Po itin nerezultatyvių 2024 metų Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje 2025 metais jau fiksuojamas augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 183 mln. eurų. 2025 metų pirmojo pusmečio investicijų apimtys yra 137% didesnės, palyginti su 2024 metų pirmuoju pusmečiu, ir 21% didesnės, palyginti su 2024 metų antruoju pusmečiu. Tačiau nepaisant fiksuojamo apimčių augimo, investicinių sandorių rinkoje ir toliau iš esmės dominuoja vietinis kapitalas bei smulkūs ir vidutinio dydžio sandoriai, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje.

Išlieka itin aukštas susidomėjimas nedidelio formato parduotuvėmis

Panašiai kaip ir 2024 metais, 2025 metų pirmąjį pusmetį vidutinė įsigyto objekto vertė buvo tik šiek tiek didesnė nei 7 mln. eurų, o didžiausio sandorio vertė neviršijo 30 mln. eurų. „Didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui buvo išleista 86 mln. eurų arba 47% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Šiame segmente taip pat sudarytas didžiausias šių metų pirmojo pusmečio investicinis sandoris“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Po LR konkurencijos tarybos pritarimo vykdyti koncentraciją, 2025 metų viduryje buvo baigtas investicinis sandoris, kuriuo investicijų bendrovė „NDX Group“ Kaune įsigijo daugiau nei 13.000 kv. m ploto prekybos centrą „Savas“. 2004 metais atidarytas prekybos centras priklausė nekilnojamojo turto plėtros įmonei „Hanner“. Sandorio suma nebuvo skelbiama, tačiau finansinėje atskaitomybėje nurodoma šio turto vertė yra apie 30 mln. eurų.

Kitas didesnis sandoris buvo sudarytas Šiauliuose, kur į nekilnojamąjį turtą investuojanti lietuviško kapitalo įmonė „Mažoji Venecija“ įsigijo virš 11.000 kv. m ploto prekybos centrą „Arena“. Gegužių g. veikiantis prekybos centras, kuriame įsikūrusios įvairios įmonės, buvo parduotas už 11 mln. eurų. Kaip ir ankstesniais metais, prekybinių patalpų segmente didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukė nedidelio formato parduotuvės (1,500–4,000 kv. m), kuriose dažniausiai įsikūrę pagrindiniai maisto prekių tinklai. Vien per 2025 metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyti net 9 tokio formato objektai (per 2024 metus – 10 objektų).

Sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektams teko trečdalis pirmojo pusmečio investicijų

Gausiomis investicijomis šių metų pirmąjį pusmetį pasižymėjo sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektų segmentas, kuriame įsigijimai sudarė 33% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Didžiausi sandoriai sudaryti šių metų pirmąjį ketvirtį, kuomet investicijų bendrovės „Prosperus“ valdomas fondas už 26 mln. eurų įsigijo „VMG Grupės“ pramonės inovacijų parko pastatą „VMG Technics R&D Park“ Klaipėdos rajone. Po pardavimo beveik 21.000 kv. m ploto pastatą toliau nuomosis „VMG Technics“. Tas pats „Prosperus“ valdomas fondas iš investicijų valdytojos „Eften Capital“ įsigijo ir sandėliavimo pastatus Kaune. „Eften Capital“ valdomas fondas šiuos daugiau nei 28.000 kv. m ploto sandėlius Terminalo g. buvo įsigijęs 2017 metais ir šiais metais pardavė už šiek tiek daugiau nei 18 mln. eurų. Kiti mažesni (iki 8 mln. eurų vertės) objektai buvo įsigyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose.

Investuotojų susidomėjimas biurų segmentu išlieka menkas

Neįprastai mažomis investicijų apimtimis pasižymėjo biurų segmentas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per šių metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyta biurų paskirties objektų už 36 mln. eurų arba 20% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Šiame segmente buvo sudarytas tik vienas didesnis sandoris, kuomet Lietuvos investicijų bendrovei „Groa Capital“ priklausanti įmonė Vilniuje įsigijo „Meraki“ verslo centrą. Skelbta, kad investicijų bendrovės „Northern Horizon Capital“ valdomas fondas daugiau nei 8.000 kv. m ploto verslo centrą su tolimesnės plėtros galimybe pardavė už maždaug 16 mln. eurų. Kiti mažesni administracinės paskirties objektai (iki 5 mln. eurų vertės) buvo įsigyti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

„Itin išplėtotas šalies sostinės biurų sektorius, kuris rinkai gali pasiūlyti jau beveik 1,2 mln. kv. m ploto šiuolaikiškų biuro patalpų, yra vienas pagrindinių komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių sektoriaus variklių. Tačiau pastaraisiais metais biurų sektorius susidūrė su nemažais iššūkiais – vangesnė nuomininkų plėtra ir augantis laisvų patalpų lygis – kurie sulaiko potencialius biurų pirkėjus nuo aktyvesnių sprendimų ir tuo pačiu blogina bendrus investicijų apimčių rodiklius į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą šalyje“, – sako R. Reginis.

Šių metų pirmąjį pusmetį 90% visų investicijų – iš Lietuvos

Šiais metais investicijų apimtys augo išskirtinai dėl vietinio kapitalo, kadangi dar nėra jokių ženklų, kad iš Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos atsitraukę užsienio investuotojai artimiausiu metu galėtų sugrįžti. „Ober-Haus“ duomenimis, 2022–2024 metais lietuvių valdomo kapitalo dalis investiciniuose sandoriuose šoktelėjo iki 73–82%, o 2025 metų pirmąjį pusmetį ši dalis sudarė net 90%. Pavyzdžiui, 2012–2021 metų laikotarpiu vietinių investuotojų dalis siekė tik 37%.

Pasak R. Reginio, nekilnojamojo turto objektų pardavėjams tai nėra gera žinia, kadangi rinka susiduria su likvidumo problema, kuomet potencialių pirkėjų ratas yra pastebimai susitraukęs, o lūkesčiai dėl investicinės grąžos išaugę. „Ir ypač tai aktualu norintiems parduoti stambesnius objektus, kadangi tik nedidelė dalis vietinių investuotojų tokius objektus yra pajėgūs įsigyti. Todėl šiuo metu parduodamų didelių objektų pirkėjai galėtų būti geru investicinių sandorių rinkos krypties indikatoriumi – ar ir toliau turime pasikliauti vietiniu kapitalu, ar jau sugrįžta užsienio investuotojų pasitikėjimas mūsų regionu“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,7% (2025 metų gegužę metinis augimas siekė 6,4%).

2025 metų birželio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,6%, 1,0%, 0,9%, 0,5% ir 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.768 Eur (+17 Eur/m²), 1.926 Eur (+19 Eur/m²), 1.816 Eur (+16 Eur/m²), 1.212 Eur (+7 Eur/m²) ir 1.192 Eur (+8 Eur/m²).

Per metus (2025 metų birželio mėnesį, palyginti su 2024 metų birželio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,8%, Kaune – 8,4%, Klaipėdoje – 7,6%, Šiauliuose – 7,2% ir Panevėžyje – 8,1%.

„Šiais metais įspūdingus atsigavimo rezultatus rodanti šalies būsto rinka pasižymi ne tik išaugusiomis būsto pardavimo apimtimis, bet ir paspartėjusiu kainų augimu. Nors 2025 metų birželį šalyje būsto sandorių skaičius, palyginti su šių metų gegužės mėnesiu, smuktelėjo 13%, tačiau metinis augimo tempas ir toliau išlieka dviženklis. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų birželį šalyje namų įsigyta 13% daugiau, o butų – 16% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais.

Tebesitęsiantis Euribor palūkanų normų mažėjimas sugrąžino būsto pirkėjus į paskolų rinką, kurioje ir toliau fiksuojamos rekordinės naujų būsto paskolų apimtys. Lietuvos banko duomenimis, naujai sudarytų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma per metus sumažėjo 1,7 procentinio punkto – iki 3,73 proc. Tuo tarpu šalyje per mėnesį suteiktų naujų būsto paskolų apimtys pastaraisiais mėnesiais jau viršijo 270–280 mln. eurų. 2025 metų sausį–gegužę iš viso suteikta naujų būsto paskolų už 1,29 mlrd. eurų arba 69 proc. daugiau nei per tą patį 2024 metų laikotarpį.

Tačiau sparčiai atsigavusi būsto rinka taip pat lėmė ir paspartėjusį butų pardavimo kainų augimą 2025 metų antrąjį ketvirtį. Jeigu per šių metų pirmąjį ketvirtį butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose augo 1,5 proc., tai antrąjį ketvirtį jau fiksuojamas 3,6 proc. kainų augimas. Akivaizdus kainų augimas yra matomas analizuojant tipinio senesnės statybos būsto segmentą, kuris yra pats didžiausias ir populiariausias tarp pirkėjų. Pavyzdžiui, 2025 metų pirmąjį ketvirtį pirkėjai už senos statybos dviejų kambarių butą populiariausiuose Vilniaus mikrorajonuose vidutiniškai mokėjo 102.000 eurų, o šių metų antrąjį ketvirtį – jau 109.000 eurų. Nors pastaruoju metu mažėjančios palūkanos ir augančios gyventojų pajamos gerina galimybes įsigyti būstą, spartesnis būsto kainų augimas gali sulėtinti įperkamumo rodiklių gerėjimą“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė 

Nuo liepos 1 d. Vilniuje dviem trečdaliais pabrangęs trumpalaikis ir ilgalaikis automobilių statymas gatvėse neišvengiamai netrukus padidins ir ties biurais įrengtų ar privačių stovėjimo aikštelių paslaugų kainas. Visgi norui darbą pasiekti automobiliu nemažėjant, naujos kainos pirmiausia virs papildomomis išlaidomis ir įtampomis arba išradingų sprendimų paieškomis.

Nepaisant siekių miestuose skatinti tvarų gyventojų judėjimą, Vilniaus biurų rinka rodo, kad tai kol kas neveikia. Nors „Ober-Haus“ vykdomų derybų dėl biurų nuomos praktikoje „parkingas“ nėra lemiamas faktorius, tai neabejotinai yra vienas iš svarbiausių nuomininkų klausimų. Ir tai nėra asmeninės vadovų užgaidos ar privilegijos – konkurencingoje darbo rinkoje įmonės tiesiog siekia atliepti realius darbuotojų poreikius. 

Brangstanti žemė, kintantys reglamentai, projektavimo aplinkybės ir kitos priežastys lemia tai, kad vietų automobiliams šalia verslo centrų iš tikrųjų mažėja. Dar prieš 2 dešimtmečius didieji vystytojai centriniuose verslo rajonuose turėjo galimybių pasistatyti dideles daugiaaukštes aikšteles, leidusias nuomininkams automobilius statyti nemokamai, ribojant nebent vienai įmonei skiriamų vietų skaičių – „Ober-Haus“ skaičiavimais, tuo metu tekdavo 1 vieta 25-40 kv. m nuomojamam biuro plotui arba dukart daugiau nei dabar. Didėjant automobilių skaičiui, verslo centrų valdytojai jų stovėjimą apmokestino, o įmonėms dedikuotas vietas pakeitė laisvas automobilių statymas nuskaitant konkrečiam nuomininkui priklausančių automobilių numerius. 

Keitėsi ir patys darbuotojų įleidimo į aikšteles principai: vardinius leidimus nuo šio dešimtmečio pradžios Vilniuje pakeitė „pirmesnis-gudresnis“ metodika, kai įmonės į sistemą gali įvesti neribotą kiekį valstybinių numerių, tačiau užtvaras pakeliamas tik neviršijus nuomininkui numatyto limito. Kalbant apie jį, naujausiuose verslo centruose viena stovėjimo vieta šiuo metu dažniausiai skiriama 50-70 kv. m nuomojamo ploto. Kitaip tariant, vietos automobiliui biuro „parkinge“ gali tikėtis statistiškai tik maždaug kas 5-7 įmonės darbuotojas. Savo ruožtu stovėjimo vietos kaina pastaraisiais dešimtmečiais augo sparčiau nei pačių biurų nuoma ir šiandien centriniuose Vilniaus verslo rajonuose siekia apie 75-150 Eur/mėn., o atskirais atvejais ir dar brangiau. Tiesa, tolstant nuo miesto centro, B klasės biuruose stovėjimo vieta gali kainuoti jau 35-60 Eur/mėn. 

Biurų plėtotojai mielai patenkintų visą nuomininkų poreikį, tačiau tai labai dažnai prasilenkia su komerciniais verslo centrų plėtojimo tikslais: antžeminės automobilių aikštelės įeina į galimą sklypo užstatymo plotą, todėl jų atsiperkamumas nė iš tolo neprilygsta pastatams, o didelių požeminių aikštelių statyba yra techniškai sudėtinga ir brangi. Be to, automobilių stovėjimas nėra pagrindinis biurų valdytojų verslas, todėl dalis jų savo aikštelių valdymą apskritai perduoda privatiems operatoriams: tai vairuotojams leidžia naudotis nuomininkams priskirtu vietų limitu, kurį viršijus galima tiesiog mokėti valandinį įkainį kaip bet ir kuriam kitam pastato svečiui. 

Gyventojai ir verslas nuolat didėjančią „parkingo“ problemą sprendžia pačiais įvairiausiais būdais: sudarinėja dirbančių iš namų ar biuro grafikus, leidžia darbuotojams tartis ir planuoti kas konkrečią dieną naudosis biuro aikštele, skatina kolegas kooperuotis atvykstant vienu automobiliu ir pan. Dar kiti ieško galimybių atitinkamoje stovėjimo rinkliavų zonoje deklaruoti savo gyvenamąją vietą (fiziniai asmenys gali gauti reikšmingas lengvatas). Ypatingą dėmesį verslo centrai ir jų nuomininkai jau kurį laiką skiria dviračių ir paspirtukų saugykloms, atitinkamai dušams ir persirengimo kambariams bei kitoms alternatyvų transportą palaikančioms priemonėms bei vidinėms jį skatinančioms iniciatyvoms. Kai kurios įmonės darbuotojams pilnai ar dalinai kompensuoja viešojo transporto, automobilių dalijimosi ar pavėžėjimo paslaugas.

Visgi tiems darbuotojams, kurie nenori ar, dažniau, negali atsisakyti automobilio, neretai apmokamas stovėjimas gatvėse ar privačių operatorių valdomose aikštelėse. Ir būtent šiam segmentui naujausias Vilniaus tarifų padidinimas turės didžiausios įtakos. Nuo liepos 1 d., po 8 metų pertraukos vidutiniškai 60 proc. brangsta ne tik valandiniai savivaldybės reguliuojami stovėjimo įkainiai, bet ir biurų darbuotojams aktualūs ilgalaikiai leidimai. Mėnesio rinkliavos galimybę taikančiose geltonojoje ir žaliojoje zonoje statymas pabrango iki atitinkamai 110 ir 55 Eur/mėn., o rezervuotos stovėjimo vietos mėlynojoje ir raudonojoje zonose – iki 525 ir 840 Eur/mėn.

Neabejotina, kad reaguojant į augančius vairuojančiųjų srautus ir didėjantį automobilių statymo poreikį, įkainiai netrukus išaugs privačių operatorių valdomose aikštelėse bei verslo centrų valdomuose automobilių statymo plotuose. Taigi, iš esmės nesikeičiant kelionių į biurus būdams, visi šie pokyčiai pirmiausia virs papildomomis verslo sąnaudomis, kurias ne kiekviena įmonė galės tiesiogiai prisiimti.

Deja, lengvų ir greitų sprendimų šiuo klausimu nėra, todėl po atostogų sezono Vilniaus darbuotojai ir darbdaviai vėl pradės garsiau diskutuoti apie transporto iššūkius. Biurų ieškantiems nuomininkams patariame nuodugniai išnagrinėti visas potencialias automobilių statymo galimybes dominančiame verslo centre ir jo kaimynystėje. Pavyzdžiui, šiandien dar galima tartis su patalpų valdytojais dėl papildomų laikinų statymo vietų su protingu įspėjimo apie nutraukimą terminu. Be to, ir pačiose įmonėse visada yra erdvės komunikacijai su darbuotojais, naujoms technologijoms ar „minkštosioms“ iniciatyvoms.

Vis dėlto trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu dėl šių naujovių labiausiai tikėtina nauja išlaidų ir įtampos banga. Tačiau šią energiją darbuotojams ir darbdaviams nukreipus į viešas diskusijas apie miesto ir jo transporto planavimą, esminiai pokyčiai galėtų vykti greičiau. Europos kontekste nei Vilnius, nei vilniečiai nėra išskirtiniai – daugelio Europos sostinių ir didžiųjų miestų atvejais stovėjimo vietų visiems nuomininkams neužtenka. Todėl miestuose pirmiausia būtinos sisteminės sąlygos mažesniam kasdieniam automobilių poreikiui ir realiai konkurencingos susisiekimo alternatyvos.

Vilniuje, šiaurinėje Pašilaičių dalyje, prasidėjo naujo gyvenamojo projekto „Pašilaičių SOLO“ statybos. Vos 40 butų turintis penkių aukštų daugiabutis išsiskiria jaukia atmosfera, racionaliai suplanuotais būstais ir itin patogia vieta mieste.

„Šis projektas – puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško patogaus ir ramesnio gyvenimo mieste. Mažesnis gyventojų skaičius, aukščiausia A++ energinė klasė, grindinis šildymas ir tvarkinga aplinka kuria tvarių, kokybiškų namų pojūtį. Čia apgalvota kiekviena detalė – kad šiuolaikinis žmogus jaustųsi patogiai – nuo būsto išplanavimo iki vietos kasdieniams patogumams“, – sako Marius Čiulada, projekto pardavimo vadovas.

Pirkėjams siūlomi 1–4 kambarių butai (nuo 31 iki 77 m²), visi su balkonais arba terasomis. Butai parduodami su daline apdaila, tačiau pirkėjai turės galimybę rinktis ir pilnos apdailos variantą.

Požeminėje ir antžeminėje aikštelėse suplanuotas automobilių parkavimas, vietos elektromobiliams, įrengiami sandėliukai. Kieme bus įrengta poilsio zona ir žaidimų aikštelė vaikams.

„Pašilaičių SOLO“ projektą įgyvendina patyrusi generalinės rangos įmonė UAB „Hiltus“, užtikrinanti kokybę ir ilgaamžiškus sprendimus kiekviename statybos etape. Projekto pardavimu ir rinkodara rūpinasi Ober-Haus komanda.

Projektas vystomas adresu Tarandės g. 2B, vos kelių šimtų metrų atstumu nuo viešojo transporto, prekybos centrų, darželių ir mokyklų. Patogų susisiekimą su miesto centru garantuoja Ukmergės gatvė bei Vakarinis aplinkkelis.

Planuojama statybų pabaiga – 2026 m. pirmasis ketvirtis.

Daugiau informacijos apie projektą: www.pasilaiciusolo.lt

Tarpininkaujant Ober-Haus, už beveik 2 mln. parduotas gamybinis-administracinis kompleksas, esantis vakarinėje Vilniaus dalyje, Titnago g. Daugiau nei 3600 m² ploto objektą įsigijo langų gamybos bendrovė UAB „Almeca“. Naujasis savininkas objektą pritaikė savo veiklai ir čia šiuo metu jau vykdoma gamyba.

„Nepaisant kiek vangesnės komercinio NT rinkos pastaraisiais metais, šis kompleksas sulaukė nemažo susidomėjimo – jį aktyviai vertino įvairių veiklų įmonės, ieškančios erdvių gamybai, sandėliavimui ar mišrioms reikmėms. Titnago gatvė pasižymi patogia lokacija tiek susisiekimo, tiek logistikos požiūriu, todėl tokio tipo objektai išlieka patrauklūs“, – sako Remigijus Valickas, Ober-Haus komercinio NT projektų vadovas.

Pasak jo, pastaruoju metu rinkoje stebimas susidomėjimas turtu, kurį galima greitai pritaikyti individualiems veiklos poreikiams – ypač gamybos, logistikos ar paslaugų sektoriuose. Tokie objektai, nors ir reikalaujantys investicijų į atnaujinimą, suteikia verslams daugiau lankstumo ir galimybę greičiau pradėti veiklą.

„Matome augantį kapitalą kaupiančių įmonių srautą Lietuvoje, tad šis sandoris – geras to pavyzdys. Būti šio augimo dalimi – mums svarbus įsipareigojimas ir motyvacija veikti toliau“, – papildo R. Valickas.

2024 metais Ober-Haus Lietuvoje pasiekė 5,4 mln. eurų (be PVM) apyvartą. Nors pernai rinkos aktyvumas buvo nuosaikesnis, nei tikėtasi, šiuos metus įmonė pradėjo vienais geriausių rezultatų per visą savo veiklos istoriją. Augimą lėmė tiek būsto, tiek komercinio NT rinkos atsigavimas, kuris įsibėgėjo ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki šiol.

„2024 metai buvo nuosaikaus augimo metai. Nekilnojamojo turto (NT) rinka 2024 metų pirmoje pusėje buvo gana vangi – ekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas lėmė labai atsargų pirkėjų ir apskritai NT dalyvių elgesį. O apsukas rinka didinti pradėjo tik nuo ankstyvo rudens. Būtent tuo aukštesniu greičiu pabaigėme praėjusius ir pradėjome šiuos metus – dviženkliu augimu, o pavyzdžiui, būsto pardavimo segmente, uždarę šių metų gegužę, turime maždaug 50 proc. augimą“, – sako Audrius Šapoka, Ober-Haus generalinis direktorius.

2024 metais Ober-Haus Lietuvoje suteikė 11.500 paslaugų. Pernai įmonė įvykdė beveik 1.000 gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto pardavimo bei 500 nuomos sandorių, atliko 10.000 turto vertinimo ataskaitų, vertinimo ekspertizių ir konsultacijų klientams.

„Naujų būsto projektų atžvilgiu planuojame augimą ir šalia jau suformuoto projektų portfelio pradėsime dar bent 12 naujų projektų pardavimą. Kiekvienais metais atstovaujame apie 15–20 skirtingų projektų, o iki šiol dirbome su daugiau nei 220 įvairių NT projektų. Todėl turime sukaupę didžiulę patirtį ir gerai suprantame ne tik, kaip reikia juos įvesti į rinką, parduoti ar reklamuoti, bet dar svarbiau – projektuoti: kokius techninius, architektūrinius ir inžinerinius sprendimus įgyvendinti, kad jie atsipirktų ir duotų didžiausią papildomą grąžą. Ir priešingai – ko nedaryti, kad ir taip jautrios statybų sąnaudos būtų suvaldytos.

Komercinio NT atžvilgiu žinome savo stipriąsias puses – vietos rinkos išmanymą ir ypač glaudų santykį su vietiniu verslu. Biurų nuomos rinkoje auginame savo rinkos dalį. Prie tokio tvaraus augimo iš tikro prisideda ir verslo principų laikymasis, gebėjimas duoti ir laikytis žodžio – klientai to tarpininkavimo versle labai pasigenda. Tuo labai džiaugiuosi, nes iš tiesų esame ilgalaikių partnerysčių kūrėjai.

Vertinimo segmente užsakymų srautas taip pat auga kartu su aktyvėjančia būsto rinka ir stambių verslo klientų prisitraukimu – kasmet jų srautas padidėja po maždaug 10%. Esame užtikrinti ir ramūs dėl vertinimo ataskaitų kokybės – tiek tiesioginiai klientai, tiek visi didieji bankai ir kitos kredito bendrovės priimančios mūsų vertinimus, tai supranta ir ypač vertina.

Esu tikras, kad šie metai NT rinkai, o ypač būsto ar vidutinio dydžio investicinių sandorių segmentuose, bus labai aktyvūs, o daugiausiai iš jų pasiims tie, kurie iš tikro turi stiprią komandą ir yra nepaprastai darbštūs“, – pasakoja A. Šapoka.

Ober-Haus Lietuvoje veikia nuo 1998 metų ir turi biurus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose, kur veiklą vykdo daugiau nei 140 nekilnojamojo turto ekspertų. Įmonė teikia nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimo, tarpininkavimo perkant, parduodant ir nuomojant nekilnojamąjį turtą, turto valdymo bei rinkos tyrimų paslaugas.

Pristatome metinę Baltijos Lietuvos (Vilniaus) nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą 2025, apimančią investicinių sandorių, biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas.

Visa apžvalga (PDF): Metinė Lietuvos/Vilniaus NT rinkos apžvalga 2025 (anglų kalba)

Gegužės 31 dieną „e-market city“ verslo miestelyje Vilniuje vyko jau antrasis automobilių gerbėjams skirtas renginys – LEARN & SHINE by Detailer Place 2025.

Dalyviai galėjo iš arti apžiūrėti išskirtinių japoniškų, klasikinių ir „stance“ automobilių ekspoziciją, susipažinti su automobilių priežiūros naujovėmis, priemonėmis ir jų galimybėmis. Didelio susidomėjimo sulaukė produktų demonstracijos, interaktyvūs žaidimai, prizai, lenktynių simuliatoriai, o jauki poilsio zona ir gera muzikinė atmosfera leido praleisti dieną turiningai ir maloniai.

Renginys tapo ne tik susitikimo vieta automobilių mylėtojams, bet ir puikia proga lankytojams susipažinti su pačiu „e-market city“ projektu – šiuolaikišku verslo miesteliu, kuriame šiuo metu baigiamas antrasis statybų etapas.

Kviečiame registruotis susitikimui ir iš arčiau susipažinti su nuomos galimybėmis verslui – www.emarketcity.lt

Baltijos šalių būsto rinka šiandien – įvairiapusė, segmentuota ir pradedanti atsigauti. Tuo galėjome įsitikinti įvykusiame Verslo žinios 2025 m. Baltijos šalių NT investicijų forume, kuriame gyvenamojo NT ekspertai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos aptarė rinkos pokyčius, investavimo galimybes ir naujausias tendencijas, o Raimondas Reginis, Ober-Haus rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims, pristatė Baltijos šalių būsto rinkos tendencijas ir papasakojo, kokių pokyčių laukti šiemet.

„2025 metų pradžios rodikliai jau nekelia abejonių dėl Baltijos šalių būsto rinkos atsigavimo. Augant būsto įperkamumui, pirkėjai jaučiasi vis tvirčiau ir aktyviau priima sprendimą dėl būsto įsigijimo. Nuosekliai augantį būsto sandorių skaičių bei didėjančias naujų būsto paskolų apimtis turėtume fiksuoti ir antroje šių metų pusėje.

Tačiau nepaisant teigiamų bendrų tendencijų, Baltijos šalyse būsto rinkos atsigavimo tempas ir bendros nuotaikos vis dar skiriasi. Didžiausias pasitikėjimas būsto rinka ir sparčiausias jos atsigavimas fiksuojamas Lietuvoje ir ypač jos sostinėje. Kuklesni Rygos ir Talino būsto rinkos atsigavimo rodikliai rodo, kad plėtotojai šiuose miestuose turi itin tiksliai įvertinti pirkėjų galimybes ir tolimesnę investicijos kryptį. Pavyzdžiui, naujas kokybiškas ekonominės klasės būstas ar rekonstrukcijos būdu įgyvendinami projektai gali pasiūlyti pirkėjams būstą už priimtiną kainą. Todėl tikėtina, kad šiuose miestuose plėtotojai artimiausiu metu koncentruosis į tokio būsto plėtrą bei lauks spartesnio būsto rinkos atsigavimo“, – renginio metu kalbėjo Raimondas Reginis.

Taip pat svarbu siekti didesnio veiklos efektyvumo bei išnaudoti miestuose esantį plėtros potencialą. Visa būsto rinka pastoviai keičiasi, todėl investuotojai ir plėtotojai taip pat turi prisitaikyti prie kintančių būsto pirkėjų ar nuomininkų poreikių bei ieškoti naujų investicinių galimybių.

„Matome, kaip per pastaruosius kelis dešimtmečius Baltijos šalių būsto rinka išsiplėtė ir ieškantiems būsto atsiranda platesnės įvairaus būsto pasirinkimo galimybės: įvairaus ploto ir formų namai miestų pakraščiuose, ekonominės ir brangesnės klasės naujos statybos daugiabučiai skirtingose miesto vietose, senų pastatų/teritorijų rekonstrukcijos/konversijos projektai, istorinių pastatų centrinėje miesto dalyje atnaujinimas, įvairaus ploto ir suplanavimo būstai išskirtinai nuomai plėtojamuose projektuose ir pan. Todėl dalis investuotojų ir plėtotojų linkę susikoncentruoti tam tikrame būsto segmente, jį visapusiškai pažinti bei taip pasiekti  didesnį veiklos efektyvumą. Senų ir nenaudojamų pastatų atnaujinimas ar veikiančių pastatų funkcijos keitimas taip pat atveria plėtros galimybes tankiau užstatytose miesto zonose, t. y.  investuotojai mažesnėmis sąnaudomis patraukliose miesto vietose gali pasiūlyti naują būstą jo ieškantiems žmonėms“, –  pasakojo R. Reginis.

Atsisiųsti renginio prezentaciją: ČIA

Gegužės 31 d. Vilniuje, „e-market city“ projekte (Eišiškių pl. 36), vyks išskirtinis renginys automobilių entuziastams – LEARN & SHINE by Detailer Place 2025. Tai jau antrasis tokio pobūdžio renginys, kuris suburia automobilių priežiūros profesionalus, entuziastus ir mėgėjus. Renginio metu dalyvių laukia:

• išskirtinių japoniškų, klasikinių ir „stance“ automobilių paroda
• profesionalūs patarimai ir priežiūros produktų demonstracijos
• žaidimai, prizai, lenktynių simuliatoriai
• jauki poilsio zona

Renginys nemokamas ir atviras visiems. Plačiau apie renginio programą – ČIA.

Renginio vieta:  www.emarketcity.lt