Daugelis nustebtų sužinoję, kad prieš kelis dešimtmečius Užupis buvo vienas pavojingiausių Vilniaus rajonų. Šiandien palei Vilnelę besidriekianti bohemos oazė pasikeitė neatpažįstamai, o tai lėmė prieš dešimtmetį prasidėjęs Užupio renesansas.

Užupio atgimimas siejamas su Vilniaus Dailės akademijos įsteigimu, kai tuo metu skurdus Užupio rajonas viliojo meno studentus, kurie čia rado pigaus būsto alternatyvas. Pamažu čia kūrėsi menininkų bendruomenės gerokai pagerinusios rajono atmosferą. Viso šio proceso kulminacija tapo Užupio respublikos paskelbimas, kuris reiškė, kad ši miesto dalis tapo tokia pat laisva kūrybai ir įdomiam gyvenimui kaip Monmartras Paryžiuje arba Kristianija Kopenhagoje.

Statybos sutapo su nepriklausomybe

Tuo tarpu nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad antrasis arba išoriškas Užupio atgimimas prasidėjo praėjus keliems metams po Užupio angelo skulptūros atidengimo – 2005 metais.  Kaip pasakoja nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka, tais metais pradėti įgyvendinti keli labai skirtingi, bet didžiausią įtaką naujo Užupio veido formavimuisi suteikę projektai.

„Vienas didžiausių buvo kompanijos „Ramada“ projektas Krivių ir Baltojo skersgatvio sankirtoje. Čia pastatyta virš 100 butų, modernus ir naujas būstas pritraukė jaunas šeimas. Tuo tarpu „YIT Kausta“ vystė kitą keliais etapais vykusį ir išties išskirtinį projektą Krivių gatvėje, čia uždaroje teritorijoje pastatyti 2-3 aukštų namai su mansardomis. Trečiasis ryškiausias tuo metu įgyvendintas naujo būsto projektas Užupyje buvo bendrovės „Ginta ir partneriai“ namo statybos Užupio g. 25“, – apie plėtrą pasakoja ekspertas.

Tiesa, jis pastebi, kad naujų statybų bumas rajone baigėsi ir dabar prasideda senųjų objektų rekonstrukcija. Taip išlaikomas originalusis Užupio veidas ir dvasia. Kaip pasakoja A. Šapoka, vienas iš tokių projektų pavyzdžių – „Lords LB Asset Management“ vystomas projektas „Užupio vartai“.

„Užupio vartai“ grąžino buvusį pastato užstatymą iš Krivių gatvės pusės. Atgimęs šviesus pastatas išlaikė senojo Užupio veidą, tačiau tuo pačiu gyventojams pasiūlė modernų ir šiuolaikišką būstą. Taip pat buvo atsižvelgta į Užupio bendruomenės prašymą restauruojamoje pastato dalyje nestatyti  4 aukštų, o daryti 3 aukštų pastatą. Siekiant senųjų tradicijų čia paliktos laisvos skvero ribos, statinio vidiniame kieme atgaivintos senosios klasicistinės kolonos, o dalyje butų – atidengtos autentiškos freskos“, – atskleidžia jis.

Plėsis tik pakraščiuose

Panašiu keliu statomi projektai „Užupio citadelė“ šalia Užupio angelo ir „Užupio krantinės“, iškilusios vietoje čia stovėjusios siuvyklos. Ekspertas pastebi, kad centrinėje prestižinio rajono dalyje vietos naujoms statyboms mažėja, taigi lieka vietos tik pavienių nedidelių namų statyboms, o kitiems reikalingas restauravimas.

A. Šapoka prognozuoja, kad tokiu atveju didžiausia plėtra numatoma periferinėse Užupio dalyse, kurios anksčiau buvo skirtos pramonei.

„Kai lieka vis mažiau vietos centrinėje Užupio dalyje, natūralu, kad didžiausia naujos statybos namų plėtra vyksta jo pakraščiuose. Šiandien būtent čia yra daugiausiai erdvės naujiems projektams. Tokiu būdu yra statomos „Užupio krantinės“ vietoje „Vilijos“ siuvyklos, o buvusioje „Skytek“ gamyklos vietoje numatytas dar didesnis projektas“, – prognozuoja ekspertas.

Rugsėjo 8 d. vykusioje Vilniaus regiono konferencijoje „Gazelė 2016“ nekilnojamojo turto bendrovei „Ober-Haus“ įteiktas „Gazelė 2015“ apdovanojimas – įmonė pripažinta, kaip viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai augančių Lietuvos bendrovių.

„Istoriškai susikūrusi unikali organizacinė kultūra, sėkmingai išgyventi du ekonominiai sunkmečiai ir 17 metų darbo patirtis sukuria tokį tvarų konkurencinį pranašumą, kad kasmetinis augimas įmonei tampa neatsiejama veiklos dalis“,- teigia Remigijus Pleteras, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

„Verslo žinių“ rengiamame konkurse dalyvauja bet kokios nuosavybės įmonės, kurios pradėjo veiklą ne vėliau kaip 2012 metais ir jų apyvarta augo 4 metus iš eilus ne mažiau kaip 20%. Tačiau čia svarbus ne vien tik augimo kriterijus, bet ir skaidrumas bei viešumas: įmonė turi tvarkingai mokėti įstatymais numatytus mokesčius ir kasdienėje veikloje vadovautis geros verslo praktikos principais.

Nuo 1998 metų Lietuvoje veiklą vykdanti „Ober-Haus“ šiuo metu turi 10 biurų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose), kuriuose dirba daugiau nei 130 nekilnojamojo turto ekspertų.

Plačiau: www.vz.lt/apie-projekta

„Realia Group“, didžiausia nekilnojamojo turto paslaugų įmonių grupė Suomijoje ir Baltijos valstybėse, kuriai priklauso ir „Ober-Haus Real Estate Advisors“, įsigijo bendrovę „Corbel“, trečią pagal dydį nekilnojamojo turto valdymo ir administravimo kompaniją Suomijoje. „Corbel“ prisijungimas yra „Realia Group“ augimo strategijos dalis, siekiant plėsti grupės nekilnojamojo turto paslaugų paketą bei teikti aukščiausios kokybės paslaugas. Tarp suomių privataus kapitalo fondo „Valedo Partners Fund I AB“, kuriai iki šiol priklausė „Corbel“, ir „Realia Group“ pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta šią savaitę, rugpjūčio 31 d.

„Corbel“, įkurta 2008 metais Suomijoje, teikia nekilnojamojo turto valdymo ir administravimo paslaugas visoje šalyje ir turi biurus 12 didžiausių Suomijos miestų. Įmonė dirba tiek su gyvenamojo, tiek su komercinio nekilnojamojo turto priežiūra ir valdymu, taip pat teikia finansų valdymo paslaugas. „Corbel“ šiuo metu dirba apie 190 darbuotojų.

„Corbel“ sėkmingai papildys „Realia Group“ labai aukštos kokybės paslaugomis ir patirtimi. Naujo nario prisijungimas prie grupės yra mūsų augimo strategijos dalis ir dera su mūsų planais plėsti teikiamas nekilnojamojo turto paslaugas. Tvirtai tikiu, kad naujas narys mums padės tapti dar konkurencingesniais nekilnojamojo turto paslaugų sektoriuje, tad nekantrauju pradėti dirbti kartu“, – teigia Matti Bergendahl, „Realia Group“ generalinis direktorius.

„Nuo 2011 metų, kuomet „Corbel“ prisijungė prie „Valedo“ fondo, kompanija stipriai išaugo ir sustiprėjo visose savo veiklos srityse. Labai džiaugiamės, kad šiandien suvienijome savo jėgas kartu su „Realia Group“ komanda“, – sako Sampsa Ratia, „Corbel“ generalinis direktorius.

„Ober-Haus“ 2007 metais susijungė su Suomijos nekilnojamojo turto rinkos lydere „Realia Group“. Šiuo metu ši tarptautinė įmonių grupė yra didžiausias nekilnojamojo turto paslaugų teikėjas Suomijoje ir Baltijos valstybėse. „Realia Group“ sudaro Suomijoje veikiančios bendrovės „Huoneistokeskus“, „SKV Kiinteistönvälitys“, „Huom! Huoneistomarkkinointi“, „Realia Isännöinti“,  „Realia Management“ ir „Ober-Haus“ Baltijos valstybėse. Metinės „Realia Group“ pajamos siekia 100 mln. eurų., o grupėje dirba daugiau nei 1 600 profesionalų.

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis:

Remigijus Pleteras
„Ober-Haus“ generalinis direktorius
Mob. +370 659 35 033
El. paštas remigijus.pleteras@ober-haus.lt

Modernių biurų plėtra nors ir skirtingais tempais, tačiau vyksta visuose trijuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose: Klaipėdoje po ilgos pertraukos įgyvendinti pirmieji nauji biurų projektai, Kaune kol kas plėtojami nedidelės apimties projektai, bet jau rengiamasi ir didesnėms statyboms, o Vilniuje tuo metu ruošiamasi didžiųjų verslo centrų statybų pabaigai bei naujų projektų startui, skelbiama „Ober-Haus“ biurų rinkos apžvalgoje.

Antrąjį šių metų ketvirtį biurų sektoriuje pasiūlos augimas fiksuojamas net Klaipėdoje. Minijos g. buvo baigtos 2 000 m² bendro ploto verslo centro „M19“ statybos. Šio projekto plėtotojai „Stemma Management“ tai jau antrasis biurų projektas, kurį ji pateikė Klaipėdos rinkai per pastaruosius kelis metus. Įgyvendinus šį projektą, bendras naudingas modernių biurų plotas šių metų viduryje Klaipėdoje ūgtelėjo iki 64 900 m². Nepaisant nuomininkų susidomėjimo naujais biurų projektais, anksčiau pastatyti verslo centrai nėra tokie patrauklūs ir bendras laisvų biuro patalpų lygis išlieka vis dar itin aukštame lygyje. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje laisvų modernių biuro patalpų lygis sudarė 18,7%, o biurų nuomos kainos išliko tokios pačios kaip ir pirmojo ketvirčio pabaigoje – B klasės pastatuose nuo 6,0 iki 9,0 Eur/m², o A klasės pastatuose – 8,5-12,5 Eur/m².

Tuo metu Kauno biuro patalpų rinka įgauna vis didesnį pagreitį. Kol kas Kaune investuotojai koncentruojasi į nedidelių administracinių pastatų plėtrą ir po truputį rengiasi didesnių projektų statyboms. Šių metų pradžioje Kauno mieste buvo baigta tik vieno administracinio pastato rekonstrukcija (verslo centras „Neris“), o štai per antrąjį šių metų pusmetį Kaune planuojama baigti dar 5 naujų projektų statybas (Vytauto pr., Taikos pr., Pramonės pr., Partizanų g. ir Savanorių pr.), kuriuose nuomininkams bus pasiūlytos šiuolaikiškos biuro patalpos. Iš viso per 2016 metus Kauno miesto biurų rinka pasipildys 11 300 m² biurų ploto. Šių metų viduryje bendras naudingas modernių biurų plotas Kaune sudarė 91 300 m².

„Dar didesnis biuro patalpų pasiūlos šuolis Kaune planuojamas 2017-2018 metais, kuomet rinkai planuojama pasiūlyti ir gerokai didesnių verslo centrų. Apibendrinus esamus plėtotojų ketinimus, per ateinančius kelis metus Kaune galėtų būti įgyvendinti dar bent 6-7 nauji projektai, kurie šiuo metu yra įvairiose stadijose“,- pastebi Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Šie jau plėtojami ir planuojami projektai, esantys Jonavos g., Vytauto pr., Karaliaus Mindaugo pr., K. Donelaičio g., K. Baršausko g. ir Savanorių pr. rinkai galėtų pasiūlyti kartu sudėjus iki 30 000 m² modernaus biurų ploto. Tai būtų išties didelis postūmis Kauno biurų rinkos plėtrai, kadangi šiuo metu potencialūs didesni nuomininkai neturi beveik jokio pasirinkimo. Laisvų modernių biuro patalpų lygis Kaune šių metų viduryje sudarė tik 2,1% arba 2 000 m² laisvo ploto jau veikiančiuose pastatuose. Biurų nuomos kainų pokyčiai taip pat yra palankūs naujų projektų plėtrai. Ir nors modernių biurų nuomos kainų pokytis nėra didelis (per pirmąjį šių metų pusmetį biurų nuomos kainos Kaune vidutiniškai ūgtelėjo 5%), tačiau suteikia papildomo stimulo plėtotojams. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šiuo metu Kaune B klasės biurai siūlomi nuomotis už 6,0-10,0 Eur/m², A klasės – 10,5-13,0 Eur/m².

Tuo metu Vilniaus biurų rinkai antrasis šių metų pusmetis nusimato itin gausus, kadangi bus baigti visi 6 šių metų projektai, kurių naudingas biurų plotas sudarys net 82 600 m² („Quadrum“, „CITY“, „135“, „Green Hall 2“, „HIGHWAY“ ir „Delta“). Kadangi naujų verslo centrų per pirmąjį šių metų pusmetį nebuvo atidaryta, laisvų patalpų lygis Vilniaus verslo centruose sumažėjo iki 3,5%. Laisvų patalpų kiekis šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 19 000 m². 2017 metais plėtotojai deklaruoja pateiksiantys dar 69 200 m² modernių biuro patalpų 13 skirtingų projektų (V. Gerulaičio g., Saltoniškių g., T. Narbuto g., Lvovo g., Naugarduko g., P. Baublio g., Liepyno g., Mozūriškių g., Verkių g., Viršuliškių skg. ir Kareivių g.). S. Vagonis atkreipia dėmesį, jog didžioji dalis šių projektų jau yra faktiškai vykstančių statybų stadijoje, tad panašu, kad šie projektai bus įgyvendinti ir per 2016-2017 metus stebėsime tokias pačias įspūdingas biurų plėtros apimtis, kokios buvo tik 2008-2009 metais.

Būtent prieš 8 metus itin sparti biurų plėtra sutapo su pasaulinės finansų krizės pradžia ir tai lėmė, kad 2008 metų pabaigoje laisvų patalpų lygis sostinėje šoko iki 10%. 2009 metų pabaigoje jau buvo fiksuojamas beveik 18% neužimtumo lygis, o nuomos kainų lygis per 2009 metus smuko 40%. S. Vagonio nuomone, dabartinėmis ekonominėmis ir rinkos sąlygomis tokio scenarijaus pasikartojimas yra mažai tikėtinas. „Tvariai kylanti šalies ekonomika ir augantis sostinės investicinis patrauklumas tarptautinių įmonių įsikūrimo ir plėtros požiūriu iki šiol lėmė pakankamai sklandžią naujų biuro pastatų projektų realizaciją bei leidžia tikėtis, kad naujai statomų verslo centrų atidarymo dieną didžioji dalis patalpų juose irgi bus išnuomota. Taip pat reikia pastebėti, jog dalis pastatų ir patalpų yra plėtojama savo reikmėms, kuomet iš senesnių patalpų į naujus pastatus kelsis patys statytojai ar su jais susijusios įmonės. Todėl didesnio laisvų patalpų lygio šuolio tikėtis šiais metais neverta, visgi nuo antrojo 2016 metų pusmečio jau stebėsime ne mažėjantį, bet nuosaikiai augantį laisvų patalpų kiekio augimą“, – teigia S. Vagonis.

Kad pastaruoju metu Vilniuje vyksta pakankamai stipri konkurencinė kova tarp verslo centrų, rodo ir stabilios modernių biurų nuomos kainos, kurios iš esmės nesikeičia jau nuo 2015 metų pabaigos. Šiuo metu B klasės biurai siūlomi nuomotis už 8,5-13,0 Eur/m², A klasės – 13,5-16,5 Eur/m². „Ober-Haus“ skaičiavimais, nuo pastarojo žemiausio biurų nuomos kainų lygio 2010 metais, biurų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai išaugo jau virš 40%. Galima teigti, kad dabartinis ir artimiausiu metu planuojamas pasiūlos ir paklausos santykis suformavo nuomos kainų viršūnę ir mažai tikėtina, kad per ateinančius kelis metus ji galėtų būti pastebimiau viršyta.

Pilną II ketv. komercinio NT apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Investuotojų į Baltijos šalių komercinį turtą apetitas ir toliau sparčiai auga – 2016 metų pirmasis pusmetis buvo itin sėkmingas tiek modernaus komercinio turto pirkėjams, tiek pardavėjams. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per šį laikotarpį buvo sudaryti 22 investiciniai sandoriai, kurių metu nupirkta 423,000 m² modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos). Bendra įsigyto turto vertė sudarė 436 mln. eurų ir tai yra 11% daugiau nei per pirmąjį 2015 metų pusmetį, skelbiama „Ober-Haus“ komercinio nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.

Ilgą laiką atsilikdama nuo Estijos ir Lietuvos, šiais metais lyderio pozicijas užima Latvija. Iš viso per minėtąjį laikotarpį Latvijoje investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą vertė pasiekė 220 mln. eurų arba beveik 51% visų investicijų Baltijos šalyse. Tam didžiausią įtaką turėjo du dideli investiciniai sandoriai, kurių metu Rygoje buvo įsigyti prekybos centrai „Domina“ ir „Riga Plaza“, bendra šių sandorių vertė sudarė 168 mln. eurų. Tuo tarpu Estijoje investicinių sandorių suma pasiekė 126 mln. eurų arba beveik 29% visų investicijų Baltijos šalyse. Didžiausi investiciniai sandoriai Estijoje buvo fiksuojami taip pat prekybinių patalpų sektoriuje – įsigyti du Taline esantys prekybos centrai „Mustamae Keskus“ ir „Magistral“. Per pirmąjį šių metų pusmetį mažiausiai investicijų sulaukė Lietuva, kurioje įsigyta turto už 90 mln. eurų. Didžiausias vieno objekto sandoris Lietuvoje tapo likusios „Nordika“ prekybos centro valdytojos akcijų dalies įsigijimas šių metų viduryje. Estijos kompanija „Zenith Capital Management” jau 2015 metų pabaigoje buvo įsigijusi pusę prekybos centro „Nordika” valdytojos akcijų.

Vienas įdomesnių sandorių Baltijos šalyse buvo paskelbtas šių metų kovą – „Partners Group“ ir „Northern Horizon Capital“ bendrai įkurta įmonė „Laurus“ iš Nyderlandų bendrovės „Geneba“ įsigijo virš 40 įvairios komercinės paskirties objektų visose Baltijos šalyse – daugiausia tai esami arba buvę SEB banko padaliniai. 2014 metais „Geneba“ perėmė didžiąją dalį „Homburg Invest“ nuo 2007 metų valdyto nekilnojamojo turto portfelio Baltijos šalyse.

Vertinant investicijų apimtis Baltijos šalyse pagal nekilnojamojo turto segmentus, šiais metais didžiausio susidomėjimo sulaukė prekybinės paskirties turtas. „Ober-Haus“ duomenimis, iš 436 mln. eurų investuotų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje net 59% jų teko prekybinių patalpų sektoriui. Beveik dvigubai mažiau teko biurams (31%), o likusi mažiausia dalis (10%) tradiciškai atiteko sandėliavimo ir gamybinėms patalpoms.

„Vertinant ankstesnių ir šių metų rezultatus, matyti, kad komercinis nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse ir toliau išlieka tik vietinio ir skandinaviško kapitalo akiratyje. O investuotojai iš kitų regionų nei Baltija ar Skandinavija dažniausiai būna su nekilnojamuoju turtu tiesiogiai nesusijusios įmonės arba didesni investiciniai fondai, kurie įsigydami stambius tarptautinius nekilnojamojo turto portfelius kartais perima ir turtą Baltijos šalyse“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.  Pavyzdžiui, JAV investicijų valdymo bendrovės „Blackstone“ fondas 2015 metais įsigijo didelės vertės nekilnojamojo turto portfelį Skandinavijos šalyse, kuriame taip pat buvo ir 3 prekybos centrai Rygoje. Nepaisant pavienių tiesiogiai į Baltijos šalių rinkas žengiančių didesnių investuotojų, statistika rodo jau ilgą laiką nekintančias tendencijas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per pirmąjį šių metų pusmetį į modernų komercinės paskirties turtą daugiausiai investavo Baltijos šalių fondai ir privatūs investuotojai (47% visų investicijų). 19% investicijų teko skandinaviško kapitalo įmonėms, o likę 34% – kitų šalių investuotojams (Šveicarija, Rusija, Malta ir kt.).

„Tikėtina, kad antrasis šių metų pusmetis taip pat išliks pakankamai aktyvus. Nepaisant toliau augančių turto savininkų lūkesčių dėl parduodamo turto vertės, pirkėjai ir toliau aktyviai domisi ir derasi dėl įvairios paskirties komercinio turto įsigijimo. O šiuo metu planuojami sandoriai, kurie, matyt, bus įgyvendinti iki šių metų pabaigos, leidžia tikėtis itin gero metinio rezultato Baltijos šalyse“,- prognozuoja S. Vagonis.

Pilną II ketv. komercinio NT apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,8% (2016 metų birželį metinis augimas sudarė 4,7%).

2016 metų liepos mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,5% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 383 Eur (+7 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 6,1%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 19,8% (+229 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose liepos mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1%, 0,1% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 971 Eur (+1 Eur/m²), 1.003 Eur (+1 Eur/m²) ir 589 Eur (+4 Eur/m²). Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį – 547 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,1%, Kaune – 3,3%, Klaipėdoje – 2,7%, Šiauliuose – 5,4% ir Panevėžyje – 3,2%.

„Pastaruoju metu šalies didmiesčiuose bei išskirtinai šalies sostinėje stebimas stabilus butų kainų augimas. Nuo 2013 metų pradžios, kuomet buvo fiksuojama pastaroji mažiausia vidutinė bendra penkių didmiesčių butų kaina, iki šių metų liepos mėnesio butų kainos ūgtelėjo 10,8 proc. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į nominalių butų kainų pokyčius, tačiau ir į jų santykį su kitų prekių bei paslaugų kainų pokyčiais šalies teritorijoje. Oficiali statistika skelbia, kad nuo 2013 metų pradžios iki 2016 metų liepos infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sudarė tik 0,2 proc. Todėl realusis butų kainų pokytis (kainų pokytis eliminavus infliaciją) šalies didmiesčiuose per šį laikotarpį iš esmės išlaikė nominalaus augimo dydį ir sudarė 10,5 proc. Vadinasi, pastaraisiais metais butų kainos augo daug sparčiau nei oficialiai registruojamų vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Visgi dar sparčiau nei būsto kainos augo darbo užmokestis – per pastaruosius trejus metus Lietuvoje neto darbo užmokestis padidėjo 16,5 proc., kas rodo, kad nepaisant kainų augimo būsto įperkamumas Lietuvoje vis dar auga“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pilną apžvalgą rasite ČIA.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

2016 metų antrąjį ketvirtį būsto rinkos aktyvumas išlaikė aukštas apsukas ir atrodo, nežada sustoti. Butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis didesnis ne tik palyginus su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bet ir aukštesnis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 19% daugiau butų ir beveik 7% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu. 2016 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 890 namų ir 2 840 butų sandorių. Daugiausiai butų ir namų sandorių užfiksuota šių metų gegužę, o namų pardavimo rodikliai gegužės mėnesį buvo aukščiausi nuo pat 2007 metų, skelbia „Ober-Haus“.

Antrasis šių metų ketvirtis išsiskyrė sparčiau augusiomis butų kainomis. Skirtingai nuo ankstesnių laikotarpių, didesnis butų kainų augimas buvo fiksuojamas ne tik Vilniuje, bet ir visuose šalies didmiesčiuose. Sparčiausias kainų augimas per šių metų balandį, gegužę ir birželį buvo užfiksuotas Šiauliuose, kur butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2,5% (iki 585 Eur/m²). Vilniuje butų kainos per tą patį laikotarpį augo 2,4% (iki 1 376 Eur/m²), Kaune – 2,1% (iki 970 Eur/m²), Panevėžyje – 1,8% (iki 547 Eur/m²) ir Klaipėdoje – 1,2% (iki 1 002 Eur/m²). Nepaisant neigiamų šalies demografinių tendencijų (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2015 metus gyventojų skaičius augo tik Vilniaus m., Kauno raj., Klaipėdos raj., Palangos m. ir Neringos savivaldybėse), spartesnis kainų augimas fiksuojamas ne tik sostinėje. Išsilaikiusios palankios ekonominės sąlygos – darbo vietų ir užmokesčio augimas, rekordiškai žemos palūkanų normos – būsto rinkai stimulo suteikė net ir gyventojų skaičiumi mažėjančiuose šalies miestuose.

„Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1 395 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 3% daugiau nei jų buvo realizuota per 2016 metų I ketvirtį ir net 45% daugiau nei per 2015 metų II ketvirtį.

Šalies sostinėje naujų butų pardavimo apimtys ir vėl buvo kilstelėtos į naujas aukštumas. Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį buvo realizuoti net 1 154 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra beveik 3% daugiau nei jų buvo realizuota per pirmąjį šių metų ketvirtį ir 42% daugiau, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu. Didžiausią įtaką naujų butų pardavimo rodikliams turėjo naujausi projektai – net 69% realizuotų naujos statybos butų buvo iš 2016-2017 metų projektų, 22% iš 2015 metų statybos projektų ir tik 9% iš 2007-2014 metais pastatytų daugiabučių. Pasak Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, šiuo metu statomi projektai suteikia didžiausias būsto pasirinkimo galimybes pirkėjams ir nors ankstesnių metų projektuose neparduotų butų kiekis nėra gausus, tačiau šie likę neparduoti butai sulaukia daug mažiau susidomėjimo.

Vilniuje ir toliau pardavime dominuoja vidutinės klasės nauji butai, kurių kainos su daline apdaila dažniausiai svyruoja nuo 1 450 iki 1 900 eurų už kvadratinį metrą. Iš visų per antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje realizuotų naujos statybos butų vidutinės klasės butai sudarė 49%, ekonominės klasės – 38% ir prestižinės – 13%. „Pastaraisiais metais plėtotojai jau orientuojasi ne į pigiausią būsto segmentą, bet į aukštesnės klasės projektus. Miesto centro artumas, energetinį efektyvumą didinantys sprendimai ir kaina neviršijanti 2 000 eurų už kvadratinį metrą – tai šiuo metu vyraujančių statomų daugiabučių projektų šalies sostinėje požymiai“, – pastebi S. Vagonis.

Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje taip pat jau galima stebėti šiek tiek ūgtelėjusį daugiabučių namų statybų aktyvumą. Nors didžioji dalis plėtojamų projektų yra nedidelės apimties, tačiau rinkai pristatoma vis įvairesnių projektų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Kaune per antrąjį 2016 metų ketvirtį buvo parduotas arba rezervuotas 141 butas pirminėje rinkoje arba 6% daugiau nei per pirmąjį šių metų ketvirtį. Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo parduoti arba rezervuoti 87 nauji butai, t. y. 9% daugiau nei per 2016 metų pirmąjį ketvirtį.

Aukšti naujų butų realizacijos rodikliai lėmė tolimesnį neparduotų naujos statybos butų kiekio mažėjimą visuose šalies didmiesčiuose. 2016 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose namuose skaičius sudarė 1 922 arba 14% mažiau nei šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje.

Nepaisant itin spartaus naujos statybos butų kiekio augimo šalies sostinėje, neparduotų naujų butų kiekis jau pastatytuose pastatuose pastebimai sumažėjo. Vilniuje neparduotų butų kiekis jau pastatytuose projektuose sudarė 1 063 arba 21% mažiau nei jų buvo šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Šiuo metu neparduotų butų kiekis Vilniuje yra mažiausias nuo 2014 metų trečiojo ketvirčio ir mažėja antrą ketvirtį iš eilės.

Likusiuose šalies didmiesčiuose neparduotų butų kiekis jau pastatytuose daugiabučiuose taip pat mažėjo ir šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje Kaune buvo neparduoti 277 butai, Klaipėdoje – 554 butai ir Šiauliuose – 28 naujos statybos butai. S. Vagonio nuomone, aukšta būsto paklausa ir laisvų butų kiekio mažėjimas būsto plėtotojams suteikia drąsos plėtoti naujus projektus jau ne tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar kurortinėse šalies zonose, bet ir Šiauliuose bei Panevėžyje.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Pastaruosius kelis metus šalies sostinėje stebimas spartus brangesnės klasės butų pasiūlos augimas. Bendroje naujų butų pasiūloje pastebimai didėja vidutinės ir prestižinės klasės butų dalis. Pavyzdžiui, prieš tris metus iš 2013 metais Vilniuje pastatytų butų net 65% sudarė ekonominės klasės butai, o brangiausių prestižinės klasės butų dalis siekė tik 6% (apie 80 butų). Tačiau dabartinės tendencijos ir šių metų statistika jau kitokia. „Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais sostinėje turėtų būti pastatyta virš 700 prestižinės klasės butų, kurių pardavimo kaina su daline apdaila viršija 2 000 Eur/m^² ir tokių butų dalis bendroje šių metų pasiūloje sudarys net 19%.

Šiuo metu Vilniuje brangiausių naujų butų su daline apdaila ir įrengtų senos statybos (istoriniuose pastatuose) butų kainos dažniausiai neviršija 3 200-3 500 Eur/m^², tačiau plėtotojai nusiteikę optimistiškai ir naujus butus geriausiose sostinės vietose (centrinėje miesto dalyje ir Senamiestyje) tikisi parduoti už 4 000-5 000 Eur/m^². Drąsiausi būsto plėtotojai Kaune ir Klaipėdoje pastaruoju metu taip pat yra įgyvendinę ar plėtoja aukštesnės klasės butų projektus, kuriuose vieno kvadratinio metro kaina siekia 2 000 eurų. Tačiau reikia paminėti, kad Kaune ir Klaipėdoje brangiausių butų (senos ir naujos statybos) kainos dažniausiai neviršija 1 800-1 900 Eur/m^².

O ką rodo oficiali šių metų statistika ir kokios butų pirkimo-pardavimo sandorių kainos fiksuojamos pačiame brangiausiame segmente? Kadangi butų kainų lygis didžiausiuose šalies miestuose yra skirtingas, todėl Vilniuje buvo atrinkti per pirmąjį šių metų pusmetį įregistruoti visi butų sandoriai, kuriuose vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3 000 eurų (eliminavus automobilių stovėjimo vietų ir sandėliukų kainą). Kaune ir Klaipėdoje buvo pasirinkti butai, kurių vieno kvadratinio metro kaina ne mažesnė nei 1 800 eurų. Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje buvo parduoti 39 tokie butai, o Kaune ir Klaipėdoje atitinkamai 6 ir 5 butai. Įvertinant tokių butų sandorių kiekį bendroje pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis yra itin nedidelė. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Vilniuje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8%, Kaune ir Klaipėdoje – 0,3%.

Vilniuje vidutinė tokių butų kaina sudarė 3 313 Eur/m^² (vidutinis buto plotas – 80 m^²), Kaune – 2 052 Eur/m^² (vidutinis buto plotas – 52 m^²), Klaipėdoje – 2 005 Eur/m^² (vidutinis buto plotas – 73 m^²). Brangiausias butas Vilniuje 2016 metų pirmą pusmetį parduotas naujos statybos name Šiaulių g. – už 130 m^² ploto butą su automobilio stovėjimo vietomis buvo sumokėta virš 560 000 eurų (4 000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą atėmus automobilio stovėjimo vietų kainą). Kiti butai, kurių vieno kvadratinio metro kaina viršija 3 000 Eur/m^², Vilniuje buvo parduoti centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje ir Žvėryne (Gedimino pr., V. Mykolaičio-Putino g., Šiaulių g., Polocko g., Aušros Vartų g., Olimpiečių g., Užupio g., Trakų g., Odminių g., J. Basanavičiaus g., Šaltinių g., Šv. Mykolo g., Krivių g., M. K. Čiurlionio g., Šv. Mikalojaus g., Malūnų g., Mindaugo g., A. Smetonos g., Konstitucijos pr., A. Jakšto g., Tilto g., Blindžių g.). Tuo metu Kaune daugiausiai už vieną kvadratinį metrą buvo sumokėta Senamiestyje, Raguvos g. – 65 m^² ploto butas rekonstruotame senos statybos pastate kainavo 155 000 eurų (beveik 2 400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). Klaipėdoje daugiausiai už vieną kvadratinį metrą buvo sumokėta Senamiestyje, Danės g. – už 78 m^² ploto butą senos statybos pastate buvo sumokėta 180 000 eurų (2 300 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

„Iš įvykusių sandorių matyti, kad paties brangiausio būsto segmento rinka gyvesnė tik Vilniuje, kur per mėnesį vidutiniškai sudaromi 6-7 sandoriai, tuo metu Kaune ir Klaipėdoje buvo parduodama po vieną butą per mėnesį“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, bei priduria, kad tokio turto imtis net ir sostinėje išlieka pakankamai nedidelė (mažiau nei 1%) ir prabangaus būsto plėtotojams ir kitiems prabangiausio būsto savininkams tenka įdėti nemažai pastangų stengiantis parduoti savo turtą itin negausiam pirkėjų ratui. Pasak S. Vagonio, viena iš svarbių tokio nedidelio sandorių kiekio priežasčių yra ir pastaraisiais metais buvusi pakankamai nedidelė prabangaus, ypač naujos statybos, būsto pasiūla. Tačiau situacija keičiasi ir matyti kaip naujai plėtojami projektai gerina šio segmento rodiklius. Pavyzdžiui, iš 39 brangiausių per pirmąjį šių metų pusmetį parduotų butų Vilniuje 36% jų parduota senuose pastatuose (iki 1990 metų statybos), 28% parduota 2004-2015 metų statybos pastatuose ir 36% parduoti šiais metais pastatytuose projektuose.

Šiuo metu vykstančios naujų prabangių daugiabučių namų projektų statybos (ypatingai šalies sostinėje), pasirašomos preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys ir plėtotojų deklaruojamos pardavimo kainos leidžia tikėtis, kad netolimoje ateityje pamatysime dar įdomesnių ir galbūt rekordinių įsigijimų bei didesnes tokio tipo būsto pardavimo apimtis.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,7% (2016 metų gegužę metinis augimas sudarė 4,2%).

2016 metų birželio mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,8% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 376 Eur (+10 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 6,0%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 19,2% (+222 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje birželio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,7%, 0,3%, 0,7% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 970 Eur (+6 Eur/m²), 1 002 Eur (+3 Eur/m²), 585 Eur (+4 Eur/m²) ir 547 Eur (+2 Eur/m²).

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,0%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 2,8%, Šiauliuose – 4,7% ir Panevėžyje – 3,2%.

„Pastaruoju metu fiksuojant teigiamus kainų pokyčius, nemažai kam kyla klausimas, ar butų kainos jau pasiekė „ikikrizinį“ lygį. Šiuo metu vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje (1 376 Eur/m²) yra tokia, kokia buvo 2005 ir 2006 metų sandūroje (2005 metų gruodžio mėnesį). Tuo tarpu visų laikų aukščiausias kainų lygis Vilniuje buvo pasiektas 2007 metų gruodžio mėnesį, kai vieno kvadratinio metro kaina siekė net 1 983 Eur/m². Taigi tam, kad priartėtų prie buvusios aukščiausios kainos, esamas Vilniaus butų kainų lygis turėtų dar išaugti net 44 proc.“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Didžiausias kainų augimas birželį fiksuojamas Rygoje

Teigiamas butų kainų pokytis birželio mėnesį stebimas visose Baltijos šalių sostinėse. „Ober-Haus“ duomenimis, 2016 metų birželio mėnesį didžiausias butų kainų augimas buvo Latvijos sostinėje ir siekė 1,9%, čia vidutinė kvadratinio metro kaina išaugo iki 1 102 Eur/m². Per paskutinius 12 mėnesių butų kainos Rygoje kilo 5,0% (2016 metų gegužę metinis augimas buvo 3,1%). Tuo metu Estijos sostinėje butų kainos augo mažiausiai – vos 0,6% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 583 Eur/m². Bendras butų kainų lygis per pastaruosius 12 mėnesių Taline ūgtelėjo 2,8%.

Šių metų sausio-birželio mėnesiais daugiausia butų pardavimo sandorių atlikta Vilniuje – įgyvendinti 5 106 butų sandoriai ir tai yra 18% daugiau nei tais pačiais mėnesiais 2015 metais. Nuo Vilniaus mažai atsilieka ir Latvijos sostinė – Rygoje sudaryti 4 709 sandoriai, 27% daugiau nei 2015 metų sausio-birželio mėnesiais. Tuo metu Taline butų sandorių skaičius, palyginti su 2015 metų sausio-birželio rezultatais, augo tik 2%, buvo atlikta 4 310 butų pardavimo sandorių.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,9%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,2% (2016 metų balandį metinis augimas sudarė 3,4%).

Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų gegužės mėnesį buvo užfiksuoti visuose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje užfiksuotas 1,0% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 366 Eur (+14 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 5,5%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 18,3% (+212 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gegužės mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,7%, 0,7%, 1,3% ir 1,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 964 Eur (+7 Eur/m²), 999 Eur (+7 Eur/m²), 581 Eur (+8 Eur/m²) ir 545 Eur (+6 Eur/m²).

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,5%, Kaune – 2,5%, Klaipėdoje – 2,4%, Šiauliuose – 3,8% ir Panevėžyje – 3,0%.

„Šių metų pirmoji pusė primena situaciją 2014 metais, kuomet būsto rinkoje buvo fiksuojami didžiausi teigiami kainų pokyčiai nuo pastarojo sunkmečio pabaigos. Itin žemos paskolų palūkanų normos, teigiami pokyčiai šalies ekonomikoje bei pakankamai stabili pasaulinė geopolitinė ir ekonominė situacija skatina būsto kainų augimą visuose šalies didmiesčiuose. Šių metų gegužę butų rinkos aktyvumas taip pat išliko itin aukštame lygyje. Penkiuose didžiausiuose šalies miestuose registruotų butų pirkimo – pardavimo sandorių skaičius beveik prilygo šių metų balandžio mėnesiui, tačiau buvo net trečdaliu didesnis nei prieš metus. Jeigu ir toliau bus fiksuojamos tokios pat gausios pardavimo apimtys – galėsime stebėti tolimesnį būsto kainų augimą“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228