Investuotojus labiausiai domina nekilnojamasis turtas Vilniuje
Nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos ir iššūkių, su kuriais susiduria šalies ūkis, Lietuvos komercinių patalpų rinkoje ir toliau išsilaiko teigiamos nuotaikos ir tęsiasi nuosaikaus atsigavimo etapas, skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ naujausioje savo komercinių patalpų III ketvirčio apžvalgoje.

Kaip „Ober-Haus“ ir prognozavo, bendros investicijų apimtys perkant jau išplėtotą komercinį nekilnojamąjį turtą šalyje sparčiai auga. Investicijų proveržis buvo fiksuojamas ir 2013 metais, tačiau šių metų rodikliai yra dar įspūdingesni. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius iš viso Lietuvoje sudaryta 14 investicinių sandorių*, kurių bendra vertė siekia apie 582 mln. litų arba 11% daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš viso šiais metais buvo įsigyta 89.100 m² administracinių, 38.900 m² prekybinių ir 14.700 m² gamybinių/sandėliavimo patalpų.

Pagal įsigyto turto vertę šiais metais investiciniuose sandoriuose dominavo švediško kapitalo įmonės (54%). Likusi investicijų dalis sudomino pirkėjus iš Estijos, Nyderlandų, Suomijos, Danijos, Rusijos, JAV ir lietuviško kapitalo įmonių. Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, teigimu, mažėjantys komercinio turto pelningumo rodikliai ir besiplečianti investuotojų geografija signalizuoja apie Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos patrauklumą: „Investuotojai matydami stabilią šalies ekonominę, politinę situaciją bei augančias šio sektoriaus perspektyvas priima sprendimą nukreipti dalį laisvų lėšų iš mažiau rizikingų, tačiau ir mažiau pelningų šalių rinkų, pavyzdžiui Vakarų Europos.“

Užsienio šalių investuotojai, išskyrus investuotojus iš Latvijos ir Estijos, pakankamai atsargiai renkasi projektus ir investicijų prioritetu laiko turtą esantį didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune. Likusiuose šalies miestuose susidomėjimo sulaukia tik prekybinių patalpų sektorius – patys populiariausi prekybos centrai. Tačiau įvertinus realiai įvykdytus sandorius, matyti, kad didžioji dalis investicijų tenka Vilniui ir tik vėliau nagrinėjamos perspektyvos nukreipti investicijas į kitus šalies miestus. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per pastaruosius 5 metus Vilniui teko net 80% visų investicijų (skaičiuojant investicijų vertę) ir tikėtina, kad artimiausiu metu turėtų išsilaikyti panaši investicijų proporcija.

Situacija biurų rinkoje nenuvilianti. Lūžis galimas nebent antrojoje 2015 m. pusėje
„Ober-Haus“ analitikai ypatingas dėmesys kreipia į sostinės biurų rinką, kuri pastaraisiais metais rodo tiek pasiūlos, tiek nuomos kainų itin spartų augimą ir gerai atspindi bendras verslo plėtros tendencijas. „Plėtotojai sėkmingai įgyvendina jau pradėtus projektus ir nežada atsisakyti savo planų bent jau trumpuoju laikotarpiu. Pagrindinė sėkmingos komercinio turto plėtros priežastis yra stabili paklausa, kuri garantuoja gerus komercinių patalpų užimtumo rodiklius bei stabilias turto nuomos ir pardavimo kainas“,- kalba S. Vagonis. „Ober-Haus“ pastebi, kad rinkoje šiuo metu naujų patalpų poreikis yra adekvatus esamai pasiūlai. Nepaisant antrąjį šių metų ketvirtį ūgtelėjusio laisvų biuro patalpų lygio Vilniuje (nuo 4,6% iki 5,2%), trečiąjį ketvirtį vėl fiksuojamas lygio sumažėjimas nuo 5,2% iki 4,7%. Svarbu paminėti, kad šiais metais sostinės rinkai jau buvo pasiūlyti 3 nauji verslo centrai, kurių bendras naudingas biurų plotas sudaro virš 20.000 m² („Grand Office“, „Atea“ ir „Business Park 4“ paskutinis korpusas). Tačiau smarkiai ūgtelėjusi pasiūla sulaukė susidomėjimo ir bendrieji užimtumo rodikliai nesumažėjo. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmus tris šių metų ketvirčius iš viso Vilniaus verslo centruose buvo išnuomota 33.800 m², arba net 37% daugiau nei per 2013 m. tą patį laikotarpį.

Šiais metais didesnių projektų nebus atidaryta**, tad galima tikėtis tokio paties aukšto verslo centrų užimtumo lygio iki pat 2014 metų pabaigos. Tuo tarpu ateinantys 2015-ieji metai jau gali atnešti ryškesnių biurų užimtumo pokyčių. Kitų metų viduryje ir antrojoje pusėje Vilniuje bus baigti plėtoti net 4 dideli projektai: „PREMIUM“, „K29“, „QUADRUM“, „UNIQ“. Šiuo metu dar tik statomuose minėtuose pastatuose jau yra pasirašomos išankstinės nuomos sutartys ir didžioji dalis patalpų turėtų būti išnuomota jų atidarymo dieną. „Pažymėtina, kad dalis nuomininkų į naujai pastatytas patalpas keliasi iš senesniuose pastatuose esančių biurų, todėl naujų verslo centrų užpildymas iš dalies vyksta ir vyks senesnių pastatų sąskaita. Todėl, atsidarius naujiesiems, 2015 m. antroji pusė gali tapti lūžio momentu, kuomet pamatysime augantį laisvų biuro patalpų kiekį rinkoje“, – kalba S. Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos augo Vilniuje ir Kaune. Sostinėje A ir B klasės biuro patalpų nuoma vidutiniškai brango 2-3% (apie 1 Lt/m²). Šiuo metu A klasės patalpų nuoma siekia 44–52 Lt/m², B klasės – 27-40 Lt/m². Kaune nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 3% ir šiuo metu už A klasės patalpas prašoma 32-42 Lt/m², o už B klasės – 18-25 Lt/m². Klaipėdoje biurų nuomos kainos išliko nepakitusios: A klasė – 30-40 Lt/m² ir B klasė – 18-25 Lt/m².

Naujų sandėlių plėtra – ne prioritetų sąraše
Dabartinę situaciją sandėliavimo patalpų sektoriuje „Ober-Haus“ ekspertas įvardija kaip „atsargiai optimistinę“: „Nors vien tik rinkai plėtojamų projektų nėra daug, tačiau įmonės nesustoja investavusios į sandėliavimo paskirties pastatus, kuriuos dažniausiai naudoja savo reikmėms.“ Per devynis šių metų mėnesius Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos regionuose buvo įgyvendinti bent 9 sandėliavimo paskirties objektai: „Transekspedicija“, „Autoverslas“, „Hormann Lietuva“, „Entafarma“, „Limedika“, „Sanitex“, „Osama“, „Vlantana“, „AD REM“. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad bendras šių objektų plotas sudaro apie 87.000 m². Įgyvendinus šiuos projektus sandėliavimo patalpų bendras plotas Vilniuje ūgtelėjo iki 461.100 m², Kaune – iki 223.600 m², Klaipėdoje – iki 174.500 m². Nepaisant pakankamai aukštų užimtumo rodiklių, sandėliavimo paskirties projektų įgyvendinimas nėra statytojų prioritetų sąraše. Pasak S. Vagonio, per žemas nuomos kainų lygis, specifiniai nuomininkų poreikiai ir bendras viso sektoriaus rizikingumas neleidžia drąsiai pradėti naujų projektų, kurie būtų skirti ne tik savo, bet ir rinkos poreikiams nuomoti arba parduoti patenkinti.

Per trečiąjį 2014 m. ketvirtį sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniuje išliko stabilios. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 12–18 Lt/m², o senos – už 5–10 Lt/m². Kauno ir Klaipėdos regionuose naujos statybos sandėliavimo patalpų nuomos kainos augo atitinkamai 7% ir 4%. Kaune nauji sandėliai nuomojami už 12–17 Lt/m², seni – 4–10 Lt/m², o Klaipėdoje – atitinkamai 11–16 Lt/m² ir  5–9 Lt/m².

Apžvalgą su grafikais rasite čia

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys

Tel.: 8 5 210 97 17
Mob. tel.: 8 685 78 228

El. paštas: saulius.vagonis@ober-haus.lt

*skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius egzistuojančių modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo/gamybinių patalpų įsigijimus, kurių vertė virš 5 mln. litų.

**ketvirtąjį metų ketvirtį bus baigtos tik trečiojo „Baltic Hearts“ pastato statybos.

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota rugsėjo mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad labiausiai butų kainos smuko Taline – 4,1 proc., Vilniuje žemyn koregavosi 0,2 proc. Rygoje butų kainos rugsėjo mėnesį išliko nepakitusios.

Estijos sostinėje stebimi ir ryškiausi butų kainų pokyčiai per paskutinius 12 mėnesių. „Ober-Haus“ duomenimis, Taline, palyginti su 2013 m. rugsėju, butų kainos yra pakilusios 13,7 proc., Vilniuje šis pokytis siekia 6,8 proc., Rygoje – 5,8 proc.

Aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Taline – 4924 Lt/ kv. m (1426 Eur). Vilniuje vidutinė buto kaina siekia 4442 Lt/ kv. m (1286 Eur), Rygoje – 3654 Lt/ kv. m (1058 Eur ).

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugsėjo mėnesio reikšmė smuktelėjo 0,1%. Rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuotas 0,3% augimas. Bendras butų kainų metinis augimas sumažėjo iki 4,5%.

„Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje ir Šiauliuose kainos smuktelėjo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sumažėjo iki 4.442 Lt (-8 Lt/m²) ir 1.937 (-3 Lt/m²). Vilniuje neigiamus kainų pokyčius labiausiai lėmė smuktelėjusios dviejų kambarių senos ir naujos statybos butų kainos gyvenamuosiuose rajonuose (-0,4%), o Šiauliuose – senos statybos butai centrinėje miesto dalyje (-0,9%). Klaipėdoje rugsėjo mėnesį buvo užfiksuotas 0,2% kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Klaipėdoje pakilo iki 3.388 Lt (+7 Lt/m²). Kaune ir Panevėžyje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir rugpjūtį – atitinkamai 3.259 Lt/m² ir 1.832 Lt/m².

Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,8%, Panevėžyje – 3,0%, Klaipėdoje – 2,3%, Šiauliuose – 2,0%, ir Kaune – 1,4%.

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas:

„Vasarą sumažėjęs būsto rinkos aktyvumas lėmė nuotaikų pokyčius rinkoje bei po ilgesnės pertraukos nežymiai sumažėjusias butų kainas Vilniuje ir Šiauliuose. Tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu ir kituose šalies didmiesčiuose gali būti fiksuojamos neigiamos kainų pokyčių tendencijos. Tačiau tikėtis kardinalių pokyčių rinkoje šiuo metu nėra pagrindo.“

Rugsėjo mėn. OHBI apžvalga rasite čia

“Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis interviu Vokietijos naujienų milžinui “Deutche Welle”  teigė, kad tolesnis rusų domėjimasis nekilnojamuoju turtu Baltijos šalyse priklausys ir nuo išorinių, ir nuo vidinių veiksnių. „Jei įtampa tarp Rusijos ir Vakarų ir toliau augs, Rusijos gyventojai gali pradėti atsargiau investuoti į nekilnojamąjį turtą Baltijos šalyse, – mano jis. – Kita vertus, kuo giliau Rusijos ekonomika grims į recesiją, tuo daugiau žmonių sieks išsaugoti savo kapitalą, investuodami į būstą Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje arba kokiose nors trečiosiose šalyse.“

Visą straipsnį rasite:  http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/keiciasi-baltijos-salyje-nt-perkanciu-rusu-elgesys.d?id=65976078

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis ieškantiems būsto patarė nelaukti rinkos pokyčių nelaukti ir prie euro nesiderinti. Tokią nuomonę NT specialistas išsakė naujienų portalui delfi.lt .

„Žmogui, kuris ieško sau būsto, reikėtų kreipti mažiau dėmesio į prognozuojamus kainų kilimus ar kritimus. Prognozės yra nepatikimas dalykas, jos gali ir neišsipildyti. Visą laiką rinkoje ir pasaulyje gali atsirasti veiksnių, kurie visas prognozes pavers niekais, pavyzdžiui, kaip kad krizė Ukrainoje, kuri nulėmė nestabilią ekonominę situaciją rytų Europoje. Jeigu šiuo metu žmogus ieško būsto, jam nereikėtų kažko laukti ar bandyti spėti, kas bus po pusmečio, reikia tiesiog imti ir pirkti poreikius atitinkantį būsto“, – įsitikinęs S. Vagonis.

Jo teigimu, žmonių baimė dėl besikeičiančios valiutos nulėmė ir dabartinį NT rinkos atsigavimą, tačiau pagrindiniu to veiksniu jis įvardija geresnį lietuvių pragyvenimo lygį.

„Stipriausi NT rinkos atsigavimo veiksniai atsiranda dėl pagerėjusios ekonominės situacijos Lietuvoje. Mes kelis metus turėjome sunkią krizę, tad šiuo metu atsigauname. Žmonės geriau jaučiasi savo darbo vietose, džiaugiasi didesniais atlyginimas, tad tiek reali situacija, tiek jų lūkesčiai prisideda prie rinkos atsigavimo. Žinoma, prie to prisideda ir bankai, kurie pakankamai nesunkiai skolina pinigus kriterijus atitinkantiems žmonėms už mažas palūkanas“, – kodėl šiuo metu jaučiamas NT rinkos pagyvėjimas, pasakojo S. Vagonis.

Pokyčius pastebėsime tik po kelių metų

Anot jo, verta atkreipti dėmesį ir į kaimyninių šalių pavyzdžius. Statistika parodė, kad nei Latvijoje, nei Estijoje kainos po euro įvedimo NT rinkoje nepakilo. Net atvirkščiai – buvo pastebėtas nedidelis rinkos sąstingis, susijęs ir su tuo, kad pirmieji žiemos mėnesiai rinkoje nėra labai aktyvūs. Estijoje kainos padidėjo tik antroje metų pusėje ir kitais metais, tačiau tai specialistas sieja su tuo, kad įsivedus eurą šalis tapo patraukli investicijoms, pagerėjo jos ekonominė situacija.

„Euras NT rinkai pradės daryti įtaką ne sausio pirmą dieną, o tada, kai jo įvedimo padariniai bus juntami Lietuvos ekonomikoje. Tam tikras kiekis žmonių gal ir tikisi, kad kainos ūgtelės, o kai kuriais atvejais gal net ir nukris, tačiau į eurą reikėtų žiūrėti ne kaip į techninį valiutos pasikeitimą, bet kaip į priemonę, kuri pakels šalies ekonomiką. Žinoma, tikėta, kad jei euru susijęs ekonomikos atsigavimas ar didesnis pagyvėjimas bus, automatiškai tai pajus ir NT rinka. Greito efekto euras tikrai neatneš, o koks jo poveikis rinkai bus po pusės metų ar metų, galima tik spėti“, – kaip keisis situacija Lietuvoje, pasakojo S. Vagonis.

Visą straipsnį rasite  http://www.delfi.lt/projektai/euras/naujienos/euro-ivedimo-isvakares-ka-daryti-norintiems-imti-paskolas.d?id=65804736#ixzz3DToY5ds9

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Liepos mėnesį buvo užfiksuotas 0,1% augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 4,7%.

Didžiausias butų kainų pokytis rugpjūčio mėnesį užfiksuotas Vilniuje. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje kainos ūgtelėjo 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 4.450 Lt (+19 Lt/kv. m). Per metus butų kainos Vilniuje pakilo 7,3%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 m. gegužę, jos yra išaugusios 11,6% (+464 Lt/kv. m). Panevėžyje ir Kaune rugpjūčio mėnesį buvo atitinkamai užfiksuotas 0,3% ir 0,2% kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Panevėžyje pakilo iki 1.832 Lt (+4 Lt/kv. m), o Kaune – iki 3.259 Lt (+8 Lt/kv. m).Klaipėdoje ir Šiauliuose butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir liepą – atitinkamai 3.381 Lt/kv. m ir 1.940 Lt/kv. m.

Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,3%, Panevėžyje – 3,0%, Šiauliuose – 2,6%, Klaipėdoje – 1,9% ir Kaune – 1,2%.

Išsamias OHBI apžvalgas ir NT rinkos tyrimus rasite čia.

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis
„Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel.: 8 5 210 97 17
Mob. tel.: 8 685 78 228

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų rugpjūčio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Vilniuje ir Rygoje kainos išliko stabilios. Taline buvo stebimas 0,9 proc. ūgtelėjimas. Tuo tarpu Varšuvoje ketvirtą mėnesį iš eilės fiksuojamas kainų smukimas, kuris rugpjūtį siekė 0,4 proc.

Ryškiausi metiniai butų kainų pokyčiai rugpjūtį stebimi Rygoje. „Ober-Haus“ duomenimis, Latvijos sotinėje butų kainos, palyginti su 2011 m. rugpjūčiu, yra pakilusios 5,3 proc. Taline kilo 4 proc. Tuo tarpu Vilniuje ir Varšuvoje fiksuojami neigiami metiniai rodikliai: per paskutinius 12 mėnesių Vilniuje kainos smuktelėjo 1,2 proc., Varšuvoje – 2,1 proc.

Per 8 šių metų mėnesius Rygoje ir Taline buvo sudaryta 30 proc. ir daugiau sandorių, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu.

Rugpjūčio mėnesį aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Vilniuje – 1194 EUR/ kv. m . Taline vidutinė kaina siekia 1095 EUR/kv. m, Rygoje – 988 EUR/kv. m. Lenkijos sostinėje Varšuvoje – 1933 EUR/kv. m .

Bendrovė „Ober-Haus“ kviečia į „Atvirų Durų Dienas“. Šį kartą pristatome galimybę aplankyti du naujus objektus: “Linksmakiemį” Perkūnkiemyje (rugsėjo 12 d., 16-19 val.) ir namą Vilniaus raj., Pušų g. (rugsėjo 13 d., 11-14 val.), kuriam „Atvirų durų dienos“ metu bus taikoma net 10 000 litų nuolaida! Jūsų pagalbininkai, „Ober-Haus“ ekspertai, žvalgytuvių metu suteiks visą išsamią informaciją apie būstą, kuriame Jūs svečiuojatės. Susidomėjusius kviečiame iš anksto registruotis nurodytais telefonais.

„Linksmakiemis“
Adresas: Perkūnkiemio g., Pašilaičiai, Vilnius. Informacija ir registracija telefonu: 8 601 23086

Namas Pušų g.
Adresas: Pušų g., Vilnius. Informacija ir registracija telefonu: 8 612 30700

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis, komentuodamas Registrų centro paskelbtą nekilnojamojo turto sandorių dinamiką BNS naujienų portalui tvirtina, jog mažėjančios mėnesinės tendencijos – geras šaltas dušas besitikėjusiems naujo NT bumo. Jis prognozuoja, kad šiemetiniai NT rinkos sandorių rezultatai bus geresni nei praėjusiais metais.

„Rugpjūčio rodikliai yra pakankamai geri. Šiokį tokį sumažėjimą laikyčiau perspėjimu tiems, kurie manė, jog rinka turi kilti iki begalybės. Mes visuomet sakėme, kad ir praėjusiais metais, ir šių pradžioje suaktyvėjusiai rinkai projektuoti dar didesnį aktyvumą, būtų rizikinga. Taip, kai kurių mėnesių rezultatai prilygo 2007-2008 metų rezultatams. Tačiau galvoti, kad jau grįžome į 2007-uosius ir galbūt net juos pralenksime, nederėtų. Taigi šie rezultatai yra prablaivantis šaltas dušas”, – BNS Plius sakė jis.

Anot S. Vagonio, šiuo metu nekilnojamojo turto rinka yra ne mažiau aktyvesnė, nei praėjusiais metais.

„Paėmus visus metų mėnesius nuo sausio iki rugpjūčio, mes, pavyzdžiui, butų ir namų sektoriuose, vis dar matome augimą. Tik nuo gegužės mėnesio, kai pirmą kartą fiksuotas mažėjimas, galima teigti, jog augimas yra minimalus – jis prilygsta praėjusių metų rezultatams su nedideliu prieaugiu. Tai reiškia, kad rinka išlieka aktyvi. Sandorių kiekis yra pakankamas, kad kainų lygis liktų stabilus ir gal net šiek tiek kiltų į viršų”, – BNS Plius sakė jis.

„Ober-Haus” eksperto teigimu, metų pradžioje intensyviai didėjęs NT sandorių skaičius kai kuriems rinkos dalyviams paliko įspūdį, jog kyla naujas bumas. S. Vagonis sako, jog tai neramino.

„Todėl gerai, kad (sandorių skaičius – red. past.) po truputį mažėja, bet ne tiek, jog rezultatai būtų prastesni nei pernai”, – sakė jis.

Paklaustas, ką prognozuotų likusiai metų daliai, S. Vagonis tvirtino, jog NT sandorių rezultatai šiemet nenusileis praėjusiems metams.

„Jei šis ruduo būtų mažiau aktyvus ir sandorių kiekis sumažėtų, lyginant su pernai, tuomet prieaugis, kuris buvo suformuotas metų pradžioje, išnyktų. Rinkos tendencijoms iki metų galo yra dvi skirtingos versijos: viena, kad vadinamoji euro euforija prasidėjo gerokai anksčiau, tai reiškia, kad kam buvo aktualu pirkti iki euro, tie nelaukė lapkričio ar gruodžio. Tačiau jeigu neprojektuosime kokių nors karo veiksmų, Lietuvos ekonomika auga, žmonių perkamoji galia didėja, todėl susidomėjimas nekilnojamuoju turtu nemažėja ir rinka toliau turėtų likti stabili ir nedideliais tempais augti”, – BNS Plius sakė jis.

Vis dėlto, analitiko teigimu, dabartinis Rusijos ir Ukrainos konfliktas, šalių viena kitoms pritaikytos sankcijos, kol kas NT rinkai neatnešė didelių pokyčių.

„Niekada negali nuspėti rinkos: viskas atrodo lyg ir gerai, bet štai atsiranda konfliktas ar kas nors panašaus. Savo laiku tai buvo ES problemos su Graikija, dabar vėlgi užsienio investuotojai mus stebi su nerimu. Tačiau dabar nėra tokia stadija, kad žmonės atidėliotų dėl to svarbius dalykus. Jie tarpusavyje apie tai pakalba, bet, kad tai būtų motyvacija atidėti NT įsigijimą – taip nėra”, – tvirtino jis.

„Višinskio kalnas“ – tai naujas mažaaukštės statybos daugiabučio projektas vienoje vaizdingiausių Vilniaus miesto dalių, Senamiesčio seniūnijoje. 4 aukštų pastatas iškils gamtos apsuptoje P. Višinskio gatvėje. Tausojančios ir integruotos architektūros projekte gyventojai galės rinktis jaukius, nedidelės kvadratūros, itin patogaus išplanavimo butus. Projektą įgyvendinančios bendrovės BUVIS investicijos siekia daugiau nei 6 milijonus litų.

„Šis nedidelės apimties projektas rinkai siūlo tik mažos kvadratūros butus senamiestyje, pro kurių langus atsiveria nuostabi Vilniaus panorama. Svarbiausia, kad projekto kainodara yra iš tiesų konkurencinga: sunkų būtų šiuo metu rinkoje rasti naujos statybos projektą, kuris būtų įgyvendinamas senamiesčio pašonėje, su įstabiu vaizdu ir apie 6000 litų už kvadratinį metrą. Be to, statytojams potencialiems pirkėjams, esant erdvesnio būsto poreikiui, palieka galimybę sujungti atskirus butus“, – kalba Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas. „Višinskio kalnas“ projekte parduodami butai yra 2-3 kambarių, kurių plotai svyruoja nuo 34 iki 48 m2. Mažaaukštės statybos name iš viso bus įrengti vos 32 butai. Automobilių stovėjimo vietos – po namu įrengtoje aikštelėje, iš kurios savo būstą galima bus pasiekti liftu.

Pro didelius buto langus maksimaliai atsiveria nuostabūs vaizdai į Vilniaus senamiestį ir lietuviškąjį Monmartrą – Užupį. Kaimynystėje – mažaaukštė statyba. Ypač aukšta sienų, langų ir stogo šiluminė varža. Nauja, papildomą šilumos sulaikymą viduje užtikrinanti langų statymo technologija. Nuosava dujinė katilinė lemia kur kas taupesnį ir komfortiškesnį būsto išlaikymo kaštus, nėra, vadinamojo, gyvatuko mokesčio, šilumos trasos nuostolių.

„Šis projektas turėtų būti itin patrauklus jauniems, ambicingiems specialistams. Viliojančią galimybę atrasti čia jaukų būstą turėtų tiek ir jaunos poros, tiek ir garbaus amžiaus senjorai. Neatmeskime ir investuotojų potencialo – nuosavybė senamiestyje visada turi ir turės savo išliekamąją vertę. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu centre ir senamiestyje butų nuomos pelningumas siekia apie 4,8 proc. Pastovi ir garantuota investicija“, – teigia „Ober-Haus“ atstovas.

Puikus susisiekimas ir patogi miesto centro infrastruktūra. Senamiestis pasiekiamas vos per 5 minutes, 4 minutės- iki Užupio ir 6 minutės – iki Katedros aikštės!
Planuojama „Višinskio kalno“ statybų pabaiga – 2014 m. rugsėjis, pridavimas valstybinei komisijai – 2014 m. spalis