Teisingas pirmumo teisę įsigyti turinčių asmenų eiliškumas, griežtesnės mokestinės sankcijos už dirvonuojančią ir nenaudojamą žemę, valdžios susilaikymas tapti ūkininke bei teisingos, t. y. laisvos, rinkos sąlygos. Tai yra esminiai veiksniai siekiant užkirsti spekuliacijas žemės ūkio paskirties žeme. Tokios nuomonės yra nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys Vytas Zabilius .

„Ieškant veiksmingų sprendimų šiam klausimui spręsti, visų pirma, Vyriausybei reiktų eliminuoti save iš pirmumo teisę turinčių pirkėjų sąrašo bei atsisakyti ambicijų tapti, vaizdžiai tariant, ūkininke. Nes priešingu atveju, gauname paralelę su sovietinių kolūkių laikais. Šiuo atveju, valdžios bandymas tapti rinkos dalyve sumažina konkurencinius privalumus, dėl ko labiausiai nukenčia parduodamos žemės savininkas“, – kalba V. Zabilius, pridurdamas, kad valstybė ir taip turi užtektinai darbo, tvarkant jau turimą žemę. „Kai rinka yra laisva – nebūna jokių spekuliacijų, nes mokama racionali rinkos kaina. Na, o spekuliantai… ir laimi, ir pralaimi“.

Efektyvus ir apčiuopiamas Vyriausybės indėlis kovoje su spekuliacijomis žemės ūkio paskirties žeme būtų dar griežtesnės mokestinės sankcijos dirvonuojančių ir nenaudojamų sklypų savininkams. „Be to, kitais metais įsigalios tvarka, kai dirvonuojančios ir nenaudojamos žemės ūkio paskirties žemės savininkams bus taikomas 0,01 iki 4 proc. mokestis, kuris bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į vidutinę žemės rinkos vertę . Dabar taikomas 1,5 proc. žemės mokestis, apskaičiuojamas pagal nominaliąją žemės vertę. Taigi, dirvonuojančios žemės savininkams galės būti taikomas maksimalus – 4 proc. koeficientas, (o ūkininkams – ne didesnis nei 1,5 proc.). Didelė tikimybė, kad tai turėtų apmažinti tiek spekuliacijų, tiek ir nedirbamos žemės mastą“, – teigia Ober-Haus“ vadovas V. Zabilius.

Žemės pirkimo pirmenybė pirmiausia turėtų būti suteikiama bendrasavininkiui, toliau – gretimų sklypų savininkams ir galiausiai – nuomojantiems ir dirbantiems žemės ūkininkams ir bendrovėms. Tokios nuomonės NT ekspertas. V. Zabilius priduria, kad spekuliacijos sumažėtų, jei įstatyminėje bazėje būtų užlopytas ir dar vienas lopas: „Giminystės ir akciniai ryšiai. Šiuo metu yra taikomas 500 ha žemės valdos dydžio limitas. Dabar įsivaizduokime, kad aš turiu 500 ha, mano sūnus tiek pat, dukra, mama ir t.t. Ir ką gi mes turime? Grupę, susaistytą giminystės ryšiais, kuri valdo didžiulį žemės plotą. Dažniausiai tokios monopolijos ir kuriamos spekuliatyviais tikslais. Todėl Vyriausybei vertėtų teisiškai reglamentuoti galimybes įsigyti žemės ūkio paskirties žemę giminystės ir akciniais saitais susaistytiems asmenims“, – teigia Vytas Zabilius, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

Bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis nelinkęs sureikšminti aplinkkelio įtakos būsto kainoms. Tokią savo nuomonę įmonės specialistas išsakė naujienų portale lrytas.lt spausdinamame straipsnyje „Naujas sostinės aplinkkelis – džiaugsmas ar galvos skausmas?“ (2012-06-22) .

„Mieste yra daug judrių gatvių, Kalvarijų, Žirmūnų, Savanorių prospektas, kur daugiabučiai namai stovi šalia, tačiau žmonės iš ten nebėga. Be to, tai naujas modernus aplinkkelis ir tikėtina, kad bus pasirūpinta akustinėmis sienelėmis ar kitomis apsaugos priemonėmis nuo triukšmo ir taršos,“ – naujienų portalui teigia S. Vagonis.

Pasak „Ober-Haus“ atstovo, aplinkkelis bus naudingas šalia jo esantiems rajonams, nes pagerės susisiekimas, be to, sumažės eismo intensyvumas lygiagrečiai besidriekiančiame Laisvės prospekte, taigi daugeliui gyventojų triukšmas ir tarša sumažės.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „OBER-HAUS“ pristato pažangesnę interaktyvią potencialių NT pirkėjų paieškos sistemą „Ieškotojai“. Tai patobulintas NT pirkėjų paieškos variklis, kuris funkcionuoja lygiagrečiai su įmonės duomenų baze. Tai reiškia, kad NT pardavėjas turės galimybę realiu laiku stebėti ar yra interesantų įsigyti jo parduodamą turtą.

„Visi beieškantys ir besidomintys įsigyti NT , vadinamieji ieškotojai, yra suvedami į bendrą centralizuotą įmonės duomenų bazę pagal tam tikrus kriterijus: koks turtas domina, kokią pinigų sumą pasirengę mokėti, objekto vieta, sandorio tipas (pirkimas ar nuoma) ir kt. Sugeneruota visa ieškotoją dominančio objekto charakteristika tuojau pat transliuojama į internetinę paieškos sistemą, kurioje turtą parduodantis asmuo iš karto mato, ar yra potencialių pirkėjų jo parduodamam turtui įsigyti“, – apie patobulintą paslaugą kalba Remigijus Pleteras, UAB ‚ “OBER-HAUS“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Vienas didžiausių šios sistemos privalumų, pasak R. Pletero – suteikiamos optimalios galimybės pirkėjui „sutikti“ labiausiai jo reikalavimus atitinkantį turtą, o pardavėjui – tinkamiausią pirkėją jo nuosavybei įsigyti. „Dažnos įmonės brokeriai potencialius pirkėjus, ieškotojus, pavadinkime, „lipdo ant kompiuterio“ ir su nieko nesidalina ta informacija. Todėl naujai įvedami į rinką objektai „nemato“ savo potencialių pirkėjų. Taip neišnaudojamas ne tik ieškotojo galimybės, bet ir įmonės komandinio darbo potencialas“, – teigia „OBER-HAUS“ atstovas. Pasak R. Pletero, automatizuotos ir pažengusios ieškotojų sistemos privalumai yra akivaizdūs. „OBER-HAUS“ atstovas priduria, kad ieškotojas yra labiau subrendęs būsimam pirkiniui, nesiblaškantis, labai aiškiai žinantis, kokios nuosavybės jam reikia, dažnai savo nuomonės nekeičiantis NT pirkėjas. Tokiais atvejais dažniausiai vyksta operatyvūs sandorio įvykdymo procesai.

Kaip veikia naujoji NT ieškotojų sistema galite išmėginti čia.

Apie „OBER-HAUS“:
„OBER-HAUS“ Lietuvoje užima lyderio pozicijas nekilnojamojo turto paslaugų rinkoje. Bendrovė atlieka daugiausia NT sandorių šalyje per metus – vidutiniškai apie 7000. Turi didžiausią, beveik 5200 NT pasiūlymų bazę. Per mėnesį vidutiniškai sukaupia apie 200 asmenų kontaktų, kurie ieško ar domisi NT įsigijimu bei nuoma. „OBER-HAUS“ interneto svetainėje www.oh.lt per dieną apsilanko beveik 3000 unikalių lankytojų, t.y. beveik 3000 potencialių klientų kiekvieną dieną. „OBER-HAUS“ Lietuvoje dirba didžiausias brokerių ir vertintojų skaičius – 99, o įmonės Vertinimo departamentas atlieka daugiausia NT vertinimo sandorių per metus – vidutiniškai 5500.

„OBER-HAUS“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų gegužės mėnesį smuktelėjo 0,3%. Balandį buvo užfiksuotas 0,1% sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų geguže, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose smuktelėjo 0,8%.

Gegužės mėnesį butų kainos mažėjo beveik visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje – 0,4%, Kaune – 0,1%, Klaipėdoje – 0,2% ir Šiauliuose – 0,8%. Panevėžyje kainų pokyčių per gegužę nebuvo užfiksuota.

Nuo metų pradžios stebimas butų sandorių skaičiaus augimas paskutiniais pavasario mėnesiais, atrodo, išsisėmė: „Palyginti su 2011 metų rezultatais, matome, kad šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais butų sandorių rodikliai nežymiai sumenko, nors metų pradžia ir nuteikė optimistiškai. Tačiau, skirtingai nuo situacijos butų rinkoje, individualių namų sandorių skaičius, palyginti su 2011-ųjų ir šių metų gegužės mėnesiais, ūgtelėjo net trečdaliu“, – komentuoja Saulius Vagonis, „OBER-HAUS“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

Po ilgesnės pertraukos Lietuvos sostinėje vėl fiksuojamas neigiamas metinis butų kainų pokytis, kuris šių metų gegužę sudarė 0,5%. Paskutinį kartą neigiami metiniai rodikliai Vilniuje buvo stebimi 2010 m. lapkritį. Kituose miestuose per paskutinius 12 mėnesių butų kainų pokytis ir toliau išlieka neigiamas: Kaune – 0,7%, Klaipėdoje – 1,2%, Šiauliuose – 3,3% ir Panevėžyje – 1,7%.

OHBI apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „OBER-HAUS“ vykdytame 11 –ame viešame aukcione už beveik 24,4 mln. Lt buvo praduoti 19 AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausantys NT objektai. Dalyviai iš šalies įsigijo 7 objektus, kurių bendra suma siekia beveik 6,7 mln. Lt. SEB grupės nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Litectus“ nupirko 12 objektų. Likę 7 objektai, kurių bendra pradinių kainų suma – beveik 3,3 mln. litų, nebuvo parduoti ir liko AB „SEB lizingas“ nuosavybe. Iš viso aukcione buvo parduodami 26 NT objektai.

„Šiame aukcione dalyvis iš šalies įsigijo biurų ir pramoninės paskirties patalpų kompleksą Vilniuje, kurio pradinė kaina siekė 3,74 mln. litų, ir tai kol kas yra brangiausiai parduotas objektas dalyviui iš šalies per visus iki šiol mūsų vykdytus aukcionus. Beje, šis turtas sulaukė didžiausio dalyvių susidomėjimo, todėl buvo pasiektas ir naujas kainos kilimo rekordas“ ,- teigia Nerijus Juodelis, UAB „OBER-HAUS“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. Minėtasis aukcionas išskirtinis dar ir tuo, priduria įmonės atstovas, kad jame buvo parduotas brangiausias ir didžiausias objektas per visą 11 „SEB lizingas“ aukcionų istoriją. Tai prekybos centras „Laisvė“ Vilniuje. Pradinė jo pardavimo kaina siekė beveik 14 mln. litų.

Pigiausiai parduotas objektas buvo žemės ūkio paskirties sklypas Trakų rajone, kurio pradinė kaina viršijo daugiau nei 15 tūkst. litų. Iš viso buvo parduodami 3 gyvenamosios ir 20 komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektų bei 3 sklypai. Buvo gauta 30 paraiškų, kurių 13 – iš šalies. Bendra viso parduodamo turto pradinių kainų suma viršijo 25 mln. litų. Ir tai buvo pats brangiausias iki šiol vykdytų aukcionų.

Aukciono vykdymą stebėjo audito kompanija „PricewaterhouseCoopers“.

„OBER-HAUS” skelbia 11 viešąjį nekilnojamojo turto aukcioną, kuris vyks šių metų gegužės 25 dieną, penktadienį. Aukcione bus parduodami 26 AB „SEB Lizingas“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai: 3 gyvenamosios, 20 komercinės paskirties ir 3 sklypai. Bendra aukcione parduodamo nekilnojamojo turto vertė siekia virš 25 milijonų litų.

Žemiausia pradinė kaina prasideda nuo daugiau nei 15 400 lt. Tai žemės ūkio paskirties sklypas Trakų rajone. Brangiausias objektas – prekybos centras „Laisvė“ Vilniuje. Jo pradinė kaina – beveik 14 milijonų litų.

Paraiškos dalyvauti aukcione priimamos nuo gegužės 21 iki gegužės 25 dienos, 10 val. Aukciono pradžia gegužės 25 dieną 13.00 val., adresu Vilniaus g. 2/15, viešbutis “Congress”.

Per 2012 m. pirmuosius tris mėnesius butų kainos Lietuvos didmiesčiuose išliko stabilios. Vertinant situaciją kiekviename miestų atskirai, buvo fiksuojami itin nedideli kainų pokyčiai. Vilniuje kainos ūgtelėjo 0,2%, Kaune ir Klaipėdoje sumažėjo atitinkamai 0,6% ir 0,1%, о Šiauliuose ir Panevėžyje pokyčių nebuvo stebima. Rinkai neįgaunant aiškios krypties, tokie nežymūs būsto kainų svyravimai jau tęsiasi beveik dvejus metus. Per pastaruosius 24 mėnesius butų kainos sumažėjo 0,8%. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją ir netolimos ateities perspektyvas (šalies ekonomikos būklę, būsto finansavimo sąlygas ir pasiūlos rodiklius), galima teigti, kad panašios būsto kainų tendencijos turėtų išlikti ir artimiausiu metu.

Bendras būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje ir toliau auga. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta beveik 10% daugiau būsto (butų ir namų) pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. Atskirai butų ir namų sandorių augimo tempai buvo panašūs: namų per tą patį laikotarpį išaugo virš 11%, o butų – apie 9%. Jeigu 2010 m. I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma 460 namų ir 1.550 butų sandorių, tai šiais metais šis rodiklis yra išaugęs iki 510 namų ir beveik 1.700 butų sandorių per mėnesį.

Metų pradžioje kiek netikėtai ir vėl fiksuojamas spartus žemės sklypų sandorių augimas. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 25% daugiau žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. Reikėtų pastebėti, kad per 2011 m. pirmąjį ketvirtį buvo užfiksuotas toks pats santykinis sandorių skaičiaus augimas (25%), todėl šių metų nominalus sandorių augimas yra dar didesnis. Jeigu 2010 m. ir 2011 m. I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma atitinkamai 2.500 ir 3.100 sandorių, tai šiai metais per tą patį laikotarpį vidutiniškai buvo sudaryta beveik 3.900 sandorių per mėnesį. Tokį ženklų augimą didžiąja dalimi lėmė žemės ūkio paskirties sklypų pardavimai derlingiausiuose Lietuvos regionuose, t. y. perkama žemė išnaudojama agrarinei veiklai, o ne statyboms.

Pastebėję po krizės atgijusią paklausą, statytojai ir toliau tęsia pradėtus projektus bei imasi naujų daugiabučių namų statybų. Nuo 2011 m. sostinėje sparčiai vykstančios naujo būsto statybos neleidžia sumažėti neparduotų butų skaičiui, kuris po truputį net auga. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2012 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose išaugo 3%, t. y. nuo 2.650 iki 2.750 butų. Šiuo metu 2007-2012 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti 1.120 butų, Kaune – apie 600 butų, Klaipėdoje – virš 960 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – virš 70 naujos statybos butų.

Ryškesnis pasiūlos prieaugis šiuo metu stebimas tik Vilniuje. Per pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje baigti statyti 6 daugiabučiai namai (5 skirtingi projektai), kuriuose yra 250 butų. Kaune ir Klaipėdoje tuo pačiu laikotarpiu buvo baigta statyti tik po vieną daugiabutį. Iki 2012 m. pabaigos Vilniuje planuojama baigti dar 20-ies daugiabučių namų statybas ir rinkai pasiūlyti dar 1.350 naujų butų. Sėkmingai įgyvendinus visus šiuos projektus sostinėje iš viso šiais metais bus pastatyta 2 kartus daugiau butų nei 2011 m. Kituose Lietuvos didmiesčiuose tokio pasiūlos augimo nesitikima, nes naujų statybų apimtys planuojamos ženkliai mažesnės.

Šiuo metu daugiausiai statoma ir paklausiausi išlieka ekonominės ir vidutinės klasės butai gyvenamuosiuose miestų rajonuose. Vilniuje naujos statybos butai su daline apdaila gyvenamuosiuose Vilniaus rajonuose siūlomi už 2.900 – 5.500 Lt/m2, Klaipėdoje – nuo 2.900 iki 4.500 Lt/m2, Kaune – nuo 2.800 iki 4.500 Lt/m2 (priemiesčio rajonuose ir nuo 2.000 Lt/m2), o Šiauliuose ir Panevėžyje tokių butų pardavimo kaina svyruoja nuo 2.100 iki 2.800 Lt/m2.

Žvelgiant į naujos statybos butų rinkos perspektyvas Vilniuje, galima teigti, kad naujų statybų sparta pradeda viršyti paklausos augimo tempus. Todėl augančią plėtotojų tarpusavio konkurenciją gali atsverti nebent dviženkliai sandorių skaičiaus augimo tempai. Jei potencialių pirkėjų skaičius išliks stabilus arba augimas bus tik simbolinis, labai tikėtina, kad šių metų pabaigoje neparduotų butų skaičius sostinėje vėl gali ūgtelti. Matydami tokią situaciją plėtotojai ir jų finansuotojai galimai pristabdytų naujų projektų pradžią ir įvykęs naujų statybų mini bumas Vilniaus mieste kitąmet vėl gali aprimti.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų balandžio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo nežymią kainų korekciją aukštyn Rygoje ir Varšuvoje, tuo tarpu Vilniuje ir Taline stebimas kainų sumažėjimas. Rygoje kainos kilo 0,5%, Varšuvoje – 0,2%. Ryškiausias kainų kritimas balandį buvo fiksuojamas Taline – 2,4%, Vilniuje, kaip minėta anksčiau, kainos kito vos 0,2%.

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad ryškiausi teigiami metiniai butų kainų pokyčiai fiksuojami Rygoje ir Taline, atitinkamai 4,5% ir 4,4%. Vilniuje šis rodiklis siekia 0,1%. Tuo tarpu Varšuvoje metinis butų kainų pokytis yra neigiamas – 1,4%.

Balandžio mėnesį aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau iš lieka Vilniuje – 1202 EUR/ kv. m . Taline vidutinė kaina siekia 1093 EUR/kv. m, Rygoje – 980 EUR/kv. m. Lenkijos sostinėje – 1975 EUR/kv. m .

Apžvalgą (anglų k.) su grafine medžiaga rasite čia.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų balandžio mėnesį smuktelėjo 0,1%.

Balandį Vilniuje buvo stebimas 0,2% butų kainų sumažėjimas. Didžiausias kainų pokytis užfiksuotas senos statybos butuose gyvenamuosiuose sostinės rajonuose, kur kainos per mėnesį sumažėjo 0,9%. Balandį metinis butų kainų augimas Vilniuje sudarė tik 0,1%, kai šių metų kovą jis dar siekė 1,1%.

Kituose Lietuvos didmiesčiuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) kainų pokyčių per balandžio mėnesį nebuvo užfiksuota. Vertinant metinius duomenis, šiuose miestuose per paskutinius 12 mėnesių butų kainų pokytis išliko neigiamas ir sudarė: Kaune – 0,8%, Klaipėdoje – 1,0%, Šiauliuose – 2,5% ir Panevėžyje – 1,7%.

OHBI apžvalgą su grafine medžiaga galite rasti čia.

“Ober-Haus” generalinis direktorius Vytas Zabilius savaitraščiui “Veidas” interviu teigia, kad “kol lietuvių taip sparčiai mažės, tol žymesnio butų ir sklypų brangimo nebus”. Visą interviu apie nekilnojamojo turto rinkos situaciją bei ateities perspektyvas su V. Zabiliumi galite rasti čia.