Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota 2014 m. birželio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Taline butų kainos augo. Estijos sotinėje kilimas siekė 3,5% Rygoje butų kainų kilimo nebuvo užfiksuota, jos išliko stabilios.

„Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad per paskutinius 12 mėnesių didžiausi metiniai pokyčiai taip pat fiksuojami Taline. Palyginti su 2013 m. birželiu, Estijos sostinėje butų kainos yra pakilusios 18,6%. Vilniuje, kaip ir minėta – 7,1%, Rygoje šis rodiklis kukliausias ir siekia 5,3%.

Aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Taline – 4932 Lt/ kv. m (1427 Eur), Vilniuje – 4431 Lt/kv. m (1283 Eur), Rygoje- 3618 Lt/kv. m (1047 Eur).

Ar yra toks laikas, kada geriausiai pavyksta parduoti būstą? Kaip ieškoti pirkėjo ir kaip patraukliausiai pristatyti jam savo būstą? Lrytas.lt konsultuoja „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.

Rinka aktyviausia dukart per metus

Nekilnojamojo turto rinka yra aktyviausia rudenį ir pavasarį. Tačiau ir ramesni žiemos bei vasaros mėnesiai taip pat turi savo privalumų, nes paprastai tada būsto ieško motyvuoti, rimtai nusiteikę pirkėjai. „O sumažėjus pasiūlai lengviau konkuruoti su kitais rinkoje esančiais objektais“, – teigė A.Šapoka.

Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, realiai nėra netinkamo meto pardavinėti butą: „Jei ieškant pirkėjų išnaudojami visi komunikacijos kanalai ir siūloma reali būsto vertę atitinkanti kaina, vadinasi parduoti nebus sudėtinga“.

Jog nėra netinkamo laikotarpio pardavimams, šiais metais įrodė ir būsto vertės augimas. Kainos nuosaikiai kilo 0,1–0,8 procento tiek žiemos mėnesiais, tiek birželį. Vadinasi, metų laikas nenulemia nei kainų augimo, nei mažėjimo.

Nors netinkamo meto parduoti nėra, tačiau specialistai vis dėl to išskiria lėtesnį šventinį laikotarpį: Velykas, Jonines ar Kalėdas.

Ar verta remontuoti prieš parduodant?

Pirmiausias žingsnis prieš ruošiantis parduoti būstą – įvertinti rinkoje esančius panašius objektus bei jų kainas.

Tiesa, ne visi pardavėjai yra linkę išleisti ir tą tūkstantį, mat galvoja, kad naujieji savininkai susitvarkys būstą kaip panorėję. Kita vertus, kosmetinis remontas gali ir neatsipirkti, jei nekilnojamojo turto būklė yra prasta, tuomet nedideli pagražinimai nepadės pakelti jo kainos.

Patrauklus pristatymas

Ruošiantis parduoti nekilnojamąjį turtą reikėtų pasirūpinti patraukliu jo pristatymu. Talpinant skelbimą internete reikėtų pridėti geros kokybės nuotraukas, kuriose atsispindėtų būsto privalumai, taip pat svarbu išsamiai aprašyti savo turtą.

„Mūsų turimais duomenimis, iš visų rinkoje esančių nekilnojamojo turto objektų parduodami vos 8 – 10 procentų. Vadinasi, reikia atidžiau galvoti apie pardavimo procesą“, – teigė A.Šapoka.

Specialistas patarė išnaudoti visus informacijos kanalus: skelbimus talpinti keliuose nekilnojamo turto portaluose, taip pat pritaikyti įvairias būsto pristatymo technikas.

„Viena tokių technikų – organizuoti būsto apžiūras ne kas keletą dienų, bet tą pačią dieną kas penkiolika minučių. Prasilenkdami potencialūs pirkėjai supras, jog būstu yra aktyviai domimasi ir jaus konkurenciją“, – patarė A.Šapoka.

Neskubėti parduoti pirmam

Parduodant ne visuomet verta reaguoti į patį pirmą susidomėjusio asmens pasiūlymą ir stengtis kuo greičiau parduoti būstą. Kartais siūloma luktelėti dėl per mažo susidomėjimo, kurį šiek tiek vėliau galima padidinti. Kai kuriais atvejais yra naudingiau palaukti motyvuotų pirkėjų ir konkurencingų kainų pasiūlymų.

Kita vertus, jei būstas pardavinėjamas ilgiau nei mėnesį, reikėtų žinoti, jog toks objektas praranda savo „karštumą“ ir patrauklumą. „Jokiu būdu internete neslėpkite skelbimo įkėlimo datos. Nes paprastai pirkėjai žino, kada skelbimas pasirodė, kada jis dingo bei kada buvo pridėtos naujos to paties objekto nuotraukos”, – patarė profesionalūs būsto pardavėjai.

Euras esminių pokyčių nenulems

Nuo naujųjų metų pasikeisianti valstybinė valiuta neabejotinai įneš šiek tiek chaoso ir nekilnojamojo turto rinkoje. “Manome, jog po naujųjų metų pardavimų apimtys nežymiai sumažės ir tai tęsis keletą mėnesių, kol pirkėjai ir pardavėjai psichologiškai prisitaikys prie naujos valiutos“, – prognozavo A.Šapoka.

Esminiai nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai įvyksta, jei regione ar šalyje keičiasi ekonominė situacija arba kinta bankų paskolų finansavimo politika. Po naujųjų metų tokių pokyčių neturėtų būti, todėl tiek būsto pirkėjai, tiek pardavėjai neturėtų nerimauti.

Pilnas straipsnis lrytas.lt svetainėje

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Gegužės ir birželio mėnesiais buvo užfiksuotas 0,3% augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 4,5%. Didžiausias butų kainų pokytis liepos mėnesį užfiksuotas Kaune. „Ober-Haus“ duomenimis, laikinojoje sostinėje kainos ūgtelėjo 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 3.251 Lt (+16 Lt/m2). Per metus butų kainos Kaune pakilo 0,9%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2013 m. spalį, jos yra išaugusios 1,4% (+46 Lt/m2). Šiauliuose ir Panevėžyje liepos mėnesį buvo užfiksuotas vienodas 0,1% kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Šiauliuose pakilo iki 1.940 Lt (+1 Lt/m2), o Panevėžyje – iki 1.828 Lt (+2 Lt/m2). Vilniuje ir Klaipėdoje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir birželį – atitinkamai 4.431 Lt/m2 ir 3.381 Lt/m2. Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,1%, Šiauliuose – 3,3%, Panevėžyje – 2,8%, Klaipėdoje – 1,9% ir Kaune – 0,9%. Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas: „Liepos mėnesį buvo stebimas pakankamai didelis būsto rinkos aktyvumas, tačiau kainų augimas sulėtėjo. Vienintelis Kaunas išsiskyrė ryškesniu butų kainų kilimu, kurį greičiausiai lėmė tai, kad būsto vertė šiame mieste pastebimai mažėjo net iki 2013 m. vidurio. Šiuo metu Kauno rinka įžengia į spartesnio atsigavimo etapą ir metiniu butų kainų pokyčio rodikliu pradėjo vytis kitus Lietuvos didmiesčius“. Kontaktinis asmuo: Saulius Vagonis „Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Tel.: 8 5 210 97 17 Mob. tel.: 8 685 78 228

Investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir toliau sparčiai auga. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį 2014 metų pusmetį iš viso buvo sudaryta 10 investicinių sandorių*, kurių bendra vertė sudarė apie 470 mln. Lt ir siekė 113.000 m2 modernių komercinės paskirties patalpų. Tai iš ties geras rezultatas, kadangi per visus 2013 metus buvo įsigyta turto už 540 mln. Lt. Skelbiama naujausioje bendrovės „Ober-Haus“ komercinių patalpų apžvalgoje.

Pagal investuotų pinigų sumą, daugiau nei 96% (aštuoni investiciniai sandoriai) buvo išleista Vilniuje esantiems objektams. Kaune per I pusmetį buvo sudaryti du investiciniai nekilnojamojo turto sandoriai. Žvelgiant į įvykusių sandorių pasiskirstymą pagal turto rūšis, proporcijos išliko beveik identiškos kaip ir 2013 metais: net 65% visų investuotų pinigų teko biurams, 32% prekybos centrams ir tik 3% industriniam turtui. „Taigi antrus metus iš eilės yra stebimos tendencijos, kai biurams tenkančios investicijos gerokai didesnės už investicijas skirtas prekybos centrams. Nuo 2001 metų iki 2013 metų, apie 60% visų investuotų lėšų tekdavo prekybinėms patalpoms, o biurų dalis sudarė tik apie ketvirtadalį visų investicijų“, – apie investicijų krypčių pokyčius Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinktos tyrimų departamento vadovas. Šiemet šiam nukrypimui daugiausia įtakos turtėjo didžiausio Lietuvoje A klasės verslo centro „Vilniaus verslo uosto“ sandoris. Švedijos investicijų bendrovė „East Capital Explorer” įsigijo objektą iš bendrovės „Nekilnojamojo turto gama” už 213 mln. Lt. Šis sandoris tapo ne tik svarbiausiu įvykiu 2014 metų pirmąjį pusmetį, bet ir ketvirtu pagal dydį investiciniu nekilnojamojo turto sandoriu Lietuvoje istorijoje.

Analizuojant investuotojų geografiją, 2014 metai siurprizų kol kas neatnešė. Tradiciškai itin aktyvūs skandinavų investuotojai (švedai, suomiai, danai), kurių investiciniai srautai šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 75% visų šių metų investicijų. Palyginimui Lietuvos investuotojams teko 6% visų išleistų pinigų, o Rusijos pirkėjams – vos 3%. Taigi, Lietuvos rinka ir toliau stipriai traukia šiaurinius mūsų kaimynus ir nepanašu, kad kažkas turėtų keistis artimiausioje ateityje.

Investicinių nekilnojamojo turto sandorių grąža (yield) ir toliau nuosekliai mažėja. Šiuo metu patraukliausiems objektams – itin geriems verslo ir prekybos centrams – investuotojai pasirengę siūlyti 7,0-7,5% dydžio investicinę grąžą. Mažiau patrauklūs objektai dažniausiai sulaukia siūlymų būti nupirkti už 8,0-9,0% metinį pelningumą.

Šiandien rinkoje yra bent keletas parduodamų didelių objektų, tarp kurių prekybos centras „Europa“ ir verslo centras „North Star“. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šiuo metu ant prekystalio iš viso yra turto, kurio bendra prašoma kaina siekia apie 300 mln. litų. „Labai tikėtina, kad didesnė dalis šių objektų gali būti realizuota jau šiemet, tad antrojo šių metų pusmečio rezultatai, atrodo, ir toliau gerins visų šių metų rodiklius“, – kalba S. Vagonis. Tačiau ekspertas abejoja, ar 2014 metai taps rekordiniais Lietuvos istorijoje bei pralenks 2007 ir 2008 metų rezultatus, kai kasmet buvo sudaroma sandorių už daugiau nei 900 mln. litų. Tačiau, pasak „Ober-Haus“ atstovo, galimai 2014 metai taps vieni sėkmingiausių Lietuvos investicinių sandorių rinkoje.

Laisvų biuro plotų lygis ir toliau augs

Jau galima matyti, kaip naujai atidaryti didesni verslo centrai keičia bendrus šio sektoriaus užimtumo rodiklius. Per antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje buvo atidarytas 9.200 m2 nuomojamo biuro ploto turintis verslo centras „Grand Office“. Šiame verslo centre didžioji dalis patalpų (apie 70%) yra išnuomota, o likęs laisvas kiekis prisidėjo prie išaugusio laisvų patalpų skaičiaus rinkoje.

Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų lygis ūgtelėjo nuo 4,6% iki 5,2% ir bendras laisvų biuro patalpų kiekis rinkoje pakilo iki 25.600 m2. „Ober-Haus“ laisvų patalpų apimčių augimą fiksavo tiek A klasės, tiek B klasės verslo centruose. 2014 m. antrojo ketvirčio pabaigoje laisvų patalpų kiekis A klasės verslo centruose sudarė 2,8% (5.300 m2), o B klasės biurų rinkoje ūgtelėjo iki 6,7% (20.300 m2). Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 17.000 m2 biuro patalpų, arba 7% mažiau nei per 2013 m. tą patį laikotarpį. Pasak S. Vagonio, naujai atidaryti verslo centrai, siūlydami perspektyvesnes vietos ir kokybės galimybes, skatina nuomininkų migraciją tarp skirtingų projektų: „Tikėtina, kad šiuo metu statomi ir greitu laiku atsidarysiantys verslo centrai ne tik toliau didins rinkos aktyvumą, bet ir prisidės prie augančio laisvų biuro patalpų kiekio rinkoje“.

„Ober-Haus“ duomenimis, Kaune bendras laisvų patalpų lygis per antrąjį šių metų ketvirtį nežymiai ūgtelėjo – nuo 1,4% iki 1,5%, ir sudarė virš 1.300 m2. Klaipėdoje laisvų patalpų apimtys išlieka aukščiausios tarp Lietuvos didmiesčių, tačiau nuosekliai fiksuojamas jų mažėjimas. Per antrąjį šių metų ketvirtį šis rodiklis smuktelėjo nuo 14,8% iki 14,4% ir bendras laisvų patalpų kiekis Klaipėdos moderniuose verslo centruose sudarė beveik 9.000 m2.

Per antrąjį šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos Vilniuje išliko stabilios. Vilniuje A klasės biurų nuoma svyruoja nuo 42 iki 52 Lt/m2, B klasės – 27-38 Lt/m2. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per antrąjį šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4-5% ir šiuo metu už A klasės biuro patalpas prašoma 30-40 Lt/m2, o už B klasės – 18-25 Lt/m2.

Neslūgstantis susidomėjimas prekybinėmis patalpomis augina nuomos kainas

Prekybinių patalpų plėtotojai ir patalpų nuomininkai stengiasi išnaudoti augantį gyventojų vartojimą bei nepalikti tuščių strategiškai patogių vietų. Sostinėje per antrąjį ketvirtį duris atvėrė du didesni prekybos centrai vakarinėje Vilniaus miesto dalyje: Viršuliškėse buvo atidarytas apie 10.000 m2 bendro ploto prekybos centras „Prisma“, o Pilaitėje – 5.000 m2 bendro ploto „Norfa“ prekybos centras. Beje, šie prekybos centrai buvo parduoti neįvardintiems investuotojams, kas dar kartą įrodo, kad šis segmentas vis dar išlieka itin patrauklia investicija. Taip pat jau statomi ar ruošiami plėtrai dar bent keli didesni prekybos centrai Vilniuje: „Rimi“ prekybos centras Linkmenų g. ir prekybos centras šalia „IKEA“ prekybos centro Žirnių g.

Tuo tarpu Kaune jau pradėtos naujo 7.400 m2 bendro ploto prekybos centro statybos Savanorių pr. (pagrindinis nuomininkas – „Rimi“), o prekybos centro „Mega“ valdytojai rengiasi šio prekybos centro plėtrai. Smarkiai išplėstame prekybiniame plote įsikurs ne tik smulkesni nuomininkai, bet ir didžiausias sporto ir sveikatingumo centras Baltijos šalyse bei švedų drabužių mažmeninės prekybos tinklas “H&M“. Klaipėdos šiaurinėje miesto dalyje duris atvėrė 6.200 m2 bendro ploto prekybos centras „Luizė“, kurio pagrindinis vartotojas būtų būtent šios miesto dalies gyventojas.

Neslūgstantis susidomėjimas atskiromis prekybinėmis patalpomis pagrindinėse didmiesčių prekybinėse gatvėse ir gan sparčiai mažėjantis tokių laisvų patalpų kiekis toliau augina jų nuomos kainas. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per antrąjį šių metų ketvirtį Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestuose jos ūgtelėjo 5-7%. Šiuo metu vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse siekia apie 55-140 Lt/m2, Kaune – 35-65 Lt/m2, Klaipėdoje – 30-45 Lt/m2, Šiauliuose ir Panevėžyje – 18-35 Lt/m2.

*skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius veikiančių modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo/gamybinių objektų įsigijimus, kurių vertė virš 5 mln. litų

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis
“Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel.: 8 5 210 97 17
Mob. tel.: 8 685 78 228
saulius.vagonis@ober-haus.lt
www.ober-haus.lt

Naujos statybos butų pardavimai antrąjį 2014 m. ketvirtį išsilaikė aukštame lygyje ne tik Vilniuje. Pardavimų apimtys šoktelėjo ir Kaune bei Klaipėdoje. „Ober-Haus“ duomenimis, minėtuoju laikotarpiu penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 1.075 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra net 56% daugiau nei per 2013 m. II ketv., ir beveik tiek pat, kiek jų buvo realizuota per šių metų pirmąjį ketvirtį. Skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ Lietuvos gyvenamųjų patalpų rinkos apžvalgoje.

Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį buvo parduotas 801 naujos statybos butas ir tai yra 44% daugiau nei per 2013 m. II ketv. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo parduoti arba rezervuoti atitinkamai 166 ir 102 naujos statybos butai – net 1,5-2,5 karto daugiau nei per 2013 m. II ketv. „Kadangi Kaunas ir Klaipėda negali pasigirti naujų gyvenamųjų projektų gausa, todėl į rinką įvestas vienas ar keli nauji projektai gali pakankamai ryškiai pagerinti statistinius rodiklius“, – dėmesį atkreipia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį buvo baigta statyti 14 naujų daugiabučių namų, kuriuose įrengta 1.150 butų. Įvertinę pirmojo šių metų pusmečio rodiklius, „Ober-Haus“ analitikai pastebi, kad naujų butų statybų apimtys yra tolygios pardavimų mastams: „Šiais metais Vilniuje nuperkama lygiai tiek pat butų, kiek jų yra pastatoma – virš 1,700 naujų butų“, – kalba S. Vagonis. Pagyvėjimas jaučiamas ir Kauno būsto rinkoje, kur plėtotojai jau drąsiau atnaujina arba pradeda naujų daugiabučių statybas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Kaune šiais metais turėtų būti įgyvendinta iki 10 naujų projektų, kuriuose bus įrengta virš 350 butų. Tuo tarpu Klaipėdoje dienos šviesą išvys dvigubai mažiau naujų objektų, kadangi plėtotojai vis dar gali pasiūlyti nemažai butų seniau statytuose projektuose.

„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė apie 2.060, arba 15% mažiau nei prieš metus. Vilniuje neparduotų butų tokiuose namuose yra 1.060, Kaune – 320 butų, Klaipėdoje – beveik 650 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – apie 35 naujos statybos butų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį didžiausią kainų pokytį „Ober-Haus“ stebėjo Vilniaus būsto rinkoje, kur butų kainos ūgtelėjo 5,4%, o vidutinė buto kaina išaugo iki 4.431 Lt/m2. Ryškiausiai kainos per pirmąjį pusmetį pasistiebė senos statybos gyvenamuosiuose rajonuose esančių butų – apie 10%. „Tokį kainų šuolį galima paaiškinti gyvenamuosiuose rajonuose vyraujančiomis žemesnėmis būsto kainomis ir itin plačiomis pasirinkimo galimybėmis. Be to, skirtingai nuo naujos statybos, senos statybos butai parduodami įrengti (dažnai kartu ir su baldais), todėl pirkėjui nebereikia iš karto investuoti į pilną buto įrengimą. Nepaisant gana spartaus kainų augimo pastaraisiais mėnesiais, Vilniuje butų kainų lygis, lyginant su aukščiausiu kainų lygiu pasiektu 2007 m. pabaigoje, yra vis dar 35,3 proc. žemesnis, nei prieš pusseptintų metų“, – teigia S. Vagonis. Kituose šalies didmiesčiuose kainų augimas nebuvo toks spartus, tačiau taip pat išlaikė teigiamas pokyčių tendencijas. „Ober-Haus“ duomenims, per pastarąjį pusmetį butų kainos Panevėžyje išaugo 2,3%, Klaipėdoje – 1,9%, Šiauliuose – 1,8% ir Kaune – 0,6%.

Akivaizdu, kad kylančioms būsto kainoms įtaka turėjo išaugusi paklausa, kuri atsispindėjo bendroje pardavimų statistikoje. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta 17% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota net 27% daugiau nei prieš metus. 2014 m. I pusmetį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 770 namų ir 2.710 butų sandorių. Didžiausias butų sandorių augimas tarp didmiesčių per šį laikotarpį buvo užfiksuotas Kaune (36%). Toliau rikiuojasi Panevėžys (29%), Klaipėda (28%), Vilnius (24%) ir Šiauliai (13%).

„Nagrinėjant tiek naujų butų pasiūlos, tiek jų pardavimo statistiką, galima pagrįstai teigti, kad šiuo metu akivaizdžių rinkos perkaitimo ar nepamatuotos plėtros požymių Lietuvos būsto rinkoje nesimato. Būsto kainų augimas atitinka tiek rinkos dalyvių lūkesčius, tiek ekonominius šalies plėtros tempus. O dažnai linksniuojama sostinė ir reiškiamas susirūpinimas dėl galbūt per didelės būsto įgyvendinimo spartos, neturi argumentuoto pagrindo. Dabartinės statybų apimtys yra vis dar 2-3 kartus mažesnės nei 2006-2008 m. (tuo laikotarpiu Vilniaus mieste buvo statoma 5000-6000 butų kasmet) ir yra adekvačiai proporcingos šiandieninės rinkos poreikiams. Galima teigti, kad dabartinė rinka yra itin palanki tiek plėtotojams, tiek pirkėjams, nes nesusiformuoja nei perteklinė pasiūla, nei per aukšta paklausa. Plėtotojai gali pelningai realizuoti produktą rinkoje, o pirkėjai gali džiaugtis pakankamai gausia pasiūla ir sparčiai nekylančiomis būsto kainomis. Reikia tikėtis, kad rinka ir toliau išlaikys visoms pusėms naudingą balansą.“, – reziumuoja S. Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis
“Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel.: 8 5 210 97 17
Mob. tel.: 8 685 78 228

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Toks pat augimas buvo stebimas ir gegužės mėnesį. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 4,4%.

Sostinėje birželį butų kainos pasistiebė 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4431 Lt (+20 Lt/kv. m). Per metus butų kainos Vilniuje pakilo 7,1%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 11,2% (+445 Lt/kv. m). Klaipėdoje ir Panevėžyje birželio mėnesį buvo atitinkamai užfiksuotas 0,2% ir 0,1% kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Klaipėdoje pakilo iki 3381 Lt (+5 Lt/kv. m), o Panevėžyje – iki 1826 Lt (+1 Lt/kv. m). Kaune ir Šiauliuose butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir gegužę – atitinkamai 3235 Lt/kv. m ir 1939 Lt/kv. m .

Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,1%, Šiauliuose – 3,3%, Panevėžyje – 2,7%, Klaipėdoje – 1,8% ir Kaune – 0,4%.

Pokyčiai „Ober-Haus“ vadovybėje

Nuo liepos 1 dienos nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vadovu paskirtas Remigijus Pleteras, generalinio direktoriaus pareigose pakeisiantis Vytą Zabilių. 15 metų kompanijai vadovavęs V. Zabilius trauktis iš įmonės vadovo posto nusprendė pats. Tiesa, jis išlieka „Ober-Haus“ valdybos pirmininku bendrovės valdymo struktūroje.

„Ateina momentas, kada labai aiškiai suvoki, kad tavo misija čia atlikta. Žmogus negali nustoti tobulėjęs ir kaip asmenybė, ir kaip specialistas. Reikia žengti tolyn, priimti naujus iššūkius, praturtinti savo patirčių kraitį naujais išbandymais. Todėl pagrindinius akcentus dėlioju nuosavo verslo kryptimi, kuri driekiasi naujų investicinių nekilnojamojo turto projektų įgyvendinimų ir jų plėtros linkme“, – kalba V. Zabilius, „Ober-Haus“ bendrovei vadovavęs nuo pat jos įkūrimo 1998 metais. „Įmonė yra dinaminis mechanizmas – ji nuolat kinta, keičiasi, pulsuoja rinkos ritmu. Ją būtina „maitinti“ naujomis idėjomis, formuluoti perspektyvius tikslus ir užduotis. Todėl šie pokyčiai yra logiški ir labai savalaikiai“, – priduria V. Zabilius.

Naujai paskirtas vadovas Remigijus Pleteras „Ober-Haus“ įmonėje karjerą pradėjo prieš 9 metus. 2005-2009 metais NT specialistas vadovavo Būsto departamentui bei bendrovės padaliniui Ukrainoje. Nuo 2009 metų buvo paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotoju ir įmonės valdybos nariu. „Įmonės veiklos principai išlaikys tęstinumą – pagrindinis dėmesys ir investicinis srautas nukreiptas į teikiamų paslaugų kokybę ir profesionalumą, į ekspertų, atstovaujančių „Ober-Haus“ vardui, kvalifikacijos kėlimą ir tobulėjimą, motyvacinės sistemos gerinimą. Taip pat bus gryninama ir plečiama atskirų įmonės struktūrinių vienetų bei teikiamų paslaugų sistema“, – apie artimiausius veiklos planus dalinasi R. Pleteras, naujasis „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

Šiuo metu ISM Vadybos ir ekonomikos universitete Vadovų studijose ir mokymuose magistrantūrą studijuojantis R. Pleteras priduria, kad „Ober-Haus“ kaip ėjo taip ir eis ne paprasto paslaugų teikėjo keliu, bet pirmiausia – eksperto, valdančio ir apdorojančio naujausius informacijos srautus, teikiančio pagrįstas išvadas visuomenei ir klientams“.

„Ober-Haus“ Lietuvoje veiklą pradėjo 1998 metais. Šiuo metu įmonė turi 10 biurų, kurių geografija driekiasi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje ir Druskininkuose. Bendrovė bendradarbiauja su 128 NT ekspertais. Turi didžiausią NT vertintojų ir asistentų komandą. 2013 m. bendras „Ober-Haus“ Lietuvos padalinio atliktų paslaugų (tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, konsultavimas, rinkos tyrimai) skaičius išaugo 16 proc. ir siekė 7182. „Ober-Haus“ 2013 metais pasiekė 10,62 mln. litų apyvartą Lietuvoje. Tai yra 48 proc. daugiau nei 2012 m.

Kauno komercinių patalpų rinkoje įvykdytas vienas stambiausių pastarojo metų sandorių. Lietuviško kapitalo koncernas Achemos grupė, atstovaujamas nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“, pardavė jam priklausiusį komercinės paskirties pastatų kompleksą Vytauto gatvėje. Beveik 12 300 kvadratinių metrų objektą už daugiau nei 12,8 milijonus litų įsigijo UAB Polonezas, priklausantis Eurokos įmonių grupei.

„Šis sandoris gerokai išjudino pastaruoju metu užsnūdusią Kauno komercinio nekilnojamojo turto rinką. Gan ilgą laiką duomenų statistika Kauno modernių biurų rinkoje rodė didelį užimtumą ir sparčiai augantį naujų patalpų poreikį. Tad po šio sandorio laisvų modernių plotų rodikliai turėtų gerokai pagerėti“, – teigia Saulius Umbrasas, „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas. Kompleksas užima vientisą teritoriją ir susideda iš keturių pastatų. Trys iš jų (apie 5000 kv. m) yra įrengti ir šiuo metu realizuojami nuomos rinkoje. Likęs gamybinis pastatas (apie 7300 kv. m) verčiamas į modernų verslo centrą.

„Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų modernių biuro patalpų lygis sumažėjo nuo 1,5% iki 1,4%, o bendras laisvų patalpų kiekis sudarė vos 1200 kv. m . „Po šio sandorio Kauno biurų nuomos rinka jau pasipildė apie 5000 kv. m paruoštomis patalpomis ir pasipildys dar apie 7000 kv. m, kurios bus įrengtos ir pateiktos nuomoti. Be to, vertindami objekto perspektyvą, prisiminkime, kad kalba eina apie modernias biuro patalpas centrinėje Kauno miesto dalyje“, – kalba S. Umbrasas. „Ober-Haus“ atstovas pastebi, kad Kaune esant gausioms kvalifikuotos darbo jėgos ir pažangių studentų pajėgoms, būsimasis verslo centras turėtų būti itin patrauklus IT ir kitoms paslaugų eksportų užsiimančioms kompanijoms. Be to, palyginus su šalies sostine, Kaune įmonės gali turėti santykinai mažesnius pastoviuosius veiklos kaštus, o tai lemtų kur kas spartesnį bendrovės konkurencingumo ir pelningumo augimą.

Nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje stimuliuoja ir ekonominiai, ir psichologiniai aspektai, vis tik, nepaisant to, ar būstas perkamas su paskola, ar investuojant nuosavas lėšas, gyventojai išlieka racionalūs, teigė ekspertai pirmą kartą Vilniuje surengtame seminare „Būsto akademija“. SEB banko, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ ir nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu gyventojai labiausiai domisi ekonominės klasės, 2 kambarių butais.

SEB bankas per pirmus penkis šių metų mėnesius išdavė beveik trečdaliu (30 proc.) daugiau būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Banko duomenimis, pastebimas ir nedidelis vidutinės būsto paskolos augimas: šiuo metu ji yra 147 tūkst. litų, tuo tarpu pernai ji buvo 5 proc. mažesnė (sausio-gegužės rodikliai).

Pasak Virginijaus Doveikos, SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus, būsto paskolų rinką labiausiai veikia fundamentalūs veiksniai, tokie kaip žemos palūkanos, didėjanti NT pasiūla, gerėjantys žmonių lūkesčiai dėl finansinės ateities, o bankas dažniausiai finansuoja pagrindinio šeimos būsto pirkimą.

„Daugiau kaip pusė naujų būsto paskolų šiemet esame suteikę 27-35 metų amžiaus gyventojams, jų didžioji dalis, tikėtina, perka būstą, kuriame patys ar su šeima gyventų. Dauguma klientų į banką ateina jau atlikę savo finansinių galimybių analizę ir gana racionaliai pasirenka perkamą būstą. Jauniems žmonėms aktualiausi miegamieji rajonai, optimalios kvadratūros ekonominės klasės būstai“, – sakė V. Doveika.

„Ober-Haus“ specialistai pastebi, kad racionaliais išlieka ir tie pirkėjai, kurie NT perka kaip investiciją. „Potencialūs investuotojai, rinkdamiesi būstą, skaičiuoja nuomos pajamingumą, tikėdamiesi pelningos perspektyvos iš įsigytos nuosavybės. Todėl labai logiška, kad dabar investuojantys į NT dairosi paties likvidžiausio, tai yra greičiausiai rinkoje realizuojamo turto. Šiandien dieną paklausiausi yra dviejų kambarių, 45-50 kvadratinių metrų ploto butai“, – sakė bendrovės Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Pasak jo, daugiausiai NT kaip investiciją perkančiųjų yra tarp vyresnių, 35-55 metų amžiaus žmonių.

Rytoj, birželio 18 dieną, Būsto akademija keliasi į Klaipėdą. Išsamiai apie šį projektą galite rasti čia

Nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje stimuliuoja ir ekonominiai, ir psichologiniai aspektai, vis tik, nepaisant to, ar būstas perkamas su paskola, ar investuojant nuosavas lėšas, gyventojai išlieka racionalūs, teigė ekspertai pirmą kartą Vilniuje surengtame seminare „Būsto akademija“. SEB banko, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ ir nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu gyventojai labiausiai domisi ekonominės klasės, 2 kambarių butais.

SEB bankas per pirmus penkis šių metų mėnesius išdavė beveik trečdaliu (30 proc.) daugiau būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Banko duomenimis, pastebimas ir nedidelis vidutinės būsto paskolos augimas: šiuo metu ji yra 147 tūkst. litų, tuo tarpu pernai ji buvo 5 proc. mažesnė (sausio-gegužės rodikliai).

Pasak Virginijaus Doveikos, SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus, būsto paskolų rinką labiausiai veikia fundamentalūs veiksniai, tokie kaip žemos palūkanos, didėjanti NT pasiūla, gerėjantys žmonių lūkesčiai dėl finansinės ateities, o bankas dažniausiai finansuoja pagrindinio šeimos būsto pirkimą.

„Daugiau kaip pusė naujų būsto paskolų šiemet esame suteikę 27-35 metų amžiaus gyventojams, jų didžioji dalis, tikėtina, perka būstą, kuriame patys ar su šeima gyventų. Dauguma klientų į banką ateina jau atlikę savo finansinių galimybių analizę ir gana racionaliai pasirenka perkamą būstą. Jauniems žmonėms aktualiausi miegamieji rajonai, optimalios kvadratūros ekonominės klasės būstai“, – sakė V. Doveika.

„Ober-Haus“ specialistai pastebi, kad racionaliais išlieka ir tie pirkėjai, kurie NT perka kaip investiciją. „Potencialūs investuotojai, rinkdamiesi būstą, skaičiuoja nuomos pajamingumą, tikėdamiesi pelningos perspektyvos iš įsigytos nuosavybės. Todėl labai logiška, kad dabar investuojantys į NT dairosi paties likvidžiausio, tai yra greičiausiai rinkoje realizuojamo turto. Šiandien dieną paklausiausi yra dviejų kambarių, 45-50 kvadratinių metrų ploto butai“, – sakė bendrovės Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Pasak jo, daugiausiai NT kaip investiciją perkančiųjų yra tarp vyresnių, 35-55 metų amžiaus žmonių.

Rytoj, birželio 18 dieną, Būsto akademija keliasi į Klaipėdą. Išsamiai apie šį projektą galite rasti čia