„Ober-Haus“ Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų rugpjūčio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Rygoje kainos nekito, Vilniuje butai brango, o Taline ir Varšuvoje buvo fiksuojama kainų korekcija žemyn. Paskutinįjį vasaros mėnesį Taline kainos krito 4,5%, Varšuvoje – 0,6 %. Vilniuje buvo stebimas 0,2% kainų ūgtelėjimas.

„Ober-Haus“ statistiniai skaičiavimai rodo, kad ryškiausi metiniai butų kainų pokyčiai, tik į skirtingas puses, fiksuojami Estijos ir Lenkijos sostinėse. Palyginti su 2012 m. rugpjūčiu, Taline butai yra pabrangę 13,8%, tuo tarpu Varšuvoje šis rodiklis yra su minuso ženklu ir sudaro 4,1%. Rygoje per paskutinius 12 mėnesių kainos yra pakilusios 0,9 %, o Vilniuje- 0,6 %.

Rugpjūtį aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Taline – 1251 EUR/ kv. m . Vilniuje vidutinė kaina siekia 1201 EUR/kv. m, Rygoje – 998 EUR/kv. m . Lenkijos sostinėje Varšuvoje – 1818 EUR/kv. m .

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Metinis butų kainos pokytis Lietuvos didmiesčiuose ir toliau mažėja, nors vis dar išlieka neigiamas: 2013 m. sausio mėnesį metinis butų kainų pokytis siekė -1,7%, o šių metų rugpjūtį jis jau sudarė -0,5%.

Vilniuje jau septintą mėnesį iš eilės stebimas nežymus, bet stabilus butų kainų augimas, kuris rugpjūtį siekė 0,2%. Vidutinė kvadratinio metro kaina sostinėje ūgtelėjo iki 4148 Lt (+9 Lt/kv. m). Per metus butų kainos Vilniuje pasistiebė 0,6%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio (2010 m. gegužės mėn.) jos yra išaugusios 4,1% (+162 Lt/kv. m).

„Vyraujančios gan pozityvios nuotaikos tiek pačiame nekilnojamojo turto sektoriuje, tiek visoje šalies ekonomikoje bene labiausiai ir prisidėjo prie teigiamų butų kainų pokyčių. Kalbant konkrečiai apie Vilnių, tai pirmasis miestas, kuriame stabilus butų kainų augimas išplitęs jau įvairiuose segmentuose“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. „Ober-Haus“ duomenimis, rugpjūčio mėnesį gyvenamuosiuose rajonuose naujos statybos butų kainos išaugo 0,3%, о senos – 0,4%.

Šiauliuose ir Panevėžyje rugpjūčio mėnesį atitinkamai buvo užfiksuotas 0,7% ir 0,1% kainų augimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina ūgtelėjo iki 1891 Lt (+13 Lt/kv. m) ir 1779 Lt (+1 Lt/kv. m). Tuo tarpu Kaune buvo užfiksuotas 0,1% kainų sumažėjimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina smuko iki 3221 Lt (-2 Lt/kv. m). Klaipėdoje šių metų rugpjūtį kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir liepą – 3320 Lt/kv. m .

Apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia

UAB “Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio komentaras dienraščiui “Verslo žinios” (2013-09-04) apie investicijas į NT bei jų pranašumus ir skirtumus lyginant su tradicinėmis investavimo priemonėmis – akcijos, obligacijos, indėliai. :

„Populiariausi nuomai Vilniuje perkami butai gali užtikrinti nuo 4,4% iki 4,7% realią metinę grąžą, kuri lenkia uždarbį iš indėlių, o neretai – ir obligacijų ar akcijų. Teorinė investicinė grąža iš tokių butų nuomos yra dar didesnė (5,3%–5,6%), bet metines buto nuomos pajamas reikia mažinti 2 mėn. nuompinigių už butą dydžiu. Tai – suma, skirta kosmetiniam būsto remontui ir mokesčiams valstybei sumokėti. Investuojantieji į būstą turėtų žinoti, kad tai – daug lėšų, priežiūros ir patirties reikalaujanti investavimo rūšis. Neturintieji didesnės patirties vargu ar gali tikėtis didesnių investavimo rodiklių, nes per pastaruosius 8 m. rinkoje fiksuojamas stabilus pardavimo ir nuomos kainų santykis, tikėtina, išliks ir artimiausioje ateityje.

Norintieji iš būsto uždirbti daugiau nei minėtas dydis tam turi skirti daugiau laiko ir turėti patirties. Galima užsiimti ne ilgalaike, bet trumpalaike nuoma. Arba ieškoti nedidelių ir pigesnių butų patraukliose miesto vietose (šalia centrinės miesto dalies, pagrindinių mokymo įstaigų), juos įrengti ir nuomoti. Didžiausias investicijų į NT trūkumas – net įsigyjant būstą su paskola, reikalingas nemažas pradinis įnašas ir papildomų investicijų būstui įrengti. Tad šis investavimo būdas patrauklus tik turintiesiems patirties šiame sektoriuje ir pradinio kapitalo (mažiausiai 40.000–60.000 Lt). NT, nors mažiau likvidus nei vertybiniai popieriai, yra materialus ir apčiuopiamas, be to, per krizes nuvertėja mažiau nei, pvz., akcijos.

Lietuvoje nuomai dažniausiai ieškoma nedidelio (1 ir 2 kambarių) būsto, kuris išnuomojamas 1–3 metams. Laikui bėgant, auga nominali turto vertė ir nuomos kaina (dažniausiai dėl infliacijos), todėl ilgu laikotarpiu galima tikėtis ir augančios grąžos. Pvz., 1 kambario įrengto buto Naujamiestyje reali investicinė grąža po 15 m. jau galėtų siekti 6,1% (su prielaida, kad nuoma ir turto vertė kasmet paauga po 2% – tikėtinu metinės infliacijos dydžiu). O turto vertė po 15 metų jau sieks 269.000 Lt, t. y. prieaugis – 69.000 Lt. Tad ilguoju (15 m.) laikotarpiu galima tikėtis apie 5,2% vidutinės realios investicinės grąžos ir turto vertės prieaugio. Tiesa, per šį laiką butui reikės ne tik kosmetinio, bet ir kapitalinio remonto, kurio išlaidos nedideliam butui gali siekti apie 15.000 Lt.“

————————————————————————————

Tipiniai investavimo į buto, skirto nuomoti, pavyzdžiai:

Įrengtas (su baldais) senos statybos butas miegamajame Vilniaus rajone (2 kamb., 45–50 kv. m), pvz.,
Justiniškėse, Viršuliškėse, Šeškinėje, Baltupiuose.

Įsigijimo kaina: 170.000 Lt (100% nuosavos lėšos)
Nuomos kaina: 800 Lt/mėn.
Teorinės bendrosios metinės pajamos: 800 Lt x 12 mėn. = 9.600 Lt
Teorinė investicinė grąža: 5,6% per metus
Realios metinės pajamos: 800 Lt x 10 mėn. = 8.000 Lt
Reali investicinė grąža: 4,7% per metus

Įrengtas (su baldais) naujos statybos butas miegamajame Vilniaus rajone (2 kamb., 45 kv. m), pvz.,
Justiniškėse, Viršuliškėse, Šeškinėje, Baltupiuose.

Įsigijimo kaina: 250.000 Lt (100% nuosavos lėšos)
Nuomos kaina: 1.100 Lt/mėn.
Teorinės bendrosios metinės pajamos: 1.100 Lt x 12 mėn. = 13.200 Lt
Teorinė investicinė grąža: 5,3% per metus
Realios metinės pajamos: 1.100 Lt x 10 mėn. = 11.000 Lt
Reali investicinė grąža: 4,4% per metus

Įrengtas (su baldais) senos statybos butas Naujamiestyje (1 kamb., 30–35 kv. m).

Įsigijimo kaina: 200.000 Lt (100% nuosavos lėšos)
Nuomos kaina: 900 Lt/mėn.
Teorinės bendrosios metinės pajamos: 900 Lt x 12 mėn. = 10.800 Lt
Teorinė investicinė grąža: 5,4% per metus
Realios metinės pajamos: 900 Lt x 10 mėn. = 9.000 Lt
Reali investicinė grąža: 4,5% per metus

Pastabos. Realios metinės pajamos ir reali investicinė grąža yra mažesnės už teorinę, nes pajamas reikia sumažinti 2 mėnesių nuomos dydžiu. Iš šios sumos atliekamas kosmetinis remontas, taip pat mokami mokesčiai valstybei (pvz., verslo liudijimo kaina – 1.530 Lt/metams).

Šaltinis: „Ober-Haus“

******************

Tipiniai investavimo į tradicines investavimo priemones pavyzdžiai:

5 m. trukmės indėlis
Metinės palūkanos – nuo 1% Skandinavijos kapitalo bankuose iki 3,4% mažesniuose vietinio kapitalo bankuose.

Obligacijos (5 metų, eurais)

Lietuvos valstybės – 2,9% metinis pajamingumas
Didžiausios Rusijos dujų gavybos bendrovės – 3,3% metinis pajamingumas
Vienos didžiausių Rytų Europoje energetikos bendrovių iš Vengrijos – 5,1% metinis pajamingumas
Didžiausios Suomijos telekomunikacijų bendrovės – 5,5% metinis pajamingumas
Didžiausios Kroatijos mažmeninės prekybos ir maisto gamybos kontroliuojančiosios įmonės – 6,9% metinis
pajamingumas
Obligacijų fondas – apie 3% metinis pajamingumas

Akcijos

Vidutinė istorinė akcijų grąža – 10% per metus
Į akcijas galima žiūrėti ir kaip į nuolatinio pinigų srauto šaltinį iš dividendų. Šiuo metu Vokietijos akcijų
indekso DAX įmonių akcijų dividendinis pajamingumas sudaro 3,3%, Rytų Europos akcijų indekso bendrovių –
4,5%. Mokami dividendai svyruoja, tačiau mažiau nei akcijų kainos.

Pastabos. Pateikiama teorinė investicijų grąža. Reali grąža dėl komisinių mokesčių finansų tarpininkams, mokesčių valstybei, bus mažesnė.

Šaltiniai: „Finasta“, VŽ

“Ober-Haus” kviečia į paskutines šios vasaros “Atvirų durų dienas”. Siekdami padėti įsigyti savo svajonių namus, visiems besidomintiems siūlome puikią galimybę „gyvai“ apžiūrėti Jums patikusį būstą. Jūsų pagalbininkas, „Ober-Haus“ atstovas, žvalgytuvių metu suteiks visą išsamią informaciją apie būstą, kuriame Jūs svečiuojatės.

Kotedžai Kalnėnuose 108 kv.m, 335 000 Lt

Rugpjūčio 24 dieną, 11-15 val.

Kalnėnų g. 77, Kalnėnai

Kotedžai Skatulės g., Justiniškėse 145 kv.m, 430 000 Lt

Rugpjūčio 24 dieną, 11-15 val.

Skatulės g. 17, Justiniškės

Prie gardžios kavos puodelio aptarsime visus Jums rūpimus su būstu susijusius klausimus 🙂

Dėl registracijos į „Atvirų durų dieną“ kreipkites šiame puslapyje nurodytais kontaktais.

Labai lauksime Jūsų atvykstant!

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų liepos mėnesio reikšmė nepakito. Bendra Lietuvos didmiesčių indekso reikšmė nesikeičia jau trečią mėnesį iš eilės, tuo tarpu sostinėje ir toliau stebimi teigiami pokyčiai.

Vilniuje liepos mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų augimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina ūgtelėjo iki 4139 Lt (+3 Lt/m2). Tai yra jau šeštas mėnuo iš eilės, kai sostinėje stebimas kainų kilimas. Per metus butų kainos sostinėje ūgtelėjo 0,4%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio (2010 m. gegužės mėn.) jos yra išaugusios 3,8% (+153 Lt/m2).

Klaipėdoje liepos mėnesį buvo užfiksuotas 0,1% kainų sumažėjimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina smuko iki 3.320 Lt (-1 Lt/m2). Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje šių metų liepą kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir birželį – atitinkamai 3.223 Lt/m2, 1.878 Lt/m2 ir 1.778 Lt/m2.

Vilniuje, Lazdynuose, prie Litexpo parodų rūmų baigiamas įgyvendinti naujas daugiabučio projektas. Individualių namų kvartale plėtojamas mažaaukštis pastatas, kuriame iš viso yra 9 butai . 3 aukštų daugiabutis nuo Neries upės nutolęs vos 200 metrų. Name yra trys laiptinės, o kiekviename aukšte – po 3 butus.

Pirmame aukšte esantys butai turės erdvias terasas. Trečiojo aukšto butai suprojektuoti per du aukštus. Čia įsikūrusieji turės išskirtines galimybes mėgautis nuostabiais vaizdais į Nerį. Kiekvienam butui priklauso po vieną stovėjimo vietą požeminėje automobilių aikštelėje. Pastato pridavimas valstybinei komisijai planuojamas rugpjūčio mėnesį.

Butų plotai prasideda nuo 42 kv. m, kaina – nuo 235 000 Lt

Atstumai*:

800 metrų iki autobusų stotelės,
1,5 km iki mokyklos ir vaikų darželio,
1 km iki prekybos centro ir vaistinės,
800 metrų iki medicinos įstaigos.

*Visi atstumai važiuojant keliais.

Išsamesnė informacija apie projektą www.saltunai.lt

Šaltūnų namai – ramus gyvenimo skonis…

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistų teigimu, praėjusiais metais prasidėjęs prekybinių gatvių atsigavimas tęsėsi ir šiemet. Prieš keletą metų, krizės įkarštyje, prekybinėse gatvėse kas penkta-šešta patalpa buvo tuščia, užimtumas siekė vos 80-85%. Šiuo metu laisvų patalpų skaičius yra ženkliai sumažėjęs, o sostinėje ir toliau fiksuojamas nuomos kainų augimas.

Sparčiausias atsigavimas stebimas sostinės pagrindinėse prekybinėse gatvėse (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.), kuriose ir toliau gerėja užimtumo rodikliai. „Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad šiuo metu bendras šių gatvių užimtumas siekia 92,4% , ir tai reiškia, kad tik kas trylikta patalpa, tinkanti prekybai bei kitoms įvairioms paslaugoms, yra neišnuomota. Mažiausias ( 90,7% ) prekybinių patalpų užimtumas išlieka Gedimino prospekte. Prastesnius pagrindinės sostinės arterijos statistinius duomenims lemia pasyviausiai žmonių lankoma dalis nuo Gedimino pr. ir V. Kudirkos g. sankirtos iki Seimo rūmų. Mažiausiai laisvų plotų fiksuojama Vokiečių ir Pilies gatvėse, kur patalpų užimtumas atitinkamai sudaro 95,7% ir 94,1%. „Jau kurį laiką stebima, kai laisvose patalpose kuriasi nauji prekių ženklai bei įmonės, o dalį senų nuomininkų keičia nauji“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas. Pastaraisiais metais šiose prekybinėse gatvėse vykę procesai iš esmės pakeitė jų veidą. Specialistas priduria: „Drabužių, avalynės ir prabangos prekių prekybos vietų dominavimą keičia kitos prekės bei paslaugos“.

„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad beveik trečdalyje (28,9%) šiose gatvėse esančių patalpų įsikūrusios kavinės/barai, klubai ir greito maisto užeigos, pritraukiantys vis naujus žmonių srautus vos ne ištisą parą. „Beje, tokia situacija itin paranki ir kita veikla užsiimančioms įmonėms, kurių verslo efektyvumas priklauso nuo kuo didesnių žmonių srautų“, – kalba S. Vagonis. „Ober-Haus“ duomenimis, įvairias paslaugas teikiančios įmonės (vaistinės, kelionių agentūros, draudimo įmonės, kirpyklos, optikos ir mobilaus ryšio prekybos salonai) užima 26,9% patalpų. Ir tik trečioje vietoje yra drabužių ir avalynės parduotuvės, kurios sudaro 20,1% visų patalpų. 12,5% užima papuošalų, aksesuarų ir suvenyrų parduotuvės, gausiausiai paplitusios daugiau nei trečdalyje Pilies gatvės. Kredito įstaigų (bankų) skyriai sudaro 6,0%, о maisto prekėmis ir gėrimais prekiaujančios parduotuvės – 5,6%.

Pasak S. Vagonio, augantis susidomėjimas prekybinėmis patalpomis patraukliose vietose gerina ir savininkų derybines pozicijas. „Ober-Haus“ specialistai fiksuoja, kad per 2012 m. pirmąjį pusmetį prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse išaugo 10-20% ir šiuo metu vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos dažniausiai svyruoja apie 45-130 Lt/m2. „Prasčiausiose vietose (anksčiau paminėta Gedimino pr. dalis) nuoma prasideda nuo 40 Lt/m2 , o patraukliausiose , tokiose kaip Gedimino pr. pradžia ar geriausiai matomos patalpos Didžiojoje g., gali siekti ir iki 140 Lt/m2“, – teigia „Ober-Haus“ atstovas.

Kiti Lietuvos didmiesčiai negali pasigirti ryškesniu nuomos kainų augimu, tačiau ir čia stebimas patalpų užpildymas naujais nuomininkais, kuriuos vilioja prieinamos kainos. Pagrindinių prekybinių gatvių užimtumas Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, „Ober-Haus“ duomenimis, svyruoja 92-96%. Tokius aukštus užimtumo rodiklius galimai lėmė rekordinėse žemumose vis dar tebesilaikančios kainos: Kaune – 27-55 Lt/m2, Klaipėdoje – 20-35 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 12-35 Lt/m2.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skelbia, kad šiemet vien Vilniuje parduodami butai sudarė 81% visų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje parduodamų butų. 2011-2012 m. ši statistika siekė 70-75%. Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kuomet sostinėje fiksuojami aukšti realizacijos rodikliai. Pasak „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, likę Lietuvos didmiesčiai tiesiog neturi „žaliavos“ gerinti šios statistikos: „Vilniuje pradedant plėtoti vis naujus projektus, o kituose didmiesčiuose pasiūlai ir toliau išliekant menkai, sunku būtų tikėtis ryškesnio pardavimų skaičiaus. Todėl kitų didmiesčių dalis bendroje pardavimų statistikoje toliau mažėja.“ 2011 metais Vilniuje vidutiniškai buvo realizuojama 100 naujų butų per mėnesį, 2012 m. – 120 butų, o per pirmąjį šių metų pusmetį – 180 butų per mėnesį.

VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje sudaryta tik 3% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota net 31% daugiau nei prieš metus. Jeigu 2012 m. II ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma 750 namų ir 1830 butų sandorių, tai šiais metais šis rodiklis yra išaugęs iki 775 namų ir 2400 butų sandorių per mėnesį. Didžiausias butų sandorių augimas tarp didmiesčių per šį laikotarpį buvo užfiksuotas Šiauliuose (68%), Klaipėdoje (51%) ir Vilniuje (49%).

Aukštame lygyje ir antrąjį šių metų ketvirtį išsilaikė naujos statybos butų pardavimai (ypač Vilniuje). „Ober-Haus“ duomenimis, minėtuoju laikotarpiu penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota apie 620 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra net 53% daugiau nei per 2012 m. antrąjį ketvirtį, tačiau 13% mažiau nei jų buvo realizuota šių metų pirmąjį ketvirtį. Neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose sudarė 2430, arba 17% mažiau nei 2012 m. pabaigoje, skaičiuoja „Ober-Haus“.

Ūgtelėjusios būsto pardavimo apimtys atsispindi ir būsto finansavimo statistikoje. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos išdavė naujų būsto paskolų už beveik 728 mln. litų, t. y. 37% daugiau, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu. Ypač išsiskyrė šių metų gegužės mėnuo, per kurį buvo išduota būsto paskolų už 180 mln. litų. Paskutinį kartą tokie rodikliai buvo fiksuojami 2008 m. gruodžio mėnesį.

Vilnius yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame jau galima prognozuoti aiškesnes kainų kitimo tendencijas. Tai patvirtina antrojo šių metų ketvirčio kainų pokyčiai. Per pirmąjį šių metų pusmetį butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 1,1%, o vidutinė buto kaina išaugo iki 4136 Lt/m2. Didžiausius teigiamus kainų pokyčius „Ober-Haus“ fiksuoja naujos statybos butuose Vilniaus centre, Senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose bei senos statybos butuose gyvenamuosiuose rajonuose.

Klaipėdoje per tą patį laikotarpį bendras butų kainų lygis paaugo 0,3%: „Tačiau uostamiestyje dar sunku būtų prognozuoti aiškesne kainų pokyčio tendencijų. Šiame mieste kainos nežymiai svyruoja aukštyn ir žemyn, o bendras kainų lygis išlieka toks pats kaip ir prieš metus“, – teigia S. Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose kainos sumažėjo atitinkamai 1,6%, 1,3% ir 0,5%.

Individualių namų rinkos aktyvumas, skirtingai nei butų, augo labai nežymiai: per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, buvo sudaryta tik 3,5% daugiau pirkimo-pardavimo sandorių. Namų rinka aiškių kainų kitimo tendencijų taip pat neįgavo, kadangi užfiksuoti pokyčiai per šį laikotarpį yra labai nežymūs. Nedideli teigiami pasikeitimai buvo stebimi Vilniaus ir Šiaulių gyvenamuosiuose ir priemiesčio rajonuose, kur, „Ober-Haus“ duomenimis, namų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 1-2%. Panevėžyje ir Klaipėdoje kainos smuktelėjo atitinkamai 4% ir 1%. Kaune namų kainos išliko stabilios. Šių metų viduryje 150-200 m2 bendro ploto individualūs namai su 6-10 arų žemės sklypu bei daline apdaila Vilniaus pakraštyje dažniausiai buvo parduodami už 330.000 – 550.000 Lt, Kauno ir Klaipėdos prieigose – 210.000 – 460.000 Lt, o Šiauliuose ir Panevėžyje už 180.000 – 320.000 Lt.

Apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skelbia, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje iš viso buvo sudaryti 5 investiciniai sandoriai (skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo /gamybinių patalpų įsigijimus, kurių vertė virš 5 mln. litų), kurių bendra investicijų vertė siekia apie 430 mln. litų. Tai yra 193%, beveik 3 kartus daugiau, palyginti su visais 2012 m. Bendras įsigyto turto plotas sudaro 126 500 m2. „Rezultatai iškalbingi. Akivaizdu, kad Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinka įgauna vis didesnį pagreitį bei sparčiai susigrąžina investuotojų pasitikėjimą“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

2013 m. gegužės mėnesį nekilnojamojo turto investicinis fondas „Lords LB Baltic Fund III“ už neskelbiamą sumą įsigijo 100% “SMI Lietuva” bei jos dukterinių įmonių akcijų ir 100% “SMI Latvia” akcijų. “SMI Lietuva” ir „SMI Latvia“ valdo 8 veikiančius prekybos centrus Lietuvoje (Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje ir Alytuje) ir Latvijoje (Rygoje, Liepojoje ir Jelgavoje) bei vieną sandėliavimo paskirties objektą Rygoje. Bendras įsigytų prekybos centrų plotas Lietuvoje sudaro beveik 44000 m2.

Savo duomenis toliau gerina ir modernių biuro patalpų rinka. „Ober-Haus“ gan ryškius teigiamus pokyčius fiksuoja sostinėje, kur patalpų užimtumo rodikliai grįžta į prieškrizinę būseną. Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų lygis sumažėjo nuo 8,0% iki 6,6%, o bendras laisvų patalpų kiekis rinkoje smuktelėjo iki 30 800 m2. Didžiausias laisvų patalpų kiekis išlieka B klasės verslo centruose, tačiau šis rodiklis šiais metai sparčiai mažėjo ir pasiekė 7,9%. A klasės verslo centruose laisvų patalpų lygis per tą patį laikotarpį sumažėjo iki 4,6%. Per antrąjį šių metų ketvirtį veikiančiuose Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 10350 m2 biuro patalpų, arba 15% mažiau nei per 2012 m. tą patį laikotarpį. Net 77% visų išnuomotų patalpų sudarė B klasės patalpos. Skaičiuoja „Ober-Haus“.

Nepaisant sparčiai anonsuojamų ir plėtojamų projektų gausos, šiais metais Vilniuje bus užbaigtos tik dviejų naujų verslo centrų statybos: „GAMA“ ir „Baltic Hearts“ (II etapas). Šie projektai neturėtų atnešti didesnių pokyčių visai rinkai, kadangi jų bendras plotas sudarys tik 3% visos esamos pasiūlos (14000 m2), o didelė dalis patalpų jau yra išnuomota. Ženklesnio modernių biuro patalpų pasiūlos šuolio laukiama 2014-2015 m. Vieni didžiausių į rinką ateinančių projektų jau statomas „Quadrum“, planuojamas statyti „PREMIUM“ ir kt.

„Ober-Haus“ duomenimis, Kaune laisvų patalpų kiekis per antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo iki 3,6%, o bendras laisvų patalpų kiekis sudaro tik 2500 m2. Klaipėdoje laisvų patalpų lygis išlieka aukščiausias, tačiau šiame mieste taip pat fiksuojamas jų mažėjimas nuo 17,8% iki 17,3%. Bendras laisvų patalpų kiekis uostamiesčio moderniuose verslo centruose sudaro 10 400 m2 .

„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje A klasės biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2% (apie 1 Lt/m2) ir šiuo metu siekia 38-50 Lt/m2. Tuo tarpu B klasės patalpų nuomos kainos išliko stabilios – 25-36 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje augimas fiksuojamas B klasės segmente, kur nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4%. Šiuo metu Kaune ir Klaipėdoje biurų nuomos kainos išlieka panašios: A klasė – 24-38 Lt/m2 ir B klasė – 15-23 Lt/m2.

Augantys įmonių veiklos rodikliai pastebimai gerina ir sandėliavimo patalpų sektoriaus rezultatus Lietuvos didmiesčiuose. „Ober-Haus“ stebi, kad šiuo metu modernių sandėliavimo patalpų užimtumas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose siekia 95-97%. Kaip ir praėjusiais, taip ir šiais fiksuojami teigiami sandėliavimo patalpų kainų pokyčiai Lietuvos didmiesčiuose. Per pirmąjį 2013 metų pusmetį naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose vidutiniškai išaugo 7-10% (0,5-1 Lt/m2). „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 12–17 Lt/m2, o senos – už 4–10 Lt/m2. Kaune už naujos statybos sandėliavimo patalpas prašoma 11-15 Lt/m2, o už senos – 4-10 Lt/m2, o Klaipėdoje atitinkamai 10-15 Lt/m2 ir 4-8 Lt/m2.

Padrąsinti teigiamų pokyčių ekonomikoje, transporto ir sandėliavimo sektoriuose bei sėkmingai įgyvendintų pastarųjų projektų, plėtotojai vis dažniau užsimena apie naujų projektų įgyvendinimą, o įmonės – apie plėtrą. „Kaip matyti iš šiuo metu plėtojamų ar planuojamų projektų, didžioji dalis jų yra skirti savo reikmėms ir tik dalis patalpų yra ar bus pasiūlytos rinkai“, – kalba S. Vagonis, „Ober-Haus“ specialistas.

Išsamesnę 2013 II ketvirčio Lietuvos komercinio NT apžvalgą rasite čia

lzinios.lt

San­dė­lia­vi­mo pa­tal­pų nuo­mi­nin­kai ir pro­jek­tų vyk­dy­to­jai sto­jo į dvi­ko­vą: pir­mie­ji lau­kia di­des­nės pa­tal­pų pa­siū­los už ma­žes­nę kai­ną, o an­trie­ji ne­sii­ma nau­jų sta­ty­bų ir lū­ku­riuo­ja, kol įmo­nės bus pri­vers­tos nuo­mo­tis san­dė­lius net ir už di­des­nę kai­ną.

Sta­tis­ti­ka ro­do, kad san­dė­lia­vi­mo, lo­gis­ti­kos vers­las at­si­gau­na ir ima dai­ry­tis nau­jų ar di­des­nių san­dė­lia­vi­mo pa­tal­pų. Ta­čiau per 2012 me­tus šios pa­skir­ties ob­jek­tų kai­nos ša­lies did­mies­čiuo­se ūg­te­lė­jo apie 5-10 proc., to­dėl da­lis įmo­nių yra pri­vers­tos sa­vo plė­trą ri­bo­ti.

Nors lais­vų mo­der­nių san­dė­lių Vil­niaus, Kau­no ir Klai­pė­dos re­gio­nuo­se te­li­kę 2-4 proc. vi­sos rin­kos, in­ves­tuo­to­jai ne­si­ryž­ta im­tis nau­jų pro­jek­tų. Aps­kai­čia­vę, kiek kai­nuo­tų šių pa­tal­pų sta­ty­ba ir už kiek tu­rė­tų jas nuo­mo­ti, kad gau­tų no­ri­mą pel­no mar­žą, jie ma­to, jog at­bai­dy­tų nuo­mi­nin­kus ne­įkan­da­mo­mis kai­no­mis. Ir prieš­in­gai: už nuo­mi­nin­kų pa­gei­dau­ja­mas nuo­mos kai­nas in­ves­tuo­to­jams sta­ty­ti nau­jus san­dė­lius ne­ap­si­mo­ka. Taip esa­mą pa­dė­tį rin­ko­je aiš­ki­no Sau­lius Va­go­nis, bend­ro­vės „O­ber-Haus“ ver­ti­ni­mų ir rin­kos ty­ri­mų de­par­ta­men­to va­do­vas.

Visą straipsnį apie sandėliavimo patalpų rinką rasite čia.