„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų sausio mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,6% (2016 metų gruodį metinis augimas sudarė 5,5%).

Teigiami butų kainų pokyčiai 2017 metų sausio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje ir Kaune. Sostinėje užfiksuotas 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.423 Eur (+6 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 23,3% (+269 Eur/m²). Kaune sausio mėnesį užfiksuotas 0,2% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 986 Eur (+2 Eur/m²). Klaipėdoje ir Panevėžyje butų kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kvadratinio metro kaina sausio mėnesį atitinkamai sudarė 1.013 Eur ir ir 559 Eur. Tuo tarpu Šiauliuose užfiksuotas 0,1% kainų sumažėjimas ir vidutinė kaina siekia 595 Eur/m2.

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,1%, Kaune – 4,3%, Klaipėdoje – 2,4%, Šiauliuose – 4,8% ir Panevėžyje – 5,2%.

„Tradiciškai sausio mėnuo nekilnojamojo turto rinkoje būna vienas mažiausiai aktyvių periodų. Todėl simboliška ir logiška, kad sausį butų kainos kilo būtent dviejuose didžiausiuose ir šiuo metu aktyviausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje ir Kaune. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, šių metų sausio mėnesį Vilniuje buvo sudaryta 11 proc. daugiau butų pirkimo sandorių (792) nei 2016 metų sausį (712). Tuo metu Kaune sandorių prieaugis siekė 19 proc.: 2017 metų sausį sudarytas 321 sandoris, 2016 metų sausį – 269 sandoriai. Beje, lyginant sausio mėnesio statistiką, galima pastebėti, kad šių metų sausio rezultatas Kaune yra antras pagal dydį miesto istorijoje. Daugiau sandorių sausio mėnesį buvo sudaryta tik 2007 metų sausį (370 sandorių). Tad tai dar vienas iš įrodymų, kad Kauno būsto rinka vis rimčiau bunda iš buvusio sąstingio, iš kurio šis miestas pradėjo vaduotis tik 2014 metais“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Vertinant komercinio nekilnojamojo turto plėtros tendencijas Vilniuje, matyti, kad pastaraisiais metais sostinėje vis daugiau dėmesio sulaukia modernių biurų rinka: nuo 2000-ųjų metų Vilniaus mieste yra pastatyta daugiau nei 100 verslo centrų ar įvairios paskirties pastatų, kuriuose įrengtos modernios administracinės patalpos. 2016 metų pabaigoje bendras naudingasis biurų plotas sudarė 626.900 m². Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per 2017-2018 metus Vilniaus miestas galėtų pasipildyti dar 18-22 biuro pastatais arba biurų komplekso dalimis, kuriuose bus įrengta dar 110.000-150.000 m² nuomojamų biurų. Ilgainiui mieste susiformavo net keli stambūs verslo rajonai (angl. central business district – CBD), tokie rajonai užsienio didmiesčiuose dar vadinami „finansiniais centrais“, čia daugiausia erdvės skiriama biurų pastatams.

Pasak „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, galima teigti, kad Vilniuje šiuo metu yra susiformavę trys verslo rajonai, kuriuose modernių biuro pastatų koncentracija yra didesnė nei kitose miesto vietose. Tai Konstitucijos prospektas ir jo apylinkės, „Verslo trikampis“ šalia J. Jasinskio ir A. Goštauto gatvių bei šiaurinė Žvėryno dalis – verslo rajonas „Žvėryno žiedas“. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų pabaigoje šiuose trijuose verslo rajonuose iš viso buvo 202.450 m² nuomojamo biurų ploto. Tai net trečdalis visų Vilniaus A ir B klasės biuro pastatų ploto.

Įdomus faktas, kad visuose šiuose trijuose verslo rajonuose pirmuosius pastatus yra pastačiusi nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. 1999 metais „Hanner“ A. Goštauto gatvėje pastatė apskritai pirmąjį naują modernų biurų pastatą Vilniaus mieste. Tai davė impulsą ir kitų pastatų, esančių šalia, statybai arba rekonstrukcijai, būtent tokiomis aplinkybėmis ir susiformavo pirmasis verslo rajonas (CBD) – „Verslo trikampis“. Kitas verslo rajonas įsikūręs šiaurinėje Žvėryno dalyje. Čia pirmasis verslo centras iškilo 2001 metais Geležinio Vilko gatvėje, šalia Geležinio Vilko žiedo – 16-os aukštų aštriabriaunis žalio stiklo „dangoraižis“. Šio objekto plėtotojas – taip pat bendrovė „Hanner“. O 2004-aisiais, bendrovei „Hanner“ užbaigus 33 aukštų prekybos ir verslo centro „Europa“ statybas, Konstitucijos prospekte užgimė dar vienas verslo rajonas, kuris ilgainiui tapo didžiausia biuro pastatų sankaupa Vilniaus mieste.

Iki 2007-ųjų metų „Verslo trikampis“ buvo didžiausias verslo rajonas Vilniuje. Šiandien čia yra 42.500 m² modernaus biurų ploto ir šis skaičius nekinta nuo 2006 metų, kai bendrovei „EIKA“ pastačius paskutinįjį biurų pastatą, dėl vietos stokos daugiau biurų čia tiesiog nebetilpo. Biurai šioje zonoje yra ir buvo atnaujinami, rekonstruojami, tačiau verslo rajono dydis ploto prasme nebekito, jo plėtra sustojo. Todėl 2008-aisiais Lvovo gatvėje, atidarius vieną didžiausių verslo centrų – „Vilniaus verslo uostą“ (šiuo metu jo pavadinimas yra „3 burės“), šio verslo centro dangoraižių „svoris“ nusvėrė svarstykles – didžiausiu sostinės CBD tapo Konstitucijos prospekto verslo rajonas. Šį titulą jis turi ir šiandien. Tad nors pradėtas statyti vėliausiai, Konstitucijos CBD šiuo metu yra didžiausias Vilniuje: net „Verslo trikampio“ (42.500 m²) ir „Žvėryno žiedo“ (37.850 m²) verslo centrų plotai kartu sudėjus neprilygsta Konstitucijos CBD, kurio biurų plotas 2016 metų pabaigoje siekė 122.100 m².

„Konstitucijos CBD ypatingas dar ir tuo, kad nemaža dalis modernių biurų pastatų čia pastatyti ir naudojami ne nuomai, bet paties jų statytojo poreikiams, t. y. jie nebuvo statomi nuomininkams. Pastatuose įsikūrė Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracija, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas bei vienas didžiausių bankų šalyje – „Swedbank““, – atkreipia dėmesį S. Vagonis.

„Plečiantis Vilniuje veikiančioms įmonėms, ypatingai tarptautinių kompanijų paslaugų centrams, modernių biurų poreikis sostinėje per paskutiniuosius kelerius metus yra stipriai išaugęs, tad nekilnojamojo turto plėtotojų žvilgsnis krypsta į naujus projektus, ieškoma naujų sklypų ir erdvių. Tam tikslui galėtų būti išnaudota šiaurinė Žvėryno seniūnijos teritorija tarp T. Narbuto ir Ukmergės, Saltoniškių ir Geležinio Vilko gatvių“, – teigia S. Vagonis.

Lyginant su kitais Vilniaus CBD, „Žvėryno žiede“ iki šiol modernių biurų plotas buvo mažiausias ir 2016 metų pabaigoje sudarė 37.850 m². Tačiau jau 2017-ųjų pabaigoje, baigus statyti keturis naujus verslo centrus („Green Hall 2“, „Narbuto 5“, „Link“ ir UAB „M.M.M. projektai“ plėtojamą verslo centrą Saltoniškių g. 7), bendras biurų plotas šioje teritorijoje pasieks 68.250 m². Tuomet „Žvėryno žiedas“, aplenkęs „Verslo trikampį“, taps antruoju pagal dydį CBD sostinėje.

Nagrinėdami plėtotojų ateities planus, „Ober-Haus“ ekspertai pastebi, kad 2017-2018 metais veržliai plėsis tiek „Žvėryno žiedas“, tiek ir Konstitucijos CBD. Šiuose dviejuose verslo rajonuose iki 2018 metų pabaigos iš viso galėtų būti pastatyti 8 biurų pastatai, kuriuose būtų įrengta 75.500 m² modernių biurų ploto. Tad pasirinkimo galimybės potencialiems nuomininkams, norintiems įsikurti būtent centriniame verslo rajone (CBD), tikrai augs.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ pristato interaktyvų verslo centrų žemėlapį „OHMAP“ (www.ohmap.lt). Pirmas tokio pobūdžio Lietuvoje virtualus įrankis padeda surasti visus nuo 1999 metų pastatytus ir šiuo metu statomus administracinės ir kitos paskirties pastatus Vilniuje, kuriuose naudingas biurų plotas ne mažesnis nei 1 000 m².

Interaktyviame žemėlapyje sukurta galimybė pasirinkti pastatų statybos būseną: rodomi jau pastatyti ir dar statomi pastatai. Žemėlapyje skelbiama ir nuolat atnaujinama pagrindinė informacija apie kiekvieną objektą – pastato nuotrauka, pavadinimas, adresas ir statybos metai.

„OHMAP“ svetainėje taip pat skelbiama „Ober-Haus“ parengta statistinė informacija apie modernių biurų rinką (plotas, kaina, laisvų patalpų lygis ir kt.), apimanti A ir B klasės biuro pastatus, kuriuose naudingas biurų plotas ne mažesnis nei 1 500 m². Tuo tarpu „OHMAP“ žemėlapyje galima surasti ir mažesnio ploto bei žemesnės klasės objektus.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,5% (2016 metų lapkritį metinis augimas sudarė 5,2%).

2016 metų gruodžio mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 417 Eur (+6 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 22,7% (+263 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje Šiauliuose ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,3%, 0,4%, 0,8% ir 0,9% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 984 Eur (+3 Eur/m²), 1 012 Eur (+3 Eur/m²), 595 Eur (+4 Eur/m²) ir 559 Eur (+6 Eur/m²).

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,8%, Kaune – 4,3%, Klaipėdoje – 2,7%, Šiauliuose – 5,5% ir Panevėžyje – 5,1%.

„Praėjusius metus galima laikyti išskirtiniais visų šalies didmiesčių būsto rinkoje. Nuo pat 2007-ųjų metų visuose šalies didmiesčiuose fiksuojamas didžiausias teigiamas metinis butų kainų pokytis (+5,5 proc.), kurį vainikavo reikšmingai ir sparčiausiai ūgtelėjusios kainos šalies sostinėje (+6,8 proc.). Būtent Vilniuje 2016 metais užfiksuotas istorinis aktyvumo rekordas – per metus mieste įregistruotų butų sandorių kiekis yra didžiausias per visą istoriją ir 2 proc. viršijo net 2007 metų rodiklius. Kitų šalies didmiesčių aktyvumo rodikliai taip pat yra vieni geriausių per pastaruosius 9 metus. Akivaizdu, kad itin aukšta ar net rekordinė būsto paklausa užprogramavo ir jo kainų augimą“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,2% (2016 metų spalį metinis augimas sudarė 5,0%).

2016 metų lapkričio mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,6% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 411 Eur (+8 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 6,5%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 22,2% (+257 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje lapkričio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1%, 0,2% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 981 Eur (+1 Eur/m²), 1 009 Eur (+2 Eur/m²) ir 553 Eur (+1 Eur/m²). Šiauliuose kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį – 591 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,5%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 2,6%, Šiauliuose – 4,8% ir Panevėžyje – 4,2%.

„Šiais metais Lietuvos didmiesčių butų rinkoje fiksuojami tik teigiami pokyčiai – stebime ne tik pastovų butų pardavimo kainų, bet ir rinkos aktyvumo augimą. Per šių metų vienuolika mėnesių, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, Vilniuje butų pirkimo-pardavimo sandorių sudaryta 12% daugiau, Kaune ir Šiauliuose – 11%, Klaipėdoje – 10% ir Panevėžyje – 3% daugiau. Neblėstantis susidomėjimas būstu skatina ir jo kainų didėjimą. Bendras butų kainų lygis šalies didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 5,2 proc. ir tai yra didžiausias metinis augimas nuo 2008 metų balandžio mėnesio“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pilna apžvalga su grafikais ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Nors daugumai Žvėrynas labiau asocijuojasi su prestižiniu gyvenamuoju rajonu, tačiau pastaruosius 15 metų čia steigiasi vis daugiau įmonių biurų, aktyviai statomi nauji verslo centrai, kurie Žvėryną padalino tarsi į dvi dalis: naująjį ir senąjį. „Mažaaukšte statyba, želdinių gausa ir nedidelėmis gatvėmis pasižyminti teritorija tarp T. Narbuto gatvės ir Neries upės liko senuoju, tikruoju Žvėrynu. Tuo metu visai kitoks, kiek triukšmingesnis ir greitesnis gyvenimo tempas verda naujajame Žvėryne – šiaurinėje Žvėryno seniūnijos teritorijoje tarp T. Narbuto ir Ukmergės, Saltoniškių ir Geležinio Vilko gatvių, šalia prekybos centro „Panorama““, – teigia Darius Tumas, „Ober-Haus“ Komercinio NT departamento vadovas.

Verslo namai „L25A“, Liepyno g.

„Ober-Haus“ duomenimis, šiai dienai senajame Žvėryne yra 7 500 m² modernaus biurų ploto. „Galbūt daugumai komercinės paskirties pastatų plėtra šioje miesto dalyje tiesiog nekrenta į akis, nes Žvėryne taikomi pakankamai griežti intensyvumo ir aukštingumo ribojimai. Tačiau pravažiavus pagrindinėmis rajono gatvėmis, matyti ne vienas kompaktiškas ir sėkmingai veikiantis komercinis pastatas, Žvėryną taip pat yra pamėgusios ir ambasados bei specializuoti prabangesni prekybos salonai. Puikiu tipinio Žvėryno verslo centro pavyzdžiu, galėčiau įvardinti šiuo metu statomą verslo centrą „L25^A“ Liepyno g., šalia T. Narbuto g., kuris kitų metų gegužę papildys senojo Žvėryno modernių biurų plotą 1 700 m²“, – pasakoja D. Tumas.

Senojo Žvėryno patrauklumą NT plėtrai lemia tiek verslui patogi lokacija, tiek teigiamas rajono įvaizdis. „Konstitucijos ir Gedimino pr. pasiekiami vos pervažiavus tiltus per Nerį. Senamiestis, Naujamiestis, naujieji verslo rajonai pasiekiami per porą minučių, o tuo pačiu ir išvažiavimai į pagrindines eismo arterijas. Visuomeninis transportas, dviračių ir automobilių dalinimosi vietos – viskas šalia. Taip pat skirtingai nei centrinėje miesto dalyje, Žvėryne nėra apmokestintas automobilių stovėjimas“, – privalumus vardija D. Tumas. Be abejo, patrauklumą lemia ir aukštas Žvėryno rajono prestižas – vilniečiai šį miesto rajoną nuo seno laiko itin prestižiniu, šiuo požiūriu prestižu nusileidžia tik Senamiesčiui ir Centrui.

Tuo metu naujojoje Žvėryno dalyje jau pastatyta daug verslo centrų ir žadama statyti dar daugiau: čia per 2017 metus plėtotojai planuoja pateikti rinkai dar 34 900 m² naudingo ploto biuro patalpų. Tad modernia architektūra tankiai užstatyta teritorija tarsi savaime atskyla nuo senojo Žvėryno ir tampa savotišku Konstitucijos prospekto tęsiniu. Taip pat ši šiaurinė Žvėryno dalis vis dažniau lyginama su savarankišku naujuoju verslo rajonu (angl. CBD), tokiu kaip „Verslo trikampis“, esantis tarp J. Jasinskio ir A. Goštauto gatvių.

„Senasis Žvėrynas visada liks jaukia alternatyva naujajai rajono daliai. Senajame Žvėryne nuo seno daug žalumos, vyrauja mažaaukščiai namai, tad atitinkamai statomi ir nedidelės apimties biurai, organiškai įsiliejantys į rajono aplinką. Apskritai, senojoje rajono dalyje statybos vyksta pakankamai retai, todėl čia buvo ir bus labai ribotas verslo centrų skaičius. Įgyvendinus šiuo metu statomus verslo centrus bei įvertinus Žvėryno teritoriją, bent jau artimiausioje ateityje vargu ar matysime daugiau tokio pobūdžio projektų statybų“, – atkreipia dėmesį „Ober-Haus“ atstovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Žvėryne naujos statybos biurų patalpas siūloma nuomotis už 13-16 Eur/m².

Vilniuje, Pilaitės rajone, pradėtas statyti pirmasis privačios gyvenamųjų namų gyvenvietės „Herkaus alėjos“ etapas. Vilniaus būsto rinka jau seniai matė tokios apimties individualių namų projektą, tad po ilgos pertraukos „Herkaus alėjos“ tapo pirmąją tokio dydžio individualių namų gyvenviete Vilniuje. Gyvenvietėje suprojektuoti 82 modernios architektūros individualūs gyvenamieji namai su 4 arų žemės sklypais.

Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas, teigia, kad pagaliau po ilgesnės pertraukos Vilniuje statomas tokio dydžio ir pobūdžio projektas. „Augančios gyventojų pajamos ir erdvesnio gyvenamojo ploto poreikis skatina plėtotojus dėmesį ir investicijas nukreipti į individualių namų gyvenviečių projektus. Didėlė dalis pirkėjų, ieškodami 3-4 kambarių naujos statybos buto, vis dažniau pradeda žvalgytis alternatyvų, todėl nedidelis ir daug priežiūros nereikalaujantis 90-110 m² individualus namas jiems tampa logišku pasirinkimu. Šiems pirkėjams paprastai labai aktualūs nedideli namo eksploatacijos kaštai ir pridėtinės vertės – pilnai sutvarkyta aplinka, bendruomenės poilsio zonos“, – priduria A. Šapoka.

„Herkaus alėjose“ projektuojami 7 tipų 106-158 m² individualūs namai. Atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, plėtotojai rinkai pateikia nedidelio ploto namus, kas atspindi ir šių dienų būsto rinkos realijas: „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2007 metais Vilniaus regione plėtotojų pastatytuose kvartaluose namų vidutinis bendras plotas sudarė 186 m², o šiais metais plėtotojai pardavimui siūlo 111 m² vidutinio ploto namus. Tai yra žemiausias rodiklis per pastaruosius 15 metų ir vargu ar artimiausiu metu šios tendencijos keisis.

Gyvenvietę sudaro beveik 12 metrų pločio gatvės, kurios apsodinamos visus metus žaliuojančiais augalais ir medžiais, alėjų suformavimui suburiama atskira aplinkos apželdinimo specialistų komanda. Ypatingas dėmesys skiriamas namų medžiagų kokybei – fasado apdailai naudojamas klinkeris, namų stogai sutapdinti, montuojami A klasės langai. Prie kiekvieno namo išklojamos terasos, statomos automobilių stoginės bei sandėliukai.

Planuojama „Herkaus alėjų“ pirmojo statybų etapo pabaiga – 2017 metų III ketvirtis.

Plačiau apie projektą ČIA.

Vienas iš „apleistų“ nekilnojamojo turto segmentų tarp plėtotojų per pastaruosius penkerius metus buvo ir išlieka sandėliavimo bei logistikos sektorius. Ganėtinai neapibrėžta sandėliavimo patalpų paklausa, specifiniai nuomininkų reikalavimai bei sulėtėjęs nuomos kainų augimas nesukuria palankių sąlygų plėtotojams planuoti naujus projektus. Tačiau finansiniai šio sektoriaus rodikliai bent jau pastaruoju metu išlieka stabilūs, skelbiama „Ober-Haus“ pranešime. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2016 metų pirmąjį pusmetį sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos be PVM siekė 60,8 mln. eurų arba 0,3% ir 10,1% daugiau, atitinkamai palyginti su tuo pačiu 2015 ir 2014 metų laikotarpiu. Tačiau palyginus šių metų pirmojo pusmečio rodiklius su tuo pačiu 2012-2013 metų laikotarpiu, sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos vidutiniškai yra 14% mažesnės.

„Turto plėtotojams abejingai žvelgiant į šį sektorių, visgi negalima teigti, kad sandėliavimo pastatų plėtra yra visiškai sustojusi, tiesiog finansiškai pajėgesnės įmonės pačios įgyvendina savo poreikius atitinkančius projektus“, – atkreipia dėmesį Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per devynis 2016 metų mėnesius Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose buvo pastatyti 6 nauji sandėliavimo ir logistikos patalpų projektai, kurių bendras sandėlių plotas sudaro apie 33 200 m^². Daugiausiai skirtingų projektų buvo įgyvendinta Vilniaus regione: „Layher Baltic“, „Litcargus“, „Woodline“, „Wirtgen Lietuva“ ir šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje bendras sandėliavimo patalpų plotas išaugo iki 488 200 m^². Šių metų viduryje alaus gamintojas „Volfas Engelman“ Kaune atidarė savo produkcijos sandėlį ir bendras sandėliavimo patalpų plotas šiame mieste išaugo iki 283 700 m^². Didžiausias sandėliavimo paskirties projektas šiais metais buvo įgyvendintas Klaipėdos rajone – beveik 17 500 m^² ploto sandėliavimo pastatą su administracinėmis patalpomis įgyvendino „VPA Logistics“ ir bendras sandėliavimo patalpų plotas Klaipėdos regione išaugo iki 193 600 m^². Iš visų šių projektų net 4 projektai buvo pastatyti ir skirti išskirtinai plėtojusių įmonių reikmėms.

2017 metais Vilniuje turėtų būti įgyvendinti bent 3 didesni sandėliavimo paskirties projektai ar jų etapai, kurių bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarys 34 000 m^². Šiuos projektus plėtoja „Baltic Sea Properties“, „Ad Rem“ ir „Sirin Development“. Tuo tarpu Kaune statomas 16 000 m^² bendro ploto prekybos įmonių aljanso „Aibė“ logistikos centras, kurio atidarymas numatytas 2017 metų liepos mėnesį.

Per pastaruosius 12 mėnesių Vilniaus regione naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos augo tik 2-3%, tuo metu Kauno ir Klaipėdos regionuose sandėliavimo patalpų nuomos kainos išliko nepakitusios. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 3,7–5,2 Eur/m^², o senos – už 1,6–3,0 Eur/m^². Kaune nauji sandėliai – 3,5–5,0 Eur/m^², seni – 1,5–3,0 Eur/m^², o Klaipėdoje nauji sandėliai – 3,4–4,7 Eur/m^², seni – 1,4–3,0 Eur/m^². Sandėliavimo patalpų nuomos kainų sąstingis taip pat stabdo aktyvesnę šio sektoriaus plėtrą. „Spartus naujų sandėliavimo patalpų kainų „atšokimas“ nuo pastarojo žemiausio lygio 2010 metais pastaraisiais metais pastebimai sulėtėjo. Nuo 2014 metų pabaigos, beveik per dvejus metus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose naujų sandėliavimo patalpų kainos vidutiniškai paaugo 3-4 procentais. Palyginimui, biuro ir prekybos patalpų nuomos kainos šiuose regionuose per tą patį laikotarpį vidutiniškai augo 8-10 procentų“, – teigia S. Vagonis.

Pilną komercinio NT rinkos komentarą su grafikais rasite ČIA.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Vertinant bendras komercinio nekilnojamojo turto plėtros tendencijas Lietuvoje, matyti, kad šiuo metu komercinio turto plėtotojų žvilgsnis iš esmės nukreiptas tik į kelis turto segmentus ir tik į kelis šalies miestus: Vilnių ir Kauną. Vilniuje ypatingo dėmesio susilaukia biurų ir viešbučių segmentai, o Kaune, atrodo, prasideda tikras verslo centrų statybų bumas. Kituose šalies regionuose investicijų į komercinio turto plėtrą gerokai mažiau – likusioje Lietuvoje iš esmės galima stebėti dažniausiai maisto ir statybinių medžiagų parduotuvių statybas, jau esamų prekybos centrų atnaujinimą ar vieną kitą pramoninės paskirties projektą vienoje iš Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų. Kadangi rinkos poreikiams plėtojamų komercinės paskirties objektų, siekiant juos išnuomoti ar parduoti, apimtys tiesiogiai priklausomos nuo regionų ekonominių perspektyvų, logiška, kad plėtotojai pastaruoju metu koncentruoja savo investicijas tik į stipriausių šalies regionų centrus ir vargu ar artimiausiu metu bus stebimos kitokios tendencijos, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje.

Vilniuje šių metų trečiąjį ketvirtį baigti plėtoti du nauji verslo centrai: verslo centras „CITY“ Žalgirio g. ir I etapas „Quadrum“ Konstitucijos pr. Rinka vienu metu pasipildė net 42 500 m^² naudingo biuro ploto, o tai atsiliepė ir užimtumo rodikliams. Nors didžioji dalis patalpų šių verslo centrų atidarymo dienai jau buvo išnuomota, tačiau likęs neužimtas plotas šiuose dviejuose centruose (apie 14 000 m^²) laisvų modernių biuro patalpų lygį Vilniaus verslo centruose per šių metų trečiąjį ketvirtį padidino nuo 3,5% iki 5,5% (t.y. iki 32 400 m^²). Iki šių metų pabaigos šalies sostinėje duris planuoja atverti dar 4 nauji projektai, kurių naudingas biuro patalpų plotas sieks 38 300 m^².

Šiuo metu naujų biuro patalpų įsisavinimas sostinėje išlieka aukštame lygyje ir tai matoma iš išnuomoto patalpų kiekio. Per šių metų devynis mėnesius Vilniaus verslo centruose išnuomota 41 200 m^² ploto arba 2% daugiau nei per tą patį 2015 metų laikotarpį. Naujos pasiūlos šuolis šiais metais augins ir išnuomotų patalpų kiekį, „Ober-Haus“ prognozuoja, kad iš viso šiais metais bus išnuomota apie 70 000 m^² modernių biuro patalpų arba trečdaliu daugiau nei per 2015 metus. Tačiau dar didesni iššūkiai biuro patalpų rinkos laukia kitais metais. Per 2017 metus plėtotojai planuoja rinkai pateikti dar 85 000 m^² naudingo ploto biuro patalpų net 15-oje projektų ar jų etapų. „Jeigu rinka išlaikytų tokius pačius biurų įsisavinimo rodiklius kaip ir šiais metais, tai galėtume tikėtis tvarios šio sektoriaus plėtros net ir esant tokiam pasiūlos šuoliui. Akivaizdu, kad itin sparčiai besiplečiantys tarptautinių kompanijų paslaugų centrai Vilniuje lėmė tokį pasiūlos ir paklausos šuolį, tačiau prognozuoti tolimesnę jų plėtrą ar naujų įmonių atėjimą į Lietuvos rinką yra pakankamai sudėtinga. Kaip matome iš šių metų projektų pavyzdžių, naujai atidaromi verslo centrai jų atidarymo dieną nėra pilnai išnuomojami, todėl tikėtina, kad ir toliau stebėsime, kaip naujai atidaromi projektai augins laisvų patalpų kiekį“, – kalba Sauliaus Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Platus biuro patalpų pasirinkimas Vilniaus mieste stabdo iki šiol buvusį spartų nuomos kainų augimą. Per šių metų pirmąjį pusmetį Vilniuje modernių biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo tik 1%, o šių metų trečiąjį ketvirtį nebuvo fiksuojama jokių kainų pokyčių. Palyginimui, 2012-2015 metais modernių biurų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai kasmet kilo 5% per metus. Šiuo metu sostinėje B klasės biurai siūlomi nuomotis už 8,5-13,0 Eur/m^², A klasės – 13,5-16,5 Eur/m^².

Pagaliau matomas proveržis ir Kauno modernių biuro patalpų rinkoje. Per šių metų trečiąjį ketvirtį Kaune buvo baigti 3 nedideli projektai: „Daimonda“ Taikos pr., Pramonės pr. ir Partizanų g., kuriuose rinkai pasiūlyta beveik 4 400 m^² biuro patalpų. Bendras naudingas modernių biuro patalpų plotas Kaune ūgtelėjo iki 95 600 m^². Naujai pasiūlyti projektai taip pat šiek tiek augino laisvų patalpų lygį Kauno mieste, kuris per šių metų trečiąjį ketvirtį augo nuo 2,1% iki 3,9%. Tačiau dabartinis laisvų patalpų lygis ir toliau išlieka mažiausias tarp trijų didžiausių šalies miestų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, bendras laisvų biuro patalpų plotas sudaro 3 750 m^². Iki 2016 metų pabaigos Kaune planuojami užbaigti dar 2 administracinės paskirties projektai ar jų etapai: „Prospekto verslo parkas“ Vytauto pr. ir „Elsis“ administracinis pastatas Taikos pr. Po šių projektų įgyvendinimo per 2016 metus Kaune iš viso bus įgyvendinti 6 skirtingi administracinės paskirties projektai, kuriuose iš viso bus įrengta 10 400 m^² ploto biuro patalpų.

„Plėtotojai matydami modernių biuro patalpų trūkumą Kaune, kuomet besiplečiančios įmonės pačios statosi administracinius pastatus, o tarptautinės kompanijos kuria savo paslaugų centrus Vilniuje, nusprendė nepraleisti progos. Galima teigti, kad plėtotojai vienu metu nusprendė panaikinti modernių biuro patalpų trūkumą Kauno mieste“, – teigia S. Vagonis. Didžiausio dėmesio sulaukė naujiena apie biurų projektą „Magnum“ taip ir neužbaigto statyti „Respublikos“ viešbučio vietoje. Taip pat šalia šio projekto jau pradėtos verslo centro „Arka“ statybos. Anot S. Vagonio, vien šie du projektai centrinėje Kauno miesto dalyje galėtų pasiūlyti apie 20 000 m^² modernaus biuro ploto. 2017 metų pabaigoje – 2018 metų pradžioje SBA koncerno valdoma įmonė taip pat planuoja įgyvendinti 2 didelius projektus Kaune. Šie projektai Jonavos ir K. Donelaičio g. Kauno rinkai galės pasiūlyti dar virš 20 000 m^² naudingo biuro ploto. Per 2017-2018 metus be aukščiau paminėtųjų planuojama pastatyti dar 7 įvairaus dydžio administracinės paskirties projektus Savanorių pr., Jonavos g., A. Juozapavičiaus g., K. Baršausko g.,  Vytauto pr. ir Studentų g., čia turėtų būti pasiūlyta dar 18 000 m^² naudingo biuro ploto. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per ateinančius kelerius metus plėtotojai Kaune žada padidinti modernių biuro patalpų esamą plotą 60%.

Akivaizdu, kad Kauno plėtotojai bando žengti Vilniaus pavyzdžiu ir didina konkurenciją ne tik šio miesto biurų rinkoje, tačiau meta iššūkį ir šalies sostinei. Vietinių įmonių plėtra Lietuvoje tikrai nėra tokia sparti ir tik finansiškai pajėgios įmonės gali leisti sau nuomotis biuro patalpas moderniuose verslo centruose, todėl projektus Kaune plėtojančios įmonės turbūt viliasi, kad vis dar Lietuvoje besiplečiantys paslaugų centrai sparčiau kursis ir Kaune. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Kaune B klasės biurai siūlomi nuomotis už 6,0-10,0 Eur/m^², A klasės – 10,5-13,0 Eur/m^².

„Bendras Vilniaus ir Kauno miesto biuro patalpų plėtros potencialas 2017-2018 metų laikotarpiu yra virš 200 000 m^² ploto. Dalis šių patalpų jau yra išnuomota, dalis plėtojama savo reikmėms, dalis per ateinančius kelis metus turėtų sulaukti vietinių įmonių susidomėjimo, tačiau preliminariais skaičiavimais, bent pusei iš šio suplanuoto ploto gali reikėti „išorės“ pagalbos – naujai ateinančių tarptautinių kompanijų arba jau įsikūrusių paslaugų centrų plėtros“, – teigia S. Vagonis. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje įkurtuose paslaugų centruose šiuo metu dirba apie 11 000 darbuotojų, o tai reiškia, kad dar tiek pat darbo vietų reikėtų sukurti, norint sulaukti sėkmingo visų Vilniuje ir Kaune suplanuotų projektų įgyvendinimo. Kitu atveju, ambicingi plėtotojų planai gali tapti daug kuklesniais. Jeigu nebus tokios pačios sparčios paslaugų centrų plėtros kaip iki šiol, dalis projektų arba nebus įgyvendinti, tai yra jų įgyvendinimas bus nukeltas vėlesniam laikui, arba stipriai augs laisvų patalpų kiekis. Augant vakansijos lygiui, tikėtina, kad plėtotojai pristabdytų ir būsimų projektų plėtrą.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Lenkijos organizacija „ABSL“ apžvelgė 10-ies Europos valstybių verslo paslaugų centrų rinką ir parengė išsamią šio sektoriaus apžvalgą. Analitikai išnagrinėjo po du kiekvienos šalies miestus, tyrime dalyvavo: Lietuva, Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Jungtinė Karalystė, Airija, Rumunija, Ispanija ir Portugalija.

Tyrimui pasirinkti Vilnius ir Kaunas, apžvelgti šių miestų žmogiškųjų išteklių, darbo užmokesčio ir biurų rinkos rodikliai. Analizuojant šių Lietuvos miestų biurų rinką remtasi „Ober-Haus“ duomenimis.

Aukštas gyvenimo kokybės reitingas Vilniuje traukia jaunus ir išsilavinusius darbuotojus

Daugiakalbis ir pakankamą kvalifikuotų specialistų skaičių turintis Vilnius ir toliau tampa vis patrauklesnis verslo paslaugų centrams. Apžvalgoje skelbiama, kad Vilniuje jaunų gyventojų skaičius yra didžiausias Baltijos šalyse ir kad Lietuvos sostinė užima 4-ą vietą pagal gyvenimo kokybę Vidurio ir Rytų Europoje, kas gali būti itin reikšmingu privalumu, pritraukiant kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio.

Dėl pastaraisiais metais naujai ateinančių tarptautinių kompanijų arba jau įsikūrusių paslaugų centrų aktyvios plėtros, Vilnius tapo biuro rinkos lyderiu šalyje.  Šiuo metu sostinėje biurų plotas siekia beveik 547 000 m² ir planuojama, kad iki 2016 metų pabaigos rinka pasipildys dar 70 000 m² ploto. Pastaruoju metu dėl naujų biurų trūkumo sostinės biurų nuomos rinka buvo kiek prislopinta, todėl laisvų modernių biuro patalpų lygis sostinėje sumažėjo iki 3,5%  (A klasė – 0,8%, B klasė – 5,0%) ir 2016 metų II ketvirčio pabaigoje sudarė 19 000 m² ploto. Prognozuojama, kad iki 2018 metų Vilniaus rinkai bus pasiūlyta daugiau nei 150 000 m² naudingo biurų ploto. Tokio biurų rinkos plėtros aktyvumo nebuvo nuo pat ekonominio sunkmečio 2008-2009 metais, pastebi „ABSL“.

„ABSL“ skelbia, kad biurų nuomos kainos Vilniuje beveik nekito nuo pat 2015 metų, o nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metais, kainos vidutiniškai yra išaugusios 40,0%. Sostinėje šiuo metu A klasės pastatuose biurų nuomos kainos svyruoja 13–16 Eur/kv. m, B klasės – 8,5-13,0 Eur/m². Tyrėjų nuomone, Vilniuje jau pasiektas biurų nuomos kainų pikas ir mažai tikėtina, kad per pastaruosius kelis metus jos smarkiai augs. Kompanija prognozuoja, kad Vilniaus biurų rinka artimiausiais metais keisis ir po truputį peraugs iš neutralios į nuomininkų rinką.

Kaunas – geriausias kylantis miestas paslaugų centrams Vidurio ir Rytų Europoje

Tuo metu Kaunas investuotojams pristatomas kaip vienas paskutinių dar neatrastų verslo paslaugų sektoriaus miestų Europoje, kuris dėl savo dydžio itin tinkamas smulkesniems centrams, pavyzdžiui, IT kompanijoms, bet ne stambiems paslaugų centrams. Dėl neišnaudoto miesto potencialo, progresyvios universitetų bendruomenės ir gerėjančios situacijos biurų rinkoje, Kaunas neseniai pelnė geriausio miesto kurtis paslaugų centrams Vidurio ir Rytų Europoje vardą, skelbiama apžvalgoje.

Kauno biurų rinka yra antra pagal dydį šalyje, čia biurų plotas sudaro daugiau nei 91 000 m² ir tai yra šešis kartus mažiau nei Vilniuje. Iki šiol plėtotojai Kaune fokusavosi į mažesnės apimties (1 000-2 000 m²) administracinius pastatus, tačiau po truputį ruošiasi imtis ir didesnių projektų. Šiuo metu Kaune yra tik 2,1% (2 000 m²) laisvo biurų ploto, tačiau skaičiuojama, kad iki 2018 metų biurų plotas Kaune bus papildytas 40 000 m². Tyrime rašoma, kad Kauno biurų rinka privalo išnaudoti savo potencialą, pritraukiant tarptautines kompanijas į Lietuvą ir ypač didelį dėmesį skirti konkuruojant su Vilniumi.

Pokyčiai biurų nuomos kainose taip pat prisideda prie aktyvesnio naujų projektų vystymo. Nors nuomos kainų padidėjimas nebuvo toks ryškus – pirmą pusmetį nuomos kainos Kaune augo 5%, tačiau net ir toks augimas plėtotojams tampa papildomu paskatinimu pradėti seniai planuotus projektus. Šiuo metu A klasės pastatuose biurų nuomos kainos Kaune svyruoja 10,5-13,0 Eur/kv. m, B klasės – 6,0-10,0 Eur/m². Artimiausius du metus biurų rinka Kaune turėtų išlikti neutrali, prognozuoja „ABSL“.

Pilną apžvalgą anglų kalba rasite ČIA