Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota 2013 m. spalio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Taline butų kilo 6,6 proc., Rygoje ūgtelėjo 0,6 proc., o Vilniuje – 0,3 proc. Teigiamas butų kainų pokytis spalio mėnesį stebimas ir Varšuvoje – 0,1 proc.

„Ober-Haus“ duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių ryškiausias metinis butų kainų pokytis fiksuojami Taline. Palyginti su 2012 m. spaliu, Estijos sostinėje butų kainos yra pakilusios 21,4 proc., Rygoje šis pokytis siekia 1,7 proc., Vilniuje – 1,6 proc. Tuo tarpu Varšuvoje fiksuojamas neigiamas metinis kainų pokytis – 2,9 proc.

Aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Taline – 4616 Lt/kv. m. Vilniuje vidutinė buto kaina siekia 4171 Lt/kv. m, Rygoje – 3474 Lt/kv. m. Varšuvoje buto vidutinė kvadratinio metro kaina 6436 litai.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Tai jau trečias mėnuo iš eilės kai fiksuojamas toks pats augimas. Po 2 metų pertraukos vėl fiksuojamas bendras teigiamas metinis kainų pokytis, kuris šių metų spalio mėnesį sudarė 0,2%.

Teigiamam indekso reikšmės pokyčiui spalio mėnesį didžiausią įtaką turėjo jau devintą mėnesį iš eilės augančios butų kainos Vilniuje. Sostinėje spalį buvo užfiksuotas 0,3% kainų kilimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4171 Lt (+13 Lt/m2). Per metus butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 1,6%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio (2010 m. gegužės mėn.) jos yra išaugusios 4,7% (+185 Lt/m2). Panevėžyje spalio mėnesį buvo užfiksuotas 0,4% kainų augimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina ūgtelėjo iki 1787 Lt (+8 Lt/m2).

Kaune spalio mėnesį buvo stebimas 0,3% kainų sumažėjimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina smuktelėjo iki 3205 Lt (-10 Lt/m2). Klaipėdoje ir Šiauliuose butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir rugsėjį – 3313 Lt/m2 ir 1899 Lt/m2.

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas:

„Naujausiais Registrų centro duomenimis, didžiausias butų sandorių aktyvumas išlieka Vilniuje. Šių metų spalio mėnesį Vilniuje parduoti net 864 butai arba 38% daugiau nei prieš metus. Tai geriausias spalio mėnesio rodiklis per pastaruosius 10 metų, o toks rinkos aktyvumas sostinėje prisideda ir prie kainų augimo.“

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ ištyrė, kaip kito Lietuvos didmiesčiuose gyvenančių žmonių pajėgumai įsigyti nekilnojamąjį turtą per pastaruosius 15 metų. Siekdami suprantamai ir kuo objektyviau įvertinti žmonių realiąsias galimybes (o ne skolintomis lėšomis paremtą įperkamumą) įsigyti norimą turtą bei pačios būsto rinkos būseną, „Ober-Haus“ specialistai rėmėsi keliais fundamentaliais rodikliais: žmonių realiai disponuojamomis pajamomis ir turto kaina konkrečiu momentu. O būsto kainų ir gaunamų pajamų santykio pokyčiai Lietuvoje buvo pakankamai ryškūs, tad galimybės įsigyti nekilnojamąjį turtą nagrinėjamuoju 15 metų laikotarpiu buvo skirtingos.

„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad pats prasčiausias butų kainų ir atlyginimo santykis buvo 2006-2007 m., kuomet butų kainos pasiekė savo rekordines aukštumas. Tuo metu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojas už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį galėjo įsigyti 2,9 – 5,1 m2 vidutinės klasės bute. Pavyzdžiui, statistinis vilnietis mažiausiai kvadratinių buto metrų galėjo įsigyti 2006 m. Tuo metu vidutinė buto kvadratinio metro kaina sostinėje siekė daugiau nei 5300 Lt, o vidutinis grynasis mėnesinis darbo užmokestis – apie 1300 Lt. Tad statistinis vilnietis už savo metinį atlyginimą galėjo įsigyti tik 2,9 m2 vidutinės klasės bute.

„Ober-Haus“ duomenimis, Klaipėdoje toks pats rodiklis buvo fiksuojamas 2007 m. Kaunietis tais pačiais metais už savo metinį atlyginimą galėjo nusipirkti 3,4 m2, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai – atitinkamai 5,1 ir 5,0 m2. Analizuodami 1999-2003 m. laikotarpį „Ober-Haus“ specialistai fiksuoja, kad butų ir atlyginimų santykis geriausias buvo 2001-2003 m. Tuo metu po Rusijos ir Lietuvos ekonominės krizės butų kainos, nespėjusios atsigauti po užkluptų sunkumų, pasiekė žemiausią tašką. 2002 m. kaunietis už vidutinį grynąjį metinį atlyginimą galėjo įsigyti 7,8 m2, o Panevėžio gyventojas – 17,6 m2. Tuo tarpu Šiaulių gyventojo metinio atlyginimo ir buto kvadratinio metro kainos santykis geriausias buvo 2003 m. ir siekė 15,3 m2. Vilnius ir Klaipėda tuo laikotarpiu išsiskyrė aukštesnėmis butų kainomis, todėl šių miestų gyventojų vidutinis metinis atlyginimas prilygo apie 5 – 6 m2 kainai vidutinės klasės bute.

Šaltiniai: “Ober-Haus”, Lietuvos Statistikos departamentas

„Ober-Haus“ duomenimis, nuo 2007-2008 m. butų kainos Lietuvos didmiesčiuose vidutiniškai yra sumažėjusios beveik 40%. Tuo tarpu nominalus vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius 6 metus, priklausomai nuo konkretaus regiono, yra išaugęs apie 25-30%. Todėl statistiškai didmiesčių gyventojai šiuo metu jau gali įsigyti 2 kartus daugiau ploto nei per būsto kainų piką 2007-2008 m. „Ober-Haus“ specialistai, įvertinę 2013 m. devynių mėnesių būsto kainas ir pirmųjų dviejų šių metų ketvirčių atlyginimus konkrečiuose miestuose, nustatė tokius būsto įperkamumo rodiklius: Vilnius – 5,8 m2 (žemiausias rodiklis 2006 m. – 2,9 m2), Kaunas – 6,3 m2 (2007 m. – 3,4 m2), Klaipėda – 6,7 m2 (2007 m. – 2,9 m2), Šiauliai – 9,8 m2 (2007 m. – 5,1 m2) ir Panevėžys – 10,9 m2 (2007 m. – 5,1 m2). Reikėtų pažymėti, kad šiuo metu Vilniuje ir Klaipėdoje fiksuojamas aukščiausias įperkamumo rodiklis per pastaruosius 15 metų.

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis:

Milžinišką postūmį visai rinkai suteikė nuo 2001 metų atsiradusios realios galimybės skolintis būsto įsigijimui, o gerėjantis paskolų prieinamumas dar labiau priartino žmones prie nuosavo turto. Tačiau ilguoju laikotarpiu yra pakankamai sudėtinga palyginti žmonių galimybes įsigyti būstą, kadangi sąlygos itin greitai keičiasi: per gana trumpą periodą maksimalus teikiamų paskolų laikotarpis išaugo nuo 10 iki 40 metų; paskolų palūkanos per sąlyginai trumpą laiką gali kisti 2-3 kartus; besikeičiantys nuosavų lėšų reikalavimai ir pan.

Tel.: 8 5 210 97 17
Mob.: 8 685 78 228
saulius.vagonis@ober-haus.lt

Per pirmuosius tris 2013 m. ketvirčius Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje iš viso buvo sudaryti 7 investiciniai sandoriai*, kurių bendra vertė siekia 500 mln. litų. Ir tai yra 28% daugiau, palyginti su visu 2011 – 2012 m. laikotarpiu, skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ Įvertinus šiais metais įvykusius sandorius, „Ober-Haus“ fiksuoja, kad didžiausia investicijų dalis atiteko biuro patalpoms – 60%, prekybinėms patalpoms – 30%, о sandėliavimo – 10%.

„Pastaruoju metu augančios investicinių sandorių apimtys demonstruoja pakilias nuotaikas šiame rinkos segmente. Tačiau, nepaisant pastebimai išaugusių investicijų į komercinį turtą, didžiausi rinkos žaidėjai Baltijos šalyse vis dar išlieka vietiniai fondai ar įmonės, kurie gerai išmano lokalios rinkos ypatumus“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Pasak specialisto, šie investuotojai ieško stabilias pajamas generuojančių objektų.

Šių metų trečio ketvirčio pabaigoje buvo skelbta, kad lietuvio valdoma įmonė „Danhaus LT“ iš investicinio fondo „LORDS LB BALTIC FUND I“ įsigijo A klasės verslo centrą Vilniuje. Už 8500 m2 ploto biurų pastatą buvo sumokėta beveik 56 mln. Lt. „Ober-Haus“ primena, kad tai jau antrasis šio pastato pardavimas – 2010 m. „LORDS LB BALTIC FUND I“ jį įsigijo iš projekto plėtotojos „Vilmestos“. 2013 m. rugpjūčio mėnesį komercinio NT rinką pasiekė pranešimas apie dar vieną investicinį sandorį. Atvejis įdomus tuo, jog buvo perkamas dar nepastatytas projektas (forward sale). „BPT Baltic Opportunity Fund“ iš Danijos plėtotojos “TK Development” įsigijo Vilniuje, šalia Ukmergės g. jau pradėtą statyti prekybos centrą (prekybos parką) „Domus Pro“. Planuojama, kad naujasis prekybos parkas bus 11 000 m2 ploto, o pirmasis etapas (7500 m2) bus baigtas jau 2014 m. pavasarį. Investicinio sandorio vertė nustatyta remiantis reikalaujama 8,5% metine grąža.

Reziumuojant pastaraisiais metais įvykusius investicinius sandorius, „Ober-Haus“ specialistai pastebi, kad standartinius objektus sostinėje įsigyjantys investuotojai dažnu atveju tikisi ne mažesnės kaip 8,5% investicinės grąžos (initial yield), o pardavėjai – parduoti su ne didesne nei 8,0% grąža: „Todėl tikėtina, kad artimiausiu metu įvyksiantys investiciniai sandoriai turėtų būti sudaryti būtent šiame investicinių rodiklių intervale. Dabartinėje rinkos situacijoje tokie skaičiai atrodo pakankamai racionalūs“, – komentuoja S. Vagonis.

Naujausią komercinio NT rinkos apžvalgą rasite čia.

*skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius egzistuojančių modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo/gamybinių patalpų įsigijimus, kurių vertė virš 5 mln. litų

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota butų kainų indekso reikšmė rodo, kad rugsėjį Vilniuje, Rygoje ir Varšuvoje butų kainos kilo, o Taline išliko stabilios. Vilniuje buvo fiksuojamas 0,2 proc. ūgtelėjimas, Latvijos ir Lenkijos sostinėse – po 0,3 proc.

Rugsėjį aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Taline – 1254 EUR/kv. m (4329,8 Lt). Vilniuje vidutinė vieno kvadratinio metro kaina rugsėjį siekė 1204 EUR (4157,2 Lt). Rygoje buto kvadratas vidutiniškai kainuoja 1000 EUR (3452,8 Lt), Varšuvoje – 1845 EUR (6370,4 Lt) .

Ryškiausius metinius butų kainų pokyčius „Ober-Haus“ specialistai ir toliau stebi Taline, kur butų kainos, palyginti su 2012 metų rugsėju, pakilo 12,1 proc. Vilniuje metinis augimas siekia 1,2 proc., Rygoje – 1,1 proc. Varšuvoje metinis butų kainų pokytis yra neigiamas ir sudaro 3,4 proc.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris tiek trijose Baltijos šalių sostinėse, tiek ir Varšuvoje buvo pasiektas 2007 m., iki 2013 metų rugsėjo mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 57 proc. Taline nuosmukis siekia 26,6 proc., Vilniuje – 39,3 proc., Varšuvoje – 15,5 proc.

Trečiasis šių metų ketvirtis Lietuvos biurų rinkoje pagaliau pasižymėjo pasiūlos pokyčiais ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos didmiesčiuose. Skelbiama naujausioje nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Lietuvos komercinio NT 2013 m. III ketvirčio apžvalgoje. Net po ketverių metų pertraukos Kaune buvo atidarytas naujas biurų pastatas. Šalia prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ iškilo apie 15 000 m2 naudingo biurų ploto „Senukų“ administracinis pastatas. Tai yra didžiausias šiuolaikinis biurų pastatas Kaune. Atsižvelgiant į tai, kad jame įsikurs tik „Senukų“ administracijos darbuotojai, naujasis objektas rimtesnės įtakos pasiūlos rodikliams Kauno biurų rinkoje neturi, tuo tarpu užimtumo statistiką paveikė teigiamai. „Ober-Haus“ duomenimis, bendra modernių biuro patalpų pasiūla Kauno mieste išaugo penktadaliu iki 84 900 m2.

„Ober-Haus“ Kaune ir toliau fiksuoja sparčiai mažėjantį laisvų biuro patalpų kiekį. Palyginti su Vilniumi ir Klaipėda, jis išlieka pats žemiausias. Per trečiąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų rodiklis Kaune sumažėjo nuo 3,6% iki 1,8%, o bendrą laisvų patalpų kiekį sudaro tik 1550 m2. „Nepaisant geros užimtumo statistikos, plėtotojai dar nėra ryžtingai nusiteikę pradėti naujų projektų statybas. Modernių biuro patalpų poreikis bei nuomos kainos Kaune dar per mažos, kad plėtotojai galėtų priimti esminius sprendimus“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Vilniuje taip pat fiksuojamas žemiausias laisvų biuro patalpų rodiklis per pastaruosius 6 metus. Sostinėje per trečiąjį šių metų ketvirtį „Ober-Haus“ duomenimis, laisvų patalpų lygis sumažėjo nuo 6,6% iki 5,9%, o bendras laisvų patalpų kiekis rinkoje smuktelėjo iki 27 400 m2. Šiuo metu A klasės verslo centruose laisvos patalpos sudaro 3,5%, B klasės – 7,4%. Per trečiąjį šių metų ketvirtį jau veikiančiuose Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota beveik 6300 m2 biuro patalpų. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per devynis šių metų mėnesius iš viso Vilniaus verslo centruose buvo išnuomota 24 600 m2, arba 19% mažiau nei per 2012 m. tą patį laikotarpį. Klaipėdoje laisvų patalpų lygis išlieka aukščiausias ir sudaro net 17,9%. Bendras laisvų patalpų kiekis uostamiesčio moderniuose verslo centruose sudaro 10 800 m2.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos augo Vilniuje ir Kaune. „Ober-Haus“ skelbia, kad sostinėje A ir B klasės biuro patalpų nuoma vidutiniškai brango 2-3% (apie 1 Lt/m2). Šiuo metu A klasės patalpų nuoma siekia 40-50 Lt/m2, B klasės – 27-36 Lt/m2. Kaune nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 3-4% ir šiuo metu už A klasės patalpas prašoma 28-37 Lt/m2, o už B klasės – 16-23 Lt/m2. Klaipėdoje biurų nuomos kainos išliko nepakitusios: A klasė – 24-38 Lt/m2 ir B klasė – 15-22 Lt/m2.

Modernių prekybinių patalpų sektoriuje taip pat sulaukta naujienų. Šių metų rugpjūčio mėnesį Kaune atidarytas naujas „Vičiūnų“ įmonių grupės valdomas prekybos centras, kurio naudingas prekybinis plotas siekia 7200 m2. Tuo tarpu Vilniuje rugpjūtį duris atvėrė pirmasis Baltijos šalyse „IKEA“ prekybos centras, kurio bendras plotas sudaro 26 500 m2. Palyginus Lietuvos didmiesčius pagal prekybos centrų plotą (tradiciniai prekybos centrai virš 5.000 m2 nuomojamo ploto ir turintys virš 10 nuomininkų), tenkantį miesto gyventojams, „Ober-Haus“ duomenimis, ir toliau pirmauja Šiauliai – 1000-čiui šiauliečių tenka 1144 m2 ploto. Į antrą vietą pakilo Klaipėda, kur 1000-čiui gyventojų tenka 776 m2 prekybinio ploto. Likusieji didieji Lietuvos miestai rikiuojasi taip: Vilnius, Kaunas ir Panevėžys, atitinkamai 751 m2, 699 m2 ir 548 m2.

Pasak S. Vagonis, reikia atkreipti dėmesį, kad didelę įtaka šiems rodikliams turi ir sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius. Oficialioji statistika skelbia, jog sostinėje per pastaruosius 5 metus gyventojų skaičius smuko apie 1%, kai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šis neigiamas rodiklis siekia apie 8-10%. „Tikėtina, kad rinkoje ir toliau išsilaikys nuo 2009-2010 m. vyraujančios prekybos centrų plėtros tendencijos. Bus statomi nedideli ar vidutinio dydžio prekybos tinklų centrai ir galima vieno ar kito didesnio tradicinio prekybos centro plėtra sparčiau besiplečiančiose miesto zonose, pvz. prekybos centras šalia „IKEA“, prekybos centras šalia vakarinio aplinkkelio „Olinda“ ir pan.“, – komentuoja „Ober-Haus“ specialistas.

Šiuo metu „Ober-Haus“ stebi itin aukštą prekybos centrų ir pagrindinių prekybinių gatvių užimtumą. Pavyzdžiui Vilniaus prekybos centruose ir pagrindinėse prekybinėse gatvėse (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.) laisvų patalpų kiekis siekia tik 3%. Įvertinus 2009-2010 m. krizės įkarštyje fiksuotus rodiklius, kai prekybos centruose laisvos patalpos sudarė apie 5%, о prekybinėse gatvėse – net 15-20%, tai dabartinė situacija, pasak S. Vagonio, yra gera ir leidžia patalpų savininkams generuoti didesnes nuomos pajamas.

Didžiausias prekybinėse gatvėse patalpų nuomos kainų augimas stebimas Vilniuje, kur per 2012 metus kainos vidutiniškai išaugo 15%, o per pirmuosius tris šių metų ketvirčius jos vidutiniškai ūgtelėjo dar 5%. Kituose Lietuvos didmiesčiuose, „Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais tokių prekybinių patalpų kainos išliko stabilios. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse šiuo metu siekia apie 55-130 Lt/m2, Kaune – 30-60 Lt/m2, Klaipėdoje – 20-45 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 15-35 Lt/m2.

Išsamų komenatrą su grafikais rasite čia

Viena žymiausių nekilnojamojo turto paslaugų bendrovių „Ober-Haus“ švenčia 15 metų savo veiklos Lietuvoje jubiliejų. 1998 metais spalio 13 dieną pirmasis „Ober-Haus“ biuras duris atvėrė Kaštonų gatvėje, Vilniuje. Tuo metu įmonėje darbavosi vos keturi darbuotojai: bendrovės generalinis direktorius Vytas Zabilius, jo pavaduotojas Nerijus Juodelis, buhalterė Vanda Juodelienė ir brokerė Olga Akelienė. Šiandien „Ober-Haus“ turi 9 biurus, kuriuose dirba 122 nekilnojamojo turto specialistai. Be trijų biurų Vilniuje, įmonė po vieną turi Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose.

Veiklos pradžia buvo itin sunki. 1998 metai. Vadinamojo „juodojo kapitalizmo“ siautėjimo laikai. O kur dar Rusijos ekonominė krizė?! „Tuo metu numatyti, koks bus rytojus buvo tiesiog neįmanoma. Situacija rinkoje priminė amerikietiškuosius kalnelius: nekilnojamojo turto kainos per dieną kildavo į viršų 10-20 proc., o po kelių mėnesių tokiu pačiu smagumu nusirito žemyn. Žmonės buvo pasimetę: ar pirkti, ar parduoti nekilnojamąjį turtą? Didžioji dalis verslo organizacijų ir įmonių, tiesiogine to žodžio prasme, vaikščiojo peilio ašmenimis, rizikuodamos bet kuriuo momentu paslysti“, – verslo pradžią prisimena Vytas Zabilius, „Ober-Haus“ vienas įkūrėjų ir kol kas vienintelis generalinis direktorius.

„Ober-Haus“ nepaslydo. Kaip samprotauja įmonės vadovas, lemiamos įtakos sėkmingai bendrovės veiklai turėjo teisingai suformuluoti darbo principai, kuriems „Ober-Haus“ ištikimas iki šių dienų – pagarba klientui, nuolatinis profesionalumo siekis ir sunkus, pasiaukojantis darbas. „Kai atsigręži atgal žvelgdamas į tuos 15 metų, kai įvertini, kur įmonė yra dabar, labai aiškiai supranti, kad eita teisingu keliu. Kiekviena akimirka, kokia sudėtinga ar nedėkinga ji bebūtų buvusi, sukelia pasididžiavimą, jog esi „Ober-Haus“ dalis. Noriu padėkoti kiekvienam „Ober-Haus“ pakeleiviui už pasitikėjimą, atsidavimą, tikėjimą ir pasiaukojantį darbą“, – kalba „Ober-Haus“ vadovas.

Per savo 15 veiklos metų, „Ober-Haus“ atliko daugiau nei 85 tūkstančius su nekilnojamojo turtu susijusių veiksmų: pirkimo, pardavimo, nuomos, turto valdymo sandorių, vertinimo ataskaitų, rinkos tyrimų, konsultacijų ir t.t. „Ober-Haus“ yra didžiausia turtą vertinanti įmonė šalyje tiek pagal vertintojų skaičių, tiek pagal atliekamų darbų kiekį. „Ober-Haus” Vertinimo departamente Lietuvoje dirba daugiau 55 specialistai. Kasmet įmonė atlieka vidutiniškai po 5000 vertinimų. 2007 metais įtakingas tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų leidinys „Euromoney“ „Ober-Haus“ pripažino geriausia konsultantų bei patarėjų įmone Lietuvoje nekilnojamojo turto srityje. Tais pačiais metais „Ober-Haus“ susijungė su Suomijos nekilnojamojo turto rinkos lydere Realia Group. Naujai susibūrusi tarptautinė nekilnojamojo turto paslaugų įmonių grupė yra didžiausia visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Daugiau nei 235 biuruose iš viso dirba beveik 1600 profesionalų. 2012 m. bendra grupės apyvarta siekė 118 mln. eurų.

Vilniaus Santariškių medicinos miestelio centre bus statomas naujas verslo centras. Penkių aukštų, 2000 kv. m ploto pastatas iškils 13 arų sklype. Modernaus dizaino ir subtilios architektūros objektas bus pritaikytas įvairaus dydžio medicinos, diagnostikos, tyrimų ir su tuo susijusioms įstaigoms. Šio nedidelio, kompaktiško projekto investicijos siekia daugiau nei 7 milijonus litų.

„Mūsų rinkoje itin rezervuotas pasirinkimas tokių nišinių projektų, kurie būtų pritaikyti tik tam tikra veikla užsiimančioms įmonėms. Toks verslo centras, kuris po vienu stogu suburtų tik su medicinos verslu susijusias kompanijas – vienintelis Vilniaus komercinių patalpų rinkoje. Be to, šis pastatas statomas teritorijoje, kur gausu medicininės paskirties objektų. Ši aplinkybė suteikia jam dar didesnį privalumą“, – teigia Darius Tumas, bendrovės „Ober-Haus“ Komercinio NT departamento vadovas. Perspektyva įsikurti šiame centre, pasak specialisto, labiausiai turėtų susidomėti diagnostiką ir tyrimus atliekančios privačios laboratorijos, privačios klinikos ar pan.

Medicinos verslo centre įsikūrę nuomininkai ir jų klientai galės naudotis nemokamomis antžemine ir požemine automobilių stovėjimo aikštelėmis, kuriose iš viso bus įrengta 50 vietų. Techninio projekto dosjė pateikiama, kad pastate bus įdiegtos tik moderniausios technologijos ir inžinerinės sistemos, užtikrinsiančios pigų patalpų išlaikymą. „Kokios šio projekto perspektyvos? Viskas priklausys nuo objekto kokybės, racionaliai pasirinkto patalpų išplanavimo ir, žinoma, protingos nuomos kainos, nes didžiausias privalumas jau yra – išskirtinė, ir kol kas analogų neturinti bendra viso centro koncepcija“, – kalba „Ober-Haus“, išskirtinio šio projekto partnerio, atstovas.

Naująjį verslo centą Santariškėse įgyvendinanti bendrovė „Realinija“ statybų pabaigą preliminariai planuoja 2015 m. antroje pusėje.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Toks pat augimas buvo stebimas ir rugpjūčio mėnesį. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus smuko tik 0,1% ir tai yra mažiausia neigiama reikšmė per pastaruosius 22 mėnesius.

Teigiamam indekso reikšmės pokyčiui rugsėjį įtakos turėjo išaugusios butų kainos Vilniuje ir Šiauliuose. Pirmąjį rudens mėnesį sostinėje jos augo 0,2%. Tai jau yra aštuntas mėnuo iš eilės, kuomet Vilniuje fiksuojamas kainų kilimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina sostinėje ūgtelėjo iki 4158 Lt (+10 Lt/m2). Per metus butų kainos sostinėje pasistiebė 1,2%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio (2010 m. gegužės mėn.) jos yra išaugusios 4,3% (+172 Lt/m2). Šiauliuose rugsėjo mėnesį buvo stebimas 0,4% kainų augimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1899 Lt (+8 Lt/m2).

Kaune ir Klaipėdoje rugsėjo mėnesį buvo užfiksuotas 0,2% kainų sumažėjimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai smuktelėjo iki 3215 Lt (-6 Lt/m2) ir 3313 Lt (-7 Lt/m2). Panevėžyje šių metų rugsėjį kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir rugpjūtį – 1779 Lt/m2.

OHBI apžvalgą su grafikais rasite čia.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ surengtame viešame aukcione buvo parduotas administracinės paskirties pastatas Laisvės alėjoje Kaune. Beveik 1400 kvadratinių metrų patalpų pradinė kaina siekė daugiau nei 6 milijonus litų. Objektą įsigijo juridinis asmuo iš šalies.

Bendrovės „Ober-Haus“ rengiamuose viešuose aukcionuose parduodamas AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Jau 18-tąjį kartą vykusiame aukcione, be minėtojo pastato Laisvės alėjoje, buvo parduodami dar 2 komercinės paskirties pastatai Klaipėdoje ir Prienų rajone. Bendra objektų pradinių kainų suma siekė beveik 9 milijonus litų.

Aukcioną stebėjo nepriklausoma audito kompanija „PricewaterhouseCoopers“.