
Tarpininkaujant Ober-Haus, už beveik 2 mln. parduotas gamybinis-administracinis kompleksas, esantis vakarinėje Vilniaus dalyje, Titnago g. Daugiau nei 3600 m² ploto objektą įsigijo langų gamybos bendrovė UAB „Almeca“. Naujasis savininkas objektą pritaikė savo veiklai ir čia šiuo metu jau vykdoma gamyba.
„Nepaisant kiek vangesnės komercinio NT rinkos pastaraisiais metais, šis kompleksas sulaukė nemažo susidomėjimo – jį aktyviai vertino įvairių veiklų įmonės, ieškančios erdvių gamybai, sandėliavimui ar mišrioms reikmėms. Titnago gatvė pasižymi patogia lokacija tiek susisiekimo, tiek logistikos požiūriu, todėl tokio tipo objektai išlieka patrauklūs“, – sako Remigijus Valickas, Ober-Haus komercinio NT projektų vadovas.
Pasak jo, pastaruoju metu rinkoje stebimas susidomėjimas turtu, kurį galima greitai pritaikyti individualiems veiklos poreikiams – ypač gamybos, logistikos ar paslaugų sektoriuose. Tokie objektai, nors ir reikalaujantys investicijų į atnaujinimą, suteikia verslams daugiau lankstumo ir galimybę greičiau pradėti veiklą.
„Matome augantį kapitalą kaupiančių įmonių srautą Lietuvoje, tad šis sandoris – geras to pavyzdys. Būti šio augimo dalimi – mums svarbus įsipareigojimas ir motyvacija veikti toliau“, – papildo R. Valickas.

2024 metais Ober-Haus Lietuvoje pasiekė 5,4 mln. eurų (be PVM) apyvartą. Nors pernai rinkos aktyvumas buvo nuosaikesnis, nei tikėtasi, šiuos metus įmonė pradėjo vienais geriausių rezultatų per visą savo veiklos istoriją. Augimą lėmė tiek būsto, tiek komercinio NT rinkos atsigavimas, kuris įsibėgėjo ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki šiol.
„2024 metai buvo nuosaikaus augimo metai. Nekilnojamojo turto (NT) rinka 2024 metų pirmoje pusėje buvo gana vangi – ekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas lėmė labai atsargų pirkėjų ir apskritai NT dalyvių elgesį. O apsukas rinka didinti pradėjo tik nuo ankstyvo rudens. Būtent tuo aukštesniu greičiu pabaigėme praėjusius ir pradėjome šiuos metus – dviženkliu augimu, o pavyzdžiui, būsto pardavimo segmente, uždarę šių metų gegužę, turime maždaug 50 proc. augimą“, – sako Audrius Šapoka, Ober-Haus generalinis direktorius.

2024 metais Ober-Haus Lietuvoje suteikė 11.500 paslaugų. Pernai įmonė įvykdė beveik 1.000 gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto pardavimo bei 500 nuomos sandorių, atliko 10.000 turto vertinimo ataskaitų, vertinimo ekspertizių ir konsultacijų klientams.
„Naujų būsto projektų atžvilgiu planuojame augimą ir šalia jau suformuoto projektų portfelio pradėsime dar bent 12 naujų projektų pardavimą. Kiekvienais metais atstovaujame apie 15–20 skirtingų projektų, o iki šiol dirbome su daugiau nei 220 įvairių NT projektų. Todėl turime sukaupę didžiulę patirtį ir gerai suprantame ne tik, kaip reikia juos įvesti į rinką, parduoti ar reklamuoti, bet dar svarbiau – projektuoti: kokius techninius, architektūrinius ir inžinerinius sprendimus įgyvendinti, kad jie atsipirktų ir duotų didžiausią papildomą grąžą. Ir priešingai – ko nedaryti, kad ir taip jautrios statybų sąnaudos būtų suvaldytos.
Komercinio NT atžvilgiu žinome savo stipriąsias puses – vietos rinkos išmanymą ir ypač glaudų santykį su vietiniu verslu. Biurų nuomos rinkoje auginame savo rinkos dalį. Prie tokio tvaraus augimo iš tikro prisideda ir verslo principų laikymasis, gebėjimas duoti ir laikytis žodžio – klientai to tarpininkavimo versle labai pasigenda. Tuo labai džiaugiuosi, nes iš tiesų esame ilgalaikių partnerysčių kūrėjai.
Vertinimo segmente užsakymų srautas taip pat auga kartu su aktyvėjančia būsto rinka ir stambių verslo klientų prisitraukimu – kasmet jų srautas padidėja po maždaug 10%. Esame užtikrinti ir ramūs dėl vertinimo ataskaitų kokybės – tiek tiesioginiai klientai, tiek visi didieji bankai ir kitos kredito bendrovės priimančios mūsų vertinimus, tai supranta ir ypač vertina.
Esu tikras, kad šie metai NT rinkai, o ypač būsto ar vidutinio dydžio investicinių sandorių segmentuose, bus labai aktyvūs, o daugiausiai iš jų pasiims tie, kurie iš tikro turi stiprią komandą ir yra nepaprastai darbštūs“, – pasakoja A. Šapoka.
Ober-Haus Lietuvoje veikia nuo 1998 metų ir turi biurus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose, kur veiklą vykdo daugiau nei 140 nekilnojamojo turto ekspertų. Įmonė teikia nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimo, tarpininkavimo perkant, parduodant ir nuomojant nekilnojamąjį turtą, turto valdymo bei rinkos tyrimų paslaugas.
Pristatome metinę Baltijos Lietuvos (Vilniaus) nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą 2025, apimančią investicinių sandorių, biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas.
Visa apžvalga (PDF): Metinė Lietuvos/Vilniaus NT rinkos apžvalga 2025 (anglų kalba)

Gegužės 31 dieną „e-market city“ verslo miestelyje Vilniuje vyko jau antrasis automobilių gerbėjams skirtas renginys – LEARN & SHINE by Detailer Place 2025.
Dalyviai galėjo iš arti apžiūrėti išskirtinių japoniškų, klasikinių ir „stance“ automobilių ekspoziciją, susipažinti su automobilių priežiūros naujovėmis, priemonėmis ir jų galimybėmis. Didelio susidomėjimo sulaukė produktų demonstracijos, interaktyvūs žaidimai, prizai, lenktynių simuliatoriai, o jauki poilsio zona ir gera muzikinė atmosfera leido praleisti dieną turiningai ir maloniai.
Renginys tapo ne tik susitikimo vieta automobilių mylėtojams, bet ir puikia proga lankytojams susipažinti su pačiu „e-market city“ projektu – šiuolaikišku verslo miesteliu, kuriame šiuo metu baigiamas antrasis statybų etapas.
Kviečiame registruotis susitikimui ir iš arčiau susipažinti su nuomos galimybėmis verslui – www.emarketcity.lt



Baltijos šalių būsto rinka šiandien – įvairiapusė, segmentuota ir pradedanti atsigauti. Tuo galėjome įsitikinti įvykusiame Verslo žinios 2025 m. Baltijos šalių NT investicijų forume, kuriame gyvenamojo NT ekspertai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos aptarė rinkos pokyčius, investavimo galimybes ir naujausias tendencijas, o Raimondas Reginis, Ober-Haus rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims, pristatė Baltijos šalių būsto rinkos tendencijas ir papasakojo, kokių pokyčių laukti šiemet.
„2025 metų pradžios rodikliai jau nekelia abejonių dėl Baltijos šalių būsto rinkos atsigavimo. Augant būsto įperkamumui, pirkėjai jaučiasi vis tvirčiau ir aktyviau priima sprendimą dėl būsto įsigijimo. Nuosekliai augantį būsto sandorių skaičių bei didėjančias naujų būsto paskolų apimtis turėtume fiksuoti ir antroje šių metų pusėje.
Tačiau nepaisant teigiamų bendrų tendencijų, Baltijos šalyse būsto rinkos atsigavimo tempas ir bendros nuotaikos vis dar skiriasi. Didžiausias pasitikėjimas būsto rinka ir sparčiausias jos atsigavimas fiksuojamas Lietuvoje ir ypač jos sostinėje. Kuklesni Rygos ir Talino būsto rinkos atsigavimo rodikliai rodo, kad plėtotojai šiuose miestuose turi itin tiksliai įvertinti pirkėjų galimybes ir tolimesnę investicijos kryptį. Pavyzdžiui, naujas kokybiškas ekonominės klasės būstas ar rekonstrukcijos būdu įgyvendinami projektai gali pasiūlyti pirkėjams būstą už priimtiną kainą. Todėl tikėtina, kad šiuose miestuose plėtotojai artimiausiu metu koncentruosis į tokio būsto plėtrą bei lauks spartesnio būsto rinkos atsigavimo“, – renginio metu kalbėjo Raimondas Reginis.
Taip pat svarbu siekti didesnio veiklos efektyvumo bei išnaudoti miestuose esantį plėtros potencialą. Visa būsto rinka pastoviai keičiasi, todėl investuotojai ir plėtotojai taip pat turi prisitaikyti prie kintančių būsto pirkėjų ar nuomininkų poreikių bei ieškoti naujų investicinių galimybių.
„Matome, kaip per pastaruosius kelis dešimtmečius Baltijos šalių būsto rinka išsiplėtė ir ieškantiems būsto atsiranda platesnės įvairaus būsto pasirinkimo galimybės: įvairaus ploto ir formų namai miestų pakraščiuose, ekonominės ir brangesnės klasės naujos statybos daugiabučiai skirtingose miesto vietose, senų pastatų/teritorijų rekonstrukcijos/konversijos projektai, istorinių pastatų centrinėje miesto dalyje atnaujinimas, įvairaus ploto ir suplanavimo būstai išskirtinai nuomai plėtojamuose projektuose ir pan. Todėl dalis investuotojų ir plėtotojų linkę susikoncentruoti tam tikrame būsto segmente, jį visapusiškai pažinti bei taip pasiekti didesnį veiklos efektyvumą. Senų ir nenaudojamų pastatų atnaujinimas ar veikiančių pastatų funkcijos keitimas taip pat atveria plėtros galimybes tankiau užstatytose miesto zonose, t. y. investuotojai mažesnėmis sąnaudomis patraukliose miesto vietose gali pasiūlyti naują būstą jo ieškantiems žmonėms“, – pasakojo R. Reginis.
Atsisiųsti renginio prezentaciją: ČIA

Gegužės 31 d. Vilniuje, „e-market city“ projekte (Eišiškių pl. 36), vyks išskirtinis renginys automobilių entuziastams – LEARN & SHINE by Detailer Place 2025. Tai jau antrasis tokio pobūdžio renginys, kuris suburia automobilių priežiūros profesionalus, entuziastus ir mėgėjus. Renginio metu dalyvių laukia:
- išskirtinių japoniškų, klasikinių ir „stance“ automobilių paroda
- profesionalūs patarimai ir priežiūros produktų demonstracijos
- žaidimai, prizai, lenktynių simuliatoriai
- jauki poilsio zona
Renginys nemokamas ir atviras visiems. Plačiau apie renginio programą – ČIA.
Renginio vieta: www.emarketcity.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,9% (2025 metų kovą metinis augimas siekė 4,3%).
2025 metų balandžio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,4%, 1,0%, 0,7%, 1,9% ir 1,6% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.717 Eur (+37 Eur/m²), 1.865 Eur (+19 Eur/m²), 1.764 Eur (+12 Eur/m²), 1.194 Eur (+22 Eur/m²) ir 1.168 Eur (+19 Eur/m²).
Per metus (2025 metų balandžio mėnesį, palyginti su 2024 metų balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,3%, Kaune – 5,7%, Klaipėdoje – 4,9%, Šiauliuose – 7,6% ir Panevėžyje – 7,4%.
„Šalies būsto rinka ir toliau rodo atsparumą globaliems ir lokaliems iššūkiams – bendras rinkos aktyvumas auga įspūdingu tempu, o būsto kainos stabiliai kopia aukštyn. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų balandį šalyje namų įsigyta 20% daugiau, o butų – 37% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. Išduotų naujų būsto paskolų šuolis yra dar įspūdingesnis – Lietuvos banko duomenimis, per 2025 metų pirmąjį ketvirtį šalyje suteikta naujų būsto paskolų už 726 mln. eurų arba 82% daugiau nei per tą patį 2024 metų laikotarpį. Toks reikšmingas augimas rodo, kad sparčiai auga būsto pirkėjų, kurie naudojasi kreditavimo įstaigų paslaugomis, dalis.
Šių metų balandį šalies didmiesčiuose fiksuotas šiek tiek didesnis nei įprastai butų kainų augimas – pardavimo kainos per mėnesį kilo didžiausiu tempu nuo 2022-ųjų pabaigos. Nors bendri gyventojų lūkesčiai dėl jų finansinės ar bendros ekonominės šalies padėties ir toliau po truputį prastėja (vartotojų pasitikėjimo rodiklis nuo 2025 metų sausio smuktelėjo 6 procentiniais punktais), būsto rinkoje iš esmės vyrauja teigiamos nuotaikos ir pardavėjai sugeba parduoti būstą vis aukštesnėmis kainomis. Nepaisant šiuo metu vyraujančių iššūkių, spartus rinkos atsigavimas sustiprino tiek pardavėjų, tiek pirkėjų pasitikėjimą“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Internetinės ir didmeninės prekybos miestelis „e-market city“, įsikūręs verslui palankioje vietoje – Eišiškių plento ir Geologų gatvės sankirtoje – sparčiai artėja prie antrojo etapo pabaigos. Šiuo metu vyksta baigiamieji statybos darbai, o pirmieji naujojo etapo nuomininkai ruošiasi įsikurti jau birželio–liepos mėnesiais.
„e-market city” vyraujantys patalpų plotai – nuo 370 iki 960 m² – lengvai jungiami ir pritaikomi įvairiai komercinei veiklai. Esami ir potencialūs nuomininkai vertina patogų susisiekimą, aukštą statybos bei įrengimo kokybę, funkcionalų patalpų išplanavimą bei solidžią kaimynystę – čia jau įsikūrusios žinomos įmonės: „Assa Abloy“, „Dextera“, „Skuba“, „Maidina“, „Šildymas plius“, „YE International“ ir kt. Pirmojo etapo patalpos jau 100 % išnuomotos, o antrajame dar turime laisvų erdvių – kviečiame susisiekti“, – sako Remigijus Valickas, „Ober-Haus“ komercinio NT projektų vadovas.

Projektas vystomas trimis etapais 3,9 ha teritorijoje. Bendra pastatų kvadratūra viršys 20 000 m², o bendros investicijos į projektą sieks daugiau nei 25 mln. eurų.
Daugiau informacijos apie projektą ir nuomos galimybes – www.emarketcity.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų kovo mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,3% (2025 metų vasarį metinis augimas siekė 4,1%).
2025 metų kovo mėnesį Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4%, 1,3%, 0,4% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.680 Eur (+10 Eur/m²), 1.846 Eur (+24 Eur/m²), 1.172 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.149 Eur (+2 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.752 Eur (-2 Eur/m²).
Per metus (2025 metų kovo mėnesį, palyginti su 2024 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 3,3%, Kaune – 5,6%, Klaipėdoje – 5,4%, Šiauliuose – 6,5% ir Panevėžyje – 6,4%.
„2025 metų pradžioje šalies būsto rinka rodo įspūdingus rezultatus. Po itin spartaus būsto sandorių augimo šių metų sausio ir vasario mėnesiais sandorių skaičiaus augimas tęsėsi ir kovo mėnesį. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų kovą šalyje namų įsigyta 19% daugiau, o butų – 20% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. O pavyzdžiui, šalies sostinėje šių metų sausis, vasaris ir kovas senesnės statybos butų segmente istoriškai buvo rezultatyviausi mėnesiai, lyginant su ankstesnių metų tais pačiais mėnesiais.
Kad būsto rinka sparčiai atsigauna rodo ir naujai išduodamų būsto paskolų apimtys. Lietuvos banko duomenimis, 2025 metų vasario mėnesį Lietuvoje suteiktų naujų būsto paskolų apimtys pasiekė rekordines aukštumas – tai yra beveik 240 mln. eurų arba net 92% daugiau nei prieš metus. Itin geri būsto rinkos rodikliai suteikė optimizmo ir būsto pardavėjams, kurie jį stengiasi parduoti vis aukštesnėmis kainomis.
Tačiau kai atrodė, kad būsto pirkėjai jau prisitaikė prie tvyrančios geopolitinės įtampos ir mažėjančių palūkanų aplinkoje jau gali drąsiau planuoti savo būsto klausimus, pasaulį supurtė žinia apie JAV įvedamus muitus į šią šalį importuojamai produkcijai. Pasaulinės prekybos rinkos staiga susidūrė su itin dideliais iššūkiais, kurie gali išbalansuoti prekybinius ryšius tarp šalių bei neigiamai paveikti tiek Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos ekonomikos plėtrą. Ypač tolimesnio JAV ir Kinijos prekybos eskalacijos atveju. Nors šiuo metu yra sudėtinga įvertinti realų įvestų muitų poveikį ir jų tęstinumą, tačiau akivaizdu, kad tai yra neigiama žinutė vartotojams ir ypač tiems, kurie planuoja prisiimti didesnius įsipareigojimus, pavyzdžiui, įsigyjant būstą.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šalies vartotojų pasitikėjimo rodiklis per 2025 metų vasario–kovo mėnesį smuko 4 procentiniais punktais, kas rodo, kad gyventojų lūkesčiai dėl jų finansinės ar bendros ekonominės šalies padėties truputį suprastėjo. Tai gali būti susiję ir su pastaruoju metu ypač aktyviomis diskusijomis dėl planuojamų Lietuvos mokestinės sistemos pokyčių, kurie neišvengiamai padidintų mokestinę naštą tiek verslui, tiek gyventojams. O prastėjantys gyventojų lūkesčiai gali atsiliepti šiuo metu itin stipriai atrodančiai būsto rinkai – tai yra sulėtinti rinkos atsigavimo tempą ar pardavimo kainų augimą“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų vasario mėnesio reikšmė paaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,1% (2025 metų sausį metinis augimas siekė 4,0%).
2025 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,1%, 0,8%, 0,8% ir 0,9% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.670 Eur (+7 Eur/m²), 1.822 Eur (+2 Eur/m²), 1.754 Eur (+13 Eur/m²), 1.168 Eur (+10 Eur/m²) ir 1.147 Eur (+10 Eur/m²).
Per metus (2025 metų vasario mėnesį, palyginti su 2024 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 3,2%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 6,2%, Šiauliuose – 6,6% ir Panevėžyje – 6,7%.
„Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metų pradžioje fiksuojamas spartus metinis būsto sandorių skaičiaus augimas. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų sausį šalyje įsigyta 40%, o šių metų vasarį – 39% daugiau butų nei tą patį mėnesį 2024 metais. Tik reikia atsiminti, kad 2024 metų pirmąjį pusmetį būsto rinkos aktyvumas dar buvo mažėjimo stadijoje ir įsigyto būsto skaičius tuo metu buvo nukritęs į pastarojo dešimtmečio žemumas, todėl žema palyginamoji bazė sudaro sąlygas dideliam santykiniam augimui šiais metais.
Tačiau spartus sandorių skaičiaus augimas susijęs ne tik su itin žemais 2024 metų pirmojo pusmečio rodikliais, tačiau ir su akivaizdžiai atsigaunančia rinka. Paskolų palūkanų normų mažėjimas, gyventojų pajamų augimas bei pastaruoju metu fiksuojami teigiami pokyčiai būsto rinkoje į rinką sugrąžino bent jau dalį anksčiau delsusių pirkėjų. Pavyzdžiui, šių metų vasaris senesnės statybos butų segmente istoriškai buvo rezultatyviausias mėnuo (lyginant su ankstesnių metų vasario mėnesiais). Pirminės butų rinkos rodikliai šalies didmiesčiuose taip pat rodo, kad būsto rinka įžengė į tvaraus atsigavimo laikotarpį.
Butų pardavimo kainos ir toliau nedideliu tempu kopia aukštyn, o šiek tiek didesniu kainų augimu pasižymi mažesni šalies didmiesčiai. Pavyzdžiui, šalies sostinėje susiformavęs rekordiškai aukštas kainų lygis (ypač įvertinus gyventojų perkamąją galią) šiek tiek riboja spartesnį kainų augimą, tuo tarpu mažesniuose didmiesčiuose kainų lygis yra pastebimai žemesnis ir čia santykinio kainų augimo potencialas yra didesnis.
Artimiausiu metu irgi turėtume fiksuoti pakankamai spartų statistinį rinkos atsigavimą (ypač lyginant su praėjusiais metais), tačiau 2025 metų antrojoje pusėje aktyvumo augimas jau neturėtų būti toks didelis. Nuo 2024 metų vidurio prasidėjęs būsto rinkos atsigavimas jau suformavo aukštesnį aktyvumo lygį. Tuo tarpu būsto kainos ir toliau turėtų augti panašiu tempu kaip ir pastaruosius kelis metus. Nepaisant rinką skatinančių fundamentalių veiksnių, tikėtina, kad bendras pirkėjų nuotaikas ir toliau gali temdyti geopolitinės įtampos“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.