„OBER-HAUS” skelbia 11 viešąjį nekilnojamojo turto aukcioną, kuris vyks šių metų gegužės 25 dieną, penktadienį. Aukcione bus parduodami 26 AB „SEB Lizingas“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai: 3 gyvenamosios, 20 komercinės paskirties ir 3 sklypai. Bendra aukcione parduodamo nekilnojamojo turto vertė siekia virš 25 milijonų litų.

Žemiausia pradinė kaina prasideda nuo daugiau nei 15 400 lt. Tai žemės ūkio paskirties sklypas Trakų rajone. Brangiausias objektas – prekybos centras „Laisvė“ Vilniuje. Jo pradinė kaina – beveik 14 milijonų litų.

Paraiškos dalyvauti aukcione priimamos nuo gegužės 21 iki gegužės 25 dienos, 10 val. Aukciono pradžia gegužės 25 dieną 13.00 val., adresu Vilniaus g. 2/15, viešbutis “Congress”.

Per 2012 m. pirmuosius tris mėnesius butų kainos Lietuvos didmiesčiuose išliko stabilios. Vertinant situaciją kiekviename miestų atskirai, buvo fiksuojami itin nedideli kainų pokyčiai. Vilniuje kainos ūgtelėjo 0,2%, Kaune ir Klaipėdoje sumažėjo atitinkamai 0,6% ir 0,1%, о Šiauliuose ir Panevėžyje pokyčių nebuvo stebima. Rinkai neįgaunant aiškios krypties, tokie nežymūs būsto kainų svyravimai jau tęsiasi beveik dvejus metus. Per pastaruosius 24 mėnesius butų kainos sumažėjo 0,8%. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją ir netolimos ateities perspektyvas (šalies ekonomikos būklę, būsto finansavimo sąlygas ir pasiūlos rodiklius), galima teigti, kad panašios būsto kainų tendencijos turėtų išlikti ir artimiausiu metu.

Bendras būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje ir toliau auga. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta beveik 10% daugiau būsto (butų ir namų) pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. Atskirai butų ir namų sandorių augimo tempai buvo panašūs: namų per tą patį laikotarpį išaugo virš 11%, o butų – apie 9%. Jeigu 2010 m. I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma 460 namų ir 1.550 butų sandorių, tai šiais metais šis rodiklis yra išaugęs iki 510 namų ir beveik 1.700 butų sandorių per mėnesį.

Metų pradžioje kiek netikėtai ir vėl fiksuojamas spartus žemės sklypų sandorių augimas. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 25% daugiau žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. Reikėtų pastebėti, kad per 2011 m. pirmąjį ketvirtį buvo užfiksuotas toks pats santykinis sandorių skaičiaus augimas (25%), todėl šių metų nominalus sandorių augimas yra dar didesnis. Jeigu 2010 m. ir 2011 m. I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma atitinkamai 2.500 ir 3.100 sandorių, tai šiai metais per tą patį laikotarpį vidutiniškai buvo sudaryta beveik 3.900 sandorių per mėnesį. Tokį ženklų augimą didžiąja dalimi lėmė žemės ūkio paskirties sklypų pardavimai derlingiausiuose Lietuvos regionuose, t. y. perkama žemė išnaudojama agrarinei veiklai, o ne statyboms.

Pastebėję po krizės atgijusią paklausą, statytojai ir toliau tęsia pradėtus projektus bei imasi naujų daugiabučių namų statybų. Nuo 2011 m. sostinėje sparčiai vykstančios naujo būsto statybos neleidžia sumažėti neparduotų butų skaičiui, kuris po truputį net auga. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2012 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose išaugo 3%, t. y. nuo 2.650 iki 2.750 butų. Šiuo metu 2007-2012 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti 1.120 butų, Kaune – apie 600 butų, Klaipėdoje – virš 960 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – virš 70 naujos statybos butų.

Ryškesnis pasiūlos prieaugis šiuo metu stebimas tik Vilniuje. Per pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje baigti statyti 6 daugiabučiai namai (5 skirtingi projektai), kuriuose yra 250 butų. Kaune ir Klaipėdoje tuo pačiu laikotarpiu buvo baigta statyti tik po vieną daugiabutį. Iki 2012 m. pabaigos Vilniuje planuojama baigti dar 20-ies daugiabučių namų statybas ir rinkai pasiūlyti dar 1.350 naujų butų. Sėkmingai įgyvendinus visus šiuos projektus sostinėje iš viso šiais metais bus pastatyta 2 kartus daugiau butų nei 2011 m. Kituose Lietuvos didmiesčiuose tokio pasiūlos augimo nesitikima, nes naujų statybų apimtys planuojamos ženkliai mažesnės.

Šiuo metu daugiausiai statoma ir paklausiausi išlieka ekonominės ir vidutinės klasės butai gyvenamuosiuose miestų rajonuose. Vilniuje naujos statybos butai su daline apdaila gyvenamuosiuose Vilniaus rajonuose siūlomi už 2.900 – 5.500 Lt/m2, Klaipėdoje – nuo 2.900 iki 4.500 Lt/m2, Kaune – nuo 2.800 iki 4.500 Lt/m2 (priemiesčio rajonuose ir nuo 2.000 Lt/m2), o Šiauliuose ir Panevėžyje tokių butų pardavimo kaina svyruoja nuo 2.100 iki 2.800 Lt/m2.

Žvelgiant į naujos statybos butų rinkos perspektyvas Vilniuje, galima teigti, kad naujų statybų sparta pradeda viršyti paklausos augimo tempus. Todėl augančią plėtotojų tarpusavio konkurenciją gali atsverti nebent dviženkliai sandorių skaičiaus augimo tempai. Jei potencialių pirkėjų skaičius išliks stabilus arba augimas bus tik simbolinis, labai tikėtina, kad šių metų pabaigoje neparduotų butų skaičius sostinėje vėl gali ūgtelti. Matydami tokią situaciją plėtotojai ir jų finansuotojai galimai pristabdytų naujų projektų pradžią ir įvykęs naujų statybų mini bumas Vilniaus mieste kitąmet vėl gali aprimti.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų balandžio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo nežymią kainų korekciją aukštyn Rygoje ir Varšuvoje, tuo tarpu Vilniuje ir Taline stebimas kainų sumažėjimas. Rygoje kainos kilo 0,5%, Varšuvoje – 0,2%. Ryškiausias kainų kritimas balandį buvo fiksuojamas Taline – 2,4%, Vilniuje, kaip minėta anksčiau, kainos kito vos 0,2%.

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad ryškiausi teigiami metiniai butų kainų pokyčiai fiksuojami Rygoje ir Taline, atitinkamai 4,5% ir 4,4%. Vilniuje šis rodiklis siekia 0,1%. Tuo tarpu Varšuvoje metinis butų kainų pokytis yra neigiamas – 1,4%.

Balandžio mėnesį aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau iš lieka Vilniuje – 1202 EUR/ kv. m . Taline vidutinė kaina siekia 1093 EUR/kv. m, Rygoje – 980 EUR/kv. m. Lenkijos sostinėje – 1975 EUR/kv. m .

Apžvalgą (anglų k.) su grafine medžiaga rasite čia.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų balandžio mėnesį smuktelėjo 0,1%.

Balandį Vilniuje buvo stebimas 0,2% butų kainų sumažėjimas. Didžiausias kainų pokytis užfiksuotas senos statybos butuose gyvenamuosiuose sostinės rajonuose, kur kainos per mėnesį sumažėjo 0,9%. Balandį metinis butų kainų augimas Vilniuje sudarė tik 0,1%, kai šių metų kovą jis dar siekė 1,1%.

Kituose Lietuvos didmiesčiuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) kainų pokyčių per balandžio mėnesį nebuvo užfiksuota. Vertinant metinius duomenis, šiuose miestuose per paskutinius 12 mėnesių butų kainų pokytis išliko neigiamas ir sudarė: Kaune – 0,8%, Klaipėdoje – 1,0%, Šiauliuose – 2,5% ir Panevėžyje – 1,7%.

OHBI apžvalgą su grafine medžiaga galite rasti čia.

“Ober-Haus” generalinis direktorius Vytas Zabilius savaitraščiui “Veidas” interviu teigia, kad “kol lietuvių taip sparčiai mažės, tol žymesnio butų ir sklypų brangimo nebus”. Visą interviu apie nekilnojamojo turto rinkos situaciją bei ateities perspektyvas su V. Zabiliumi galite rasti čia.

Būtent verslo centrų plėtra Lietuvos sostinėje tapo komercinio sektoriaus arkliuku. Per 2010 m. sparčiai mažėjęs laisvų biuro patalpų plotas bei stojusios komercinių projektų statybos lėmė pakankamai drąsius plėtotojų sprendimus atgaivinti arba pradėti naujas verslo centrų statybas. Šių metų pradžioje Vilniuje baigti nedidelio, apie 2.000 m2 naudingo biurų ploto turinčio verslo centro rekonstrukcijos darbai Naujamiestyje, Vytenio g. Tokio nedidelio objekto atidarymas Vilniaus biurų rinkai įtakos neturės, tuo tarpu šiuo metu įgyvendinami žymiai stambesni projektai neabejotinai paveiks šio sektoriaus rodiklius.

Dabar sostinėje yra vykdomos net septynių verslo centrų statybos ir dar šiemet rinkai papildomai bus pasiūlyta 32.800 m2 modernaus biuro ploto. Nepaisant sparčiai augančios konkurencijos, šiais metais buvo paskelbta apie planus artimiausiu metu pradėti dar bent 3 didelių verslo centrų statybas (didžiausias iš jų – „Quadrum“ verslo centras Konstitucijos pr.). Skaičiuojant visus anonsuojamus projektus, Vilniaus modernių biurų rinka per ateinančius dvejus metus teoriškai galėtų pasipildyti dar apie 80.000 m2 naudingo biurų ploto. Natūraliai kyla klausimai: ar šios planuojamos investicijos yra pagrįstos, ar tikrai Lietuvos sostinei artimiausiu metu reikės tokio kiekio naujų patalpų?

Laisvų patalpų kiekio rodikliai Vilniuje iš esmės nesikeičia jau 1,5 metų. Nuo 2010 m. III ketv. Vilniuje biuro ploto neužimtumas su nežymiais svyravimais siekia apie 9-10%. Per pirmąjį 2012 m. ketvirtį laisvų patalpų lygis Vilniuje nežymiai ūgtelėjo nuo 8,8% iki 8,9%, o laisvų patalpų kiekis išaugo iki 39.900 m2. Tai reiškia, kad vietinių įmonių plėtra nėra tokia sparti, o stambesnių tarptautinių įmonių atėjimas į Lietuvos rinką taip pat nėra toks pastovus ir gausus, kaip buvo tikėtasi anksčiau. Be to, šiuo metu baigiami statyti septyni verslo centrai nesukuria prielaidų laisvų patalpų kiekio mažėjimui. Juolab, atsižvelgiant į dabartinę situaciją rinkoje, vargu ar galima tikėtis, kad šie centrai bus pilnai išnuomoti iki jų atidarymo, kuris numatomas šių metų pabaigoje. Vertinant teorines galimybes, jei minėtieji verslo centrai savo atidarymo dieną būtų užpildyti 50% (tai būtų optimistinis rezultatas, atsižvelgiant į dabartinį laisvų patalpų kiekį ir realizacijos tempą), bendras biuro patalpų neužimtumo lygis Vilniuje išaugtų nuo 8,9% iki 11,6%, o laisvų patalpų kiekis 2012 m. pabaigoje siektų apie 56.300 m2. Įvykus tokiems ženkliems pokyčiams modernių biuro patalpų rinkoje, patalpų savininkai butų priversti konkuruoti ne tik patalpų kokybe ar papildomomis paslaugomis, bet ir jų nuomos kainomis.

Šaltinis: “Ober-Haus”

Itin didelė konkurencija numatoma Vilniaus B klasės verslo centruose, kuriuose neužimtumo lygis 2012 m. I ketv. pabaigoje siekė 10,5%, kai tuo tarpu A klasės verslo centruose šis rodiklis ženkliai mažesnis ir sudarė 6,4%. Įvertinus tai, kad iš šiuo metu statomo biurų ploto net du trečdalius sudaro būtent B klasės patalpos, tai, kaip ir minėta, konkurencija šiame segmente metų eigoje taps dar aštresnė. Beje, A klasės patalpų savininkai taip pat neturėtų atsipalaiduoti – juk dešiniajame Neries krante planuojamos didžiausio Lietuvoje verslo centro „Quadrum“ statybos. Būtent šio, virš 70,000 m2 bendro ploto, verslo centro plėtotojas „Schage“ planuoja užpildyti A klasės patalpų trūkumą Vilniuje, pasiūlydamas net iki 40.000 m2 aukščiausios klasės patalpų su BREEAM sertifikatu (vienas žinomiausių pastatų poveikio aplinkai vertinimo standartas) naujajame Vilniaus centre. Rinkos dalyviai turėtų labai atidžiai stebėti, kada bus baigti senojo pastato griovimo darbai ir pradėtos naujų pastatų statybos. Tokio dydžio ir klasės objektas (jeigu būtų plėtojamas ne etapais, o visas projektas vienu metu) ne tik nepalieka vietos naujiems projektams artimiausioje ateityje, bet ir tampa didžiausiu konkurentu jau esantiems tokios klasės pastatams, kurių savininkams gali tekti daryti nuolaidas dabartiniams nuomininkams, siekiant juos išlaikyti.

Situacija modernių biurų sektoriuje kituose Lietuvos didmiesčiuose yra skirtinga. Klaipėdoje modernių biurų neužimtumas šių metų pirmo ketvirčio pabaigoje sudarė net 20,1%. Vargu ar uostamiestyje artimiausiu metu galima būtų tikėtis kokios nors šio sektoriaus plėtros. Tuo tarpu Kaune, palyginti su Vilniumi ir Klaipėda, neužimtumo lygis yra pats mažiausias ir siekia 5,0% , o bendras laisvų patalpų kiekis sudaro tik 3.500 m2. Esant minimaliai pasiūlai, didesnėms įmonėms rasti laisvų patalpų šiame mieste yra beveik neįmanoma. Nenuostabu, kad šiuo metu savo poreikiams yra statomas biurų pastatas šalia prekybos centro „Mega“, kuriame įsikurs „Senukų“ prekybos centro administracija. Tuo tarpu Didžiosios Britanijos bendrovė „Callcredit Information Group“ išsinuomojo 2.000 m2 patalpas naujai pastatytoje „Žalgirio“ arenoje. Čia įsikurs šios įmonės informacinių technologijų centras. Be to, neseniai atidarytas Danijos bendrovės „Nielsen & Nielsen Holding A/S“ finansinių paslaugų centras planuoja įdarbinti apie 40 aukštos kvalifikacijos finansų bei apskaitos specialistų. Atrodytų, kad Kaunas nėra pakankamai įvertintas plėtotojų, galinčių nukreipti dalį investicijų ir į šį miestą, tačiau nuo aktyvesnių plėtros planų stabdo augantys statybų kaštai bei per žemas nuomos kainų lygis.

Jeigu 2011 metais buvo fiksuojamas nedidelis biurų nuomos kainų augimas, tai per pirmąjį šių metų ketvirtį jokių esminių pokyčių nebuvo užfiksuota. Kainos lieka tokios pačios kaip ir 2011 m. pabaigoje: Vilniuje A klasės biurų nuoma siekia nuo 38 iki 48 Lt/m2, B klasės – 24-36 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje A klasė – 22-38 Lt/m2 ir B klasė – 12-20 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje biurų nuomos kainų lygiui laikantis vis dar istorinėse žemumose ir beveik nenumatant naujų projektų plėtros, tikėtina, kad ir šiais metais esminių kainų pokyčių šiuose miestuose fiksuojama nebus.

Savo ruožtu Vilnius, kainų ir naujos pasiūlos lyderis, šių metų pabaigoje gali susidurti su laikinais sunkumais, kuomet atsidarę verslo centrai sukurs pasiūlos šuolį. Dabartinis Vilniaus modernių biurų neužimtumo lygis (8,9%) Europos šalių kontekste neatrodo prastai. Pavyzdžiui, biurų neužimtumas Europoje (24 miestai) 2011 metų pabaigoje sudarė 9,9%, o skaičiuojant tik Centrinės ir Rytų Europos regioną (10 miestų) šis rodiklis siekė 15,0%.

Šaltinis: “Ober-Haus”, Jones Lang LaSalle, CBRE

Todėl 10% biurų neužimtumas yra pakankamai natūralus ir priimtinas rodiklis, įvertinus bendrą ekonominę situaciją Europoje ir pasaulyje. Tačiau labai tikėtina, kad plūstelėjus naujai pasiūlai šių metų pabaigoje, Vilnius prisijungs prie didesnės dalies Europos miestų, kur neužimtumo lygis viršija 11-12%. Didžiajai daliai jau veikiančių verslo centrų toks laisvų patalpų lygio pokytis neturės esminės įtakos, o didžiausi iššūkiai laukia būtent šiuo metu plėtojamų pastatų savininkų: jie turės spręsti kaip pritraukti nuomininkus ir realizuoti jų plėtojamus projektus. Savo ruožtu nuomininkai metų eigoje galės džiaugtis dar didesniu pasirinkimu bei patrauklesnėmis kainomis.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

Nacionalinės ledo ritulio lygos „B“ grupės finalo ketverte kovoje dėl bronzos apdovanojimų Panevėžio LRK „Olimpas“ nerado vaistų prieš galingą Vilniaus „Ober – Haus“ puolimą. „Ober – Haus“ komanda iškovojo pergalę rezultatu 8:2 (4:1, 2:0, 2:1) ir pasipuošė bronzos apdovanojimais.
Vilniečiai jau per nepilnas keturias minutes pelnė tris įvarčius, tuo priblokšdami varžovus. Vėliau rungtynės išsilygino ir komandos apsikeitė įvarčiais.
Antrajame kėlinyje „Olimpas“ turėjo progų perlaužti rungtynių eigą, tačiau neišnaudojo progų, o vėliau praleido patys du įvarčius ir leido sostinės komandai lengviau atsipūsti – 6:1.
Trečiajame kėlinyje intrigos nebebuvo – Vilniaus ekipa pergalingai baigė rungtynes dar labiau padidinusi skirtumą.

Daugiau informacijos rasite čia.

Ne kartą viešoje erdvėje kalbėta apie dėmėtą mūsų NT nuomos rinką. Dienraštyje „Lietuvos rytas“ (2012 balandžio 16 d.) paskelbtas straipsnis „Būsto nuomos rinkoje- sukčių pinklės“ dar kartą parodo opiausią šio segmento žaizdą – juodieji brokeriai. Veikdami neskaidriai ir itin įžūliai, jie teršia legaliai dirbančių NT brokerių veiklą. Publikacijoje rašoma, kaip visokio plauko brokeriūkščiai akiplėšiškai, be savininkų sutikimo, plagijuoja skelbimus apie nuomojamą būstą, pateikdami juos kaip savo. Paskambinusiems interesantams yra pranešama, kad būsto šeimininko telefono numerį jie sužinos tik už tam tikrą mokestį. Vidutiniškai toks mokestis siekia 400 litų.

„Ober-Haus“ specialistai apgailestauja, kad visais laikais buvo, yra ir, deja, bet tikriausiai ir bus tokių, kurie už telefono numerį iš potencialių nuomininkų ims neteisėtą mokestį. Todėl kviečiame visus ieškančius išsinuomoti ar ketinančius tai daryti NEMOKĖTI nelegalaus mokesčio! Juolab, kodėl Jūs turite mokėti už tai, kas legaliai veikiančiose bendrovėse yra nemokama paslauga?!

Nebelaistykime piktžolių, kad jos liautųsi viešėjusios!

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vykdytame aukcione, kuriame buvo parduodamas AB „SEB Lizingas“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, iš 6 siūlytų objektų parduoti buvo 3. Likę 3, neatsiradus pirkėjams, liko AB „SEB Lizingas“ nuosavybe.

Aukcione parduoti buvo du gyvenamosios ir vienas komercinės paskirties objektai. Asmuo iš šalies įsigijo gyvenamąsias patalpas Vilniaus rajone. SEB banko grupės nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Litectus“ tapo būsto ir pramoninių patalpų savininke Vilniuje. Aukcione iš viso buvo gautos 5 paraiškos. Brangiausiai parduoto objekto kaina aukcione siekė 546,000 litų.

Aukciono vykdymą stebėjo audito kompanija „PricewaterhouseCoopers“.

Jau gailte atsisiųsti naująjį “Ober-Haus” būsto leidinį