Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota 2013 metų gegužės mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad kainos kilo visose trijose Baltijos šalių sostinėse. Taline butai pabrango 4,4 proc., Rygoje – 0,3 proc., Vilniuje – vos 0,1 proc.

Jau trečią mėnesį iš eilės aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Taline. Gegužę ji pakilo iki 1260 EUR/kv. m (4347 Lt). Vilniuje vidutinė vieno kvadratinio metro kaina gegužę pasiekė 1197 EUR (4129,6 Lt). Rygoje – 994 EUR (3429,3 Lt).

Ryškiausius metinius butų kainų pokyčius „Ober-Haus“ specialistai taip pat stebi Taline. Palyginti su 2012 m. gegužės mėnesiu, Estijos sotinėje butų kainos pakilo 13,9 proc. Rygoje metinis augimas siekia 0,9 proc. Tuo tarpu Vilniuje kainos nekito ir išliko tokio pat kaip ir praeitų metų gegužę.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris trijose Baltijos šalių sostinėse buvo pasiektas 2007 m., iki 2013 metų gegužės mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 57,2 proc. Vilniuje nuosmukis siekia 39,7 proc., Taline – 26,2 proc.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų gegužės mėnesio reikšmė nepakito. Tuo tarpu bendras kainų kritimo tempas šalyje mažėja: 2013 m. pradžioje metinis butų kainų pokytis siekė -1,7 proc., o šių metų gegužę jis jau sudarė -1,0 proc.

Gegužę, nesikeičiant bendrai indekso reikšmei, butų kainos šalies didmiesčiuose judėjo skirtingomis kryptimis. Po aštuonių mėnesių pertraukos Klaipėdoje užfiksuotas 0,4 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina ūgtelėjo iki 3321 Lt (+14 Lt/kv. m). Didžiausią įtaką šiam pokyčiui turėjo išaugusios 1-2 kambarių butų kainos gyvenamuosiuose Klaipėdos rajonuose.

Vilniuje gegužės mėnesį užfiksuotas 0,1 proc. butų kainų augimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4131 Lt (+4 Lt/kv. m). Tai jau yra ketvirtas mėnuo iš eilės, kai sostinėje stebimas kainų kilimas.

Tuo tarpu Kaune buvo užfiksuotas 0,8 proc. kainų sumažėjimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina smuko iki 3221 Lt (-25 Lt/kv. m). Šiauliuose ir Panevėžyje šių metų gegužę vidutinės butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir balandį – atitinkamai 1887 Lt/kv. m ir 1778 Lt/kv. m.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota butų kainų indekso reikšmė rodo, kad balandį butų kainos Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Vilniuje fiksuojamas 0,4 proc. kilimas, Taline 0,4 proc. smuktelėjimas, o Rygoje pokyčių nebuvo stebima. Lenkijos sostinėje Varšuvoje kainos sumažėjo 0,7 proc.

Balandį, kaip ir kovą, aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Taline – 1206 EUR/kv. m (4163,1 Lt). Estijos sostinė po šešerių metų pertraukos (nuo 2007 m.) aplenkė iki šiol „karaliavusį“ Vilnių, kur vidutinė vieno kvadratinio metro kaina balandį siekė 1195 EUR (4125,1 Lt). Rygoje buto kvadratas vidutiniškai kainuoja 991 EUR (3421 Lt), Varšuvoje – 1907 EUR (6583 Lt) .

Ryškiausius metinius butų kainų pokyčius „Ober-Haus“ specialistai stebi Taline, kur butų kainos, palyginti su 2012 metų balandžiu, pakilo 10 proc. Rygoje metinis augimas siekia 1,2 proc. Tuo tarpu Vilniuje ir Varšuvoje metinis butų kainų pokytis yra neigiamas, atitinkamai 0,5 ir 4,1 proc.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris tiek trijose Baltijos šalių sostinėse, tiek ir Varšuvoje buvo pasiektas 2007 m., iki 2013 metų balandžio mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 57,3 proc. Taline nuosmukis siekia 29,4 proc., Vilniuje – 39,7 proc., Varšuvoje – 14,2 proc.

Pranešimą su grafine medžiaga rasite čia.

“Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis, apie NT rinkos dabartinę būseną naujienų portalui vz.lt :

„Turbūt svarbiausia yra tai, kad būsto rinka įgauna vis daugiau pasitikėjimo ir po truputį atsigauna. Praėjusiais metais fiksavome sandorių skaičiaus augimą, bet kainos išliko stabilios. O šiais metais jau pastebime, kad dėl sandorių skaičiaus augimo ir atsigaunančios šalies ekonominės padėties pradeda kilti ir būsto kainos.

Atsigaunant ekonomikai šiek tiek auga ir žmonių perkamoji galia, pasitikėjimas rinka, na ir palūkanos yra rekordinėse žemumose. Visi šie veiksniai lemia, kad žmonės ne tik perka butus, bet kartu auga kainos paklausiausiuose segmentuose.

Labai tikėtina, kad šalies sostinėje butų kainų augimas, kad ir simbolinis, yra užprogramuotas pakankamai ilgam laikui. Manome, kad per metus butų kainos sostinėje gali kilti net iki 5%. Tačiau, nežymus butų kainų augimas neturėtų reikšti, kad žmonės turi skubėti pirkti butą vien dėl to, jog ateityje butų kainos kils. Pirmiausia žmonėms reikia žiūrėti savo poreikių. Sprendimas pirkti ar nuomoti butą turėtų būti susijęs ne su rinkos pokyčiais, o paremtas asmeniniais poreikiais“

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Toks pat augimas buvo stebimas ir kovo mėnesį. Tuo tarpu bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus, palyginti su praėjusių metų balandžiu, sumažėjo 1,3%.

Teigiamam indekso reikšmės pokyčiui balandį įtakos turėjo ir vėl išaugusios butų kainos Vilniuje. Per mėnesį jos ūgtelėjo 0,4%, o vidutinė kvadratinio metro kaina sostinėje pakilo iki 4127 Lt (+15 Lt/m2). Šių metų vasario ir kovo mėnesiais sostinėje užfiksuotas atitinkamai 0,2% ir 0,3% augimas.

Balandį Kaune buvo stebimas 0,3% kainų sumažėjimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina smuktelėjo iki 3246 Lt (-9 Lt/m2). Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šių metų balandį vidutinės butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir kovą – atitinkamai 3307 Lt/m2, 1887 Lt/m2 ir 1778 Lt/m2.

Per paskutinius 12 mėnesių visuose šalies didmiesčiuose metinis butų kainų pokytis išliko neigiamas: Vilniuje – 0,5%, Kaune – 3,1%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 1,8% ir Panevėžyje – 3,9%.

“Ober-Haus” kartu su savo partneriais kviečia į kasmetinį BALTIJOS NEKILNOJAMOJO TURTO INVESTICIJŲ FORUMĄ. Praktiniame renginyje aptarsime aktualiausius Baltijos nekilnojamojo turto rinkos aspektus.

Pranešimus skaitys ir diskusijose įžvalgomis dalinsis pripažinti ekspertai: Dr. Oliver Voß, NT giganto – Vokietijos IVG Immobilien AG, valdančio apie 21,4 mlrd.eurų vertės turtą, Tyrimų vadovas, Ralfs Jansons, „NCH Capital Inc“ turto ir investicijų vadovas, Viljar Arakas, „EfTEN Capital AS“ vadovas, Marko Kull, „Capital Mill“ partneris, Biljana Pehrsson, „East Capital“ privataus kapitalo fondo NT vadovė, Dejan Mansfeld-Rupnik, ECE grupės vadovaujantis direktorius, Kristijonas Kaikaris, UAB „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius, Andres Trink „Merko Ehitus“ valdybos pirmininkas, Andris Kovalcuks, „Ektornet Management Latvia“ generalinis direktorius, Vytas Zabilius “Ober-Haus” generalinis direktorius, Arvydas Avulis, UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas, Per Bomann Larsen, „Selvaag Eieindom“ generalinis direktorius, Aldo Dapon, E.L.L. grupės valdybos pirmininkas, Renata Jakubčionienė, „Akropolis LT“ direktorė ir kt.

Pagrindinės forumo temos:
• Galimi ūkio plėtros scenarijai. Specialiai forumui parengtos banko „Swedbank“ studijos „Demografinės tendencijos Baltijos šalyse ir jų įtaka nekilnojamojo turto sektoriui“ pristatymas
• Baltijos sostinių plėtra ir galimybės žvelgiant iš miesto poreikių bei nekilnojamojo turto rinkos galimybių
• Europos komercinio turto rikos tendencijos
• NT segmentų plėtros perspektyvos. NT plėtros projektų finansavimo modeliai
• Investavimas į NT Baltijos šalių regione
• NT vertės atkūrimas ir biurų perspektyvos
• Gyvenamojo būsto ir prekybos centrų perspektyvos

Forumas vyks 2013 m. gegužės 16 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Laisvės pr. 5, Vilniuje.
Forumo dalyvio mokestis — 780 Lt ir PVM.
Užsiregistravusiems iki balandžio 29 d. – 624 Lt ir PVM.
Apie nuolaidas, registraciją bei forumo programą galite sužinoti čia www.vz.lt/forumas

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ po metų pertraukos vėl fiksuoja teigiamus būsto kainų pokyčius Lietuvos sostinėje. Per pirmus tris šių metų mėnesius butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 0,5%, o vidutinė buto kaina išaugo iki 4112 Lt/m2. Kainos kilo visuose segmentuose: naujos ir senos statybos butuose gyvenamuosiuose ir prestižiniuose rajonuose bei centrinėje miesto dalyje. Tuo tarpu kiti Lietuvos didmiesčiai ir toliau nerodo atsigavimo požymių, o kainų kreivė lengvai juda žemyn. „Ober-Haus“ duomenimis, per tą patį laikotarpį Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje kainos sumažėjo atitinkamai 0,6%, 0,1% ir 1,3%. Šiauliuose pokyčių nebuvo stebima. Bendras butų kainų lygis Kaune ir Klaipėdoje išlieka labai panašus, atitinkamai 3255 Lt/m2 ir 3307 Lt/m2. Šiauliuose vidutinė buto kaina siekia 1887 Lt/m2, Panevėžyje – 1778 Lt/m2.

Bendras būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje auga jau ketverius metus iš eilės. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta virš 7% daugiau butų ir virš 2% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių nei prieš metus. Jeigu 2012 m. I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma 1700 butų ir 510 namų sandorių, tai šiais metais šis rodiklis yra išaugęs iki 1830 butų ir 525 namų sandorių per mėnesį. Didžiausias butų ir namų sandorių augimas buvo užfiksuotas Šiauliuose (23%), Vilniuje (15%) ir Kaune (15%).

Sostinėje aktyviai vykstančios statybos ne tik gerina įvairaus būsto pasiūlos rodiklius, bet ir toliau skatina pirkėjų susidomėjimą naujais butais. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota apie 710 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra net 70% daugiau, nei jų buvo realizuota 2012 m. I ketv. Tačiau iš visų didmiesčių labiausiai išsiskyrė Vilnius, kur per pirmuosius šių metų mėnesius buvo realizuota beveik 560 naujos statybos butų arba 35% daugiau nei per 2012 m. IV ketv., arba net 87% daugiau nei prieš metus. Pagrindinės tokio augimo priežastys – ne tik atsigaunantis žmonių pasitikėjimas rinka, palankios skolinimosi sąlygos, bet ir ženkliai išaugusios pasirinkimo galimybės.

Kituose Lietuvos miestuose pokyčiai būsto rinkoje aiškios krypties dar neįgauna, kadangi, skirtingai nuo sostinės, naujų daugiabučių plėtra yra itin vangi, o parduodami likučiai iš ankstesnių projektų dėl įvairių priežasčių dažniausiai nedomina pirkėjų. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Kaune per pirmąjį 2013 m. ketvirtį buvo parduotas 81 butas arba 33% daugiau nei per 2012 m. IV ketv., Klaipėdoje per tą patį laikotarpį pardavimų ir rezervacijų apimt ys sumažėjo 39%, iki 66 butų. Šiauliuose ir Panevėžyje pardavimų apimtys iš esmės nesikeičia – čia per pirmus tris šių metų mėnesius parduoti 8 naujos statybos butai.

Smarkiai augusios pardavimų apimtys sostinėje mažino ir bendrą neparduotų naujos statybos butų skaičių Lietuvos didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, 2013 m. I ketv. pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 2660, arba 9% mažiau nei 2012 m. pabaigoje. Šiuo metu 2007-2013 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti 1330 butų, Kaune – 510 butų, Klaipėdoje – beveik 760 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – apie 60 naujos statybos butų.

Išaugusios būsto pardavimo apimtys atsispindėjo ir komercinių šalies bankų statistikoje. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos išdavė naujų būsto paskolų už 231 mln. litų, t. y. 31% daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Atsižvelgiant į šiuo metu statomų ir planuojamų plėtoti projektų kiekį Vilniuje, tikėtina, kad šiais metais ir toliau bus išlaikytos paklausos augimo tendencijos sostinėje, kurios iš dalies pagerins ir bendrus visos šalies rodiklius.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ pirmąjį šių metų ketvirtį fiksavo rekordines investicijas į Lietuvos komercinį nekilnojamojo turto sektorių. Per pirmus tris šių metų mėnesius mūsų šalyje sudaryti 3 investiciniai sandoriai*, kurių bendra investicijų vertė siekia 252 mln. litų. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad tai yra 72% daugiau, palyginti su visais 2012 m. Bendras sandorių plotas siekia 61 000 m2. Kovo mėnesį buvo paskelbta apie didžiausią investicinį sandorį Lietuvoje per pastaruosius 5 metus. Suomių bendrovė „Technopolis“ pasirašė sutartį dėl 3 biuro pastatų („ALFA“, „BETA“ ir „GAMA“) įsigijimo Vilniuje iš įmonių grupės „ICOR“. Skelbiama, kad suomių įmonė pastatus įsigijo už 210 mln. litų, o investicijų pelningumas sudaro 8,2%.

Šis sandoris lėmė, kad šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuva, pagal investicijų apimtis į komercinį nekilnojamąjį turtą, net aplenkė vienvaldę Baltijos šalių lyderę Estiją. Be abejo, įvertinus bendras 2010-2013 m. investicijų apimtis, Estija vis dar ženkliai lenkia tiek Lietuvą, tiek Latviją. „Ober-Haus“ duomenimis, iš viso per minėtąjį laikotarpį Estijoje investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą vertė sudarė 1 mlrd. 736 mln. litų, Lietuvoje – 942 mln. litų, o Latvijoje – 378 mln. litų. Baltijos šalių rinkomis labiausiai domisi skandinaviško ir vietinio kapitalo fondai bei įmonės, kurių investicijų dalis 2010-2013 m. sudarė net 67%: Suomija – 23%, Estija – 16%, Švedija – 14% ir Lietuva – 14%.

Pagrindiniuose šalies miestuose „Ober-Haus“ ir toliau fiksuojama laisvų biuro patalpų mažėjimą verslo centruose. Vilniuje per pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų lygis sumažėjo nuo 8,6% iki 8,0%, o bendras laisvų patalpų kiekis rinkoje smuktelėjo iki 37 250 m2. Didžiausias laisvų patalpų kiekis stebimas B klasės verslo centruose, tačiau šis rodiklis šiais metai sparčiai mažėjo ir pasiekė 9,5%. A klasės verslo centruose laisvų patalpų lygis per tą patį laikotarpį ūgtelėjo iki 5,6%. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 7 950 m2 biuro patalpų, arba 7% mažiau nei per 2012 m. tą patį laikotarpį. Net 76% visų išnuomotų patalpų sudarė B klasės patalpos.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, šiuo metu 55% visų verslo centrų Vilniuje turi šimtą procentinį užimtumą. Likusiuose verslo centruose galima rinktis iš įvairių plotų, tačiau didžioji dalis pastatų savininkų gali pasiūlyti nedidelio ploto patalpas vienoje vietoje. Daugiau nei pusėje verslo centrų (53%) siūlomos patalpos iki 500 m2. Nuo 500 iki 2000 m2 laisvas ploto patalpas galima rasti 29% verslo centrų ir tik septyni (18%) verslo centrai gali pasiūlyti patalpas nuo 2000 iki 5000 m2. Todėl didžiausias iššūkis yra didelėms kompanijoms, kurios nori greitu laiku rasti ir įsikelti į didesnio ploto patalpas.

Kaune laisvų patalpų kiekis per pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo iki 4,2%, o bendras laisvų patalpų kiekis sudaro tik 2 950 m2. Klaipėdoje laisvų patalpų lygis išlieka aukščiausias, tačiau šiame mieste taip pat fiksuojamas jų mažėjimas nuo 19,1% iki 17,8%. Bendras laisvų patalpų kiekis uostamiesčio moderniuose verslo centruose siekia 10.750 m2.

Mažėjantis laisvų patalpų kiekis lemia nuomos kainų pokyčius. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje, Kaune ir Klaipėdoje nuomos kainos ūgtelėjo 2-6%. Matydami augantį verslo centrų užimtumą bei po truputį kylančias kainas, plėtotojai yra ne tik pasiruošę pradėti, bet jau ir įgyvendina naujus projektus. Šiuo metu Vilniuje statomi keturi verslo centrai: „GAMA“, „Baltic Hearts“ – II etapas, „Quadrum“ – I etapas, „Grand Office“. Įgyvendinus juos, 2013-2015 m. rinka pasipildys 42 000 m2 modernių biuro patalpų. Kaune baigiamos „Senukų“ administracinio pastato statybos, o taip pat planuojama rekonstruoti ir pasiūlyti rinkai senąjį šios įmonės pastatą.

„Ober-Haus“ toliau fiksuoja teigiamus sandėliavimo patalpų kainų pokyčius Lietuvos didmiesčiuose. Per pirmąjį šių metų ketvirtį naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose vidutiniškai ūgtelėjo apie 5-10%.

___________________________________________________________________
*skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo/gamybinių patalpų įsigijimus, kurių vertė virš 5 mln. litų.

Darius Tumas,
UAB „Ober-Haus“ Komercinio NT departamento vadovas

Pagrindinė augančių nuomos kainų priežastis – mažėjantis laisvų patalpų kiekis rinkoje, kurį lemia ne tik išaugusi

patalpų paklausa, bet ir vangokai dar vykstanti naujų projektų plėtra. Šiais metais buvo įgyvendintas tik vienas naujas projektas Vilniuje. „Ogmios“ grupė pagal užsakymą pastatė naują 14 000 m2 bendro ploto sandėliavimo pastatą su administracinėmis patalpomis Paneriuose, kuriame šių metų pradžioje veiklą pradėjo „Humanos“ drabužių rūšiavimo centras. Nepaisant išaugusio naujų patalpų poreikio, plėtotojai ir projektų finansuotojai dar neprisiima rizikos ir nepradeda plėtoti didesnių projektų be išankstinio patalpų nuomininko ar pirkėjo. Tuo tarpu įmonių, kurios ir yra pagrindinės tokių patalpų naudotojos, veiklos rodikliai ir toliau rodo augimą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2012 m. sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veiklos pajamos išaugo beveik 38% (tik sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos išaugo daugiau nei 26%). Jeigu ir toliau bus fiksuojami panašūs sandėliavimo ir transporto įmonių veiklos rodiklių augimo tempai, tikėtina, kad plėtotojai kur kas drąsiau žvelgs į naujų projektų perspektyvas.

Apžvalgą su grafine medžiaga galite rasti čia.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Palyginti su praėjusių metų kovu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 1,6%.

Bendram kovo mėnesio indekso reikšmės pokyčiui įtakos turėjo 0,3% ūgtelėjusios butų kainos Vilniuje. Tai yra antras mėnuo iš eilės, kuomet sostinėje fiksuojamas kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina sostinėje išaugo iki 4112 Lt (+11 Lt/kv. m). Kaune buvo užfiksuotas 0,1% kainų sumažėjimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina smuktelėjo iki 3255 Lt (-3 Lt/kv. m). Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šių metų kovą vidutinės butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir vasarį – atitinkamai 3307 Lt/kv. m, 1877 Lt/m2 ir 1778 Lt/kv. m.

Per paskutinius 12 mėnesių visuose šalies didmiesčiuose metinis butų kainų pokytis išliko neigiamas: Vilniuje – 1,1%, Kaune – 2,9%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 1,8% ir Panevėžyje – 3,9%.

OHBI apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

“Ober-Haus” pristato metinę Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą už praėjusius metus. Apžvalgoje išsamiai apžvelgiami visi svarbiausi nekilnojamojo turto sektoriai Vilniuje, Rygoje ir Taline: būsto, biuro, prekybinių, sandėliavimo patalpų ir žemės sklypų. “Ober-Haus” partneriai “Sorainen” ir “PricewaterhouseCoopers” apžvalgoje aptaria nekilnojamojo turto teisines ir mokesčių problemas.