2016 metais komercinių patalpų sektoriaus plėtrą visos šalies mastu šiek tiek pagyvino nauji rinkos žaidėjai: Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ bei Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių tinklas „Depo“. Tačiau aktyvesnė naujų komercinių pastatų plėtra iš esmės pastaraisiais metais vyko ir tebevyksta tik dviejuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje ir Kaune. Kituose šalies miestuose ir regionuose komercinio turto plėtra išlieka pakankamai vangi ir jos tvaraus atsigavimo dar nematyti. Tą iš dalies pagrindžia ir antrus metus iš eilės mažėjančios statybos darbų apimtys Lietuvoje. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais negyvenamųjų pastatų statybos darbų šalies teritorijoje atlikta už 862 mln. eurų to meto kainomis arba beveik 7% mažiau nei 2015 metais. Didžiausios negyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtys Lietuvoje buvo fiksuojamos 2008 metais (1,544 mln. eurų), skelbiama „Ober-Haus“ 2016 metų komercinio nekilnojamojo turto apžvalgoje.

2016 metai Vilniaus modernių biurų rinkai buvo vieni gausiausių per visą jos istoriją, kuomet buvo įgyvendinti 6 nauji projektai, kurie rinkai papildomai pasiūlė 80.800 m² naudingo biurų ploto: „Quadrum“, „City“, „135“, „Delta“ ir „Highway“ ir naujai įrengtos biuro patalpos „Vilniaus vartuose“ Gynėjų g. Didesnis modernių biurų pasiūlos šuolis istorijoje buvo fiksuojamas tik 2008 metais, kuomet buvo įgyvendinta 12 projektų ar jų etapų ir rinkai pasiūlyta 89.500 m². „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2016 metus bendra modernių biurų pasiūla Vilniuje ūgtelėjo beveik 15% ir metų pabaigoje bendras naudingas modernių biurų plotas Vilniuje sudarė 627.400 m².

Gausi naujų biuro patalpų pasiūla didino jų pasirinkimo galimybes bei gerino įsisavinimo rodiklius. 2016 metais Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 75.900 m² biuro patalpų arba 44% daugiau nei per 2015 metus. Tuo tarpu bendras laisvų biuro patalpų lygis Vilniaus verslo centruose augo antrus metus iš eilės – per metus išaugo nuo 4,1% iki 6,4%. Metų pabaigoje laisvų biuro patalpų kiekis sudarė 40.100 m². A klasės biurų neužimtumas sudarė 3,4%, o B klasės – 8,1%.

„Nors modernių biuro patalpų paklausa išlieka pakankamai stipri ir plėtotojai pernai galėjo būti patenkinti nuomos tempais, tačiau augančio laisvų patalpų lygio buvo galima tikėtis. Dalis įmonių, besinuomodamos patalpas naujausiuose projektuose, atlaisvina patalpas anksčiau statytuose pastatuose. Tačiau 2016 metų projektuose dominavo besiplečiančios įmonės, kurios steigė naujus padalinius arba apjungė skirtingose vietose esančius biurus. Todėl besiplečiančios ir naujai besikuriančios įmonės kompensuoja kitų atlaisvinamą biurų plotą kituose projektuose ir šalies sostinėje pernai buvo galima matyti pakankamai nuosaikų laisvų biuro patalpų lygio augimą“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. 2017 metai taip pat žada būti gausūs tiek pasiūlos, tiek paklausos prasme. Per metus plėtotojai planuoja įgyvendinti net 15 įvairaus dydžio projektus ar jų etapus ir sostinės rinkai pasiūlyti dar beveik 83.000 m² modernaus biuro ploto. Todėl net ir išlikus tokiai pačiai aukštai patalpų paklausai kaip 2016 metais, laisvų patalpų lygio augimas 2017 metais yra beveik neišvengiamas.

Didesnis modernių biuro patalpų pasirinkimas prislopino jų nuomos kainų augimą. 2016 metais A klasės biuro patalpų nuomos kainos išliko stabilios (13,5–16,5 Eur/m²), o B klasės patalpų segmente užfiksuotas 2% kainų didėjimas (8,5–13,0 Eur/m²). Pasak S. Vagonio, tikėtina, kad 2017 metais planuojama gausi biurų pasiūla išlaikys derybinį pranašumą nuomininkų pusėje ir teigiami nuomos kainų pokyčiai iš esmės yra labai mažai tikėtini.

Kauno modernių biurų kiekis augo 8 proc., Klaipėdos – 5 proc.

Naujų biurų segmento plėtra pagaliau vyksta ir Kaune. Ilgai vykusios kalbos apie biurų trūkumą Kaune pagaliau pradeda virsti į realius darbus. 2016 metais Kauno miesto modernių biuro patalpų rinka pasipildė 5 nedideliais administracinės paskirties projektais. „Ober-Haus“ skaičiavimais, dėl šių projektų Kauno modernių biuro patalpų rinka per metus ūgtelėjo 8% (7.550 m² naudingo biurų ploto) ir bendra pasiūla 2016 metų pabaigoje sudarė 97.100 m². Taip pat 2016 metais Kaune buvo pradėtos jau gerokai didesnių verslo centrų statybos, kurios, jei bus baigtos, gan stipriai prisidės prie šio sektoriaus bei verslo pritraukimo galimybių augimo 2017–2018 metais. Teoriškai 2017 metais galėtų būti baigtos net 8 biurų projektų statybos, kurių naudingas biurų plotas sudarytų net 40.000 m².

„Nauja pasiūla turėtų sulaukti susidomėjimo tiek iš vietinių, tiek iš tarptautinių kompanijų, kurioms kurtis arba plėstis Kaune iki šiol trukdė didesnio ploto trūkumas“, – atkreipia dėmesį S. Vagonis. Nepaisant to, kad 2016 metais Kaune buvo įgyvendinti 5 nedideli nauji projektai, laisvų biuro patalpų lygis per metus išliko stabilus ir metų pabaigoje sudarė 2,5% (beveik 2.500 m²). S. Vagonio nuomone, dabartinis laisvas biuro patalpų plotas nėra tinkamas įmonėms, kurios ieško didesnio ploto patalpų vienoje vietoje, todėl didesnis nuomininkų judesys tikėtinas 2017 metų pabaigoje ir 2018 metų pradžioje, kuomet bus baigti įgyvendinti pirmieji didesni projektai ir pasimatys reali tokių objektų paklausa Kaune. Per 2016 metus biurų nuomos kainos Kaune vidutiniškai ūgtelėjo beveik 6%: A klasės biurų nuoma siekė 10,5–13,5 Eur/m², B klasės – 6,0–10,0 Eur/m².

Tradiciškai lėčiausiai modernių biuro patalpų plėtra 2016 metais vyko Klaipėdoje. Per metus šiame mieste buvo pastatyti du nedideli biurų pastatai, kurių bendras naudingas biurų plotas sudaro 3.100 m². Todėl per metus Klaipėdos modernių biuro patalpų rinka ūgtelėjo tik 5% ir bendra pasiūla metų pabaigoje sudarė 66.200 m². Nors didesnių projektų įgyvendinimas Klaipėdoje artimiausiu metu yra sunkiai tikėtinas, tačiau vietiniai investuotojai bando išjudinti pakankamai sustingusią šio miesto komercinių patalpų rinką. 2016 metų viduryje „Viremidos investicijos“ paskelbė apie planuojamą apleistos pramoninės teritorijos konversiją Liepų g. I etapu planuojama rekonstruoti katilinę ir šalia pastatyti prekybos, sandėliavimo ir administracinės paskirties pastatą „Kamino biurai“, kuriame būtų pasiūlyta įvairios paskirties patalpų (apie 2.000 m² planuojama skirti biurams).

Esminių pokyčių Klaipėdos biuro patalpų užimtumo rodikliuose 2016 metais nebuvo fiksuojama, tačiau bent jau per metus laisvų biuro patalpų lygis sumažėjo nuo 18,8% iki 16,9%. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2016 metus modernių biuro patalpų nuomos kainos Klaipėdoje vidutiniškai ūgtelėjo beveik 3%, tačiau išlieka beveik 20–30% mažesnės, palyginti su Kaunu ir Vilniumi. 2016 metų pabaigoje A klasės biurų nuoma sudarė 9,0–12,5 Eur/m², B klasės – 6,0–9,0 Eur/m².

2016 metais prekybos plotai tradiciniuose prekybos centruose augo tik esamų plėtros dėka

2016 metais Lietuvos prekybos patalpų sektorius pasižymėjo keliais aspektais – naujų mažmeninės prekybos tinklų atėjimas į Lietuvos rinką ir jau esamų tradicinių prekybos centrų plėtra. 2016 metų birželį buvo atidaryti pirmieji Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ prekybos centrai įvairiuose Lietuvos miestuose. Lietuvoje veiklą pradėjo ir Klaipėdoje pirmąjį prekybos centrą atidarė Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklas „Depo“. Tinklas planuoja 2017–2018 metais atidaryti dar 4 prekybos centrus, bendras šių 5 prekybos centrų plotas turėtų sudaryti apie 100.000 m².

„Tuo tarpu tradicinių ir didesnių prekybos centrų sektoriuje 2016 metais iš esmės vyko ne naujų objektų statybos, o jau veikiančių prekybos centrų atnaujinimas ir išplėtimas“, – atkreipia dėmesį S. Vagonis. Per metus Vilniuje savo plotą išplėtė ir atnaujino trys prekybos centrai: išplėstas prekybos centras „DomusPro, atidarytas antrasis prekybos centro „Nordika“ etapas bei atnaujintas ir išplėstas prekybos centras „OUTLET PARK“. Vilniaus rinkai per metus buvo pasiūlyta 25.100 m² naujo prekybinio ploto. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų pabaigoje Vilniuje iš viso veikė 26 tradiciniai prekybos centrai (naudingas plotas yra ne mažesnis nei 5.000 m² ir turintys ne mažiau kaip 10 skirtingų nuomininkų), kurių bendras naudingas plotas siekė 460.500 m² (847 m² ploto tūkstančiui vilniečių).

Kaunas taip pat sulaukė didesnio prekybinio patalpų šuolio prekybos centruose. 2016 metų pabaigoje duris atvėrė atnaujintas ir išplėstas prekybos centras „Mega“. Šis prekybos centras pirkėjams papildomai pasiūlė apie 25.000 m² prekybinio ploto ir daugiau kaip 70 naujų parduotuvių, kavinių bei įvairių paslaugų operatorių. 2016 metų pabaigoje Kaune iš viso veikė 11 tradicinių prekybos centrų, kurių bendras naudingas plotas siekė 248.300 m² (834 m² ploto tūkstančiui kauniečių).

Kituose šalies didmiesčiuose naujų projektų nebuvo įgyvendinta ir pasiūla per metus nepasikeitė – Klaipėdoje bendras naudingas prekybinis plotas sudarė 163.500 m² (1.059 m² ploto tūkstančiui miesto gyventojų), Šiauliuose – 109.700 m² (1.065 m² ploto tūkstančiui miesto gyventojų) ir Panevėžyje – 55.600 m² (594 m^² ploto tūkstančiui miesto gyventojų). „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų pabaigoje visoje Lietuvoje 1,000-iui gyventojų teko beveik 386 m² prekybinio ploto tradiciniuose ir didesniuose prekybos centruose.

„Spartesnis mažmeninės prekybos apimčių augimas 2016 metais ir toliau išlaikė teigiamas nuotaikas prekybinių patalpų sektoriuje. Sėkmingai veikiantys prekybos centrai, augant nuomininkų apyvartoms, galėjo ir toliau nuosaikiai didinti nuomos kainas. Didžioji dalis nuomos sutarčių susietos su nuomininkų apyvartos arba šalies, arba Europos Sąjungos infliacijos rodikliais, todėl esami prekybos centrų nuomininkai turėjo taikytis su mažiausiai 1–2% išaugusia nuomos kaina nei prieš metus. Tuo tarpu naujiems nuomininkams nuomos kainos buvo iki 3–7% didesnės nei prieš metus“, – pasakoja „Ober-Haus“ atstovas. Taip pat ir visose šalies didmiesčių prekybinėse gatvėse 2016 metais buvo fiksuojamas patalpų nuomos kainų augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, didžiausias augimas užfiksuotas Vilniaus pagrindinėse prekybinėse gatvėse (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.), jose nuomos kainos per metus ūgtelėjo dar 7%. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio pagrindinėse prekybinėse gatvėse nuomos kainos per metus vidutiniškai augo 4–6%. Vidutinio dydžio (apie 100–300 m²) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse 2016 metų pabaigoje sudarė 18,0–43,0 Eur/m², Kaune – 10,0–20,0 Eur/m², Klaipėdoje – 8,0–15,0 Eur/m², Šiauliuose ir Panevėžyje – 5,0–12,0 Eur/m².

Per metus šalyje pastatyti 7 sandėliavimo ir logistikos patalpų projektai, didžiausias jų – Klaipėdoje

2016 metais vėl buvo fiksuojamas pajamų augimas tarp įmonių, kurios užsiima sandėliavimo ir saugojimo paslaugomis. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, per 2016 metus sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos išaugo 7,5%, palyginti su 2015 metais. „Sandėliavimo patalpų plėtra pagrindiniuose šalies regionuose ir toliau vyksta atsargiai įvertinus rinkos poreikius. Kaip ir ankstesniais metais, didesnė dalis sandėliavimo ir logistikos projektų plėtojami savo reikmėms“, – teigia S. Vagonis.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2016 metais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose buvo pastatyti 7 nauji sandėliavimo ir logistikos patalpų projektai, kurių bendras sandėlių plotas sudaro 35.800 m². Daugiausiai skirtingų, bet mažos apimties projektų buvo įgyvendinta Vilniaus regione ir metų pabaigoje bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarė 481.400 m². 2016 metų viduryje alaus gamintojas „Volfas Engelman“ Kaune atidarė savo produkcijos sandėlį ir bendras sandėliavimo patalpų plotas šiame mieste metų pabaigoje sudarė 279.700 m². Didžiausias sandėliavimo paskirties projektas šiais metais buvo įgyvendintas Klaipėdos rajone – beveik 17.500 m² ploto sandėliavimo pastatą su administracinėmis patalpomis įgyvendino „VPA Logistics“ ir bendras sandėliavimo patalpų plotas Klaipėdos regione išaugo iki 193.600 m². Iš visų šių projektų net 4 projektai buvo pastatyti ir skirti išskirtinai juos plėtojusių įmonių reikmėms. 2017 metais Vilniaus ir Klaipėdos regionuose planuojama įgyvendinti mažiausiai 6 sandėliavimo paskirties projektus, kurių bendras sandėliavimo plotas sudarys 56.000 m².

Kaip ir buvo prognozuota, 2016 metais fiksuojamas nedidelis sandėliavimo patalpų nuomos kainų augimas, kuris iš dalies ir lemia nuosaikią šio sektoriaus plėtrą Lietuvoje, ypatingai objektų skirtų ne savo, o rinkos poreikiams. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per metus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose sandėliavimo patalpų nuomos kainos vidutiniškai augo 1–3%. Metų pabaigoje Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas buvo siūloma nuomotis už 3,7–5,2 Eur/m², o senos – už 1,6–3,0 Eur/m². Kaune nauji sandėliai – 3,5–5,2 Eur/m², seni – 1,5–3,0 Eur/m², o Klaipėdoje nauji sandėliai – 3,4–4,8 Eur/m², seni – 1,4–3,0 Eur/m².

Pilna apžvalga su grafikais ČIA

Kviečiame susipažinti su „Ober-Haus“ parengta metine Baltijos šalių sostinių – Vilniaus, Rygos ir Talino – nekilnojamojo turto rinkos apžvalga, apimančia praeitų metų kiekvieno iš miestų biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų sektorius. Apžvalgoje taip pat pateikiama audito, apskaitos ir konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ parengta mokestinė dalis bei advokatų kontoros „Sorainen“ teisinės informacijos skiltis.

APŽVALGĄ RASITE ČIA

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,3% (2017 metų sausį metinis augimas sudarė 5,6%).

2017 metų vasario mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.427 Eur (+4 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 23,6% (+273 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vasario mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1%, 0,2%, 0,3% ir 0,6% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 987 Eur (+1 Eur/m²), 1.015 Eur (+2 Eur/m²), 597 Eur (+2 Eur/m²) ir 562 Eur (+3 Eur/m²).

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,5%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 2,6%, Šiauliuose – 5,2% ir Panevėžyje – 5,1%.

„Vasario mėnesį užfiksuotas butų kainų kilimas visuose penkiuose Lietuvos didmiesčiuose gan ryškiai demonstruoja, kad gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas vyksta ne tik Vilniaus mieste, bet ir už jo ribų ir panašu, kad augant šalies ekonomikai bei išliekant vis dar ypač patrauklioms skolinimosi sąlygoms, nuoseklaus būsto kainų augimo tendencija visuose šalies didmiesčiuose turėtų išlikti visais 2017 metais“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA.

„Realia Group“, didžiausia nekilnojamojo turto paslaugų įmonių grupė Suomijoje ir Baltijos šalyse, kuriai priklauso „Ober-Haus Real Estate Advisors“, įsigijo švedų nekilnojamojo turto valdymo bendrovę „Hestia“. „Hestia“ prisijungimas yra „Realia Group“ plėtros strategijos dalis, siekiant išplėsti nekilnojamojo turto paslaugų teikimą ir kitose Šiaurės šalyse. „Hestia“ veiks kaip „Realia Group“ filialas Švedijoje, o savo veiklą tęs ir paslaugas klientams teiks kaip ir iki šiol.

„Hestia“, įkurta 2007 metais, teikia nekilnojamojo turto valdymo ir administravimo paslaugas Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje. Bendrovė yra gerai žinoma ir vertinama kaip rinkos ekspertė, į klientą orientuota įmonė. Trisdešimtyje kompanijos biurų šiuo metu dirba apie 170 darbuotojų.

„Realia Group“ turi numačiusi stiprią ir kryptingą augimo strategiją, o „Hestia“ prisijungimas padės išplėsti mūsų nekilnojamojo turto valdymo paslaugas Šiaurės šalyse. 2016-ieji „Realia Group“ buvo itin aktyvaus augimo metai ir esu įsitikinęs, kad naujas narys mums padės tapti dar konkurencingesniais nekilnojamojo turto paslaugų sektoriuje“, – teigia Matti Bergendahl, „Realia Group“ generalinis direktorius.

„Mūsų veiklos plėtra ne tik Suomijos ir Baltijos, bet ir Šiaurės šalyse, ypač Švedijoje, yra svarbus žingsnis, padėsiantis „Realia Group“ tapti stipriu paslaugų teikėju mūsų klientams Šiaurės šalyse. Mes džiaugiamės, kad „Hestia“, garsėjanti profesionaliu aptarnavimu ir gera reputacija, prisijungia prie „Realia Group“, – pasakoja M. Bergendahl.

„Man labai malonu pranešti, kad prisijungiame prie „Realia Group“ ir įžengiame į naujas rinkas. Dabar esame dar stipresni paslaugų teikėjai ne tik Švedijoje, bet ir Suomijoje bei Baltijos šalyse. Ir toliau dirbsime siekdami pateisinti lankstaus ir į klientą orientuoto partnerio vardą“, – teigia Gunnar Isaksson, „Hestia“ generalinis direktorius.

Kontaktinis asmuo:
Realia Group Oy, Matti Bergendahl, CEO, +358 40 833 5461
Hestia Fastighetsförvaltning AB, Gunnar Isaksson, CEO, +46 (0) 73 357 26 26

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ 2016 metais Lietuvoje pasiekė 3,7 mln. Eur apyvartą, tai yra 19 proc. daugiau nei 2015 metais, kuomet apyvarta buvo 3,11 mln. Eur.

„Augimą lėmė ne tik aktyvi nekilnojamojo turto rinka, bet ir tai, kad mes ypač susikoncentravome ties darbuotojų kvalifikacijos kėlimu ir motyvacinės sistemos gerinimu bei įmonės vertybių puoselėjimu kasdienėje veikloje, taip pat išplėtėme paslaugų apimtį, projektų plėtotojams pasiūlydami kompleksinį pardavimo ir marketingo paslaugų paketą“, – teigia Remigijus Pleteras, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

„Ober-Haus“ Lietuvos padalinio atliktų paslaugų bendras skaičius 2016 metais buvo 9 400, bendrovės teikiamų paslaugų paketą sudarė – tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, konsultavimas bei rinkos tyrimai. Pernai įmonė įvykdė beveik 800 nekilnojamojo turto pardavimo sandorių ir 500 nuomos sandorių, o bendrovės Vertinimo departamentas atliko 8 040 turto vertinimo ataskaitų, vertinimo ekspertizių ir konsultacijų klientams, 21 proc. daugiau, palyginti su 2015 metais. „Ober-Haus“ taip pat teikia turto valdymo paslaugą ir šiuo metu valdo daugiau nei 70 turtinių vienetų.

Pasak R. Pletero, 2017 metais vienas svarbiausių „Ober-Haus“ tikslų bus klientų aptarnavimo kokybės gerinimas – nuo šių metų pradžios įmonėje įvesti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, tokie kaip subalansuotų rodiklių sistema (angl. Balanced Scorecard (BSC)) bei klientų lojalumo rodiklių matavimas (angl. Net Promoter Score (NPS)), padėsiantys įgyvendinti ir kontroliuoti įmonės strateginius tikslus.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų sausio mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,6% (2016 metų gruodį metinis augimas sudarė 5,5%).

Teigiami butų kainų pokyčiai 2017 metų sausio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje ir Kaune. Sostinėje užfiksuotas 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.423 Eur (+6 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 23,3% (+269 Eur/m²). Kaune sausio mėnesį užfiksuotas 0,2% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 986 Eur (+2 Eur/m²). Klaipėdoje ir Panevėžyje butų kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kvadratinio metro kaina sausio mėnesį atitinkamai sudarė 1.013 Eur ir ir 559 Eur. Tuo tarpu Šiauliuose užfiksuotas 0,1% kainų sumažėjimas ir vidutinė kaina siekia 595 Eur/m2.

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,1%, Kaune – 4,3%, Klaipėdoje – 2,4%, Šiauliuose – 4,8% ir Panevėžyje – 5,2%.

„Tradiciškai sausio mėnuo nekilnojamojo turto rinkoje būna vienas mažiausiai aktyvių periodų. Todėl simboliška ir logiška, kad sausį butų kainos kilo būtent dviejuose didžiausiuose ir šiuo metu aktyviausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje ir Kaune. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, šių metų sausio mėnesį Vilniuje buvo sudaryta 11 proc. daugiau butų pirkimo sandorių (792) nei 2016 metų sausį (712). Tuo metu Kaune sandorių prieaugis siekė 19 proc.: 2017 metų sausį sudarytas 321 sandoris, 2016 metų sausį – 269 sandoriai. Beje, lyginant sausio mėnesio statistiką, galima pastebėti, kad šių metų sausio rezultatas Kaune yra antras pagal dydį miesto istorijoje. Daugiau sandorių sausio mėnesį buvo sudaryta tik 2007 metų sausį (370 sandorių). Tad tai dar vienas iš įrodymų, kad Kauno būsto rinka vis rimčiau bunda iš buvusio sąstingio, iš kurio šis miestas pradėjo vaduotis tik 2014 metais“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Vertinant komercinio nekilnojamojo turto plėtros tendencijas Vilniuje, matyti, kad pastaraisiais metais sostinėje vis daugiau dėmesio sulaukia modernių biurų rinka: nuo 2000-ųjų metų Vilniaus mieste yra pastatyta daugiau nei 100 verslo centrų ar įvairios paskirties pastatų, kuriuose įrengtos modernios administracinės patalpos. 2016 metų pabaigoje bendras naudingasis biurų plotas sudarė 626.900 m². Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per 2017-2018 metus Vilniaus miestas galėtų pasipildyti dar 18-22 biuro pastatais arba biurų komplekso dalimis, kuriuose bus įrengta dar 110.000-150.000 m² nuomojamų biurų. Ilgainiui mieste susiformavo net keli stambūs verslo rajonai (angl. central business district – CBD), tokie rajonai užsienio didmiesčiuose dar vadinami „finansiniais centrais“, čia daugiausia erdvės skiriama biurų pastatams.

Pasak „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, galima teigti, kad Vilniuje šiuo metu yra susiformavę trys verslo rajonai, kuriuose modernių biuro pastatų koncentracija yra didesnė nei kitose miesto vietose. Tai Konstitucijos prospektas ir jo apylinkės, „Verslo trikampis“ šalia J. Jasinskio ir A. Goštauto gatvių bei šiaurinė Žvėryno dalis – verslo rajonas „Žvėryno žiedas“. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų pabaigoje šiuose trijuose verslo rajonuose iš viso buvo 202.450 m² nuomojamo biurų ploto. Tai net trečdalis visų Vilniaus A ir B klasės biuro pastatų ploto.

Įdomus faktas, kad visuose šiuose trijuose verslo rajonuose pirmuosius pastatus yra pastačiusi nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. 1999 metais „Hanner“ A. Goštauto gatvėje pastatė apskritai pirmąjį naują modernų biurų pastatą Vilniaus mieste. Tai davė impulsą ir kitų pastatų, esančių šalia, statybai arba rekonstrukcijai, būtent tokiomis aplinkybėmis ir susiformavo pirmasis verslo rajonas (CBD) – „Verslo trikampis“. Kitas verslo rajonas įsikūręs šiaurinėje Žvėryno dalyje. Čia pirmasis verslo centras iškilo 2001 metais Geležinio Vilko gatvėje, šalia Geležinio Vilko žiedo – 16-os aukštų aštriabriaunis žalio stiklo „dangoraižis“. Šio objekto plėtotojas – taip pat bendrovė „Hanner“. O 2004-aisiais, bendrovei „Hanner“ užbaigus 33 aukštų prekybos ir verslo centro „Europa“ statybas, Konstitucijos prospekte užgimė dar vienas verslo rajonas, kuris ilgainiui tapo didžiausia biuro pastatų sankaupa Vilniaus mieste.

Iki 2007-ųjų metų „Verslo trikampis“ buvo didžiausias verslo rajonas Vilniuje. Šiandien čia yra 42.500 m² modernaus biurų ploto ir šis skaičius nekinta nuo 2006 metų, kai bendrovei „EIKA“ pastačius paskutinįjį biurų pastatą, dėl vietos stokos daugiau biurų čia tiesiog nebetilpo. Biurai šioje zonoje yra ir buvo atnaujinami, rekonstruojami, tačiau verslo rajono dydis ploto prasme nebekito, jo plėtra sustojo. Todėl 2008-aisiais Lvovo gatvėje, atidarius vieną didžiausių verslo centrų – „Vilniaus verslo uostą“ (šiuo metu jo pavadinimas yra „3 burės“), šio verslo centro dangoraižių „svoris“ nusvėrė svarstykles – didžiausiu sostinės CBD tapo Konstitucijos prospekto verslo rajonas. Šį titulą jis turi ir šiandien. Tad nors pradėtas statyti vėliausiai, Konstitucijos CBD šiuo metu yra didžiausias Vilniuje: net „Verslo trikampio“ (42.500 m²) ir „Žvėryno žiedo“ (37.850 m²) verslo centrų plotai kartu sudėjus neprilygsta Konstitucijos CBD, kurio biurų plotas 2016 metų pabaigoje siekė 122.100 m².

„Konstitucijos CBD ypatingas dar ir tuo, kad nemaža dalis modernių biurų pastatų čia pastatyti ir naudojami ne nuomai, bet paties jų statytojo poreikiams, t. y. jie nebuvo statomi nuomininkams. Pastatuose įsikūrė Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracija, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas bei vienas didžiausių bankų šalyje – „Swedbank““, – atkreipia dėmesį S. Vagonis.

„Plečiantis Vilniuje veikiančioms įmonėms, ypatingai tarptautinių kompanijų paslaugų centrams, modernių biurų poreikis sostinėje per paskutiniuosius kelerius metus yra stipriai išaugęs, tad nekilnojamojo turto plėtotojų žvilgsnis krypsta į naujus projektus, ieškoma naujų sklypų ir erdvių. Tam tikslui galėtų būti išnaudota šiaurinė Žvėryno seniūnijos teritorija tarp T. Narbuto ir Ukmergės, Saltoniškių ir Geležinio Vilko gatvių“, – teigia S. Vagonis.

Lyginant su kitais Vilniaus CBD, „Žvėryno žiede“ iki šiol modernių biurų plotas buvo mažiausias ir 2016 metų pabaigoje sudarė 37.850 m². Tačiau jau 2017-ųjų pabaigoje, baigus statyti keturis naujus verslo centrus („Green Hall 2“, „Narbuto 5“, „Link“ ir UAB „M.M.M. projektai“ plėtojamą verslo centrą Saltoniškių g. 7), bendras biurų plotas šioje teritorijoje pasieks 68.250 m². Tuomet „Žvėryno žiedas“, aplenkęs „Verslo trikampį“, taps antruoju pagal dydį CBD sostinėje.

Nagrinėdami plėtotojų ateities planus, „Ober-Haus“ ekspertai pastebi, kad 2017-2018 metais veržliai plėsis tiek „Žvėryno žiedas“, tiek ir Konstitucijos CBD. Šiuose dviejuose verslo rajonuose iki 2018 metų pabaigos iš viso galėtų būti pastatyti 8 biurų pastatai, kuriuose būtų įrengta 75.500 m² modernių biurų ploto. Tad pasirinkimo galimybės potencialiems nuomininkams, norintiems įsikurti būtent centriniame verslo rajone (CBD), tikrai augs.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ pristato interaktyvų verslo centrų žemėlapį „OHMAP“ (www.ohmap.lt). Pirmas tokio pobūdžio Lietuvoje virtualus įrankis padeda surasti visus nuo 1999 metų pastatytus ir šiuo metu statomus administracinės ir kitos paskirties pastatus Vilniuje, kuriuose naudingas biurų plotas ne mažesnis nei 1 000 m².

Interaktyviame žemėlapyje sukurta galimybė pasirinkti pastatų statybos būseną: rodomi jau pastatyti ir dar statomi pastatai. Žemėlapyje skelbiama ir nuolat atnaujinama pagrindinė informacija apie kiekvieną objektą – pastato nuotrauka, pavadinimas, adresas ir statybos metai.

„OHMAP“ svetainėje taip pat skelbiama „Ober-Haus“ parengta statistinė informacija apie modernių biurų rinką (plotas, kaina, laisvų patalpų lygis ir kt.), apimanti A ir B klasės biuro pastatus, kuriuose naudingas biurų plotas ne mažesnis nei 1 500 m². Tuo tarpu „OHMAP“ žemėlapyje galima surasti ir mažesnio ploto bei žemesnės klasės objektus.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,5% (2016 metų lapkritį metinis augimas sudarė 5,2%).

2016 metų gruodžio mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 417 Eur (+6 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 22,7% (+263 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje Šiauliuose ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,3%, 0,4%, 0,8% ir 0,9% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 984 Eur (+3 Eur/m²), 1 012 Eur (+3 Eur/m²), 595 Eur (+4 Eur/m²) ir 559 Eur (+6 Eur/m²).

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,8%, Kaune – 4,3%, Klaipėdoje – 2,7%, Šiauliuose – 5,5% ir Panevėžyje – 5,1%.

„Praėjusius metus galima laikyti išskirtiniais visų šalies didmiesčių būsto rinkoje. Nuo pat 2007-ųjų metų visuose šalies didmiesčiuose fiksuojamas didžiausias teigiamas metinis butų kainų pokytis (+5,5 proc.), kurį vainikavo reikšmingai ir sparčiausiai ūgtelėjusios kainos šalies sostinėje (+6,8 proc.). Būtent Vilniuje 2016 metais užfiksuotas istorinis aktyvumo rekordas – per metus mieste įregistruotų butų sandorių kiekis yra didžiausias per visą istoriją ir 2 proc. viršijo net 2007 metų rodiklius. Kitų šalies didmiesčių aktyvumo rodikliai taip pat yra vieni geriausių per pastaruosius 9 metus. Akivaizdu, kad itin aukšta ar net rekordinė būsto paklausa užprogramavo ir jo kainų augimą“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,2% (2016 metų spalį metinis augimas sudarė 5,0%).

2016 metų lapkričio mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,6% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 411 Eur (+8 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 6,5%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 22,2% (+257 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje lapkričio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1%, 0,2% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 981 Eur (+1 Eur/m²), 1 009 Eur (+2 Eur/m²) ir 553 Eur (+1 Eur/m²). Šiauliuose kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį – 591 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,5%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 2,6%, Šiauliuose – 4,8% ir Panevėžyje – 4,2%.

„Šiais metais Lietuvos didmiesčių butų rinkoje fiksuojami tik teigiami pokyčiai – stebime ne tik pastovų butų pardavimo kainų, bet ir rinkos aktyvumo augimą. Per šių metų vienuolika mėnesių, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, Vilniuje butų pirkimo-pardavimo sandorių sudaryta 12% daugiau, Kaune ir Šiauliuose – 11%, Klaipėdoje – 10% ir Panevėžyje – 3% daugiau. Neblėstantis susidomėjimas būstu skatina ir jo kainų didėjimą. Bendras butų kainų lygis šalies didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 5,2 proc. ir tai yra didžiausias metinis augimas nuo 2008 metų balandžio mėnesio“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pilna apžvalga su grafikais ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228