“Ober-Haus” kartu su savo partneriais kviečia į kasmetinį BALTIJOS NEKILNOJAMOJO TURTO INVESTICIJŲ FORUMĄ. Praktiniame renginyje aptarsime aktualiausius Baltijos nekilnojamojo turto rinkos aspektus.

Pranešimus skaitys ir diskusijose įžvalgomis dalinsis pripažinti ekspertai: Dr. Oliver Voß, NT giganto – Vokietijos IVG Immobilien AG, valdančio apie 21,4 mlrd.eurų vertės turtą, Tyrimų vadovas, Ralfs Jansons, „NCH Capital Inc“ turto ir investicijų vadovas, Viljar Arakas, „EfTEN Capital AS“ vadovas, Marko Kull, „Capital Mill“ partneris, Biljana Pehrsson, „East Capital“ privataus kapitalo fondo NT vadovė, Dejan Mansfeld-Rupnik, ECE grupės vadovaujantis direktorius, Kristijonas Kaikaris, UAB „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius, Andres Trink „Merko Ehitus“ valdybos pirmininkas, Andris Kovalcuks, „Ektornet Management Latvia“ generalinis direktorius, Vytas Zabilius “Ober-Haus” generalinis direktorius, Arvydas Avulis, UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas, Per Bomann Larsen, „Selvaag Eieindom“ generalinis direktorius, Aldo Dapon, E.L.L. grupės valdybos pirmininkas, Renata Jakubčionienė, „Akropolis LT“ direktorė ir kt.

Pagrindinės forumo temos:
• Galimi ūkio plėtros scenarijai. Specialiai forumui parengtos banko „Swedbank“ studijos „Demografinės tendencijos Baltijos šalyse ir jų įtaka nekilnojamojo turto sektoriui“ pristatymas
• Baltijos sostinių plėtra ir galimybės žvelgiant iš miesto poreikių bei nekilnojamojo turto rinkos galimybių
• Europos komercinio turto rikos tendencijos
• NT segmentų plėtros perspektyvos. NT plėtros projektų finansavimo modeliai
• Investavimas į NT Baltijos šalių regione
• NT vertės atkūrimas ir biurų perspektyvos
• Gyvenamojo būsto ir prekybos centrų perspektyvos

Forumas vyks 2013 m. gegužės 16 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Laisvės pr. 5, Vilniuje.
Forumo dalyvio mokestis — 780 Lt ir PVM.
Užsiregistravusiems iki balandžio 29 d. – 624 Lt ir PVM.
Apie nuolaidas, registraciją bei forumo programą galite sužinoti čia www.vz.lt/forumas

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ po metų pertraukos vėl fiksuoja teigiamus būsto kainų pokyčius Lietuvos sostinėje. Per pirmus tris šių metų mėnesius butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 0,5%, o vidutinė buto kaina išaugo iki 4112 Lt/m2. Kainos kilo visuose segmentuose: naujos ir senos statybos butuose gyvenamuosiuose ir prestižiniuose rajonuose bei centrinėje miesto dalyje. Tuo tarpu kiti Lietuvos didmiesčiai ir toliau nerodo atsigavimo požymių, o kainų kreivė lengvai juda žemyn. „Ober-Haus“ duomenimis, per tą patį laikotarpį Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje kainos sumažėjo atitinkamai 0,6%, 0,1% ir 1,3%. Šiauliuose pokyčių nebuvo stebima. Bendras butų kainų lygis Kaune ir Klaipėdoje išlieka labai panašus, atitinkamai 3255 Lt/m2 ir 3307 Lt/m2. Šiauliuose vidutinė buto kaina siekia 1887 Lt/m2, Panevėžyje – 1778 Lt/m2.

Bendras būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje auga jau ketverius metus iš eilės. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta virš 7% daugiau butų ir virš 2% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių nei prieš metus. Jeigu 2012 m. I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma 1700 butų ir 510 namų sandorių, tai šiais metais šis rodiklis yra išaugęs iki 1830 butų ir 525 namų sandorių per mėnesį. Didžiausias butų ir namų sandorių augimas buvo užfiksuotas Šiauliuose (23%), Vilniuje (15%) ir Kaune (15%).

Sostinėje aktyviai vykstančios statybos ne tik gerina įvairaus būsto pasiūlos rodiklius, bet ir toliau skatina pirkėjų susidomėjimą naujais butais. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota apie 710 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra net 70% daugiau, nei jų buvo realizuota 2012 m. I ketv. Tačiau iš visų didmiesčių labiausiai išsiskyrė Vilnius, kur per pirmuosius šių metų mėnesius buvo realizuota beveik 560 naujos statybos butų arba 35% daugiau nei per 2012 m. IV ketv., arba net 87% daugiau nei prieš metus. Pagrindinės tokio augimo priežastys – ne tik atsigaunantis žmonių pasitikėjimas rinka, palankios skolinimosi sąlygos, bet ir ženkliai išaugusios pasirinkimo galimybės.

Kituose Lietuvos miestuose pokyčiai būsto rinkoje aiškios krypties dar neįgauna, kadangi, skirtingai nuo sostinės, naujų daugiabučių plėtra yra itin vangi, o parduodami likučiai iš ankstesnių projektų dėl įvairių priežasčių dažniausiai nedomina pirkėjų. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Kaune per pirmąjį 2013 m. ketvirtį buvo parduotas 81 butas arba 33% daugiau nei per 2012 m. IV ketv., Klaipėdoje per tą patį laikotarpį pardavimų ir rezervacijų apimt ys sumažėjo 39%, iki 66 butų. Šiauliuose ir Panevėžyje pardavimų apimtys iš esmės nesikeičia – čia per pirmus tris šių metų mėnesius parduoti 8 naujos statybos butai.

Smarkiai augusios pardavimų apimtys sostinėje mažino ir bendrą neparduotų naujos statybos butų skaičių Lietuvos didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, 2013 m. I ketv. pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 2660, arba 9% mažiau nei 2012 m. pabaigoje. Šiuo metu 2007-2013 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti 1330 butų, Kaune – 510 butų, Klaipėdoje – beveik 760 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – apie 60 naujos statybos butų.

Išaugusios būsto pardavimo apimtys atsispindėjo ir komercinių šalies bankų statistikoje. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos išdavė naujų būsto paskolų už 231 mln. litų, t. y. 31% daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Atsižvelgiant į šiuo metu statomų ir planuojamų plėtoti projektų kiekį Vilniuje, tikėtina, kad šiais metais ir toliau bus išlaikytos paklausos augimo tendencijos sostinėje, kurios iš dalies pagerins ir bendrus visos šalies rodiklius.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ pirmąjį šių metų ketvirtį fiksavo rekordines investicijas į Lietuvos komercinį nekilnojamojo turto sektorių. Per pirmus tris šių metų mėnesius mūsų šalyje sudaryti 3 investiciniai sandoriai*, kurių bendra investicijų vertė siekia 252 mln. litų. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad tai yra 72% daugiau, palyginti su visais 2012 m. Bendras sandorių plotas siekia 61 000 m2. Kovo mėnesį buvo paskelbta apie didžiausią investicinį sandorį Lietuvoje per pastaruosius 5 metus. Suomių bendrovė „Technopolis“ pasirašė sutartį dėl 3 biuro pastatų („ALFA“, „BETA“ ir „GAMA“) įsigijimo Vilniuje iš įmonių grupės „ICOR“. Skelbiama, kad suomių įmonė pastatus įsigijo už 210 mln. litų, o investicijų pelningumas sudaro 8,2%.

Šis sandoris lėmė, kad šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuva, pagal investicijų apimtis į komercinį nekilnojamąjį turtą, net aplenkė vienvaldę Baltijos šalių lyderę Estiją. Be abejo, įvertinus bendras 2010-2013 m. investicijų apimtis, Estija vis dar ženkliai lenkia tiek Lietuvą, tiek Latviją. „Ober-Haus“ duomenimis, iš viso per minėtąjį laikotarpį Estijoje investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą vertė sudarė 1 mlrd. 736 mln. litų, Lietuvoje – 942 mln. litų, o Latvijoje – 378 mln. litų. Baltijos šalių rinkomis labiausiai domisi skandinaviško ir vietinio kapitalo fondai bei įmonės, kurių investicijų dalis 2010-2013 m. sudarė net 67%: Suomija – 23%, Estija – 16%, Švedija – 14% ir Lietuva – 14%.

Pagrindiniuose šalies miestuose „Ober-Haus“ ir toliau fiksuojama laisvų biuro patalpų mažėjimą verslo centruose. Vilniuje per pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų lygis sumažėjo nuo 8,6% iki 8,0%, o bendras laisvų patalpų kiekis rinkoje smuktelėjo iki 37 250 m2. Didžiausias laisvų patalpų kiekis stebimas B klasės verslo centruose, tačiau šis rodiklis šiais metai sparčiai mažėjo ir pasiekė 9,5%. A klasės verslo centruose laisvų patalpų lygis per tą patį laikotarpį ūgtelėjo iki 5,6%. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 7 950 m2 biuro patalpų, arba 7% mažiau nei per 2012 m. tą patį laikotarpį. Net 76% visų išnuomotų patalpų sudarė B klasės patalpos.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, šiuo metu 55% visų verslo centrų Vilniuje turi šimtą procentinį užimtumą. Likusiuose verslo centruose galima rinktis iš įvairių plotų, tačiau didžioji dalis pastatų savininkų gali pasiūlyti nedidelio ploto patalpas vienoje vietoje. Daugiau nei pusėje verslo centrų (53%) siūlomos patalpos iki 500 m2. Nuo 500 iki 2000 m2 laisvas ploto patalpas galima rasti 29% verslo centrų ir tik septyni (18%) verslo centrai gali pasiūlyti patalpas nuo 2000 iki 5000 m2. Todėl didžiausias iššūkis yra didelėms kompanijoms, kurios nori greitu laiku rasti ir įsikelti į didesnio ploto patalpas.

Kaune laisvų patalpų kiekis per pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo iki 4,2%, o bendras laisvų patalpų kiekis sudaro tik 2 950 m2. Klaipėdoje laisvų patalpų lygis išlieka aukščiausias, tačiau šiame mieste taip pat fiksuojamas jų mažėjimas nuo 19,1% iki 17,8%. Bendras laisvų patalpų kiekis uostamiesčio moderniuose verslo centruose siekia 10.750 m2.

Mažėjantis laisvų patalpų kiekis lemia nuomos kainų pokyčius. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje, Kaune ir Klaipėdoje nuomos kainos ūgtelėjo 2-6%. Matydami augantį verslo centrų užimtumą bei po truputį kylančias kainas, plėtotojai yra ne tik pasiruošę pradėti, bet jau ir įgyvendina naujus projektus. Šiuo metu Vilniuje statomi keturi verslo centrai: „GAMA“, „Baltic Hearts“ – II etapas, „Quadrum“ – I etapas, „Grand Office“. Įgyvendinus juos, 2013-2015 m. rinka pasipildys 42 000 m2 modernių biuro patalpų. Kaune baigiamos „Senukų“ administracinio pastato statybos, o taip pat planuojama rekonstruoti ir pasiūlyti rinkai senąjį šios įmonės pastatą.

„Ober-Haus“ toliau fiksuoja teigiamus sandėliavimo patalpų kainų pokyčius Lietuvos didmiesčiuose. Per pirmąjį šių metų ketvirtį naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose vidutiniškai ūgtelėjo apie 5-10%.

___________________________________________________________________
*skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo/gamybinių patalpų įsigijimus, kurių vertė virš 5 mln. litų.

Darius Tumas,
UAB „Ober-Haus“ Komercinio NT departamento vadovas

Pagrindinė augančių nuomos kainų priežastis – mažėjantis laisvų patalpų kiekis rinkoje, kurį lemia ne tik išaugusi

patalpų paklausa, bet ir vangokai dar vykstanti naujų projektų plėtra. Šiais metais buvo įgyvendintas tik vienas naujas projektas Vilniuje. „Ogmios“ grupė pagal užsakymą pastatė naują 14 000 m2 bendro ploto sandėliavimo pastatą su administracinėmis patalpomis Paneriuose, kuriame šių metų pradžioje veiklą pradėjo „Humanos“ drabužių rūšiavimo centras. Nepaisant išaugusio naujų patalpų poreikio, plėtotojai ir projektų finansuotojai dar neprisiima rizikos ir nepradeda plėtoti didesnių projektų be išankstinio patalpų nuomininko ar pirkėjo. Tuo tarpu įmonių, kurios ir yra pagrindinės tokių patalpų naudotojos, veiklos rodikliai ir toliau rodo augimą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2012 m. sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veiklos pajamos išaugo beveik 38% (tik sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos išaugo daugiau nei 26%). Jeigu ir toliau bus fiksuojami panašūs sandėliavimo ir transporto įmonių veiklos rodiklių augimo tempai, tikėtina, kad plėtotojai kur kas drąsiau žvelgs į naujų projektų perspektyvas.

Apžvalgą su grafine medžiaga galite rasti čia.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Palyginti su praėjusių metų kovu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 1,6%.

Bendram kovo mėnesio indekso reikšmės pokyčiui įtakos turėjo 0,3% ūgtelėjusios butų kainos Vilniuje. Tai yra antras mėnuo iš eilės, kuomet sostinėje fiksuojamas kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina sostinėje išaugo iki 4112 Lt (+11 Lt/kv. m). Kaune buvo užfiksuotas 0,1% kainų sumažėjimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina smuktelėjo iki 3255 Lt (-3 Lt/kv. m). Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šių metų kovą vidutinės butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir vasarį – atitinkamai 3307 Lt/kv. m, 1877 Lt/m2 ir 1778 Lt/kv. m.

Per paskutinius 12 mėnesių visuose šalies didmiesčiuose metinis butų kainų pokytis išliko neigiamas: Vilniuje – 1,1%, Kaune – 2,9%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 1,8% ir Panevėžyje – 3,9%.

OHBI apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

“Ober-Haus” pristato metinę Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą už praėjusius metus. Apžvalgoje išsamiai apžvelgiami visi svarbiausi nekilnojamojo turto sektoriai Vilniuje, Rygoje ir Taline: būsto, biuro, prekybinių, sandėliavimo patalpų ir žemės sklypų. “Ober-Haus” partneriai “Sorainen” ir “PricewaterhouseCoopers” apžvalgoje aptaria nekilnojamojo turto teisines ir mokesčių problemas.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų vasario mėnesio reikšmė išliko nepakitusi. Per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 1,7%.

Vasario mėnesį šalies didmiesčiuose butų kainos judėjo skirtingomis kryptimis, nors bendra indekso reikšmė ir nekito. Po dešimties mėnesių pertraukos Vilniuje užfiksuotas 0,2% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina ūgtelėjo iki 4101 Lt (+9 Lt/m2). Didžiausią įtaką šiam pokyčiui turėjo 1,3% pakilusios butų kainos prestižiniuose sostinės rajonuose (Naujamiestis, Žvėrynas, Antakalnis). Panevėžyje, Kaune ir Klaipėdoje atitinkamai buvo užfiksuotas 0,8%, 0,3% ir 0,1% kainų sumažėjimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Panevėžyje smuko iki 1778 Lt (-13 Lt/m2), Kaune iki 3258 Lt (-10 Lt/m2), Klaipėdoje – iki 3307 Lt (-3 Lt/m2). Šiauliuose šių metų vasarį vidutinė butų kaina nepakito – 1887 Lt/m2.

Per paskutinius 12 mėnesių visuose šalies didmiesčiuose metinis butų kainų pokytis išliko neigiamas: Vilniuje – 1,3%, Kaune – 3,1%, Klaipėdoje – 0,8%, Šiauliuose – 1,8% ir Panevėžyje – 3,9%.

OHBI apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

SVARBU! Mūsų klientai skubiai ieško įsigyti biuro patalpų! Plotai siekia nuo 700 iki 2000 kv. m. Siūlykite, nekantriai laukiame!

Auga prekybinių patalpų nuomos kainos ir užimtumas
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ 2012 – tųjų metų komercinių patalpų rinkos apžvalgoje skelbiama, kad augantys prekybos įmonių rezultatai suteikė papildomo stimulo prekybinių patalpų sektoriui. Buvo fiksuojamas tolimesnis prekybinių patalpų nuomos kainų augimas Lietuvos didmiesčių prekybinėse gatvėse. Didžiausią tokių patalpų augimą „Ober-Haus“ stebi Vilniuje, kur per 2012 metus kainos vidutiniškai išaugo 15%. Kituose Lietuvos didmiesčiuose kainų pokytis nebuvo toks spartus. Priklausomai nuo miesto buvo fiksuojamas iki 5% siekiantis augimas. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse šiuo metu siekia apie 45-130 Lt/m2, Kaune – 30-60 Lt/m2, Klaipėdoje – 20-45 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 15-35 Lt/m2.

Sėkmingi 2012-tieji buvo ir didiesiems prekybos centrams, kurie ne tik augino savo apyvartas, bet ir kėlė nuomos kainas. „Ober-Haus“ duomenimis, priklausomai nuo miesto bei prekybos centro, nuomos kainos išaugo 5-15%. Dabartinis prekybos centrų užimtumas yra labai aukštas ir leidžia savininkams derėtis su esamais nuomininkais arba pakeisti juos naujais, kurie sutinka mokėti aukštesnę nuomos kainą. „Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad 2012 m. pabaigoje Vilniaus prekybos centrų bendras laisvų patalpų lygis sudarė tik 3,2%,o net 65% visų prekybos centrų galėjo mėgautis visišku užimtumu. Optimizmo prekybinių patalpų sektoriui suteikė ir žinios apie naujų prekės ženklų pasirodymą Lietuvoje. Pavyzdžiui, Švedijos drabužių mažmeninės prekybos tinklas “H&M“ 2013-2014 m. atidarys net 5 parduotuves Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos centruose.

Praėjusiais metais – mažiau investicinių sandorių
2012 metais Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje buvo fiksuojami kuklesni investicinių sandorių rodikliai nei ankstesniais metais. Per praėjusius metus Lietuvoje buvo sudaryti 4 didesni investiciniai sandoriai, kurių metu įsigyta beveik 44 000 m2 bendro ploto modernių komercinės paskirties patalpų. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad bendra įsigyto turto vertė sudaro apie 150 mln. Lt. Palyginti su 2011, įsigyto turto plotas 2 kartus mažesnis, o vertė smuko 39%. Didžiausias 2012 m. sandoris – jau antrą kartą parduotas prekybos centras „Gedimino 9“ Vilniuje. Investicinis fondas „East Capital Baltic Property Fund II“ už neskelbiamą sumą įsigijo šį objektą iš antrinės “Swedbank” banko įmonės “Ektornet Lithuania SPV 1. Investuojančių šalių geografija 2012 metais išliko nepakitusi. Didžiausią susidomėjimą investicijomis į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir toliau demonstruoja skandinaviško (Švedija, Suomija) ir vietinio kapitalo įmonės (fondai).

Investicinių sandorių lyderiu tarp Baltijos šalių išlieka Estija, kur 2012 m. buvo įsigyta 113 500 m2 modernaus komercinio turto už 342 mln. Lt. Tikėtina, kad 2013 m. Baltijos šalyse bus stebimas investicijų į NT šuolis, kadangi „BPT Secura“ fondas yra pasiruošęs parduoti dar 10 įvairios paskirties objektų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Fondo teigimu, bendra jų vertė siekia 435 mln. Lt. Didelė dalis parduodamų objektų yra Lietuvoje. Vienas tokių – prekybos centras „Europa“.

Kaune mažiausia biurų pasiūla ir augančios nuomos kainos
„Ober-Haus“ duomenimis, praėjusiais metais mažiausiai laisvų biuro patalpų buvo fiksuojama Kaune, kur bendras neužimtumo lygis siekia 4,5% , ir laisvų patalpų kiekis metų pabaigoje sudarė 3100 m2. Klaipėdoje per tą patį laikotarpį neužimtumas smuktelėjo iki 19,1%, ir 2012 m. pabaigoje sudarė 11 500 m2 laisvo ploto jau pastatytuose verslo centruose. Klaipėdoje naujų verslo centrų nebestatoma nuo 2009 m. pabaigos.

Tuo tarpu sostinėje 2012 metais buvo įgyvendinti 7 nauji projektai. „Ober-Haus“ duomenimis, praėjusių metų pabaigoje bendras naudingas modernių biurų plotas Vilniuje sudarė 467 000 m2. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per paskutinįjį 2012 m. ketvirtį Vilniuje biuro patalpų vakansijos lygis sumažėjo iki 8,6%. Geriausią situaciją „Ober-Haus“ stebi aukščiausios klasės verslo centruose. 2012 m. pabaigoje laisvų patalpų kiekis A klasės verslo centruose sudarė 5,1%. Tuo tarpu B klasės verslo centruose šis rodiklis buvo dvigubai didesnis – 10,9%. „Ober-Haus“ duomenimis, 2012 metais Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 38 400 m2 biuro patalpų, arba 20,6% daugiau nei per 2011 metus. Net 67% visų 2012 metais išnuomotų patalpų sudarė B klasės patalpos.

„Ober-Haus“ fiksuoja, kad 2012 metais biurų nuomos kainos šalies didmiesčiuose ūgtelėjo tik Kaune – vidutiniškai 5%. Vilniuje nuomos kainos per 2012 m. iš esmės liko nepakitusios, o Klaipėdoje jos sumažėjo 3%.

Teigiami rodikliai ir sandėliavimo patalpų rinkoje
Gerėjantys rodikliai fiksuojami ir sandėliavimo patalpų sektoriuje. Ryškiausius pokyčius „Ober-Haus“ stebėjo Vilniaus regione, kur per metus naujų sandėliavimo patalpų nuomos kainos vidutiniškai išaugo 8%, о laisvų modernių sandėliavimo patalpų lygis sumažėjo nuo 6,1% iki 3,0%. Kauno ir Klaipėdos regionuose nuomos kainos išliko stabilios, o laisvų patalpų lygis 2012 m. pabaigoje siekė tik 2-4%. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 11–16 Lt/m2, o senos – už 4–9 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje nauji sandėliai – 10–14 Lt/m2, seni – 4–8 Lt/m2.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė 2013 m. sausio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Toks pat pokytis buvo stebimas ir praėjusių metų gruodį. Per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 1,7%.

Pirmąjį 2013 m. mėnesį didžiausias kainų nuosmukis vėl buvo užfiksuotas Panevėžyje. Joms smuktelėjus 0,5%, vidutinė kvadratinio metro kaina sumažėjo iki 1791 Lt (-10 Lt/kv. m). Kaune buvo užfiksuotas 0,2% kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina smuko iki 3268 Lt (-6 Lt/kv. m). Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose šių metų sausį vidutinės butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir praėjusių metų gruodį – atitinkamai 4092 Lt/kv. m, 3310 Lt/kv. m ir 1887 Lt/kv. m.

Per paskutinius 12 mėnesių visuose šalies didmiesčiuose metinis butų kainų pokytis išliko neigiamas: Vilniuje – 1,3%, Kaune – 3,1%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 1,8% ir Panevėžyje – 3,2%.

Apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos (NT) alsuoja subalansuotu, stabiliu ritmu su juntama optimizmo gaida. Būsto kainų lygis išlieka be drastiškų svyravimų, vis drąsiau imamasi plėtoti naujus projektus tiek gyvenamojo, tiek ir komercinio NT segmentuose. Augantys sandorių kiekiai, vis aktyvesni investuotojų veiksmai liudija, kad į Baltijos šalių NT rinką sugrįžta pasitikėjimas. Be to, aktyvesnėmis nuotaikomis rinkoje yra suinteresuotos ir kreditavimo institucijos, siūlydamos vartotojams itin patrauklias, šiuo metu istorines žemumas pasiekusias, palūkanų normas.

Biurų rinka

„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad 2012 metais būtent Vilniuje buvo fiksuojama didžiausia nauja modernių biurų plotų pasiūla, kurią sudarė 22 900 kv. m. Taline per praėjusius metus rinka pasipildė 20 000 kv. m, o Rygoje – 7450 kv. m. Prognozuojama, kad 2013 metais Estijos sostinėje bus įgyvendinta dar 51 000 kv. m naujų biurų plotų, Rygoje – 43 000 kv. m, o Vilniuje – 17 200 kv. m. „Ryškus ateinančios naujos pasiūlos skirtumas tarp Vilniaus ir Talino su Ryga turi objektyvią priežastį. Mūsų kaimynų biurų rinka kur kas vėliau atsigavo po patirtų krizės traumų nei mes, todėl tik dabar pas juos randasi pajėgumai lopyti susidariusias poreikio spragas. Vilnius tai pradėjo daryti jau 2011 metais“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, aukščiausia vidutinė A klasės biuro nuomos kaina 36 – 48 Lt/kv. m stebima Vilniuje. Panašus kainų vidurkis fiksuojamas ir Taline (31-45 Lt/kv. m) bei Rygoje (28-42 Lt/ kv. m). B klasės biurų segmente brangiausios nuomos kainos taip pat išlieka Vilniuje, kur vidurkis svyruoja nuo 24 iki 36 Lt/kv. m; Rygoje – 22-31 Lt/kv. m, Taline – 21-28 Lt/kv. m . Daugiausia laisvo neišnuomoto modernaus biuro ploto tarp trijų Baltijos šalių sostinių skaičiuojama Rygoje, kur neužimtumo rodiklis siekia 14 proc., t.y. 95 000 kv. m . Taline laisvo ploto šiame segmente fiksuojama 10 proc. (56 000 kv. m). Žemiausias neužimtumo rodiklis, t.y. mažiausiai laisvo ploto, stebima Vilniuje – 8,6 proc. ir tai iš viso sudaro 40 200 kv. m modernaus biuro ploto. 2012 m. Vilniuje buvo išnuomota 38 500 kv. m, Rygoje – 35 000 kv. m, Taline – 30 000 kv. m .

Prekybinių plotų rinka

Visose trijose Baltijos šalių sostinėse 2012 metais buvo stebimas pagrindinių prekybinių gatvių renesansas. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad šiose gatvėse esančių patalpų užimtumo lygis siekia 93-97 proc. Be to, nuomos kainos per praėjusius metus išaugo 10 proc. Daugiausiai už patalpas pagrindinėse prekybinėse miesto gatvėse mokama Rygoje, kur nuoma svyruoja 35-155 Lt/kv. m. Taline kainos siekia 35-140 Lt/kv. m, Vilniuje – 45-130 Lt/kv. m. Dar geresnė situacija prekybos centrų rinkoje. Baltijos šalių sostinių prekybos centruose laisvų patalpų dalis siekia 3-5%. Didžiausiuose ir patraukliausiuose prekybos centruose laisvų patalpų beveik nėra. Vieni paskutiniųjų gerai žinomų tarptautinių prekinių ženklų jau pradėjusių ar ketinančių pradėti savo veiklą Pabaltijo valstybėse yra H&M, Aldo, Burberry, Subway, Ikea bei Lidl.

Investiciniai sandoriai

Estija ir toliau išlieka lydere pagal investicijų apimtis į komercinį NT. 2010-2012 metais Taline buvo įvykdyti 26 komercinio NT investiciniai sandoriai, kai Vilniuje ir Rygoje per tą patį laikotarpį – po 13. Iš viso per pastaruosius trejus metus Baltijos šalių sostinėse investicinių sandorių buvo sudaryta už 692 milijonus eurų. Pagal komercinio NT investicinių sandorių vertę 2010-2012 pirmauja Suomija, kurios investicijos sudarė 21 proc. Toliau rikiuojasi Švedija (17 proc.), Didžioji Britanija (15 proc.). „Baltijos šalys ir toliau išlieka perspektyviu horizontu skandinavų investicijoms. Baltijos šalių rinkos vėl šiuo metu kotiruojamos kaip gana saugi investicija: vidutinė rizika su patraukliu pelningumu. Ypač čia išsiskiria Estija, kuri akivaizdžiai yra įgavusi investuotojų pasitikėjimą,“ – teigia S. Vagonis. Pastaraisiais metais, priduria „Ober-Haus“ atstovas, investicinis pelningumas Europoje išlaiko stabilumą, o nusistovėjusi prioritetinė investicinė kryptis – šalys su stipria ekonomika bei aukštos kokybės turtas.

Būsto rinka

2012 metais ryškiausius kainų pokyčius „Ober-Haus“ fiksuoja Estijos sostinėje Taline, kur vidutiniškai būstas pabrango 6 proc. „Labai logiškas kilimas. Kuo stipresnė šalies ekonomika, tuo aukštesnis kainų lygis ir stipresnė perkamoji galia, ką mes ir stebime Estijoje“, – teigia S. Vagonis. Rygoje kainos palypėjo 2 proc., tuo tarpu Vilniuje praėjusiais metais buvo stebimas simbolinis 1,4 proc. smuktelėjimas. Nepaisant neigiamo metinio pokyčio, aukščiausia vidutinė kvadratinio metro kaina ir toliau išlieka Lietuvos sostinėje – 4091 Lt/kv. m, Taline – 3887 Lt/kv. m, Rygoje – 3414 Lt/kv. m.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2013 metų pradžioje daugiausią neparduotų naujos statybos butų fiksuojama Rygoje – 1600 vienetų, Vilniuje šis rodiklis siekia 1550, o Taline – 650. Nepaisant Vilniuje ir Rygoje šiuo metu esančios gan plačios pasiūlos, būtent šiuose miestuose vėl prognozuojamas spartus jos pasipildymas naujais būsto projektais 2013 m. Visos trys Baltijos šalių sostinės 2012 metais išlaikė stabilią sandorių kiekio augimo kreivę. Pasak S. Vagonio, tai liudija, kad pirkėjų pasitikėjimas į nekilnojamojo turto rinką sugrįžo: „Žmonės, skirtingai nei 2008-2010 metų periodu, jau nesibaimina pirkti būsto dėl to, kad jų investicija gali nuvertėti“, – teigia „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pasak jo, žvelgiant į ateities perspektyvas, jei šalių ekonomika plėtosis pagal šiuo metu numatytas valstybinių ir komercinių institucijų prognozes, būsto rinkos turėtų laukti nedidelis, bet stabilus NT kainų augimas, kuris ilgesniame laikotarpyje neturėtų viršyti vidutinio 3-5% metinio dydžio. „Ši prognozė paremta tuo, kad visgi būsto paskolų palūkanos išlieka labai patrauklios (Lietuvoje- 2,4%, Estija – 2,5%, Latvija – 3,2% (EUR) ) ir atrodo, kad bent kelerius metus jos tokios ir išliks. O jei netolimoje ateityje augs darbo vietų skaičius ir atlyginimai – gyventojai bus dar drąsesni bei pajėgesni finansiškai įsigydami nekilnojamąjį turtą. Aišku, prognozių „kortas“ gali sumaišyti sunkiai numatoma situacija pasaulio ir Europos ekonomikoje“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Išsamią Baltijos šalių NT rinkos apžvalgą 2012 m. pristatysime artimiausiu metu.