Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vykdytame devintajame aukcione, kuriame buvo parduodamas AB „SEB Lizingas“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, 4 iš 12 siūlytų objektų buvo parduoti dalyviams iš šalies, 5 objektai, neatsiradus pirkėjams, nebuvo parduoti ir liko AB „SEB Lizingas“ nuosavybe. Tuo tarpu SEB banko grupės nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Litectus“ įsigijo 3 NT objektus. Tai pirmas kartas kai dalyviai iš šalies įsigyja daugiau NT už banko bendrovę.

„Džiugina tai, kad palaipsniui yra griaunamas mitas, jog neva neįmanoma tinkamai konkuruoti su banko įmone aukcione dėl patrauklaus objekto už priimtiną kainą. Dviejų metų patirtis vykdant šiuos aukcionus rodo, kad tiek pavieniai asmenys, tiek verslo visuomenė tampa vis labiau aktyvesnė, sumanesnė ir drąsesnė šio NT pardavimo procese,“ – kalba Nerijus Juodelis, UAB „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Dalyviai iš šalies, 3 fiziniai ir 1 juridinis asmuo, įsigijo tik komercinės paskirties objektus.

Aukciono vykdymą stebėjo audito kompanija „PricewaterhouseCoopers“.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų lapkričio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo nežymią kainų korekciją žemyn Vilniuje, Taline ir Varšuvoje, tuo tarpu Rygoje antrą mėnesį iš eilės stebimas lengvas butų kainų kilimas. Latvijos sostinėje butų kainos pakilo 0,4 proc. Ryškiausias kainų kritimas lapkritį buvo fiksuojamas Taline – 1,2 proc., Vilniuje ir Varšuvoje kainos smuko 0,3 proc.

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad didžiausi metiniai butų kainų pokyčiai fiksuojami Estijos sostinėje: Taline butų kainos, palyginti su 2010 metų lapkričio mėnesiu, pakilo 13,6 proc. Rygoje metinis augimas siekia 5,8 proc., Vilniuje – 1,2 proc. Tuo tarpu Varšuvoje metinis butų kainų pokytis yra neigiamas – 1,6 proc.

Lapkričio mėnesį aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau iš lieka Vilniuje – 1203 EUR/ kv. m . Toliau rikiuojasi Talinas, kur vidutinė kaina siekia 1070 EUR/kv. m . Latvijos sostinėje Rygoje buto vidutinė vieno kvadratinio metro kaina sudaro 960 EUR. Lenkijos sostinėje – 1807 EUR/kv. m .

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris tiek trijose Baltijos šalių sostinėse, tiek ir Varšuvoje buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų lapkričio mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 58,7 proc. Taline nuosmukis siekia 37,3 proc., Vilniuje – 39,4 proc., Lenkijos sostinėje Varšuvoje – 10,7 proc.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų lapkričio mėnesį smuktelėjo 0,3%. 2011 m. spalio mėnesį buvo užfiksuotas 0,2% sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų lapkričiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 0,3%.

„Lengvą atokvėpį nekilnojamojo turto rinkoje lėmė objektyvios priežastys: sezoniškumas, kuris, beje, yra stebimas kiekvienais metais, bei neapibrėžtos nuotaikos tiek dėl procesų vykstančių šalies viduje, tiek ir euro zonoje,“ – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

Lapkričio mėnesį butų kainos mažėjo visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje – 0,3%, Kaune – 0,1%, Klaipėdoje – 0,6%, Šiauliuose – 0,4% ir Panevėžyje – 0,2%.

Per paskutinius 12 mėnesių Vilniuje butų kainų augimas sumažėjo iki 1,2% (spalio mėnesį augimas siekė 1,9%). Kituose šalies didmiesčiuose metinis butų kainų pokytis išlieka neigiamas: Kaune – 1,6%, Klaipėdoje – 2,1%, Šiauliuose – 3,0% ir Panevėžyje – 1,6%.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ rengia jau devintąjį viešą AB „SEB Lizingas“ aukcioną, kuriame bus parduodami 13 AB „SEB Lizingas“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai: 4 gyvenamosios ir 9 komercinės paskirties objektai.

„Tai yra paskutinis šiais metais mūsų rengiamas viešas aukcionas. Aukcione parduodamo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pradinės kainos svyruoja nuo 70 000 iki 450 000 litų. Komercinių patalpų žemiausia pradinė kaina prasideda nuo 4000 litų, o aukščiausia siekia 1 mln. litų“, – kalba Nerijus Juodelis, UAB „Ober-Haus“ bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas. Tarp parduodamų objektų, pasak N. Juodelio, yra ir butas Verkių gatvėje Vilniuje, ir erdvus namas Kaune, ir restorano patalpos, autoservisai, ir netgi degalinė. Parduodamų objektų geografija apima Vilnių ir jo rajoną, Švenčionių ir Trakų rajonus, Kauną bei Klaipėdą.

Antrus metus rengiamuose viešuose AB „SEB Lizingas“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto aukcionuose „Ober-Haus“ iš 87 objektų pardavė 82. 14 iš jų buvo parduoti asmenims iš šalies, likusius 68 įsigijo SEB banko nekilnojamojo turto valdymo bendrovė UAB „Litectus“ .

Devintasis viešasis aukcionas įvyks gruodžio 20 dieną, viešbutyje „Congress“ adresu Vilniaus g. 2/15, Vilnius. Paraiškos priimamos nuo š. m. gruodžio 13 d. iki š. m. gruodžio 20 d., 10.00 val.

Pagal oficialiai patvirtintas aukciono taisykles, aukciono dalyviais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, juridiniai asmenys ar asmenų grupės, sumokėję pradinį įnašą ir užsiregistravę dalyvauti aukcione. Aukcionų organizatorės bendrovės „Ober-Haus“ įgaliotų atstovų teigimu, potencialių pirkėjų skaičius nebus ribojamas, o aukciono laimėtoju bus pripažintas didžiausią pirkimo kainą pasiūlęs aukciono dalyvis.

Aukciono vykdymą stebės audito kompanija „PricewaterhouseCoopers“.

Lietuvos būsto rinka 2011 m. trečiąjį ketvirtį didesnio augimo pagreičio neįgavo ir išlaikė šiais metais rodytą stabilumą. „Ober-Haus“ duomenimis, minėtuoju laikotarpiu butų kainos Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo vos 0,1%, tačiau skaičiuojant pirmųjų šių metų devynių mėnesių rezultatus buvo gaunamas 0,1% kainų sumažėjimas. Analizuojant atskirų didmiesčių kainų pokyčius, tik Vilniuje per šių metų tris ketvirčius buvo stebimas 1,3% butų kainų augimas. Kituose didmiesčiuose per tą patį laikotarpį kainos sumažėjo 1-2% intervale. Nors būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose iš esmės nesikeitė, tačiau toliau buvo fiksuojamas būsto sandorių augimas.

Vasarą ir rudens pradžioje, palyginti su kitais šių metų ketvirčiais, rinkos aktyvumas buvo didžiausias. VĮ Registrų centro duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 13% daugiau būsto pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus (butų – 11,3%, o namų – 17,9% sandorių daugiau). O bendras šių metų trijų ketvirčių būsto sandorių augimas siekė beveik 12%. Jeigu 2010 m. I-III ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma virš 500 individualių namų ir 1570 butų sandorių, tai šiais metais šis rodiklis per tą patį laikotarpį yra išaugęs iki 600 individualių namų ir 1730 butų sandorių per mėnesį. Tikėtina, kad geresniems trečiojo ketvirčio rezultatams įtakos turėjo ir vasaros pabaigoje visuomenei pristatyta naujiena apie Lietuvos banko rengiamas atsakingo skolinimosi gaires, griežtinančias būsto paskolų išdavimą. Aktyvesnė bankų rinkodara bei pirkėjų noras pasinaudoti dar patraukliomis būsto kreditavimo sąlygomis galimai ir lėmė išaugusį rinkos aktyvumą nagrinėjamu laikotarpiu.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2011 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose išliko toks pats kaip ir antrąjį ketvirtį – apie 2500 butų. Per trečiąją ketvirtį pirminėje rinkoje buvo realizuota apie 260 naujos statybos butų, tačiau baigus kelis naujus projektus – toks pat kiekis neparduotų butų papildė pasiūlą, todėl laisvų butų kiekis rinkoje liko nepakitęs ir trečiąjį ketvirtį. Šiuo metu 2007-2011 metais statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti apie 1050 butų, Kaune – 510 butų, Klaipėdoje – 850 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – virš 90. Tikėtina, kad panašios pasiūlos apimtys išsilaikys ir artimiausiu metu, kadangi naujai nupirktų butų vietą užims butai šiuo metu statomuose projektuose. Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniuje statomi 25 daugiabučiai namai, kuriuose 2011-2012 m. planuojama įrengti virš 1500 butų. Kituose Lietuvos didmiesčiuose tokio pasiūlos augimo nėra ir artimiausiu metu neplanuojama, kadangi tiek investuotojai, tiek jų finansuotojai pirmenybę teikia didžiausia būsto paklausa pasižyminčiai sostinei.

Analizuojant naujos statybos butų pasiūlą Vilniuje, galime daryti išvadą, kad statytojai pirmenybę teikia pigesnės ekonominės ir vidutinės klasės būstui gyvenamuosiuose rajonuose ar netoli centrinės miesto dalies, ir kuris šiuo metu sulaukia didžiausio pirkėjų susidomėjimo. Daugeliu atveju mažesnė pardavimo kaina išlieka pagrindiniu veiksniu renkantis būstą. Stebint šiuo metu statomus 25 daugiabučius Vilniaus mieste, matyti, kad didžioji dalis į rinką ateinančios pasiūlos yra vidutinės klasės butai, kurių kaina su daline apdaila siekia 4500 – 6000 Lt/m2. Tokie butai sudaro net 55% visos bendros pasiūlos. Ekonominės, pigiausios, klasės butai su daline apdaila parduodami nuo 3000 iki 4500 Lt/m2, o bendroje pasiūloje šių butų dalis siekia 39% . Likę 6% yra brangesni butai centrinėje miesto dalyje ar prestižiniuose rajonuose (pvz. Valakampiai). Tokių butų ne tik pasiūla yra nedidelė – apie 100, bet ir labai ribota paklausa. Šiam segmentui priklausančių butų vieno kvadratinio metro kaina viršija 6000 Lt.

Žvelgiant į pardavimo apimtis, rinka išlieka dėsninga – greičiausiai nuperkamas pats pigiausias būstas. Brangesnis būstas savo pirkėjo laukia kur kas ilgiau, kadangi tokių pirkėjų yra ženkliai mažiau, o ir jų keliami reikalavimai yra daug griežtesni. Pastaruoju metu pastebima, kad su nemenkais iššūkiais susiduria ir vidutinės klasės butų pardavėjai, nes tokių butų dalis pasiūloje yra pati didžiausia, o pardavimo apimtys, palyginti su ekonominės klasės butų pardavimais – kuklesnės. Šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje ekonominės klasės butų buvo nupirkta ir rezervuota beveik pusė – 48%, vidutinės klasės – 39%, o brangiausių butų – 27%.

Tradiciškai, vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje butų nuomos rinkos aktyvumas Lietuvos didmiesčiuose pastebimai pakyla. Naudodamiesi sezoniškai išaugusia paklausa, populiariausio būsto savininkai, priklausomai nuo nuomojamo būsto būklės ir vietos, šiais metais kilstelėjo nuomos kainas 50-200 Lt per mėnesį. Didžiausią nuomos rinkos dalį sudarė pigiausi 1-2 kambarių butai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Tačiau būsto poreikis rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje pradeda mažėti, kadangi didžioji dalis nuomininkų tokiu laiku jau būna suradę gyvenamąjį plotą. Be to, artėjantis šildymo sezonas dažniausiai priverčia savininkus vėl peržiūrėti nuomos kainas. Todėl metų pabaigoje paprastai jau stebimos atvirkštinės tendencijos: pasiūlos ūgtelėjimas bei nuomos kainų mažėjimas.

Apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

Vienose sparčiausiai besiplečiančių Vilniaus prieigų Šiaurės Vakarų dalyje Bendorėlių gyvenvietėje pradėtos naujų kotedžų statybos. Projekto, kurį iš viso sudarys 72 kotedžai, investicijos siekia apie 22 milijonus litų. Kotedžai projektuojami 109 kvadratinių metrų ploto, sumanios architektūros, kompaktiško išplanavimo, su galimybe įsirengti mansardą ir išplėsti gyvenamąją erdvę iki 150 kvadratinių metrų. Kiekvienam kotedžui priklauso po 2 arus sklypo bei dvi automobilių stovėjimo vietos. Plėtotojas naujojo kotedžų projekto pirmąjį statybų etapą planuoja baigti šių metų pabaigoje, o visą – per 2 metus. Projekto plėtotojas – UAB „Markeris“ .

„Visuomet pamastymui užduodu žmogui klausimą: ką Jūs rinktumėtės už tą pačią kainą? Ar trijų kambarių butą Pašilaičių mikrorajone su dviem automobilių stovėjimo aikštelėmis, ar gamtos prieglobstyje modernų kotedžą su nuosavu kiemu? Ir mokate tokią pat kainą“, – sako Remigijus Pleteras, UAB „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas. Bendorėliuose statomų kotedžų kaina – vos 299000 litų. Panašiai kainuoja ir būstas daugiaaukščiame name su dviem automobilių stovėjimo vietomis Pašilaičių, Fabijoniškių ar Justiniškių mikrorajonuose.

Pagrindinis tokio projekto klientas būtų vidutines pajamas gaunanti jauna šeima auginanti atžalas: „Žmonės apsisprendžia įsikurti čia tikėdamiesi ramybės, saugumo. Be to, Vilniaus centras pasiekiamas per 17 minučių. Nutiesus vakarinį aplinkkelį susisiekimas su miestu bus dar patrauklesnis“, – teigia „Ober-Haus“ atstovas. Pasak R. Pletero, vienas didžiausių šio projekto pranašumų – stipri ir aktyvi bendruomenė: „Pats gyvenu Bendorėliuose, todėl nepagražindamas ir nedailindamas galiu teigti, kad gyventojų branduolį sudaro bendraminčiai, kuriems rūpi gyvenimo kokybė. Todėl gyvenvietės labui yra nuveikiami realūs ir tikslingi darbai“, – kalba NT ekspertas.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, nuo 2000 iki 2010 metų plėtotojai Bendorėlių vietovėje (Raisteniškės, Klevinė, Užubaliai, Bendoriai, Aukštieji Rusokai, Galinė) rinkai pateikė virš 350 individualių ir sublokuotų namų. Kaip rodo statistiniai įmonės duomenys, per 2011 metų pirmąjį pusmetį bendras aktyvumas šiame segmente yra itin išaugęs: pastatyta net 2,2 karto daugiau namų nei 2010 metai tuo pačiu laikotarpiu.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų spalio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Vilniuje, Taline ir Varšuvoje butų kainos smuko, tuo tarpu Rygoje jos kilo. Ryškiausias kainų kritimas spalį buvo fiksuojamas Taline – 4,2 proc., Vilniuje kainos smuko 0,2 proc. Varšuvoje – 0,1 proc. Latvijos sostinėje spalį buvo stebimas 1,8 proc. kainų augimas.

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad didžiausi metiniai butų kainų pokyčiai fiksuojami Estijos sostinėje: Taline butų kainos, palyginti su 2010 metų spalio mėnesiu, pakilo 8,9 proc. Rygoje metinis augimas siekia 5,3 proc., Vilniuje – 1,9 proc. Tuo tarpu Varšuvoje metinis butų kainų pokytis yra neigiamas – 1,1 proc.

Spalio mėnesį aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau iš lieka Vilniuje – 1207 EUR/ kv. m . Toliau rikiuojasi Talinas, kur vidutinė kaina siekia 1082 EUR/kv. m . Latvijos sostinėje Rygoje buto vidutinė vieno kvadratinio metro kaina sudaro 956 EUR. Lenkijos sostinėje – 1897 EUR/kv. m .

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris tiek trijose Baltijos šalių sostinėse, tiek ir Varšuvoje buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų spalio mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 58,8 proc. Taline nuosmukis siekia 36,6 proc., Vilniuje – 39,2 proc., Lenkijos sostinėje Varšuvoje – 10,5 proc.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų spalio mėnesį smuktelėjo 0,2%. 2011 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais indekso reikšmė nesikeitė. Palyginti su praėjusių metų spaliu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 0,1%.

Spalio mėnesį butų kainos Vilniuje ir Klaipėdoje sumažėjo 0,2%, Šiauliuose nukrito 0,5%, o Kaune ir Panevėžyje išliko stabilios. Kainų sumažėjimas Lietuvos didmiesčiuose užfiksuotas tik senos statybos butuose. Naujos statybos butų kainos spalio mėnesį nesikeitė.

Per paskutinius 12 mėnesių Vilniuje butų kainų augimas sumažėjo iki 1,9% (rugsėjo mėnesį augimas siekė 2,4%). Kituose šalies didmiesčiuose metinis butų kainų pokytis ir toliau išlieka neigiamas: Kaune – 1,6%, Klaipėdoje – 2,3%, Šiauliuose – 4,8% ir Panevėžyje – 2,6%.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

LNTAA: kova su šešėline NT bokeryste bus tęsiama

Šių metų lapkričio 8 dieną vykusiame Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) valdybos posėdyje Vytas Zabilius slaptame balsavime buvo perrinktas asociacijos prezidentu antrajai kadencijai. V. Zabilius buvo vienas pagrindinių asociacijos steigimo iniciatorių 2007 metais.

Pristatydamas LNTAA veiklos gaires 2011-2015 metams, V. Zabilius akcentavo, kad asociacijos prioritetais bei viena didžiausių siekiamybių ir toliau išlieka nekilnojamojo turto (NT) brokerio, kaip aukštos kvalifikacijos, kompetentingo ir patikimo partnerio, įvaizdžio visuomenėje formavimas bei aktyvi prevencinė kova su nelegalių brokerių ir agentūrų veikla.

„Tęsdami bendradarbiavimą su Valstybine mokesčių inspekcija, Finansų ministerija bei kitomis atsakingomis valdžios institucijomis telksime visas jėgas kovai su šešėline brokeryste. Nelegaliai veikiančių NT brokerių ir agentūrų daroma žala valstybei yra milžiniška. Asociacijos skaičiavimais, 2010 metais, dėl „juodųjų“ brokerių veiklos, valstybė prarado apie 30 milijonų litų“, – kalba V. Zabilius, LNTAA prezidentas ir „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

V. Zabiliaus teigimu, vienas svarbiausių asociacijos tikslų nuo pat jos įsteigimo pradžios išlieka NT brokerio kaip profesijos pripažinimas ir įteisinimas: „Dabar šia veikla gali užsiimti bet kas, nepriklausomai nuo išsilavinimo, kompetencijos, profesinių žinių, galų gale – profesinės atsakomybės. Mūsų siekis – įstatyminės bazės sukūrimas, kurioje juridiškai būtų įteisinta NT brokerio sąvoka, aiškiai apibrėžti kvalifikaciniai reikalavimai, profesinės etikos normos ir laikymosi taisyklės, civilinė atsakomybės draudimas ir kt.“, – teigia LNTAA prezidentas.

Asociacija ir toliau diegs bei tobulins bendrą daugiafunkcinę duomenų sistemą tarp asociacijos narių, plės tarpusavio bendradarbiavimo ribas, sieks kelti pasitikėjimo lygį tarp narių brokerių. Taip pat bus tęsiamos bendrų rinkos tyrimų duomenų analizės ir jų sklaida, strateginis bendradarbiavimas su Registro centru, Lietuvos banku, Statistikos departamentu ir kitomis valstybinėmis bei visuomeninėmis įstaigomis ir organizacijomis.

LNTAA įsteigta 2007 metų kovo mėnesį. Ji jungia stambiausias nekilnojamojo turto paslaugų bendroves Lietuvoje: „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas, Remax, DnB Nord būstas, Uusmaa, Juvitus, Ontex, APUS TURTAS.

Nekilnojamojo turo paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistų parengtoje Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje teigiama, kad 2011 metų III ketvirtį šiame segmente buvo fiksuojami nežymūs, tačiau teigiami rodikliai. Didesniu rinkos aktyvumu pasižyminčioje sostinėje ir toliau stebimas laisvų patalpų mažėjimas ir net kainų augimo tendencijos. Kituose Lietuvos didmiesčiuose komercinių patalpų rinka vis dar vangi: naujų projektų statybos iš esmės nevyksta, kainos išlieka stabilios, o paklausa dar nerodo didesnių augimo požymių. Tačiau naujos pasiūlos nebuvimas, ganėtinai patrauklios nuomos ir pardavimo kainos palaipsniui mažina laisvų patalpų kiekį ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos didmiesčiuose.

„Ober-Haus“ statistika rodo, kad po dviejų iš eilės ketvirčių, kuomet buvo fiksuojamas nežymus biuro patalpų neužimtumo lygio augimas, trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje biuro patalpų vakansijos lygis jau mažėjo nuo 10,4% iki 9,4%. Pastarąjį ketvirtį neužimtumo lygio smukimas stebimas tik B klasės biurų verslo centruose: nuo 12,1% iki 10,3%. Tuo tarpu aukščiausios A klasės verslo centruose vakansijos lygis išliko toks pat – 8,0%. Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje bendras laisvų biuro patalpų plotas Vilniuje siekė 41,900 m2, kurių du trečdalius sudarė B klasės patalpos. Kaune ir Klaipėdoje modernių biuro patalpų pasirinkimas per pastarąjį ketvirtį taip pat mažėjo. Kaune bendras laisvų modernių biuro patalpų lygis sumažėjo nuo 8,4% iki 6,3% ir iš viso sudarė 4,700 m2. Klaipėdoje smuktelėjo nuo 20,6% iki 18,6% ir sudaro 11,300 m2 laisvo ploto jau pastatytuose verslo centruose.

Besitraukiantis laisvų biuro patalpų kiekis suteikė svertų nuomojamų patalpų savininkams peržiūrėti savo kainodarą, todėl trečiąjį 2011 m. ketvirtį nuomos kainos buvo kilstelėtos vidutiniškai apie 5% (1-2 Lt/m2). Vilniuje A klasės biurų nuoma trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje siekė nuo 38 iki 48 Lt/m2, B klasės – 24-36 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje A klasės biurai nuomojami už 20-38 Lt/m2, o B klasė – 12-20 Lt/m2. „Tačiau, atsižvelgiant į neaiškią ekonominę situaciją kitąmet bei vėl po truputį augančią pasiūlą, per drąsu būtų prognozuoti tolimesnį nuomos ar pardavimo kainų augimą. Tikėtina, kad šiais ir kitais metais kainos išsilaikys panašiame lygyje ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

Pasak S. Vagonio, šiek tiek išaugusios modernių biurų nuomos kainos ir mažėjanti vakansija šiemet jau skatina plėtotojus imtis naujų ar atnaujinti anksčiau pradėtus projektus. Tačiau tokios tendencijos fiksuojamos tik Lietuvos sostinėje, kadangi plėtotojai bei ypač projektų finansuotojai nėra linkę labai pasitikėti kitų didmiesčių paklausos perspektyvomis. Nepaisant esamo nemenko kiekio laisvų biuro patalpų Vilniuje („Ober-Haus“ duomenimis, neišnuomotas biurų plotas rinkoje šiandien prilygsta 8-10 vidutinio dydžio verslo centrų plotui) šiuo metu sostinėje statomi ar artimiausiu metu deklaruojama, kad bus pradėti statyti 8 verslo centrai, kurių bendras naudingas plotas siektų iki 35,000 m2.

Sėkmingai įgyvendinus visus šiuos projektus, „Ober-Haus“ skaičiavimais, bendra modernių biuro patalpų pasiūla sostinėje 2012 m. pabaigoje – 2013 m. pradžioje išaugtų dar 8%. Analizuojant pastarųjų metų biurų neužimtumo Vilniuje tendencijas (neužimtumas 2010 metais ryškiai sumažėjo nuo 18% iki 10%, tačiau per 2011 metus iš esmės nekito), galima teigti, kad didžiausią įtaką tokiai situacijai turėjo naujos pasiūlos nebuvimas: 2011 metais didesnio paklausos augimo nebuvo, o 2010-tųjų rodikliai buvo nulemti kelių didesnių nuomos sandorių. „Įvertinus tai, nauji plėtotojų užmojai atrodo kiek per ambicingi vyraujančiai vangiai paklausai. Be to, nesant spartesniam rinkos atsigavimui, labiausiai tikėtina, kad dalies anonsuotų biuro pastatų atidarymas vėl bus nukeltas vėlesniam laikotarpiui – taip išvengiant staigesnio pasiūlos šuolio rinkoje“, – teigia S. Vagonis.

Šiais metais mažmeninėje prekyboje fiksuojant nemažus teigiamus pokyčius, dalis prekybininkų pajuto vartojimo pagyvėjimą, tačiau jis nėra toks ryškus, kad patalpų savininkai savo naudai galėtų smarkiau koreguoti nuomos kainas. „Ober-Haus“ duomenimis, 2011 m. trečiąjį ketvirtį prekybinių patalpų nuomos kainos iš esmės nepakito, o aktyvesnė paklausa stebima tik Vilniuje. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse siekė apie 40-110 Lt/m2, Kaune – 25-55 Lt/m2, Klaipėdoje – 20-40 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 15-30 Lt/m2.

Pastaruoju metu stabiliai dirbantis logistikos sektorius ne tik susitvarkė su jį kamavusiomis problemomis, bet ir suteikė šiokių tokių augimo perspektyvų sandėliavimo patalpų segmente: per trečiąjį šių metų ketvirtį, „Ober-Haus“ duomenimis, naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose vidutiniškai ūgtelėjo apie 5-10% (iki 1 Lt/m2). Šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 10–15 Lt/m2, o senos – už 4–9 Lt/ m2. Kaune už naujos statybos sandėliavimo patalpas prašoma 10-14 Lt/ m2, Klaipėdoje – 8-14 Lt/ m2, o už senos 3-8 Lt/ m2. „Atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius kelerius metus buvo pastatytas tik vienas kitas naujas sandėlis laisvų sandėliavimo patalpų perteklius rinkos tikrai nekamuoja. Pavyzdžiui, Vilniuje neišnuomotų naujų sandėliavimo patalpų lygis trečio ketvirčio pabaigoje siekė 7,3%, o surasti didesnio ploto patalpas (4,000-5,000 m2) jau pastatytuose pastatuose yra net labai sudėtinga“, – sako S. Vagonis, „Ober-Haus“ specialistas.

Žvelgiant į gan atsargias pasaulio ekonomikos prognozes, S. Vagonio nuomone, vargu ar artimiausius porą metų komercinių patalpų sektorius įgaus didesnį plėtros pagreitį ar bus stebimas nuomos ir pardavimo kainų augimas. „Vis dar itin nepatikliai į mūsų rinkas žiūrintys užsienio investuotojai nepuoselėja vilčių papildomai uždirbti iš augančių kainų ateityje, todėl nesitiki didesnės investicinės grąžos nei šiuo metu siūloma rinkoje – vidutiniškai 8-9%“, – kalba „Ober-Haus“ specialistas. Iš kitos pusės, pasak S. Vagonio, reikia pripažinti, kad komercinių patalpų rinka pastaruosius metus yra stabili bei subalansuota, tačiau nesant labiau pastebimam paklausos atsigavimui, spartesnė komercinių objektų plėtra gali vėl įnešti sumaišties į šį nekilnojamojo turto sektorių. Tad investuojantys į komercinius objektus savo investicinius sprendimus turėtų grįsti ne nuomos ar pardavimo kainų augimo lūkesčiais, bet skaičiuodami savo pinigų grąžą remiantis faktiniais užimtumo rodikliais ir kainų lygiu rinkoje.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.