Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota gegužės mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Rygoje ir Vilniuje butų kainos ūgtelėjo po 0,5 proc., kai tuo tarpu Taline buvo stebimas 5 proc. smukimas. Neigiamas butų kainų pokytis fiksuojamas ir Lenkijos sostinėje Varšuvoje – 0,1 proc.

„Ober-Haus“ duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių ryškiausias metinis butų kainų pokytis stebimas Taline. Palyginti su 2013 m. geguže, Estijos sostinėje butų kainos yra pakilusios 9,6 proc., Vilniuje šis pokytis siekia 6,8 proc., Rygoje – 5,3 proc. Tuo tarpu Varšuvoje fiksuojamas neigiamas metinis kainų pokytis – 0,9 proc.

Aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Taline – 1379 Eur/kv. m. Vilniuje vidutinė buto kaina siekia 1278 Eur/kv. m, Rygoje – 1047 Eur/kv. m. Varšuvoje buto vidutinė kvadratinio metro kaina 1880 Eurų.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Balandį buvo užfiksuotas 1,1% augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 4,2%.

Sostinėje gegužę butų kainos pasistiebė 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4411 Lt (+23 Lt/kv. m). Per pastaruosius dvylika mėnesių butų kainos Vilniuje pakilo 6,8%. Nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 10,7% (+425 Lt/kv. m). Kaune ir Klaipėdoje gegužės mėnesį buvo užfiksuotas vienodas – 0,1% – kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Kaune pakilo iki 3235 Lt (+3 Lt/m2), Klaipėdoje – iki 3376 Lt (+2 Lt/kv. m). Šiauliuose ir Panevėžyje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir balandį – atitinkamai 1939 Lt/kv. m ir 1825 Lt/kv. m.

Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose: Šiauliuose -2,8%, Panevėžyje – 2,7%, Klaipėdoje – 1,6% ir Kaune – 0,4%.

Patalpos po Vilniaus Baltuoju tiltu parduodamos dar kartą

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ rengia pakartotinį viešąjį aukcioną, kuriame bus dar kartą mėginama parduoti po Vilniaus Baltuoju tiltu esantis komercinės paskirties objektas. Pradinė patalpų pardavimo kaina sumažinta 10 procentų – iki daugiau nei 3,7 mln. litų. Prieš tai skelbta kaina siekė daugiau nei 4,1 mln. litų.

„Laiku nebuvo gauta nė viena paraiška dėl dalyvavimo paskelbtame aukcione, nors susidomėjimas šiuo objektu – išties milžiniškas. Tad kodėl neįvyko aukcionas? Tikėtina, kad galbūt daugelis potencialių interesantų nespėjo susipažinti su technine turto charakteristika? Galbūt objekto išskirtinumas kelia abejonių? Gal nespėjo susistyguoti finansavimo galimybių? Priežasčių gali būti įvairių. Bet kuriuo atveju, susiduriame su analogų rinkoje neturinčiu nekilnojamojo turto objektu, ir kaip pakryps jo pardavimo procesas, būtų itin sudėtinga prognozuoti“, – teigia Darius Tumas, bendrovės „Ober-Haus“ Komercinio NT departamento vadovas.

Po Baltuoju tiltu esančiame beveik tūkstančio kvadratinių metrų objekte šiuo metu veiklą vykdo maitinimo įstaigos. Be minėtojo objekto aukcione pakartotinai bus parduodamos ir Klaipėdos centre esančios patalpos, kurių pradinė kaina viršija 705 tūkst. litų.

Ketvirtus metus rengiamuose aukcionuose „Ober-Haus“ parduoda SEB bankui nuosavybės teise priklausančius NT objektus.

Jau 24 viešasis aukcionas įvyks birželio 13 dieną, 13 val., „Ober-Haus“ centrinės būstinės 13 aukšte, adresu Geležinio vilko 18A, Vilnius. Paraiškos priimamos nuo birželio 9 d. iki birželio 13 d. 10 val. minėtuoju adresu.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ rengiamame viešame aukcione parduodamas po Vilniaus Baltuoju tiltu esantis komercinės paskirties objektas. Pradinė patalpų kaina – daugiau nei 4,1 mln. litų. Beveik tūkstančio kvadratinių metrų objekte šiuo metu veiklą vykdo maitinimo įstaigos. Jau 23 viešasis „Ober-Haus“ aukcionas vyks birželio 2 dieną. Be minėtojo objekto, aukcione bus parduodamos ir Klaipėdos centre esančios patalpos, kurių pradinė kaina viršija 705 tūkst. litų.

Ketvirtus metus rengiamuose aukcionuose „Ober-Haus“ parduoda SEB bankui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus.

23 viešasis aukcionas įvyks birželio 2 dieną, 13 val. „Ober-Haus“ centrinėje būstinėje, adresu Geležinio vilko 18A, Vilnius. Paraiškos priimamos iki birželio 2 d. 10 val.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 1,1%. Kovą buvo užfiksuotas 0,8% augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 3,9%.

Butų kainų augimas buvo fiksuojamas visuose Lietuvos didmiesčiuose trečią mėnesį iš eilės. Sostinėje butų kainos ūgtelėjo 1,6% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4.388 Lt (+68 Lt/m2). Per metus butų kainos Vilniuje pakilo 6,3%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 10,1% (+402 Lt/m2). Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune balandžio mėnesį buvo fiksuojamas kainų augimas, atitinkamai 1,0%, 0,6% 0,4% ir 0,3%. Panevėžyje vidutinė kvadratinio metro kaina didėjo iki 1.825 Lt (+19 Lt/m2), Klaipėdoje – iki 3.374 Lt (+20 Lt/m2), Šiauliuose – iki 1.939 Lt (+7 Lt/m2) ir Kaune – iki 3.232 Lt (+10 Lt/m2).

Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje, atitinkamai 2,7%, 2,7% ir 2,0%. Tuo tarpu Kaune šis rodiklis išlieka neigiamas – 0,4%.

Auganti šalies ekonomika ir toliau sėkmingai palaiko Lietuvos komercinių patalpų rinką, kuri gali pasigirti tvariu augimu ir tolimesnėmis plėtros perspektyvomis. Savo naujausioje šių metų I ketvirčio komercinio NT rinkos apžvalgoje skelbia bendrovė „Ober-Haus“. Jau kelerius metus iš eilės kylančios komercinių patalpų nuomos kainos ir augantis jų užimtumo lygis traukia tiek stambius, tiek pavienius privačius investuotojus. Labiausiai domimasi aukštesnės kokybės turtu šalies sostinėje, kuris pasižymi patrauklia vieta, kokybiška ar įdomesne pastato išore (nauji ar istoriniai pastatai), funkcionaliu išplanavimu ir turto vertės augimo perspektyvomis. „Aukštos kokybės turtas yra patrauklus dėl investicijų saugumo. Tai yra vienas svarbiausių kriterijų stambiems užsienio investuotojams, siekiantiems išvengti didelių rizikų ne taip gerai jiems pažįstamose rinkose. Tuo tarpu vietinę rinką gerai išmanantys investuotojai ieško įvairių investavimo galimybių, kurios neaplenkia ir ne tokios aukštos kokybės komercinės paskirties turto, pavyzdžiui B klasės verslo ar prekybos centrai ne šalies sostinėje“, – kalba Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Analizuojant investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą vertės pokytį, pasak S. Vagonio, matyti, kad teorinė investicijų vertė stabiliai auga jau nuo 2010 m. vidurio, t. y. nuo nekilnojamojo turto rinkos dugno. „Investicijų vertės indeksas (capital value index) parodo teorinę investicijų vertę tam tikru momentu, kuris skaičiuojamas įvertinus turto nuomos kainą ir pelningumo rodiklį (yield). Sparčiai augančios komercinių patalpų nuomos kainos ir žemėjantys pelningumo rodikliai didina turto (investicijų) vertę“, – paaiškina „Ober-Haus“ specialistas. Pavyzdžiui, Vilniuje A klasės biuro patalpų nuomos kainos nuo 2010 m. vidurio vidutiniškai jau yra išaugusios 22%, o tokių patalpų investicinis pelningumas per tą patį laikotarpį vidutiniškai sumažėjo 1,4 procentinio punkto – nuo 9% iki 7,6%. Tokiu būdu, skaičiuoja „Ober-Haus“, penktadaliu ūgtelėjusios nuomos pajamos ir pastebimai sumažėjęs investuotojų apetitas, nuo 2010 m. vidurio padidino investicijų vertę net 45%. Panašias tendencijas „Ober-Haus“ stebi ir kituose šalies regionuose bei kituose komercinio turto segmentuose – prekyba, logistika: „Tačiau akivaizdu, kad sparčiausiai savo vertę atgauna aukštesnės kokybės turtas šalies sostinėje. Tikėtina, kad šiame segmente ir toliau bus fiksuojamas nuosaikus nuomos kainų augimas ir pelningumo rodiklių mažėjimas, kurį pristabdyti galėtų nebent momentinis pasiūlos šuolis ar paklausos smuktelėjimas“, – sako S. Vagonis.

Tuo tarpu šių metų rezultatai ir toliau palaikė optimistines rinkos dalyvių nuotaikas. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje, Kaune ir Klaipėdoje nuomos kainos ūgtelėjo 2-4%. Šiuo metu Vilniuje A klasės biurų nuoma svyruoja nuo 42 iki 52 Lt/m2, B klasės – 27-38 Lt/m2. Tačiau Vilniuje dar tik statomuose aukščiausios klasės projektuose plėtotojai biuro patalpas tikisi išnuomoti ir už 55-60 Lt/m2. Jeigu sostinėje ir toliau išsilaikys panašios kainų augimo tendencijos, teigia „Ober-Haus“ ekspertas, tai tokios biuro patalpų nuomos kainos gali tapti ir realybe. Viršutinė biuro patalpų nuomos kainų kartelė priklausys ir nuo to, kaip sėkmingai seksis išnuomoti patalpas šiuo metu statomuose didžiausiuose ir aukščiausios klasės verslo centruose: „Quadrum“, „K29“, „PREMIUM“, „G12“. „Jeigu rinkoje tokių patalpų poreikis šiais metais slūgtų, tai 2015 m. viduryje gali susidaryti žymus laisvų patalpų šuolis, kuris priverstų patalpų savininkus peržiūrėti nuomos kainas susidariusioje konkurencinėje aplinkoje“, – kalba S. Vagonis.

„Ober-Haus“ fiksuoja, kad Kaune A klasės biurų nuoma per pirmąjį šių metų ketvirtį ūgtelėjo iki 30-38 Lt/m2, o Klaipėdoje iki 26-40 Lt/m2. B klasės biurų nuomos kainos Kaune svyruoja 18-25 Lt/m2, o Klaipėdoje – 16-25 Lt/m2.

Pagrindiniuose šalies didmiesčiuose taip pat buvo stebimas ir laisvų biuro patalpų mažėjimas. „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje per pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų lygis sumažėjo nuo 5,7% iki 4,6%, o bendras laisvų patalpų kiekis rinkoje smuktelėjo iki 22.100 m2. 2014 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje laisvų patalpų kiekis A klasės verslo centruose sudarė tik 2,3% (4.400 m2), o B klasės biurų rinkoje šis rodiklis sumenko iki 6,0% (17.700 m2). Per pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 6.800 m2 biuro patalpų, arba 14% mažiau nei per 2013 m. tą patį laikotarpį. Tikėtina, pasak „Ober-Haus“ specialistų, kad kiti šių metų ketvirčiai turėtų būti gausesni – per ateinančius 3-5 mėnesius Vilniuje duris greičiausiai atvers bent trys nauji verslo centrai: „Grand Office“, „Baltic Hearts“ – III etapas, „Sonex Consulting“ – „Atea“ biurų pastatas. Projektų atidarymo dieną bus pagerinti modernių biuro patalpų rinkos įsisavinimo rodikliai, nes dalis patalpų šiuos verslo centruose jau yra išnuomota.

Kaune per pirmąjį šių metų ketvirtį „Ober-Haus“ didesnių pasiūlos ir paklausos pokyčių nefiksavo, tačiau laisvų modernių biuro patalpų kiekis sumažėjo nuo 1,5% iki 1,4%, o bendras laisvų patalpų kiekis sudaro tik 1.200 m2. Klaipėdoje baigtos 4.500 m2 bendro ploto naujojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (KKKT) administracinio pastato statybos, kuriame bus aptarnaujami ne tik keleiviai, bet ir įsikurs KKKT darbuotojai. Likusi patalpų dalis bus nuomojama. Klaipėdoje toliau fiksuojamas laisvų biuro patalpų mažėjimas nuo 16,3% iki 14,8%, tačiau bendras neužimtumo lygis išlieka aukščiausias tarp pagrindinių didmiesčių. Bendras laisvų patalpų kiekis uostamiesčio moderniuose verslo centruose siekia 9.200 m2.

Prekybinių patalpų sektoriuje didžiausia naujiena 2014 metų pradžioje „Ober-Haus“ įvardina 7,500 m2 ploto naujai duris atvėrusį prekybos centrą „DomusPro“ Vilniuje, šalia Ukmergės g. Šio prekybos centro atidarymas taip pat užbaigia įsigijimo sandorį, apie kurį 2013 m. rugpjūčio mėnesį paskelbė investicinis fondas „BPT Baltic Opportunity Fund“ (dabar „Northern Horizon Capital“) ir prekybos centro plėtotojas „TK Development A/S“.

Lietuvoje ir toliau fiksuojant mažmeninės apyvartos augimą, teigiami kainų pokyčiai stebimi ir prekybinių patalpų nuomos rinkoje. „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio pagrindinėse prekybinėse miestų gatvėse buvo fiksuojamas 4-6% prekybinių patalpų nuomos kainų kilimas. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse šiuo metu siekia apie 55-140 Lt/m2, Kaune – 30-65 Lt/m2, Klaipėdoje – 25-45 Lt/m2, Šiauliuose – 18-35 Lt/m2, o Panevėžyje – 15-35 Lt/m2.

Visą apžvalgą su grafikais rasite čia

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ plečia savo biurų tinklą Lietuvoje ir atidaro dar vieną savo buveinę Vilniuje. Naujasis įmonės biuras įsikūrė verslo centre „North Star“ (Ulonų g. 2), Šiaurės miestelyje. Tai jau ketvirtas „Ober-Haus“ biuras Vilniuje. Iš viso bendrovė turi 10 savo atstovybių Lietuvoje. Be sostinės, „Ober-Haus“ veiklą vykdo Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose. Šiuo metu kompanija bendradarbiauja su beveik 130 NT specialistų: būsto ir komercinių patalpų brokeriais, turto ir verslo vertintojais, vertintojais-asistentais, rinkos analitikais.

„Planai atidaryti dar vieną savo biurą Vilniuje buvo gvildenami gan seniai. Šiaurės miestelis, Žirmūnai, kaimyniniai rajonai – tai ypač aktyvios miesto dalys, kuriose fiksuojami vieni didžiausi NT sandorių srautai būsto rinkoje. Todėl ir biuro vieta buvo parinkta strategiškai, atsižvelgiant į šių vietovių potencialą. Greitesniam įkurtuvių procesui koją kišo tinkamų patalpų paieška, mat pasiūla – išties rezervuota“, – teigia Remigijus Pleteras, „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. Planuojama, kad Ulonų biure veiklą vykdys apie 12 nekilnojamojo turto specialistų.

Naujojo biuro vadovu paskirtas bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka. Trejus metus nekilnojamojo turto rinkoje besidarbuojantis specialistas yra apgynęs ekonomikos magistro laipsnį Vilniaus universitete. Ambicingas 24 metų A. Šapoka kelia aukščiausius tikslus tiek sau, tiek ir visam „Ober-Haus“ Būsto departamentui: „Brokerių darbo kokybės kėlimas, veiklos tobulinimas ir profesinis ugdymas – vieni didžiausių prioritetų, kuriais vadovaudamasis sieksiu dar labiau sustiprinti įmonės pozicijas būsto rinkoje. Didžiausia siekiamybė – kliento pasitikėjimas mūsų brokerių kompetencija ir teikiamų paslaugų profesionalumu. Esame patarėjai, konsultantai, kuriems už viską svarbiausia yra pateisinti ir viršyti savo klientų lūkesčius. Taip veikdami mes sukuriame stiprius ryšius su visuomene, kurioje gyvename ir dirbame bei nustatome naujus vietinės rinkos standartus“, teigia A. Šapoka.

Didžiausia Baltijos šalyse veikianti nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ 2013 metais pasiekė 10,62 mln. litų apyvartą Lietuvoje. Tai yra 48 proc. daugiau nei 2012 m., kai metinė apyvarta sudarė 7,18 mln. litų. 2013 m. bendras „Ober-Haus“ Lietuvos padalinio atliktų paslaugų (tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, konsultavimas, rinkos tyrimai) skaičius išaugo 16 proc. ir siekė 7182. 2012 m. bendrovė atliko 6182 su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų veiksmus.

Pirmojo 2014-ųjų metų ketvirčio būsto pardavimo rezultatai Lietuvoje pralenkė daugumos rinkos dalyvių prognozes. Skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ naujausioje šių metų I ketvirčio Lietuvos gyvenamojo NT apžvalgoje. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 27 proc. daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota net 48 proc. daugiau nei prieš metus. 2014 m. I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 680 namų ir 2735 butų sandorių. Taigi, dabartinės butų pardavimų apimtys Lietuvoje pašoko net iki prieš krizę fiksuotų pardavimo mastų – per 2004-2007 metų pirmuosius ketvirčius vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma tiek pat – 2750 – butų pirkimo-pardavimo sandorių.

Pasak „Ober-Haus“ analitikų, atsigavęs gyventojų pasitikėjimas nekilnojamojo turto rinka ir palanki ekonominė aplinka skatina rinkos dalyvius investuoti į būstą. Šiuo metu galima išskirti dvi pirkėjų kategorijas: tiesioginiai būsto naudotojai ir pirkėjai ieškantys ilgalaikės investicijos alternatyvų. Itin spartus rinkos aktyvumo augimas gali kelti klausimų dėl jos subalansuotumo. Tačiau, skirtingai nuo 2004-2007 m. laikotarpio, rinkoje dar nepastebima trumpalaikės grąžos besivaikančių investuotojų, vadinamųjų spekuliantų, kurie anksčiau kaitino rinką iki raudonumo.

Bendros būsto rinkos aktyvumo tendencijos atsispindi ir naujos statybos butų rinkoje. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1090 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra net 53 proc. daugiau, nei jų buvo realizuota per 2013 m. I ketv. Tiesa, skirtinguose Lietuvos didmiesčiuose situacija išlieka nevienoda. Pavyzdžiui, sostinėje susidomėjimas naujos statybos butais šiais metais šoktelėjo iki rekordinių aukštumų – tokio aktyvumo dar nebuvo fiksuojama per pastaruosius 6 metus. Vilniuje per pirmuosius tris šių metų mėnesius buvo realizuota 930 naujos statybos butų arba 76 proc. daugiau nei per 2013 m. I ketv.

Tuo tarpu kituose Lietuvos didmiesčiuose nuotaikos ne tokios optimistinės, kadangi naujos pasiūlos trūkumas neleidžia sparčiau augti pardavimų apimtims. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per pirmąjį 2014 m. ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 98 butai, t. y. 10 proc. daugiau nei per 2013 m. I ketv. Klaipėdoje per tą patį laikotarpį pardavimų ir rezervacijų apimtys sumažėjo 44 proc. iki 50 butų. Šiauliuose ir Panevėžyje per pirmuosius tris šių metų mėnesius parduota 13 naujos statybos butų. Tik spartesnis naujų projektų įgyvendinimas Kaune ir Klaipėdoje galėtų rinkai pasiūlyti naujų ir patrauklių būsto variantų, kurie galėtų išjudinti apsnūdusią, tačiau potencialo turinčią rinką (ką demonstruoja senos statybos butų sandorių augimas).

Akivaizdu, kad Vilniaus nekamuoja pasiūlos trūkumo problemos, kadangi rinkoje reguliariai pristatomi vis nauji projektai arba vykdoma jau esamų projektų tolimesnė plėtra. 2014-ieji metai žada būti itin gausūs pasiūlos atžvilgiu. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad vien per pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje buvo baigta statyti 12 naujų projektų, kuriuose įrengti 588 butai. Įvertinus šiuo metu faktiškai vykstančias statybas, iš viso Vilniuje šiais metais bus baigta statyti apie 2500 naujų butų. Atsižvelgiant į 2013 ir 2014 metų realizacijos rodiklius (vidutiniškai apie 215 butų per mėnesį), toks statybų tempas nėra gąsdinantis. Be to per pirmąjį šių metų ketvirtį pusę nupirktų butų sudarė butai dar tik statomuose daugiabučiuose namuose. Vadinasi, pirkėjai neranda sau tinkamų variantų jau baigtuose namuose ir renkasi dar nebaigtą statyti, tačiau jų poreikius atitinkantį būstą.

Sparčiai augantis rinkos aktyvumas lemia ir būsto kainas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2014 m. pirmuosius tris mėnesius butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 2,7 proc., o vidutinė buto kaina išaugo iki 4320 Lt/m2. Nors teigiami butų kainų pokyčiai buvo fiksuojami visuose segmentuose, sparčiausias augimas stebimas gyvenamuosiuose rajonuose: senos statybos – 4,9 proc., naujos – 2,9 proc.. Butų kainų kilimas dar nėra toks spartus, kad jau galima būtų konstatuoti apie pasiūlos trūkumą ar prognozuoti spekuliantų sugrįžimą į rinką.

Po ilgesnės pertraukos teigiami kainų pokyčiai fiksuojami ir likusiuose Lietuvos didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Kaune kainos paaugo atitinkamai 1,4 proc., 1,2 proc., 1,0 proc. ir 0,2 proc. Tai yra pirmasis metų ketvirtis nuo krizės pabaigos, kuomet teigiami kainų pokyčiai fiksuojami visuose šalies didmiesčiuose.

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas:
„Nemažai rinkos dalyvių svarsto, kad tokį būsto rinkos augimą lėmė gyventojų lūkesčiai, susiję su tikėtinu euro įvedimu Lietuvoje 2015 metais. Mano nuomone, toks požiūris nėra objektyvus. Be abejo, negalima paneigti, kad dalis žmonių šiuo metu investuoja į nekilnojamąjį turtą norėdami suspėti išleisti savo santaupas iki euro įvedimo, tačiau pagrindinės rinkos aktyvumo priežastys nėra tiesiogiai susijusios su artėjančiu euru. Drįsčiau prognozuoti, kad jei Lietuvai nebūtų numatomas euro įvedimas 2015 metais, situacija rinkoje būtų labai panaši į dabartinę, t.y. nekilnojamojo turto rinka šalyje vis tiek būtų itin aktyvi. Svarbiausios dabartinio rinkos aktyvumo priežastys:
– realiai atsigaunanti šalies ekonomika (nemažai daliai žmonių, ypač didmiesčių gyventojų, pradeda vėl augti atlyginimai, mažėja nerimas dėl darbo vietos praradimo);
– tuo pačiu atsigaunantys ir gyventojų lūkesčiai – tiek dėl šalies ekonomikos padėties, tiek ir dėl situacijos NT rinkoje (jau labai maža dalis žmonių vis dar laukia kainų kritimo ir netiki rinkos atsigavimu);
– labai žemos bankų siūlomos palūkanos tiek indėliams (jos nemotyvuoja laikyti pinigų bankuose), tiek ir būsto paskoloms (šiuo metu būsto paskolų palūkanos Lietuvoje yra rekordiškai žemame lygyje).
Taigi, ne artėjantis euras, o bundanti šalies ekonomika ir atsigavę žmonių lūkesčiai žadina rinką po penkerių sąstingio metų. Beje, ši penkerių metų rinkos „prastova“ – tai irgi viena iš dabartinio rinkos hiperaktyvumo priežasčių. T.y. nemažai žmonių, kurie krizės metais galėjo ir norėjo įsigyti būstą, tiesiog laukė tam palankaus meto (bijojo investuoti į turtą, kai jo kainos dar krito, bijodami nuvertėjimo). Taigi, prognozuojant 2014 metų rinką, galima teigti, kad ji aktyvi bus visus metus – ir pirmąjį, ir antrąjį pusmetį, nes kai rinka įsibėgėja – ją sunku sustabdyti. Svarbu tik, kad ji neperkaistų ir turto kainos neperkoptų ekonomiškai pagrįsto kainų kilimo 5-10 proc. ribų. Jei faktinis kainų augimas viršys šiuos skaičius, jau bus galima manyti, kad rinka perkaista ir kad tolimesnėje ateityje kainų augimo tempas gali lėtėti ar visai sustoti“.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Vasarį buvo užfiksuotas 0,7% augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 2,9%.

Butų kainų augimas buvo fiksuojamas visuose Lietuvos didmiesčiuose antrą mėnesį iš eilės. Sostinėje butų kainos ūgtelėjo 1,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4.320 Lt (+52 Lt/m2). Per metus butų kainos Vilniuje pakilo 5,1%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 8,4% (+334 Lt/m2). Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Kaune kovo mėnesį buvo fiksuojamas kainų augimas, atitinkamai 0,4%, 0,4% 0,3% ir 0,2%. Šiauliuose vidutinė kvadratinio metro kaina didėjo iki 1.932 Lt (+8 Lt/m2), Panevėžyje – iki 1.806 Lt (+7 Lt/m2), Klaipėdoje – iki 3.354 Lt (+9 Lt/m2) ir Kaune – iki 3.222 Lt (+5 Lt/m2).

Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje, atitinkamai 2,4%, 1,6% ir 1,4%. Tuo tarpu Kaune šis rodiklis vis dar neigiamas – 1,0% .

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas:

„Jau nuo praėjusių metų pradžios būstas Vilniuje nuosekliai susigrąžina krizės metu prarastą vertę. Tuo tarpu kituose šalies didmiesčiuose kainų augimas dar tik prasideda. Dabartinės rinkos dalyvių nuotaikos ir bendra šalies ekonominė situacija leidžia prognozuoti panašias būsto kainų tendencijas šiais metais.“

OHBI apžvalgą su grafikais rasite čia

Pristatome naujausią pavasarinį “Ober-Haus” leidinį, kuriame pateikiami išskirtiniai būsto pasiūlymai Vilniaus mieste ir jo prieigose. Maloniai kviečiame pavartyti. Galbūt rasite savo svajonių namus, o mums bus džiaugsmas padėti Jums įgyvedinti svajones  🙂

Daugiau būsto pasiūlymų galite rasti mūsų interentinėje svetainėje www.ober-haus.lt