„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų liepos mėnesį išaugo 0,1%. Lyginant su praėjusių metų liepa, butų kainos šalies didmiesčiuose nekito ir metinė OHBI reikšmė išliko stabili (gegužės ir birželio mėnesiais metinis pokytis atitinkamai siekė 0,4% ir 0,2%).

Šių metų liepos mėnesio indekso reikšmės pokyčiui įtakos turėjo 0,4% ūgtelėjusios butų kainos Kaune. Nedidelis kilimas laikinojoje sostinėje buvo stebimas tik pigiausiame būsto segmente – senos statybos butuose, esančiuose gyvenamuosiuose rajonuose. Tuo tarpu kituose Lietuvos didmiesčiuose (Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) kainų pokyčių liepos mėnesį nebuvo užfiksuota.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. pabaigoje, iki šių metų liepos Vilniuje butų kainos yra sumažėjusios 39,1%, Kaune – 34,2%, Klaipėdoje – 46,1%, Šiauliuose – 45,4% ir Panevėžyje – 46,3%.

Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje antrąjį šių metų ketvirtį ryškiausi pokyčiai buvo fiksuojami sandėliavimo patalpų sektoriuje. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistai stebi ne tik ryžtingesnius šio segmento dalyvių veiksmus, bet ir nežymiai į viršų kylančias nuomos kainas. Kituose šalies komercinio nekilnojamojo turto sektoriuose žymesnių pokyčių antrąjį 2011 m. ketvirtį nebuvo užfiksuota: objektų plėtra išlieka gana vangi ir didesnio pagreičio vis dar neįgauna: „Atsižvelgiant į dabartinį aktyvumą, matyti, kad situacija komercinių patalpų rinkoje šiuo metu yra subalansuota: objektų pasiūla gan plati, o vienas ar keli naujai plėtojami projektai lemiamos įtakos komercinių patalpų rinkai neturės“, – teigia Saulius Vagonis, bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vidutiniškai ūgtelėjo apie 5%. Pasak S. Vagonio, sandėliavimo ir logistikos sektorius permainas išgyvena po dviejų metų pertraukos: „2009-2010 m. šiame nekilnojamojo turto segmente buvo stebimos tik rekordiškai žemos pardavimo ir nuomos kainos bei stabdomos projektų statybos. Tačiau atsigaunantis šalies eksportas suteikė optimizmo rinkos dalyviams: matydami teigiamus pokyčius transporto srityje įmonės vis drąsiau ryžtasi plėtoti naujus ar tęsti jau pradėtus projektus“. Vertindamas sandėliavimo patalpų rinkos ateities perspektyvas, „Ober-Haus“ ekspertas abejoja, ar šiemet dar bus fiksuojami didesni pokyčiai, todėl panašus kainų lygis, labai tikėtina, išsilaikys visus šiuos metus.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2011 m. antrąjį ketvirtį buvo baigtos dviejų naujų sandėlių statybos ir modernių sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus regione iš viso išaugo iki beveik 347,000 m2. Nors tai pirmieji įgyvendinti projektai po ilgesnės pertraukos, tačiau jų plėtra buvo labiau paremta ne rinkos, bet savų poreikių patenkinimu: „Tik dalis patalpų yra skirta nuomai. Vis dar rekordinėse žemumose esančios sandėlių nuomos ir pardavimo kainos, pakankamas laisvų patalpų pasirinkimas bei dar per mažas vidaus vartojimas neskatina aktyviau įgyvendinti tik rinkai skirtų projektų. Mano manymu, artimiausiu metu turėtume sužinoti ar plėtotojai tiki rinkos atsigavimu ir ar pradės plėtoti numatytus projektus“, – teigia S. Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 10–15 Lt/m2, o senos – už 4–8 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje už naujos statybos sandėliavimo patalpas prašoma 8-14 Lt/m2, o už senos – 3-8 Lt/m2.

„Ober-Haus“ statistiniai skaičiavimai rodo, kad Vilniaus modernių biuro patalpų sektoriuje jau antrą ketvirtį iš eilės fiksuojamas biuro patalpų neužimtumo lygio augimas – nuo 10,2% iki 10,4% (A klasė – 8,0%, B klasė – 12,1%) ir bendras laisvų patalpų plotas sudarė 45.800 m2. Nors laisvų patalpų kiekis ūgtelėjo labai nežymiai, S. Vagonio nuomone, vyraujančios tendencijos nenuteikia optimistiškai: „Akivaizdu, kad vietinės įmonės dar nesiryžta įgyvendinti plėtros planų, o, siekdamos taupyti, dažniausiai ieško pigesnio biuro ploto ne moderniuose verslo centruose“. Tuo tarpu Kaune bendras laisvų modernių biuro patalpų lygis sumažėjo nuo 9,1% iki 8,4%, ir iš viso laisvų patalpų plotas sudarė 6,300 m2. Anot „Ober-Haus“ atstovo, pakankamai neaukštas laisvų patalpų lygis ir jo mažėjimas Kaune sietinas su vangia šio sektoriaus plėtra praeityje – tai ir lėmė geresnius statistinius rodiklius, lyginant su kitais Lietuvos didmiesčiais. Klaipėdoje antrąjį šių metų ketvirtį taip pat buvo fiksuojamas laisvų modernių biuro patalpų lygio sumažėjimas nuo 23,8% iki 20,6%. Uostamiestyje laisvų patalpų lygis išlieka itin aukštas ir net du kartus viršija ženkliai didesnio Kauno laisvų patalpų rodiklius.

Išliekanti nemaža pasiūla kol kas neleidžia biuro patalpų savininkams didinti nuomos ar pardavimo kainų, todėl per antrąjį šių metų ketvirtį žymesnių pokyčių nebuvo užfiksuota. „Ober-Haus“ duomenys rodo, kad šiuo metu Vilniuje A klasės biurų nuoma sudaro nuo 36 iki 48 Lt/m2, B klasės – 24-35 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje biurų nuomos kainų lygis išlieka panašus: A klasė – 19-37 Lt/m2 ir B klasė – 10-18 Lt/m2. S. Vagonio teigimu, susiklosčiusi situacija rinkoje neįkvepia statytojų pradėti naujų projektų plėtros ar atnaujinti sustabdytus: „Akivaizdu, kad esamas kainų lygis, laisvų patalpų kiekis bei augančios statybų kainos ekonomiškai negali pagrįsti būsimų projektų sėkmės“, –sako „Ober-Haus“ ekspertas.

Prekybinių patalpų rinkoje per antrąjį 2011 m. ketvirtį Vilniuje (Pilaitėje ir Žirmūnuose) buvo atidaryti du panašaus formato prekybos centrai „Maxima XX“. Kaune duris atvėrė „Norfa XXL“ formato prekybos centras, kuriame didžiąją dalį ploto taip pat užima maisto prekių parduotuvė. Tai yra nedideli prekybos centrai (4,000 – 4,500 m2 ploto), kurie didžiąja dalimi skirti šalia jų gyvenantiems gyventojams. Panevėžyje atidarytas jau antras šiame mieste apdailos ir statybinių medžiagų centras „Moki-Veži“, kurio bendras plotas siekia apie 6,000 m2. „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo S. Vagonio teigimu, aktyvi prekybinių patalpų sektoriaus plėtra toli praeityje, tačiau stipresni rinkos dalyviai neatsisako nedidelių (iki 5,000 m2), bet tikslingų plėtros planų. „Atsižvelgdami į stabilią situaciją prekybinių patalpų rinkoje, esami stipresni rinkos dalyviai ir toliau stengiasi stiprinti savo pozicijas įgyvendindami nedidelio ploto prekybos centrus bei , atrodo, neapibrėžtam laikui atideda didesnių projektų plėtrą“, – kalba „Ober-Haus“ ekspertas.

Pasak S. Vagonio, atsižvelgiant į esamas komercinių patalpų rinkos tendencijas, labai tikėtina, kad tokios sąlyginės ramybės būsenoje komercinių patalpų sektorius išsilaikys dar artimiausius 12 mėnesių: „Įvertinant šalies ūkio raidos prognozes, vargu ar šiandien galima tikėtis itin spartaus paklausos augimo, o tuo pačiu ir didesnės pasiūlos, ypač stebint, kad naujai statomus projektus galima nesunkiai suskaičiuoti rankų pirštais“, – kalba „Ober-Haus“ specialistas. S. Vagonis pastebi, kad stambesni rinkos dalyviai, matydami kur kas sparčiau atgyjančią būsto rinką, šiuo metu didesnį dėmesį skiria gyvenamųjų namų plėtrai, o taip pat jau pastatytų ir veikiančių komercinių objektų priežiūrai bei jų veiklos efektyvumo didinimui.

2011-07-13 Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų birželio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad butų kainos pirmąjį vasaros mėnesį augo visose trijose Baltijos šalių sostinėse: Vilniuje – 0,5 proc., Rygoje – 0,6 proc., Taline – 0,1 proc.

„Ober-Haus“ duomenimis, Taline, palyginus su 2010 metų birželiu, vidutinė buto kvadratinio metro kaina pakilusi 9,5 proc. ir vidutiniškai siekia 1,023 EUR/ kv. m . Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų birželio mėnesio Estijos sostinėje butų kainos yra sumažėjusios 40,1 proc.

Rygoje butų kainos, palyginus su praėjusių metų birželio mėnesiu, išaugusios 4,9 proc. Šiuo metu Latvijos sostinėje vidutinė buto kvadratinio metro kaina siekia 943 EUR/ kv. m . Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų birželio Rygoje butų kainos yra kritusios labiausiai iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių – 59,4 proc.

Vilniuje birželio mėnesį, palyginus su praėjusių metų birželiu, vidutinė buto kvadratinio metro kaina yra pakilusi 3,6 proc. Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. pabaigoje, iki šių metų birželio Vilniuje butų kainos yra sumažėjusios 39,1 proc. ir vidutiniškai siekia 1,208 EUR/ kv. m .

Pranešimą su grafine medžiaga galite rasti čia

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų gegužės mėnesį išaugo 0,1%. Toks pat augimas buvo stebimas ir balandžio mėnesį.

Vilniuje gegužę užfiksuotas 0,2% kilimas, o metinis butų kainų augimas šoktelėjo iki 4,2%. Tuo tarpu Kaune vėl buvo užfiksuotas nežymus kainų sumažėjimas, kuris siekė 0,3%. Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gegužės mėnesį pokyčių nebuvo užfiksuota.

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad per paskutinius 12 mėnesių butų kainos Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo 0,4%. Tačiau, eliminavus infliacijos įtaką, realus metinis butų kainų pokytis yra neigiamas ir sudaro 4,3%. „Nuo 2010 m. birželio mėnesio fiksuojamus nežymius, bet teigiamus butų kainų pokyčius, šiuo metu atsveria auganti infliacija Lietuvoje. Įvairių vartojimo prekių ir paslaugų kainos šiuo metu auga sparčiau nei būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose, o tai ir lemia statistinį būsto pigimą“, – rodiklius komentuoja Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. pabaigoje, iki šių metų gegužės Vilniuje butų kainos yra sumažėjusios 39,4%, Kaune – 34,3%, Klaipėdoje – 46,0%, Šiauliuose – 45,3% ir Panevėžyje – 45,8%.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vykdytame aukcione, kuriame buvo parduodamas AB „SEB Lizingas“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, 4 iš 19 siūlytų komercinės paskirties objektų buvo parduoti dalyviams iš šalies, du objektai, neatsiradus pirkėjams, nebuvo parduoti ir liko AB „SEB Lizingas“ nuosavybe, o likusius 13 įsigijo SEB banko grupės nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Litectus“.

Aukcione iš viso buvo gauta 30 paraiškų. Vienas fizinis asmuo įsigijo prekybines patalpas Vilniuje, trys juridiniai – gamybai bei sandėliavimui skirtus objektus Vilniuje, Kaune ir Vilniaus rajone. Brangiausiai parduoto objekto kaina aukcione siekė 579,000 litų.

Aukciono vykdymą stebėjo audito kompanija „PricewaterhouseCoopers“.

Vilniaus pramoninių patalpų rinkoje pradedamas plėtoti naujas projektas – verslo parkas „Trilogija“. Strategiškai patrauklioje vietoje šalia pagrindinės Lietuvos automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Lentvario gatvėje plėtojamas 20 000 m2 kompleksas bus skirtas sandėliavimui, logistikai, biurams ir komercinėms reikmėms. Projekto plėtotoja UAB „Homburg Lentvaris“ į naująjį verslo parką ketina investuoti apie 50 milijonų litų.

„Pramoninių patalpų rinkoje šis projektas išsiskiria savo universalumu: didelė pasiūla ne tik sandėliavimo, administracinių, bet ir prekybinės paskirties patalpų“, – kalba projekto koordinatorės UAB „Ober-Haus“ Komercinių patalpų departamento vadovas Aidas Pilka. NT eksperto teigimu, „Trilogija“ – pirmasis po sunkmečio pramoninių patalpų projektas skirtas nuomai: „Atsižvelgdami į smarkiai kritusias pardavimo ir nuomos kainas bei menką paklausą, investuotojai nesiryžo 2010 m. atidaryti naujų nuomojamų sandėlių. Tačiau šalies ūkiui pradėjus rodyti lengvus atsigavimo ženklus, šis projektas, labai tikėtina, bus paklausus ir aktualus įmonėms, kurios ieško nedidelių, kompaktiškų sandėliavimo patalpų“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.

5 ha sklype išsidėsčiusį kompleksą sudarys trys savarankiški vienas šalia kito esantys dviaukščiai pastatai, kuriuose įrengtos biurų ir sandėliavimo patalpos, ekspozinės salės, administracinės patalpos. Nuomojami erdvių plotai svyruos nuo 100-6000 m2. Teritorija – koncentruota, todėl sudaromos sąlygos efektyviai koordinuoti vykdomą veiklą, vienoje vietoje sutelkiant gamybą, prekybą, logistiką ir administraciją.

Verslo parko „Trilogija“ pirmojo etapo statybų pabaiga planuojama 2012 metų pradžioje.

Čia skleisis neatrasti vaikų talentai!

Birželio 1 dieną, 18 val. sporto, pramogų ir verslo centre Forum Palace Vilniuje (Konstitucijos pr. 26) pirmą kartą rengiamas „Neatrastų talentų festivalis“, kuriame kartu su kitų vaikų bei jaunimo sceniniais gabumais skleisis ir specialių poreikių bei negalią turinčių vaikų talentai. Renginį organizuojantys moterų klubas „MOTORY“ ir asociacija „Mes greta“ pagrindiniu iniciatyvos motyvu įvardija siekį integruoti specialių poreikių vaikus ir jaunuolius į visuomenę bei parodyti jai, kad ir vaikai su negalia turi išskirtinių gebėjimų.

„Mes gyvename visuomenėje, kurioje žmonės yra skirstomi į sveikus ir nesveikus, į normalius ir nenormalius ir pan. Šis skirstymas yra ideologinė klišė, iškreipianti tikrovę, uždaranti mus siauros vartotojiškos sąmonės aptvare. Mūsų organizacijos siekia padėti žmonėms – tiek jauniems, tiek brandaus amžiaus – pažvelgti į žmogaus tikrovę atviromis akimis ir pamatyti asmenybės pilnatvę net tada, kai ji slepiasi po neįgalimo raiška“, – teigia Elena Masalskienė, klubo „MOTORY“ prezidentė. Ji pabrėžia, kad šiuo renginiu pirmiausia siekiama padėti specialiuosius poreikius turintiems vaikams bei jaunuoliams ugdyti savo socialinius įgūdžius, formuoti asmenybės unikalumą ir atskleisti šių jaunų žmonių talento galias ir tuo pačiu patirti visiems mums bendrą kūrybos džiaugsmą.

Jauniausiai festivalio dalyvei vos 4 metukai, vyriausiajam – 22 -eji. Vaikai festivalio scenoje šoks, dainiuos, muzikuos bei demonstruos aibę kitų savo talentų. Dalyvių, kurių iš viso yra net 40, gabumus vertins komisija. Komisijos pirmininkė –Tarptautinio menų festivalio „Slavianskij bazar“ atstovė Lietuvoje, fotomenininkė Jurga Anusauskienė. Komisijos nariai: smuikininkas, tarptautinių konkursų laureatas Martynas Švegžda fon Bekkeris, dainininkas Tomas Augulis, Mykolo Romerio universiteto choreografė Dalia Maskoliūnienė ir dainininkė Giedrė Balutytė.

Po konkurso visiems dalyviams bus įteikti apdovanojimai, diplomai, padėkos raštai. Nugalėtojai bus apdovanoti kelione į Stokholmą (Švedija), kur rugsėjo 18 dieną vyksiančiame tarptautiniame festivalyje „Baltijos šalių dienos“ atstovaus Lietuvai. „Tikimės, kad šios talentų varžytuvės taps įkvėpianti paskata būsimiems ateities konkursams, kuriuose atsiskleis vis nauji mūsų vaikučių ir jaunimo talentai“, – neabejoja renginio viena organizatorių E. Maslauskienė, tikindama, kad bet kokiomis aplinkybėmis sieks, jog „Neatrastų talentų festivalis“ taptų tradicinis, kasmetinis renginys, ateityje galbūt išplėtęs savo idėjos geografiją ne tik Lietuvos ribose.

„Neatrastų talentų festivalį“ Vilniuje patikėta vesti laidų vedėjai Angelei Kiliuvienei ir aktoriui Dariui Rakauskui. Renginį atidarys dainininkė Evelina Anusauksaitė.

Renginys vyks birželio 1 dieną, trečiadienį, 18 val. sporto, pramogų ir verslo centre „Forum Palace“ , Konstitucijos pr. 26, Vilniuje.

Festivalio globėjas – Vilniaus miesto savivaldybė;
Mecenatas – Lietuvos respublikos Seimo narys, Ekonomikos komiteto narys Valdemaras Valkiūnas;
Informacinis rėmėjas – Delfi žinios;
Rėmėjai: UAB „Eurokom“, UAB „Optimum Solution“, UAB „Teksaira“, G.Bogdanskienės vaisingumo centras, UAB „Matsuda“, UPCODE – renginiai Lietuvoje, UAB „Mažoji ragainė“, UAB „PIANO LT“, UAB „Miranda design solutions“, AD REM movers, UAB “Ober-Haus” Nekilnojamas turtas, UAB Leidykla VAGA, UAB RIC CREATING.

Renginio organizatoriai:

Asociacija „Mes greta“ – savanoriška visuomeninė organizacija, vienijanti šeimas turinčias vaikų ir /ar jaunuolių su padidintu aktyvumu, dėmesio, bendravimo sunkumais ir emociniais sutrikimais, Asociacija jungia 50 šeimų. Pirmininkė Virginija Karalienė.

Moterų klubas MOTORY vienija energingas, veiklias moteris, kurios nusiteikusios dirbti su rimtais socialiniais projektais. Prezidentė – Elena Masalskienė. Dar neįsikurus klubui, Elena dalyvavo Vyrų aukcione, kur drauge su Merūnu parėmė Gudkaimio kaimo gyventojus. Antras didelis projektas dabartinis „Neatrastų talentų festivalis“.

Kaune Laisvės alėjoje prasidėjo legendinio, miesto simboliu laikomo, buvusio prekybos centro Merkurijaus statybos darbai. Pastato savininkė užsienio kapitalo bendrovė „Homburg Merkurijus“ ne tik sieks atgaivinti merdėjantį prekybos centrą, bet ir pasiūlys Kauno nekilnojamojo turto rinkai itin novatorišką projekto koncepcijos sprendimą.

Merkurijus atgims kaip daugiafunkcinis 28 000 kv. m pastatas su požemine automobilių stovėjimo aikštele, kurio pirmi trys aukštai bus skirti komercinei veiklai, o likę 4 – gyvenamiesiems apartamentams. Projekto plėtotojai į naująjį kompleksą, kuris vadinsis „Merkurijus. Miesto alėja“, ketina investuoti apie 150 mln litų.

Pirmame pastato aukšte kursis ekologiškų prekių ir gourmet krautuvėlės, išskirtinio boutique stiliaus parduotuvės, gardumynų kepyklėlės, jaukios užkandinės, savitos ir nedidelės kavinės. „Kaip Kaunas turi savo Laisvės alėją, taip Merkurijus turės savąją. Tai bus tarsi Laisvės alėjos tąsa, kuriai suteikėme Miesto alėjos pavadinimą“- apie būsimus Merkurijaus pokyčius kalba Jamie Torpey, „Homburg valdos, atsakingos už projekto plėtojimą, direktorius. Antrame ir trečiame pastato aukštuose bus įrengtos biuro patalpos bei konferencijų centras.

„Atsižvelgiant į gan sudėtingą šios unikalios gatvės specifiką bei konkurencinę aplinką, projekto plėtotojams siūlome, kad rinkai pateiktų išties išskirtinį, konceptualiai pagrįstą produktą,“ – teigia Aidas Pilka, bendrovės „Ober-Haus“ Komercinio nekilnojamojo turto departamento vadovas. Jo nuomone, Merkurijaus pasirinktai projekto strategijai pranašumo suteikia tai, kad po vienu stogu koncentruosis nišinės, bet itin šiuo metu paklausios veiklos sritys: „Tokiu būdu sieksime pratęsti istorinį tęstinumą išlaikydami buvusį prekybos gigantą traukos centru. Be to, „Merkurijaus Miesto alėja“ galėtų būti ta įkvėpianti visos Laisvės alėjos renesanso pradžia,“- daro prielaidą „Ober-Haus“ atstovas.

Likusiuose pastato aukštuose bus projektuojami apartamentai: „Pirkėjai turės alternatyvą rinktis pigesnį ar brangesnį apartamentų įrengimo paketą. Pažymėtina, kad butai bus parduodami pilnai įrengti,“ – kalba J.Torpey. Pasak jo, potencialus šių apartamentų gyventojas greičiausiai bus vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantis Kauno gyventojas.
„Merkurijaus“ statybos darbų pabaiga planuojama 2012 m. pabaigoje.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistai stebi, kad būsto rinka 2011 metus pradėjo gerokai optimistiškesnėmis nuotaikomis ir geresniais lūkesčiais nei paskutinius trejus metus. Šiuo metu jau gana drąsiai galima teigti, kad rinkoje nebeliko kainų kritimo perspektyvų ir apokalipsinių prognozių: „Tą patvirtina ir didžiausių rinkos dalyvių elgsena: komerciniai šalies bankai vėl pradeda konkuruoti būsto paskolų portfeliu; nekilnojamojo turto plėtotojai atgaivina naujų projektų statybas“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas. Nepaisant besitaisančių rodiklių, signalizuojančių apie NT rinkos atsispyrimą nuo „dugno“, svaresnio ir rimtesnio atsigavimo galima tikėtis tik realiai pagerėjus ekonominei situacijai šalyje. Pasak S. Vagonio, ryškesnių teigiamų rinkos pokyčių ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos didmiesčiuose protinga būtų tikėtis ne anksčiau kaip antroje šių metų pusėje.

„Ober-Haus“ statistiniai skaičiavimai rodo, kad per 2011 m. pirmuosius tris mėnesius butų kainos Lietuvos didmiesčiuose smuktelėjo gan simboliškai vos 0,4%. Neigiami pokyčiai per šį laikotarpį buvo užfiksuoti visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje – 0,2%, Kaune – 1,2%, Klaipėdoje – 0,1%, Šiauliuose – 0,7% ir Panevėžyje – 0,1%. Įvertinus kainų kitimo dydžius galima kalbėti apie tai, kad Lietuvos būsto rinkoje susiformavo jau pakankamai stabilus kainų „dugnas“, kurio statistiniams svyravimams įtakos turi sezoniškumas.

Tačiau bendras būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje ir toliau auga. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 13% daugiau būsto (butų ir namų) pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. Tai ženkliai kuklesnis augimas, palyginus su 2010 m., kuomet I ketvirtį buvo sudaryta net trečdaliu daugiau būsto sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu 2009-aisiais. Tačiau pažymėtina, kad 2009 m. būsto sandorių skaičius buvo nukritęs į dar neregėtas žemumas, todėl 2010 m. santykinis augimas atrodė išties didelis. Jeigu 2009 m. I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma beveik 350 namų ir 960 butų sandorių, tai šiais metais šis rodiklis yra išaugęs iki 430 namų ir beveik 1.500 butų sandorių per mėnesį.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2011 m. pirmąjį ketvirtį, Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose sumažėjo 8%, t. y. nuo 2.850 iki 2.600 butų. Šiuo metu 2007-2011 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti virš 1.200 butų, Kaune – apie 570 butų, Klaipėdoje – virš 760 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – virš 80 naujos statybos butų. Anot S. Vagonio, nepaisant augančio būsto rinkos aktyvumo, anksčiau pastatytų butų realizacija nevyksta taip sparčiai, kaip to norėtų statytojai: „Vangų pardavimo procesą lemia tai, kad didžiausią dalį pasiūlos sudaro vis dar neišparduoti, prastais architektūriniais sprendimais pasižymintys, todėl mažiausiai patrauklūs, butai“, – teigia „Ober-Haus“ specialistas pridurdamas, kad dažnu atveju daugiabutį namą stačiusios ir plėtojusios bendrovės yra bankrutavusios ar restruktūrizuojamos. Todėl likę neparduoti keli tūkstančiai butų yra daugiau „kiekybinė“, o ne „kokybinė“ rinkoje esančios pasiūlos išraiška.

Plėtotojai matydami patrauklesnio naujo būsto poreikį jau drąsiau imasi naujų projektų. Tiesa, didesnis plėtotojų aktyvumas pastebimas tik Vilniaus daugiabučių namų sektoriuje. Šiuo metu sostinėje statoma apie 16 daugiabučių namų projektų, kuriuose planuojama įrengti 1.100 butų. Be to šiais metais gali būti atnaujintos ar pradėtos dar apie 3-5 daugiabučių projektų statybos. „Atrodo, kad nuogąstavimai, jog pokrizinis pirkėjas jokiu būdu nebepirks nepastatyto būsto -nepasitvirtino. Šiuo metu pirkėjas dažniausiai tiesiog neturi perspektyvaus pasirinkimo ir yra priverstas rinktis iš pastatytuose projektuose esančių likučių (ne visada patrauklių) arba pirkti tinkamą variantą dar tik statomame name“, – kalba S. Vagonis. „Ober-Haus“ statistika rodo, kad iš dabar Vilniuje statomų 1.100 butų šiuo metu yra parduota ir rezervuota apie 30%.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

2011 m. balandžio mėnesio „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė išaugo 0,1%. Po beveik 3 metų pertraukos metinis indekso reikšmės pokytis yra teigiamas ir siekia 0,2%.

Kaip ir ankstesniais mėnesiais, teigiamą indekso reikšmės pokytį lemia butų kainų pokyčiai Lietuvos sostinėje. Vilniuje balandį užfiksuotas 0,7% kilimas, o metinis butų kainų augimas šoktelėjo iki 3,6%. Tuo tarpu Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose balandžio mėnesį buvo stebimas nežymus kainų sumažėjimas, atitinkamai 0,4%, 1,0% ir 1,2%. Panevėžyje balandžio mėnesį pokyčių nebuvo užfiksuota. Metinis butų kainų pokytis kituose šalies didmiesčiuose vis dar išlieka neigiamas: Kaune – 4,0%, Klaipėdoje – 3,3%, Šiauliuose – 2,3% ir Panevėžyje – 2,0%.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. pabaigoje, iki šių metų balandžio Vilniuje butų kainos yra sumažėjusios 39,5%, Kaune – 34,2%, Klaipėdoje – 46,0%, Šiauliuose – 45,3% ir Panevėžyje – 45,8%.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.