„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Liepos mėnesį buvo užfiksuotas 0,1% augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 4,7%.

Didžiausias butų kainų pokytis rugpjūčio mėnesį užfiksuotas Vilniuje. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje kainos ūgtelėjo 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4.450 Lt (+19 Lt/kv. m). Per metus butų kainos Vilniuje pakilo 7,3%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 11,6% (+464 Lt/kv. m). Panevėžyje ir Kaune rugpjūčio mėnesį buvo atitinkamai užfiksuotas 0,3% ir 0,2% kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Panevėžyje pakilo iki 1.832 Lt (+4 Lt/kv. m), o Kaune – iki 3.259 Lt (+8 Lt/kv. m).Klaipėdoje ir Šiauliuose butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir liepą – atitinkamai 3.381 Lt/kv. m ir 1.940 Lt/kv. m.

Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,3%, Panevėžyje – 3,0%, Šiauliuose – 2,6%, Klaipėdoje – 1,9% ir Kaune – 1,2%.

Išsamias OHBI apžvalgas ir NT rinkos tyrimus rasite čia.

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis
„Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel.: 8 5 210 97 17
Mob. tel.: 8 685 78 228

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų rugpjūčio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Vilniuje ir Rygoje kainos išliko stabilios. Taline buvo stebimas 0,9 proc. ūgtelėjimas. Tuo tarpu Varšuvoje ketvirtą mėnesį iš eilės fiksuojamas kainų smukimas, kuris rugpjūtį siekė 0,4 proc.

Ryškiausi metiniai butų kainų pokyčiai rugpjūtį stebimi Rygoje. „Ober-Haus“ duomenimis, Latvijos sotinėje butų kainos, palyginti su 2011 m. rugpjūčiu, yra pakilusios 5,3 proc. Taline kilo 4 proc. Tuo tarpu Vilniuje ir Varšuvoje fiksuojami neigiami metiniai rodikliai: per paskutinius 12 mėnesių Vilniuje kainos smuktelėjo 1,2 proc., Varšuvoje – 2,1 proc.

Per 8 šių metų mėnesius Rygoje ir Taline buvo sudaryta 30 proc. ir daugiau sandorių, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu.

Rugpjūčio mėnesį aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Vilniuje – 1194 EUR/ kv. m . Taline vidutinė kaina siekia 1095 EUR/kv. m, Rygoje – 988 EUR/kv. m. Lenkijos sostinėje Varšuvoje – 1933 EUR/kv. m .

Bendrovė „Ober-Haus“ kviečia į „Atvirų Durų Dienas“. Šį kartą pristatome galimybę aplankyti du naujus objektus: “Linksmakiemį” Perkūnkiemyje (rugsėjo 12 d., 16-19 val.) ir namą Vilniaus raj., Pušų g. (rugsėjo 13 d., 11-14 val.), kuriam „Atvirų durų dienos“ metu bus taikoma net 10 000 litų nuolaida! Jūsų pagalbininkai, „Ober-Haus“ ekspertai, žvalgytuvių metu suteiks visą išsamią informaciją apie būstą, kuriame Jūs svečiuojatės. Susidomėjusius kviečiame iš anksto registruotis nurodytais telefonais.

„Linksmakiemis“
Adresas: Perkūnkiemio g., Pašilaičiai, Vilnius. Informacija ir registracija telefonu: 8 601 23086

Namas Pušų g.
Adresas: Pušų g., Vilnius. Informacija ir registracija telefonu: 8 612 30700

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis, komentuodamas Registrų centro paskelbtą nekilnojamojo turto sandorių dinamiką BNS naujienų portalui tvirtina, jog mažėjančios mėnesinės tendencijos – geras šaltas dušas besitikėjusiems naujo NT bumo. Jis prognozuoja, kad šiemetiniai NT rinkos sandorių rezultatai bus geresni nei praėjusiais metais.

„Rugpjūčio rodikliai yra pakankamai geri. Šiokį tokį sumažėjimą laikyčiau perspėjimu tiems, kurie manė, jog rinka turi kilti iki begalybės. Mes visuomet sakėme, kad ir praėjusiais metais, ir šių pradžioje suaktyvėjusiai rinkai projektuoti dar didesnį aktyvumą, būtų rizikinga. Taip, kai kurių mėnesių rezultatai prilygo 2007-2008 metų rezultatams. Tačiau galvoti, kad jau grįžome į 2007-uosius ir galbūt net juos pralenksime, nederėtų. Taigi šie rezultatai yra prablaivantis šaltas dušas”, – BNS Plius sakė jis.

Anot S. Vagonio, šiuo metu nekilnojamojo turto rinka yra ne mažiau aktyvesnė, nei praėjusiais metais.

„Paėmus visus metų mėnesius nuo sausio iki rugpjūčio, mes, pavyzdžiui, butų ir namų sektoriuose, vis dar matome augimą. Tik nuo gegužės mėnesio, kai pirmą kartą fiksuotas mažėjimas, galima teigti, jog augimas yra minimalus – jis prilygsta praėjusių metų rezultatams su nedideliu prieaugiu. Tai reiškia, kad rinka išlieka aktyvi. Sandorių kiekis yra pakankamas, kad kainų lygis liktų stabilus ir gal net šiek tiek kiltų į viršų”, – BNS Plius sakė jis.

„Ober-Haus” eksperto teigimu, metų pradžioje intensyviai didėjęs NT sandorių skaičius kai kuriems rinkos dalyviams paliko įspūdį, jog kyla naujas bumas. S. Vagonis sako, jog tai neramino.

„Todėl gerai, kad (sandorių skaičius – red. past.) po truputį mažėja, bet ne tiek, jog rezultatai būtų prastesni nei pernai”, – sakė jis.

Paklaustas, ką prognozuotų likusiai metų daliai, S. Vagonis tvirtino, jog NT sandorių rezultatai šiemet nenusileis praėjusiems metams.

„Jei šis ruduo būtų mažiau aktyvus ir sandorių kiekis sumažėtų, lyginant su pernai, tuomet prieaugis, kuris buvo suformuotas metų pradžioje, išnyktų. Rinkos tendencijoms iki metų galo yra dvi skirtingos versijos: viena, kad vadinamoji euro euforija prasidėjo gerokai anksčiau, tai reiškia, kad kam buvo aktualu pirkti iki euro, tie nelaukė lapkričio ar gruodžio. Tačiau jeigu neprojektuosime kokių nors karo veiksmų, Lietuvos ekonomika auga, žmonių perkamoji galia didėja, todėl susidomėjimas nekilnojamuoju turtu nemažėja ir rinka toliau turėtų likti stabili ir nedideliais tempais augti”, – BNS Plius sakė jis.

Vis dėlto, analitiko teigimu, dabartinis Rusijos ir Ukrainos konfliktas, šalių viena kitoms pritaikytos sankcijos, kol kas NT rinkai neatnešė didelių pokyčių.

„Niekada negali nuspėti rinkos: viskas atrodo lyg ir gerai, bet štai atsiranda konfliktas ar kas nors panašaus. Savo laiku tai buvo ES problemos su Graikija, dabar vėlgi užsienio investuotojai mus stebi su nerimu. Tačiau dabar nėra tokia stadija, kad žmonės atidėliotų dėl to svarbius dalykus. Jie tarpusavyje apie tai pakalba, bet, kad tai būtų motyvacija atidėti NT įsigijimą – taip nėra”, – tvirtino jis.

„Višinskio kalnas“ – tai naujas mažaaukštės statybos daugiabučio projektas vienoje vaizdingiausių Vilniaus miesto dalių, Senamiesčio seniūnijoje. 4 aukštų pastatas iškils gamtos apsuptoje P. Višinskio gatvėje. Tausojančios ir integruotos architektūros projekte gyventojai galės rinktis jaukius, nedidelės kvadratūros, itin patogaus išplanavimo butus. Projektą įgyvendinančios bendrovės BUVIS investicijos siekia daugiau nei 6 milijonus litų.

„Šis nedidelės apimties projektas rinkai siūlo tik mažos kvadratūros butus senamiestyje, pro kurių langus atsiveria nuostabi Vilniaus panorama. Svarbiausia, kad projekto kainodara yra iš tiesų konkurencinga: sunkų būtų šiuo metu rinkoje rasti naujos statybos projektą, kuris būtų įgyvendinamas senamiesčio pašonėje, su įstabiu vaizdu ir apie 6000 litų už kvadratinį metrą. Be to, statytojams potencialiems pirkėjams, esant erdvesnio būsto poreikiui, palieka galimybę sujungti atskirus butus“, – kalba Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas. „Višinskio kalnas“ projekte parduodami butai yra 2-3 kambarių, kurių plotai svyruoja nuo 34 iki 48 m2. Mažaaukštės statybos name iš viso bus įrengti vos 32 butai. Automobilių stovėjimo vietos – po namu įrengtoje aikštelėje, iš kurios savo būstą galima bus pasiekti liftu.

Pro didelius buto langus maksimaliai atsiveria nuostabūs vaizdai į Vilniaus senamiestį ir lietuviškąjį Monmartrą – Užupį. Kaimynystėje – mažaaukštė statyba. Ypač aukšta sienų, langų ir stogo šiluminė varža. Nauja, papildomą šilumos sulaikymą viduje užtikrinanti langų statymo technologija. Nuosava dujinė katilinė lemia kur kas taupesnį ir komfortiškesnį būsto išlaikymo kaštus, nėra, vadinamojo, gyvatuko mokesčio, šilumos trasos nuostolių.

„Šis projektas turėtų būti itin patrauklus jauniems, ambicingiems specialistams. Viliojančią galimybę atrasti čia jaukų būstą turėtų tiek ir jaunos poros, tiek ir garbaus amžiaus senjorai. Neatmeskime ir investuotojų potencialo – nuosavybė senamiestyje visada turi ir turės savo išliekamąją vertę. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu centre ir senamiestyje butų nuomos pelningumas siekia apie 4,8 proc. Pastovi ir garantuota investicija“, – teigia „Ober-Haus“ atstovas.

Puikus susisiekimas ir patogi miesto centro infrastruktūra. Senamiestis pasiekiamas vos per 5 minutes, 4 minutės- iki Užupio ir 6 minutės – iki Katedros aikštės!
Planuojama „Višinskio kalno“ statybų pabaiga – 2014 m. rugsėjis, pridavimas valstybinei komisijai – 2014 m. spalis

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota 2014 m. birželio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Taline butų kainos augo. Estijos sotinėje kilimas siekė 3,5% Rygoje butų kainų kilimo nebuvo užfiksuota, jos išliko stabilios.

„Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad per paskutinius 12 mėnesių didžiausi metiniai pokyčiai taip pat fiksuojami Taline. Palyginti su 2013 m. birželiu, Estijos sostinėje butų kainos yra pakilusios 18,6%. Vilniuje, kaip ir minėta – 7,1%, Rygoje šis rodiklis kukliausias ir siekia 5,3%.

Aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Taline – 4932 Lt/ kv. m (1427 Eur), Vilniuje – 4431 Lt/kv. m (1283 Eur), Rygoje- 3618 Lt/kv. m (1047 Eur).

Ar yra toks laikas, kada geriausiai pavyksta parduoti būstą? Kaip ieškoti pirkėjo ir kaip patraukliausiai pristatyti jam savo būstą? Lrytas.lt konsultuoja „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.

Rinka aktyviausia dukart per metus

Nekilnojamojo turto rinka yra aktyviausia rudenį ir pavasarį. Tačiau ir ramesni žiemos bei vasaros mėnesiai taip pat turi savo privalumų, nes paprastai tada būsto ieško motyvuoti, rimtai nusiteikę pirkėjai. „O sumažėjus pasiūlai lengviau konkuruoti su kitais rinkoje esančiais objektais“, – teigė A.Šapoka.

Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, realiai nėra netinkamo meto pardavinėti butą: „Jei ieškant pirkėjų išnaudojami visi komunikacijos kanalai ir siūloma reali būsto vertę atitinkanti kaina, vadinasi parduoti nebus sudėtinga“.

Jog nėra netinkamo laikotarpio pardavimams, šiais metais įrodė ir būsto vertės augimas. Kainos nuosaikiai kilo 0,1–0,8 procento tiek žiemos mėnesiais, tiek birželį. Vadinasi, metų laikas nenulemia nei kainų augimo, nei mažėjimo.

Nors netinkamo meto parduoti nėra, tačiau specialistai vis dėl to išskiria lėtesnį šventinį laikotarpį: Velykas, Jonines ar Kalėdas.

Ar verta remontuoti prieš parduodant?

Pirmiausias žingsnis prieš ruošiantis parduoti būstą – įvertinti rinkoje esančius panašius objektus bei jų kainas.

Tiesa, ne visi pardavėjai yra linkę išleisti ir tą tūkstantį, mat galvoja, kad naujieji savininkai susitvarkys būstą kaip panorėję. Kita vertus, kosmetinis remontas gali ir neatsipirkti, jei nekilnojamojo turto būklė yra prasta, tuomet nedideli pagražinimai nepadės pakelti jo kainos.

Patrauklus pristatymas

Ruošiantis parduoti nekilnojamąjį turtą reikėtų pasirūpinti patraukliu jo pristatymu. Talpinant skelbimą internete reikėtų pridėti geros kokybės nuotraukas, kuriose atsispindėtų būsto privalumai, taip pat svarbu išsamiai aprašyti savo turtą.

„Mūsų turimais duomenimis, iš visų rinkoje esančių nekilnojamojo turto objektų parduodami vos 8 – 10 procentų. Vadinasi, reikia atidžiau galvoti apie pardavimo procesą“, – teigė A.Šapoka.

Specialistas patarė išnaudoti visus informacijos kanalus: skelbimus talpinti keliuose nekilnojamo turto portaluose, taip pat pritaikyti įvairias būsto pristatymo technikas.

„Viena tokių technikų – organizuoti būsto apžiūras ne kas keletą dienų, bet tą pačią dieną kas penkiolika minučių. Prasilenkdami potencialūs pirkėjai supras, jog būstu yra aktyviai domimasi ir jaus konkurenciją“, – patarė A.Šapoka.

Neskubėti parduoti pirmam

Parduodant ne visuomet verta reaguoti į patį pirmą susidomėjusio asmens pasiūlymą ir stengtis kuo greičiau parduoti būstą. Kartais siūloma luktelėti dėl per mažo susidomėjimo, kurį šiek tiek vėliau galima padidinti. Kai kuriais atvejais yra naudingiau palaukti motyvuotų pirkėjų ir konkurencingų kainų pasiūlymų.

Kita vertus, jei būstas pardavinėjamas ilgiau nei mėnesį, reikėtų žinoti, jog toks objektas praranda savo „karštumą“ ir patrauklumą. „Jokiu būdu internete neslėpkite skelbimo įkėlimo datos. Nes paprastai pirkėjai žino, kada skelbimas pasirodė, kada jis dingo bei kada buvo pridėtos naujos to paties objekto nuotraukos”, – patarė profesionalūs būsto pardavėjai.

Euras esminių pokyčių nenulems

Nuo naujųjų metų pasikeisianti valstybinė valiuta neabejotinai įneš šiek tiek chaoso ir nekilnojamojo turto rinkoje. “Manome, jog po naujųjų metų pardavimų apimtys nežymiai sumažės ir tai tęsis keletą mėnesių, kol pirkėjai ir pardavėjai psichologiškai prisitaikys prie naujos valiutos“, – prognozavo A.Šapoka.

Esminiai nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai įvyksta, jei regione ar šalyje keičiasi ekonominė situacija arba kinta bankų paskolų finansavimo politika. Po naujųjų metų tokių pokyčių neturėtų būti, todėl tiek būsto pirkėjai, tiek pardavėjai neturėtų nerimauti.

Pilnas straipsnis lrytas.lt svetainėje

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Gegužės ir birželio mėnesiais buvo užfiksuotas 0,3% augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 4,5%. Didžiausias butų kainų pokytis liepos mėnesį užfiksuotas Kaune. „Ober-Haus“ duomenimis, laikinojoje sostinėje kainos ūgtelėjo 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 3.251 Lt (+16 Lt/m2). Per metus butų kainos Kaune pakilo 0,9%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2013 m. spalį, jos yra išaugusios 1,4% (+46 Lt/m2). Šiauliuose ir Panevėžyje liepos mėnesį buvo užfiksuotas vienodas 0,1% kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Šiauliuose pakilo iki 1.940 Lt (+1 Lt/m2), o Panevėžyje – iki 1.828 Lt (+2 Lt/m2). Vilniuje ir Klaipėdoje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir birželį – atitinkamai 4.431 Lt/m2 ir 3.381 Lt/m2. Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,1%, Šiauliuose – 3,3%, Panevėžyje – 2,8%, Klaipėdoje – 1,9% ir Kaune – 0,9%. Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas: „Liepos mėnesį buvo stebimas pakankamai didelis būsto rinkos aktyvumas, tačiau kainų augimas sulėtėjo. Vienintelis Kaunas išsiskyrė ryškesniu butų kainų kilimu, kurį greičiausiai lėmė tai, kad būsto vertė šiame mieste pastebimai mažėjo net iki 2013 m. vidurio. Šiuo metu Kauno rinka įžengia į spartesnio atsigavimo etapą ir metiniu butų kainų pokyčio rodikliu pradėjo vytis kitus Lietuvos didmiesčius“. Kontaktinis asmuo: Saulius Vagonis „Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Tel.: 8 5 210 97 17 Mob. tel.: 8 685 78 228

Investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir toliau sparčiai auga. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį 2014 metų pusmetį iš viso buvo sudaryta 10 investicinių sandorių*, kurių bendra vertė sudarė apie 470 mln. Lt ir siekė 113.000 m2 modernių komercinės paskirties patalpų. Tai iš ties geras rezultatas, kadangi per visus 2013 metus buvo įsigyta turto už 540 mln. Lt. Skelbiama naujausioje bendrovės „Ober-Haus“ komercinių patalpų apžvalgoje.

Pagal investuotų pinigų sumą, daugiau nei 96% (aštuoni investiciniai sandoriai) buvo išleista Vilniuje esantiems objektams. Kaune per I pusmetį buvo sudaryti du investiciniai nekilnojamojo turto sandoriai. Žvelgiant į įvykusių sandorių pasiskirstymą pagal turto rūšis, proporcijos išliko beveik identiškos kaip ir 2013 metais: net 65% visų investuotų pinigų teko biurams, 32% prekybos centrams ir tik 3% industriniam turtui. „Taigi antrus metus iš eilės yra stebimos tendencijos, kai biurams tenkančios investicijos gerokai didesnės už investicijas skirtas prekybos centrams. Nuo 2001 metų iki 2013 metų, apie 60% visų investuotų lėšų tekdavo prekybinėms patalpoms, o biurų dalis sudarė tik apie ketvirtadalį visų investicijų“, – apie investicijų krypčių pokyčius Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinktos tyrimų departamento vadovas. Šiemet šiam nukrypimui daugiausia įtakos turtėjo didžiausio Lietuvoje A klasės verslo centro „Vilniaus verslo uosto“ sandoris. Švedijos investicijų bendrovė „East Capital Explorer” įsigijo objektą iš bendrovės „Nekilnojamojo turto gama” už 213 mln. Lt. Šis sandoris tapo ne tik svarbiausiu įvykiu 2014 metų pirmąjį pusmetį, bet ir ketvirtu pagal dydį investiciniu nekilnojamojo turto sandoriu Lietuvoje istorijoje.

Analizuojant investuotojų geografiją, 2014 metai siurprizų kol kas neatnešė. Tradiciškai itin aktyvūs skandinavų investuotojai (švedai, suomiai, danai), kurių investiciniai srautai šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 75% visų šių metų investicijų. Palyginimui Lietuvos investuotojams teko 6% visų išleistų pinigų, o Rusijos pirkėjams – vos 3%. Taigi, Lietuvos rinka ir toliau stipriai traukia šiaurinius mūsų kaimynus ir nepanašu, kad kažkas turėtų keistis artimiausioje ateityje.

Investicinių nekilnojamojo turto sandorių grąža (yield) ir toliau nuosekliai mažėja. Šiuo metu patraukliausiems objektams – itin geriems verslo ir prekybos centrams – investuotojai pasirengę siūlyti 7,0-7,5% dydžio investicinę grąžą. Mažiau patrauklūs objektai dažniausiai sulaukia siūlymų būti nupirkti už 8,0-9,0% metinį pelningumą.

Šiandien rinkoje yra bent keletas parduodamų didelių objektų, tarp kurių prekybos centras „Europa“ ir verslo centras „North Star“. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šiuo metu ant prekystalio iš viso yra turto, kurio bendra prašoma kaina siekia apie 300 mln. litų. „Labai tikėtina, kad didesnė dalis šių objektų gali būti realizuota jau šiemet, tad antrojo šių metų pusmečio rezultatai, atrodo, ir toliau gerins visų šių metų rodiklius“, – kalba S. Vagonis. Tačiau ekspertas abejoja, ar 2014 metai taps rekordiniais Lietuvos istorijoje bei pralenks 2007 ir 2008 metų rezultatus, kai kasmet buvo sudaroma sandorių už daugiau nei 900 mln. litų. Tačiau, pasak „Ober-Haus“ atstovo, galimai 2014 metai taps vieni sėkmingiausių Lietuvos investicinių sandorių rinkoje.

Laisvų biuro plotų lygis ir toliau augs

Jau galima matyti, kaip naujai atidaryti didesni verslo centrai keičia bendrus šio sektoriaus užimtumo rodiklius. Per antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje buvo atidarytas 9.200 m2 nuomojamo biuro ploto turintis verslo centras „Grand Office“. Šiame verslo centre didžioji dalis patalpų (apie 70%) yra išnuomota, o likęs laisvas kiekis prisidėjo prie išaugusio laisvų patalpų skaičiaus rinkoje.

Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų lygis ūgtelėjo nuo 4,6% iki 5,2% ir bendras laisvų biuro patalpų kiekis rinkoje pakilo iki 25.600 m2. „Ober-Haus“ laisvų patalpų apimčių augimą fiksavo tiek A klasės, tiek B klasės verslo centruose. 2014 m. antrojo ketvirčio pabaigoje laisvų patalpų kiekis A klasės verslo centruose sudarė 2,8% (5.300 m2), o B klasės biurų rinkoje ūgtelėjo iki 6,7% (20.300 m2). Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 17.000 m2 biuro patalpų, arba 7% mažiau nei per 2013 m. tą patį laikotarpį. Pasak S. Vagonio, naujai atidaryti verslo centrai, siūlydami perspektyvesnes vietos ir kokybės galimybes, skatina nuomininkų migraciją tarp skirtingų projektų: „Tikėtina, kad šiuo metu statomi ir greitu laiku atsidarysiantys verslo centrai ne tik toliau didins rinkos aktyvumą, bet ir prisidės prie augančio laisvų biuro patalpų kiekio rinkoje“.

„Ober-Haus“ duomenimis, Kaune bendras laisvų patalpų lygis per antrąjį šių metų ketvirtį nežymiai ūgtelėjo – nuo 1,4% iki 1,5%, ir sudarė virš 1.300 m2. Klaipėdoje laisvų patalpų apimtys išlieka aukščiausios tarp Lietuvos didmiesčių, tačiau nuosekliai fiksuojamas jų mažėjimas. Per antrąjį šių metų ketvirtį šis rodiklis smuktelėjo nuo 14,8% iki 14,4% ir bendras laisvų patalpų kiekis Klaipėdos moderniuose verslo centruose sudarė beveik 9.000 m2.

Per antrąjį šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos Vilniuje išliko stabilios. Vilniuje A klasės biurų nuoma svyruoja nuo 42 iki 52 Lt/m2, B klasės – 27-38 Lt/m2. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per antrąjį šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4-5% ir šiuo metu už A klasės biuro patalpas prašoma 30-40 Lt/m2, o už B klasės – 18-25 Lt/m2.

Neslūgstantis susidomėjimas prekybinėmis patalpomis augina nuomos kainas

Prekybinių patalpų plėtotojai ir patalpų nuomininkai stengiasi išnaudoti augantį gyventojų vartojimą bei nepalikti tuščių strategiškai patogių vietų. Sostinėje per antrąjį ketvirtį duris atvėrė du didesni prekybos centrai vakarinėje Vilniaus miesto dalyje: Viršuliškėse buvo atidarytas apie 10.000 m2 bendro ploto prekybos centras „Prisma“, o Pilaitėje – 5.000 m2 bendro ploto „Norfa“ prekybos centras. Beje, šie prekybos centrai buvo parduoti neįvardintiems investuotojams, kas dar kartą įrodo, kad šis segmentas vis dar išlieka itin patrauklia investicija. Taip pat jau statomi ar ruošiami plėtrai dar bent keli didesni prekybos centrai Vilniuje: „Rimi“ prekybos centras Linkmenų g. ir prekybos centras šalia „IKEA“ prekybos centro Žirnių g.

Tuo tarpu Kaune jau pradėtos naujo 7.400 m2 bendro ploto prekybos centro statybos Savanorių pr. (pagrindinis nuomininkas – „Rimi“), o prekybos centro „Mega“ valdytojai rengiasi šio prekybos centro plėtrai. Smarkiai išplėstame prekybiniame plote įsikurs ne tik smulkesni nuomininkai, bet ir didžiausias sporto ir sveikatingumo centras Baltijos šalyse bei švedų drabužių mažmeninės prekybos tinklas “H&M“. Klaipėdos šiaurinėje miesto dalyje duris atvėrė 6.200 m2 bendro ploto prekybos centras „Luizė“, kurio pagrindinis vartotojas būtų būtent šios miesto dalies gyventojas.

Neslūgstantis susidomėjimas atskiromis prekybinėmis patalpomis pagrindinėse didmiesčių prekybinėse gatvėse ir gan sparčiai mažėjantis tokių laisvų patalpų kiekis toliau augina jų nuomos kainas. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per antrąjį šių metų ketvirtį Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestuose jos ūgtelėjo 5-7%. Šiuo metu vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse siekia apie 55-140 Lt/m2, Kaune – 35-65 Lt/m2, Klaipėdoje – 30-45 Lt/m2, Šiauliuose ir Panevėžyje – 18-35 Lt/m2.

*skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius veikiančių modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo/gamybinių objektų įsigijimus, kurių vertė virš 5 mln. litų

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis
“Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel.: 8 5 210 97 17
Mob. tel.: 8 685 78 228
saulius.vagonis@ober-haus.lt
www.ober-haus.lt

Naujos statybos butų pardavimai antrąjį 2014 m. ketvirtį išsilaikė aukštame lygyje ne tik Vilniuje. Pardavimų apimtys šoktelėjo ir Kaune bei Klaipėdoje. „Ober-Haus“ duomenimis, minėtuoju laikotarpiu penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 1.075 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra net 56% daugiau nei per 2013 m. II ketv., ir beveik tiek pat, kiek jų buvo realizuota per šių metų pirmąjį ketvirtį. Skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ Lietuvos gyvenamųjų patalpų rinkos apžvalgoje.

Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį buvo parduotas 801 naujos statybos butas ir tai yra 44% daugiau nei per 2013 m. II ketv. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo parduoti arba rezervuoti atitinkamai 166 ir 102 naujos statybos butai – net 1,5-2,5 karto daugiau nei per 2013 m. II ketv. „Kadangi Kaunas ir Klaipėda negali pasigirti naujų gyvenamųjų projektų gausa, todėl į rinką įvestas vienas ar keli nauji projektai gali pakankamai ryškiai pagerinti statistinius rodiklius“, – dėmesį atkreipia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį buvo baigta statyti 14 naujų daugiabučių namų, kuriuose įrengta 1.150 butų. Įvertinę pirmojo šių metų pusmečio rodiklius, „Ober-Haus“ analitikai pastebi, kad naujų butų statybų apimtys yra tolygios pardavimų mastams: „Šiais metais Vilniuje nuperkama lygiai tiek pat butų, kiek jų yra pastatoma – virš 1,700 naujų butų“, – kalba S. Vagonis. Pagyvėjimas jaučiamas ir Kauno būsto rinkoje, kur plėtotojai jau drąsiau atnaujina arba pradeda naujų daugiabučių statybas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Kaune šiais metais turėtų būti įgyvendinta iki 10 naujų projektų, kuriuose bus įrengta virš 350 butų. Tuo tarpu Klaipėdoje dienos šviesą išvys dvigubai mažiau naujų objektų, kadangi plėtotojai vis dar gali pasiūlyti nemažai butų seniau statytuose projektuose.

„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė apie 2.060, arba 15% mažiau nei prieš metus. Vilniuje neparduotų butų tokiuose namuose yra 1.060, Kaune – 320 butų, Klaipėdoje – beveik 650 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – apie 35 naujos statybos butų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį didžiausią kainų pokytį „Ober-Haus“ stebėjo Vilniaus būsto rinkoje, kur butų kainos ūgtelėjo 5,4%, o vidutinė buto kaina išaugo iki 4.431 Lt/m2. Ryškiausiai kainos per pirmąjį pusmetį pasistiebė senos statybos gyvenamuosiuose rajonuose esančių butų – apie 10%. „Tokį kainų šuolį galima paaiškinti gyvenamuosiuose rajonuose vyraujančiomis žemesnėmis būsto kainomis ir itin plačiomis pasirinkimo galimybėmis. Be to, skirtingai nuo naujos statybos, senos statybos butai parduodami įrengti (dažnai kartu ir su baldais), todėl pirkėjui nebereikia iš karto investuoti į pilną buto įrengimą. Nepaisant gana spartaus kainų augimo pastaraisiais mėnesiais, Vilniuje butų kainų lygis, lyginant su aukščiausiu kainų lygiu pasiektu 2007 m. pabaigoje, yra vis dar 35,3 proc. žemesnis, nei prieš pusseptintų metų“, – teigia S. Vagonis. Kituose šalies didmiesčiuose kainų augimas nebuvo toks spartus, tačiau taip pat išlaikė teigiamas pokyčių tendencijas. „Ober-Haus“ duomenims, per pastarąjį pusmetį butų kainos Panevėžyje išaugo 2,3%, Klaipėdoje – 1,9%, Šiauliuose – 1,8% ir Kaune – 0,6%.

Akivaizdu, kad kylančioms būsto kainoms įtaka turėjo išaugusi paklausa, kuri atsispindėjo bendroje pardavimų statistikoje. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta 17% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota net 27% daugiau nei prieš metus. 2014 m. I pusmetį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 770 namų ir 2.710 butų sandorių. Didžiausias butų sandorių augimas tarp didmiesčių per šį laikotarpį buvo užfiksuotas Kaune (36%). Toliau rikiuojasi Panevėžys (29%), Klaipėda (28%), Vilnius (24%) ir Šiauliai (13%).

„Nagrinėjant tiek naujų butų pasiūlos, tiek jų pardavimo statistiką, galima pagrįstai teigti, kad šiuo metu akivaizdžių rinkos perkaitimo ar nepamatuotos plėtros požymių Lietuvos būsto rinkoje nesimato. Būsto kainų augimas atitinka tiek rinkos dalyvių lūkesčius, tiek ekonominius šalies plėtros tempus. O dažnai linksniuojama sostinė ir reiškiamas susirūpinimas dėl galbūt per didelės būsto įgyvendinimo spartos, neturi argumentuoto pagrindo. Dabartinės statybų apimtys yra vis dar 2-3 kartus mažesnės nei 2006-2008 m. (tuo laikotarpiu Vilniaus mieste buvo statoma 5000-6000 butų kasmet) ir yra adekvačiai proporcingos šiandieninės rinkos poreikiams. Galima teigti, kad dabartinė rinka yra itin palanki tiek plėtotojams, tiek pirkėjams, nes nesusiformuoja nei perteklinė pasiūla, nei per aukšta paklausa. Plėtotojai gali pelningai realizuoti produktą rinkoje, o pirkėjai gali džiaugtis pakankamai gausia pasiūla ir sparčiai nekylančiomis būsto kainomis. Reikia tikėtis, kad rinka ir toliau išlaikys visoms pusėms naudingą balansą.“, – reziumuoja S. Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis
“Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel.: 8 5 210 97 17
Mob. tel.: 8 685 78 228