„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 1,1% (liepą metinis augimas siekė 0,8%).

Teigiami butų kainų pokyčiai rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. „Ober-Haus“ duomenimis, sparčiausiai butų kainos augo sostinėje, kur užfiksuotas 0,9% augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 316 Eur (+12 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 2,1%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 14,0% (+162 Eur/m²). Klaipėdoje ir Kaune rugpjūčio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,5% ir 0,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 981 Eur (+5 Eur/m²) ir 941 Eur (+1 Eur/m²). Šiauliuose ir Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį: Šiauliuose – 560 Eur/m², Panevėžyje – 530 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune mažėjo 0,3%, Šiauliuose – 0,4%, Panevėžyje – 0,2%. Tuo metu Klaipėdoje užfiksuotas 0,1% metinis augimas.

„Šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje užfiksuotas teigiamas butų kainų pokytis yra didžiausias nuo 2014 metų pirmojo pusmečio. Nemažą įtaką šiam butų kainų augimui turėjo realizuojami nauji projektai centrinėje miesto dalyje ir prestižiniuose miesto rajonuose, kur naujų butų statybos ypač suaktyvėjusios. Naujos statybos išjudino ir paklausą. Jeigu 2013-2014 metų laikotarpiu centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose (Antakalnyje, Žvėryne, Naujamiestyje) buvo įgyvendinta 19 naujų daugiabučių projektų, tai vien šiais metais bus baigtos apie 30 naujų projektų statybos. Akivaizdu, kad šiuo metu plėtotojai butus gali parduoti brangiau nei prieš keletą metų analogiškuose projektuose esančius butus.“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Visą apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

Po rezultatyvios vasaros būsto rinka toliau išlieka aktyvi ir žada produktyvų rudenį. Išanalizavus pastarojo pusmečio pirkėjų poreikius ir esamą rinkos pasiūlą, matyti, kokiam būstui vilniečiai teikia prioritetą, ko ieško ir ką renkasi. „Nepaisant sėkmingos vasaros būsto pardavimo sektoriuje, įvertinus rinkoje esančių NT objektų skelbiamos kainos ir vertės santykį, matyti, kad Vilniuje dažnu atveju už parduodamą būstą prašoma kaina viršija realią rinkos vertę“,- savo įžvalgomis dalinasi „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.

Ypatingas poreikis jaučiamas kokybiškai įrengtiems naujos statybos butams tiek centre, tiek ir kituose rajonuose, o tokių kainos atžvilgiu nepervertintų būstų rinkoje išties trūksta. „Maždaug 10-20 proc. visų objektų, esančių rinkoje, yra bandoma parduoti bent už penktadaliu didesnę nei rinkos kaina“, pastebi A. Šapoka ir atkreipia dėmesį, jog pardavėjams šiuo atveju svarbu suprasti tai, kad jei kaina bus didesnė bent 5 proc. už realią turto vertę, pirkėjai beveik nesidomės tokiu objektu. O jei dar toks objektas turi bent keletą alternatyvų – panašių konkuruojančių butų, tokio pervertinto būsto pardavimas tampa visai neapibrėžtas laiko atžvilgiu. Taip pat kai kurie pardavėjai apsigauna prašomą aukštesnę būsto kainą pasigrįsdami tuo, kad panašių objektų rinkoje nėra. Ne visuomet alternatyvų nebuvimas yra argumentas kelti kainą. Jei plačiai reklamuojamas turtas nenuperkamas per 4-6 savaites – tai ženklas, kad už prašomą kainą tokio objekto pirkėjams Vilniuje tiesiog nereikia. Žinoma, tokia taisyklė rečiau galioja išties prabangiems ir unikaliems būstams.

Paradoksalu, kad nors skelbimų portaluose pasiūlymų yra lyg ir užtektinai, tačiau nepervertintų ir rinkos kainų rėmuose parduodamų butų antrinėje rinkoje yra ne daugiau nei 10 proc. visų skelbimų. A. Šapokos nuomone, šis rodiklis galėtų būti gerokai didesnis: „Sunku tiksliai pasakyti, kiek rinkai trūksta tokių (nepervertintų) objektų, bet mano supratimu, bent 2 kartus daugiau. Ir visgi šiai dienai pardavėjų atžvilgiu esant tokioms saugioms NT rinkos sąlygoms, šių proporcijų didėjimas, matyt, sunkiai tikėtinas. Gyvybinga ekonominė šalies būklė, atlyginimų augimo ir darbo perspektyvos, žemos palūkanų normos ir apskritai pozityvūs gyventojų lūkesčiai lemia esamas būsto kainas ir likvidumą. Kitaip tariant, šiuo metu nėra jokių prielaidų ar aplinkybių, dėl kurių būstas galėtų apčiuopiamai pigti, mažėti sandorių skaičius, t. y. trauktųsi būsto rinka“.

Aktyviausias ir paklausiausias būsto segmentas Vilniuje šiai dienai yra ekonominės ir vidutinės klasės butai miegamuosiuose rajonuose. „Ober-Haus“ duomenimis, ekonominės klasės butų kainos Vilniuje svyruoja 1 100-1 500 Eur/m², vidutinės klasės – 1500 – 1700 Eur/m², tarp pastarųjų priskiriami tokie naujos statybos kvartalai kaip „Ozo parkas“ ir „Ozo namai“, „Naujamiesčio namai“, „Žvėryno namai“ ir pan. Šiuos butus dažniausiai renkasi jaunos dirbančios poros arba šeimos, keičiančios seną būstą į naują ir ieškančios pilnai išvystytos socialinės infrastruktūros bei nebrangaus buto išlaikymo, kai šildymas siekia iki 50 Eur/mėn. Likvidžiausi yra mažo ploto, 1-2 kambarių, tiek naujos, tiek senos statybos butai, esantys centre – Senamiestyje, Centre, Žvėryne, Užupyje, arba artimesniuose jam rajonuose: Ozo parke, Šiaurės miestelyje, Žirmūnuose, Antakalnyje.

Tuo metu mažiausiai likvidūs Vilniuje yra senos statybos didelio ploto, pavyzdžiui, 4 kambarių, butai miegamuosiuose rajonuose su centriniu šildymu. Jų kainos panašios į 3 kambarių butų ir siekia nuo 48 000 iki 65 000 Eur. Viena tokio nepopuliarumo pagrindinių priežasčių A. Šapoka įvardija brangius išlaikymo kaštus: „Kadangi tokių butų eksploatacija yra labai brangi – šildymas per mėnesį kainuoja 200 – 250 eurų ar netgi daugiau, jį išlaikyti gali ir nori nedaugelis“. Paklaustas, ką patartų susiduriantiems su problema realizuoti tokius butus, „Ober-Haus“ ekspertas sako, kad pirkėjų tikrai neapgausi kažkokiais triukais, todėl norint greičiau parduoti tokį turtą reiktų laikytis bendrų taisyklių: sutvarkyti butą, maksimaliai atlaisvinti erdves nuo nereikalingą baldų ar daiktų, išvalyti; kuo plačiau paskleisti informaciją apie turtą, turėti kokybiškas nuotraukas, nustatyti teisingą kainą, iš anksto paruošti dokumentus pardavimui – tam, kad netektų delsti atsiradus pirkėjui.

Nuo metų pradžios augantis namų pardavimo sandorių skaičius liepos mėnesį pasiekė seniai matytas aukštumas – Vilniuje buvo parduoti net 110 individualūs namai. „Ober-Haus“ duomenimis, lyginant šių metų sausio-liepos mėnesių rezultatus su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu, namų sandorių skaičius išaugo 18%. Pastebimas itin aktyvus pirkėjų susidomėjimas 130 – 170 m² namais iki 180 000 – 200 000 Eur periferinėse Vilniaus miesto dalyse – Bendorėliuose, Riešėje, Pavilnyje, Nemenčinės plente ir kt.Anot A. Šapokos, tokiam aktyvumui įtakos turėjo du aspektai, vienas jų – pagerėjusi ekonominė situacija, pirkėjai sugeneravo reikiamą pinigų sumą ne tik tokio turto įsigijimui, bet ir išlaikymui. Antra, smulkieji NT plėtotojai pasiūlė rinkai daugiau patrauklių objektų, o ši, greitai sureagavusi, juos įsisavino. „Tokius namus perka jaunos šeimos, kurios jau turi vaikų, ieško ramybės užmiestyje, bet kartu ir nenori atitrūkti nuo miesto, todėl labiausiai domimasi namais, esančiais lengvai ir greitai pasiekiamoje centrą vietoje“, – pastebi A. Šapoka.

Kalbant apie artėjančio rudens prognozes, rinkos aktyvumo rodikliai turėtų būti panašūs kaip ir šiuo metu, tuo labiau, kad ruduo – istoriškai vienas aktyviausių metų sezonų. Kadangi pirkėjų poreikiai trumpuoju laikotarpiu iš esmės nesikeičia, aktyviausias segmentas, kaip ir iki šiol, išliks ekonominės ir vidutinės klasės nedidelio ploto butai. Būsto kainos turėtų taip pat išsilaikyti tame pačiame lygyje, nebent rudenį padidėsiantis pirkėjų aktyvumas gali turėti įtakos senos statybos nedidelių butų miegamuosiuose rajonuose kainoms. Dėl šiuo metu esančios mažos pasiūlos šių butų kainos gali šiek tiek kilti.

Kontaktinis asmuo:
Audrius Šapoka
„Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas

Tel. +370 5 250 74 00
Mob. +370 645 59 337

Vilniuje steigiami dideli nauji tarptautinių kompanijų paslaugų centrai bei jau veikiančių žinomų įmonių plėtra biurų rinkai suteikė išties galingą postūmį, savo apžvalgoje skelbia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“. Matydami sparčiai mažėjantį laisvų patalpų kiekį moderniuose verslo centruose ir vis naujas užklausas dėl didesnio ploto patalpų, plėtotojai nedelsė ir rinkai pateikė išties daug projektų. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 55 paslaugų centrai, drauge įdarbinantys apie 11 000 darbuotojų. Nemaža dalis kompanijų vis dar plečiasi ir per ateinančius metus ketina savo kolektyvus praplėsti dar 2 000 specialistų. Vidutiniškai tokių įmonių darbuotojams tenka 7-10 m² naudingo biurų ploto, tad norint įkurdinti apie 2 000 specialistų, gali reikėti apie 15 000-20 000 m² naudingo biurų ploto.

Todėl vien per 2015 metus sostinėje bus baigti statyti šeši nauji verslo centrai, kuriuose bendras naudingas biurų plotas sudarys 38 000 m². Tačiau tai nėra itin didelis pasiūlos šuolis, palyginus su 2008-2009 metų laikotarpiu, kuomet rinkoje per du metus buvo pasiūlyta net 158 000 m² modernaus biurų ploto. 2016 metais Vilnius tikrai turės ką pasiūlyti ieškantiems modernių biurų – tuo metu turėtų būti baigti dar šeši nauji verslo centrai, kuriuose planuojama įrengti net 100 000 m² naudingo biurų ploto.

Lietuvoje naujai kuriamų paslaugų centrų akiratyje dažniausiai yra du didžiausi šalies miestai – Vilnius ir Kaunas – kurie gali pasiūlyti pakankamą kiekį kvalifikuotos darbo jėgos, patogią infrastruktūrą ir įvairias modernių biurų pasirinkimo galimybes. Kaune tokios kompanijos kaip „Callcredit“, „Intermedix“, „Nielsen & Nielsen“, „Bentley Systems“ jau įkūrė savo paslaugų centrus. Tačiau spartesniam paslaugų centrų kūrimuisi Kaune trukdo modernių biuro pasiūlos trūkumas. „Kaunas negalėjo ir šiuo metu realiai negali pasiūlyti didesnių ir racionaliai suplanuotų patalpų tokiems paslaugų centrams, todėl akivaizdu, kad dalis investuotojų pasirinko Vilnių“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Dažnu atveju svarbu ne tik kur įsikurs paslaugų centro darbuotojai, tačiau kokios yra biuro plėtros galimybės ateityje. „Paslaugų centrų plėtra dažniausiai yra planuojama etapais, todėl itin svarbu, kur link galės plėstis jau veikiantis centras – ar tame pačiame pastate, ar šalia planuojamuose plėtoti pastatuose, ar tik kitoje miesto vietoje“, – pastebi S. Vagonis. Akivaizdu, kad Kaune, palyginus su Vilniumi, esamų ir planuojamų biuro projektų pasiūla yra itin skurdi, todėl pritraukti naujų investuotojų į antrą pagal dydį miestą yra sudėtingiau nei į sostinę.

Klaipėdos biurų rinkai trūksta tarptautinių kompanijų plėtros

Šių metų viduryje laisvų biuro patalpų lygis Vilniuje sudarė 4,4% ir siekia 23 050 m². Pastebėtina, kad šiuo metu naujos biuro patalpos yra greitai įsisavinamos jau projektų statybos metu ir laisvų patalpų lygio šuolis rinkoje yra fiksuojamas nebent išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo pilnai užbaigtos biurų pastato statybos šalia Ukmergės g. Iš „Šiaulių banko“ pastatą įsigijęs „Invalda privatus kapitalas“ per trumpą laiką baigė pastato įrengimo darbus ir jį pristatė rinkai, todėl pirmąjį šių metų ketvirtį jis buvo tuščias ir laisvų patalpų lygis Vilniuje ūgtelėjo nuo 3,9% (2014 metų pabaigoje) iki 4,9% (2015 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje). Tačiau ilgesnį laiką plėtojami verslo centrai turi pakankamai laiko surasti nuomininkus dar iki statybų pabaigos. Vieni pastatai duris atveria dar turėdami šiek tiek laisvų patalpų, tačiau atsiranda iki šiol rinkai nebūdingų pavyzdžių, kuomet pastatai pilnai išnuomojami dar tik įpusėjus statyboms, pvz., verslo centras „UNIQ”.

Kaune ir toliau fiksuojami žemi laisvų biuro patalpų lygio rodikliai. „Ober-Haus“ duomenimis, nors per pirmąjį 2015 metų ketvirtį šis rodiklis išaugo nuo 1,3% iki 5,7%, tačiau per antrąjį ketvirtį sumažėjo iki 4,2% irsudaro kiek daugiau nei 3 800 m². 2015 metų pradžioje telekomunikacijų bei nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Mikrovisatos valda“ įgyvendino 3 600 m² bendro ploto verslo centro statybas Savanorių prospekte, tačiau patalpų nuomos tempas šiame pastate nebuvo toks spartus kaip tikėtasi, tai ir lėmė ūgtelėjusį laisvų patalpų lygį šių metų pradžioje. Šiuo metu ruošiamasi vieno didžiausių biurų projektų įgyvendinimui Kauno mieste – koncernui SBA priklausanti įmonė įsigijo K. Donelaičio g. esantį „Pramprojektas“ pastatą, kurį rekonstravus, planuojama rinkai pasiūlyti ne mažiau kaip 10 000 m² aukščiausios klasės biuro patalpų. Pasak S. Vagonio, šio stambaus projekto įgyvendinimas parodys, ar Kaunas išties yra patrauklus didesnio ploto ieškančioms įmonėms.

Tuo metu Klaipėdoje laisvų biuro patalpų kiekis ir toliau išlieka itin aukštas ir šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje siekė 19,1%. Lyginant su Kaunu ir Vilniumi, aukštas laisvų patalpų lygis iliustruoja, kad Klaipėdoje trūksta ne tik užsienio kompanijų plėtros, bet ir vietos įmonių indėlio. Didelė dalis laisvų patalpų kiekio tenka „Vitės“ verslo centrui – 2009 metais atidarytas didelis modernus verslo centras, turintis virš 10 000 m² biurų ploto, iki šiol neužpildė laisvų biuro patalpų. Nepaisant to šiuo metu vykdoma Minijos g. esančio pastato rekonstrukcija, po kurios 2016 metų pradžioje rinkai bus pasiūlyta apie 2 000 m² nuomojamo ploto.

Pilną apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Raimondas Reginis
„Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas

Tel. 8 5 210 97 29
Mob. 8 699 73 377

Stabiliai augantis gyventojų vartojimas Baltijos šalyse ir toliau skatina tolimesnę prekybinių patalpų plėtrą tiek šalių sostinėse, tiek kituose regionuose. Vertinant prekybinio ploto pasiskirstymą pagal šalis bei jų regionus, matyti tam tikros tendencijos iš esmės padiktuotos gyventojų kiekiu bei jų perkamąja galia. Tradiciniai regioninės ir vietinės reikšmės prekybos centrai koncentruojasi stipriausiuose šalių regionuose bei jų miestuose. Naujausioje nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ prekybos patalpų apžvalgoje skelbiama, kad įvertinus bendrus Baltijos šalių rodiklius, matyti, jog nepralenkiamu lyderiu išlieka Estija.

Skaičiuojant tik tuos prekybos centrus, kurie pirkėjams siūlo įvairų prekių ir paslaugų pasirinkimą (ne mažiau kaip 10 skirtingų nuomininkų) bei yra didesnio ploto (ne mažiau kaip 4 000 m² naudingo ploto), bendras plotas Lietuvoje sudaro 1 308 000 m², Estijoje – 988 000 m², Latvijoje – 827 000 m². Tačiau skaičiuojant prekybinį plotą tenkantį 1 000-iui šalies gyventojų, matyti kur kas didesnis skirtumas tarp Baltijos šalių valstybių: Estijoje 1 000-iui gyventojų tenka 751 m² prekybinio ploto, Lietuvoje – 444 m², o Latvijoje – 413 m².

Vertinant tik didžiausių ir svarbiausių šalių regionų statistiką, Estijos Harju apskrityje (kartu su Talinu ir kitais miestais), kurioje gyvena apie 43% visų šalies gyventojų, 1 000-iui tos apskrities gyventojų tenka net 1 026 m² prekybinio ploto. Tuo metu Rygos rajone (kartu su Ryga, Jūrmala ir kitais miesteliais) gyvena apie 46% šalies gyventojų, kuriems tenka 691 m² modernaus prekybinio ploto. Lietuvoje didžiausia yra Vilniaus apskritis, joje gyvena apie 27% šalies gyventojų. Visgi lyginant su pagrindiniais Estijos ir Latvijos regionais, čia prekybinio ploto tenkančio 1 000-iui gyventojų yra mažiausiai ir šis rodiklis siekia 652 m².

Tolygi prekybos centrų gausa visuose Estijos ir Lietuvos didmiesčiuose

Estija, kaip prekybinių patalpų pasiūlos lyderė, pirmauja pagal tenkantį kiekį gyventojui ne tik gausiausiai gyvenamojoje apskrityje, bet ir likusioje šalies dalyje. Prekybos centrų gausa gali pasigirti ir likę didesni Estijos šalies miestai – Tartu, Narva, Pernu – kuriuose modernus prekybinis plotas tenkantis 1 000-iui gyventojų siekia 1 000-1 700 m². „Tačiau statistika ne visada parodo realią situaciją, kadangi dažnai patys miestai ir juose esantys prekybos centrai tampa regioniniais ar rajonų traukos centrais, kuriuose apsiperka ne tik jų gyventojai, bet ir atvykstantys turistai iš kitų šalių“, – pastebi Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Pavyzdžiui, Estijos kurortinis miestas Pernu yra išsidėstęs pusiaukelėje tarp Rygos ir Talino, ir sulaukia nemažai pirkėjų iš pravažiuojančio srauto. Taip pat Pernu ir jos apskrityje yra nemažai vasarnamių, kurių gyventojai vasaros metu neturi didesnių pasirinkimo galimybių ir apsipirkti vyksta būtent į šios apskrities centrą.

Likusioje Lietuvoje dalyje, išskyrus Vilniaus apskritį, prekybinio ploto pasiūla 1 000-iui gyventojų nusileidžia Estijos rodikliams, tačiau atskiruose šalies miestuose prekybinio ploto pasiūla yra ne tiek jau daug mažesnė ir lenkia net Vilniaus rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose tradicinių ir kitų prekybos centrų pasiūla 1 000-iui gyventojų tenka labai panašiai ir sudaro apie 1 100 m², Vilniuje šis rodiklis siekia 946 m², o Panevėžyje mažiausiai – 620 m².

„Mažėjantis gyventojų skaičius Lietuvoje, skatina plėtotojus imtis naujų projektų tik didžiausiuose šalies miestuose, kurie prekybos centrų valdytojams garantuoja pakankamą ne tik vietinių pirkėjų srautą, bet ir pritraukia lankytojus iš viso regiono ar kaimyninių šalių“, – teigia S. Vagonis. Todėl didesni projektai plėtojami ir planuojami tik Vilniaus ir Kauno miestuose: šalia „IKEA“ statomas „Nordika“ prekybos centras Vilniuje, kuris greitu laiku pasiūlys virš 35 000 m² prekybinio ploto, taip pat vyksta „DomusPro“ prekybos centro plėtra bei baigiamas statyti virš 5 000 m² prekybos centras šalia Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankirtos, tuo metu Kaune ruošiamasi prekybos centro „Mega“ plėtrai, po kurios šis centras taps antru pagal dydį prekybos centru Lietuvoje.

Mažėjantis gyventojų skaičius Latvijos didmiesčiuose atbaido plėtotojus

Jeigu Lietuvos ir Estijos didžiausi miestai tikrai gali pasigirti nemažu kiekiu modernaus prekybinio ploto, tai Latvijos didmiesčiai, išskyrus Rygą, demonstruoja mažesnius rodiklius. Mažėjantis gyventojų skaičius bei didelė gyventojų koncentracija Rygos regione, nesuteikia plėtotojams didesnių plėtros perspektyvų net ir didesniuose miestuose. „Ober-Haus“ duomenimis, antrame, trečiame ir ketvirtame pagal dydį Latvijos miestuose modernus prekybinis plotas 1 000-iui gyventojų siekia pastebimai mažiau nei, pavyzdžiui, penktame pagal dydį Lietuvos mieste Panevėžyje: Daugpilyje – 574 m², Liepojoje – 380 m² ir Jelgavoje – 612 m².

Net Rygoje – pačiame didžiausiame ir aktyviausiame Latvijos regione – plėtotojai neskuba plėtoti naujų projektų, nors potencialių vietų ir projektų rinkai pristatyta išties daug. Šiuo metu rinkai pristatyti bent 7 nauji ir plėtros projektai, kurie rinkai teoriškai galėtų pasiūlyti virš 200 000 m² prekybinio ploto. S. Vagonio nuomone, plėtotojai nėra tikri dėl sėkmingos naujų prekybos taškų veiklos ir greičiausiai per artimiausius kelis metus pamatysime nebent jau esamų ir sėkmingai veikiančių prekybos centrų plėtrą.

Tuo tarpu prekybinio ploto lyderis Estija ir šalies sostinė Talinas nežada sustoti. Šiuo metu Taline ir jo apylinkėse plėtojami net 6 prekybos centrai, kurie iki 2017 metų vidurio rinkai pasiūlys dar 110 000 m² prekybinio ploto. „Estija pateisina ekonomiškai stipriausios Baltijos šalies statusą ir sėkmingos plėtros atveju galbūt galėtų labiau paskatinti Latvijos ir Lietuvos plėtotojus. Vis dėlto kvadratinių metrų kiekis negali būti esminis rodiklis ir tolimesnė plėtra turėtų būti vykdoma tik gerai įvertinus perkamosios galios realijas ir perspektyvas konkrečiuose šalių regionuose, miestuose ar jų rajonuose“, – teigia S. Vagonis.

Pilną apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Raimondas Reginis
„Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas

Tel. 8 5 210 97 29
Mob. 8 699 73 377

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 0,8% (birželį metinis augimas siekė 0,6%).

Teigiami butų kainų pokyčiai liepos mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. „Ober-Haus“ duomenimis, sparčiausiai butų kainos augo sostinėje, kur užfiksuotas 0,5% augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 304 Eur (+6 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 1,6%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 13,0% (+150 Eur/m²). Klaipėdoje ir Šiauliuose liepos mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 976 Eur (+1 Eur/m²) ir 560 Eur (+1 Eur/m²). Tuo tarpu Kaune ir Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį: Kaune – 940 Eur/m², Panevėžyje – 530 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune mažėjo 0,1%, Klaipėdoje – 0,3%, Šiauliuose – 0,4%. Tuo tarpu Panevėžyje užfiksuotas 0,1% metinis augimas.

„Antrasis šių metų pusmetis žada būti iš ties aktyvus Lietuvos būsto rinkoje. Po rezultatyvaus birželio mėnesio, fiksuojami dar geresni rodikliai. Butų sandorių liepos mėnesį Lietuvoje sudaryta net 10% daugiau nei birželį. Butų sandorių augimas buvo fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose, o Vilniaus liepos rezultatai pranoko 2014 metų mėnesinį vidurkį net 15%. Gausios naujų daugiabučių statybos šalies sostinėje įkvėpė rinką, kuri neturėtų sustoti ir antrojoje metų pusėje.“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Taline butų kainos mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės

„Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų liepos mėnesį Rygoje butų kainų indekso liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 050 Eur/m². Lyginant šių ir pernai metų liepos mėnesių butų kainų pokyčius, Rygoje butų kainos per metus sumažėjo 0,4% (liepos mėnesį metinis butų kainų augimas buvo 0,2%). Šių metų sausio–liepos mėnesiais butų pardavimo sandorių skaičius Latvijos sostinėje buvo 15% mažesnis nei tuo pačiu metu 2014 metais.

Tuo metu Taline jau ketvirtas mėnuo iš eilės fiksuojamas butų kainų mažėjimas: Estijos sostinėje butų kainų indekso liepos mėnesio reikšmė krito 2,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 504 Eur/m², toliau išlikdama aukščiausia tarp Baltijos valstybių sostinių. Nepaisant to, per metus, palyginus su 2014 metų liepos mėnesiu, metinis butų kainų pokytis buvo teigiamas ir augimas siekė 4,4%. „Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų sausio–liepos mėnesiais butų pardavimo sandorių skaičius Taline siekė 4 958 ir tai yra 16% daugiau nei tuo pačiu metu pernai metais.

OHBI apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Raimondas Reginis
„Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas

Tel. 8 5 210 97 29
Mob. 8 699 73 377

Nuo metų pradžios, iškart po euro įvedimo, Šiaulių miesto ir regiono nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo juntamas sąstingis. Žmonės neskubėjo leisti naujai pasirodžiusios valiutos ir labiau tyrinėjo vietinę rinką, lygino kainas litais ir eurais, tad sandorių metų pradžioje buvo nedaug. „Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų I pusmetį būsto (butų ir namų) sandorių skaičius Šiauliuose buvo 22% mažesnis nei tuo pačiu metu 2014 metais. Daugiausia pirko tie, kuriems NT buvo būtinas – sukūrė naujas šeimas ar keitė būstą iš mažesnio į didesnį. Tuo metu kita svarbi potencialių pirkėjų grupė, perkantys NT investicijai, buvo pasyvūs ir tik stebėjo pokyčius rinkoje. „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis pastebi, kad Šiaulių mieste 2014 metais NT, kaip investiciją, daugiausiai rinkosi užsienyje gyvenantys lietuviai ir Šiauliuose dirbantys automobilių prekeiviai. Deja, šiemet automobilių rinkai aprimus, pastarasis pirkėjų segmentas nebeskuba investuoti į NT.

Po euro įvedimo butų kainos Šiauliuose išliko nepakitusios, palyginti su 2014 metų pabaiga. Tad prasidėjus antrajam metų ketvirčiui, NT rinka šiek tiek atsigavo ir žmonės pradėjo kiek aktyviau pirkti ar investuoti į NT. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje vidutinės senos statybos butų kainos Šiaulių miegamuosiuose rajonuose siekė 500 Eur/m², naujos statybos su daline apdaila – 780 Eur/m².

Lyginant butų nuomos kainas su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu Šiauliuose užfiksuotas apie 5% kainų augimas.„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu dviejų kambarių buto nuomos kaina gyvenamuosiuose Šiaulių rajonuose svyruoja 85-175 Eur/mėn., o centrinėje miesto dalyje – 100-250 Eur/mėn.

Pasak L. Juozaičio, Šiaulių miestas naujos statybos butų pertekliumi šiai dienai nėra „persotintas“. 2015 metais statomas tik vienas daugiaaukštis gyvenamasis namas centrinėje miesto dalyje. Šio 27 butų namo statybų pabaiga planuojama jau šių metų rugpjūčio mėnesį. Kitas pirkėjams siūlomas naujos statybos daugiabutis iš ankstesnės 2013-2014 metų statybos turi 23 butus, dalis butų vis dar laisvi ir yra pardavinėjami. NT ekspertas mano, kad pardavimas užtruko dėl šiame daugiabutyje įrengtų ganėtinai didelio ploto butų (~80 m²), kurie yra mažiau paklausūs tarp pirkėjų. Ir priduria, kad šiuo metu Šiauliuose paklausiausi yra mažesnės kvadratūros 2 kambarių butai pietinėje ir centrinėje miesto dalyse.

Nepaisant to, kad individualių namų kainos pirkėjams dabar yra itin palankios, kadangi dar nepasiekė kainų lygio, buvusio prieš 2009-2011 metų NT krizę, anksčiau gan aktyvus buvęs gyvenamųjų namų pardavimas, šiai dienai yra daug mažesnis. „Ober-Haus“ duomenimis, individualių namų kainos yra kritusius apie 50%, palyginti su 2007-2008 metais

Žemės sklypai perkami taip pat vangiai, dabar kaip ir visą NT žmonės dažniausiai perka nebent savo reikmėms, o investiciniai žemės sklypų pirkimai visiškai sustoję. „Anksčiau pirkėjai pirkdavo žemes hektarais, juos skaidydavo ir pardavinėdavo atskirais mažais namų valdos sklypeliais, dabar tokių investicijų yra gerokai mažiau“, – pastebi L. Juozaitis.

„Šiuo metu Šiaulių NT rinka yra sveikai aktyvi, džiugu, kad žmonės nors ir po truputį, bet investuoja į NT. Kadangi Šiauliuose NT objektų perteklius nejuntamas, o kainos yra stabilios, manome, kad be didesnių pokyčių rinka išliks stabili iki metų pabaigos“, – teigia L. Juozaitis.

Kontaktinis asmuo:
Linas Juozaitis
„Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas

Tel. +370 41 39 90 63
Mob. +370 687 49 720

2015 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos būsto rinka įsibėgėjo. Nors metų pradžia didesnio sujudimo rinkoje tikrai nežadėjo, tačiau šių metų birželio mėnesio rezultatai rinką nuteikė didesniam optimizmui. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 52% daugiau namų ir 23% daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su pirmuoju 2015 metų ketvirčiu. 2015 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 820 namų ir 2 350 butų sandorių. Žinoma, tradiciškai metų pradžioje būsto rinkos aktyvumas yra pats mažiausias, tačiau antrojo šių metų ketvirčio rezultatai yra išties neblogi. Nors palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu bendras būsto sandorių kiekis Lietuvoje yra mažesnis 12%, tačiau jis identiškas 2013 metų rodikliams, kuomet rinka taip pat buvo aktyvi. O šių metų birželio mėnuo būsto sektoriuje gan netikėtai buvo itin aktyvus – sudarytų butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis Lietuvoje yra didžiausias šiais metais.

„Nepaisant geopolitinių iššūkių, bendra šalies ekonominė situacija išlieka teigiama, o tai ir toliau skatina tiek viso statybos sektoriaus, tiek būsto poreikio stabilų augimą. Tikėtina, kad geresnius būsto rinkos aktyvumo rodiklius taip pat galėjo nulemti ir numatomi Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie turėjo įsigalioti jau nuo šių metų liepos mėnesio.“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Anonsuotas skolinimosi sąlygų sugriežtinimas galėjo dalį potencialių pirkėjų paskatinti įsigyti būstą jau iki šios datos. Tačiau vargu ar tai buvo esminis veiksnys lėmęs būsto sandorių šuolį birželio mėnesį, kadangi paties Lietuvos banko vertinimais, jei šie planuojami nuostatų pakeitimai būtų galioję 2014 metais, įvertinus galimas paskolų charakteristikų modifikacijas, visą norimą paskolos sumą būtų gavę 99 iš 100 klientų. Taip pat nereikia pamiršti, kad didžioji dalis būsto Lietuvoje visgi yra įsigyjama nuosavomis lėšomis. Šiuo metu jau paskelbta, kad Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai šiemet įsigalios ne nuo liepos, bet nuo lapkričio mėnesio, todėl vasarą ir rudenį iš dalies potencialių pirkėjų galima tikėtis greitesnio apsisprendimo dėl būsto įsigijimo. Tačiau vargu ar įmanoma tikėtis dar aktyvesnės rinkos, kadangi šių nuostatų pasikeitimai labiausiai motyvuotų jaunus žmones (amžius apie 25 metus), kurie tikisi pasiskolinti ilgesniam nei 30 metų laikotarpiui.

 Visuose Lietuvos didmiesčiuose fiksuojamas būsto sandorių augimas

Potencialūs pirkėjai ir toliau gali tikėtis stabilių būsto pardavimo kainų – šalies didmiesčiuose didesnių pokyčių nėra fiksuojama ir mažai tikėtina, kad pamatysime tai artimiausiu metu. Po neigiamų kainų pokyčių, kurie buvo fiksuojami šalies didmiesčiuose 2014 metų pabaigoje, bendra kainų kreivė vėl po truputį kyla aukštyn tik šalies sostinėje. „Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 1,2%, o vidutinė buto kaina išaugo iki 1 298 Eur/m² (+15 Eur/m²).Tuo tarpu per tą patį laikotarpį Panevėžyje butų kainos ūgtelėjo 0,1% ir vidutinė kaina ūgtelėjo iki 530 Eur/m² (+1 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinės kainos antrojo ketvirčio pabaigoje atitinkamai siekė 940 Eur/m², 975 Eur/m² ir 559 Eur/m².

 Kadangi antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, visuose šalies didmiesčiuose buvo fiksuojamas visų rūšių būsto sandorių augimas, tai nenuostabu, kad ir naujos statybos butų realizacijos rodikliai antrąjį ketvirtį buvo geresni. Vilniuje šiais metais planuojamos baigti apie 3 900 naujų butų statybos ir tai yra 37% daugiau nei jų buvo pastatyta per 2014 metus. S. Vagonio nuomone, šis ženklus pasiūlos šuolis neturėtų stebinti rinkos dalyvių, kadangi pakankamai sveika ir aktyvi sostinės būsto rinka skatina plėtotojus naudotis aktyvios rinkos teikiamomis galimybėmis. O pardavimo tempai Vilniuje per šių metų antrąjį ketvirtį tai patvirtina. Vilniuje per balandį, gegužę ir birželį buvo realizuoti 797 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra beveik 5% mažiau nei prieš metus, tačiau 18% daugiau nei jų buvo realizuota per 2015 metų pirmąjį ketvirtį. Ir tai yra aukščiausias rodiklis per paskutinius tris ketvirčius.

Kaune ir Klaipėdoje per antrąjį 2015 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti atitinkamai 85 ir 61 butas jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Palyginti su pirmuoju 2015 metų ketvirčiu, Kaune jų realizuota 10% mažiau, o Klaipėdoje – 7% daugiau. Naujų projektų šiuose miestuose pavyzdžiai rodo, kad rinkoje pristatyti nauji daugiabučiai dažniausiai sulaukia nemažo susidomėjimo iš potencialių pirkėjų. Kauno ir Klaipėdos gyventojai vangiai domisi jau anksčiau pastatytais ir dar neparduotais butais, todėl naujai plėtojami projektai vilioja pirkėjus nauja koncepcija, vieta ar patrauklesnio suplanavimo butais. 2015 metais Kaune planuojamos baigti apie 270 naujų butų statybos daugiabučiuose namuose.

Nors antrąjį šių metų ketvirtį fiksuojamas nežymus neparduotų butų skaičiaus augimas jau pastatytuose daugiabučiuose, tačiau tai jau trečiasis ketvirtis iš eilės, kai stebima tokia tendencija. 2015 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Vilniuje neparduotų naujos statybos butų (jau pastatytuose daugiabučiuose) yra 1 138, Kaune – 420 butų, Klaipėdoje – 679 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – 35 naujos statybos butai. Didžiausias laisvų butų ūgtelėjimas per pastarąjį ketvirtį fiksuojamas Vilniuje (beveik 5%), tačiau įvertinus itin gausias statybų apimtis šiame mieste, toks augimas tikrai nėra ženklus. „Iš esmės visuose baigtuose daugiabučių projektuose lieka neparduotų butų, todėl baigiami projektai ir toliau augins neparduotų butų krepšelį sostinėje. Tačiau reikia atsiminti, kad dažniausiai projektuose lieka neparduoti ne tokie patrauklūs ar populiarūs butai – didesnio ploto ar neracionalaus suplanavimo, tad natūralu, kad jų realizacija gali užtrukti šiek tiek ilgiau. O finansiškai stiprūs plėtotojai gali leisti sau likusius butus pardavinėti ilgiau, net ir iš esmės nemažindami tokių butų kainų.“, – teigia S. Vagonis.

Pilną apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 0,6% (gegužę metinis augimas siekė 0,7%).

Teigiami butų kainų pokyčiai birželio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje ir Panevėžyje. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje kainos ūgtelėjo 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 298 Eur (+4 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 1,2%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 12,5% (+144 Eur/m²). Panevėžyje birželio mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 530 Eur (+1 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje ir Šiauliuose užfiksuotas 0,1% kainų sumažėjimas ir vidutinė kaina atitinkamai smuktelėjo iki 975 Eur/m² (-1 Eur/m²) ir 559 Eur/m². Kaune butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir gegužės mėnesį – 940 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune augo 0,4%, o Panevėžyje – 0,1%. Klaipėdoje ir Šiauliuose tuo pačiu laikotarpiu kainos mažėjo atitinkamai 0,4% ir 0,5%.

„Šių metų birželio mėnuo gan netikėtai buvo itin aktyvus butų sektoriuje – sudarytų butų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis Lietuvoje yra didžiausias šiais metais. Palyginti su geguže, butų sandorių kiekio augimas fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose (priklausomai nuo didmiesčio augimas sudarė nuo 8% iki 25%). Didžiausias sandorių augimas užfiksuotas sostinėje, todėl nenuostabu, kad šiame mieste fiksuojamas ir didžiausias butų kainų pokytis. Vilniuje tai jau penktas mėnesis iš eilės su teigiamais pokyčiais. Tuo tarpu kituose šalies didmiesčiuose ryškesnių kainų pokyčių dar nematyti.”,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pirmąjį metų pusmetį Baltijos šalių sostinėse butų sandorių kiekis augo tik Taline

„Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų birželio mėnesį Rygoje butų kainų indekso birželio mėnesio reikšmė nepakito ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 049 Eur/m^². Tuo pačiu laikotarpiu Taline užfiksuotas 0,2% kainų sumažėjimas, tačiau vidutinė buto kaina šiame mieste ir toliau išlieka aukščiausia tarp Baltijos valstybių sostinių – 1 543 Eur/m².

Lyginant šių ir pernai metų birželio mėnesių butų kainų pokyčius, Taline butų kainos per metus augo 8,1%, tuo metu Vilniuje ir Rygoje metinis butų kainų augimas siekė atitinkamai 1,2% ir 0,2%.

„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų sausio–birželio mėnesiais butų pardavimo sandorių skaičius Taline siekė 4 215 arba 15% daugiau nei tuo pačiu metu 2014 metais. Tuo tarpu Vilniuje sandorių skaičius mažėjo iki 18% (4 282 butų sandoriai), o Rygoje iki 17% (3 720 butų sandorių) lyginant su tuo pačiu periodu 2014 metais.

Visą apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

2015 metų pradžioje Kauno mieste ir rajone nekilnojamojo turto (NT) rinkoje ryškių pasikeitimų neįvyko. Sandorių kiekis, lyginant su praeitų metų pirmu ketvirčiu, sumažėjo, tačiau ne taip stipriai, kaip buvo prognozuota dėl euro įvedimo. „Pirkėjai aktyvūs ir juos šiuo metu labiausiai domina ekonominės klasės būstas – mažos kvadratūros 45-65 m² butai ir 65-80 m² kotedžai“,- apie esamą NT paklausą Kauno mieste pasakoja Saulius Umbrasas, „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas. Taip pat pastebimas susidomėjimas naujos statybos 150-200 m² namais su nedideliais 4-8 arų žemės sklypais. Šis pirkėjų segmentas nors ir įsigiję nedidelius sklypus, visgi stato didesnės kvadratūros namus kiemo erdvės sąskaita.

Kainos gyvenamojo sektoriaus rinkoje pora metų iš eilės išlieka stabilios, išskyrus senos statybos ekonominės klasės būstą. 2015 metų antro ketvirčio duomenimis, naujos statybos ekonominės klasės būstas su daline apdaila kainuoja nuo 650 Eur/m² iki 900 Eur/m², nors yra ir išskirtinėse vietose statomų nedidelio ploto būsto, kur kainos viršija 1 000 Eur/m². Tuo metu bene labiausiai augo senos statybos 45-65 m² (2 ir 3 kambarių) butų kainos – užfiksuotas apie 5% kainų augimas per pastaruosius kelis metus. Kauno miegamuosiuose rajonuose (Dainavoje, Kalniečiuose, Šilainiuose) šių butų kainos siekia nuo 570 Eur/m² iki 800 Eur/m². „Senos statybos butai pirkėjams patrauklūs ne tik dėl mažesnių kainų lyginant su naujos statybos butais, bet ir dėl jau esamos socialinės infrastruktūros, ko dažniausiai pasigendama užmiesčio rajonuose, kur ir statomi nauji keturbučiai-aštuonbučiai namai“,- teigia S. Umbrasas.

Lyginant butų nuomos kainas su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu užfiksuotas 5% augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu dviejų kambarių buto nuomos kaina gyvenamuosiuose Kauno rajonuose svyruoja 145-350 Eur/mėn., o centrinėje miesto dalyje – 230-410 Eur/mėn. Kaip ir įprasta, tarp užsieniečių populiariausiais ir paklausiausiais lieka Senamiesčio bei Naujamiesčio rajonai, tarp šalies gyventojų – tipiniai miegamieji rajonai: Dainava, Šilainiai, Kalniečiai, Eiguliai. S. Umbrasas pastebi, kad ne visi butų savininkai buvo linkę kelti nuomos kainas. Atsižvelgdami į buto išlaikymo kaštus, butų savininkai dideles sąskaitas už šildymą (kai šildymo kaina nuo 2-3 Eur/m²) gaunantiems nuomininkams nuomos mokesčio nedidino. Butų nuomos kainų augimą nulėmė ne tik kainų apvalinimas į viršų po euro įvedimo, bet ir išties didelė nuomojamo būsto paklausa tiek tarp atvykėlių iš kitų miestų, tiek tarp užsieniečių.„Kaunas – akademinis miestas, tad tarp besinuomojančių didžioji dalis yra studentai iš Lietuvos ir iš užsienio“,- teigia S. Umbrasas ir atkreipia dėmesį, kad tarp studentų tampa vis populiariau gyventi nuomojamame bute, o ne studentų bendrabutyje. Taip pat sugriežtėjusios skolinimosi sąlygos mažina nuosavo būsto įperkamumą ir dalis jaunų žmonių, užuot įsigiję būstą, priversti rinktis nuomą.

Kauno mieste ir rajone dar yra svetima ir nepopuliari gyvenamųjų namų nuomos rinka. Tačiau jau vis dažniau pasitaiko atvejų, kai klientai domisi ilgalaikiu (iki 3 metų) individualaus namo nuomos variantu. „Taip pat individualaus namo nuoma gan populiari tarp šeimų, kurios tuo pačiu metu statosi savo nuosavą namą, o kol vyksta statybų darbai gyvena nuomojamame name“,- pastebi „Ober-Haus“ ekspertas.

Nors šiai dienai Kaune būsto pirkėjų netrūksta, tačiau dalis potencialių pirkėjų laukia, kol naujo būsto sektoriuje bus iš ko rinktis ir užuot įsigiję nuosavą būstą – nuomojasi. Tad Kauno NT rinkoje jaučiamas naujos statybos butų miegamuosiuose rajonuose poreikis. Kadangi tokių projektų vienetai, pirkėjai gali rinktis vos iš kelių projektų ir tai tokių, kurie pradėti statyti dar 2006-2008 metais. „Ateityje vis didės būsto paklausa Kauno miesto dalyse, kur išvystyta socialinė, inžinerinė ir transporto infrastruktūra. Jausdami šį poreikį plėtotojai jau dabar vis dažniau kreipiasi į mus dėl konsultacijų ir artimiausiu metu Kauno mieste pradės statyti daugiau naujų daugiabučių“,- prognozuoja S. Umbrasas ir atkreipia dėmesį, kad naujų daugiabučių, esančių miesto dalyse, kur išvystyta socialinė infrastruktūra, kainos vidutiniškai 300 Eur/m² aukštesnės, lyginant su panašaus ploto butais dvibučiuose-keturbučiuose pastatuose priemiesčio rajonuose.

Saulius Umbrasas

„Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas

Nauji butai Vilniuje vienoje žaliausių Vilniaus miesto centro dalių – Žvėryne.

Gyvenvietė plėtojama viename žaliausių miesto rajonų, įsikūrusiame tarp Neries ir Vingio parko, todėl kurdami šį projektą didelį dėmesį skyrėme gamtos saugojimui bei puoselėjimui, rinkomės tik ekologiškas ir draugiškas gamtai statybines medžiagas. Siekdami, kad gyvenvietė įsilietų į Žvėryno gamtovaizdį, namams parinkome formą, simbolizuojančią Neries upės vingį

„Žvėryno namai“ įsikurs pačioje miesto širdyje, tad galėsite džiaugtis puikiu susisiekimu nuosavu ar viešuoju transportu, o šalia nusidriekę dviračių takai leis pasiekti svarbiausius miesto objektus dviračiu.  Aplinkui šią gyvenvietę rasite ne tik vieną didžiausių prekybos centrų „Panorama“, restoranus, kavines, bet ir vaikų darželius bei mokyklas savo vaikams.

Kurdami šį projektą siekėme atsižvelgti į gyventojų poreikius, apgalvoti kiekvieną detalę, todėl pasisėmę praktikos iš ankstesnių projektų, „Žvėryno namuose“ sukūrėme tai, ką labiausiai vertina mūsų klientai. Suprantame, kad grįžtant į jaukius namus, greta norisi turėti ir erdves gryname ore sveikam poilsiui bei maloniems pokalbiams su kaimynais. Tad po dienos šurmulio galėsite atsipalaiduoti jaukiuose bei apželdintuose gyvenvietės vidiniuose kiemeliuose, kuriuose bus įrengti suoliukai, pasivaikščiojimo takai, vaikų žaidimų zonos, o vasarą akis džiugins žydintys gėlynai.

„Žvėryno namų“ I statybų etapo metu pastatytuose namuose jau įsikūrė gyventojai, o II etape jau pradėtos butų rezervacijos – čia kyla trys šešių aukštų namai, kuriuose galite rinktis 1-4 kambarių šviesius bei funkcionalaus planavimo butus su balkonais. Jūsų patogumui, po namais bus įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Ypatingą dėmesį skiriame šių namų energiniam efektyvumui, tad naudodami naujausias technologijas siekiame, kad šildymo išlaidos vidutiniškai nebūtų didesnės nei 0,44 Eur/kv. m. (1,5 Lt/kv. m.) per mėnesį.

I etapo (namai Nr. 1 ir Nr. 2) statybos jau baigtos.

II etapo (namų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5) statybų pabaiga numatoma 2015 m. IV ketv.

Daugiau informacijos:

Natalija Šnirė                                               Donatas Petkus
Gyvenamojo NT ekspertė                           Gyvenamojo NT ekspertas
+370 611 03 228                                         +370 614 66 912
natalija.snire@ober-haus.lt                       donatas.petkus@ober-haus.lt