Auganti šalies ekonomika ir toliau sėkmingai palaiko Lietuvos komercinių patalpų rinką, kuri gali pasigirti tvariu augimu ir tolimesnėmis plėtros perspektyvomis. Savo naujausioje šių metų I ketvirčio komercinio NT rinkos apžvalgoje skelbia bendrovė „Ober-Haus“. Jau kelerius metus iš eilės kylančios komercinių patalpų nuomos kainos ir augantis jų užimtumo lygis traukia tiek stambius, tiek pavienius privačius investuotojus. Labiausiai domimasi aukštesnės kokybės turtu šalies sostinėje, kuris pasižymi patrauklia vieta, kokybiška ar įdomesne pastato išore (nauji ar istoriniai pastatai), funkcionaliu išplanavimu ir turto vertės augimo perspektyvomis. „Aukštos kokybės turtas yra patrauklus dėl investicijų saugumo. Tai yra vienas svarbiausių kriterijų stambiems užsienio investuotojams, siekiantiems išvengti didelių rizikų ne taip gerai jiems pažįstamose rinkose. Tuo tarpu vietinę rinką gerai išmanantys investuotojai ieško įvairių investavimo galimybių, kurios neaplenkia ir ne tokios aukštos kokybės komercinės paskirties turto, pavyzdžiui B klasės verslo ar prekybos centrai ne šalies sostinėje“, – kalba Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Analizuojant investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą vertės pokytį, pasak S. Vagonio, matyti, kad teorinė investicijų vertė stabiliai auga jau nuo 2010 m. vidurio, t. y. nuo nekilnojamojo turto rinkos dugno. „Investicijų vertės indeksas (capital value index) parodo teorinę investicijų vertę tam tikru momentu, kuris skaičiuojamas įvertinus turto nuomos kainą ir pelningumo rodiklį (yield). Sparčiai augančios komercinių patalpų nuomos kainos ir žemėjantys pelningumo rodikliai didina turto (investicijų) vertę“, – paaiškina „Ober-Haus“ specialistas. Pavyzdžiui, Vilniuje A klasės biuro patalpų nuomos kainos nuo 2010 m. vidurio vidutiniškai jau yra išaugusios 22%, o tokių patalpų investicinis pelningumas per tą patį laikotarpį vidutiniškai sumažėjo 1,4 procentinio punkto – nuo 9% iki 7,6%. Tokiu būdu, skaičiuoja „Ober-Haus“, penktadaliu ūgtelėjusios nuomos pajamos ir pastebimai sumažėjęs investuotojų apetitas, nuo 2010 m. vidurio padidino investicijų vertę net 45%. Panašias tendencijas „Ober-Haus“ stebi ir kituose šalies regionuose bei kituose komercinio turto segmentuose – prekyba, logistika: „Tačiau akivaizdu, kad sparčiausiai savo vertę atgauna aukštesnės kokybės turtas šalies sostinėje. Tikėtina, kad šiame segmente ir toliau bus fiksuojamas nuosaikus nuomos kainų augimas ir pelningumo rodiklių mažėjimas, kurį pristabdyti galėtų nebent momentinis pasiūlos šuolis ar paklausos smuktelėjimas“, – sako S. Vagonis.

Tuo tarpu šių metų rezultatai ir toliau palaikė optimistines rinkos dalyvių nuotaikas. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje, Kaune ir Klaipėdoje nuomos kainos ūgtelėjo 2-4%. Šiuo metu Vilniuje A klasės biurų nuoma svyruoja nuo 42 iki 52 Lt/m2, B klasės – 27-38 Lt/m2. Tačiau Vilniuje dar tik statomuose aukščiausios klasės projektuose plėtotojai biuro patalpas tikisi išnuomoti ir už 55-60 Lt/m2. Jeigu sostinėje ir toliau išsilaikys panašios kainų augimo tendencijos, teigia „Ober-Haus“ ekspertas, tai tokios biuro patalpų nuomos kainos gali tapti ir realybe. Viršutinė biuro patalpų nuomos kainų kartelė priklausys ir nuo to, kaip sėkmingai seksis išnuomoti patalpas šiuo metu statomuose didžiausiuose ir aukščiausios klasės verslo centruose: „Quadrum“, „K29“, „PREMIUM“, „G12“. „Jeigu rinkoje tokių patalpų poreikis šiais metais slūgtų, tai 2015 m. viduryje gali susidaryti žymus laisvų patalpų šuolis, kuris priverstų patalpų savininkus peržiūrėti nuomos kainas susidariusioje konkurencinėje aplinkoje“, – kalba S. Vagonis.

„Ober-Haus“ fiksuoja, kad Kaune A klasės biurų nuoma per pirmąjį šių metų ketvirtį ūgtelėjo iki 30-38 Lt/m2, o Klaipėdoje iki 26-40 Lt/m2. B klasės biurų nuomos kainos Kaune svyruoja 18-25 Lt/m2, o Klaipėdoje – 16-25 Lt/m2.

Pagrindiniuose šalies didmiesčiuose taip pat buvo stebimas ir laisvų biuro patalpų mažėjimas. „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje per pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų lygis sumažėjo nuo 5,7% iki 4,6%, o bendras laisvų patalpų kiekis rinkoje smuktelėjo iki 22.100 m2. 2014 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje laisvų patalpų kiekis A klasės verslo centruose sudarė tik 2,3% (4.400 m2), o B klasės biurų rinkoje šis rodiklis sumenko iki 6,0% (17.700 m2). Per pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 6.800 m2 biuro patalpų, arba 14% mažiau nei per 2013 m. tą patį laikotarpį. Tikėtina, pasak „Ober-Haus“ specialistų, kad kiti šių metų ketvirčiai turėtų būti gausesni – per ateinančius 3-5 mėnesius Vilniuje duris greičiausiai atvers bent trys nauji verslo centrai: „Grand Office“, „Baltic Hearts“ – III etapas, „Sonex Consulting“ – „Atea“ biurų pastatas. Projektų atidarymo dieną bus pagerinti modernių biuro patalpų rinkos įsisavinimo rodikliai, nes dalis patalpų šiuos verslo centruose jau yra išnuomota.

Kaune per pirmąjį šių metų ketvirtį „Ober-Haus“ didesnių pasiūlos ir paklausos pokyčių nefiksavo, tačiau laisvų modernių biuro patalpų kiekis sumažėjo nuo 1,5% iki 1,4%, o bendras laisvų patalpų kiekis sudaro tik 1.200 m2. Klaipėdoje baigtos 4.500 m2 bendro ploto naujojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (KKKT) administracinio pastato statybos, kuriame bus aptarnaujami ne tik keleiviai, bet ir įsikurs KKKT darbuotojai. Likusi patalpų dalis bus nuomojama. Klaipėdoje toliau fiksuojamas laisvų biuro patalpų mažėjimas nuo 16,3% iki 14,8%, tačiau bendras neužimtumo lygis išlieka aukščiausias tarp pagrindinių didmiesčių. Bendras laisvų patalpų kiekis uostamiesčio moderniuose verslo centruose siekia 9.200 m2.

Prekybinių patalpų sektoriuje didžiausia naujiena 2014 metų pradžioje „Ober-Haus“ įvardina 7,500 m2 ploto naujai duris atvėrusį prekybos centrą „DomusPro“ Vilniuje, šalia Ukmergės g. Šio prekybos centro atidarymas taip pat užbaigia įsigijimo sandorį, apie kurį 2013 m. rugpjūčio mėnesį paskelbė investicinis fondas „BPT Baltic Opportunity Fund“ (dabar „Northern Horizon Capital“) ir prekybos centro plėtotojas „TK Development A/S“.

Lietuvoje ir toliau fiksuojant mažmeninės apyvartos augimą, teigiami kainų pokyčiai stebimi ir prekybinių patalpų nuomos rinkoje. „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio pagrindinėse prekybinėse miestų gatvėse buvo fiksuojamas 4-6% prekybinių patalpų nuomos kainų kilimas. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse šiuo metu siekia apie 55-140 Lt/m2, Kaune – 30-65 Lt/m2, Klaipėdoje – 25-45 Lt/m2, Šiauliuose – 18-35 Lt/m2, o Panevėžyje – 15-35 Lt/m2.

Visą apžvalgą su grafikais rasite čia

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ plečia savo biurų tinklą Lietuvoje ir atidaro dar vieną savo buveinę Vilniuje. Naujasis įmonės biuras įsikūrė verslo centre „North Star“ (Ulonų g. 2), Šiaurės miestelyje. Tai jau ketvirtas „Ober-Haus“ biuras Vilniuje. Iš viso bendrovė turi 10 savo atstovybių Lietuvoje. Be sostinės, „Ober-Haus“ veiklą vykdo Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose. Šiuo metu kompanija bendradarbiauja su beveik 130 NT specialistų: būsto ir komercinių patalpų brokeriais, turto ir verslo vertintojais, vertintojais-asistentais, rinkos analitikais.

„Planai atidaryti dar vieną savo biurą Vilniuje buvo gvildenami gan seniai. Šiaurės miestelis, Žirmūnai, kaimyniniai rajonai – tai ypač aktyvios miesto dalys, kuriose fiksuojami vieni didžiausi NT sandorių srautai būsto rinkoje. Todėl ir biuro vieta buvo parinkta strategiškai, atsižvelgiant į šių vietovių potencialą. Greitesniam įkurtuvių procesui koją kišo tinkamų patalpų paieška, mat pasiūla – išties rezervuota“, – teigia Remigijus Pleteras, „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. Planuojama, kad Ulonų biure veiklą vykdys apie 12 nekilnojamojo turto specialistų.

Naujojo biuro vadovu paskirtas bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka. Trejus metus nekilnojamojo turto rinkoje besidarbuojantis specialistas yra apgynęs ekonomikos magistro laipsnį Vilniaus universitete. Ambicingas 24 metų A. Šapoka kelia aukščiausius tikslus tiek sau, tiek ir visam „Ober-Haus“ Būsto departamentui: „Brokerių darbo kokybės kėlimas, veiklos tobulinimas ir profesinis ugdymas – vieni didžiausių prioritetų, kuriais vadovaudamasis sieksiu dar labiau sustiprinti įmonės pozicijas būsto rinkoje. Didžiausia siekiamybė – kliento pasitikėjimas mūsų brokerių kompetencija ir teikiamų paslaugų profesionalumu. Esame patarėjai, konsultantai, kuriems už viską svarbiausia yra pateisinti ir viršyti savo klientų lūkesčius. Taip veikdami mes sukuriame stiprius ryšius su visuomene, kurioje gyvename ir dirbame bei nustatome naujus vietinės rinkos standartus“, teigia A. Šapoka.

Didžiausia Baltijos šalyse veikianti nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ 2013 metais pasiekė 10,62 mln. litų apyvartą Lietuvoje. Tai yra 48 proc. daugiau nei 2012 m., kai metinė apyvarta sudarė 7,18 mln. litų. 2013 m. bendras „Ober-Haus“ Lietuvos padalinio atliktų paslaugų (tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, konsultavimas, rinkos tyrimai) skaičius išaugo 16 proc. ir siekė 7182. 2012 m. bendrovė atliko 6182 su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų veiksmus.

Pirmojo 2014-ųjų metų ketvirčio būsto pardavimo rezultatai Lietuvoje pralenkė daugumos rinkos dalyvių prognozes. Skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ naujausioje šių metų I ketvirčio Lietuvos gyvenamojo NT apžvalgoje. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 27 proc. daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota net 48 proc. daugiau nei prieš metus. 2014 m. I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 680 namų ir 2735 butų sandorių. Taigi, dabartinės butų pardavimų apimtys Lietuvoje pašoko net iki prieš krizę fiksuotų pardavimo mastų – per 2004-2007 metų pirmuosius ketvirčius vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma tiek pat – 2750 – butų pirkimo-pardavimo sandorių.

Pasak „Ober-Haus“ analitikų, atsigavęs gyventojų pasitikėjimas nekilnojamojo turto rinka ir palanki ekonominė aplinka skatina rinkos dalyvius investuoti į būstą. Šiuo metu galima išskirti dvi pirkėjų kategorijas: tiesioginiai būsto naudotojai ir pirkėjai ieškantys ilgalaikės investicijos alternatyvų. Itin spartus rinkos aktyvumo augimas gali kelti klausimų dėl jos subalansuotumo. Tačiau, skirtingai nuo 2004-2007 m. laikotarpio, rinkoje dar nepastebima trumpalaikės grąžos besivaikančių investuotojų, vadinamųjų spekuliantų, kurie anksčiau kaitino rinką iki raudonumo.

Bendros būsto rinkos aktyvumo tendencijos atsispindi ir naujos statybos butų rinkoje. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1090 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra net 53 proc. daugiau, nei jų buvo realizuota per 2013 m. I ketv. Tiesa, skirtinguose Lietuvos didmiesčiuose situacija išlieka nevienoda. Pavyzdžiui, sostinėje susidomėjimas naujos statybos butais šiais metais šoktelėjo iki rekordinių aukštumų – tokio aktyvumo dar nebuvo fiksuojama per pastaruosius 6 metus. Vilniuje per pirmuosius tris šių metų mėnesius buvo realizuota 930 naujos statybos butų arba 76 proc. daugiau nei per 2013 m. I ketv.

Tuo tarpu kituose Lietuvos didmiesčiuose nuotaikos ne tokios optimistinės, kadangi naujos pasiūlos trūkumas neleidžia sparčiau augti pardavimų apimtims. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per pirmąjį 2014 m. ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 98 butai, t. y. 10 proc. daugiau nei per 2013 m. I ketv. Klaipėdoje per tą patį laikotarpį pardavimų ir rezervacijų apimtys sumažėjo 44 proc. iki 50 butų. Šiauliuose ir Panevėžyje per pirmuosius tris šių metų mėnesius parduota 13 naujos statybos butų. Tik spartesnis naujų projektų įgyvendinimas Kaune ir Klaipėdoje galėtų rinkai pasiūlyti naujų ir patrauklių būsto variantų, kurie galėtų išjudinti apsnūdusią, tačiau potencialo turinčią rinką (ką demonstruoja senos statybos butų sandorių augimas).

Akivaizdu, kad Vilniaus nekamuoja pasiūlos trūkumo problemos, kadangi rinkoje reguliariai pristatomi vis nauji projektai arba vykdoma jau esamų projektų tolimesnė plėtra. 2014-ieji metai žada būti itin gausūs pasiūlos atžvilgiu. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad vien per pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje buvo baigta statyti 12 naujų projektų, kuriuose įrengti 588 butai. Įvertinus šiuo metu faktiškai vykstančias statybas, iš viso Vilniuje šiais metais bus baigta statyti apie 2500 naujų butų. Atsižvelgiant į 2013 ir 2014 metų realizacijos rodiklius (vidutiniškai apie 215 butų per mėnesį), toks statybų tempas nėra gąsdinantis. Be to per pirmąjį šių metų ketvirtį pusę nupirktų butų sudarė butai dar tik statomuose daugiabučiuose namuose. Vadinasi, pirkėjai neranda sau tinkamų variantų jau baigtuose namuose ir renkasi dar nebaigtą statyti, tačiau jų poreikius atitinkantį būstą.

Sparčiai augantis rinkos aktyvumas lemia ir būsto kainas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2014 m. pirmuosius tris mėnesius butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 2,7 proc., o vidutinė buto kaina išaugo iki 4320 Lt/m2. Nors teigiami butų kainų pokyčiai buvo fiksuojami visuose segmentuose, sparčiausias augimas stebimas gyvenamuosiuose rajonuose: senos statybos – 4,9 proc., naujos – 2,9 proc.. Butų kainų kilimas dar nėra toks spartus, kad jau galima būtų konstatuoti apie pasiūlos trūkumą ar prognozuoti spekuliantų sugrįžimą į rinką.

Po ilgesnės pertraukos teigiami kainų pokyčiai fiksuojami ir likusiuose Lietuvos didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Kaune kainos paaugo atitinkamai 1,4 proc., 1,2 proc., 1,0 proc. ir 0,2 proc. Tai yra pirmasis metų ketvirtis nuo krizės pabaigos, kuomet teigiami kainų pokyčiai fiksuojami visuose šalies didmiesčiuose.

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas:
„Nemažai rinkos dalyvių svarsto, kad tokį būsto rinkos augimą lėmė gyventojų lūkesčiai, susiję su tikėtinu euro įvedimu Lietuvoje 2015 metais. Mano nuomone, toks požiūris nėra objektyvus. Be abejo, negalima paneigti, kad dalis žmonių šiuo metu investuoja į nekilnojamąjį turtą norėdami suspėti išleisti savo santaupas iki euro įvedimo, tačiau pagrindinės rinkos aktyvumo priežastys nėra tiesiogiai susijusios su artėjančiu euru. Drįsčiau prognozuoti, kad jei Lietuvai nebūtų numatomas euro įvedimas 2015 metais, situacija rinkoje būtų labai panaši į dabartinę, t.y. nekilnojamojo turto rinka šalyje vis tiek būtų itin aktyvi. Svarbiausios dabartinio rinkos aktyvumo priežastys:
– realiai atsigaunanti šalies ekonomika (nemažai daliai žmonių, ypač didmiesčių gyventojų, pradeda vėl augti atlyginimai, mažėja nerimas dėl darbo vietos praradimo);
– tuo pačiu atsigaunantys ir gyventojų lūkesčiai – tiek dėl šalies ekonomikos padėties, tiek ir dėl situacijos NT rinkoje (jau labai maža dalis žmonių vis dar laukia kainų kritimo ir netiki rinkos atsigavimu);
– labai žemos bankų siūlomos palūkanos tiek indėliams (jos nemotyvuoja laikyti pinigų bankuose), tiek ir būsto paskoloms (šiuo metu būsto paskolų palūkanos Lietuvoje yra rekordiškai žemame lygyje).
Taigi, ne artėjantis euras, o bundanti šalies ekonomika ir atsigavę žmonių lūkesčiai žadina rinką po penkerių sąstingio metų. Beje, ši penkerių metų rinkos „prastova“ – tai irgi viena iš dabartinio rinkos hiperaktyvumo priežasčių. T.y. nemažai žmonių, kurie krizės metais galėjo ir norėjo įsigyti būstą, tiesiog laukė tam palankaus meto (bijojo investuoti į turtą, kai jo kainos dar krito, bijodami nuvertėjimo). Taigi, prognozuojant 2014 metų rinką, galima teigti, kad ji aktyvi bus visus metus – ir pirmąjį, ir antrąjį pusmetį, nes kai rinka įsibėgėja – ją sunku sustabdyti. Svarbu tik, kad ji neperkaistų ir turto kainos neperkoptų ekonomiškai pagrįsto kainų kilimo 5-10 proc. ribų. Jei faktinis kainų augimas viršys šiuos skaičius, jau bus galima manyti, kad rinka perkaista ir kad tolimesnėje ateityje kainų augimo tempas gali lėtėti ar visai sustoti“.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Vasarį buvo užfiksuotas 0,7% augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 2,9%.

Butų kainų augimas buvo fiksuojamas visuose Lietuvos didmiesčiuose antrą mėnesį iš eilės. Sostinėje butų kainos ūgtelėjo 1,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4.320 Lt (+52 Lt/m2). Per metus butų kainos Vilniuje pakilo 5,1%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 8,4% (+334 Lt/m2). Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Kaune kovo mėnesį buvo fiksuojamas kainų augimas, atitinkamai 0,4%, 0,4% 0,3% ir 0,2%. Šiauliuose vidutinė kvadratinio metro kaina didėjo iki 1.932 Lt (+8 Lt/m2), Panevėžyje – iki 1.806 Lt (+7 Lt/m2), Klaipėdoje – iki 3.354 Lt (+9 Lt/m2) ir Kaune – iki 3.222 Lt (+5 Lt/m2).

Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje, atitinkamai 2,4%, 1,6% ir 1,4%. Tuo tarpu Kaune šis rodiklis vis dar neigiamas – 1,0% .

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas:

„Jau nuo praėjusių metų pradžios būstas Vilniuje nuosekliai susigrąžina krizės metu prarastą vertę. Tuo tarpu kituose šalies didmiesčiuose kainų augimas dar tik prasideda. Dabartinės rinkos dalyvių nuotaikos ir bendra šalies ekonominė situacija leidžia prognozuoti panašias būsto kainų tendencijas šiais metais.“

OHBI apžvalgą su grafikais rasite čia

Pristatome naujausią pavasarinį “Ober-Haus” leidinį, kuriame pateikiami išskirtiniai būsto pasiūlymai Vilniaus mieste ir jo prieigose. Maloniai kviečiame pavartyti. Galbūt rasite savo svajonių namus, o mums bus džiaugsmas padėti Jums įgyvedinti svajones  🙂

Daugiau būsto pasiūlymų galite rasti mūsų interentinėje svetainėje www.ober-haus.lt

“Ober-Haus” kviečia į Atvirų durų dieną kovo 29 d. 10-14 val. adresu Lentvario g., Grigiškėse. Mūsų bendrovės ekspertas Arūnas Pranevičius suteiks Jums visą išsamią informaciją apie būstą, kuriame Jūs svečiuojatės.

Maloniai laukiame Jūsų atvykstant!!!

DĖMESIO!

ADD dienos metu skelbiama akcija: perkantys butą gauna 10 000 Lt nuolaidą nuo pardavimo kainos

Adresas:
Lentvario g., Grigiškės

Plotas:
110 kv. m, 116 kv. m, 122 kv. m, 140 kv. m

Kaina:
nuo 278 300 Lt.

Data:
Kovo 29 d., 10-14 val.

Kontaktai:
Arūnas Pranevičius,
8 615 85496
arunas.pranevicius@ober-haus.lt

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ palaiko Seimo nario Kęstučio Masiulio iniciatyvą sutramdyti nekilnojamojo turto (NT) tarpininkus, agentus ir brokerius, veikiančius neetiškai, nepagarbiai ir nelegaliai. Be to, rinkoje neskaidriai veiklą vykdantys asmenys valstybei nesumoka nei gyventojų pajamų, nei pelno, nei pridėtinės vertės mokesčių.

„Jau ne vienerius metus mūsų įmonė kartu su kitomis skaidriai rinkoje dirbančiomis bendrovėmis intensyviai raginame atsakingas valdžios institucijas, politikus pagaliau ryžtis ir įstatymiškai reglamentuoti šią veiklos sritį. Deja, bet juodoji brokerystė veši mūsų šalyje iškreipdama tiek pačią rinką, tiek apvogdama pačią valstybę, tiek ir žalodama vartotojus. Todėl privalu imtis priemonių, kad ši piktžaizdė būtų išgydyta pagaliau“, – kalba Remigijus Pleteras, bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, NT tarpininkavimo veikla gali užsiimti asmenys neturintys nei reikiamo išsilavinimo, nei reikiamos kompetencijos. Ydinga dar ir tai, kad nėra įteisinta jokio priežiūros mechanizmo, galinčio kontroliuoti nelegaliai ar neetiškai NT tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis. Kaip ir rašoma p. Masiulo pranešime „bankų klientai gali prašyti Lietuvos banko įsikišimo, dėl teisėjų, advokatų, notarų veiklos galima pranešti jų savivaldai, o dėl NT agentų veiklos gyventojai niekam negali skųstis ir todėl jų interesų nėra kam apginti. Nėra mechanizmo, kad už nesąžiningą veiklą NT agentai sulauktų sankcijų ar prarastų galimybę toliau verstis tokia veikla, net nėra privalomo etikos kodekso.“

Lietuva dar 2010 metais oficialiai perėmė Europos sąjungos patvirtintus „Nekilnojamojo turto agentų paslaugos. Nekilnojamojo turto agentų paslaugų teikimo reikalavimai“ standartus. Pagal šiuos standartus, nekilnojamojo turto agentas ir klientas turi pasirašyti rašytinę sutartį dėl paslaugų, kurioms atlikti samdomas nekilnojamojo turto agentas. Sutartyje turi būti labai aiškiai nurodyta pasirašymo diena, galiojimo laikas, nutraukimo terminai ir sąlygos. Nekilnojamojo turto agentas negali pradėti pardavinėti potencialaus kliento turto tol, kol nėra pasirašyta kliento ir agento sutartis. Be to, kiekvienas nekilnojamojo turto agentas privalo turėti registracijos numerį.

Kitas labai svarbus momentas, kurį deklaruoja šie standartai – nekilnojamojo turto agentų kvalifikacija ir kompetencija. Pagal Europos Sąjungos patvirtintus standartus, tik atitinkamą išsilavinimą turintis asmuo gali teikti nekilnojamojo turto agento paslaugas. Pažymėtina, kad daugelyje šalių yra patvirtintos nekilnojamojo turto agentų veiklą reglamentuojančios teisinės nuostatos, ir į jas reikia atsižvelgti. Nekilnojamojo turto agentai turi laikytis visų susijusių Europos ir nacionalinių teisės aktų. Jeigu šiame Europos standarte ir Europos bei nacionaliniuose teisės aktuose yra prieštaringų reikalavimų, viršenybę turi Europos ir nacionaliniai teisės aktai.

„Kokia yra reali situacija mūsų šalyje? Ar mes vadovaujamės europiniais standartais, kuriuos mūsų valstybė pati pasitvirtino ir kurių privalome laikytis? Vienareikšmiškai – ne. Pas mus rinkoje nekilnojamojo turto agento paslaugas gali teikti bet kas, bet kur ir bet kaip, neatsižvelgiant nei į kompetenciją, nei į žinias, nei į išsilavinimą. Ar valstybės lygmeniu yra sprendžiama situacijos problematika? Labai apmaudu, bet ne. Iki šiol neturime priimtos tvarką reglamentuojančios įstatyminės bazės, tai gal jau laikas išravėti NT paslaugų daržo piktžoles?“, – teigia R. Pleteras, bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ stebi, kad 2012 metais didžiausia dalis naujų butų Vilniuje pastatyta gyvenamuosiuose rajonuose ir sudarė net 64% visos pasiūlos. Šiaurės vakarinė miesto dalis – Verkių, Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijos – išlieka populiariausia plėtotojų tarpe. Centrinėje miesto dalyje (Naujamiestis, Senamiestis ir Užupis) naujos statybos butų dalis praėjusiais metais sudarė 22%, о mažiausiai naujų projektų buvo plėtojama prestižiniuose rajonuose (Antakalnyje ir Žvėryne) – 14%. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad iš viso 2012 m. Vilniuje buvo pastatyti 2 003 butai, arba net 2,5 karto daugiau nei 2011 m. Sostinėje buvo įgyvendinti 29 skirtingi gyvenamieji projektai, kuriuos sudarė 36 daugiabučiai.

Kaune, „Ober-Haus“ duomenimis, per praėjusius metus buvo užbaigtos tik 63 butų statybos, arba virš 8 kartų mažiau nei 2011-aisiais. Klaipėdoje 2012 m. buvo pastatyti 4 nauji daugiabučiai namai, kuriuose įrengta 264 butai, arba penktadaliu daugiau nei 2011 m. Kituose didesniuose Lietuvos miestuose dėl itin ribotos paklausos nesiryžtama imtis naujų daugiabučių plėtros. Galima būtų išskirti Lietuvos pajūrio regioną, kuris po truputį atgaivina gyvenamųjų ir poilsio patalpų plėtrą bei pasiūlo rinkai vis naujų projektų.

2012-ieji metai buvo sėkmingi naujų butų plėtotojams. Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota virš 2060 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad tai yra 29% daugiau, nei jų buvo realizuota 2011 m. Didžiausias pokytis fiksuojamas Klaipėdoje, kur per metus buvo parduota arba rezervuota beveik 340 naujų butų, ir tai yra net 77% daugiau, palyginti su 2011 m. Vilniuje realizacijos rodikliai per tą patį laikotarpį išaugo 21% (apie 1460 naujų butų), o Kaune augimas sudarė 13% (virš 230 naujų butų). Pasak „Ober-Haus“ specialistų, augančias pardavimų apimtis Lietuvos didmiesčiuose lemia ir tai, kad statomi nauji projektai siūlo labai įvairų butų pasirinkimą. Plečiantis pasiūlai potencialūs pirkėjai jau gali atrasti juos dominančius variantus ir rinktis iš geriausių siūlomų variantų.

Individualių namų rinkoje teigiamų pasiūlos tendencijų 2012 m. „Ober-Haus“ nefiksavo. Jeigu 2011 m. visoje Lietuvoje buvo pastatyta virš 3800 individualių ir sublokuotų namų (27% daugiau nei 2010 m.), tai praėjusiais metais vėl buvo stebimas naujos pasiūlos sumažėjimas iki 3350 namų. Tačiau plėtotojai dar yra itin atsargūs investuodami į naujus gyvenamųjų namų kvartalus. Dažniausiai apsiribojama nedidelėmis 6-12 atskiromis individualių ar sublokuotų namų gyvenvietėmis. Bendra tokių projektų dalis (statomų pardavimui) sudaro nedidelę Lietuvoje pastatytų namų dalį. Norintys apsigyventi nuosavajame name dažniausiai ieško žemės sklypų ir rūpinasi statybų procesu patys.

2012 metais namų kainos Lietuvos didmiesčiuose ir jų priemiesčiuose ženkliai nesikeitė. Nedidelius teigiamus pokyčius „Ober-Haus“ stebi Vilniaus gyvenamuosiuose ir priemiesčio rajonuose, kur namų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4%. Klaipėdoje ir Kaune kainos smuktelėjo atitinkamai 2% ir 1%. Šiauliuose ir Panevėžyje kainų pokyčių per tą patį laikotarpį užfiksuota nebuvo.

Jeigu Lietuvos didmiesčiuose butų kainos šiek tiek dar mažėjo, tai sandorių skaičius ir toliau augo. VĮ Registrų centro duomenimis, 2012 m. Lietuvoje sudaryta 10% daugiau namų ir 7% daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių nei per 2011 m. 2011-2012 m. stebimas ženkliai išaugęs individualių namų sandorių kiekis Lietuvoje, kuris lenkia butų augimo tempus. Iš visos Lietuvos išsiskiria Kauno miesto ir rajono savivaldybės, kuriose augimas per 2012 m. sudarė 18%, о nupirktų namų kiekis ženkliai lenkia net Vilniaus miesto ir rajono savivaldybes. Kaune ir jo apylinkėse per metus sudarytų namų sandorių kiekis siekė beveik 930, Vilniaus – 690, o Klaipėdos – apie 285. Taigi, Kauno regionas išlieka stipriu lyderiu individualių ir sublokuotų namų rinkoje, o tai šiek neigiamai atsiliepė naujos statybos butų rinkai Kaune – statistika rodo, kad nauji namai čia statomi ir perkami žymiai aktyviau nei naujos statybos butai.

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas:

2012-aisiais metais buvo fiksuojamos augančios investicijos į Lietuvos gyvenamųjų patalpų sektorių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. gyvenamiesiems pastatams buvo skirta apie 12% visų materialiųjų investicijų (1,7 mlrd. Lt), arba 2% daugiau nei 2011 m. Investicijų augimą, nors ir nežymų, labiausiai lėmė 2011-2012 metais atsigavusios naujų daugiabučių statybos Vilniuje. Kituose šalies miestuose statybos vyksta vangiai.

Lietuvos būsto rinka vis dar yra sukaustyta kainų sąstingio, tačiau sandorių kiekis kiekvienais metais stabiliai auga. Ne išimtis ir šių metų pradžia. Naujausiais negalutiniais Registrų centro duomenimis, per pirmus du 2013 m. mėnesius Lietuvoje butų sandorių skaičius išaugo 7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Būsto plėtotojai investuoja į regionus, kuriuose mato rinkos augimo potencialą arba yra patenkinti esama būsto paklausa, t. y. iš esmės tik į didmiesčius. O pirkėjams itin svarbu stabili situacija rinkoje bei platesnės pasirinkimo galimybės – galima neskubant priimti sprendimą ir dėl jo nesigailėti. Tikėtina, kad 2013 m. pirkėjai ir toliau aktyviai domėsis tiek senos, tiek naujos statybos būstu, tačiau dalis gyventojų greičiausiai priims sprendimą investuoti į turimo būsto renovaciją pasinaudojant naująja renovacijos programa. Kokią tai turės įtaką visai Lietuvos būsto rinkai ar atskiriems šalies regionams, priklausys nuo renovacijos apimčių.

Saulius Vagonis

“Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel.: 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

“Ober-Haus” pristato metinę Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą, kurioje išsamiai apžvelgiami visi svarbiausi nekilnojamojo turto sektoriai Vilniuje, Rygoje ir Taline: būsto, biuro, prekybinių, sandėliavimo patalpų ir žemės sklypų. “Ober-Haus” partneriai advokatų kontora “Sorainen” ir audito bendrovė “PwC” apžvalgoje pateikia naujausias įžvalgas apie nekilnojamojo turto teisines ir mokestines aplinkos naujienas.

MALONIAI KVIEČIAME PASKAITYTI!

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Sausį buvo užfiksuotas 0,3% augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 2,2%.

Vasario mėnesį butų kainų augimas buvo fiksuojamas visuose Lietuvos didmiesčiuose. Sostinėje butų kainos ūgtelėjo 0,9% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4268 Lt (+40 Lt/kv. m). Per metus butų kainos Vilniuje pakilo 4,1%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 7,1% (+282 Lt/kv. m).

Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Kaune vasario mėnesį taip pat buvo fiksuojamas kainų augimas, atitinkamai 0,6%, 0,6% 0,4% ir 0,2%. Šiauliuose vidutinė kvadratinio metro kaina didėjo iki 1924 Lt (+10 Lt/kv. m), Panevėžyje – iki 1799 Lt (+11 Lt/kv. m), Klaipėdoje – iki 3345 Lt (+15 Lt/kv. m) ir Kaune – iki 3217 Lt (+8 Lt/kv. m).

Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje, atitinkamai 2,0%, 1,2% ir 1,1%. Tuo tarpu Kaune šis rodiklis vis dar neigiamas – 1,3% .

Rygoje – stabilu, Taline – su minuso ženklu

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota 2014 m. vasario mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad butų kainos kilo tik Lietuvos sostinėje. Tuo tarpu Latvijos sostinėje Rygoje kainos nekito, o Taline fiksuojamas netgi 0,3 proc. smuktelėjimas.

Stebint paskutiniuosius 12 mėnesių duomenis, ryškiausius metinius butų kainų pokyčius „Ober-Haus“ analitikai fiksuojami vis tik Taline. Palyginti su 2013 m. vasariu, Estijos sostinėje butų kainos yra pakilusios 17,3 proc., Rygoje šis pokytis siekia 4,2 proc., Vilniuje, kaip ir minėta aukščiau – 4,1 proc.

Aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių vasario mėnesį ir toliau išlieka Taline – 4780 Lt/kv. m . Vilniuje vidutinė buto kaina siekia 4268 Lt/kv. m, Rygoje – 3570 Lt/kv. m .