Būtent verslo centrų plėtra Lietuvos sostinėje tapo komercinio sektoriaus arkliuku. Per 2010 m. sparčiai mažėjęs laisvų biuro patalpų plotas bei stojusios komercinių projektų statybos lėmė pakankamai drąsius plėtotojų sprendimus atgaivinti arba pradėti naujas verslo centrų statybas. Šių metų pradžioje Vilniuje baigti nedidelio, apie 2.000 m2 naudingo biurų ploto turinčio verslo centro rekonstrukcijos darbai Naujamiestyje, Vytenio g. Tokio nedidelio objekto atidarymas Vilniaus biurų rinkai įtakos neturės, tuo tarpu šiuo metu įgyvendinami žymiai stambesni projektai neabejotinai paveiks šio sektoriaus rodiklius.

Dabar sostinėje yra vykdomos net septynių verslo centrų statybos ir dar šiemet rinkai papildomai bus pasiūlyta 32.800 m2 modernaus biuro ploto. Nepaisant sparčiai augančios konkurencijos, šiais metais buvo paskelbta apie planus artimiausiu metu pradėti dar bent 3 didelių verslo centrų statybas (didžiausias iš jų – „Quadrum“ verslo centras Konstitucijos pr.). Skaičiuojant visus anonsuojamus projektus, Vilniaus modernių biurų rinka per ateinančius dvejus metus teoriškai galėtų pasipildyti dar apie 80.000 m2 naudingo biurų ploto. Natūraliai kyla klausimai: ar šios planuojamos investicijos yra pagrįstos, ar tikrai Lietuvos sostinei artimiausiu metu reikės tokio kiekio naujų patalpų?

Laisvų patalpų kiekio rodikliai Vilniuje iš esmės nesikeičia jau 1,5 metų. Nuo 2010 m. III ketv. Vilniuje biuro ploto neužimtumas su nežymiais svyravimais siekia apie 9-10%. Per pirmąjį 2012 m. ketvirtį laisvų patalpų lygis Vilniuje nežymiai ūgtelėjo nuo 8,8% iki 8,9%, o laisvų patalpų kiekis išaugo iki 39.900 m2. Tai reiškia, kad vietinių įmonių plėtra nėra tokia sparti, o stambesnių tarptautinių įmonių atėjimas į Lietuvos rinką taip pat nėra toks pastovus ir gausus, kaip buvo tikėtasi anksčiau. Be to, šiuo metu baigiami statyti septyni verslo centrai nesukuria prielaidų laisvų patalpų kiekio mažėjimui. Juolab, atsižvelgiant į dabartinę situaciją rinkoje, vargu ar galima tikėtis, kad šie centrai bus pilnai išnuomoti iki jų atidarymo, kuris numatomas šių metų pabaigoje. Vertinant teorines galimybes, jei minėtieji verslo centrai savo atidarymo dieną būtų užpildyti 50% (tai būtų optimistinis rezultatas, atsižvelgiant į dabartinį laisvų patalpų kiekį ir realizacijos tempą), bendras biuro patalpų neužimtumo lygis Vilniuje išaugtų nuo 8,9% iki 11,6%, o laisvų patalpų kiekis 2012 m. pabaigoje siektų apie 56.300 m2. Įvykus tokiems ženkliems pokyčiams modernių biuro patalpų rinkoje, patalpų savininkai butų priversti konkuruoti ne tik patalpų kokybe ar papildomomis paslaugomis, bet ir jų nuomos kainomis.

Šaltinis: “Ober-Haus”

Itin didelė konkurencija numatoma Vilniaus B klasės verslo centruose, kuriuose neužimtumo lygis 2012 m. I ketv. pabaigoje siekė 10,5%, kai tuo tarpu A klasės verslo centruose šis rodiklis ženkliai mažesnis ir sudarė 6,4%. Įvertinus tai, kad iš šiuo metu statomo biurų ploto net du trečdalius sudaro būtent B klasės patalpos, tai, kaip ir minėta, konkurencija šiame segmente metų eigoje taps dar aštresnė. Beje, A klasės patalpų savininkai taip pat neturėtų atsipalaiduoti – juk dešiniajame Neries krante planuojamos didžiausio Lietuvoje verslo centro „Quadrum“ statybos. Būtent šio, virš 70,000 m2 bendro ploto, verslo centro plėtotojas „Schage“ planuoja užpildyti A klasės patalpų trūkumą Vilniuje, pasiūlydamas net iki 40.000 m2 aukščiausios klasės patalpų su BREEAM sertifikatu (vienas žinomiausių pastatų poveikio aplinkai vertinimo standartas) naujajame Vilniaus centre. Rinkos dalyviai turėtų labai atidžiai stebėti, kada bus baigti senojo pastato griovimo darbai ir pradėtos naujų pastatų statybos. Tokio dydžio ir klasės objektas (jeigu būtų plėtojamas ne etapais, o visas projektas vienu metu) ne tik nepalieka vietos naujiems projektams artimiausioje ateityje, bet ir tampa didžiausiu konkurentu jau esantiems tokios klasės pastatams, kurių savininkams gali tekti daryti nuolaidas dabartiniams nuomininkams, siekiant juos išlaikyti.

Situacija modernių biurų sektoriuje kituose Lietuvos didmiesčiuose yra skirtinga. Klaipėdoje modernių biurų neužimtumas šių metų pirmo ketvirčio pabaigoje sudarė net 20,1%. Vargu ar uostamiestyje artimiausiu metu galima būtų tikėtis kokios nors šio sektoriaus plėtros. Tuo tarpu Kaune, palyginti su Vilniumi ir Klaipėda, neužimtumo lygis yra pats mažiausias ir siekia 5,0% , o bendras laisvų patalpų kiekis sudaro tik 3.500 m2. Esant minimaliai pasiūlai, didesnėms įmonėms rasti laisvų patalpų šiame mieste yra beveik neįmanoma. Nenuostabu, kad šiuo metu savo poreikiams yra statomas biurų pastatas šalia prekybos centro „Mega“, kuriame įsikurs „Senukų“ prekybos centro administracija. Tuo tarpu Didžiosios Britanijos bendrovė „Callcredit Information Group“ išsinuomojo 2.000 m2 patalpas naujai pastatytoje „Žalgirio“ arenoje. Čia įsikurs šios įmonės informacinių technologijų centras. Be to, neseniai atidarytas Danijos bendrovės „Nielsen & Nielsen Holding A/S“ finansinių paslaugų centras planuoja įdarbinti apie 40 aukštos kvalifikacijos finansų bei apskaitos specialistų. Atrodytų, kad Kaunas nėra pakankamai įvertintas plėtotojų, galinčių nukreipti dalį investicijų ir į šį miestą, tačiau nuo aktyvesnių plėtros planų stabdo augantys statybų kaštai bei per žemas nuomos kainų lygis.

Jeigu 2011 metais buvo fiksuojamas nedidelis biurų nuomos kainų augimas, tai per pirmąjį šių metų ketvirtį jokių esminių pokyčių nebuvo užfiksuota. Kainos lieka tokios pačios kaip ir 2011 m. pabaigoje: Vilniuje A klasės biurų nuoma siekia nuo 38 iki 48 Lt/m2, B klasės – 24-36 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje A klasė – 22-38 Lt/m2 ir B klasė – 12-20 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje biurų nuomos kainų lygiui laikantis vis dar istorinėse žemumose ir beveik nenumatant naujų projektų plėtros, tikėtina, kad ir šiais metais esminių kainų pokyčių šiuose miestuose fiksuojama nebus.

Savo ruožtu Vilnius, kainų ir naujos pasiūlos lyderis, šių metų pabaigoje gali susidurti su laikinais sunkumais, kuomet atsidarę verslo centrai sukurs pasiūlos šuolį. Dabartinis Vilniaus modernių biurų neužimtumo lygis (8,9%) Europos šalių kontekste neatrodo prastai. Pavyzdžiui, biurų neužimtumas Europoje (24 miestai) 2011 metų pabaigoje sudarė 9,9%, o skaičiuojant tik Centrinės ir Rytų Europos regioną (10 miestų) šis rodiklis siekė 15,0%.

Šaltinis: “Ober-Haus”, Jones Lang LaSalle, CBRE

Todėl 10% biurų neužimtumas yra pakankamai natūralus ir priimtinas rodiklis, įvertinus bendrą ekonominę situaciją Europoje ir pasaulyje. Tačiau labai tikėtina, kad plūstelėjus naujai pasiūlai šių metų pabaigoje, Vilnius prisijungs prie didesnės dalies Europos miestų, kur neužimtumo lygis viršija 11-12%. Didžiajai daliai jau veikiančių verslo centrų toks laisvų patalpų lygio pokytis neturės esminės įtakos, o didžiausi iššūkiai laukia būtent šiuo metu plėtojamų pastatų savininkų: jie turės spręsti kaip pritraukti nuomininkus ir realizuoti jų plėtojamus projektus. Savo ruožtu nuomininkai metų eigoje galės džiaugtis dar didesniu pasirinkimu bei patrauklesnėmis kainomis.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

Nacionalinės ledo ritulio lygos „B“ grupės finalo ketverte kovoje dėl bronzos apdovanojimų Panevėžio LRK „Olimpas“ nerado vaistų prieš galingą Vilniaus „Ober – Haus“ puolimą. „Ober – Haus“ komanda iškovojo pergalę rezultatu 8:2 (4:1, 2:0, 2:1) ir pasipuošė bronzos apdovanojimais.
Vilniečiai jau per nepilnas keturias minutes pelnė tris įvarčius, tuo priblokšdami varžovus. Vėliau rungtynės išsilygino ir komandos apsikeitė įvarčiais.
Antrajame kėlinyje „Olimpas“ turėjo progų perlaužti rungtynių eigą, tačiau neišnaudojo progų, o vėliau praleido patys du įvarčius ir leido sostinės komandai lengviau atsipūsti – 6:1.
Trečiajame kėlinyje intrigos nebebuvo – Vilniaus ekipa pergalingai baigė rungtynes dar labiau padidinusi skirtumą.

Daugiau informacijos rasite čia.

Ne kartą viešoje erdvėje kalbėta apie dėmėtą mūsų NT nuomos rinką. Dienraštyje „Lietuvos rytas“ (2012 balandžio 16 d.) paskelbtas straipsnis „Būsto nuomos rinkoje- sukčių pinklės“ dar kartą parodo opiausią šio segmento žaizdą – juodieji brokeriai. Veikdami neskaidriai ir itin įžūliai, jie teršia legaliai dirbančių NT brokerių veiklą. Publikacijoje rašoma, kaip visokio plauko brokeriūkščiai akiplėšiškai, be savininkų sutikimo, plagijuoja skelbimus apie nuomojamą būstą, pateikdami juos kaip savo. Paskambinusiems interesantams yra pranešama, kad būsto šeimininko telefono numerį jie sužinos tik už tam tikrą mokestį. Vidutiniškai toks mokestis siekia 400 litų.

„Ober-Haus“ specialistai apgailestauja, kad visais laikais buvo, yra ir, deja, bet tikriausiai ir bus tokių, kurie už telefono numerį iš potencialių nuomininkų ims neteisėtą mokestį. Todėl kviečiame visus ieškančius išsinuomoti ar ketinančius tai daryti NEMOKĖTI nelegalaus mokesčio! Juolab, kodėl Jūs turite mokėti už tai, kas legaliai veikiančiose bendrovėse yra nemokama paslauga?!

Nebelaistykime piktžolių, kad jos liautųsi viešėjusios!

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vykdytame aukcione, kuriame buvo parduodamas AB „SEB Lizingas“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, iš 6 siūlytų objektų parduoti buvo 3. Likę 3, neatsiradus pirkėjams, liko AB „SEB Lizingas“ nuosavybe.

Aukcione parduoti buvo du gyvenamosios ir vienas komercinės paskirties objektai. Asmuo iš šalies įsigijo gyvenamąsias patalpas Vilniaus rajone. SEB banko grupės nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Litectus“ tapo būsto ir pramoninių patalpų savininke Vilniuje. Aukcione iš viso buvo gautos 5 paraiškos. Brangiausiai parduoto objekto kaina aukcione siekė 546,000 litų.

Aukciono vykdymą stebėjo audito kompanija „PricewaterhouseCoopers“.

Jau gailte atsisiųsti naująjį “Ober-Haus” būsto leidinį

Kitose Baltijos šalių sostinėse ryškiausi pokyčiai kovo mėnesį buvo fiksuojami Taline. Ober-Haus Real Estate Advisors duomenimis, Estijos sostinėje butų kainos pakilo 5,6%. Rygoje kainos ūgtelėjo 0,5%. Tuo tarpu Varšuvoje užfiksuotas 0,9% butų kainų smuktelėjimas.

Ryškiausi metiniai butų kainų pokyčiai, „Ober-Haus“ duomenimis, taip pat fiksuojami Estijos sostinėje: Taline butų kainos, palyginti su 2011 metų kovo mėnesiu, pakilo 19,6%. Rygoje metinis augimas siekia 4,0%. Varšuvoje, savo ruožtu, metinis butų kainų pokytis yra neigiamas – 2,6%.

Kovo mėnesį aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau iš lieka Vilniuje – 1204 EUR/ kv. m . Toliau rikiuojasi Talinas, kur vidutinė kaina siekia 1120 EUR/kv. m . Latvijos sostinėje Rygoje buto vidutinė vieno kvadratinio metro kaina sudaro 975 EUR. Lenkijos sostinėje – 1976 EUR/kv. m.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris tiek trijose Baltijos šalių sostinėse, tiek ir Varšuvoje buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų kovo mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 58,1%. Taline nuosmukis siekia 34,4%, Vilniuje – 39,3%, Lenkijos sostinėje Varšuvoje – 10,7%.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų kovo mėnesio reikšmė išliko nepakitusi. Tai jau trečias mėnuo iš eilės, kai šis rodiklis nesikeičia.

Kovo mėnesį Lietuvos didmiesčiuose buvo fiksuojami skirtingi kainų pokyčiai: Vilniuje buvo stebimas 0,1% augimas, kai tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai 0,3% ir 0,1% kainų sumažėjimas. Šiauliuose ir Panevėžyje kainų pokyčių kovą nebuvo užfiksuota. Sostinėje ryškiausi teigiami pokyčiai buvo stebimi senos statybos butuose gyvenamuosiuose rajonuose – 0,4% bei suremontuotuose senesnės statybos butuose Naujamiestyje, Antakalnyje ir Žvėryne – 0,5%.

Vertinant metinius duomenis, Vilniuje per paskutinius 12 mėnesių butų kainų pokytis buvo teigiamas ir siekė 1,1%. Kituose šalies didmiesčiuose šio rodiklio pokytis yra neigiamas: Kaune – 1,2%, Klaipėdoje – 1,9%, Šiauliuose – 3,8% ir Panevėžyje – 1,7%.

OHBI apžvalgą su grafine medžiagą rasite čia.

„Ober-Haus“ ledo ritulio komanda (Vilniaus OH) tapo Lietuvos ledo ritulio čempionato Rytų konferencijos nugalėtoja, o ekipos vartininkas Eduardas Stankevičius išrinktas geriausiu konferencijos vartų sergėtoju. Užėmę pirmąją vietą itin pajėgioje Rytų konferencijoje, Vilniaus OH ledo ritulininkai iškovojo tiesioginį kelialapį į finalinio ketverto varžybas, kurios vyks balandžio 28-29 dienomis Klaipėdoje. Finaliniame ketverte taip pat vietas užsitikrino Klaipėdos „Baltija“ ir Kauno „Bizonai“, ketvirta ekipa paaiškės po atkrintamųjų varžybų.

Daugiau info rasite www.hockey.lt

„Ober-Haus“ kolektyvas sveikina savo komandą ir linki sėkmės didžiojo finalo rungtynėse!

Didžiausią vertintojų komandą Lietuvoje turinčios nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis išrinktas į Lietuvos turto vertintojų asociacijos (LTVA) valdybą. Asociacija vienija daugiau nei 180 aukštos kvalifikacijos ekonomistų, statybos ir žemėtvarkos inžinierių, turto vadybos, teisės ir kitų sričių specialistų, dirbančių privačiose kompanijose, valstybės įmonėse ir įstaigose, universitetuose bei įgijusių turto ir verslo vertintojų arba vertintojų asistentų kvalifikacijos pažymėjimus.

Pirmą kartą savo atstovą LTVA valdyboje turinti bendrovė „Ober-Haus“ didžiuojasi galėdama prisidėti prie naudingų asociacijos tikslų įgyvendinimo organizuojant visuomeninę kvalifikuotą turto ir kapitalo vertinimo sistemą, rūpinantis turto ir verslo vertinimo specialistų kvalifikacijos kėlimu, kaupiant ir teikiant informaciją, metodinę ir kitokią pagalbą turto vertinimo klausimais.

„Ober-Haus“ turi du savo atstovus ir Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos dalykinėse komisijose. S. Vagonis yra Įmonių atestavimo ir priežiūros komisijos narys, o Audra Lazauskienė – Standartų ir metodologijos komisijos narė. Ši asociacija vienija 14 šalies įmonių, pirmaujančių turto ir verslo vertinimo srityje.

Absoliutus turto vertinimo lyderis Lietuvoje „Ober-Haus“ bendradarbiauja su didžiausia vertintojų ir jų asistentų komanda šalyje, kurią sudaro 32 specialistai. 2011 metais „Ober-Haus“ Vertinimo departamentas iš viso atliko apie 6000 kilnojamo ir nekilnojamojo turto vertinimų bei rinkos analizių.

Pirmąją 2011 metų pusę Lietuvos būsto rinkoje vyravo teigiamos nuotaikos, kurias lėmė augantis sandorių skaičius, besiplečiančios statybų apimtys bei stabilios būsto kainos. Beje, Vilniuje 2011 m. pradžioje buvo fiksuojami nedideli teigiami kainų pokyčiai. Antrojoje praėjusių metų pusėje jau buvo stebimos nuosaikesnės nuotaikos rinkoje ir simbolinis kainų sumažėjimas. Didžiausios įtakos tam turėjo išaugęs neigiamų naujienų srautas iš užsienio, prastinamos Lietuvos ekonominės plėtros prognozės bei Lietuvos banko inicijuotas būsto paskolų politikos sugriežtinimas.

Pastaruosius kelerius metus augantis sandorių skaičius sumažino neparduotų naujos statybos butų kiekį pirminėje rinkoje, todėl statybos vėl pradeda įsibėgėti. „Ober-Haus“ duomenimis praėjusiais metais Vilniuje buvo pastatyti 737 butai arba trečdaliu daugiau nei 2010 m. Kaune per tą patį laikotarpį buvo užbaigtos 380 butų statybos arba 3 kartus daugiau nei 2010-aisiais. Tuo tarpu Klaipėdoje daugiabučių statybos buvo plėtojamos vangiau. Atsižvelgdami į naujo būsto pasiūlą (Klaipėda pirmauja pagal neparduotų butų kiekį 1,000-iui gyventojų) plėtotojai pastatė 3 kartus mažiau butų nei 2010 m. – tik 3 daugiabučius namus, kuriuose yra 103 butai.

Praėjusiais metais plėtotojai rinkai pasiūlė rekordiškai mažo ploto butus: Vilniuje vidutinis naujos statybos buto plotas siekė 55 m2, Kaune – 56 m2, o Klaipėdoje – 54 m2. Tai itin ženklus sumažėjimas, kadangi 2003-2010 metų laikotarpiu vidutinis buto plotas naujos statybos projektuose siekė 60-65 m2. Tokią tendenciją, visų pirma, sąlygojo plėtotojų tikslas pateikti rinkai kuo labiau įperkamą produktą: logiška, kad mažesnis buto plotas lemia mažesnę galutinę jo pardavimo kainą.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.