Suaktyvėjusi prekyba nekilnojamuoju turtu (NT) Klaipėdoje šiek tiek kilstelėjo butų kainas – trečiajame šių metų ketvirtyje butų kainos ūgtelėjo 0,6%. „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis įvardija kelias pirkėjų aktyvumo priežastis: „Viena iš priežasčių – nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigaliojusi griežtesnė būsto paskolų išdavimo tvarka. Sužinoję apie būsimas permainas, dalis klaipėdiečių šiek tiek supanikavo ir skubėjo įsigyti būstą iki minėto laiko“. Eksperto nuomone, miesto gyventojai taip pat reagavo į geopolitinius neramumus Ukrainoje, nors ir laikinai, visgi pernai šie įvykiai stabdė dalies žmonių planus įsigyti nuosavą būstą. Dabar kiek nutolus karo eskalavimo temoms, žmonės vėl grįžta prie ankstesnių savo planų. Nors ir nedidelis, kainų augimas visgi išjudino ir tuos pirkėjus, kurie buvo laukimo stadijoje – bijodami, kad kainos gali kilti dar daugiau, pradėjo dairytis NT jau dabar.

Klaipėdoje per trečiąjį 2015 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 74 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, t. y. 21% daugiau, palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu. Tuo metu senos statybos butų sandorių skaičius siekė 798 –paklausiausi buvo 2 kambarių butai (apie 50 m²) miegamuosiuose rajonuose. L. Juozaitis pastebi, kad pirkėjai rinkosi tvarkingus, šiek tiek remontuotus butus, kuriuose būtų galima iš karto gyventi, neinvestuojant savo lėšų ir kurių kaina svyruoja apie 35 000 Eur.

„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje vidutinės senos statybos butų kainos Klaipėdos senamiestyje ir centre siekė 1 190 Eur/m², naujos statybos su daline apdaila – 1 475 Eur/m². Tuo pačiu laikotarpiu gyvenamuosiuose rajonuose vidutinės senos statybos butų kainos buvo 830 Eur/m², o naujos statybos su daline apdaila – 1 095 Eur/m².

Šiuo metu Klaipėdoje vienas paklausiausių yra bankų perimtas turtas, kuris pardavinėjamas iš varžytinių. Daugiausia tai nebaigti gyvenamieji namai miesto pakraštyje: Radailiuose, Triušeliuose, Tauralaukyje, Slengiuose, Alksniuose. Nors varžytinėse parduodamo turto kaina ir atitinka dabartines rinkos kainas, visgi susumavus bendras išlaidas, laimi pirkėjas, kadangi šių namų kaina gerokai mažesnė už jų statybinę vertę. „Įvertinę finansinę naudą, pirkėjai noriai renkasi turtą parduodamą iš varžytinių. Pigiau įsigyti jau pastatytą, nors ir kažkiek apleistą namą, nei pačiam pradėti statybas nuo nulio dėl kelių priežasčių. Jeigu žmogus perka sklypą, jo laukia tiek finansiniai, tiek laiko kaštai derinant projektavimo sąlygas, patį projektą, gaunant statybos leidimus. Kitas svarbus momentas – šiemet išaugę statybininkų darbo įkainiai. Dar pernai vidutinis statybininko darbo dienos įkainis siekė 30-50 Eur, o šiemet įvedus eurą išaugo bene 1,5 karto“, – paaiškina L. Juozaitis.

„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu 150-200 m² bendro ploto individualūs namai su 6-10 arų žemės sklypu bei daline apdaila Klaipėdos prieigose kainuoja 65 000 – 130 000 Eur.

Kontaktinis asmuo:
Linas Juozaitis
„Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas

Tel. +370 41 39 90 63
Mob. +370 687 49 720

Aktyvi ir sparčiai auganti būsto rinka Vilniuje išjudino ir prestižinio būsto sektorių. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2015 metų I-III ketvirtį Vilniuje prestižinės klasės pardavimo rodikliai išaugo dvigubai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais, šiemet pirminėje rinkoje realizuota 2 350 naujų butų, iš kurių 385 yra prestižinės klasės – parduodami ir rezervuojami vidutiniškai 43 prestižinės klasės butai per mėnesį. Anot Audriaus Šapokos, „Ober-Haus“ būsto departamento vadovo, šiam šuoliui įtakos turėjo smarkiai ūgtelėjęs prestižinės klasės butų kiekis bendroje pasiūloje. Taip pat NT pardavėjai pastebi jau kurį laiką išaugusį prabangaus būsto poreikį, kuomet pirkėjai, turėdami konkrečius ir dažnai labai individualius reikalavimus, ieško būsto ne vienerius metus ir kantriai laukia, kol rinkoje atsiras maksimaliai jų poreikius atitinkantis variantas.

Prabangaus buto plotas varijuoja nuo 50-70 kv. m iki 200 kv. m, o kvadratinio metro kaina – nuo 2 000 eurų iki 3 800 eurų. Analizuojant pastarųjų metų kainų pokyčius, matyti, kad prestižinio NT kainos auga sparčiau nei senos ir naujos statybos butų. „Ober-Haus“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių naujos statybos prestižinės klasės butų kainos Vilniuje augo 4,1%, kai tuo metu senos ir naujos statybos ekonominės bei vidutinės butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2,9%.

 „Ober-Haus“ atstovo nuomone, paprastai prestižinės klasės projektai išsiskiria nedideliu butų skaičiumi, aukštos kokybės medžiagomis įrengtomis bendromis patalpomis, technologiniu pažangumu, uždaromis kiemo erdvėmis. „Tokie projektai taip pat pasižymi išskirtinės architektūros elementais tiek eksterjere , tiek interjere – aukštomis lubomis, autentiškais fasado ornamentais ar netgi kolonomis, vienas tokių pavyzdžių – „Užupio vartai““, – priduria A. Šapoka.

Prabangus būstas yra prestižinėse, turinčiose gerą reputaciją miesto vietose su išvystyta infrastruktūra bei solidžia kaimynyste. Tarp pirkėjų šiuo metu paklausiausi Senamiestyje, Užupyje, Žvėryne plėtojami projektai. „Ober-Haus“ analitikai skaičiuoja, kad 2015 metais pastatytų ir šiuo metu statomų prestižinės klasės projektų Vilniuje yra 24, butų skaičius juose siekia 958. Užupyje pastatytų ir statomų prestižinės klasės projektų yra 5 (320 butų), Žvėryne – 4 projektai (95 butai), Antakalnyje (Valakampiuose) – taip pat 4 projektai (72 butai), tuo metu centrinėje miesto dalyje ir Senamiestyje (be Užupio) vykdoma 11 projektų (471 butas).

Kadangi Vilniaus Senamiestyje mažėja laisvų erdvių, kurias būtų galima rekonstruoti ir įgyvendinti naujus būsto projektus, projektų plėtotojai, sureagavę į paklausą, atsigręžė ir į gretimus rajonus – Užupį, Žvėryną. „Prestižinio būsto segmente miesto centras visada buvo vienas patraukliausių ir brangiausių rajonų, tad dėl savo lokacijos ir neišnaudotų erdvių Užupis tapo itin patrauklus vystytojams, kaip alternatyva Senamiesčiui. Galima sakyti, kad Užupis praplėtė Senamiesčio ribas“, – pastebi A. Šapoka.

Kontaktinis asmuo:
Audrius Šapoka
„Ober-Haus“ būsto departamento vadovas

Tel. 8 5 250 7400
Mob. 8 645 59 337

Nuo šiol „Ober-Haus“ butų kainų indekso duomenis skelbia ir interaktyvioje skaičiuoklėje. Tai naujas įrankis „Ober-Haus“ internetinėje svetainėje ir vienintelė Lietuvoje tokio pobūdžio interaktyvi skaičiuoklė, kuri parodo, kaip kito butų kainos penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose pasirinktu laikotarpiu. Skaičiuoklėje pateikiami duomenys nuo 1994 metų sausio mėnesio ir yra atnaujinami kiekvieną mėnesį.

UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas Lietuvos butų kainų indeksas (sutrumpinimas – OHBI) parodo apibendrintą butų kainų pokytį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje). OHBI indekso bazinis laikotarpis – 1994 m. sausio mėnuo, bazinė indekso reikšmė lygi 100. Visos skelbiamos OHBI indeksų ir pokyčių reikšmės apvalinamos iki vieno skaitmens po kablelio tikslumu. OHBI indeksas skaičiuojamas kas mėnesį ir skelbiamas nuo 2009 m. liepos mėnesio. Siekdami užtikrinti gautų rezultatų tikslumą ir operatyvumą, OHBI indekso skaičiavimams naudojami įvairūs informacijos ir duomenų šaltiniai: UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas sukaupta informacija ir duomenų bazės, valstybinių ir privačių institucijų duomenys bei kiti informacijos ir duomenų šaltiniai, kurie gali turėti įtakos galutiniams rezultatams.

OHBI apskaičiavimui naudojama „Ober-Haus“ specialistų sukurta metodika. Metodikoje naudojama svorių sistema, kada kiekvienai nagrinėjamo turto (skirtinguose miestuose esančių butų) grupei priskirti atitinkami svoriai, lemiantys apibendrintas kainas ir jų pokyčių reikšmės. Sudarant svorių sistemą buvo atsižvelgiama į šiuos parametrus: esančių butų kiekį ir sudaromų jų sandorių skaičių atskiruose geografiniuose segmentuose (atskirų miestų rajonuose ir rajonų grupėse) bei butų kokybines charakteristikas (plotą, amžių, baigtumą). Atsiradus esminiams pokyčiams, nagrinėjamo turto rinkoje ar jų savybėse, svorių sistema gali būti koreguojama, atsižvelgiant į šių pokyčių reikšmingumą.

 Visas OHBI apžvalgas rasite ČIA

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 1,7% (rugsėjį metinis augimas siekė 1,4%).

Teigiami butų kainų pokyčiai spalio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje ir Klaipėdoje. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje užfiksuotas 0,2% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 323 Eur (+3 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 2,9%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 14,6% (+169 Eur/m²). Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 984 Eur (+3 Eur/m²). Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį: Kaune – 941 Eur/m², Šiauliuose – 561 Eur/m², Panevėžyje – 530 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune mažėjo 0,1%, Panevėžyje – 0,2%. Tuo metu Klaipėdoje užfiksuotas 0,5%, o Šiauliuose 0,1% metinis augimas.

„Spalis jau devintas mėnuo iš eilės kuomet sostinėje fiksuojami nedideli, tačiau teigiami kainų pokyčiai. Tuo tarpu kituose šalies didmiesčiuose dažniausiai kainų pokyčių nėra fiksuojama arba jie neturi aiškios krypties. Todėl per pastaruosius dvejus metus vidutinių vieno kvadratinio metro kainų skirtumas tarp Vilniaus ir likusių šalies didmiesčių išaugo apie 100 eurų: šiuo metu vidutinė butų kaina Vilniuje yra 382 eurais didesnė nei Kauno mieste, nors prieš du metus šis skirtumas buvo 279 eurai“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

Trečiasis 2015 metų ketvirtis Lietuvos būsto rinkoje buvo itin aktyvus. Tikėtina, kad šie metai bus vieni aktyviausių Lietuvos būsto rinkoje, tačiau vargu ar pralenks 2014 metų būsto rinkos aktyvumo rodiklius. VĮ Registrų centro duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 7% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu ir 2% daugiau, palyginti su trečiuoju 2014 metų ketvirčiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota 14% daugiau, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu ir 3% daugiau, palyginti su trečiuoju 2014 metų ketvirčiu.

Pastaruoju metu stebimas ir spartus žmonių, besiskolinančių būstui įsigyti, skaičiaus augimas. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per 2015 metų antrąjį ketvirtį pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos naujų būsto paskolų išdavė už 224 mln. eurų, net 49% daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Šių metų antrąjį ketvirtį išduotų paskolų bendra vertė yra didžiausia nuo pat 2008-ųjų metų. O atsižvelgiant į bendrą būsto rinkos aktyvumą, tikėtina, kad trečiąjį šių metų ketvirtį paskolų rinkoje bus fiksuojami ne ką mažesni rodikliai.

Pirmasis šių metų pusmetis nepasižymėjo didesniais kainų pokyčiais, tačiau suaktyvėjusi prekyba nekilnojamuoju turtu šiek tiek kilstelėjo būsto kainas trečiajame šių metų ketvirtyje. „Ober-Haus“ duomenimis, didesnis kainų augimas buvo fiksuojamas tik Vilniuje, čia butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 1,7%. Per tą patį laikotarpį Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune butų kainos ūgtelėjo atitinkamai 0,6%, 0,4% ir 0,1%. Tuo metu Panevėžyje per šį laikotarpį pokyčių nebuvo užfiksuota. Namų kainos Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje augo 1-2%, Klaipėdoje ir Šiauliuose pokyčių nebuvo užfiksuota.

Anot Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, plėtotojai negali skųstis pirkėjų dėmesio stoka ir toliau fiksuojamas didelis susidomėjimas naujos statybos butais, pirkėjai ne tik domisi, bet ir rezervuoja bei perka jiems siūlomą nekilnojamąjį turtą. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šių metų trečiąjį ketvirtį sostinėje fiksuojami naujų butų realizacijos rodikliai yra aukščiausi nuo pat 2014 metų pirmojo ketvirčio. Vilniuje per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo realizuoti 879 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 35% daugiau nei prieš metus ir 10% daugiau nei jų buvo realizuota per 2015 metų antrąjį ketvirtį. Kaune ir Klaipėdoje per trečiąjį 2015 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti atitinkamai 97 ir 74 butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu, Kaune jų realizuota 14% daugiau, o Klaipėdoje – 21% daugiau.

Plėtotojai neskuba dalinti nuolaidų nepaklausiam būstui

2015 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 2 268, beveik tiek pat kiek ir šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje. „Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad Vilniaus pastatytų ir neparduotų butų kiekis augo ketvirtą ketvirtį iš eilės ir trečiojo ketvirčio pabaigoje neparduotų butų buvo 1 241. Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje dėl vangiai plėtojamų naujų daugiabučių projektų, potencialūs pirkėjai, neturėdami didesnių pasirinkimo galimybių, mažino jau pastatytų, tačiau neparduotų butų „sandėlį“. Neparduotų naujos statybos butų pastatytuose daugiabučiuose Kaune buvo 379, Klaipėdoje – 612 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – 36 naujos statybos butai.

„Po truputį augantis neparduotų butų kiekis sostinėje iš esmės atitinka prognozes, kadangi ankstesnių metų patirtis taip pat parodė, kad ne visi butai naujuose projektuose yra parduodami per plėtotojų nusibrėžtus laikotarpius. Dalis butų nėra patrauklūs pirkėjams dėl jų suplanavimo, dydžio, teisinio statuso ar kitų savybių, tačiau dalis plėtotojų, matydami aktyvią rinką, nelinkę daryti esminių nuolaidų – mažiau patrauklų turtą pasiryžę pardavinėti ilgesnį laikotarpį, o ne mažinti jo kainą. Todėl nuoseklus neparduotų butų kiekio augimas Vilniuje yra natūraliai užprogramuotas ir kol kas tikrai negali būti įvardijamas kaip rinkos perkaitimas“, – teigia S. Vagonis. Skaičiuojant tik 2015 metais pastatytus daugiabučių projektus, matyti, kad net 73% butų juose jau yra realizuoti. Pavyzdžiui, 2005-2007 metais, aktyviausiu rinkos laikotarpiu, per metus būdavo parduodama 85-90% naujai pastatytų butų. Atsižvelgiant į tai, šių metų realizacijos tempai yra pakankami, kad rinkoje nesikauptų neparduotų butų perteklius, skatinantis plėtotojus daryti ženklias nuolaidas.

Pasak S. Vagonio, stebint Vilniuje dirbančių statybinių kranų ir viešoje erdvėje pristatomų ateities projektų kiekį, galima teigti, kad pasiūla 2016 metais bus irgi itin gausi. „Tačiau vertinant daugiabučių namų plėtros ir naujos statybos būsto pasiūlos perspektyvas 2017-2018 metais, nereikia pamiršti, jog nuo 2016 metų įsigalioja prievolė projektuoti ir statyti ne žemesnės nei A klasės energinio efektyvumo pastatus. Todėl ateityje statomų daugiabučių namų statybos savikaina yra užprogramuota brangti, kas gali lemti mažesnius plėtotojų pelnus, vėstantį statytojų aktyvumą ir tuo pačiu ne tokį spartų naujų nekilnojamojo turto plėtros bendrovių kūrimąsi“, – priduria „Ober-Haus“ atstovas.

Pilną apžvalgą rasite ČIA.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

Investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ Vilniuje, Užupyje, Polocko g. 2, pradėjo naujo gyvenamųjų butų komplekso „Užupio vartai“ projektą. Projektas išsiskiria tuo, kad dalis pastato bus rekonstruojama išsaugant klasikinės architektūros fasado elementus, o kita dalis – statoma naujai. Įmonė į kompleksą ketina investuoti virš 5,5 mln. eurų.

„Užupio vartų“ projektas papildys ypač kokybiškų „Lords LB Asset Management“ projektų sąrašą: puiki pastatų vieta, dėmesys kiekvienai detalei dar pastato projektavimo metu, patyrę geros reputacijos statybų partneriai ir aukšta pastatų kokybė apibūdina mūsų veiklą. „Užupio vartai“ bus jaukumo ir elegancijos sklidini namai, darniai įsiliejantys į ypatingąjį Užupio rajoną“, – apie naują projektą pasakoja „Lords LB Opportunity Fund II“ fondo valdytojas Marius Žemaitis.

4 aukštų namo bendras patalpų plotas – beveik 4 200 kv. metrų. Bus įrengti 36 butai nuo 34 iki 107 kv. m bei komercinės patalpos nuo 45 iki 94 kv. m. Restauruojant dalį senojo pastato, bus atkurtas istorinis pastato fasadas – atstatomos ne tik buvusios 6 kolonos, bet ir didinga antrojo aukšto lodžija, rūsiuose restauruotas autentiškas plytų mūras, įėjimą į kiemą žymės autentiški ąžuoliniai vartai. „Užupio vartų“ vidinio kiemo centrinėje dalyje bus žalioji zona su suoliukais. Komplekse bus požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, o siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, teritoriją stebės vaizdo kameros.

Generalinis projekto statybų rangovas – net 20 metų patirties turinti UAB „Naresta“. Architektūrinį sprendimą įgyvendino bendrovė „Archinova“. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas kuruoja projekto pardavimo procesą, teikia konsultacijas, atlieka turto vertinimą.

Planuojama, kad „Užupio vartų“ restauravimo ir statybos darbai bus baigti 2016 m. gruodį, o pirmieji gyventojai jau galės įsikelti 2017 m. vasarį.

„Lords LB Asset Management” nuo 2008 m. paslaugas teikia instituciniams ir privatiems investuotojams. Bendrovė valdo septynis nekilnojamo turto ir du privataus kapitalo investicinius fondus, kurių bendra valdomo turto vertė siekia daugiau nei 198 mln. eurų. „Lords LB Asset Management” veikla yra licencijuojama ir prižiūrima Lietuvos banko, audituojama „PwC“ ir „KPMG“. Bendrovės fondų depozitoriumai yra SEB ir „Swedbank” bankai. „Lords LB Asset Management” akcininkai yra trys asmenys ir jų valdomos įmonės: 47 proc. akcijų priklauso Mindaugui Marcinkevičiui, 44 proc. – Andriui Stonkui ir 9 proc. – Antanui Vainauskui.

Plačiau apie projektą:
www.uzupiovartai.lt

Susidomėjimas įvairios paskirties komercinėmis patalpomis Lietuvoje neslopsta ir išlieka pakankamai aukštame lygyje. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmuosius šių metų devynis mėnesius Lietuvoje sudaryta 3% mažiau negyvenamosios paskirties objektų sandorių, palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu. Nors 2015 metais ir fiksuojamas nedidelis nuosmukis, tačiau bendras tokios paskirties objektų sandorių kiekis išlieka didelis ir „Ober-Haus“ duomenimis, yra vidutiniškai 44% didesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2009-2013 metais. Todėl šių metų aktyvumas komercinių patalpų sektoriuje išlieka aukštame lygyje ir beveik nenusileidžia rodikliams, kurie buvo fiksuojami 2004-2007 metais. Be to, skaičiuojant įvykusių sandorių vertes, matyti, kad per devynis 2015 metų mėnesius Lietuvoje užregistruotų negyvenamosios paskirties objektų bendra sandorių vertė yra 6% didesnė, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais.

Panašios tendencijos fiksuojamos ir stambių komercinės paskirties objektų sektoriuje. Skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius egzistuojančių modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo/gamybinių patalpų įsigijimus, kurių vertė viršija 1,5 mln. eurų, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius iš viso Lietuvoje sudaryti 8 investiciniai sandoriai, jų bendra vertė sudarė beveik 183 mln. eurų arba 6% daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Ober-Haus“ duomenimis, iš viso šiais metais buvo įsigyta 10 objektų, kurių bendras plotas sudarė 146 300 m²: prekybinių patalpų – 122 500 m², administracinių – 18 300 m², gamybinių/sandėliavimo – 5 500 m².

Pagal įsigyto turto vertę šiais metais didžiausia investicijų dalis teko Šveicarijai (36%), kuomet tarptautinė investicijų kompanija „Partners Group“ Vilniuje įsigijo verslo centrą „Vertas“ bei du prekybos centrus Kaune ir Klaipėdoje („Molas“ ir „BIG“). Danijai atiteko 20%, Estijai – 16%, Nyderlandams – 13%, Lietuvai – 12% ir Švedijai – 3%. „Kadangi parduodamų objektų pasirinkimas rinkoje yra išties ribotas, investuotojus domina ne tik pilnai pastatyti ir išnuomoti objektai, tačiau ir turtas, kuriam dar reikalingos papildomos investicijos ar nuomininkų struktūros keitimas bei paieška. Todėl tikėtina, kad šiemet Lietuvoje nebus sudėtinga pasiekti tokias investicijų apimtis, kurios buvo užfiksuotos 2014 metais, kuomet į modernų komercinės paskirties turtą buvo investuota net 208 mln. eurų“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Investuotojai ir toliau rodo susidomėjimą biuro paskirties pastatais. Visgi potencialius pirkėjus išskirtinai domina tik sostinėje esantys projektai. Šių metų trečiąjį ketvirtį sostinėje duris atvėrė jau penktasis biurų pastatas šiais metais – „K29“. Šis projektas rinkai pasiūlė net apie 13 500 m² A klasės naudingo biurų ploto, kuriame įsikūrė tokios įmonės kaip „American International Group” (AIG), „Nasdaq“, „KPMG“, „Seesam“ ir kitos. „Ober-Haus“ duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį bendras naudingas modernių biuro patalpų plotas Vilniuje ūgtelėjo iki 539 800 m². Kaune ir Klaipėdoje naujų projektų atidarymo dar teks palaukti, tad pasiūla šiuose miestuose išliko nepakitusi: Kaune – 90 800 m², Klaipėdoje – 63 100 m².

Auganti biurų pasiūla lems kainų augimo tempo lėtėjimą

Vilniuje šiuo metu statomų ir planuojamų plėtoti biurų projektų gausa kelia įvairias diskusijas dėl sparčiai augančios pasiūlos bei jos poreikio artimiausioje ateityje. Teoriškai per ateinančius 15-18 mėnesių rinkai turėtų būti pasiūlyta dar apie 100 000 m² naudingo biurų ploto. „Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad 2012-2014 metų laikotarpiu Vilniuje kasmet buvo išnuomojama po 38 000-43 000 m² modernių biuro patalpų, o vien per šių metų devynis mėnesius modernių biurų paklausa sudarė jau virš 40 000 m². Tikėtina, kad per visus 2015 metus išnuomotų naujų biuro patalpų kiekis pasieks 50 000 m² ir tai bus didžiausias paklausos rodiklis nuo 2010 metų. „Akivaizdu, kad nauji projektai plėtojami esant objektyvioms priežastims ir pagrindinė iš jų yra tarptautinių įmonių paslaugų centrų poreikis šiuolaikinėms biuro patalpoms. Realų paklausos buvimą įrodo ir naujausias verslo centras „K29“, kuris duris atvėrė beveik pilnai išnuomotas“, – atkreipia dėmesį S. Vagonis.

Bendras laisvų patalpų lygis sostinėje taip pat nuteikia optimistiškoms nuotaikoms. „Ober-Haus“ analitikai fiksuoja, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis Vilniuje sumažėjo nuo 4,4% iki 4,0%. Situacija Kauno modernių biurų sektoriuje irgi nuteikia pozityviai, laisvų biuro patalpų lygis sumažėjo iki 2,2%. Tuo tarpu Klaipėdos rinkoje iš esmės pokyčių nematyti. Laisvų biuro patalpų lygis šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 19,0% ir nepaisant nedidelių kasmetinių nuokrypių, išlieka ties 2010-2014 metais fiksuotu laisvų patalpų lygio vidurkiu.

Nepaisant skirtingos situacijos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, „Ober-Haus“ duomenimis, biuro patalpų kainų lygis visuose miestuose iš esmės išlieka stabilus arba fiksuojami nedideli kainų pokyčiai į aukštesnę pusę. „Biurų nuomos kainos šiuose miestuose per penkerius metus jau sugebėjo ženkliai ūgtelėti: Vilniuje modernių biurų nuoma per pastaruosius 5 metus brango 31%, Kaune – 48%, Klaipėdoje – 46%. Šis augimas iš dalies kompensavo pastarojo sunkmečio praradimus. Todėl mažai tikėtina, kad dabartinėje situacijoje matysime kokius nors didesnius kainų pokyčius. Auganti plėtotojų konkurencija, matyt, nebeleis kainoms sparčiau stiebtis aukštyn, o gera ekonominė situacija šalyje ir didelis tarptautinių kompanijų dėmesys Vilniui iš esmės garantuoja, kad esamas kainų lygis neturi prielaidų mažėti“, – prognozuoja S. Vagonis.

„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje A klasės biurų nuomos kainos siekia 13,0-16,0 Eur/m², B klasės – 8,0-12,0 Eur/m². Tuo metu Kaune A klasės biurų nuomos kainos yra 9,7-13,0 Eur/m², o Klaipėdoje apie 8,5-12,5 Eur/m². B klasės biurų patalpos Kaune siūlomos už 5,8-8,0 Eur/m², o Klaipėdoje – 5,5-7,5 Eur/m².

Pilną apžvalgą rasite ČIA.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

„Linkmenų ežerai“ – įkvėpti gamtos, sukurti gyvenimui

Gamtos ir miesto apsuptyje, Šnipiškių rajone, Linkmenų gatvėje, greta natūraliai susiformavusių keturių ežerėlių kuriasi jaukus ir žalias LINKMENŲ EŽERŲ kvartalas. Rami ir uždara, tačiau strategiškai patogi vieta, mažaaukštės statybos namai, puikiai išvystyta miesto infrastruktūra ir patogus susisiekimas su visais miesto rajonais kuria išskirtines sąlygas komfortiškam gyvenimui ir kokybiškam poilsiui kiekvieną dieną. „„

Gera ir ramu
Gyvenant mieste jausti harmoniją su gamta – vienas didžiausių „Linkmenų ežerų“ gyvenvietės privalumų. Mėgautis rytine kava privačioje terasoje, iškylauti su šeima ežerėlio pakrantėje, žaisti, vaikštinėti ir kokybiškai ilsėtis namuose, kurių tylą saugo visos keturios sienos. Įvertinkite svarbius aplinkos ir namų privalumus.

–   Visi butai pirmuose aukštuose turi maumedžio lentomis išklotas terasas, kiti – erdvius balkonus.
–   Daug žaliųjų zonų, aplinka – kruopščiai sutvarkyta ir apgalvota.
–   Švarus greta esantis ežerėlis ir sutvarkyta jo pakrantė.
–   Smagiai vaikystei ir žaidimams įrengtos vaikų žaidimų aikštelės.
–   „C“ akustinė klasė užtikrina tylą ir ramybę Jūsų namuose.

Saugu ir patogu
Kai šeima saugi, o namuose jautiesi patogiai, pajunti, kad gyventi čia tiesiog gera. Toks ir yra mūsų planas – Jūsų saugus, patogus ir kokybiškas gyvenimas.

-„   Teritorija aptverta ir visą parą stebima vaizdo kameromis.
„-   Jūsų ir svečių automobiliams įrengtos antžeminės ir požeminės aikštelės.
–   Patogiam judėjimui kiekvienoje laiptinėje – modernus ir saugus liftas.
-„   Jus ir Jūsų namų turtą patikimai saugos tvirtos šarvo durys ir aukščiausius saugumo standartus atitinkanti spyna.

Viskas arti namų
Smagu, kad po dienos darbų ir reikalų į jaukius namus ir žalią ramybę galite sugrįžti akimirksniu. Šnipiškių rajone, Linkmenų gatvėje įsikūrusio LINKMENŲ EŽERŲ kvartalo vieta itin patogi norintiems suderinti skirtingus gamtos ir miesto teikiamus privalumus.

–   Šnipiškių rajonas – gyvas ir šurmuliuojantis. Visai čia pat – „Vichy“ vandens pramogų parkas, „Siemens“ arena, greta įsikūrusiame PC „Ozas“ yra bene viskas, ko gali prireikti: kavinės, bankai, parduotuvės, restoranai, vaikų žaidimų erdvės, sporto klubas, kino teatras.
–   Šalia – svarbiausi objektai: mokyklos, darželiai, licėjus, verslo centrai, medicinos įstaigos, parduotuvės.
–   Miesto centro privalumai – ranka pasiekiami. Iki jo – vos 5 minutės automobiliu.
–   Patogus susisiekimas su visais miesto rajonais.

Daugiau informacijos:

Natalija Šnirė                                               Donatas Petkus                                               Justas Šakėnas
Gyvenamojo NT ekspertė                          Gyvenamojo NT ekspertas                            Gyvenamojo NT ekspertas
+370 611 03 228                                         +370 614 66 912                                             +370 652 24471
natalija.snire@ober-haus.lt                       donatas.petkus@ober-haus.lt                      justas.sakenas@ober-haus.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 1,4% (rugpjūtį metinis augimas siekė 1,1%).

Teigiami butų kainų pokyčiai rugsėjo mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje ir Šiauliuose. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 320 Eur (+4 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 2,6%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 14,4% (+166 Eur/m²). Šiauliuose rugsėjo mėnesį užfiksuotas 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 561 Eur (+1 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį: Kaune – 941 Eur/m², Klaipėdoje – 981 Eur/m², Panevėžyje – 530 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune mažėjo 0,3%, Klaipėdoje – 0,1%, Panevėžyje – 0,2%. Tuo metu Šiauliuose užfiksuotas 0,1% metinis augimas.

„Bendrą penkių Lietuvos didmiesčių indekso rodiklį ir toliau didina fiksuojami teigiami butų kainų pokyčiai šalies sostinėje. Šių metų rugsėjis yra aštuntas mėnuo iš eilės, kuomet Vilniuje fiksuojamas teigiamas kainų pokytis. Rugsėjo mėnesį taip pat buvo stebimas butų pardavimo apimčių augimas – VĮ Registrų centro duomenimis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo sudaryta 20% daugiau pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su rugpjūčio mėnesiu. O teigiami nekilnojamojo turto rinkos rodikliai ir toliau skatina būsto plėtotojus tęsti bei pradėti naujus projektus aktyviausiame šalies regione.“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Nuo šiol „Ober-Haus“ butų kainų indekso duomenis skelbia ir interaktyvioje skaičiuoklėje. Tai naujas įrankis „Ober-Haus“ internetinėje svetainėje ir vienintelė Lietuvoje tokio pobūdžio interaktyvi skaičiuoklė, kuri parodo, kaip kito butų kainos penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose pasirinktu laikotarpiu. Skaičiuoklėje pateikiami duomenys nuo 1994 metų sausio mėnesio ir yra atnaujinami kiekvieną mėnesį.

Brangiausiai už būstą moka Talino gyventojai

„Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų rugsėjo mėnesį Rygoje butų kainų indekso reikšmė išaugo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 054 Eur/m^². Palyginus su 2014 metų rugsėjo mėnesiu, Rygoje butų kainos per metus sumažėjo 0,4% (rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuotas 0,6% metinis kainų sumažėjimas).

Tuo metu Taline fiksuojamas butų kainų mažėjimas: Estijos sostinėje butų kainų indekso rugsėjo mėnesio reikšmė krito 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 559 Eur/m², vis dar išlikdama aukščiausia tarp Baltijos valstybių sostinių. Palyginus su 2014 metų rugsėjo mėnesiu, metinis butų kainų pokytis Taline buvo teigiamas ir augimas siekė 7,3%.

„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais daugiausia butų pardavimo sandorių atlikta Vilniuje – įgyvendintas 6 971 butų sandoris, tik 6% mažiau nei tuo pačiu metu 2014 metais. Taline atlikti 6 363 butų pardavimo sandoriai arba 16% daugiau nei tuo pačiu metu 2014 metais. O Latvijos sostinėje sandorių skaičius buvo 10% mažesnis lyginant su 2014 metais, buvo sudaryta 6 250 sandorių.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

Lyginant bendrą komercinio nekilnojamojo turto (NT) situaciją Panevėžio mieste su 2009-2011 metais, matyti, kad 2015 metais komercinio turto rinka yra žymiai aktyvesnė tiek nuomos, tiek pirkimo-pardavimo atžvilgiu. Ypač paklausios komercinės paskirties patalpos, esančios pirmuose pastatų aukštuose, judriose gatvėse, miesto centre ar centrinės dalies prieigose. Augantis vietos verslininkų bei investuotojų iš Danijos, Norvegijos, Suomijos skaičius ne tik stiprina Panevėžio NT rinką, bet ir didina komercinių patalpų poreikį.

Palyginti su Vilniumi ir Kaunu, Panevėžyje mažai statoma komercinės paskirties pastatų nuomai. Per pastaruosius du metus centrinėje miesto dalyje pastatyti tik du nauji komerciniai pastatai bei baigiamas renovuoti administracinis pastatas. Abu nauji statiniai yra Savanorių aikštėje – tai penkių aukštų 900 m² ploto ir trijų aukštų su rūsiu 500 m² ploto komerciniai pastatai. Čia pirmo aukšto nuomos kainos siekia 10-13,0 Eur/m², antro ir trečio – 7-8,0 Eur/m². Taip pat baigiamas renovuoti trijų aukštų 1200 m² ploto pastatas, buvęs karinis komisariatas Respublikos gatvėje, pirmame aukšte įrengiamos komercinės patalpos, jų kaina siekia 8,0 Eur/m², antrame ir trečiame aukštuose – biuro patalpos, kurių kainos atitinkamai – 5-7 Eur/m² ir 4,0 Eur/m². Šiame pastate patalpas jau išgraibstė draudimo kompanijos, advokatų kontoros, grožio salonai, mobiliojo ryšio bendrovės ir kt. Šiuo metu miesto centre yra šešios laisvos patalpos, kurios nesulaukia nuomininkų dėmesio dėl per didelės, neatitinkančios esamos pastato būklės, kainos.

Pasak Romualdo Paulausko, „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovo, mieste trūksta nedidelių komercinių pastatų, kurių pirmame aukšte būtų autonomiškos – su atskiru įėjimu vienam nuomininkui – prekybos paslaugų patalpos iki 100 m² ploto, antrame aukšte – paslaugų, biurų patalpos. Šie pastatai būtų paklausiausi centrinėje miesto dalyje, centro prieigose, šalia vienos iš judriausių Klaipėdos gatvės. „Panevėžiui trūksta dar bent 5 000 m² ploto komercinių patalpų, skirtų prekybai ar paslaugoms. Nuomos atžvilgiu jos būtų išties paklausios tarp smulkiųjų verslininkų: odontologijos, grožio salonų, maisto prekių ar dėvėtų rūbų parduotuvių savininkų“, – teigia R. Paulauskas. Visgi kompaktiškame miesto centre yra labai ribota sklypų pasiūla, tad centre ar jo prieigose siūlomi tik keli labai brangūs sklypai – apie 10-13 000 Eur/a, kurie dėl savo kainos atgraso investuotojus.

Likvidžiausias šiai dienai yra naujai pastatytas komercinis turtas turintis naują miesto tinklų šiluminį mazgą, rekuperacijos sistemą, kondicionavimą. Pasak R. Paulausko, toli gražu ne visose komercinėse patalpose yra naujos sistemos – dažniausiai būna tik natūrali ventiliacija, senas šilumos mazgas, seni vamzdynai, sienos nešiltintos, nėra kondicionavimo. Senos statybos pastatų savininkai siekdami realizuoti turimas patalpas, renovuoja ar bent minimaliai sutvarko turimus pastatus – pakeičiami langai, naujai betonuojamos grindys, sutvarkomi stogai, įdiegiama inžinerinė įranga, keičiami vamzdynai, nauja elektros instaliacija, signalizacija, vėdinimo sistema ir kt. „Atnaujinus seną pastatą, išauga ir jo patrauklumas rinkoje, kas gali turėti įtakos ir greitesniam jo realizavimui. Puikus pavyzdys, kai ilgai buvusios nepaklausios, po smulkios renovacijos J. Basanavičiaus g. 50 m² patalpos buvo iškart išnuomotos“, – pastebi R. Paulauskas.

Nuo seno pramonės miestu laikomas Panevėžys paklausus ir tarp užsienio kapitalo įmonių, ypač Skandinavijos šalių įmonių, Panevėžyje vykdančių gamybą įsigytuose ar naujai pastatytuose pastatuose. Užsienio investuotojams įdomios 2 000-3 000 m² ploto naujos statybos gamybinės-sandėliavimo patalpos. „Šiuo metu yra keletas bendrovių ieškančių tokių pastatų nuomai. Deja, Panevėžio NT rinka neturi jiems ko pasiūlyti, tad tai dar viena niša investuotojams – tokie pastatai nuomos atžvilgiu būtų paklausūs“, – pasakoja R. Paulauskas.

Viena iš šiuo metu investuojančių ir labiausiai Panevėžyje besiplečiančių bendrovių „Dominari“, šveicarų kapitalo įmonių grupė, stato naują gamyklą – pirmajame etape numatyta apie 100 000 m² ploto gamybinių pastatų. Įmonė taip pat domisi galimybėmis pirkti komercinės, gamybinės paskirties žemės sklypus gamybinių pastatų statybai bei investuoti Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje.

Kontaktinis asmuo:
Romualdas Paulauskas
„Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas
Tel. +370 614 80 065
El. paštas romualdas.paulauskas@ober-haus.lt