Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje baigta statyti virš 570 naujų butų, ir tai didžiausias pasiūlos ūgtelėjimas nuo pat 2009-ųjų metų. Nepaisant rekordiškai didelio naujos pasiūlos kiekio Vilniuje, bendras neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose namuose Lietuvos didmiesčiuose išaugo tik 1% ir šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje sudarė beveik 2850 butų. „Proporcingai pasiūlos augimui, auga ir pardavimų tempai, tai yra nuperkama beveik tiek pat, kiek ir pasiūloma rinkai. Jei pardavimų sparta kaip III šių metų ketvirtį išsilaikys ir ateityje, prognozuoto pasiūlos perviršio tikrai išvengsime “, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

Tačiau vienintelėje sostinėje iš visų Lietuvos didmiesčių stebimas ženkliai išaugęs pastatytų butų kiekis. Kaune ir Klaipėdoje per praėjusį ketvirtį buvo baigtas statyti vos vienas naujas daugiabutis. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Vilniuje 2007-2012 m. statytuose daugiabučiuose namuose buvo siūloma įsigyti 1325 butai, Kaune – 560 butų, Klaipėdoje – 886 butai, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus – 77 naujos statybos butai.

„Ober-Haus“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota beveik 650 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 35% daugiau nei jų buvo realizuota per antrąjį šių metų ketvirtį. Didžiausias pokytis buvo fiksuojamas Vilniuje, kur per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo parduota arba rezervuota 470 naujų butų. Tai yra 49% daugiau, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu. Kaune realizacijos rodikliai per tą patį laikotarpį išaugo 40% (parduota arba rezervuota 73 nauji butai), o Klaipėdoje pardavimai sumenko apie 4% (100 naujų butų). Šiauliuose ir Panevėžyje esminių pokyčių nebuvo užfiksuota – čia esančiuose naujos statybos daugiabučiuose per mėnesį parduodamas vienas kitas butas. „Tikėtina, kad šių metų pabaigoje stebėsime ne ką prastesnius pardavimo rodiklius, kadangi planuojama užbaigti nemažai naujų projektų, ypač Vilniuje“, – prognozuoja S. Vagonis. „Ober-Haus“ duomenimis, iki 2012 metų pabaigos Vilniuje turėtų būti užbaigta apie 10 naujų projektų, kuriuose iš viso bus įrengta apie 600 butų.

Pastaraisiais metais Lietuvos būsto rinka išlieka stabili su nežymiais teigiamais ar neigiamais pokyčiais. „Nusistovėjusios nuotaikos ir stebimas augantis aktyvumas rinkoje yra palankūs veiksniai naujo būsto plėtotojams, leidžiantys tikėtis suplanuotų ir stabilių pajamų naujuose projektuose“, – teigia S. Vagonis. Statistika rodo, kad šiais metais mažiausi butų kainų pokyčiai (teigiami ir neigiami) fiksuojami būtent sostinėje. „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje nuo šių metų pradžios senos statybos butų kainos sumažėjo 0,1%, tuo tarpu naujos statybos išaugo 0,3%. Kaune ir Klaipėdoje senos statybos butų kainos smuko atitinkamai 1,5% ir 0,8%, о naujos statybos nukrito atitinkamai 3,1% ir 0,4%.

Trečiąjį šių metų ketvirtį itin išaugęs rinkos aktyvumas Vilniuje buvo vienas veiksnių, lėmusių mažiausius būsto pokyčius sostinėje. VĮ Registrų centro duomenimis, minėtuoju laikotarpiu Vilniuje sudaryta 13,8% daugiau butų pirkimo–pardavimo sandorių nei pernai tuo pačiu metu. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo užfiksuota atitinkamai 4,5% ir 7,3% mažiau butų pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. Pasak „Ober-Haus“ atstovo, krentančiam rinkos aktyvumui Kaune ir Klaipėdoje įtakos, tikėtina, turi ir ženkliai mažesnės statybų apimtys, kurios negali prilygti Vilniuje vykdomų statybų mastui. „Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad per devynis 2012 m. mėnesius visoje Lietuvoje vidutiniškai buvo sudaroma 660 namų ir 1835 butų sandorių per mėnesį, ir tai yra atitinkamai 8,5% ir 4,6% daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Skolinimosi galimybės bei kaina ir toliau išlieka vienu pagrindiniu veiksniu apsprendžiančiu būsto įsigijimą. Kaip matyti iš kredito įstaigų pateiktų duomenų, skolinimosi apimtys šiais metais yra sumažėjusios. Lietuvos bankų asociacija skelbia, kad per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos išdavė būsto paskolų už 924 mln. litų, t. y. 14,5% mažiau, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. Tikėtina, kad dalis šio sumažėjimo atsirado ir dėl privalomo didesnio nuosavų lėšų kiekio skolinantis būsto įsigijimui, t. y. gyventojai skolinasi mažesnę dalį nuo įsigyjamos turto vertės (šiuo metu ne daugiau nei 85% įkeičiamo turto vertės). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ir anksčiau kredito įstaigos reikalaudavo nuosavo įnašo iš pirkėjo ir tik itin retais atvejai finansuodavo 100% būsto vertės, matyti bent dešimtadaliu mažėjančios realios skolinimosi apimtys.

2012 m. III ketvirčio gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

„Ober-Haus“ Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų rugsėjo mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo nežymią kainų korekciją aukštyn Rygoje ir Taline, tuo tarpu Vilniuje ir Varšuvoje stebimas lengvas kainų sumažėjimas. Rygoje kainos kilstelėjo 0,1%, o Taline augimas siekė 1,4 %. Vilniuje ir Varšuvoje rugsėjo mėnesį kainos smuktelėjo vienodu tempu – vos 0,4%.

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad Rygoje rugsėjį, palyginti su praeitų metų rugsėju, fiksuojamas ryškiausias tarp visų Baltijos šalių sostinių teigiamas metinis butų kainų pokytis, siekiantis 5,4 % . Taline, Vilniuje ir Varšuvoje butų kainos per paskutinius 12 mėnesių mažėjo atitinkamai 1,4%, 1,5% ir 2,4%.

Rygoje per pirmuosius 9 šių metų mėnesius butų pirkimo-pardavimo sandorių buvo sudaryta 29,6 % daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais. Panaši situacija stebima ir Taline, kur minėtuoju laikotarpiu sandorių įvykdyta 30 % daugiau. Tuo tarpu Vilniuje šis rodiklis kur kas kuklesnis – 5,3 % sandorių daugiau, palyginti su 2011 metų pirmaisiais 9 mėnesiais

Rugsėjo mėnesį aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Vilniuje – 1190 EUR/ kv. m . Taline vidutinė kaina siekia 1115 EUR/kv. m, Rygoje – 989 EUR/kv. m. Lenkijos sostinėje Varšuvoje – 1958 EUR/kv. m .

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugsėjo mėnesį smuktelėjo 0,3%. Rugpjūtį buvo užfiksuotas 0,1% sumažėjimas.

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad per paskutinius 12 mėnesių nominaliosios butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 1,7%. Tačiau įvertinus metinės infliacijos, kuri rugsėjį sudarė 3,3 %, įtaką, realus butų kainų metinis nuosmukis siekė 4,8%. „Šiuo metu augančios plataus vartojimo prekių ir paslaugų kainos būtent ir lemia dar spartesnį metinį realiųjų būsto kainų mažėjimą, – teigia Saulius Vagonis, bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

Rugsėjį Vilniuje butų kainos smuktelėjo 0,4%, ir vidutinė kvadratinio metro kaina nukrito iki 4109 Lt (-15 Lt/kv. m). Kaune ir Panevėžyje atitinkamai buvo užfiksuotas 0,6% ir 0,7% kainų sumažėjimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Kaune smuko iki 3310 Lt (-20 Lt/kv. m), Panevėžyje – iki 1835 Lt (-13 Lt/kv. m). Klaipėdoje ir Šiauliuose rugsėjį vidutinės butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir rugpjūtį: Klaipėdoje – 3324 Lt/kv. m, o Šiauliuose – 1890 Lt/kv. m.

Vertinant metinius duomenis, visuose Lietuvos didmiesčiuose per paskutinius 12 mėnesių butų kainų pokytis išlieka neigiamas ir sudaro: Vilniuje – 1,5%, Kaune – 2,0%, Klaipėdoje – 0,9%, Šiauliuose – 4,0% ir Panevėžyje – 1,5%.

Aukcione pigiau nei „iš pirmų rankų“ !

„Ober-Haus” skelbia 12 viešąjį nekilnojamojo turto aukcioną, kuris vyks šių metų spalio 19 dieną. Aukcione bus parduodami 6 AB „SEB Lizingas“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai: 2 gyvenamosios, 3 pramoninės ir vienas administracinės paskirties. Bendra aukcione parduodamo turto vertė viršija 2 milijonus litų. Žemiausia pradinė objekto kaina siekia beveik 39 500 lt, brangiausio – beveik 800 000 litų. Aukcione parduodami du gyvenamosios paskirties objektai: 55 kv. m butas Vilniuje (pradinė kaina 243 210 lt) ir beveik 60 kv. m butas Neringos savivaldybėje (pradinė kaina 323 000 lt).

Paraiškos priimamos nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2012 m. spalio 19 d., 10.00 val. bendrovės “Ober – Haus” centriniame biure, adresu Geležinio Vilko g. 18A, Vilniuje.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugpjūčio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Birželį ir liepą buvo stebimas toks pats sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuos kito 1,3% žemyn.

Rugpjūtį Kaune, butų kainoms smuktelėjus 0,3%, vidutinė vadratinio metro kaina sumažėjo iki 3330 Lt (-11 Lt/m2). Klaipėdoje buvo užfiksuotas 0,1% kainų ūgtelėjimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 3324 Lt (+2 Lt/m2). Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje praėjusį mėnesį vidutinės butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir liepą: Vilniuje – 4124 Lt/m2, Šiauliuose – 1890 Lt/m2, Panevėžyje – 1848 Lt/m2.

Palyginti su 2011 metų rezultatais, šių metų sausio-rugpjūčio laikotarpiu butų sandorių skaičius išaugo beveik 6%, о vien per rugpjūtį augimas sudarė net 12%. „Stebinanti ir gan neįprasta statistika, žinant, kad vasarą rinka paprastai būna aprimusi. Akivaizdu tai, kad šiuo metu vyraujantis būsto kainų lygis (beje iš esmės nesikeičiantis jau kelerius metus) yra išties patrauklus ir priimtinas pirkėjui. Labai tikėtina, tai ir lemia rinkos aktyvumą “, – komentuoja Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

Vertinant metinius duomenis, visuose Lietuvos didmiesčiuose per paskutinius 12 mėnesių butų kainų pokytis išlieka neigiamas ir sudaro: Vilniuje – 1,2%, Kaune – 1,3%, Klaipėdoje – 0,9%, Šiauliuose – 4,0% ir Panevėžyje – 0,8%.

Kai žmogų užpuola liga, jis ieško profesionalios gydytojo pagalbos, kai žmogui suplyšta batai, jis ieško nagingo batsiuvio, kai žmogus nori išmokti svetimą kalbą, jis ieško patyrusio kalbų mokytojo, kai žmogus nori keliauti, jis kreipiasi į patikimą kelionių agentūrą. Tačiau visą tai jis galėtų padaryti ir pats: išsigydyti ligas, susisiūti batus, išmokti kalbos ar susiorganizuoti kelionę. Klausimas: kokios bus laiko sąnaudos, kokybės matas ir pasitenkinimo lygmuo? Išsivysčiusios visuomenės jau senokai suprato dėsningą taisyklę: lai kiekvienas savo srities specialistas dirba savo darbą, t.y. gydytojas – gydo, batsiuvys – taiso batus, mokytojas – moko, kelionių organizatorius – pasirūpina sklandžia kelione. Akivaizdi tiesa, kaip ir tai, kad tik profesionalus nekilnojamojo turto specialistas gali suteikti aukščiausios kokybės paslaugą. Nekompetencija brangiai kainuoja…

Atgavus nepriklausomybę jie visi buvo vadinami spekuliantais, „pirk-parduok“ verslo modelio atstovais, net nesuvokę verslo etikos žodžių junginio (ką jau kalbėti apie šios sąvokos sampratą?!). Buvo laikas kai kurie jų balansavo ant aferizmo su kriminalinio nusikalstamumo prieskoniu ribos: dokumentų klastojimas, avanso reikalavimas už nuosavybę, kurios nebuvo įgaliotas parduoti ir pan. Deja, bet būtent tokiame nešvariame besikuriančios jaunos valstybės metraščio lape buvo pradėta rašyti nekilnojamojo turto brokerio istorija. Be jokios abejonės, privalu pažymėti ir tai, kad tuo laikmečiu ne tik NT rinkoje, bet ir kituose šalies ūkio sektoriuose viešėjo šešėlis, neprofesionalumas, elementarios verslo etikos ir atsakomybės nebūvimas.

Nuo dėmėto munduro iki gerbiamų profesionalų

Ilgą laiką NT brokerystės valėsi juodąsias munduro dėmes. Šiandien šį profesija tampa vis labiau skaidresnė, profesionalesnė, vis labiau pripažįstama visuomenės. Tačiau švariai „išravėti“ NT brokerystės daržo vis dar nepavyksta. Didžiausią apmaudą kelia mūsų šalies vadovybės akį rėžiantis atsainumas ir trumparegiškumas siekiant įstatymiškai reglamentuoti šios profesijos atstovų kvalifikaciją ir veiklą. Įstatymiškai nustačius NT brokerio etikos, kvalifikacijos, atsakomybės reikalavimus, būtų žengtas itin išmanus ir racionalus žingsnis šios veiklos skaidrinimo procese. Maža to, valstybės biudžeto įplaukų eilutėje rastųsi kur kas įspūdingesni rodikliai. Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos preliminariais skaičiavimais, 2010 metais dėl „juodųjų“ brokerių veiklos valstybė prarado mažų mažiausiai apie 30 milijonų litų pajamų.

NT rinkos, kaip ūkio subjekto, reikšmė yra didžiulė, deja, tačiau jos svarba šalies mastu dar nėra iki galo suvokta ir pripažinta. Savo ruožtu, NT brokeriui, kaip jungiamajai šios rinkos dalyvių grandžiai, privalo būti keliami aukščiausią kokybę atitinkantys profesiniai standartai. Brokeris – profesionalus, kompetentingas, išprusęs NT rinkos dalyvis, patikimas ir kvalifikuotas kliento partneris, teikiantis aukščiausios kokybės paslaugą bei duodantis optimalų patarimą. Kalbant apie senąsias Vakarų valstybes ar JAV, brokerio profesija turi gilias tradicijas bei šios paslaugos meistrai yra itin gerbiami ir vertinami. Be jokios abejonės, tokio pripažinimo pasiekiama tik keliant aukščiausios profesinės kompetencijos kartelę. Pagarba užsitarnaujama tik profesionaliai ir kvalifikuotai atliekant savo darbą.

Milijonų verta konsultacija

Kodėl nuolat pabrėžiu brokerio, kaip konsultanto, profesionalumą ir kompetenciją . Šių profesinę kokybę signalizuojančių savybių svarbą akivaizdžiausiai galime pamatyti visų NT rinkoje veikiančių dalyvių santykyje. Ir įvertinti nekvalifikuoto patarimo arba, atvirkščiai, perspektyvios nuomonės ignoravimo pasekmes.

NT brokerio veiklos sritis neapsiriboja vien tik NT objekto pardavimu, pirkimu ar nuoma rinkoje. Egzistuoja kur kas platesnis ryšys. Pavyzdžiui, santykis tarp NT projekto plėtotojo ir NT brokerio – konsultanto. Itin glaudus, atsakingas ir įpareigojantis. Abi pusės privalo būti suinteresuotos būsimojo objekto perspektyva: plėtotojas, iš savo pusės, atsakingas už projekto įgyvendinimo kokybę, NT konsultantas – už pagrįstą ir profesionalią konsultaciją, kad būsimasis objektas rinkoje būtų sutiktas palankiai ir paklausiai. Neperspektyvus, rinkos poreikių neatitinkantis patarimas kainuoja šimtus milijonų nuostolių. To būtų buvę galima išvengti, jei būtų suteikta kokybiška konsultacija ir produktas rinkoje būtų įgavęs teisingą statusą. Pažvelkime, kiek turime tokių neteisingų, rinkos poreikius ignoravusių objektų, kurie dabar vadinami pastatais-vaiduokliais, laukiančių paskutiniosios, su žeme juos sulyginančios dienos. Klausimas: kiek žlugusių investicijų tik dėl to, kad nebuvo pasinaudota profesionaliu patarimu?

Be jokios abejonės, kad profesionalus patarimas būtų suteiktas NT brokeris-konsultantas privalo būti visapusiškai išprusęs: jis turi išmanyti ekonominius ne tik šalies vidaus, bet ir išorės procesus, kurie lemia ar gali nulemti nekilnojamojo turto perspektyvas kainų kreivės kontekste, įvertinti esamus ir galimus veiksnius, kurie ateityje gali turėti įtakos turto vertės perspektyvoms. Be to, kad brokeris turi argumentuotai žinoti optimalią parduodamo turto kainą, sumaniai organizuoti jo pardavimo procesą, jis dar privalo suvokti ir taikyti efektyvius rinkodarinius elementus. Tik taip jis gebės tinkamai ir patraukliai rinkai pristatyti NT objektą, tiksliai identifikuodamas potencialią produkto auditoriją. Maža to, šiandienos brokeris, norėdamas sėkmingai įveikti milžiniškos konkurencijos iššūkius, turi į brokerystę žvelgti kaip į savotišką meną: novatoriškai ir kūrybiškumai. NT realizacijos rinkoje procese didžiausias pranašumas yra įžvelgti pačią perspektyviausią ir ryškiausią potencialą turinčią idėją. Privalu tapti kūrėju, kurio galutinis tikslas – aukščiausios kokybės paslauga klientui.

Tarpininkas su žinių bagažu

Profesionalus brokeris – tai savo srities specialistas, daugiau ar mažiau susipažinęs su visais procesais vykstančiais NT rinkoje – pradedant nuo teritorijų planavimo peripetijų, pastatų paskirties pakeitimo galimybių, įstatyminės bazės, mokestinės ir teisinės struktūros, ekonominių veiksnių ir baigiant žmogiškosios psichologijos išmanymu. Tik profesionalus brokeris, suvokdamas ir generuodamas žinias apie šių procesų eigą bei įgyvendinimą, gali klientui argumentuoti jo parduodamo ar perkamo objekto ateities perspektyvas. Tik susipažinęs su urbanistine, statybų, teisine, mokestine ir ekonomine informaciją NT konsultantas gali įvertinti nuosavybės potencialią kainą ar investicinę grąžą. NT brokeris turi siekti būti tuo patariamuoju balsu, kuris tiek pirkėjui, tiek pardavėjui gebėtų be išlygų apibrėžti jo esamo ar būsimo turto galimybes esant vienoms ar kitoms rinkos aplinkybėms. Žinoma, brokeriui neprivalu išmanyti visų sudedamųjų šių procesų detalių, tačiau jam privalu žinoti, kur reikia kreiptis ar ieškoti informacijos esant tokių duomenų poreikiui ir būtinybei.

Profesionalus brokeris, puikiai suvokdamas savo kliento psichologinį portretą, ras tinkamiausią būdą sklandžiam ir vaisingam dialogui. Profesionalas turi žinoti, įžvelgti ir įvertinti. Juk žmogus NT perka ne metams. Tai ne fragmentinė prekė. Didžioji dalis NT perka vieną vienintelį kartą gyvenime. Todėl kompetentingas NT konsultantas dažniausiai pajaučia ir pamato, kokie yra žmogaus poreikiai bei lūkesčiai. Profesionalus brokeris visada jaus atsakomybę ir siekį padėti klientui surasti ir suvokti tai, ko jis iš tiesų nori, ko jis trokšta ir kas jam geriausiai tiktų. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad suklupus šioje dalyje, ateityje ilgai prisiminsi šį savo atsainumą ir kompetencijos spragą.

Profesionalai myli ir gerbia savo darbą

Lietuvos NT brokerystės kultūra ir tradicijos dar labai jaunos, tačiau jos sparčiai bręsta ir vystosi. Nuoširdžiai tikiu ir linkiu, kad laikui bėgant ši paslauga taps aukščiausios kokybės preke, be kurios, augančios socialinės gerovės kontekste, neįsivaizduosime visaverčių NT procedūrų. Siekiant, kad visuomenei , t.y. kiekvienam mūsų , būtų suteikta profesionali ir kokybiška NT paslauga ji privalo būti įstatymiškai labai aiškiai apibrėžta. Vadinasi, šios paslaugos teikėjui – NT brokeriui, konsultantui- būtų įstatymine tvarka nustatyti profesiniai reikalavimai, įvardinti etikos punktai, atsakomybės lygiai, išsilavinimas, atestavimas, kvalifikacijos kėlimas. Tik tokiu būdu galima būtų garantuoti kvalifikuotą ir patikimą paslaugą.

Gili pagarba savo darbui, klientui ir kolegom – tai motyvas, kurios yra privalomos kiekvienam, siekiančiam profesionalaus brokerio vardo. Jei Jūs gerbsite savo darbą, tai jį gerbs ir klientas. Jei Jūs elgsitės etiškai ir skaidriai, tai neliks nepastebėta tiek pačių klientų, tiek kolegų, tiek galų gale konkurentų tarpe.

Tik profesionalas myli ir gerbia savo veiklą. Jis ja gyvena. Tai – gyvenimo būdas.

Vytas Zabilius,
UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas generalinis direktorius,
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys,
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas

Šis komentaras – knygos „Darnus nekilnojamojo turto vystymas“ – dalis.

Šiandien Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) buvo pristatytas pirmasis integruotas 880 psl. lietuviškas vadovėlis „Darnus nekilnojamojo turto vystymas“, prie kurio dirbo 20 autorių – mokslininkų ir verslo praktikų. Ši knyga – tai pirmasis toks kompleksiškas leidinys, kuriame nekilnojamojo turto (NT) raida nagrinėjama iš tradicinių ir neįprastų pozicijų, nuo idėjos – iki projekto įgyvendinimo ir priežiūros.

Bendrovė “Ober-Haus” didžiuojasi ir labai vertina, kad galėjo prisidėti prie šio leidinio kūrimo ir jo leidybos. Išsamiau apie naujojo leidinio pristatymą rasite čia.

Mums buvo smagu!
Mes įveikėme visą trasą… mėgėjų, žinoma 🙂 Bet ir tuo didžiuojamės!
Nenusakomas jausmas kai suvoki, kad esi beveik tarp 7000 žmonių, kuriuos vienija tas pats tikslas ir ta pati graži misija!
Netušti žodžiai: jėga – vienybėje!

Tikime, kad kitais metais „Ober-Haus“ komanda bus dar gausesnė!

Ober-Haus Real Estate Advisors pristato 2012 I pusmečio Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą, kurią rasite čia.

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų liepos mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Rygoje kainos išliko stabilios, tuo tarpu Taline, kaip ir Vilniuje, buvo stebimas kainų sumažėjimas, kuris siekė 2,5 % . Vilniuje fiksuojamas 0,2% kainų sumažėjimas.

Ober-Haus statistiniai duomenys rodo, kad Rygoje ir Taline metiniai butų kainų pokyčiai yra teigiami. Taline butų kainos, palyginti su 2011 m. liepa, pakilusios 5.9 %, o Rygoje per paskutinius 12 mėnesių – 5,1%. Tiek Rygos, tiek Talino būsto rinka per pirmąjį šių metų pusmetį demonstruoja gan aukštą aktyvumą. Kaip skelbia Latvijos Registrų centras, per antrąjį šių metų ketvirtį butų pardavimo sandorių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, užregistruota 28 % daugiau. Estai fiksuoja 30 % aktyvesnę rinką.Vilniuje per metus kainos smuko 1,2% .

Taline buto vidutinė kvadratinio metro kaina sparčiai vejasi Vilniaus vidurkį ir liepą siekė 3736 Lt . Rygoje – 3411 Lt . Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris trijose Baltijos šalių sostinėse buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų liepos mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 57,5% . Taline nuosmukis siekia 36,6%, Vilniuje – 39,8% .

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.