„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų liepos mėnesį smuktelėjo 0,1%. Birželį buvo užfiksuotas toks pats sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų liepa, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuos kito 1,2% žemyn.

Liepą Vilniuje, butų kainoms smuktelėjus 0,2%, vidutinė kvadratinio metro kaina kito iki 4124 Lt. Kaune ir Panevėžyje buvo stebimas 0,1% sumažėjimas ir vidutinės butų kainos atitinkamai sudarė 3341 Lt/kv. m ir 1848 Lt/kv. m . Klaipėdoje ir Šiauliuose, nefiksuojant kainų pokyčių, vidutinės butų kainos liepos mėnesį išliko tokios pačios kaip ir birželį: Klaipėdoje – 3322 Lt/kv. m, Šiauliuose – 1,890 Lt/kv. m.

Vertinant metinius duomenis, visuose Lietuvos didmiesčiuose per paskutinius 12 mėnesių butų kainų pokytis išlieka neigiamas ir sudaro: Vilniuje – 1,2%, Kaune – 1,0%, Klaipėdoje – 1,0%, Šiauliuose – 4,0% ir Panevėžyje – 0,8%.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį 2012 m. pusmetį butų kainos Lietuvos didmiesčiuose smuktelėjo 0,5%, o per metus kritimas pasiekė 1,0%. Nedidelių neigiamų kainų pokyčių nepavyko išvengti ir svarbiausiam bei didžiausiu būsto rinkos aktyvumu pasižyminčiam Vilniui: per paskutinius tris mėnesius sostinėje butų kainos smuktelėjo 0,7%. Tos pačios tendencijos buvo stebimos Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, kur butų kainos mažėjo atitinkamai 0,2%, 0,3% ir 1,6%. Vieninteliame Panevėžyje nebuvo užfiksuota jokių pokyčių nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo išliekantis mažiausias kainų lygis tarp kitų didžiausių Lietuvos miestų.

„Nors fiksuojami neigiami kainų pokyčiai yra labiau simboliniai, akivaizdu, kad būsto rinka gana jautriai reaguoja į vykstančius procesus tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. Netylančios kalbos apie tebesitęsiančią skolų krizę euro zonoje, didžiųjų valstybių ekonomikos augimo lėtėjimas bei mūsų šalies vidaus ūkio iššūkiai (iš esmės neaugančios gyventojų pajamos, nuo praėjusių metų sugriežtintos skolinimosi sąlygos), šiek tiek koregavo būsto kainas neigiama linkme“, – kalba Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

Nors būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose mažėjo, tačiau sandorių kiekis dar teberodo augimo požymius. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta 4% daugiau butų ir 12% daugiau namų pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. 2012 m. I pusmetį Lietuvoje vidutiniškai buvo sudaroma 630 namų ir 1760 butų sandorių per mėnesį. „ Palyginti su 2010 ir 2011 m., sandorių kiekio augimo tempai statistiškai yra vis mažesni, tačiau nereikia pamiršti, kad tam įtakos turi ir kasmet didėjanti palyginamoji bazė“, – teigia „Ober-Haus“ specialistas.

Pastaraisiais metais ženkliai atsigavęs ir augęs gyventojų skolinimasis būstui įsigyti, šiuo metu demonstruoja ramesnes tendencijas. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos išdavė būsto paskolų už beveik 661 mln. litų, t. y. 17% mažiau, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. „ Labiausia tikėtina, kad šiam mažėjimui didžiausios įtakos turėjo praėjusių metų pabaigoje Lietuvos banko priimtomis Atsakingojo skolinimosi nuostatomis, kurios įpareigoja kreditavimo įstaigas kur kas griežčiau vertinti besiskolinančius gyventojus bei didinti nuosavų lėšų kiekį (ne daugiau nei 85% įkeičiamo turto vertės) skolinantis būsto įsigijimui“, – sako S. Vagonis, „Ober-Haus“ atstovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, trečią ketvirtį iš eilės Lietuvos didmiesčiuose fiksuojamas po truputį augantis neparduotų butų skaičius, kurį lemia kylantys nauji daugiabučiai namai sostinėje. Per pirmąjį 2012 m. pusmetį Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose išaugo beveik 6%, t. y. nuo 2660 iki 2820 butų. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu 2007-2012 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti 1240 butų, Kaune – apie 580 butų, Klaipėdoje – virš 920 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – virš 80 naujos statybos butų.

Kituose Lietuvos didmiesčiuose toliau tęsiant likučių išpardavimą pastatytuose naujuose namuose, Vilniaus rinka vis pildosi naujais projektais. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per pirmąjį šių metų pusmetį sostinėje pastatyta 760 butų (12 skirtingų daugiabučių projektų) ir tai yra net šiek tiek daugiau nei buvo pastatyta per visus 2011 metus. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos sostinėje rasis dar papildomai 1000 naujų butų daugiabučiuose namuose: „Šis pasiūlos šuoliukas laukiamas šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje, kuomet bus baigta plėtoti didžioji dalis projektų. Logiška, kad tai šiek tiek padidins bendrą neparduotų butų skaičių. Tačiau, įvertinę esamus realizacijos tempus, kai per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje buvo nupirkta apie 640 naujų butų, drįsčiau teigti, kad didžioji dalis šių butų turėtų būti parduoti jau šių metų eigoje“, – kalba S. Vagonis.

„Ober-Haus“ specialistas taip pat pastebi, kad pastaruoju metu savo rinkos dalį gan sparčiai plečia ir taip vadinamų loftų koncepcijos projektai, viliojantys pirkėjus nestandartinėmis erdvėmis ir mažesnėmis kainomis. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2012-2013 metais rinkai iš viso bus pasiūlyta apie 400 įvairios paskirties patalpų tokiuose projektuose, kurios, pasak S. Vagonio, iš dalies sudarys konkurenciją ir standartinio būsto segmentui: „Nors loftai dažniausiai neturi gyvenamosios patalpos statuso, ne visada atitinka techninius ir teisinius reikalavimus, keliamus daugiabučiuose pastatuose įrengiamiems butams – jie tampa gana patrauklia alternatyva (dažniausiai jaunesnio amžiaus pirkėjams) standartiniam būstui“, -sako „Ober-Haus“ atstovas. S. Vagonis pastebi, kad keli šiuo metu įgyvendinti ir tinkamai rinkai pristatyti loftų projektai rado savo pirkėjų ratą ir gali būti gana sėkmingai realizuoti.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia

Ekspertų vertinimu, palaipsniui atsigaunanti Baltijos šalių ekonomika turėtų įnešti teigiamų pokyčių ir į šio regiono vis dar sąstingio kaustomą nekilnojamojo turto (NT) rinką. Prognozuojama, kad Baltijos šalis mažiau paveiks galima kai kurių ES šalių nemokumo krizė, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs daug sparčiau nei kitų valstybių, rašo naujienų portalas www.15min.lt .

„Jei Lietuvos ir jos kaimynių ekonomika augs pakankamai sparčiai, akivaizdu, kad turėtų augti ir būsto kainos, nes NT rinka yra tiesiogiai susijusi su ekonomine padėtimi. Jai sušlubavus, automatiškai nurimsta ir būsto sektorius, o jei ekonomikos rodikliai pradeda judėti aukštyn, tai tampa stimulu atsigauti ir būsto rinkai“, – pažymi NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Anot jo, tokio kainų šuolio, koks buvo 2004-2007 m. bei per metus siekė 20-50 proc., tikėtis neverta, bet laukiama nuosaikaus bent 2-5 proc. kilimo.

Skaitykite daugiau čia

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų birželio mėnesį išaugo 0,1%. Toks pat augimas buvo stebimas balandžio ir gegužės mėnesiais.

Birželį Vilniuje buvo fiksuojamas 0,5% kilimas, tuo tarpu metinis butų kainų augimas, palyginus su gegužės mėnesiu, yra sumažėjęs iki 3,6%. Gegužę sostinėje metinis butų kainų augimas sudarė 4,2%. Kituose Lietuvos didmiesčiuose išlieka neigiamos kainų pokyčių tendencijos. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose užfiksuotas vienodas kainų sumažėjimas, kuris siekė 0,2%. Panevėžyje birželio mėnesį kainos smuktelėjo 1,0%. Metiniai butų kainų pokyčiai šiuose miestuose vis dar išlieka neigiami: Kaune – 3,4%, Klaipėdoje – 2,9%, Šiauliuose – 4,4% ir Panevėžyje – 2,6%.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. pabaigoje, iki šių metų birželio Vilniuje butų kainos yra sumažėjusios 39,1%, Kaune – 34,5%, Klaipėdoje – 46,1%, Šiauliuose – 45,4% ir Panevėžyje – 46,3%.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų birželio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Gegužę buvo užfiksuotas 0,3% sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų birželiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuos kito 1,0% žemyn.

Bendram OHBI sumažėjimui įtakos turėjo 0,8% smuktelėjusios kainos Šiauliuose, kur antrą mėnesį iš eilės mažėjo senos statybos butų kainos gyvenamuosiuose rajonuose. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje kainų pokyčių per birželio mėnesį nebuvo užfiksuota.

Vertinant metinius duomenis, visuose Lietuvos didmiesčiuose per paskutinius 12 mėnesių butų kainų pokytis išlieka neigiamas ir sudaro: Vilniuje – 1,0%, Kaune – 0,5%, Klaipėdoje – 1,0%, Šiauliuose – 4,0% ir Panevėžyje – 0,7%.

Apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

Teisingas pirmumo teisę įsigyti turinčių asmenų eiliškumas, griežtesnės mokestinės sankcijos už dirvonuojančią ir nenaudojamą žemę, valdžios susilaikymas tapti ūkininke bei teisingos, t. y. laisvos, rinkos sąlygos. Tai yra esminiai veiksniai siekiant užkirsti spekuliacijas žemės ūkio paskirties žeme. Tokios nuomonės yra nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys Vytas Zabilius .

„Ieškant veiksmingų sprendimų šiam klausimui spręsti, visų pirma, Vyriausybei reiktų eliminuoti save iš pirmumo teisę turinčių pirkėjų sąrašo bei atsisakyti ambicijų tapti, vaizdžiai tariant, ūkininke. Nes priešingu atveju, gauname paralelę su sovietinių kolūkių laikais. Šiuo atveju, valdžios bandymas tapti rinkos dalyve sumažina konkurencinius privalumus, dėl ko labiausiai nukenčia parduodamos žemės savininkas“, – kalba V. Zabilius, pridurdamas, kad valstybė ir taip turi užtektinai darbo, tvarkant jau turimą žemę. „Kai rinka yra laisva – nebūna jokių spekuliacijų, nes mokama racionali rinkos kaina. Na, o spekuliantai… ir laimi, ir pralaimi“.

Efektyvus ir apčiuopiamas Vyriausybės indėlis kovoje su spekuliacijomis žemės ūkio paskirties žeme būtų dar griežtesnės mokestinės sankcijos dirvonuojančių ir nenaudojamų sklypų savininkams. „Be to, kitais metais įsigalios tvarka, kai dirvonuojančios ir nenaudojamos žemės ūkio paskirties žemės savininkams bus taikomas 0,01 iki 4 proc. mokestis, kuris bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į vidutinę žemės rinkos vertę . Dabar taikomas 1,5 proc. žemės mokestis, apskaičiuojamas pagal nominaliąją žemės vertę. Taigi, dirvonuojančios žemės savininkams galės būti taikomas maksimalus – 4 proc. koeficientas, (o ūkininkams – ne didesnis nei 1,5 proc.). Didelė tikimybė, kad tai turėtų apmažinti tiek spekuliacijų, tiek ir nedirbamos žemės mastą“, – teigia Ober-Haus“ vadovas V. Zabilius.

Žemės pirkimo pirmenybė pirmiausia turėtų būti suteikiama bendrasavininkiui, toliau – gretimų sklypų savininkams ir galiausiai – nuomojantiems ir dirbantiems žemės ūkininkams ir bendrovėms. Tokios nuomonės NT ekspertas. V. Zabilius priduria, kad spekuliacijos sumažėtų, jei įstatyminėje bazėje būtų užlopytas ir dar vienas lopas: „Giminystės ir akciniai ryšiai. Šiuo metu yra taikomas 500 ha žemės valdos dydžio limitas. Dabar įsivaizduokime, kad aš turiu 500 ha, mano sūnus tiek pat, dukra, mama ir t.t. Ir ką gi mes turime? Grupę, susaistytą giminystės ryšiais, kuri valdo didžiulį žemės plotą. Dažniausiai tokios monopolijos ir kuriamos spekuliatyviais tikslais. Todėl Vyriausybei vertėtų teisiškai reglamentuoti galimybes įsigyti žemės ūkio paskirties žemę giminystės ir akciniais saitais susaistytiems asmenims“, – teigia Vytas Zabilius, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

Bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis nelinkęs sureikšminti aplinkkelio įtakos būsto kainoms. Tokią savo nuomonę įmonės specialistas išsakė naujienų portale lrytas.lt spausdinamame straipsnyje „Naujas sostinės aplinkkelis – džiaugsmas ar galvos skausmas?“ (2012-06-22) .

„Mieste yra daug judrių gatvių, Kalvarijų, Žirmūnų, Savanorių prospektas, kur daugiabučiai namai stovi šalia, tačiau žmonės iš ten nebėga. Be to, tai naujas modernus aplinkkelis ir tikėtina, kad bus pasirūpinta akustinėmis sienelėmis ar kitomis apsaugos priemonėmis nuo triukšmo ir taršos,“ – naujienų portalui teigia S. Vagonis.

Pasak „Ober-Haus“ atstovo, aplinkkelis bus naudingas šalia jo esantiems rajonams, nes pagerės susisiekimas, be to, sumažės eismo intensyvumas lygiagrečiai besidriekiančiame Laisvės prospekte, taigi daugeliui gyventojų triukšmas ir tarša sumažės.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „OBER-HAUS“ pristato pažangesnę interaktyvią potencialių NT pirkėjų paieškos sistemą „Ieškotojai“. Tai patobulintas NT pirkėjų paieškos variklis, kuris funkcionuoja lygiagrečiai su įmonės duomenų baze. Tai reiškia, kad NT pardavėjas turės galimybę realiu laiku stebėti ar yra interesantų įsigyti jo parduodamą turtą.

„Visi beieškantys ir besidomintys įsigyti NT , vadinamieji ieškotojai, yra suvedami į bendrą centralizuotą įmonės duomenų bazę pagal tam tikrus kriterijus: koks turtas domina, kokią pinigų sumą pasirengę mokėti, objekto vieta, sandorio tipas (pirkimas ar nuoma) ir kt. Sugeneruota visa ieškotoją dominančio objekto charakteristika tuojau pat transliuojama į internetinę paieškos sistemą, kurioje turtą parduodantis asmuo iš karto mato, ar yra potencialių pirkėjų jo parduodamam turtui įsigyti“, – apie patobulintą paslaugą kalba Remigijus Pleteras, UAB ‚ “OBER-HAUS“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Vienas didžiausių šios sistemos privalumų, pasak R. Pletero – suteikiamos optimalios galimybės pirkėjui „sutikti“ labiausiai jo reikalavimus atitinkantį turtą, o pardavėjui – tinkamiausią pirkėją jo nuosavybei įsigyti. „Dažnos įmonės brokeriai potencialius pirkėjus, ieškotojus, pavadinkime, „lipdo ant kompiuterio“ ir su nieko nesidalina ta informacija. Todėl naujai įvedami į rinką objektai „nemato“ savo potencialių pirkėjų. Taip neišnaudojamas ne tik ieškotojo galimybės, bet ir įmonės komandinio darbo potencialas“, – teigia „OBER-HAUS“ atstovas. Pasak R. Pletero, automatizuotos ir pažengusios ieškotojų sistemos privalumai yra akivaizdūs. „OBER-HAUS“ atstovas priduria, kad ieškotojas yra labiau subrendęs būsimam pirkiniui, nesiblaškantis, labai aiškiai žinantis, kokios nuosavybės jam reikia, dažnai savo nuomonės nekeičiantis NT pirkėjas. Tokiais atvejais dažniausiai vyksta operatyvūs sandorio įvykdymo procesai.

Kaip veikia naujoji NT ieškotojų sistema galite išmėginti čia.

Apie „OBER-HAUS“:
„OBER-HAUS“ Lietuvoje užima lyderio pozicijas nekilnojamojo turto paslaugų rinkoje. Bendrovė atlieka daugiausia NT sandorių šalyje per metus – vidutiniškai apie 7000. Turi didžiausią, beveik 5200 NT pasiūlymų bazę. Per mėnesį vidutiniškai sukaupia apie 200 asmenų kontaktų, kurie ieško ar domisi NT įsigijimu bei nuoma. „OBER-HAUS“ interneto svetainėje www.oh.lt per dieną apsilanko beveik 3000 unikalių lankytojų, t.y. beveik 3000 potencialių klientų kiekvieną dieną. „OBER-HAUS“ Lietuvoje dirba didžiausias brokerių ir vertintojų skaičius – 99, o įmonės Vertinimo departamentas atlieka daugiausia NT vertinimo sandorių per metus – vidutiniškai 5500.

„OBER-HAUS“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų gegužės mėnesį smuktelėjo 0,3%. Balandį buvo užfiksuotas 0,1% sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų geguže, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose smuktelėjo 0,8%.

Gegužės mėnesį butų kainos mažėjo beveik visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje – 0,4%, Kaune – 0,1%, Klaipėdoje – 0,2% ir Šiauliuose – 0,8%. Panevėžyje kainų pokyčių per gegužę nebuvo užfiksuota.

Nuo metų pradžios stebimas butų sandorių skaičiaus augimas paskutiniais pavasario mėnesiais, atrodo, išsisėmė: „Palyginti su 2011 metų rezultatais, matome, kad šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais butų sandorių rodikliai nežymiai sumenko, nors metų pradžia ir nuteikė optimistiškai. Tačiau, skirtingai nuo situacijos butų rinkoje, individualių namų sandorių skaičius, palyginti su 2011-ųjų ir šių metų gegužės mėnesiais, ūgtelėjo net trečdaliu“, – komentuoja Saulius Vagonis, „OBER-HAUS“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

Po ilgesnės pertraukos Lietuvos sostinėje vėl fiksuojamas neigiamas metinis butų kainų pokytis, kuris šių metų gegužę sudarė 0,5%. Paskutinį kartą neigiami metiniai rodikliai Vilniuje buvo stebimi 2010 m. lapkritį. Kituose miestuose per paskutinius 12 mėnesių butų kainų pokytis ir toliau išlieka neigiamas: Kaune – 0,7%, Klaipėdoje – 1,2%, Šiauliuose – 3,3% ir Panevėžyje – 1,7%.

OHBI apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „OBER-HAUS“ vykdytame 11 –ame viešame aukcione už beveik 24,4 mln. Lt buvo praduoti 19 AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausantys NT objektai. Dalyviai iš šalies įsigijo 7 objektus, kurių bendra suma siekia beveik 6,7 mln. Lt. SEB grupės nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Litectus“ nupirko 12 objektų. Likę 7 objektai, kurių bendra pradinių kainų suma – beveik 3,3 mln. litų, nebuvo parduoti ir liko AB „SEB lizingas“ nuosavybe. Iš viso aukcione buvo parduodami 26 NT objektai.

„Šiame aukcione dalyvis iš šalies įsigijo biurų ir pramoninės paskirties patalpų kompleksą Vilniuje, kurio pradinė kaina siekė 3,74 mln. litų, ir tai kol kas yra brangiausiai parduotas objektas dalyviui iš šalies per visus iki šiol mūsų vykdytus aukcionus. Beje, šis turtas sulaukė didžiausio dalyvių susidomėjimo, todėl buvo pasiektas ir naujas kainos kilimo rekordas“ ,- teigia Nerijus Juodelis, UAB „OBER-HAUS“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. Minėtasis aukcionas išskirtinis dar ir tuo, priduria įmonės atstovas, kad jame buvo parduotas brangiausias ir didžiausias objektas per visą 11 „SEB lizingas“ aukcionų istoriją. Tai prekybos centras „Laisvė“ Vilniuje. Pradinė jo pardavimo kaina siekė beveik 14 mln. litų.

Pigiausiai parduotas objektas buvo žemės ūkio paskirties sklypas Trakų rajone, kurio pradinė kaina viršijo daugiau nei 15 tūkst. litų. Iš viso buvo parduodami 3 gyvenamosios ir 20 komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektų bei 3 sklypai. Buvo gauta 30 paraiškų, kurių 13 – iš šalies. Bendra viso parduodamo turto pradinių kainų suma viršijo 25 mln. litų. Ir tai buvo pats brangiausias iki šiol vykdytų aukcionų.

Aukciono vykdymą stebėjo audito kompanija „PricewaterhouseCoopers“.