„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Toks pat augimas buvo stebimas ir gegužės mėnesį. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 4,4%.

Sostinėje birželį butų kainos pasistiebė 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4431 Lt (+20 Lt/kv. m). Per metus butų kainos Vilniuje pakilo 7,1%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 11,2% (+445 Lt/kv. m). Klaipėdoje ir Panevėžyje birželio mėnesį buvo atitinkamai užfiksuotas 0,2% ir 0,1% kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Klaipėdoje pakilo iki 3381 Lt (+5 Lt/kv. m), o Panevėžyje – iki 1826 Lt (+1 Lt/kv. m). Kaune ir Šiauliuose butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir gegužę – atitinkamai 3235 Lt/kv. m ir 1939 Lt/kv. m .

Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,1%, Šiauliuose – 3,3%, Panevėžyje – 2,7%, Klaipėdoje – 1,8% ir Kaune – 0,4%.

Pokyčiai „Ober-Haus“ vadovybėje

Nuo liepos 1 dienos nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vadovu paskirtas Remigijus Pleteras, generalinio direktoriaus pareigose pakeisiantis Vytą Zabilių. 15 metų kompanijai vadovavęs V. Zabilius trauktis iš įmonės vadovo posto nusprendė pats. Tiesa, jis išlieka „Ober-Haus“ valdybos pirmininku bendrovės valdymo struktūroje.

„Ateina momentas, kada labai aiškiai suvoki, kad tavo misija čia atlikta. Žmogus negali nustoti tobulėjęs ir kaip asmenybė, ir kaip specialistas. Reikia žengti tolyn, priimti naujus iššūkius, praturtinti savo patirčių kraitį naujais išbandymais. Todėl pagrindinius akcentus dėlioju nuosavo verslo kryptimi, kuri driekiasi naujų investicinių nekilnojamojo turto projektų įgyvendinimų ir jų plėtros linkme“, – kalba V. Zabilius, „Ober-Haus“ bendrovei vadovavęs nuo pat jos įkūrimo 1998 metais. „Įmonė yra dinaminis mechanizmas – ji nuolat kinta, keičiasi, pulsuoja rinkos ritmu. Ją būtina „maitinti“ naujomis idėjomis, formuluoti perspektyvius tikslus ir užduotis. Todėl šie pokyčiai yra logiški ir labai savalaikiai“, – priduria V. Zabilius.

Naujai paskirtas vadovas Remigijus Pleteras „Ober-Haus“ įmonėje karjerą pradėjo prieš 9 metus. 2005-2009 metais NT specialistas vadovavo Būsto departamentui bei bendrovės padaliniui Ukrainoje. Nuo 2009 metų buvo paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotoju ir įmonės valdybos nariu. „Įmonės veiklos principai išlaikys tęstinumą – pagrindinis dėmesys ir investicinis srautas nukreiptas į teikiamų paslaugų kokybę ir profesionalumą, į ekspertų, atstovaujančių „Ober-Haus“ vardui, kvalifikacijos kėlimą ir tobulėjimą, motyvacinės sistemos gerinimą. Taip pat bus gryninama ir plečiama atskirų įmonės struktūrinių vienetų bei teikiamų paslaugų sistema“, – apie artimiausius veiklos planus dalinasi R. Pleteras, naujasis „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

Šiuo metu ISM Vadybos ir ekonomikos universitete Vadovų studijose ir mokymuose magistrantūrą studijuojantis R. Pleteras priduria, kad „Ober-Haus“ kaip ėjo taip ir eis ne paprasto paslaugų teikėjo keliu, bet pirmiausia – eksperto, valdančio ir apdorojančio naujausius informacijos srautus, teikiančio pagrįstas išvadas visuomenei ir klientams“.

„Ober-Haus“ Lietuvoje veiklą pradėjo 1998 metais. Šiuo metu įmonė turi 10 biurų, kurių geografija driekiasi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje ir Druskininkuose. Bendrovė bendradarbiauja su 128 NT ekspertais. Turi didžiausią NT vertintojų ir asistentų komandą. 2013 m. bendras „Ober-Haus“ Lietuvos padalinio atliktų paslaugų (tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, konsultavimas, rinkos tyrimai) skaičius išaugo 16 proc. ir siekė 7182. „Ober-Haus“ 2013 metais pasiekė 10,62 mln. litų apyvartą Lietuvoje. Tai yra 48 proc. daugiau nei 2012 m.

Kauno komercinių patalpų rinkoje įvykdytas vienas stambiausių pastarojo metų sandorių. Lietuviško kapitalo koncernas Achemos grupė, atstovaujamas nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“, pardavė jam priklausiusį komercinės paskirties pastatų kompleksą Vytauto gatvėje. Beveik 12 300 kvadratinių metrų objektą už daugiau nei 12,8 milijonus litų įsigijo UAB Polonezas, priklausantis Eurokos įmonių grupei.

„Šis sandoris gerokai išjudino pastaruoju metu užsnūdusią Kauno komercinio nekilnojamojo turto rinką. Gan ilgą laiką duomenų statistika Kauno modernių biurų rinkoje rodė didelį užimtumą ir sparčiai augantį naujų patalpų poreikį. Tad po šio sandorio laisvų modernių plotų rodikliai turėtų gerokai pagerėti“, – teigia Saulius Umbrasas, „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas. Kompleksas užima vientisą teritoriją ir susideda iš keturių pastatų. Trys iš jų (apie 5000 kv. m) yra įrengti ir šiuo metu realizuojami nuomos rinkoje. Likęs gamybinis pastatas (apie 7300 kv. m) verčiamas į modernų verslo centrą.

„Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų modernių biuro patalpų lygis sumažėjo nuo 1,5% iki 1,4%, o bendras laisvų patalpų kiekis sudarė vos 1200 kv. m . „Po šio sandorio Kauno biurų nuomos rinka jau pasipildė apie 5000 kv. m paruoštomis patalpomis ir pasipildys dar apie 7000 kv. m, kurios bus įrengtos ir pateiktos nuomoti. Be to, vertindami objekto perspektyvą, prisiminkime, kad kalba eina apie modernias biuro patalpas centrinėje Kauno miesto dalyje“, – kalba S. Umbrasas. „Ober-Haus“ atstovas pastebi, kad Kaune esant gausioms kvalifikuotos darbo jėgos ir pažangių studentų pajėgoms, būsimasis verslo centras turėtų būti itin patrauklus IT ir kitoms paslaugų eksportų užsiimančioms kompanijoms. Be to, palyginus su šalies sostine, Kaune įmonės gali turėti santykinai mažesnius pastoviuosius veiklos kaštus, o tai lemtų kur kas spartesnį bendrovės konkurencingumo ir pelningumo augimą.

Nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje stimuliuoja ir ekonominiai, ir psichologiniai aspektai, vis tik, nepaisant to, ar būstas perkamas su paskola, ar investuojant nuosavas lėšas, gyventojai išlieka racionalūs, teigė ekspertai pirmą kartą Vilniuje surengtame seminare „Būsto akademija“. SEB banko, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ ir nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu gyventojai labiausiai domisi ekonominės klasės, 2 kambarių butais.

SEB bankas per pirmus penkis šių metų mėnesius išdavė beveik trečdaliu (30 proc.) daugiau būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Banko duomenimis, pastebimas ir nedidelis vidutinės būsto paskolos augimas: šiuo metu ji yra 147 tūkst. litų, tuo tarpu pernai ji buvo 5 proc. mažesnė (sausio-gegužės rodikliai).

Pasak Virginijaus Doveikos, SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus, būsto paskolų rinką labiausiai veikia fundamentalūs veiksniai, tokie kaip žemos palūkanos, didėjanti NT pasiūla, gerėjantys žmonių lūkesčiai dėl finansinės ateities, o bankas dažniausiai finansuoja pagrindinio šeimos būsto pirkimą.

„Daugiau kaip pusė naujų būsto paskolų šiemet esame suteikę 27-35 metų amžiaus gyventojams, jų didžioji dalis, tikėtina, perka būstą, kuriame patys ar su šeima gyventų. Dauguma klientų į banką ateina jau atlikę savo finansinių galimybių analizę ir gana racionaliai pasirenka perkamą būstą. Jauniems žmonėms aktualiausi miegamieji rajonai, optimalios kvadratūros ekonominės klasės būstai“, – sakė V. Doveika.

„Ober-Haus“ specialistai pastebi, kad racionaliais išlieka ir tie pirkėjai, kurie NT perka kaip investiciją. „Potencialūs investuotojai, rinkdamiesi būstą, skaičiuoja nuomos pajamingumą, tikėdamiesi pelningos perspektyvos iš įsigytos nuosavybės. Todėl labai logiška, kad dabar investuojantys į NT dairosi paties likvidžiausio, tai yra greičiausiai rinkoje realizuojamo turto. Šiandien dieną paklausiausi yra dviejų kambarių, 45-50 kvadratinių metrų ploto butai“, – sakė bendrovės Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Pasak jo, daugiausiai NT kaip investiciją perkančiųjų yra tarp vyresnių, 35-55 metų amžiaus žmonių.

Rytoj, birželio 18 dieną, Būsto akademija keliasi į Klaipėdą. Išsamiai apie šį projektą galite rasti čia

Nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje stimuliuoja ir ekonominiai, ir psichologiniai aspektai, vis tik, nepaisant to, ar būstas perkamas su paskola, ar investuojant nuosavas lėšas, gyventojai išlieka racionalūs, teigė ekspertai pirmą kartą Vilniuje surengtame seminare „Būsto akademija“. SEB banko, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ ir nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu gyventojai labiausiai domisi ekonominės klasės, 2 kambarių butais.

SEB bankas per pirmus penkis šių metų mėnesius išdavė beveik trečdaliu (30 proc.) daugiau būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Banko duomenimis, pastebimas ir nedidelis vidutinės būsto paskolos augimas: šiuo metu ji yra 147 tūkst. litų, tuo tarpu pernai ji buvo 5 proc. mažesnė (sausio-gegužės rodikliai).

Pasak Virginijaus Doveikos, SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus, būsto paskolų rinką labiausiai veikia fundamentalūs veiksniai, tokie kaip žemos palūkanos, didėjanti NT pasiūla, gerėjantys žmonių lūkesčiai dėl finansinės ateities, o bankas dažniausiai finansuoja pagrindinio šeimos būsto pirkimą.

„Daugiau kaip pusė naujų būsto paskolų šiemet esame suteikę 27-35 metų amžiaus gyventojams, jų didžioji dalis, tikėtina, perka būstą, kuriame patys ar su šeima gyventų. Dauguma klientų į banką ateina jau atlikę savo finansinių galimybių analizę ir gana racionaliai pasirenka perkamą būstą. Jauniems žmonėms aktualiausi miegamieji rajonai, optimalios kvadratūros ekonominės klasės būstai“, – sakė V. Doveika.

„Ober-Haus“ specialistai pastebi, kad racionaliais išlieka ir tie pirkėjai, kurie NT perka kaip investiciją. „Potencialūs investuotojai, rinkdamiesi būstą, skaičiuoja nuomos pajamingumą, tikėdamiesi pelningos perspektyvos iš įsigytos nuosavybės. Todėl labai logiška, kad dabar investuojantys į NT dairosi paties likvidžiausio, tai yra greičiausiai rinkoje realizuojamo turto. Šiandien dieną paklausiausi yra dviejų kambarių, 45-50 kvadratinių metrų ploto butai“, – sakė bendrovės Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Pasak jo, daugiausiai NT kaip investiciją perkančiųjų yra tarp vyresnių, 35-55 metų amžiaus žmonių.

Rytoj, birželio 18 dieną, Būsto akademija keliasi į Klaipėdą. Išsamiai apie šį projektą galite rasti čia

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota gegužės mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Rygoje ir Vilniuje butų kainos ūgtelėjo po 0,5 proc., kai tuo tarpu Taline buvo stebimas 5 proc. smukimas. Neigiamas butų kainų pokytis fiksuojamas ir Lenkijos sostinėje Varšuvoje – 0,1 proc.

„Ober-Haus“ duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių ryškiausias metinis butų kainų pokytis stebimas Taline. Palyginti su 2013 m. geguže, Estijos sostinėje butų kainos yra pakilusios 9,6 proc., Vilniuje šis pokytis siekia 6,8 proc., Rygoje – 5,3 proc. Tuo tarpu Varšuvoje fiksuojamas neigiamas metinis kainų pokytis – 0,9 proc.

Aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Taline – 1379 Eur/kv. m. Vilniuje vidutinė buto kaina siekia 1278 Eur/kv. m, Rygoje – 1047 Eur/kv. m. Varšuvoje buto vidutinė kvadratinio metro kaina 1880 Eurų.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Balandį buvo užfiksuotas 1,1% augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 4,2%.

Sostinėje gegužę butų kainos pasistiebė 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4411 Lt (+23 Lt/kv. m). Per pastaruosius dvylika mėnesių butų kainos Vilniuje pakilo 6,8%. Nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 10,7% (+425 Lt/kv. m). Kaune ir Klaipėdoje gegužės mėnesį buvo užfiksuotas vienodas – 0,1% – kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Kaune pakilo iki 3235 Lt (+3 Lt/m2), Klaipėdoje – iki 3376 Lt (+2 Lt/kv. m). Šiauliuose ir Panevėžyje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir balandį – atitinkamai 1939 Lt/kv. m ir 1825 Lt/kv. m.

Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose: Šiauliuose -2,8%, Panevėžyje – 2,7%, Klaipėdoje – 1,6% ir Kaune – 0,4%.

Patalpos po Vilniaus Baltuoju tiltu parduodamos dar kartą

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ rengia pakartotinį viešąjį aukcioną, kuriame bus dar kartą mėginama parduoti po Vilniaus Baltuoju tiltu esantis komercinės paskirties objektas. Pradinė patalpų pardavimo kaina sumažinta 10 procentų – iki daugiau nei 3,7 mln. litų. Prieš tai skelbta kaina siekė daugiau nei 4,1 mln. litų.

„Laiku nebuvo gauta nė viena paraiška dėl dalyvavimo paskelbtame aukcione, nors susidomėjimas šiuo objektu – išties milžiniškas. Tad kodėl neįvyko aukcionas? Tikėtina, kad galbūt daugelis potencialių interesantų nespėjo susipažinti su technine turto charakteristika? Galbūt objekto išskirtinumas kelia abejonių? Gal nespėjo susistyguoti finansavimo galimybių? Priežasčių gali būti įvairių. Bet kuriuo atveju, susiduriame su analogų rinkoje neturinčiu nekilnojamojo turto objektu, ir kaip pakryps jo pardavimo procesas, būtų itin sudėtinga prognozuoti“, – teigia Darius Tumas, bendrovės „Ober-Haus“ Komercinio NT departamento vadovas.

Po Baltuoju tiltu esančiame beveik tūkstančio kvadratinių metrų objekte šiuo metu veiklą vykdo maitinimo įstaigos. Be minėtojo objekto aukcione pakartotinai bus parduodamos ir Klaipėdos centre esančios patalpos, kurių pradinė kaina viršija 705 tūkst. litų.

Ketvirtus metus rengiamuose aukcionuose „Ober-Haus“ parduoda SEB bankui nuosavybės teise priklausančius NT objektus.

Jau 24 viešasis aukcionas įvyks birželio 13 dieną, 13 val., „Ober-Haus“ centrinės būstinės 13 aukšte, adresu Geležinio vilko 18A, Vilnius. Paraiškos priimamos nuo birželio 9 d. iki birželio 13 d. 10 val. minėtuoju adresu.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ rengiamame viešame aukcione parduodamas po Vilniaus Baltuoju tiltu esantis komercinės paskirties objektas. Pradinė patalpų kaina – daugiau nei 4,1 mln. litų. Beveik tūkstančio kvadratinių metrų objekte šiuo metu veiklą vykdo maitinimo įstaigos. Jau 23 viešasis „Ober-Haus“ aukcionas vyks birželio 2 dieną. Be minėtojo objekto, aukcione bus parduodamos ir Klaipėdos centre esančios patalpos, kurių pradinė kaina viršija 705 tūkst. litų.

Ketvirtus metus rengiamuose aukcionuose „Ober-Haus“ parduoda SEB bankui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus.

23 viešasis aukcionas įvyks birželio 2 dieną, 13 val. „Ober-Haus“ centrinėje būstinėje, adresu Geležinio vilko 18A, Vilnius. Paraiškos priimamos iki birželio 2 d. 10 val.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 1,1%. Kovą buvo užfiksuotas 0,8% augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 3,9%.

Butų kainų augimas buvo fiksuojamas visuose Lietuvos didmiesčiuose trečią mėnesį iš eilės. Sostinėje butų kainos ūgtelėjo 1,6% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4.388 Lt (+68 Lt/m2). Per metus butų kainos Vilniuje pakilo 6,3%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 10,1% (+402 Lt/m2). Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune balandžio mėnesį buvo fiksuojamas kainų augimas, atitinkamai 1,0%, 0,6% 0,4% ir 0,3%. Panevėžyje vidutinė kvadratinio metro kaina didėjo iki 1.825 Lt (+19 Lt/m2), Klaipėdoje – iki 3.374 Lt (+20 Lt/m2), Šiauliuose – iki 1.939 Lt (+7 Lt/m2) ir Kaune – iki 3.232 Lt (+10 Lt/m2).

Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje, atitinkamai 2,7%, 2,7% ir 2,0%. Tuo tarpu Kaune šis rodiklis išlieka neigiamas – 0,4%.