daugiabučiuose sudarė 52–53 kv. m.

„2023 metais itin žemą vidutinio ploto dydį galėjo lemti ir statomo būsto struktūra. Dažnai aukštesnės klasės projektuose ir prestižinėse miesto vietose projektuojama daugiau erdvesnių butų, o tokių projektų 2023 metais buvo įgyvendinta itin nedaug“, – teigia R. Reginis.

Žvelgiant į kitus šalies didmiesčius, matyti, kad ten taip pat iš esmės vyrauja panašios ilgametės tendencijos, kaip ir Vilniuje, t. y. statomi ir rinkai pardavimui siūlomi vis mažesnio ploto ir mažiau kambarių turintys butai. Tačiau vidutinis plotas vis tiek išlieka didesnis nei šalies sostinėje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Kaune pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 54,7 kv. m, o Klaipėdoje – 54,6 kv. m.

A++ energinės klasės daugiabučiai pradės dominuoti 2025 metais

Nors naujai statomiems pastatams nuo 2021 metų sausio 1 dienos (kuomet prašoma išduoti statybos leidimą) įsigaliojo reikalavimas atitikti A++ energinei naudingumo klasei keliamus reikalavimus, tokių daugiabučių 2023 metais Vilniuje pastatyta dar santykinai nedaug. „Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo, kad iš 2023 metais šalies sostinėje pardavimui pastatytų butų A++ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai sudаrė 22,4% (2022 metais – 5,3%). Tuo tarpu didžiausią dalį sudarė A+ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai – 56,9% (2022 metais A+ klasės dalis sudarė 70,4%), A klasės – 12,3% (2022 metais – 17,4%). Likusi butų dalis (8,4%) buvo B arba žemesnės energinės klasės daugiabučiuose (2022 metais – 6,9%).

„Vertinant šiuo metu pardavimui statomus daugiabučius, matyti, kad 2024 metais pastatytuose daugiabučiuose A++ energinės klasės butų dalis turėtų sudaryti mažiau nei pusę visų pastatytų butų. Vadinasi, aukščiausios energinės klasės daugiabučiai sostinės pirminėje rinkoje pradės dominuoti tik nuo 2025 metų“, – komentuoja R. Reginis.

Prognozės pasitvirtino – Kaune pastatytas rekordinis butų skaičius

Prieš metus pateiktos prognozės dėl rekordinių daugiabučių statybų apimčių Kaune 2023 metais pilnai pasitvirtino. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Kaune plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 1.479 butus arba net 45% daugiau nei 2022 metais. Istoriškai tai yra didžiausias pardavimui pastatytų butų skaičius per metus šiame mieste. Apskritai, vieno tūkstančio pastatytų butų riba buvo viršyta tik 2008 metais (1.070 butų) ir 2022 metais (1.020 butų). Iš viso 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 31-ame skirtingame projekte (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus).

2023 metais plėtotojai daugiabučius statė įvairiose miesto vietose ir jo apylinkėse, tačiau labiausiai išsiskyrė Aleksoto seniūnija, kurioje buvo pastatyta 23% visų butų. Tai lėmė baigtos kelių didelės apimties projektų statybos šioje Kauno miesto dalyje: pirmasis „Nemunaičių“ projekto etapas H. ir O. Minkovskių g. (apie 160 butų) ir „Europos sodas“ Europos pr. (apie 130 butų). Tačiau aktyviai statyta ir kituose miesto rajonuose: 70% butų pastatyta Šančių, Dainavos, Vilijampolės, Žaliakalnio, Eigulių ir Centro seniūnijose.

Žvelgiant į daugiabučių plėtotojus, matyti, kad šiame mieste ir toliau dominuoja vietinės ir išskirtinai Kaune investuojančios įmonės, o nedidelių daugiabučių projektų plėtros imasi nedidelės ir dažniausiai rinkoje mažai žinomos įmonės. „Todėl norint ir toliau gerinti šio miesto būsto rinkos skaidrumą bei kelti įgyvendinamų projektų kokybę ar mastelį, svarbu pritraukti finansiškai stipresnius ir šalies mastu žinomus plėtotojus, kurie sugebėtų įgyvendinti tikrai ambicingus projektus“, – dalinasi R. Reginis. Iš tokių įmonių, kurios ir toliau aktyviai investuoja ar tik žengia savo pirmuosius žingsnius Kauno būsto rinkoje, galima paminėti: „YIT Lietuva“, „Citus“, „SBA Urban“ ir kt.

Vienu iš kokybinių šuolių Kauno būsto rinkoje galima laikyti ne tik pardavimui plėtojamus įvairius daugiabučių projektus, bet ir išskirtinai nuomai statomus daugiabučius. 2023 metų viduryje nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Etapas Group” baigė penkių daugiabučių statybas Eiguliuose, Žeimenos g. Trys daugiabučiai buvo pasiūlyti pardavimui, o į kitų dviejų daugiabučių statybas investavo Estijos kapitalo investicijų bendrovės „Eften Capital“ fondas ir juose ilgalaikei nuomai pasiūlė 96 butus. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šiuo metu Kaune bendras nuomai skirtų ir profesionaliai valdomų būstų skaičius sudaro apie 550.

Klaipėdoje plėtros tempai išlieka stabilūs – virš 400 butų per metus

„Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Klaipėdoje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 402 butus arba 14% mažiau nei 2022 metais. Esminio daugiabučių plėtros proveržio Klaipėdos mieste nematyti jau daugiau nei 10 metų. T. y. nuo 2009 metų Klaipėdoje pardavimui pastatytų butų skaičius per metus neviršijo 500 butų (daugiausiai per šį laikotarpį buvo pastatyta 2022 metais – 466 butai). Iš viso 2023 metais pirkėjai Klaipėdoje galėjo kurtis 10-yje skirtingų projektų (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus).

R. Reginis atkreipia dėmesį, kad nepaisant išliekančių nedidelių daugiabučių plėtros apimčių, ypač palyginus su Vilniumi ar Kaunu, pastaruoju metu Klaipėdoje pagaliau matomi realūs rezultatai kalbant apie investicijas centrinėje miesto dalyje.

Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eriadas“ šalia Malūno parko baigia plėtoti „Parko pakrantės“ projektą (2023 metais baigti statyti 4 iš 5 daugiabučių), o 2023 metais ši įmonė pradėjo virš 700 butų būsto projekto „Bastionų namai“ statybas šalia Danės upės (pirmieji du daugiabučiai turėtų būti baigti statyti 2024 metais). 2023 metų antrojoje pusėje „Stemma management“ Danės upės ir Kuršių marių sankirtoje pradėjo ambicingo projekto „Memelio miestas“ statybas. Pirmojo etapo metu bus pastatyta šiek tiek daugiau nei 100 butų ir verslo centras. Pirmuosius daugiabučius planuojama baigti statyti 2025 metais.

„Šios investicijos yra itin svarbios Klaipėdai, kadangi centrinėje miesto dalyje statomas aukštesnės klasės būstas gali atgaivinti tiek Klaipėdos senamiestį, tiek ir aplinkines miesto zonas, kuriose įprastai veiklą vykdo smulkesnis verslas – restoranai, kavinės, įvairių paslaugų įmonės ir panašiai, o aukštesnes pajamas uždirbantys gyventojai yra jų pagrindiniai klientai“, – dalinasi R. Reginis.

Apskritai, Klaipėdos miestas per pastarąjį dešimtmetį negalėjo pasigirti esminėmis teigiamomis demografinėmis tendencijomis. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per pastaruosius dešimt metų nuolatinių gyventojų skaičius Klaipėdos miesto savivaldybėje ūgtelėjo tik 0,8% arba šiek tiek daugiau nei 1.300 gyventojų. Tuo tarpu gyventojų skaičius Klaipėdos rajone per tą patį laikotarpį išaugo net 33,2% arba beveik 16.800 gyventojų. Tai rodo, kad Klaipėdos regiono plėtra vyksta ne dėl miesto, o dėl aplinkinių teritorijų gyventojų skaičiaus augimo. Faktinės statybų apimtys taip pat tai patvirtina – per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos rajone būsto (namų ir butų) pastatyta 2,6 karto daugiau nei Klaipėdos mieste.

2024 metai pasižymės daug kuklesnėmis statybų apimtimis

Žvelgiant į daugiabučių statybų apimtis 2024 metais, dviejuose didžiausiuose šalies miestuose stebėsime priešingas tendencijas nei 2023 metais. Įvertinus šiuo metu jau statomus daugiabučius ir jų statybų eigą, „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2024 metais Vilniuje pardavimui iš viso turėtų būti pastatyta apie 2.900 butų arba 41% mažiau nei jų buvo pastatyta 2023 metais. Panašus statybų apimčių sulėtėjimas skaičiuojamas Kaune, kur 2024 metais turėtų būti pastatyta apie 850 butų (43% mažiau nei 2023 metais).

R. Reginis atkreipia dėmesį, kad pastarąjį kartą tokios žemos statybų apimtys Vilniuje buvo užfiksuotos 2014 metais, o Kaune tiek per metus buvo pastatoma 2019–2020 metais. „Akivaizdu, kad pastaruosius dvejus metus žemumose besilaikančios butų realizacijos apimtys pirminėje rinkoje bei itin sparčiai išaugusios palūkanų normos nemažą dalį plėtotojų apskritai privertė atsisakyti savo plėtros planų arba mažinti plėtros tempą“, – pasakoja ekspertas.

Tuo metu Klaipėdoje daugiabučių statybų apimtys 2024 metais išsilaikys labai panašiame lygyje kaip ir 2022–2023 metais. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Klaipėdoje turėtų būti pastatyta apie 420 butų arba šiek tiek daugiau nei 2023 metais. Skirtingai nei Vilniuje ar Kaune, Klaipėdoje didesnio butų statybų proveržio nėra fiksuojama nuo pat 2009 metų, todėl nėra fiksuojama ir sulėtėjimo, kadangi statybų apimtys ir toliau išlieka santykinai žemame lygyje.

Apskritai, žvelgiant visos šalies mastu, iš esmės matomos aiškios tendencijos – būsto statoma pastebimai mažiau. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 metais šalyje pradėtų statyti butų skaičius yra 42%, o namų – 26% mažesnis nei 2022 metais.

Akivaizdu, kad toks ženklus būsto statybų apimčių sulėtėjimas turės neigiamų pasekmių visai rinkai. Pavyzdžiui, statybų sektorius šiame nekilnojamojo turto segmente turės gerokai mažiau užsakymų nei ankstesniais metais, o potencialiems būsto pirkėjams mažės pasirinkimo galimybės.

„Jeigu 2024 metais sulauktume staigesnio būsto rinkos atsigavimo, o plėtotojai nespėtų sureaguoti pasiūlydami daugiau būsto, tuomet rinkoje tam tikru momentu galėtų būti jaučiamas didesnis būsto trūkumas. O tai sudarytų sąlygas būsto kainoms vėl sparčiau judėti aukštyn. O kur dar pastaruoju metu plačiai aptariamos į Lietuvą atvyksiančios Vokietijos brigados karių ir jų šeimos narių apgyvendinimo galimybės Vilniuje ir Kaune. Todėl šiuo metu yra itin svarbu, kad verslas ruoštųsi ir spartesnio rinkos atsigavimo scenarijui ir tokiu būdu neleistų rinkai dar kartą išsibalansuoti“, – sako R. Reginis.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Unique Properties“ gavo leidimą ir pradėjo Vilniaus senamiesčio K. Vanagėlio gatvėje vystomo projekto „Vilniaus Džiazas“ statybas.

K. Vanagėlio g. 11 ir 18 vystomą kompleksą sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. Projekte bus įrengti butai su 4,5 m aukščio butų lubomis ir 4 m vitrininiais langais, pirmo aukšto gyventojai turės nuosavus kiemelius ir prieigą prie sodo, o antrame ir trečiame aukštuose įrengti balkonai ir paskutiniame privačios terasos.

Pasak „Unique Properties“ vadovo Gedimino Tursos, „Vilniaus Džiazas“ siekia atgaivinti sovietmečiu nepelnytai užmirštą Senamiesčio dalį ir atkurti jos ryšius su Rasomis. Komplekso teritorijoje numatyta ne tik atvira ir gyvybinga komercinė gatvelė šiaurės-pietų ašimi, bet ir naujos patogios jungtys pėstiesiems ir dviratininkams geležinkelio stoties link.

„Gavusi statybų leidimą bendrovė sulaukė didelio interesantų susidomėjimo ir per porą savaičių pardavė dar kelis butus – šiuo metu „Vilniaus Džiazas“ pasirašyta apie 20 preliminarių sutarčių dėl butų ir parduotos kelios komercinės patalpos. Butų kvadratinio metro kaina projekte svyruoja tarp 5 ir 12 tūkst. eurų“, – pasakoja Sandra Grinkienė, „Ober-Haus“ NT projektų vadovė.

Pasitikėjimą „Vilniaus Džiazas“ projektu demonstruoja ir finansų partneriai. „Statybos darbai pradedami nuosavomis ir tarpinio finansavimo lėšomis, finalizuojami susitarimai dėl tolesnio finansavimo, įskaitant bankinį. Net nuosaikesnės būsto rinkos fone jaučiame didelį pirkėjų ir kreditorių pasitikėjimą išskirtine architektūra“, – teigia G. Tursa.

Viso komplekso statybų pabaiga numatoma trečią 2025 metų ketvirtį. Iš viso į kompleksą „Unique Properties“ investuoja apie 23 mln. eurų.

„Vilniaus Džiazas“ projektą parengė „Do Architects“ studija, statybų valdymu rūpinasi „Incorpus“, teisės klausimais konsultuoja „Sorainen“. Komerciniais ir rinkodaros aspektais rūpinasi „Ober-Haus“.

Plačiau apie projektą www.vilniausdziazas.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų sausio mėnesio reikšmė paaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,1% (2023 metų gruodį metinis augimas siekė 1,7%).

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,7%. Vidutinis metinis butų kainų augimas 2023 metais (2023 metų sausį–gruodį, palyginti su 2022 metų sausiu–gruodžiu) sudarė 8,2%.

2023 metų gruodžio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4%, 0,6%, 0,8% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.575 (+11 Eur/m²), 1.736 (+10 Eur/m²), 1.640 Eur (+13 Eur/m²) ir 1.081 Eur (+8 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose gruodžio mėnesį užfiksuotas 0,7% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.098 Eur (-8 Eur/m²).

Per metus (2023 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2022 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,1%, Kaune – 2,7%, Klaipėdoje – 2,4%, Šiauliuose – 2,4% ir Panevėžyje – 2,0%.

„Nepaisant to, kad dvejus metus iš eilės Lietuvos būsto rinkos pardavimo sandorių skaičius traukėsi po 14%, būsto pardavimo kainų sumažėjimo 2023 metais pavyko išvengti. Metų eigoje fiksavome tik nedidelius teigiamus arba neigiamus mėnesinius butų pardavimo kainų pokyčius, kurie lėmė simbolinį kainos prieaugį per visus metus (1,7%). Pastarąjį kartą mažesnis metinis kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo užfiksuotas prieš dešimt metų, kuomet 2013 metų gruodžio mėnesį metinis kainų augimas sudarė 1,1%. Kadangi butų pardavimo kainos visus metus laikėsi rekordinėse aukštumose, tai vidutinis metinis pokytis 2023 metais išliko pakankamai solidus ir sudarė 8,2%. Vertinant pastarojo dešimtmečio rezultatus, spartesnis vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo fiksuotas tik 2021 metais (14,2%) ir 2022 metais (21,5%). Apskritai, 2023 metais butų pardavimo kainų kreivė sutapo su šalies infliacijos rodikliais ir galima sakyti identiškai atkartojo kitų vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius.

Žvelgiant į atskirus šalies didmiesčius ar būsto segmentus, tai bendros kainų pokyčių tendencijos metų eigoje buvo beveik identiškos. Spartus kainų augimo sulėtėjimas fiksuotas visuose didmiesčiuose ir visuose būsto segmentuose be išimties. Ir nepaisant visus metus išlikusio žemo pirminės butų rinkos aktyvumo bei plėtotojų dalinamų nuolaidų ir įvairių dovanų, naujos statybos butai 2023 metais brango šiek tiek daugiau nei senesnės statybos. Naujos statybos butai šalies didmiesčiuose vidutiniškai brango 3,2%, o senesnės statybos – 0,7%.

Net ir subjurusios nuotaikos bei pastebimai sumenkęs aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje, neprivertė didžiosios dalies pardavėjų realiai mažinti parduodamo būsto kainų ir metų eigoje iš esmės stebėjome laukimo nuotaikomis gyvenančius būsto rinkos dalyvius. Potencialūs pirkėjai laukė aiškesnės geopolitinės situacijos, mažesnių paskolų palūkanų ar mažesnių būsto kainų, o pardavėjai matė ateityje į rinką sugrįšiančius pirkėjus ir kantriai jų laukė. Tuo tarpu būsto plėtotojai kaip niekad aktyviai reklamavo savo būstą siūlydami įvairias naudas pirkėjams bei mažino naujų projektų plėtros apimtis. Jeigu 2024 metais įvyks tas pardavėjų laukiamas lūžis ir į rinką pradės grįžti pirkėjai, tai tikėtina, kad neigiamo metinio būsto kainų pokyčio taip pat išvengsime. Tačiau įvertinus visus esančius globalius ar lokalius iššūkius, yra tikimybė, kad būsto rinkos atsigavimas nebūtinai bus staigus ir pirkėjų norai bei galimybės įsigyti būstą atsistatinės ilgiau nei daugelis tikisi“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.