Kitose Baltijos šalių sostinėse ryškiausi pokyčiai kovo mėnesį buvo fiksuojami Taline. Ober-Haus Real Estate Advisors duomenimis, Estijos sostinėje butų kainos pakilo 5,6%. Rygoje kainos ūgtelėjo 0,5%. Tuo tarpu Varšuvoje užfiksuotas 0,9% butų kainų smuktelėjimas.

Ryškiausi metiniai butų kainų pokyčiai, „Ober-Haus“ duomenimis, taip pat fiksuojami Estijos sostinėje: Taline butų kainos, palyginti su 2011 metų kovo mėnesiu, pakilo 19,6%. Rygoje metinis augimas siekia 4,0%. Varšuvoje, savo ruožtu, metinis butų kainų pokytis yra neigiamas – 2,6%.

Kovo mėnesį aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau iš lieka Vilniuje – 1204 EUR/ kv. m . Toliau rikiuojasi Talinas, kur vidutinė kaina siekia 1120 EUR/kv. m . Latvijos sostinėje Rygoje buto vidutinė vieno kvadratinio metro kaina sudaro 975 EUR. Lenkijos sostinėje – 1976 EUR/kv. m.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris tiek trijose Baltijos šalių sostinėse, tiek ir Varšuvoje buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų kovo mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 58,1%. Taline nuosmukis siekia 34,4%, Vilniuje – 39,3%, Lenkijos sostinėje Varšuvoje – 10,7%.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų kovo mėnesio reikšmė išliko nepakitusi. Tai jau trečias mėnuo iš eilės, kai šis rodiklis nesikeičia.

Kovo mėnesį Lietuvos didmiesčiuose buvo fiksuojami skirtingi kainų pokyčiai: Vilniuje buvo stebimas 0,1% augimas, kai tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai 0,3% ir 0,1% kainų sumažėjimas. Šiauliuose ir Panevėžyje kainų pokyčių kovą nebuvo užfiksuota. Sostinėje ryškiausi teigiami pokyčiai buvo stebimi senos statybos butuose gyvenamuosiuose rajonuose – 0,4% bei suremontuotuose senesnės statybos butuose Naujamiestyje, Antakalnyje ir Žvėryne – 0,5%.

Vertinant metinius duomenis, Vilniuje per paskutinius 12 mėnesių butų kainų pokytis buvo teigiamas ir siekė 1,1%. Kituose šalies didmiesčiuose šio rodiklio pokytis yra neigiamas: Kaune – 1,2%, Klaipėdoje – 1,9%, Šiauliuose – 3,8% ir Panevėžyje – 1,7%.

OHBI apžvalgą su grafine medžiagą rasite čia.

„Ober-Haus“ ledo ritulio komanda (Vilniaus OH) tapo Lietuvos ledo ritulio čempionato Rytų konferencijos nugalėtoja, o ekipos vartininkas Eduardas Stankevičius išrinktas geriausiu konferencijos vartų sergėtoju. Užėmę pirmąją vietą itin pajėgioje Rytų konferencijoje, Vilniaus OH ledo ritulininkai iškovojo tiesioginį kelialapį į finalinio ketverto varžybas, kurios vyks balandžio 28-29 dienomis Klaipėdoje. Finaliniame ketverte taip pat vietas užsitikrino Klaipėdos „Baltija“ ir Kauno „Bizonai“, ketvirta ekipa paaiškės po atkrintamųjų varžybų.

Daugiau info rasite www.hockey.lt

„Ober-Haus“ kolektyvas sveikina savo komandą ir linki sėkmės didžiojo finalo rungtynėse!

Didžiausią vertintojų komandą Lietuvoje turinčios nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis išrinktas į Lietuvos turto vertintojų asociacijos (LTVA) valdybą. Asociacija vienija daugiau nei 180 aukštos kvalifikacijos ekonomistų, statybos ir žemėtvarkos inžinierių, turto vadybos, teisės ir kitų sričių specialistų, dirbančių privačiose kompanijose, valstybės įmonėse ir įstaigose, universitetuose bei įgijusių turto ir verslo vertintojų arba vertintojų asistentų kvalifikacijos pažymėjimus.

Pirmą kartą savo atstovą LTVA valdyboje turinti bendrovė „Ober-Haus“ didžiuojasi galėdama prisidėti prie naudingų asociacijos tikslų įgyvendinimo organizuojant visuomeninę kvalifikuotą turto ir kapitalo vertinimo sistemą, rūpinantis turto ir verslo vertinimo specialistų kvalifikacijos kėlimu, kaupiant ir teikiant informaciją, metodinę ir kitokią pagalbą turto vertinimo klausimais.

„Ober-Haus“ turi du savo atstovus ir Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos dalykinėse komisijose. S. Vagonis yra Įmonių atestavimo ir priežiūros komisijos narys, o Audra Lazauskienė – Standartų ir metodologijos komisijos narė. Ši asociacija vienija 14 šalies įmonių, pirmaujančių turto ir verslo vertinimo srityje.

Absoliutus turto vertinimo lyderis Lietuvoje „Ober-Haus“ bendradarbiauja su didžiausia vertintojų ir jų asistentų komanda šalyje, kurią sudaro 32 specialistai. 2011 metais „Ober-Haus“ Vertinimo departamentas iš viso atliko apie 6000 kilnojamo ir nekilnojamojo turto vertinimų bei rinkos analizių.

Pirmąją 2011 metų pusę Lietuvos būsto rinkoje vyravo teigiamos nuotaikos, kurias lėmė augantis sandorių skaičius, besiplečiančios statybų apimtys bei stabilios būsto kainos. Beje, Vilniuje 2011 m. pradžioje buvo fiksuojami nedideli teigiami kainų pokyčiai. Antrojoje praėjusių metų pusėje jau buvo stebimos nuosaikesnės nuotaikos rinkoje ir simbolinis kainų sumažėjimas. Didžiausios įtakos tam turėjo išaugęs neigiamų naujienų srautas iš užsienio, prastinamos Lietuvos ekonominės plėtros prognozės bei Lietuvos banko inicijuotas būsto paskolų politikos sugriežtinimas.

Pastaruosius kelerius metus augantis sandorių skaičius sumažino neparduotų naujos statybos butų kiekį pirminėje rinkoje, todėl statybos vėl pradeda įsibėgėti. „Ober-Haus“ duomenimis praėjusiais metais Vilniuje buvo pastatyti 737 butai arba trečdaliu daugiau nei 2010 m. Kaune per tą patį laikotarpį buvo užbaigtos 380 butų statybos arba 3 kartus daugiau nei 2010-aisiais. Tuo tarpu Klaipėdoje daugiabučių statybos buvo plėtojamos vangiau. Atsižvelgdami į naujo būsto pasiūlą (Klaipėda pirmauja pagal neparduotų butų kiekį 1,000-iui gyventojų) plėtotojai pastatė 3 kartus mažiau butų nei 2010 m. – tik 3 daugiabučius namus, kuriuose yra 103 butai.

Praėjusiais metais plėtotojai rinkai pasiūlė rekordiškai mažo ploto butus: Vilniuje vidutinis naujos statybos buto plotas siekė 55 m2, Kaune – 56 m2, o Klaipėdoje – 54 m2. Tai itin ženklus sumažėjimas, kadangi 2003-2010 metų laikotarpiu vidutinis buto plotas naujos statybos projektuose siekė 60-65 m2. Tokią tendenciją, visų pirma, sąlygojo plėtotojų tikslas pateikti rinkai kuo labiau įperkamą produktą: logiška, kad mažesnis buto plotas lemia mažesnę galutinę jo pardavimo kainą.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

2012-03-12 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų vasario mėnesio reikšmė nepakito. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai šis rodiklis nesikeičia.

Vilniuje, po praeitų metų pabaigoje ir šių metų sausį fiksuoto butų kainų mažėjimo, vasarį jau buvo užfiksuotas 0,2% kainų ūgtelėjimas. Tuo tarpu Kaune stebimas 0,4% kainų sumažėjimas. Kituose Lietuvos didmiesčiuose (Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) kainų pokyčių vasarį nebuvo užfiksuota.

Vertinant metinius duomenis, Vilniuje per paskutinius 12 mėnesių butų kainų pokytis buvo teigiamas ir siekė 1,2%. Kituose šalies didmiesčiuose metinis butų kainų pokytis yra neigiamas: Kaune – 2,0%, Klaipėdoje – 1,9%, Šiauliuose – 3,7% ir Panevėžyje – 1,7%.

OHBI apžvalgą su grafine medžiagą rasite čia.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ komercinių patalpų naujausia apžvalga rodo, kad 2011 metais šio rinkos segmento plėtra buvo gana vangi, visgi praėję metai turėjo pradžiuginti turto savininkus nedideliu nuomos kainų augimu. Teigiami kainų pokyčiai buvo stebimi biurų, sandėliavimo bei prekybinių plotų sektoriuose. Savo ruožtu investicinių sandorių srityje, nepaisant rinkoje nusistovėjusių ir stabilią būseną pasiekusių nuotaikų, ryškesnių procesų 2011 metais nebuvo užfiksuota.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2011 metais, palyginti su 2010, komercinių patalpų plėtros apimtys buvo trečdaliu didesnės. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo įgyvendinti biurų, prekybinių ir sandėliavimo patalpų projektai, kurių bendras naudingas plotas siekia 70 000 m2. Tai yra beveik 6 kartus mažiau nei buvo pastatoma kasmet 2007-2009 m. laikotarpiu. Tokią situaciją suformavo natūrali plėtotojų reakcija į procesus, vykstančius tiek pačioje NT rinkoje, tiek ir visos šalies ekonomikoje. „Šiandien projektų įgyvendinimas pradedamas tik turint išankstines garantijas dėl statomo objekto užimtumo, t.y. sudarant išankstines nuomos sutartis ar kitus reikšmingus susitarimus. Todėl logiška, kad investicijų apimtys į naujų komercinių projektų statybas, kurių perspektyvos yra grindžiamos vien optimistiniu ateities tikėjimu, o nei konkrečiais kontraktais, itin sumenko“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, bendra Vilniaus modernių biurų pasiūla per 2011 m. ūgtelėjo vos 0,5% ir pasiekė 446 500 m2. Naujos pasiūlos trūkumas lėmė teigiamus biuro patalpų užimtumo pokyčius. Paskutinįjį 2011 m. ketvirtį Vilniuje biuro patalpų vakansijos lygis sumažėjo nuo 9,4% iki 8,8%. 2010 m. pabaigoje šis rodiklis sudarė 10,2%. Bendras laisvų biuro patalpų plotas 2011 m. pabaigoje Vilniuje sumažėjo iki 39 400 m2. Kaune bendras laisvų modernių biuro patalpų lygis sumažėjo nuo 6,3% iki 5,4% ir dabar laisvų patalpų kiekis sudaro 4 100 m2, o Klaipėdoje neužimtumas smuktelėjo nuo 18,6% iki 17,5% ir sudarė 10 600 m2 laisvo ploto jau pastatytuose verslo centruose. 2011 metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo atidarytas vos vienas 2 300 m2 naujas biurų pastatas „Evita“.

Kaip ir buvo prognozuota, biurų nuomos kainų augimas tęsėsi ir 2011 metais. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje jos ūgtelėjo 6-11% (2-3 Lt/m2). Šiuo metu Vilniuje A klasės biurų nuoma siekia nuo 38 iki 48 Lt/m2, B klasės – 24-36 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje biurų nuomos kainų lygis yra labai panašus: A klasė – 22-38 Lt/m2 ir B klasė – 12-22 Lt/m2. Kainų augimą 2011 metais lėmė ne tik gerėjantys įmonių veiklos rezultatai ar mažėjantis laisvų patalpų kiekis, bet ir sąlyginai žemas kainų lygis, ypač Kaune ir Klaipėdoje.

Po ilgesnės pertraukos teigiamos permainos stebimos ir sandėliavimo patalpų rinkoje, kur buvo įgyvendinti keletą naujų didesnių projektų. „Ober-Haus“ duomenimis, bendras modernių sandėliavimo patalpų kiekis Vilniaus mieste ir jo apylinkėse per 2011 m. išaugo 5,5% ir dabar siekia 372 400 m2 naudingo sandėliavimo ploto, Kaune ir jo apylinkėse šis rodiklis siekia 190 700 m2. Klaipėdoje ir jos apylinkėse 2011 m. pabaigoje bendras modernių sandėliavimo patalpų plotas sudarė 141 900 m2. Kituose Lietuvos didmiesčiuose naujų projektų per praėjusius metus nebuvo įgyvendinta.

Sandėliavimo patalpų nuomos kainos 2011 metais taipogi rodė teigiamus pokyčius. Per praėjusius metus naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose vidutiniškai išaugo 10-15%. Šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 10–15 Lt/m2, o senos – už 4–9 Lt/m2. Kaune nauji sandėliai – 11–14 Lt/m2, seni – 4–8 Lt/m2, o Klaipėdoje naujos sandėliavimo patalpas nuomojamos už 9-14 Lt/m2, seni sandėliai už 4-8 Lt/m2.

„Ober-Haus“ specialistų duomenimis, 2011 metais buvo sudaryti 5 didesni investiciniai sandoriai, kurių metu Lietuvoje įsigyta beveik 81 000 m2 bendro ploto modernių komercinės paskirties patalpų. Viso įsigyto turto vertė sudaro apie 230 mln. litų. Didžiausias 2011 m. sandoris – jau antrą kartą parduotas prekybos centras „Babilonas I“ Panevėžyje, kurį už 83,2 mln. Lt iš Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės įsigijo Suomijos investicinė bendrovė. Beje, buvęs investuotojas pardavė prekybos centrą ketvirtadaliu mažesne kaina, nei buvo sumokėta 2006 m.

Pasak S. Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo, nepaisant stabilios situacijos komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje, investicinių sandorių apimtys didesnių augimo tempų dar nerodo. Be to, priduria „Ober-Haus“ specialistas, kai kurie 2010-2011 metų investiciniai sandoriai buvo sudaryti nesant natūralioms rinkos sąlygomis: „Dalis turto buvo priverstinai parduota varžytinėse arba esant tam tikriems specifiniams susitarimams tarp pirkėjo ir pardavėjo, pavyzdžiui tarpusavio skolų užskaitymai, paskolų refinansavimas ir pan.“. Pasak S. Vagonio, labai tikėtina, kad ir 2012 metais bus užfiksuota tokių „netradicinių“ sandorių, kadangi stambieji užsienio ar vietos investuotojai vis dar atsargiai žvelgia į Lietuvos investicijų rinką bei nėra pasirengę mokėti kainos, kurios dažnai tikisi pardavėjai.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistai pastebi, kad ilgą laiką pagrindinėse miestų gatvėse stovėjusių tuščių prekybinių patalpų savininkai jau lengviau randa naujus nuomininkus ar pirkėjus. Patrauklios šių patalpų nuomos kainos ir platus pasirinkimas paskatino prekybinėse miestų gatvėse rastis naujoms prekybos vietoms: „Tuščiose erdvėse dažniausiai kuriasi gurmaniško ar greito maisto parduotuvės, kavinės, naktiniai barai ir pan. Prieš 5-10 metų prekybinėse miestų gatvėse dominavę drabužių, avalynės pardavėjai šiuo metu savo pirkėjų ieško prekybos centruose“, – kalba Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2011 m. prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse gatvėse Vilniuje ir Kaune vidutiniškai išaugo 10%, o kai kur augimas siekė net ir 15-20%. Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje nuomos kainų lygis per metus iš esmės nepakito. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse šiuo metu siekia apie 40-110 Lt/m2, Kaune – 25-65 Lt/m2, Klaipėdoje – 20-40 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 15-30 Lt/m2.

Savo ruožtu, veikiantys didieji šalies prekybos centrai per praėjusius metus didino savo apyvartas bei sugebėjo pritraukti naujų nuomininkų. Vilniaus prekybos centrų bendras laisvų patalpų lygis per 2011 m. sumažėjo nuo 4,5% iki 3,7%. „Nepaisant nemažos konkurencijos bei gana neapibrėžtos ekonominės situacijos, Lietuvos rinka domina naujus žaidėjus. Pažvelkime, kokie šios rinkos gigantai žvalgosi į Lietuvą: IKEA, Lidl. Akivaizdu, kad mūsų perspektyvos išties konkurencingos“, – teigia S. Vagonis. Vienas stambiausių Europos prekybos tinklų „Lidl“ paskelbė sugrįžtanti į Lietuvos rinką ir 2013 m. Alytuje atidarys savo pirmąjį prekybos centrą, o Vilniuje frančizės principu planuojama atidaryti pirmąjį Baltijos šalyse vienos žymiausių pasaulyje baldų gamintojos IKEA prekybos centrą, kurio plotas sieks apie 25 000 m2.

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad 2011 metų pradžioje Klaipėdoje duris atvėrė 6 200 m2 bendro ploto prekybos centras „Liepa“, Kaune – 14 000 m2 ploto „Ermitažas“ ir 5 000 m2 „PROMO Cash&Carry“ prekybos centras, o „Moki-Veži“ atidarė 6 000 m2 ploto apdailos ir statybinių medžiagų prekybos centrą Panevėžyje. Vilniuje atidaryti du panašaus dydžio (virš 4 000 m2) „Maxima XX“ prekybos centrai, o 2011 m. pabaigoje duris atvėrė ir 3 200 m2 ploto „Norfa XXL“. Pasak S. Vagonio, praėję metai nepasižymėjo itin stambių naujų prekybinių objektų gausa, tačiau plėtros tendencijos šiame segmente – labai aiškiai apibrėžtos: „Žvelgiant į šiuos projektus, akivaizdu, kad šiuo metu pagrindinė investicijų kryptis – atskirų prekybos tinklų plėtra, o ne didesni skirtingų nuomininkų prekybos kompleksai“.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų sausio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo nežymią kainų korekciją žemyn Vilniuje ir Taline, Rygoje kainos liko nepakitusios, tuo tarpu Varšuvoje stebimas lengvas 0,5 proc. butų kainų kilimas. Ryškiausias kainų kritimas sausio mėnesį buvo fiksuojamas Taline – 2,6 proc., Vilniuje kainos kito vos 0,1 proc.

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad didžiausi metiniai butų kainų pokyčiai fiksuojami Estijos sostinėje: Taline butų kainos, palyginti su 2010 metų sausio mėnesiu, pakilo 7,7 proc. Rygoje metinis augimas siekia 4,9 proc., Vilniuje – 1,0 proc. Tuo tarpu Varšuvoje metinis butų kainų pokytis yra neigiamas – 1,5 proc.

Sausio mėnesį aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau iš lieka Vilniuje – 1201 EUR/ kv. m . Toliau rikiuojasi Talinas, kur vidutinė kaina siekia 1036 EUR/kv. m . Latvijos sostinėje Rygoje buto vidutinė vieno kvadratinio metro kaina sudaro 969 EUR. Lenkijos sostinėje – 1951 EUR/kv. m .

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris tiek trijose Baltijos šalių sostinėse, tiek ir Varšuvoje buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų sausio mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 58,3 proc. Taline nuosmukis siekia 39,3 proc., Vilniuje – 39,4 proc., Lenkijos sostinėje Varšuvoje – 10,4 proc.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.