Kai žmogų užpuola liga, jis ieško profesionalios gydytojo pagalbos, kai žmogui suplyšta batai, jis ieško nagingo batsiuvio, kai žmogus nori išmokti svetimą kalbą, jis ieško patyrusio kalbų mokytojo, kai žmogus nori keliauti, jis kreipiasi į patikimą kelionių agentūrą. Tačiau visą tai jis galėtų padaryti ir pats: išsigydyti ligas, susisiūti batus, išmokti kalbos ar susiorganizuoti kelionę. Klausimas: kokios bus laiko sąnaudos, kokybės matas ir pasitenkinimo lygmuo? Išsivysčiusios visuomenės jau senokai suprato dėsningą taisyklę: lai kiekvienas savo srities specialistas dirba savo darbą, t.y. gydytojas – gydo, batsiuvys – taiso batus, mokytojas – moko, kelionių organizatorius – pasirūpina sklandžia kelione. Akivaizdi tiesa, kaip ir tai, kad tik profesionalus nekilnojamojo turto specialistas gali suteikti aukščiausios kokybės paslaugą. Nekompetencija brangiai kainuoja…

Atgavus nepriklausomybę jie visi buvo vadinami spekuliantais, „pirk-parduok“ verslo modelio atstovais, net nesuvokę verslo etikos žodžių junginio (ką jau kalbėti apie šios sąvokos sampratą?!). Buvo laikas kai kurie jų balansavo ant aferizmo su kriminalinio nusikalstamumo prieskoniu ribos: dokumentų klastojimas, avanso reikalavimas už nuosavybę, kurios nebuvo įgaliotas parduoti ir pan. Deja, bet būtent tokiame nešvariame besikuriančios jaunos valstybės metraščio lape buvo pradėta rašyti nekilnojamojo turto brokerio istorija. Be jokios abejonės, privalu pažymėti ir tai, kad tuo laikmečiu ne tik NT rinkoje, bet ir kituose šalies ūkio sektoriuose viešėjo šešėlis, neprofesionalumas, elementarios verslo etikos ir atsakomybės nebūvimas.

Nuo dėmėto munduro iki gerbiamų profesionalų

Ilgą laiką NT brokerystės valėsi juodąsias munduro dėmes. Šiandien šį profesija tampa vis labiau skaidresnė, profesionalesnė, vis labiau pripažįstama visuomenės. Tačiau švariai „išravėti“ NT brokerystės daržo vis dar nepavyksta. Didžiausią apmaudą kelia mūsų šalies vadovybės akį rėžiantis atsainumas ir trumparegiškumas siekiant įstatymiškai reglamentuoti šios profesijos atstovų kvalifikaciją ir veiklą. Įstatymiškai nustačius NT brokerio etikos, kvalifikacijos, atsakomybės reikalavimus, būtų žengtas itin išmanus ir racionalus žingsnis šios veiklos skaidrinimo procese. Maža to, valstybės biudžeto įplaukų eilutėje rastųsi kur kas įspūdingesni rodikliai. Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos preliminariais skaičiavimais, 2010 metais dėl „juodųjų“ brokerių veiklos valstybė prarado mažų mažiausiai apie 30 milijonų litų pajamų.

NT rinkos, kaip ūkio subjekto, reikšmė yra didžiulė, deja, tačiau jos svarba šalies mastu dar nėra iki galo suvokta ir pripažinta. Savo ruožtu, NT brokeriui, kaip jungiamajai šios rinkos dalyvių grandžiai, privalo būti keliami aukščiausią kokybę atitinkantys profesiniai standartai. Brokeris – profesionalus, kompetentingas, išprusęs NT rinkos dalyvis, patikimas ir kvalifikuotas kliento partneris, teikiantis aukščiausios kokybės paslaugą bei duodantis optimalų patarimą. Kalbant apie senąsias Vakarų valstybes ar JAV, brokerio profesija turi gilias tradicijas bei šios paslaugos meistrai yra itin gerbiami ir vertinami. Be jokios abejonės, tokio pripažinimo pasiekiama tik keliant aukščiausios profesinės kompetencijos kartelę. Pagarba užsitarnaujama tik profesionaliai ir kvalifikuotai atliekant savo darbą.

Milijonų verta konsultacija

Kodėl nuolat pabrėžiu brokerio, kaip konsultanto, profesionalumą ir kompetenciją . Šių profesinę kokybę signalizuojančių savybių svarbą akivaizdžiausiai galime pamatyti visų NT rinkoje veikiančių dalyvių santykyje. Ir įvertinti nekvalifikuoto patarimo arba, atvirkščiai, perspektyvios nuomonės ignoravimo pasekmes.

NT brokerio veiklos sritis neapsiriboja vien tik NT objekto pardavimu, pirkimu ar nuoma rinkoje. Egzistuoja kur kas platesnis ryšys. Pavyzdžiui, santykis tarp NT projekto plėtotojo ir NT brokerio – konsultanto. Itin glaudus, atsakingas ir įpareigojantis. Abi pusės privalo būti suinteresuotos būsimojo objekto perspektyva: plėtotojas, iš savo pusės, atsakingas už projekto įgyvendinimo kokybę, NT konsultantas – už pagrįstą ir profesionalią konsultaciją, kad būsimasis objektas rinkoje būtų sutiktas palankiai ir paklausiai. Neperspektyvus, rinkos poreikių neatitinkantis patarimas kainuoja šimtus milijonų nuostolių. To būtų buvę galima išvengti, jei būtų suteikta kokybiška konsultacija ir produktas rinkoje būtų įgavęs teisingą statusą. Pažvelkime, kiek turime tokių neteisingų, rinkos poreikius ignoravusių objektų, kurie dabar vadinami pastatais-vaiduokliais, laukiančių paskutiniosios, su žeme juos sulyginančios dienos. Klausimas: kiek žlugusių investicijų tik dėl to, kad nebuvo pasinaudota profesionaliu patarimu?

Be jokios abejonės, kad profesionalus patarimas būtų suteiktas NT brokeris-konsultantas privalo būti visapusiškai išprusęs: jis turi išmanyti ekonominius ne tik šalies vidaus, bet ir išorės procesus, kurie lemia ar gali nulemti nekilnojamojo turto perspektyvas kainų kreivės kontekste, įvertinti esamus ir galimus veiksnius, kurie ateityje gali turėti įtakos turto vertės perspektyvoms. Be to, kad brokeris turi argumentuotai žinoti optimalią parduodamo turto kainą, sumaniai organizuoti jo pardavimo procesą, jis dar privalo suvokti ir taikyti efektyvius rinkodarinius elementus. Tik taip jis gebės tinkamai ir patraukliai rinkai pristatyti NT objektą, tiksliai identifikuodamas potencialią produkto auditoriją. Maža to, šiandienos brokeris, norėdamas sėkmingai įveikti milžiniškos konkurencijos iššūkius, turi į brokerystę žvelgti kaip į savotišką meną: novatoriškai ir kūrybiškumai. NT realizacijos rinkoje procese didžiausias pranašumas yra įžvelgti pačią perspektyviausią ir ryškiausią potencialą turinčią idėją. Privalu tapti kūrėju, kurio galutinis tikslas – aukščiausios kokybės paslauga klientui.

Tarpininkas su žinių bagažu

Profesionalus brokeris – tai savo srities specialistas, daugiau ar mažiau susipažinęs su visais procesais vykstančiais NT rinkoje – pradedant nuo teritorijų planavimo peripetijų, pastatų paskirties pakeitimo galimybių, įstatyminės bazės, mokestinės ir teisinės struktūros, ekonominių veiksnių ir baigiant žmogiškosios psichologijos išmanymu. Tik profesionalus brokeris, suvokdamas ir generuodamas žinias apie šių procesų eigą bei įgyvendinimą, gali klientui argumentuoti jo parduodamo ar perkamo objekto ateities perspektyvas. Tik susipažinęs su urbanistine, statybų, teisine, mokestine ir ekonomine informaciją NT konsultantas gali įvertinti nuosavybės potencialią kainą ar investicinę grąžą. NT brokeris turi siekti būti tuo patariamuoju balsu, kuris tiek pirkėjui, tiek pardavėjui gebėtų be išlygų apibrėžti jo esamo ar būsimo turto galimybes esant vienoms ar kitoms rinkos aplinkybėms. Žinoma, brokeriui neprivalu išmanyti visų sudedamųjų šių procesų detalių, tačiau jam privalu žinoti, kur reikia kreiptis ar ieškoti informacijos esant tokių duomenų poreikiui ir būtinybei.

Profesionalus brokeris, puikiai suvokdamas savo kliento psichologinį portretą, ras tinkamiausią būdą sklandžiam ir vaisingam dialogui. Profesionalas turi žinoti, įžvelgti ir įvertinti. Juk žmogus NT perka ne metams. Tai ne fragmentinė prekė. Didžioji dalis NT perka vieną vienintelį kartą gyvenime. Todėl kompetentingas NT konsultantas dažniausiai pajaučia ir pamato, kokie yra žmogaus poreikiai bei lūkesčiai. Profesionalus brokeris visada jaus atsakomybę ir siekį padėti klientui surasti ir suvokti tai, ko jis iš tiesų nori, ko jis trokšta ir kas jam geriausiai tiktų. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad suklupus šioje dalyje, ateityje ilgai prisiminsi šį savo atsainumą ir kompetencijos spragą.

Profesionalai myli ir gerbia savo darbą

Lietuvos NT brokerystės kultūra ir tradicijos dar labai jaunos, tačiau jos sparčiai bręsta ir vystosi. Nuoširdžiai tikiu ir linkiu, kad laikui bėgant ši paslauga taps aukščiausios kokybės preke, be kurios, augančios socialinės gerovės kontekste, neįsivaizduosime visaverčių NT procedūrų. Siekiant, kad visuomenei , t.y. kiekvienam mūsų , būtų suteikta profesionali ir kokybiška NT paslauga ji privalo būti įstatymiškai labai aiškiai apibrėžta. Vadinasi, šios paslaugos teikėjui – NT brokeriui, konsultantui- būtų įstatymine tvarka nustatyti profesiniai reikalavimai, įvardinti etikos punktai, atsakomybės lygiai, išsilavinimas, atestavimas, kvalifikacijos kėlimas. Tik tokiu būdu galima būtų garantuoti kvalifikuotą ir patikimą paslaugą.

Gili pagarba savo darbui, klientui ir kolegom – tai motyvas, kurios yra privalomos kiekvienam, siekiančiam profesionalaus brokerio vardo. Jei Jūs gerbsite savo darbą, tai jį gerbs ir klientas. Jei Jūs elgsitės etiškai ir skaidriai, tai neliks nepastebėta tiek pačių klientų, tiek kolegų, tiek galų gale konkurentų tarpe.

Tik profesionalas myli ir gerbia savo veiklą. Jis ja gyvena. Tai – gyvenimo būdas.

Vytas Zabilius,
UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas generalinis direktorius,
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys,
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas

Šis komentaras – knygos „Darnus nekilnojamojo turto vystymas“ – dalis.

Šiandien Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) buvo pristatytas pirmasis integruotas 880 psl. lietuviškas vadovėlis „Darnus nekilnojamojo turto vystymas“, prie kurio dirbo 20 autorių – mokslininkų ir verslo praktikų. Ši knyga – tai pirmasis toks kompleksiškas leidinys, kuriame nekilnojamojo turto (NT) raida nagrinėjama iš tradicinių ir neįprastų pozicijų, nuo idėjos – iki projekto įgyvendinimo ir priežiūros.

Bendrovė “Ober-Haus” didžiuojasi ir labai vertina, kad galėjo prisidėti prie šio leidinio kūrimo ir jo leidybos. Išsamiau apie naujojo leidinio pristatymą rasite čia.

Mums buvo smagu!
Mes įveikėme visą trasą… mėgėjų, žinoma 🙂 Bet ir tuo didžiuojamės!
Nenusakomas jausmas kai suvoki, kad esi beveik tarp 7000 žmonių, kuriuos vienija tas pats tikslas ir ta pati graži misija!
Netušti žodžiai: jėga – vienybėje!

Tikime, kad kitais metais „Ober-Haus“ komanda bus dar gausesnė!

Ober-Haus Real Estate Advisors pristato 2012 I pusmečio Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą, kurią rasite čia.

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų liepos mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Rygoje kainos išliko stabilios, tuo tarpu Taline, kaip ir Vilniuje, buvo stebimas kainų sumažėjimas, kuris siekė 2,5 % . Vilniuje fiksuojamas 0,2% kainų sumažėjimas.

Ober-Haus statistiniai duomenys rodo, kad Rygoje ir Taline metiniai butų kainų pokyčiai yra teigiami. Taline butų kainos, palyginti su 2011 m. liepa, pakilusios 5.9 %, o Rygoje per paskutinius 12 mėnesių – 5,1%. Tiek Rygos, tiek Talino būsto rinka per pirmąjį šių metų pusmetį demonstruoja gan aukštą aktyvumą. Kaip skelbia Latvijos Registrų centras, per antrąjį šių metų ketvirtį butų pardavimo sandorių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, užregistruota 28 % daugiau. Estai fiksuoja 30 % aktyvesnę rinką.Vilniuje per metus kainos smuko 1,2% .

Taline buto vidutinė kvadratinio metro kaina sparčiai vejasi Vilniaus vidurkį ir liepą siekė 3736 Lt . Rygoje – 3411 Lt . Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris trijose Baltijos šalių sostinėse buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų liepos mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 57,5% . Taline nuosmukis siekia 36,6%, Vilniuje – 39,8% .

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų liepos mėnesį smuktelėjo 0,1%. Birželį buvo užfiksuotas toks pats sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų liepa, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuos kito 1,2% žemyn.

Liepą Vilniuje, butų kainoms smuktelėjus 0,2%, vidutinė kvadratinio metro kaina kito iki 4124 Lt. Kaune ir Panevėžyje buvo stebimas 0,1% sumažėjimas ir vidutinės butų kainos atitinkamai sudarė 3341 Lt/kv. m ir 1848 Lt/kv. m . Klaipėdoje ir Šiauliuose, nefiksuojant kainų pokyčių, vidutinės butų kainos liepos mėnesį išliko tokios pačios kaip ir birželį: Klaipėdoje – 3322 Lt/kv. m, Šiauliuose – 1,890 Lt/kv. m.

Vertinant metinius duomenis, visuose Lietuvos didmiesčiuose per paskutinius 12 mėnesių butų kainų pokytis išlieka neigiamas ir sudaro: Vilniuje – 1,2%, Kaune – 1,0%, Klaipėdoje – 1,0%, Šiauliuose – 4,0% ir Panevėžyje – 0,8%.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį 2012 m. pusmetį butų kainos Lietuvos didmiesčiuose smuktelėjo 0,5%, o per metus kritimas pasiekė 1,0%. Nedidelių neigiamų kainų pokyčių nepavyko išvengti ir svarbiausiam bei didžiausiu būsto rinkos aktyvumu pasižyminčiam Vilniui: per paskutinius tris mėnesius sostinėje butų kainos smuktelėjo 0,7%. Tos pačios tendencijos buvo stebimos Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, kur butų kainos mažėjo atitinkamai 0,2%, 0,3% ir 1,6%. Vieninteliame Panevėžyje nebuvo užfiksuota jokių pokyčių nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo išliekantis mažiausias kainų lygis tarp kitų didžiausių Lietuvos miestų.

„Nors fiksuojami neigiami kainų pokyčiai yra labiau simboliniai, akivaizdu, kad būsto rinka gana jautriai reaguoja į vykstančius procesus tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. Netylančios kalbos apie tebesitęsiančią skolų krizę euro zonoje, didžiųjų valstybių ekonomikos augimo lėtėjimas bei mūsų šalies vidaus ūkio iššūkiai (iš esmės neaugančios gyventojų pajamos, nuo praėjusių metų sugriežtintos skolinimosi sąlygos), šiek tiek koregavo būsto kainas neigiama linkme“, – kalba Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

Nors būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose mažėjo, tačiau sandorių kiekis dar teberodo augimo požymius. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta 4% daugiau butų ir 12% daugiau namų pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. 2012 m. I pusmetį Lietuvoje vidutiniškai buvo sudaroma 630 namų ir 1760 butų sandorių per mėnesį. „ Palyginti su 2010 ir 2011 m., sandorių kiekio augimo tempai statistiškai yra vis mažesni, tačiau nereikia pamiršti, kad tam įtakos turi ir kasmet didėjanti palyginamoji bazė“, – teigia „Ober-Haus“ specialistas.

Pastaraisiais metais ženkliai atsigavęs ir augęs gyventojų skolinimasis būstui įsigyti, šiuo metu demonstruoja ramesnes tendencijas. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos išdavė būsto paskolų už beveik 661 mln. litų, t. y. 17% mažiau, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. „ Labiausia tikėtina, kad šiam mažėjimui didžiausios įtakos turėjo praėjusių metų pabaigoje Lietuvos banko priimtomis Atsakingojo skolinimosi nuostatomis, kurios įpareigoja kreditavimo įstaigas kur kas griežčiau vertinti besiskolinančius gyventojus bei didinti nuosavų lėšų kiekį (ne daugiau nei 85% įkeičiamo turto vertės) skolinantis būsto įsigijimui“, – sako S. Vagonis, „Ober-Haus“ atstovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, trečią ketvirtį iš eilės Lietuvos didmiesčiuose fiksuojamas po truputį augantis neparduotų butų skaičius, kurį lemia kylantys nauji daugiabučiai namai sostinėje. Per pirmąjį 2012 m. pusmetį Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose išaugo beveik 6%, t. y. nuo 2660 iki 2820 butų. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu 2007-2012 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti 1240 butų, Kaune – apie 580 butų, Klaipėdoje – virš 920 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – virš 80 naujos statybos butų.

Kituose Lietuvos didmiesčiuose toliau tęsiant likučių išpardavimą pastatytuose naujuose namuose, Vilniaus rinka vis pildosi naujais projektais. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per pirmąjį šių metų pusmetį sostinėje pastatyta 760 butų (12 skirtingų daugiabučių projektų) ir tai yra net šiek tiek daugiau nei buvo pastatyta per visus 2011 metus. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos sostinėje rasis dar papildomai 1000 naujų butų daugiabučiuose namuose: „Šis pasiūlos šuoliukas laukiamas šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje, kuomet bus baigta plėtoti didžioji dalis projektų. Logiška, kad tai šiek tiek padidins bendrą neparduotų butų skaičių. Tačiau, įvertinę esamus realizacijos tempus, kai per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje buvo nupirkta apie 640 naujų butų, drįsčiau teigti, kad didžioji dalis šių butų turėtų būti parduoti jau šių metų eigoje“, – kalba S. Vagonis.

„Ober-Haus“ specialistas taip pat pastebi, kad pastaruoju metu savo rinkos dalį gan sparčiai plečia ir taip vadinamų loftų koncepcijos projektai, viliojantys pirkėjus nestandartinėmis erdvėmis ir mažesnėmis kainomis. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2012-2013 metais rinkai iš viso bus pasiūlyta apie 400 įvairios paskirties patalpų tokiuose projektuose, kurios, pasak S. Vagonio, iš dalies sudarys konkurenciją ir standartinio būsto segmentui: „Nors loftai dažniausiai neturi gyvenamosios patalpos statuso, ne visada atitinka techninius ir teisinius reikalavimus, keliamus daugiabučiuose pastatuose įrengiamiems butams – jie tampa gana patrauklia alternatyva (dažniausiai jaunesnio amžiaus pirkėjams) standartiniam būstui“, -sako „Ober-Haus“ atstovas. S. Vagonis pastebi, kad keli šiuo metu įgyvendinti ir tinkamai rinkai pristatyti loftų projektai rado savo pirkėjų ratą ir gali būti gana sėkmingai realizuoti.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia

Ekspertų vertinimu, palaipsniui atsigaunanti Baltijos šalių ekonomika turėtų įnešti teigiamų pokyčių ir į šio regiono vis dar sąstingio kaustomą nekilnojamojo turto (NT) rinką. Prognozuojama, kad Baltijos šalis mažiau paveiks galima kai kurių ES šalių nemokumo krizė, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs daug sparčiau nei kitų valstybių, rašo naujienų portalas www.15min.lt .

„Jei Lietuvos ir jos kaimynių ekonomika augs pakankamai sparčiai, akivaizdu, kad turėtų augti ir būsto kainos, nes NT rinka yra tiesiogiai susijusi su ekonomine padėtimi. Jai sušlubavus, automatiškai nurimsta ir būsto sektorius, o jei ekonomikos rodikliai pradeda judėti aukštyn, tai tampa stimulu atsigauti ir būsto rinkai“, – pažymi NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Anot jo, tokio kainų šuolio, koks buvo 2004-2007 m. bei per metus siekė 20-50 proc., tikėtis neverta, bet laukiama nuosaikaus bent 2-5 proc. kilimo.

Skaitykite daugiau čia

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų birželio mėnesį išaugo 0,1%. Toks pat augimas buvo stebimas balandžio ir gegužės mėnesiais.

Birželį Vilniuje buvo fiksuojamas 0,5% kilimas, tuo tarpu metinis butų kainų augimas, palyginus su gegužės mėnesiu, yra sumažėjęs iki 3,6%. Gegužę sostinėje metinis butų kainų augimas sudarė 4,2%. Kituose Lietuvos didmiesčiuose išlieka neigiamos kainų pokyčių tendencijos. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose užfiksuotas vienodas kainų sumažėjimas, kuris siekė 0,2%. Panevėžyje birželio mėnesį kainos smuktelėjo 1,0%. Metiniai butų kainų pokyčiai šiuose miestuose vis dar išlieka neigiami: Kaune – 3,4%, Klaipėdoje – 2,9%, Šiauliuose – 4,4% ir Panevėžyje – 2,6%.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. pabaigoje, iki šių metų birželio Vilniuje butų kainos yra sumažėjusios 39,1%, Kaune – 34,5%, Klaipėdoje – 46,1%, Šiauliuose – 45,4% ir Panevėžyje – 46,3%.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų birželio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Gegužę buvo užfiksuotas 0,3% sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų birželiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuos kito 1,0% žemyn.

Bendram OHBI sumažėjimui įtakos turėjo 0,8% smuktelėjusios kainos Šiauliuose, kur antrą mėnesį iš eilės mažėjo senos statybos butų kainos gyvenamuosiuose rajonuose. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje kainų pokyčių per birželio mėnesį nebuvo užfiksuota.

Vertinant metinius duomenis, visuose Lietuvos didmiesčiuose per paskutinius 12 mėnesių butų kainų pokytis išlieka neigiamas ir sudaro: Vilniuje – 1,0%, Kaune – 0,5%, Klaipėdoje – 1,0%, Šiauliuose – 4,0% ir Panevėžyje – 0,7%.

Apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.