Investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ Vilniuje, Užupyje, Polocko g. 2, pradėjo naujo gyvenamųjų butų komplekso „Užupio vartai“ projektą. Projektas išsiskiria tuo, kad dalis pastato bus rekonstruojama išsaugant klasikinės architektūros fasado elementus, o kita dalis – statoma naujai. Įmonė į kompleksą ketina investuoti virš 5,5 mln. eurų.

„Užupio vartų“ projektas papildys ypač kokybiškų „Lords LB Asset Management“ projektų sąrašą: puiki pastatų vieta, dėmesys kiekvienai detalei dar pastato projektavimo metu, patyrę geros reputacijos statybų partneriai ir aukšta pastatų kokybė apibūdina mūsų veiklą. „Užupio vartai“ bus jaukumo ir elegancijos sklidini namai, darniai įsiliejantys į ypatingąjį Užupio rajoną“, – apie naują projektą pasakoja „Lords LB Opportunity Fund II“ fondo valdytojas Marius Žemaitis.

4 aukštų namo bendras patalpų plotas – beveik 4 200 kv. metrų. Bus įrengti 36 butai nuo 34 iki 107 kv. m bei komercinės patalpos nuo 45 iki 94 kv. m. Restauruojant dalį senojo pastato, bus atkurtas istorinis pastato fasadas – atstatomos ne tik buvusios 6 kolonos, bet ir didinga antrojo aukšto lodžija, rūsiuose restauruotas autentiškas plytų mūras, įėjimą į kiemą žymės autentiški ąžuoliniai vartai. „Užupio vartų“ vidinio kiemo centrinėje dalyje bus žalioji zona su suoliukais. Komplekse bus požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, o siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, teritoriją stebės vaizdo kameros.

Generalinis projekto statybų rangovas – net 20 metų patirties turinti UAB „Naresta“. Architektūrinį sprendimą įgyvendino bendrovė „Archinova“. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas kuruoja projekto pardavimo procesą, teikia konsultacijas, atlieka turto vertinimą.

Planuojama, kad „Užupio vartų“ restauravimo ir statybos darbai bus baigti 2016 m. gruodį, o pirmieji gyventojai jau galės įsikelti 2017 m. vasarį.

„Lords LB Asset Management” nuo 2008 m. paslaugas teikia instituciniams ir privatiems investuotojams. Bendrovė valdo septynis nekilnojamo turto ir du privataus kapitalo investicinius fondus, kurių bendra valdomo turto vertė siekia daugiau nei 198 mln. eurų. „Lords LB Asset Management” veikla yra licencijuojama ir prižiūrima Lietuvos banko, audituojama „PwC“ ir „KPMG“. Bendrovės fondų depozitoriumai yra SEB ir „Swedbank” bankai. „Lords LB Asset Management” akcininkai yra trys asmenys ir jų valdomos įmonės: 47 proc. akcijų priklauso Mindaugui Marcinkevičiui, 44 proc. – Andriui Stonkui ir 9 proc. – Antanui Vainauskui.

Plačiau apie projektą:
www.uzupiovartai.lt

Susidomėjimas įvairios paskirties komercinėmis patalpomis Lietuvoje neslopsta ir išlieka pakankamai aukštame lygyje. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmuosius šių metų devynis mėnesius Lietuvoje sudaryta 3% mažiau negyvenamosios paskirties objektų sandorių, palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu. Nors 2015 metais ir fiksuojamas nedidelis nuosmukis, tačiau bendras tokios paskirties objektų sandorių kiekis išlieka didelis ir „Ober-Haus“ duomenimis, yra vidutiniškai 44% didesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2009-2013 metais. Todėl šių metų aktyvumas komercinių patalpų sektoriuje išlieka aukštame lygyje ir beveik nenusileidžia rodikliams, kurie buvo fiksuojami 2004-2007 metais. Be to, skaičiuojant įvykusių sandorių vertes, matyti, kad per devynis 2015 metų mėnesius Lietuvoje užregistruotų negyvenamosios paskirties objektų bendra sandorių vertė yra 6% didesnė, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais.

Panašios tendencijos fiksuojamos ir stambių komercinės paskirties objektų sektoriuje. Skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius egzistuojančių modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo/gamybinių patalpų įsigijimus, kurių vertė viršija 1,5 mln. eurų, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius iš viso Lietuvoje sudaryti 8 investiciniai sandoriai, jų bendra vertė sudarė beveik 183 mln. eurų arba 6% daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Ober-Haus“ duomenimis, iš viso šiais metais buvo įsigyta 10 objektų, kurių bendras plotas sudarė 146 300 m²: prekybinių patalpų – 122 500 m², administracinių – 18 300 m², gamybinių/sandėliavimo – 5 500 m².

Pagal įsigyto turto vertę šiais metais didžiausia investicijų dalis teko Šveicarijai (36%), kuomet tarptautinė investicijų kompanija „Partners Group“ Vilniuje įsigijo verslo centrą „Vertas“ bei du prekybos centrus Kaune ir Klaipėdoje („Molas“ ir „BIG“). Danijai atiteko 20%, Estijai – 16%, Nyderlandams – 13%, Lietuvai – 12% ir Švedijai – 3%. „Kadangi parduodamų objektų pasirinkimas rinkoje yra išties ribotas, investuotojus domina ne tik pilnai pastatyti ir išnuomoti objektai, tačiau ir turtas, kuriam dar reikalingos papildomos investicijos ar nuomininkų struktūros keitimas bei paieška. Todėl tikėtina, kad šiemet Lietuvoje nebus sudėtinga pasiekti tokias investicijų apimtis, kurios buvo užfiksuotos 2014 metais, kuomet į modernų komercinės paskirties turtą buvo investuota net 208 mln. eurų“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Investuotojai ir toliau rodo susidomėjimą biuro paskirties pastatais. Visgi potencialius pirkėjus išskirtinai domina tik sostinėje esantys projektai. Šių metų trečiąjį ketvirtį sostinėje duris atvėrė jau penktasis biurų pastatas šiais metais – „K29“. Šis projektas rinkai pasiūlė net apie 13 500 m² A klasės naudingo biurų ploto, kuriame įsikūrė tokios įmonės kaip „American International Group” (AIG), „Nasdaq“, „KPMG“, „Seesam“ ir kitos. „Ober-Haus“ duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį bendras naudingas modernių biuro patalpų plotas Vilniuje ūgtelėjo iki 539 800 m². Kaune ir Klaipėdoje naujų projektų atidarymo dar teks palaukti, tad pasiūla šiuose miestuose išliko nepakitusi: Kaune – 90 800 m², Klaipėdoje – 63 100 m².

Auganti biurų pasiūla lems kainų augimo tempo lėtėjimą

Vilniuje šiuo metu statomų ir planuojamų plėtoti biurų projektų gausa kelia įvairias diskusijas dėl sparčiai augančios pasiūlos bei jos poreikio artimiausioje ateityje. Teoriškai per ateinančius 15-18 mėnesių rinkai turėtų būti pasiūlyta dar apie 100 000 m² naudingo biurų ploto. „Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad 2012-2014 metų laikotarpiu Vilniuje kasmet buvo išnuomojama po 38 000-43 000 m² modernių biuro patalpų, o vien per šių metų devynis mėnesius modernių biurų paklausa sudarė jau virš 40 000 m². Tikėtina, kad per visus 2015 metus išnuomotų naujų biuro patalpų kiekis pasieks 50 000 m² ir tai bus didžiausias paklausos rodiklis nuo 2010 metų. „Akivaizdu, kad nauji projektai plėtojami esant objektyvioms priežastims ir pagrindinė iš jų yra tarptautinių įmonių paslaugų centrų poreikis šiuolaikinėms biuro patalpoms. Realų paklausos buvimą įrodo ir naujausias verslo centras „K29“, kuris duris atvėrė beveik pilnai išnuomotas“, – atkreipia dėmesį S. Vagonis.

Bendras laisvų patalpų lygis sostinėje taip pat nuteikia optimistiškoms nuotaikoms. „Ober-Haus“ analitikai fiksuoja, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis Vilniuje sumažėjo nuo 4,4% iki 4,0%. Situacija Kauno modernių biurų sektoriuje irgi nuteikia pozityviai, laisvų biuro patalpų lygis sumažėjo iki 2,2%. Tuo tarpu Klaipėdos rinkoje iš esmės pokyčių nematyti. Laisvų biuro patalpų lygis šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 19,0% ir nepaisant nedidelių kasmetinių nuokrypių, išlieka ties 2010-2014 metais fiksuotu laisvų patalpų lygio vidurkiu.

Nepaisant skirtingos situacijos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, „Ober-Haus“ duomenimis, biuro patalpų kainų lygis visuose miestuose iš esmės išlieka stabilus arba fiksuojami nedideli kainų pokyčiai į aukštesnę pusę. „Biurų nuomos kainos šiuose miestuose per penkerius metus jau sugebėjo ženkliai ūgtelėti: Vilniuje modernių biurų nuoma per pastaruosius 5 metus brango 31%, Kaune – 48%, Klaipėdoje – 46%. Šis augimas iš dalies kompensavo pastarojo sunkmečio praradimus. Todėl mažai tikėtina, kad dabartinėje situacijoje matysime kokius nors didesnius kainų pokyčius. Auganti plėtotojų konkurencija, matyt, nebeleis kainoms sparčiau stiebtis aukštyn, o gera ekonominė situacija šalyje ir didelis tarptautinių kompanijų dėmesys Vilniui iš esmės garantuoja, kad esamas kainų lygis neturi prielaidų mažėti“, – prognozuoja S. Vagonis.

„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje A klasės biurų nuomos kainos siekia 13,0-16,0 Eur/m², B klasės – 8,0-12,0 Eur/m². Tuo metu Kaune A klasės biurų nuomos kainos yra 9,7-13,0 Eur/m², o Klaipėdoje apie 8,5-12,5 Eur/m². B klasės biurų patalpos Kaune siūlomos už 5,8-8,0 Eur/m², o Klaipėdoje – 5,5-7,5 Eur/m².

Pilną apžvalgą rasite ČIA.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

„Linkmenų ežerai“ – įkvėpti gamtos, sukurti gyvenimui

Gamtos ir miesto apsuptyje, Šnipiškių rajone, Linkmenų gatvėje, greta natūraliai susiformavusių keturių ežerėlių kuriasi jaukus ir žalias LINKMENŲ EŽERŲ kvartalas. Rami ir uždara, tačiau strategiškai patogi vieta, mažaaukštės statybos namai, puikiai išvystyta miesto infrastruktūra ir patogus susisiekimas su visais miesto rajonais kuria išskirtines sąlygas komfortiškam gyvenimui ir kokybiškam poilsiui kiekvieną dieną. „„

Gera ir ramu
Gyvenant mieste jausti harmoniją su gamta – vienas didžiausių „Linkmenų ežerų“ gyvenvietės privalumų. Mėgautis rytine kava privačioje terasoje, iškylauti su šeima ežerėlio pakrantėje, žaisti, vaikštinėti ir kokybiškai ilsėtis namuose, kurių tylą saugo visos keturios sienos. Įvertinkite svarbius aplinkos ir namų privalumus.

–   Visi butai pirmuose aukštuose turi maumedžio lentomis išklotas terasas, kiti – erdvius balkonus.
–   Daug žaliųjų zonų, aplinka – kruopščiai sutvarkyta ir apgalvota.
–   Švarus greta esantis ežerėlis ir sutvarkyta jo pakrantė.
–   Smagiai vaikystei ir žaidimams įrengtos vaikų žaidimų aikštelės.
–   „C“ akustinė klasė užtikrina tylą ir ramybę Jūsų namuose.

Saugu ir patogu
Kai šeima saugi, o namuose jautiesi patogiai, pajunti, kad gyventi čia tiesiog gera. Toks ir yra mūsų planas – Jūsų saugus, patogus ir kokybiškas gyvenimas.

-„   Teritorija aptverta ir visą parą stebima vaizdo kameromis.
„-   Jūsų ir svečių automobiliams įrengtos antžeminės ir požeminės aikštelės.
–   Patogiam judėjimui kiekvienoje laiptinėje – modernus ir saugus liftas.
-„   Jus ir Jūsų namų turtą patikimai saugos tvirtos šarvo durys ir aukščiausius saugumo standartus atitinkanti spyna.

Viskas arti namų
Smagu, kad po dienos darbų ir reikalų į jaukius namus ir žalią ramybę galite sugrįžti akimirksniu. Šnipiškių rajone, Linkmenų gatvėje įsikūrusio LINKMENŲ EŽERŲ kvartalo vieta itin patogi norintiems suderinti skirtingus gamtos ir miesto teikiamus privalumus.

–   Šnipiškių rajonas – gyvas ir šurmuliuojantis. Visai čia pat – „Vichy“ vandens pramogų parkas, „Siemens“ arena, greta įsikūrusiame PC „Ozas“ yra bene viskas, ko gali prireikti: kavinės, bankai, parduotuvės, restoranai, vaikų žaidimų erdvės, sporto klubas, kino teatras.
–   Šalia – svarbiausi objektai: mokyklos, darželiai, licėjus, verslo centrai, medicinos įstaigos, parduotuvės.
–   Miesto centro privalumai – ranka pasiekiami. Iki jo – vos 5 minutės automobiliu.
–   Patogus susisiekimas su visais miesto rajonais.

Daugiau informacijos:

Natalija Šnirė                                               Donatas Petkus                                               Justas Šakėnas
Gyvenamojo NT ekspertė                          Gyvenamojo NT ekspertas                            Gyvenamojo NT ekspertas
+370 611 03 228                                         +370 614 66 912                                             +370 652 24471
natalija.snire@ober-haus.lt                       donatas.petkus@ober-haus.lt                      justas.sakenas@ober-haus.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 1,4% (rugpjūtį metinis augimas siekė 1,1%).

Teigiami butų kainų pokyčiai rugsėjo mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje ir Šiauliuose. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 320 Eur (+4 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 2,6%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 14,4% (+166 Eur/m²). Šiauliuose rugsėjo mėnesį užfiksuotas 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 561 Eur (+1 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį: Kaune – 941 Eur/m², Klaipėdoje – 981 Eur/m², Panevėžyje – 530 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune mažėjo 0,3%, Klaipėdoje – 0,1%, Panevėžyje – 0,2%. Tuo metu Šiauliuose užfiksuotas 0,1% metinis augimas.

„Bendrą penkių Lietuvos didmiesčių indekso rodiklį ir toliau didina fiksuojami teigiami butų kainų pokyčiai šalies sostinėje. Šių metų rugsėjis yra aštuntas mėnuo iš eilės, kuomet Vilniuje fiksuojamas teigiamas kainų pokytis. Rugsėjo mėnesį taip pat buvo stebimas butų pardavimo apimčių augimas – VĮ Registrų centro duomenimis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo sudaryta 20% daugiau pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su rugpjūčio mėnesiu. O teigiami nekilnojamojo turto rinkos rodikliai ir toliau skatina būsto plėtotojus tęsti bei pradėti naujus projektus aktyviausiame šalies regione.“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Nuo šiol „Ober-Haus“ butų kainų indekso duomenis skelbia ir interaktyvioje skaičiuoklėje. Tai naujas įrankis „Ober-Haus“ internetinėje svetainėje ir vienintelė Lietuvoje tokio pobūdžio interaktyvi skaičiuoklė, kuri parodo, kaip kito butų kainos penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose pasirinktu laikotarpiu. Skaičiuoklėje pateikiami duomenys nuo 1994 metų sausio mėnesio ir yra atnaujinami kiekvieną mėnesį.

Brangiausiai už būstą moka Talino gyventojai

„Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų rugsėjo mėnesį Rygoje butų kainų indekso reikšmė išaugo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 054 Eur/m^². Palyginus su 2014 metų rugsėjo mėnesiu, Rygoje butų kainos per metus sumažėjo 0,4% (rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuotas 0,6% metinis kainų sumažėjimas).

Tuo metu Taline fiksuojamas butų kainų mažėjimas: Estijos sostinėje butų kainų indekso rugsėjo mėnesio reikšmė krito 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 559 Eur/m², vis dar išlikdama aukščiausia tarp Baltijos valstybių sostinių. Palyginus su 2014 metų rugsėjo mėnesiu, metinis butų kainų pokytis Taline buvo teigiamas ir augimas siekė 7,3%.

„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais daugiausia butų pardavimo sandorių atlikta Vilniuje – įgyvendintas 6 971 butų sandoris, tik 6% mažiau nei tuo pačiu metu 2014 metais. Taline atlikti 6 363 butų pardavimo sandoriai arba 16% daugiau nei tuo pačiu metu 2014 metais. O Latvijos sostinėje sandorių skaičius buvo 10% mažesnis lyginant su 2014 metais, buvo sudaryta 6 250 sandorių.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

Lyginant bendrą komercinio nekilnojamojo turto (NT) situaciją Panevėžio mieste su 2009-2011 metais, matyti, kad 2015 metais komercinio turto rinka yra žymiai aktyvesnė tiek nuomos, tiek pirkimo-pardavimo atžvilgiu. Ypač paklausios komercinės paskirties patalpos, esančios pirmuose pastatų aukštuose, judriose gatvėse, miesto centre ar centrinės dalies prieigose. Augantis vietos verslininkų bei investuotojų iš Danijos, Norvegijos, Suomijos skaičius ne tik stiprina Panevėžio NT rinką, bet ir didina komercinių patalpų poreikį.

Palyginti su Vilniumi ir Kaunu, Panevėžyje mažai statoma komercinės paskirties pastatų nuomai. Per pastaruosius du metus centrinėje miesto dalyje pastatyti tik du nauji komerciniai pastatai bei baigiamas renovuoti administracinis pastatas. Abu nauji statiniai yra Savanorių aikštėje – tai penkių aukštų 900 m² ploto ir trijų aukštų su rūsiu 500 m² ploto komerciniai pastatai. Čia pirmo aukšto nuomos kainos siekia 10-13,0 Eur/m², antro ir trečio – 7-8,0 Eur/m². Taip pat baigiamas renovuoti trijų aukštų 1200 m² ploto pastatas, buvęs karinis komisariatas Respublikos gatvėje, pirmame aukšte įrengiamos komercinės patalpos, jų kaina siekia 8,0 Eur/m², antrame ir trečiame aukštuose – biuro patalpos, kurių kainos atitinkamai – 5-7 Eur/m² ir 4,0 Eur/m². Šiame pastate patalpas jau išgraibstė draudimo kompanijos, advokatų kontoros, grožio salonai, mobiliojo ryšio bendrovės ir kt. Šiuo metu miesto centre yra šešios laisvos patalpos, kurios nesulaukia nuomininkų dėmesio dėl per didelės, neatitinkančios esamos pastato būklės, kainos.

Pasak Romualdo Paulausko, „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovo, mieste trūksta nedidelių komercinių pastatų, kurių pirmame aukšte būtų autonomiškos – su atskiru įėjimu vienam nuomininkui – prekybos paslaugų patalpos iki 100 m² ploto, antrame aukšte – paslaugų, biurų patalpos. Šie pastatai būtų paklausiausi centrinėje miesto dalyje, centro prieigose, šalia vienos iš judriausių Klaipėdos gatvės. „Panevėžiui trūksta dar bent 5 000 m² ploto komercinių patalpų, skirtų prekybai ar paslaugoms. Nuomos atžvilgiu jos būtų išties paklausios tarp smulkiųjų verslininkų: odontologijos, grožio salonų, maisto prekių ar dėvėtų rūbų parduotuvių savininkų“, – teigia R. Paulauskas. Visgi kompaktiškame miesto centre yra labai ribota sklypų pasiūla, tad centre ar jo prieigose siūlomi tik keli labai brangūs sklypai – apie 10-13 000 Eur/a, kurie dėl savo kainos atgraso investuotojus.

Likvidžiausias šiai dienai yra naujai pastatytas komercinis turtas turintis naują miesto tinklų šiluminį mazgą, rekuperacijos sistemą, kondicionavimą. Pasak R. Paulausko, toli gražu ne visose komercinėse patalpose yra naujos sistemos – dažniausiai būna tik natūrali ventiliacija, senas šilumos mazgas, seni vamzdynai, sienos nešiltintos, nėra kondicionavimo. Senos statybos pastatų savininkai siekdami realizuoti turimas patalpas, renovuoja ar bent minimaliai sutvarko turimus pastatus – pakeičiami langai, naujai betonuojamos grindys, sutvarkomi stogai, įdiegiama inžinerinė įranga, keičiami vamzdynai, nauja elektros instaliacija, signalizacija, vėdinimo sistema ir kt. „Atnaujinus seną pastatą, išauga ir jo patrauklumas rinkoje, kas gali turėti įtakos ir greitesniam jo realizavimui. Puikus pavyzdys, kai ilgai buvusios nepaklausios, po smulkios renovacijos J. Basanavičiaus g. 50 m² patalpos buvo iškart išnuomotos“, – pastebi R. Paulauskas.

Nuo seno pramonės miestu laikomas Panevėžys paklausus ir tarp užsienio kapitalo įmonių, ypač Skandinavijos šalių įmonių, Panevėžyje vykdančių gamybą įsigytuose ar naujai pastatytuose pastatuose. Užsienio investuotojams įdomios 2 000-3 000 m² ploto naujos statybos gamybinės-sandėliavimo patalpos. „Šiuo metu yra keletas bendrovių ieškančių tokių pastatų nuomai. Deja, Panevėžio NT rinka neturi jiems ko pasiūlyti, tad tai dar viena niša investuotojams – tokie pastatai nuomos atžvilgiu būtų paklausūs“, – pasakoja R. Paulauskas.

Viena iš šiuo metu investuojančių ir labiausiai Panevėžyje besiplečiančių bendrovių „Dominari“, šveicarų kapitalo įmonių grupė, stato naują gamyklą – pirmajame etape numatyta apie 100 000 m² ploto gamybinių pastatų. Įmonė taip pat domisi galimybėmis pirkti komercinės, gamybinės paskirties žemės sklypus gamybinių pastatų statybai bei investuoti Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje.

Kontaktinis asmuo:
Romualdas Paulauskas
„Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas
Tel. +370 614 80 065
El. paštas romualdas.paulauskas@ober-haus.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 1,1% (liepą metinis augimas siekė 0,8%).

Teigiami butų kainų pokyčiai rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. „Ober-Haus“ duomenimis, sparčiausiai butų kainos augo sostinėje, kur užfiksuotas 0,9% augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 316 Eur (+12 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 2,1%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 14,0% (+162 Eur/m²). Klaipėdoje ir Kaune rugpjūčio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,5% ir 0,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 981 Eur (+5 Eur/m²) ir 941 Eur (+1 Eur/m²). Šiauliuose ir Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį: Šiauliuose – 560 Eur/m², Panevėžyje – 530 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune mažėjo 0,3%, Šiauliuose – 0,4%, Panevėžyje – 0,2%. Tuo metu Klaipėdoje užfiksuotas 0,1% metinis augimas.

„Šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje užfiksuotas teigiamas butų kainų pokytis yra didžiausias nuo 2014 metų pirmojo pusmečio. Nemažą įtaką šiam butų kainų augimui turėjo realizuojami nauji projektai centrinėje miesto dalyje ir prestižiniuose miesto rajonuose, kur naujų butų statybos ypač suaktyvėjusios. Naujos statybos išjudino ir paklausą. Jeigu 2013-2014 metų laikotarpiu centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose (Antakalnyje, Žvėryne, Naujamiestyje) buvo įgyvendinta 19 naujų daugiabučių projektų, tai vien šiais metais bus baigtos apie 30 naujų projektų statybos. Akivaizdu, kad šiuo metu plėtotojai butus gali parduoti brangiau nei prieš keletą metų analogiškuose projektuose esančius butus.“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Visą apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

Po rezultatyvios vasaros būsto rinka toliau išlieka aktyvi ir žada produktyvų rudenį. Išanalizavus pastarojo pusmečio pirkėjų poreikius ir esamą rinkos pasiūlą, matyti, kokiam būstui vilniečiai teikia prioritetą, ko ieško ir ką renkasi. „Nepaisant sėkmingos vasaros būsto pardavimo sektoriuje, įvertinus rinkoje esančių NT objektų skelbiamos kainos ir vertės santykį, matyti, kad Vilniuje dažnu atveju už parduodamą būstą prašoma kaina viršija realią rinkos vertę“,- savo įžvalgomis dalinasi „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.

Ypatingas poreikis jaučiamas kokybiškai įrengtiems naujos statybos butams tiek centre, tiek ir kituose rajonuose, o tokių kainos atžvilgiu nepervertintų būstų rinkoje išties trūksta. „Maždaug 10-20 proc. visų objektų, esančių rinkoje, yra bandoma parduoti bent už penktadaliu didesnę nei rinkos kaina“, pastebi A. Šapoka ir atkreipia dėmesį, jog pardavėjams šiuo atveju svarbu suprasti tai, kad jei kaina bus didesnė bent 5 proc. už realią turto vertę, pirkėjai beveik nesidomės tokiu objektu. O jei dar toks objektas turi bent keletą alternatyvų – panašių konkuruojančių butų, tokio pervertinto būsto pardavimas tampa visai neapibrėžtas laiko atžvilgiu. Taip pat kai kurie pardavėjai apsigauna prašomą aukštesnę būsto kainą pasigrįsdami tuo, kad panašių objektų rinkoje nėra. Ne visuomet alternatyvų nebuvimas yra argumentas kelti kainą. Jei plačiai reklamuojamas turtas nenuperkamas per 4-6 savaites – tai ženklas, kad už prašomą kainą tokio objekto pirkėjams Vilniuje tiesiog nereikia. Žinoma, tokia taisyklė rečiau galioja išties prabangiems ir unikaliems būstams.

Paradoksalu, kad nors skelbimų portaluose pasiūlymų yra lyg ir užtektinai, tačiau nepervertintų ir rinkos kainų rėmuose parduodamų butų antrinėje rinkoje yra ne daugiau nei 10 proc. visų skelbimų. A. Šapokos nuomone, šis rodiklis galėtų būti gerokai didesnis: „Sunku tiksliai pasakyti, kiek rinkai trūksta tokių (nepervertintų) objektų, bet mano supratimu, bent 2 kartus daugiau. Ir visgi šiai dienai pardavėjų atžvilgiu esant tokioms saugioms NT rinkos sąlygoms, šių proporcijų didėjimas, matyt, sunkiai tikėtinas. Gyvybinga ekonominė šalies būklė, atlyginimų augimo ir darbo perspektyvos, žemos palūkanų normos ir apskritai pozityvūs gyventojų lūkesčiai lemia esamas būsto kainas ir likvidumą. Kitaip tariant, šiuo metu nėra jokių prielaidų ar aplinkybių, dėl kurių būstas galėtų apčiuopiamai pigti, mažėti sandorių skaičius, t. y. trauktųsi būsto rinka“.

Aktyviausias ir paklausiausias būsto segmentas Vilniuje šiai dienai yra ekonominės ir vidutinės klasės butai miegamuosiuose rajonuose. „Ober-Haus“ duomenimis, ekonominės klasės butų kainos Vilniuje svyruoja 1 100-1 500 Eur/m², vidutinės klasės – 1500 – 1700 Eur/m², tarp pastarųjų priskiriami tokie naujos statybos kvartalai kaip „Ozo parkas“ ir „Ozo namai“, „Naujamiesčio namai“, „Žvėryno namai“ ir pan. Šiuos butus dažniausiai renkasi jaunos dirbančios poros arba šeimos, keičiančios seną būstą į naują ir ieškančios pilnai išvystytos socialinės infrastruktūros bei nebrangaus buto išlaikymo, kai šildymas siekia iki 50 Eur/mėn. Likvidžiausi yra mažo ploto, 1-2 kambarių, tiek naujos, tiek senos statybos butai, esantys centre – Senamiestyje, Centre, Žvėryne, Užupyje, arba artimesniuose jam rajonuose: Ozo parke, Šiaurės miestelyje, Žirmūnuose, Antakalnyje.

Tuo metu mažiausiai likvidūs Vilniuje yra senos statybos didelio ploto, pavyzdžiui, 4 kambarių, butai miegamuosiuose rajonuose su centriniu šildymu. Jų kainos panašios į 3 kambarių butų ir siekia nuo 48 000 iki 65 000 Eur. Viena tokio nepopuliarumo pagrindinių priežasčių A. Šapoka įvardija brangius išlaikymo kaštus: „Kadangi tokių butų eksploatacija yra labai brangi – šildymas per mėnesį kainuoja 200 – 250 eurų ar netgi daugiau, jį išlaikyti gali ir nori nedaugelis“. Paklaustas, ką patartų susiduriantiems su problema realizuoti tokius butus, „Ober-Haus“ ekspertas sako, kad pirkėjų tikrai neapgausi kažkokiais triukais, todėl norint greičiau parduoti tokį turtą reiktų laikytis bendrų taisyklių: sutvarkyti butą, maksimaliai atlaisvinti erdves nuo nereikalingą baldų ar daiktų, išvalyti; kuo plačiau paskleisti informaciją apie turtą, turėti kokybiškas nuotraukas, nustatyti teisingą kainą, iš anksto paruošti dokumentus pardavimui – tam, kad netektų delsti atsiradus pirkėjui.

Nuo metų pradžios augantis namų pardavimo sandorių skaičius liepos mėnesį pasiekė seniai matytas aukštumas – Vilniuje buvo parduoti net 110 individualūs namai. „Ober-Haus“ duomenimis, lyginant šių metų sausio-liepos mėnesių rezultatus su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu, namų sandorių skaičius išaugo 18%. Pastebimas itin aktyvus pirkėjų susidomėjimas 130 – 170 m² namais iki 180 000 – 200 000 Eur periferinėse Vilniaus miesto dalyse – Bendorėliuose, Riešėje, Pavilnyje, Nemenčinės plente ir kt.Anot A. Šapokos, tokiam aktyvumui įtakos turėjo du aspektai, vienas jų – pagerėjusi ekonominė situacija, pirkėjai sugeneravo reikiamą pinigų sumą ne tik tokio turto įsigijimui, bet ir išlaikymui. Antra, smulkieji NT plėtotojai pasiūlė rinkai daugiau patrauklių objektų, o ši, greitai sureagavusi, juos įsisavino. „Tokius namus perka jaunos šeimos, kurios jau turi vaikų, ieško ramybės užmiestyje, bet kartu ir nenori atitrūkti nuo miesto, todėl labiausiai domimasi namais, esančiais lengvai ir greitai pasiekiamoje centrą vietoje“, – pastebi A. Šapoka.

Kalbant apie artėjančio rudens prognozes, rinkos aktyvumo rodikliai turėtų būti panašūs kaip ir šiuo metu, tuo labiau, kad ruduo – istoriškai vienas aktyviausių metų sezonų. Kadangi pirkėjų poreikiai trumpuoju laikotarpiu iš esmės nesikeičia, aktyviausias segmentas, kaip ir iki šiol, išliks ekonominės ir vidutinės klasės nedidelio ploto butai. Būsto kainos turėtų taip pat išsilaikyti tame pačiame lygyje, nebent rudenį padidėsiantis pirkėjų aktyvumas gali turėti įtakos senos statybos nedidelių butų miegamuosiuose rajonuose kainoms. Dėl šiuo metu esančios mažos pasiūlos šių butų kainos gali šiek tiek kilti.

Kontaktinis asmuo:
Audrius Šapoka
„Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas

Tel. +370 5 250 74 00
Mob. +370 645 59 337

Vilniuje steigiami dideli nauji tarptautinių kompanijų paslaugų centrai bei jau veikiančių žinomų įmonių plėtra biurų rinkai suteikė išties galingą postūmį, savo apžvalgoje skelbia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“. Matydami sparčiai mažėjantį laisvų patalpų kiekį moderniuose verslo centruose ir vis naujas užklausas dėl didesnio ploto patalpų, plėtotojai nedelsė ir rinkai pateikė išties daug projektų. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 55 paslaugų centrai, drauge įdarbinantys apie 11 000 darbuotojų. Nemaža dalis kompanijų vis dar plečiasi ir per ateinančius metus ketina savo kolektyvus praplėsti dar 2 000 specialistų. Vidutiniškai tokių įmonių darbuotojams tenka 7-10 m² naudingo biurų ploto, tad norint įkurdinti apie 2 000 specialistų, gali reikėti apie 15 000-20 000 m² naudingo biurų ploto.

Todėl vien per 2015 metus sostinėje bus baigti statyti šeši nauji verslo centrai, kuriuose bendras naudingas biurų plotas sudarys 38 000 m². Tačiau tai nėra itin didelis pasiūlos šuolis, palyginus su 2008-2009 metų laikotarpiu, kuomet rinkoje per du metus buvo pasiūlyta net 158 000 m² modernaus biurų ploto. 2016 metais Vilnius tikrai turės ką pasiūlyti ieškantiems modernių biurų – tuo metu turėtų būti baigti dar šeši nauji verslo centrai, kuriuose planuojama įrengti net 100 000 m² naudingo biurų ploto.

Lietuvoje naujai kuriamų paslaugų centrų akiratyje dažniausiai yra du didžiausi šalies miestai – Vilnius ir Kaunas – kurie gali pasiūlyti pakankamą kiekį kvalifikuotos darbo jėgos, patogią infrastruktūrą ir įvairias modernių biurų pasirinkimo galimybes. Kaune tokios kompanijos kaip „Callcredit“, „Intermedix“, „Nielsen & Nielsen“, „Bentley Systems“ jau įkūrė savo paslaugų centrus. Tačiau spartesniam paslaugų centrų kūrimuisi Kaune trukdo modernių biuro pasiūlos trūkumas. „Kaunas negalėjo ir šiuo metu realiai negali pasiūlyti didesnių ir racionaliai suplanuotų patalpų tokiems paslaugų centrams, todėl akivaizdu, kad dalis investuotojų pasirinko Vilnių“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Dažnu atveju svarbu ne tik kur įsikurs paslaugų centro darbuotojai, tačiau kokios yra biuro plėtros galimybės ateityje. „Paslaugų centrų plėtra dažniausiai yra planuojama etapais, todėl itin svarbu, kur link galės plėstis jau veikiantis centras – ar tame pačiame pastate, ar šalia planuojamuose plėtoti pastatuose, ar tik kitoje miesto vietoje“, – pastebi S. Vagonis. Akivaizdu, kad Kaune, palyginus su Vilniumi, esamų ir planuojamų biuro projektų pasiūla yra itin skurdi, todėl pritraukti naujų investuotojų į antrą pagal dydį miestą yra sudėtingiau nei į sostinę.

Klaipėdos biurų rinkai trūksta tarptautinių kompanijų plėtros

Šių metų viduryje laisvų biuro patalpų lygis Vilniuje sudarė 4,4% ir siekia 23 050 m². Pastebėtina, kad šiuo metu naujos biuro patalpos yra greitai įsisavinamos jau projektų statybos metu ir laisvų patalpų lygio šuolis rinkoje yra fiksuojamas nebent išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo pilnai užbaigtos biurų pastato statybos šalia Ukmergės g. Iš „Šiaulių banko“ pastatą įsigijęs „Invalda privatus kapitalas“ per trumpą laiką baigė pastato įrengimo darbus ir jį pristatė rinkai, todėl pirmąjį šių metų ketvirtį jis buvo tuščias ir laisvų patalpų lygis Vilniuje ūgtelėjo nuo 3,9% (2014 metų pabaigoje) iki 4,9% (2015 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje). Tačiau ilgesnį laiką plėtojami verslo centrai turi pakankamai laiko surasti nuomininkus dar iki statybų pabaigos. Vieni pastatai duris atveria dar turėdami šiek tiek laisvų patalpų, tačiau atsiranda iki šiol rinkai nebūdingų pavyzdžių, kuomet pastatai pilnai išnuomojami dar tik įpusėjus statyboms, pvz., verslo centras „UNIQ”.

Kaune ir toliau fiksuojami žemi laisvų biuro patalpų lygio rodikliai. „Ober-Haus“ duomenimis, nors per pirmąjį 2015 metų ketvirtį šis rodiklis išaugo nuo 1,3% iki 5,7%, tačiau per antrąjį ketvirtį sumažėjo iki 4,2% irsudaro kiek daugiau nei 3 800 m². 2015 metų pradžioje telekomunikacijų bei nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Mikrovisatos valda“ įgyvendino 3 600 m² bendro ploto verslo centro statybas Savanorių prospekte, tačiau patalpų nuomos tempas šiame pastate nebuvo toks spartus kaip tikėtasi, tai ir lėmė ūgtelėjusį laisvų patalpų lygį šių metų pradžioje. Šiuo metu ruošiamasi vieno didžiausių biurų projektų įgyvendinimui Kauno mieste – koncernui SBA priklausanti įmonė įsigijo K. Donelaičio g. esantį „Pramprojektas“ pastatą, kurį rekonstravus, planuojama rinkai pasiūlyti ne mažiau kaip 10 000 m² aukščiausios klasės biuro patalpų. Pasak S. Vagonio, šio stambaus projekto įgyvendinimas parodys, ar Kaunas išties yra patrauklus didesnio ploto ieškančioms įmonėms.

Tuo metu Klaipėdoje laisvų biuro patalpų kiekis ir toliau išlieka itin aukštas ir šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje siekė 19,1%. Lyginant su Kaunu ir Vilniumi, aukštas laisvų patalpų lygis iliustruoja, kad Klaipėdoje trūksta ne tik užsienio kompanijų plėtros, bet ir vietos įmonių indėlio. Didelė dalis laisvų patalpų kiekio tenka „Vitės“ verslo centrui – 2009 metais atidarytas didelis modernus verslo centras, turintis virš 10 000 m² biurų ploto, iki šiol neužpildė laisvų biuro patalpų. Nepaisant to šiuo metu vykdoma Minijos g. esančio pastato rekonstrukcija, po kurios 2016 metų pradžioje rinkai bus pasiūlyta apie 2 000 m² nuomojamo ploto.

Pilną apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Raimondas Reginis
„Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas

Tel. 8 5 210 97 29
Mob. 8 699 73 377

Stabiliai augantis gyventojų vartojimas Baltijos šalyse ir toliau skatina tolimesnę prekybinių patalpų plėtrą tiek šalių sostinėse, tiek kituose regionuose. Vertinant prekybinio ploto pasiskirstymą pagal šalis bei jų regionus, matyti tam tikros tendencijos iš esmės padiktuotos gyventojų kiekiu bei jų perkamąja galia. Tradiciniai regioninės ir vietinės reikšmės prekybos centrai koncentruojasi stipriausiuose šalių regionuose bei jų miestuose. Naujausioje nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ prekybos patalpų apžvalgoje skelbiama, kad įvertinus bendrus Baltijos šalių rodiklius, matyti, jog nepralenkiamu lyderiu išlieka Estija.

Skaičiuojant tik tuos prekybos centrus, kurie pirkėjams siūlo įvairų prekių ir paslaugų pasirinkimą (ne mažiau kaip 10 skirtingų nuomininkų) bei yra didesnio ploto (ne mažiau kaip 4 000 m² naudingo ploto), bendras plotas Lietuvoje sudaro 1 308 000 m², Estijoje – 988 000 m², Latvijoje – 827 000 m². Tačiau skaičiuojant prekybinį plotą tenkantį 1 000-iui šalies gyventojų, matyti kur kas didesnis skirtumas tarp Baltijos šalių valstybių: Estijoje 1 000-iui gyventojų tenka 751 m² prekybinio ploto, Lietuvoje – 444 m², o Latvijoje – 413 m².

Vertinant tik didžiausių ir svarbiausių šalių regionų statistiką, Estijos Harju apskrityje (kartu su Talinu ir kitais miestais), kurioje gyvena apie 43% visų šalies gyventojų, 1 000-iui tos apskrities gyventojų tenka net 1 026 m² prekybinio ploto. Tuo metu Rygos rajone (kartu su Ryga, Jūrmala ir kitais miesteliais) gyvena apie 46% šalies gyventojų, kuriems tenka 691 m² modernaus prekybinio ploto. Lietuvoje didžiausia yra Vilniaus apskritis, joje gyvena apie 27% šalies gyventojų. Visgi lyginant su pagrindiniais Estijos ir Latvijos regionais, čia prekybinio ploto tenkančio 1 000-iui gyventojų yra mažiausiai ir šis rodiklis siekia 652 m².

Tolygi prekybos centrų gausa visuose Estijos ir Lietuvos didmiesčiuose

Estija, kaip prekybinių patalpų pasiūlos lyderė, pirmauja pagal tenkantį kiekį gyventojui ne tik gausiausiai gyvenamojoje apskrityje, bet ir likusioje šalies dalyje. Prekybos centrų gausa gali pasigirti ir likę didesni Estijos šalies miestai – Tartu, Narva, Pernu – kuriuose modernus prekybinis plotas tenkantis 1 000-iui gyventojų siekia 1 000-1 700 m². „Tačiau statistika ne visada parodo realią situaciją, kadangi dažnai patys miestai ir juose esantys prekybos centrai tampa regioniniais ar rajonų traukos centrais, kuriuose apsiperka ne tik jų gyventojai, bet ir atvykstantys turistai iš kitų šalių“, – pastebi Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Pavyzdžiui, Estijos kurortinis miestas Pernu yra išsidėstęs pusiaukelėje tarp Rygos ir Talino, ir sulaukia nemažai pirkėjų iš pravažiuojančio srauto. Taip pat Pernu ir jos apskrityje yra nemažai vasarnamių, kurių gyventojai vasaros metu neturi didesnių pasirinkimo galimybių ir apsipirkti vyksta būtent į šios apskrities centrą.

Likusioje Lietuvoje dalyje, išskyrus Vilniaus apskritį, prekybinio ploto pasiūla 1 000-iui gyventojų nusileidžia Estijos rodikliams, tačiau atskiruose šalies miestuose prekybinio ploto pasiūla yra ne tiek jau daug mažesnė ir lenkia net Vilniaus rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose tradicinių ir kitų prekybos centrų pasiūla 1 000-iui gyventojų tenka labai panašiai ir sudaro apie 1 100 m², Vilniuje šis rodiklis siekia 946 m², o Panevėžyje mažiausiai – 620 m².

„Mažėjantis gyventojų skaičius Lietuvoje, skatina plėtotojus imtis naujų projektų tik didžiausiuose šalies miestuose, kurie prekybos centrų valdytojams garantuoja pakankamą ne tik vietinių pirkėjų srautą, bet ir pritraukia lankytojus iš viso regiono ar kaimyninių šalių“, – teigia S. Vagonis. Todėl didesni projektai plėtojami ir planuojami tik Vilniaus ir Kauno miestuose: šalia „IKEA“ statomas „Nordika“ prekybos centras Vilniuje, kuris greitu laiku pasiūlys virš 35 000 m² prekybinio ploto, taip pat vyksta „DomusPro“ prekybos centro plėtra bei baigiamas statyti virš 5 000 m² prekybos centras šalia Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankirtos, tuo metu Kaune ruošiamasi prekybos centro „Mega“ plėtrai, po kurios šis centras taps antru pagal dydį prekybos centru Lietuvoje.

Mažėjantis gyventojų skaičius Latvijos didmiesčiuose atbaido plėtotojus

Jeigu Lietuvos ir Estijos didžiausi miestai tikrai gali pasigirti nemažu kiekiu modernaus prekybinio ploto, tai Latvijos didmiesčiai, išskyrus Rygą, demonstruoja mažesnius rodiklius. Mažėjantis gyventojų skaičius bei didelė gyventojų koncentracija Rygos regione, nesuteikia plėtotojams didesnių plėtros perspektyvų net ir didesniuose miestuose. „Ober-Haus“ duomenimis, antrame, trečiame ir ketvirtame pagal dydį Latvijos miestuose modernus prekybinis plotas 1 000-iui gyventojų siekia pastebimai mažiau nei, pavyzdžiui, penktame pagal dydį Lietuvos mieste Panevėžyje: Daugpilyje – 574 m², Liepojoje – 380 m² ir Jelgavoje – 612 m².

Net Rygoje – pačiame didžiausiame ir aktyviausiame Latvijos regione – plėtotojai neskuba plėtoti naujų projektų, nors potencialių vietų ir projektų rinkai pristatyta išties daug. Šiuo metu rinkai pristatyti bent 7 nauji ir plėtros projektai, kurie rinkai teoriškai galėtų pasiūlyti virš 200 000 m² prekybinio ploto. S. Vagonio nuomone, plėtotojai nėra tikri dėl sėkmingos naujų prekybos taškų veiklos ir greičiausiai per artimiausius kelis metus pamatysime nebent jau esamų ir sėkmingai veikiančių prekybos centrų plėtrą.

Tuo tarpu prekybinio ploto lyderis Estija ir šalies sostinė Talinas nežada sustoti. Šiuo metu Taline ir jo apylinkėse plėtojami net 6 prekybos centrai, kurie iki 2017 metų vidurio rinkai pasiūlys dar 110 000 m² prekybinio ploto. „Estija pateisina ekonomiškai stipriausios Baltijos šalies statusą ir sėkmingos plėtros atveju galbūt galėtų labiau paskatinti Latvijos ir Lietuvos plėtotojus. Vis dėlto kvadratinių metrų kiekis negali būti esminis rodiklis ir tolimesnė plėtra turėtų būti vykdoma tik gerai įvertinus perkamosios galios realijas ir perspektyvas konkrečiuose šalių regionuose, miestuose ar jų rajonuose“, – teigia S. Vagonis.

Pilną apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Raimondas Reginis
„Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas

Tel. 8 5 210 97 29
Mob. 8 699 73 377

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 0,8% (birželį metinis augimas siekė 0,6%).

Teigiami butų kainų pokyčiai liepos mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. „Ober-Haus“ duomenimis, sparčiausiai butų kainos augo sostinėje, kur užfiksuotas 0,5% augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 304 Eur (+6 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 1,6%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 13,0% (+150 Eur/m²). Klaipėdoje ir Šiauliuose liepos mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 976 Eur (+1 Eur/m²) ir 560 Eur (+1 Eur/m²). Tuo tarpu Kaune ir Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį: Kaune – 940 Eur/m², Panevėžyje – 530 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune mažėjo 0,1%, Klaipėdoje – 0,3%, Šiauliuose – 0,4%. Tuo tarpu Panevėžyje užfiksuotas 0,1% metinis augimas.

„Antrasis šių metų pusmetis žada būti iš ties aktyvus Lietuvos būsto rinkoje. Po rezultatyvaus birželio mėnesio, fiksuojami dar geresni rodikliai. Butų sandorių liepos mėnesį Lietuvoje sudaryta net 10% daugiau nei birželį. Butų sandorių augimas buvo fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose, o Vilniaus liepos rezultatai pranoko 2014 metų mėnesinį vidurkį net 15%. Gausios naujų daugiabučių statybos šalies sostinėje įkvėpė rinką, kuri neturėtų sustoti ir antrojoje metų pusėje.“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Taline butų kainos mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės

„Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų liepos mėnesį Rygoje butų kainų indekso liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 050 Eur/m². Lyginant šių ir pernai metų liepos mėnesių butų kainų pokyčius, Rygoje butų kainos per metus sumažėjo 0,4% (liepos mėnesį metinis butų kainų augimas buvo 0,2%). Šių metų sausio–liepos mėnesiais butų pardavimo sandorių skaičius Latvijos sostinėje buvo 15% mažesnis nei tuo pačiu metu 2014 metais.

Tuo metu Taline jau ketvirtas mėnuo iš eilės fiksuojamas butų kainų mažėjimas: Estijos sostinėje butų kainų indekso liepos mėnesio reikšmė krito 2,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 504 Eur/m², toliau išlikdama aukščiausia tarp Baltijos valstybių sostinių. Nepaisant to, per metus, palyginus su 2014 metų liepos mėnesiu, metinis butų kainų pokytis buvo teigiamas ir augimas siekė 4,4%. „Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų sausio–liepos mėnesiais butų pardavimo sandorių skaičius Taline siekė 4 958 ir tai yra 16% daugiau nei tuo pačiu metu pernai metais.

OHBI apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Raimondas Reginis
„Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas

Tel. 8 5 210 97 29
Mob. 8 699 73 377