„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,5% (2018 metų rugsėjį metinis augimas sudarė 3,2%).

2018 metų spalio mėnesį butų pardavimo kainos augo visuose šalies didmiesčiuose. Mažiausias augimas tarp visų didmiesčių buvo užfiksuotas sostinėje, kur butų pardavimo kainos ūgtelėjo 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.501 Eur (+5 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 30,0% (+346 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose spalio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6%, 0,9%, 1,4% ir 1,5% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.067 Eur (+7 Eur/m²), 1.073 (+10 Eur/m²), 639 Eur (+9 Eur/m²) ir 658 Eur (+10 Eur/m²).

Per metus (2018 metų spalio mėnesį, palyginti su 2017 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Panevėžyje – 11,9%, Šiauliuose – 8,0%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 3,5% ir Vilniuje – 2,4%.

„Naujausi duomenys rodo, kad aktyvumas Lietuvos butų segmente neblėsta. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų spalio mėnesį Lietuvoje užregistruota šiek tiek daugiau nei 3.200 butų įsigijimo sandorių ir tai yra didžiausias mėnesinis rodiklis per pastaruosius 25 mėnesius. Žiūrint į penkis didžiausius šalies miestus, šių metų spalio mėnuo, išskyrus šalies sostinę, yra vienas rezultatyviausių mėnesių šiais metais. Jeigu Vilniuje spalio mėnesį įsigyta beveik tiek pat butų kaip ir šių metų rugsėjį, tai Panevėžyje fiksuojamas – 38%,  Šiauliuose – 24%,  Kaune – 22% ir Klaipėdoje – 19% butų sandorių augimas (2018 metų spalio mėnesį, palyginti su 2018 metų rugsėjo mėnesiu).

Vilniuje ir toliau fiksuojamas mažiausias santykinis butų pardavimo kainų augimas, kurį lemia ir aukšta palyginamoji bazė, tai yra didelis butų kainų atotrūkis nuo kitų šalies didmiesčių. Tuo tarpu mažesniuose miestuose fiksuojamas spartesnis butų kainų augimas ir tikėtina, kad panašios tendencijos išliks ir artimiausiu metu“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2018 m. spalio mėn. (PDF)

Sostinės Antakalnio rajone, P. Vileišio gatvėje pradėti būsto projekto „Antakalnio krantas“ statybos darbai. Keturių aukštų name statomi 1,5–4 kambarių butai nuo 36 iki 102 m². Iš viso projekte – 43 butai. Numatoma, kad „Antakalnio kranto“ statybų darbai bus baigti 2019 metų antrąjį ketvirtį.

Modernios architektūros 4 aukštų namas suprojektuotas Algirdo Kaušpėdo architektų studijos. „Labai mėgstu Antakalnį dėl dviejų dalykų – nuostabios gamtos ir architektūros įvairovės. Tikiuosi, kad mūsų studijos „JP Architektūra“ parengtas „Antakalnio kranto“ projektas padės sujungi šias dvi Antakalnio vertybes į vieną – jaukų ir džiaugsmingą gyvenimą“, – sako Algirdas Kaušpėdas, architektas ir projekto bendraautorius.

Pirmo aukšto butai turės privačius, aptvertus kiemelius. Kitų aukštų butai turės balkonus arba erdvias iki 28 m² terasas. Namo teritorija aptverta ir apšviesta, įrengiamas kiemas ir žaidimų aikštelė. Vaizdo kameromis stebima automobilių stovėjimo aikštelė ir sandėliukai bus įrengti požeminėje aikštelėje.

Namas statomas vos 70 m iki Neries krantinės. „Išskirtinėje sostinės vietoje statomas projektas darniai įsilieja į supančią architektūrinę ir gamtinę aplinką. Nors projektas yra nedidelis, tačiau visa komanda įdėjo ypatingai daug pastangų apgalvojant techninius, inžinerinius, vidaus planavimo sprendimus. Juos jau įvertino pirmieji pirkėjai. Gyventojų patogumui kiekviename bute sumontuoti itin platūs dvivėriai panoraminiai langai, tolygų šilumos pasiskirstymą užtikrins grindinis šildymas, kieme įrengiamos elektromobilių įkrovimo vietos“, – pasakoja Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas.

Neatsiejama projekto dalis – Neries krantinės atgaivinimas ir pritaikymas poilsiui bei laisvalaikiui. Projekto plėtotojas įsipareigoja sutvarkyti aplinką ir priešais namą esančią krantinę. „Visai šalia esanti Neries krantinė bus išvalyta, tad antro ir aukštesnių aukštų gyventojai galės mėgautis vaizdais į tekančią upę. Beje, iki namo statybų pabaigos bus baigta P. Vileišio gatvės rekonstrukcija ir jos pritaikymas pėstiesiems bei dviratininkams“, – atkreipia dėmesį A. Šapoka. Vilniečių pamėgtoje dviratininkų trasoje P. Vileišio gatvėje jau nutiesta naujo dviračių tako su šaligatviais atkarpa. Ateityje šis takas taps pagrindine Antakalnio ir Saulėtekio jungtimi su miesto centru.

Projekto plėtotojas – UAB „Plėtros projektai“, statybų darbai – UAB „Binkauskas ir Stašinskas“, projekto architektai – UAB „JP Architektūra“, koncepcijos kūrimas, rinkodara ir pardavimas – UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas.

Plačiau apie projektą www.antakalniokrantas.lt

Tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų žurnalas „Euromoney“ paskelbė „Ober-Haus“ 2018 metų geriausia nekilnojamojo turto (NT) konsultacinių paslaugų bendrove Lietuvoje. Kasmetiniuose „Euromoney“ apdovanojimuose NT konsultantų ir patarėjų (angl. Advisors and Consultants) kategorijoje „Ober-Haus“ iš viso pelnė tris apdovanojimus ir yra išrinkta geriausia NT konsultacinių paslaugų bendrove (Overall), geriausia turto vertinimo (Property Value) bei geriausia NT tyrimų ir analitikos (Research) bendrove Lietuvoje.

Keturioliktą kartą rengiamuose „Euromoney“ apdovanojimuose bendrovės buvo vertinamos apklausus nekilnojamojo turto rinkos dalyvius: NT ekspertus, plėtotojus, statybos įmonių ir finansų institucijų atstovus. Geriausia NT bendrove įvairiose kategorijose „Ober-Haus“ buvo išrinkta ir 2015, 2016 bei 2017 metais.

„Tokie aukšti kasmetiniai įvertinimai rodo, kad mūsų organizacija ne tik geba siekti aukščiausių tikslų, bet ir tinkamai išlaiko solidžią kokybės kartelę, kurią įvertina tiek Lietuvos, tiek ir tarptautiniai rinkos dalyviai. Nekilnojamojo turto rinkoje esame jau 20 metų, šis apdovanojimas tampa dar vienu postūmiu ir motyvacine priemone ne tik palaikyti esamą paslaugų kokybę, bet ir siekti tolesnio augimo. Žinoma, nuoširdus ačiū įsitraukusiai komandai, nes šis laimėjimas – būtent jos nuopelnas“, – sako Remigijus Pleteras, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

„Ober-Haus“ Lietuvoje veikia 20 metų ir yra stambiausia nekilnojamojo turto paslaugų teikėja Lietuvoje ir Baltijos regione, priklausanti vienai didžiausių Suomijos NT grupių „Realia Group“. Įmonės paslaugų paketą sudaro tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant komercinį ir gyvenamąjį turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, konsultavimas bei rinkos tyrimai.

Analizuojant brangiausių butų segmento pokyčius trijuose didžiausiuose šalies miestuose, matyti, kad Kaunas seka šalies sostinės pėdomis. „Ober-Haus“ atliktas naujausias Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų prabangaus būsto tyrimas parodė, kad kaip ir sostinėje, Kaune įsigyjamų brangių butų apimtys bei jiems išleidžiamų pinigų suma ir nuosekliai auga. Tuo metu Klaipėdoje tokio turto segmente fiksuojami tik momentiniai registruojamų sandorių šuoliai.

Kaune ir Klaipėdoje per nagrinėjamą laikotarpį (2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmečius) buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti senos ir naujos statybos butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 1.800 eurų, eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos.

Gauti rezultatai rodo, kad Kaune 2017–2018 metų laikotarpiu fiksuojamas stabilus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, jeigu per 2017 metų pirmąjį pusmetį Kaune brangiausių butų (kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 1.800 eurų) įsigyta 39, tai per 2017 metų antrąjį pusmetį tokių butų buvo įsigyta 40, o per 2018 metų pirmąjį pusmetį – jau 55.

Atitinkamai augo ir bendra pinigų suma tokiam būstui įsigyti. „Ober-Haus“ skaičiavimais, už įsigytą turtą per 2017 metų pirmąjį pusmetį (39 butus ir jų priklausinius) sumokėta 6,77 mln. eurų, 2017 metų antrąjį pusmetį – 7,15 mln. eurų (40 butų ir jų priklausinių), o už įsigytą prabangų būstą per 2018 metų pirmąjį pusmetį sumokėta 8,16 mln. eurų (55 butai ir priklausiniai).

Tačiau didžiausias tokio būsto sandorių apimčių šuolis Kaune matomas lyginant 2017–2018 metų rodiklius su 2016 metų rezultatais. „Palyginimui, per visus 2016 metus Kaune buvo įsigyta tik 12 tokių butų ir už juos sumokėta 1,7 mln. eurų. Todėl pokyčiai Kaune yra daugiau nei akivaizdūs ir parodo, kad galinčių ir norinčių įsigyti brangesnį būstą pirkėjų šiame mieste tikrai kol kas netrūksta“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Kaune 2017 metų antrasis ir 2018 metų pirmasis pusmetis išsiskyrė ne tik augusiu įsigytų objektų kiekiu, tačiau ir jų kainomis. Jeigu 2016 metais ir 2017 metų pirmąjį pusmetį  užfiksuota aukščiausia vieno kvadratinio metro kaina neviršijo 2.400 eurų, tai 2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį aukščiausios vieno kvadratinio metro kainos jau priartėjo prie 2.800 eurų ribos.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausi butai Kaune 2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį buvo parduoti naujai įgyvendintuose daugiabučių projektuose. Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Kaune buvo parduotas 2018 metų viduryje – už beveik 74 m² ploto butą naujos statybos projekte Kumelių g. (Senamiestyje) buvo sumokėta 210.000 eurų (apie 2.800 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

Per nagrinėjamą laikotarpį Kaune išsiskyrė du naujos statybos projektai, kuriuose buvo užregistruota daugiausiai brangiausių butų pirkimo-pardavimo sandorių. 2015 metais pradėtame plėtoti „Piliamiesčio“ kvartale Brastos g. per nagrinėjamą laikotarpį buvo parduoti net 32 butai, kurių kaina viršijo 1.800 eurų už vieną kvadratinį būsto metrą. O pačių brangiausių butų, esančių šio projekto pastatų viršutiniuose aukštuose arba didesnio ploto, pardavimo kainos siekė 2.400–2.650 eurų už vieną kvadratinį buto metrą. Antrasis projektas, kuris išsiskyrė parduotų brangesnių butų gausa, tai Žaliakalnyje esantis daugiabučių projektas „Ąžuolyno namai“. Šių metų pradžioje baigtame statyti šiame projekte per nagrinėjamą laikotarpį buvo parduota 19 butų, kurių kaina viršijo 1.800 eurų už vieną kvadratinį būsto metrą. O pačių brangiausių butų vieno kvadratinio metro kaina siekė 2.200–2.450 eurų.

Kaip ir šalies sostinėje, taip ir Kauno mieste sparčiai augantis statomų naujų butų kiekis centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Žaliakalnyje didele dalimi lėmė ir sparčiai augančias tokio būsto pardavimo apimtis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 95 brangiausių per 2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Kaune net 84% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2016–2018 metų statybos). Vilniuje šis rodiklis sudarė 60%.

„Jeigu Kaune naujos statybos būstas sulaukia išties nemažo susidomėjimo tarp pasiturinčių pirkėjų, tai butų, kurie yra senos statybos pastatuose, pavyzdžiui, istoriniuose pastatuose vertingiausiose miesto vietose, ir kurių kaina viršija 1.800 Eur/m², per nagrinėjamą laikotarpį buvo įsigyta itin nedaug“, – pastebi R. Reginis.

„Tuo metu Klaipėdoje brangiausių butų segmente fiksuojami tik momentiniai registruojamų sandorių šuoliai, kurie iš esmės nulemti kelių naujai įgyvendintų brangesnių gyvenamųjų projektų, o bendros šio segmento tendencijos pastaruosius kelerius metus išlieka nepakitusios“, – sako R. Reginis. Jeigu per 2017 metų pirmąjį pusmetį Klaipėdoje brangiausių butų (kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 1.800 eurų) įsigyta 10, o per 2017 metų antrąjį pusmetį tokių butų buvo net įsigyta 29, tai per 2018 metų pirmąjį pusmetį tokių butų įsigijimo apimtys vėl sugrįžo į sau įprastas vėžes, kuomet jų buvo įsigyta 11.

Tokios pačios tendencijos fiksuojamos ir vertinant pagal pinigų išleistų tokiam būstui įsigyti apimtis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, už įsigytą turtą per 2017 metų pirmąjį pusmetį (už 10 butų ir jų priklausinius) sumokėta 1,72 mln. eurų, 2017 metų antrąjį pusmetį – 4,53 mln. eurų, o už įsigytą prabangų būstą per 2018 metų pirmąjį pusmetį sumokėta 1,96 mln. eurų.

„Jeigu prabangaus būsto sandorių apimtys Klaipėdos mieste, palyginus su Kaunu, vis dar išlieka kuklios, tai pačių brangiausių butų kainos viršija net 3.000 eurų už būsto kvadratinį metrą. Tai yra viršija brangiausių butų Kaune kvadratinio metro kainas“, – pastebi R. Reginis.

Brangiausiai parduodamo būsto lyderiu ir toliau išlieka 2006 metais pastatytas 20-ies aukštų komercinės ir gyvenamosios paskirties projektas – „K ir D“ (Naujojo Sodo g.), kuriame per nagrinėjamą laikotarpį parduoti du itin brangūs butai (vertinant pagal būsto kvadratinio metro kainą): už šiek tiek daugiau nei 70 m² butą, kuris yra viename iš viršutinių pastato aukštų, buvo sumokėta 237.000 eurų (beveik 3.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą), o už šiek tiek daugiau nei 200 m² butą, kuris kaip pat yra viename iš viršutinių pastato aukštų, buvo sumokėta virš 590.000 eurų (beveik 3.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). Tarp šių sandorių įsiterpė dar vienas butas – 2009 metais pastatytame daugiabutyje Ligoninės g. buvo parduotas virš 110 m² butas su automobilių stovėjimo vietomis, už kurį pirkėjas sumokėjo virš 390.000 eurų (apie 3.300 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

Pagal parduotų brangiausių butų kiekį per nagrinėjamą laikotarpį Klaipėdoje galima išskirti du naujos statybos projektus, kuriuose jų buvo parduota daugiausiai. 2016–2017 metais baigtame statyti sublokuotų namų ir butų kvartale šalia Baltijos jūros „Kopų Žuvėdra“ (Giruliuose) buvo parduota 13 butų, kurių kaina viršijo 1.800 eurų už vieną kvadratinį būsto metrą. Pačių brangiausių butų šiame projekte, pardavimo kainos siekė 2.300–2.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą. Antrasis projektas, kuris išsiskyrė parduotų brangesnių butų gausa, tai 2017 metais Klaipėdos Senamiestyje rekonstruotas ir restauruotas projektas „Dangės krantinės“. Šiame projekte per nagrinėjamą laikotarpį buvo parduota 10 butų ir poilsio paskirties patalpų, kurių kaina viršijo 1.800 eurų už vieną kvadratinį būsto metrą. O pačių brangiausių patalpų vieno kvadratinio metro kaina siekė 2.500–2.700 eurų.

„Tikėtina, kad ir artimiausiu metu Klaipėdos mieste stebėsime nebent pavienius brangesnio būsto įsigijimų apimčių šuolius, kadangi naujų prestižinių projektų statybų apimtys šiame mieste dar nėra tokios gausios kaip Vilniuje ar Kaune. Senos statybos prabangių butų pasiūla Klaipėdoje taip pat kaip ir Kaune yra itin menka, todėl prabangos ieškantis pasiturintis pirkėjas linkęs palaukti naujo būsto naujai statomuose ar planuojamuose plėtoti projektuose centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje ar kitose vertingiausiose miesto zonose. Jau įvykę sandoriai rodo, kad galinčių įpirkti brangesnį būstą tikrai yra, todėl ir uostamiestyje artimiausiais metais tikrai dar pamatysime ne ką mažesnių ir įdomesnių sandorių“, – sako R. Reginis.

Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ švenčia 20 metų savo veiklos Lietuvoje jubiliejų. 1998 metais spalio 13 dieną pirmasis „Ober-Haus“ biuras duris atvėrė Kaštonų gatvėje, Vilniuje. Tuo metu įmonę sudarė keturi darbuotojai. Šiandien „Ober-Haus“ Lietuvoje turi 10 biurų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose), kuriuose veiklą vykdo daugiau nei 140 nekilnojamojo turto ekspertų.

„Ober-Haus“ yra stambiausia nekilnojamojo turto paslaugų kompanija Lietuvoje ir teikia visas nekilnojamojo turto paslaugas: tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant gyvenamąjį ir komercinį turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, konsultavimas, rinkos tyrimai. „Ober-Haus“ yra didžiausia turtą vertinanti įmonė šalyje tiek pagal vertintojų skaičių, tiek pagal atliekamų darbų kiekį. „Ober-Haus” Vertinimo departamente Lietuvoje dirba daugiau nei 50 kvalifikuotų specialistų. Kasmet įmonė atlieka daugiau nei 7000 vertinimų.

„Ober-Haus“ teikiamų paslaugų kokybę kasmet įvertina tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų žurnalas „Euromoney“, kuris išrinko „Ober-Haus“ geriausia NT bendrove šiose kategorijose:

– geriausia NT bendrovė Lietuvoje 2018, 2015
– geriausia turto vertinimo bendrovė Lietuvoje 2018, 2017, 2015
– geriausia NT tyrimų ir analitikos bendrovė Lietuvoje 2018, 2016, 2015
– geriausia NT tarpininkavimo bendrovė Lietuvoje 2017, 2015, 2007

2007 m. „Ober-Haus“ susijungė su Suomijos nekilnojamojo turto rinkos lydere Realia Group. Naujai susibūrusi tarptautinė įmonių grupė yra didžiausia visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Daugiau nei 235 biuruose dirba apie 1900 profesionalų. 2017 m. bendra grupės apyvarta siekė 100 mln. eurų.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,2% (2018 metų rugpjūtį metinis augimas taip pat siekė 3,2%).

2018 metų rugsėjo mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,5% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.496 Eur (+7 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 29,6% (+341 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugsėjo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,4%, 0,2%, 1,1% ir 1,8% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.060 Eur (+4 Eur/m²), 1.063 (+2 Eur/m²), 648 Eur (+7 Eur/m²) ir 630 Eur (+11 Eur/m²).

Per metus (2018 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2017 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Panevėžyje – 11,4%, Šiauliuose – 6,4%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 2,6% ir Vilniuje – 2,3%.

„Žvelgiant į penkių šalies didmiesčių butų vidutines pardavimo kainas, iš esmės jas galima suskirstyti į tris grupes. Aukščiausios butų kainos, akivaizdu, yra šalies sostinėje. Kaune ir Klaipėdoje bendras kainų lygis yra beveik identiškas ir apie 30% žemesnis nei Vilniuje. Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainų lygis taip pat labai panašus ir, palyginti su šalies sostine, yra žemesnis beveik 60%.

Tikėtina, kad artimiausiu metu šis kainų santykis tarp skirtingų miestų iš esmės ir nesikeis. Netgi pastaraisiais metais dėl sparčių plėtros tendencijų dažnai linksniuojamam Kauno miestui vargu ar pavyks pastebimiau atitrūkti nuo Klaipėdos miesto. Panašu, kad šiame mieste klostosi gan panaši situacija kaip ir Vilniuje: augančią būsto paklausą atsveria sparčiai auganti naujo būsto pasiūla tiek pačiame mieste, tiek ir Kauno rajono savivaldybės teritorijose, kuri ir turėtų apsaugoti nuo staigesnių būsto pardavimo kainų šuolių“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2018 m. rugsėjo mėn. (PDF)

Per pastarąjį penkmetį Vilniaus būsto rinka patyrė išties nemažai pokyčių. Viena iš reikšmingesnių tendencijų – naujai statomo būsto pasiūlos struktūros pokyčiai. Jeigu krizės metu ir pokrizinio laikotarpio pradžioje butų plėtotojai buvo nukreipę beveik visas savo investicijas į ekonominės ir vidutinės klasės daugiabučių plėtrą, tai per pastaruosius penkis metus fiksuojamas itin spartus brangesnės klasės būsto statybų apimčių augimas.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2013–2015 metais brangesnių butų dalis nuo visų tais metais pastatytų butų sudarė nuo 6% iki 8%, o 2016 metais butų dalis jau siekė 13%, 2017 metais – net 18%. 2018-ieji metai taip pat pasižymės gausia statomo brangesnio būsto (butų su daline apdaila, kurių kaina viršija 2.000 Eur/m²) dalimi, kuri preliminariais „Ober-Haus“ skaičiavimais sudarys apie 15–17% (apie 700–800 butų) nuo visų šiais metais planuojamų pastatyti butų (4.600–4.700 butų).

„Kadangi gyvename itin aktyvios būsto rinkos laikotarpiu, jau nestebina būsto kainos šalies sostinėje, kur vieno kvadratinio metro kaina siekia 2.000 ar 3.000 eurų. Bet galime pažvelgti į dar brangesnį būsto segmentą ir pamatyti kokios yra realios pirkėjų galimybės, kiek yra įsigyjama bei mokama už pačius brangiausius butus Vilniuje“, – pristato apžvalgą Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ paskutinį kartą tokį tyrimą atliko prieš metus (2017 metų spalį), todėl šį kartą apžvelgiami 2017 metų antrojo ir 2018 metų pirmojo pusmečio rezultatai. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 3.000 eurų, eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos.

Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje 2017–2018 metų laikotarpiu fiksuojamas spartus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas. Jeigu per 2017 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje brangiausių butų (kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų) įsigyta 54, tai per 2017 metų antrąjį pusmetį tokių butų jau buvo įsigyta 91, o per 2018 metų pirmąjį pusmetį – net 99.

Atitinkamai augo ir bendra tokio būsto įsigijimo kaina: „Ober-Haus“ skaičiavimais, už įsigytą turtą per 2017 metų pirmąjį pusmetį (54 butus ir jų priklausinius) sumokėta beveik 18,7 mln. eurų, 2017 metų antrąjį pusmetį – 34,3 mln. eurų, o už įsigytą prabangų būstą per 2018 metų pirmąjį pusmetį sumokėta 29,5 mln. eurų. Palyginimui, 2016 metais per visus metus buvo įsigyta 90 tokių butų ir už juos sumokėta 24,7 mln. eurų.

„Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius užregistruotus brangiausių butų sandorius, matyti, kad tik itin retu atveju už vieną kvadratinį buto metrą pirkėjai sumokėjo daugiau nei 5.000 eurų“, – sako R. Reginis. Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2018 metų pirmąjį pusmetį buvo parduotas istoriniame name Etmonų g. (Senamiestyje) – už 47 m² ploto butą buvo sumokėta virš 305.000 eurų (6.500 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). „Beje, tame pačiame name dar 2016 metais buvo įsigytas vienas butas, už kurį pirkėjas taip pat sumokėjo aukštą kainą (apie 5.600 Eur/m²). Tačiau šių metų sandoris išties išsiskiria rinkoje, nes antroje vietoje esančio sandorio vieno kvadratinio metro kaina yra net 1.100 eurų žemesnė“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

2017 metų antrąjį pusmetį parduotas butas rekonstruotame istoriniame name Gaono g. (Senamiestyje) – už beveik 90 m² ploto butą su požeminėmis automobilio stovėjimo vietomis buvo sumokėta 530.000 eurų (beveik 5.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).

2017 metų antrąjį pusmetį parduotas butas naujos statybos name Bokšto g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 300 m² ploto butą su automobilio stovėjimo vietomis buvo sumokėta virš 1.700.000 eurų (beveik 5.300 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).

2017 metų antrąjį pusmetį parduotas butas naujos statybos name A. Tumėno g. (šalia Seimo rūmų) – už daugiau nei 370 m² ploto butą su automobilio stovėjimo vietomis ir kitais priklausiniais buvo sumokėta daugiau nei 2.200.000 eurų (beveik 5.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą).

Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2018 metais tik augo. Jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8%, 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,1%, tai 2017 metų antrąjį pusmetį šoktelėjo iki 1,7%, o 2018 metų pirmąjį pusmetį sudarė 1,8%.

„Analizuojant įvykusius sandorius, matyti, kad pirkėjai labiausiai vertina ir daugiausiai sumoka už geros būklės istoriniuose pastatuose esančius prabangiai įrengtus butus arba butus naujai statomuose projektuose centrinėje Vilniaus miesto dalyje ir Senamiestyje. Dažniausiai patys brangiausi parduoti butai yra viršutiniuose pastatų aukštuose ir didesnio ploto. Pavyzdžiui, per 2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį įsigytų prabangių butų vidutinis plotas sudarė 86 m2“, – sako R. Reginis.

Pasak „Ober-Haus“ atstovo, būtent sparčiai augantis naujų gyvenamųjų projektų kiekis centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje didele dalimi lėmė ir sparčiai augančias tokio būsto pardavimo apimtis. Nauji projektai pasiturintiems pirkėjams gali pasiūlyti naujas ir platesnes būsto pasirinkimo galimybes, kuriomis, kaip rodo oficialūs duomenys, jie ir naudojasi. Pavyzdžiui, iš 190 brangiausių per 2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Vilniuje, 60% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2016–2018 metų statybos).

Kalbant apie konkrečius Vilniaus gyvenamuosius projektus, aukščiausiomis butų kainomis per nagrinėjamą laikotarpį išsiskyrė „Grafų Pliaterių rūmai“ (Bokšto g.), „Magnus residence“ (Gedimino pr.), „Pilies apartamentai“ (Olimpiečių g.), „Jogailos rezidencija“ (Jogailos g.), „Užupio krantinės“ (Polocko g.), „Čiurlionio 3“ (M. K. Čiurlionio g.), „K. Kalinausko 20“ (K. Kalinausko g.), „Užupio citadelė“ (Malūnų g.) ir dar keletas mažesnių projektų. „Išliekantis aukštas būsto rinkos aktyvumas, rinkai pristatomi nauji projektai prestižinėse sostinės vietose ir juose rezervuojamų brangiausių butų apimtys leidžia tikėtis ne ką mažiau išskirtinių sandorių ir artimiausiu metu. Pasiturintys pirkėjai vertina išskirtinumą ir tokiam būstui nepagaili iš ties nemažų sumų“, – sako R. Reginis.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ rengiamame viešame aukcione parduodamas Molėtų rajone esantis SPA viešbutis „Belvilis“. Pradinė viešbučio pardavimo kaina – 2,5 mln. eurų.

2005 metais pastatyto komplekso paskirtis – SPA, viešbutis, konferencijų centras. Pirkėjams siūlomas šiuo metu veikiantis viešbutis kartu su esamais statiniais ir žemės sklypais. Bendras parduodamų žemės sklypų plotas yra 3,8 ha, bendras pastatų plotas siekia beveik 2.300 m². Pastatų kompleksą sudaro viešbutis, 7 poilsio nameliai, teniso kortai, estrada bei kiti inžineriniai statiniai. Visi statiniai tvarkingos būklės, eksploatuojami ir parduodami su visa juose esančia įranga, baldais, interjero detalėmis.

„Projektas įgyvendintas unikalioje vietoje – Labanoro girios pašonėje, ant Bebrusų ežero kranto. Sutvarkyta aplinkinė teritorija – įrengti dviračių takai, sutvarkyta ežero pakrantė ir paplūdimys, sukurtas modernus centras“, – pasakoja Darius Tumas, „Ober-Haus“ Vyresnysis komercinio NT konsultantas.

Centras pritaikytas turizmo paslaugų teikimo veiklos vykdymui ne tik vasaros, bet ir šaltuoju metų laiku: čia vyksta mokymai, konferencijų ir seminarų organizavimas, visus metus teikiamos apgyvendinimo, maitinimo paslaugos, veikia baseinas ir pirtys.

„Aukcionas turėtų sudominti investuotojus, kurie planavo ir galvojo apie panašų verslą. Įsigydamas jau veikiantį viešbutį, pirkėjas aplenks planavimo, projektavimo ir statybos procedūras, neteks ieškoti darbuotojų ir jų apmokyti – čia viskas paruošta ir veikia. Pirkėjas galės tęsti sėkmingai veikiantį verslą su žinomu ir gerą reputaciją turinčiu SPA viešbutis „Belvilis“ vardu, tuo pačiu plėsti paslaugų spektrą arba pritaikyti esamą centrą savo reikmėms, pavyzdžiui, sanatorijai, reabilitacijai“, – teigia D. Tumas.

Paraiškos priimamos iki šių metų spalio 17 d., 12.00 val. elektroniniu paštu aukcionas@ober-haus.lt ir raimundas.mickunas@baltichearts.lt

Daugiau informacijos apie parduodamą objektą  www.ober-haus.lt/aukcionas

Kontaktinis asmuo:
Darius Tumas
„Ober-Haus“ Vyresnysis komercinio NT konsultantas
Tel. +370 5 210 9738
Mob. +370 611 37 304

„Ober-Haus“ Lietuvoje švenčia 20-ies metų jubiliejų ir kviečia naujo dešimtmečio duris atverti kartu! Šia proga „Ober-Haus“ skelbia fotografijų konkursą tema „Durys“.

Kviečiame dalyvauti ir dalintis nuotraukomis, kurios yra konkurso temos „Durys“ vaizdinė interpretacija. Nuotraukos skelbiamos specialiai konkursui sukurtoje svetainėje www.OH20.lt.

Fotografijas vertins „Facebook“ lankytojai ir konkurso komisija – trys daugiausiai balsų surinkusių nuotraukų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais:

Plačiau apie konkursą www.OH20.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,2% (2018 metų liepą metinis augimas sudarė 2,9%).

2018 metų rugpjūčio mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,5% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.489 Eur (+8 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 29,0% (+334 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugpjūčio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,4%, 0,4%, 0,6% ir 1,0% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.056 Eur (+4 Eur/m²), 1.061 (+4 Eur/m²), 641 Eur (+3 Eur/m²) ir 619 Eur (+6 Eur/m²).

Per metus (2018 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2017 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Panevėžyje – 9,7%, Šiauliuose – 5,9%, Kaune – 4,2%, Klaipėdoje – 2,8% ir Vilniuje – 2,3%.

„Žvelgiant į pastarųjų metų rodiklius, matyti, kad vidutinės butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose augo sparčiau nei vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metų rugpjūčio mėnesį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija sudarė 1,8%. Tuo metu butų kainos šalies didmiesčiuose per metus vidutiniškai ūgtelėjo 3,2%.

Per pastaruosius penkerius metus, tai yra 2018 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2013 metų rugpjūčio mėnesiu, šalyje buvo fiksuojama 6,2% dydžio infliacija, o butų kainos šalies didmiesčiuose per tą patį laikotarpį vidutiniškai paaugo 18,9%. Vadinasi, realiosios butų pardavimo kainos, eliminavus infliaciją, per pastaruosius penkerius metus šalies didmiesčiuose ūgtelėjo 11,9%.

Kadangi šalies didmiesčiuose fiksuojami skirtingi butų pardavimo kainų pokyčiai, tai realiosios butų kainos taip pat augo skirtingu tempu: Vilniuje – 16,7%, Panevėžyje – 13,1%, Šiauliuose – 10,3%, Kaune – 6,6% ir Klaipėdoje – 3,9%. Tačiau nereikia pamiršti, kad per pastaruosius penkerius metus realusis darbo užmokestis šalyje paaugo trečdaliu. Taigi nors būsto kainos augo sparčiau nei prekių ir paslaugų kainos šalyje, jų augimas vis tiek neprilygo statistiniam darbo užmokesčio augimo tempui“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2018 m. rugpjūčio mėn. (PDF)