Apibendrinus 2018 metų rezultatus, galima teigti, kad praėję metai buvo vieni aktyviausių būsto plėtotojams Lietuvoje, o Vilniaus miestas pagal pastatomo naujo būsto kiekį ir toliau išlaikė lyderio pozicijas tarp visų Baltijos šalių sostinių. „Ober-Haus“ pateikia surinktus faktinius duomenis apie jau baigtas daugiabučių statybas 2018 metais didžiausiame šalies mieste – Vilniuje. „Pateikiame išsamius 2018 metų duomenis ir atsakome į pagrindinius klausimus: kiek ir kokių butų buvo pastatyta bei kur ir kas juos pastatė. Tuo pačiu apžvelgiame ne tik praėjusių metų rezultatus, bet įvertiname juos pastarųjų 15 metų kontekste bei pateikiame šių metų prognozes“, – apžvalgą pristato Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ jau daugiau nei 15 metų kaupia išsamius duomenis apie būsto plėtrą tiek Vilniuje, tiek ir kituose šalies didmiesčiuose. Šiuo metu vien Vilniaus miesto ir jo apylinkių duomenų bazėje yra sukaupta informacijos apie daugiabučių projektus, kuriuose per 2003–2018 metų laikotarpį buvo pastatyta ir pardavimui pasiūlyta beveik 50.000 butų. Į šioje apžvalgoje skelbiamą butų daugiabučiuose statistiką nepatenka individualių ar sublokuotų namų bei nestandartinių projektų (pvz., loftų) duomenys. Taip pat nepatenka duomenys apie projektus, kurie yra skirti išskirtinai nuomai bei socialinis būstas.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pastatė 4.355 butus, kurių gyvenamasis plotas sudarė 218.700 m². Palyginti su 2017 metais, butų buvo pastatyta 5% daugiau. Praėjusiais metais buvo prognozuojama, kad per 2018 metus turėtų būti pastatyta apie 4.500–4.700 butų, tačiau faktinis skaičius visgi buvo mažesnis, kadangi dalis projektų nebuvo baigti statyti ir jų statybų pabaiga nusikėlė į 2019 metus. Bet kokiu atveju 2018 metais pastatytų butų skaičius yra didžiausias nuo pat 2008 metų, kuomet plėtotojai Vilniuje pastatė 5.396 butus. Nors butų statybų apimtys nepasiekė 2006–2008 metų rodiklių, tačiau 2018 metai vertinant pagal pasirinkimo galimybes Vilniaus butų pirkėjams buvo tikrai išskirtiniai. „Jeigu 2003–2017 metais kasmet pirkėjai galėjo rinktis ne daugiau nei iš 50 skirtingų daugiabučių projektų, tai 2018 metais jau galėjo pradėti kurti savo gyvenimą 58 skirtinguose tai metais pastatytuose projektuose. Vadinasi, pirkėjams realiai buvo pasiūlytas plačiausias naujų butų pasirinkimas per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją“, – sako R. Reginis.

Trijose miesto seniūnijose pastatyta 43% butų

Plėtotojai per 2018 metus pastatė naujų butų daugiabučiuose 15 iš 21 Vilniaus miesto seniūnijų. Tradiciškai daugiausiai plėtotojų dėmesio sulaukė populiariausios ir sparčiausiai besiplečiančios miesto seniūnijos, о vien septyniose miesto seniūnijose pastatyta virš 70% visų butų: Pašilaičių sen. (15,3%), Pilaitės sen. (13,9%), Šnipiškių sen. (13,5%), Verkių sen. (7,9%), Naujamiesčio sen. (7,8%), Žirmūnų sen. (6,5%) ir Lazdynų sen. (6,5%).

Pasak R. Reginio, pastaraisiais metais plėtotojai vis drąsiau investuoja į daugiabučių projektus mažu naujo būsto plėtros aktyvumu pasižyminčiose Vilniaus miesto rajonuose (pvz., Naujoji Vilnia, Naujininkai, Vilkpėdė, Lazdynėliai, Naujasis Antakalnis) ar net už miesto savivaldybės ribos esančiose gyvenvietėse (pvz., Klevinė, Užubaliai, Naujasis Lentvaris). Plėtotojai stengiasi pirkėjams pasiūlyti butus vietose, kuriose tiesioginė konkurencija yra daug mažesnė nei populiariausiose miesto teritorijose.

2018 metais daugiausiai pastatyta ekonominės klasės butų

2018 metais sparčiausiai ūgtelėjo pigesnių naujos statybos butų dalis bendroje metinėje pasiūloje. „Ober-Haus“ skaičiavimais, ekonominės klasės butų dalis (projektai, kuriuose butų su daline apdaila kainos sudaro iki 1.500 Eur/m²), palyginti su 2017 metais, išaugo nuo 30% iki 45%. „Tai neturėtų stebinti, kadangi daugiausiai butų buvo pastatyta Vilniaus miesto seniūnijose, kurios pasižymi žemiausiu naujos statybos butų kainų lygiu, pavyzdžiui, Pašilaičių ir Pilaitės seniūnijose“, – sako R. Reginis. Tuo tarpu vidutinės klasės butų dalis (projektai, kuriuose butai su daline apdaila kainuoja nuo 1.500 Eur/m² iki 1.900 Eur/m²) per metus sumažėjo nuo 52% iki 36%. Stabiliausia situacija išliko aukštesnės klasės projektuose (projektai, kuriuose butų su daline apdaila kainos viršija 2.000 Eur/m²), kurių dalis 2018 metais ūgtelėjo nuo 18% iki 19%.

„Ober-Haus“ atstovo nuomone, žvelgiant į 2018 metais pastatytų butų pasiskirstymą pagal klases, matyti, kad praėjusiais metais pasiūla buvo tikrai subalansuota ir pakankamai tiksliai atspindi gyventojų perkamosios galios struktūrą.

Statė rekordiškai mažus butus

Pastaruosius 15 metų nuosekliai ir pakankamai sparčiai mažėjantis pastatomų butų plotas jau nieko nestebina, bet 2018 metai įeis į istoriją su mažiausiu vidutiniu pastatytų butų plotu Vilniaus daugiabučiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su 2017 metais, 2018 metais pastatytuose daugiabučiuose vidutinis butų gyvenamasis plotas sumažėjo net 3,4 m² ir sudarė 50,2 m². O palyginus su 2003–2009 metais statytais daugiabučiais, vidutinis naujos statybos butų plotas vidutiniškai sumažėjo penktadaliu arba šiek tiek daugiau nei 12 m².

Spartus vidutinio butų ploto mažėjimas Vilniuje yra fiksuojamas nuo pastarojo ekonominio sunkmečio, kuomet plėtotojai pradėjo projektuoti ir statyti vis daugiau mažesnio ploto butų ir didinti jų dalį statomuose daugiabučiuose. Tai yra vis daugiau siūloma ne tik mažiau kambarių turinčių butų, bet ir stengiamasi daug racionaliau suplanuoti pačius butus (atsisakant arba mažinant neefektyvių ir mažai naudojamų butų erdvių) bei mažinant pačių kambarių plotą. „Todėl jau nieko nestebina, kad rinkoje siūloma įsigyti 3 kambarių butų, kurių plotas sudaro 50–55 m², o surasti naujos statybos butą su atskiru virtuvės kambariu yra jau seniai rinkoje neegzistuojantis dalykas. Todėl nenuostabu, kad ir toliau mažėjantis naujos statybos butų plotas daugiabučiuose paskatino individualių ir sublokuotų namų sektoriaus plėtrą, kuomet namų plėtotojai gali pasiūlyti erdvesnį būstą didesnėms šeimoms“ – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Daugiabučių plėtotojų portretas – sparčiausiai augo vidutinę patirtį turinčių plėtotojų dalis

Prie gausios naujų butų pasiūlos 2018 metais daugiausiai prisidėjo didžiausią patirtį turintys plėtotojai. Tiesa, jų dalis per metus sumažėjo. „Ober-Haus“ duomenimis, patyrusios plėtros bendrovės, kurios yra išplėtojusios bent 4 skirtingus gyvenamosios paskirties projektus, 2018 metais sostinėje pastatė 44% butų (2017 metais šis rodiklis sudarė 66%). Mažiau patirties turinčios įmonės (2–3 įgyvendinti projektai) pastatė 43% visų butų ir jų dalis per metus augo sparčiausiai (2017 metais – 24%). Tuo metu įmonių, kurios iš esmės neturi ilgesnės būsto plėtros istorijos, tai yra įgyvendinusios ne daugiau nei vieną projektą arba apskritai debiutuojančios rinkoje, dalis 2018 metais paaugo nuo 10% iki 13%.

Kalbant apie mažesnę patirtį turinčias ar debiutuojančias būsto plėtros rinkoje įmones reikia turėti omenyje, kad dalis tokių įmonių gali būti įsteigtos tvirtą finansinį užnugarį turinčių įmonių grupių, kurios specializuojasi kitose verslo srityse arba geriau žinomos kaip komercinės paskirties plėtotojos, ir pastaraisiais metais nukreipė dalį savo investicijų į būsto plėtrą. Tokios įmonės gali sau leisti pasisamdyti aukštos kvalifikacijos paslaugų teikėjus (projektuotojus, statybos darbų ir priežiūros paslaugų kompanijas bei kitus konsultantus) ir sėkmingai įgyvendinti būsto projektus ir taip įgauti patirties bei tapti žinomomis rinkoje jau kaip būsto plėtotojos. Tačiau aktyvi būsto rinka pritraukia ir plėtotojų, kurie negali pasigirti būsto plėtros patirtimi bei iš anksto tvirtai įrodyti, kad sugebės tinkamai suvaldyti tikrai sudėtingą būsto planavimo ir statybų procesą tiek projekto finansuotojui, tiek ir turto pirkėjui.

Kas laukia sostinės daugiabučių rinkos 2019 metais?

Prasidėjus metams jau galima pateikti pakankamai tikslią prognozę, ko galime tikėtis šalies sostinės daugiabučių plėtros sektoriuje. Įvertinus šiuo metu jau statomus ar greitu laiku pradedamus plėtoti daugiabučius, jų planuojamą statybų trukmę bei istorinę plėtros patirtį, „Ober-Haus“ prognozuoja, kad 2019 metais iš viso turėtų būti pastatyta apie 4.500–4.600 butų arba vidutiniškai 5% daugiau nei jų buvo pastatyta 2018 metais. „Žinoma, tiksliam šios prognozės išsipildymui reikės pagrindinės sąlygos – bent jau stabilios bendros ekonominės situacijos“, – priduria R. Reginis.

„Matant neslopstančias būsto statybų apimtis, rinkoje dažniausiai linksniuojamas klausimas išlieka – ar  šalies sostinėje butų plėtros apimtys atitinka paklausą? Tai yra gal butų statoma per daug, o gal per mažai? Iš visų per praėjusius metus pastatytų butų 2018 metų pabaigoje buvo parduota arba rezervuota 74% butų. Jeigu analogiškai skaičiuosime ankstesnių metų rodiklius, tai 2017 metais šis rodiklis buvo beveik toks pat – 75%. 2016 metais jis buvo geresnis ir sudarė 82%, о 2015 metais – 73%. Vadinasi, 2018 metų rodikliai nėra kažkuo išskirtiniai ir beveik pataiko į pastarųjų trejų metų viduriuką ir tuo pačiu leidžia daryti išvadą, kad plėtotojai stato nei per daug, nei per mažai. O visai rinkai tai tikrai į naudą“, – sako R. Reginis. Apibendrinat praėjusius metus ir žvelgiant į 2019 metus, akivaizdu, kad būsto plėtros vakarėlis tęsiasi ir artimiausiu metu pirkėjams tikrai bus iš ko rinktis.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,9% (2018 metų lapkritį metinis augimas sudarė 3,8%).

2018 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.512 Eur (+3 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 31,0% (+358 Eur/m²). Kaune ir Šiauliuose gruodžio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.074 Eur (+2 Eur/m²) ir 666 Eur (+2 Eur/m²). Tuo tarpu Panevėžyje užfiksuotas butų kainų sumažėjimas, kur kainos smuktelėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina per mėnesį sumažėjo iki 643 Eur (-1 Eur/m²). 2018 metų gruodžio mėnesį Klaipėdoje butų kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.076 Eur.

Per metus (2018 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2017 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 3,0%, Kaune – 4,2%, Klaipėdoje – 3,7%, Šiauliuose – 8,9% ir Panevėžyje – 11,6%.

„2018-ieji metai baigėsi pakankamai ramiai ir šalies didmiesčių butų rinkai gruodis neatnešė didesnių pardavimo kainų pokyčių. O žvelgiant į visus jau praėjusius metus, tai 2018 metų pradžioje Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo galima stebėti pakankamai vangias butų kainų pokyčių tendencijas, kuomet per pirmuosius tris metų mėnesius buvo fiksuojami tik itin nedideli tiek teigiami, tiek neigiami pokyčiai. Tačiau per likusius 2018 metus butų pardavimo kainos trijuose didžiausiuose šalies mietuose sugrįžo į nuosaikaus augimo etapą ir bendras metinis augimas išsilaikė 3–4% ribose, tai yra kainos augo beveik tokiais pačiais tempais kaip ir 2017 metais.

Tuo tarpu daug žemesniu kainų lygiu pasižyminčiuose miestuose Šiauliuose ir Panevėžyje beveik visus metus buvo fiksuojamas spartesnis butų pardavimo kainų augimas, kuris lėmė jau daug didesnį metinį rezultatą, palyginti su Vilniumi, Kaunu ar Klaipėda. Taip pat šiuose miestuose tai yra didžiausias teigiamas metinis butų pardavimo kainų pokytis per pastaruosius dešimt metų“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2018 m. gruodžio mėn. (PDF)

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,8% (2018 metų spalį metinis augimas sudarė 3,5%).

2018 metų lapkričio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.509 Eur (+8 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 30,7% (+354 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje lapkričio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,4%, 0,2%, 1,0% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.071 Eur (+4 Eur/m²), 1.075 (+2 Eur/m²), 664 Eur (+6 Eur/m²) ir 644 Eur (+5 Eur/m²).

Per metus (2018 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2017 metų lapkričio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,8%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 3,5%,  Šiauliuose – 8,9% ir Panevėžyje – 12,3%.

„Analizuojant didžiausius šalies miestus, matyti, kad per pastaruosius dvylika mėnesių Kaune ir Klaipėdoje sparčiausiai augo naujos statybos butų pardavimo kainos, tuo tarpu Vilniuje – senos statybos. Per metus Kaune ir Klaipėdoje naujos statybos butai atitinkamai brango 4,7% ir 5,9%, o senos statybos – atitinkamai 3,8% ir 2,1%. Tuo tarpu Vilniuje per tą patį laikotarpį naujos statybos butai brango 1,1%, о senos statybos – 4,2%.

Sostinėje stebime vis dar augančias naujų daugiabučių statybų apimtis, o naujų butų pardavimų dalis bendrame butų sandorių kiekyje taip pat toliau tolygiai auga. Tuo pačiu matome, kad plėtotojai vis daugiau investuoja į energiškai efektyvesnius ir aukštesnės klasės (brangesnius) projektus bei butų vidaus apdailos įrengimą, o štai vidutinis statomų butų plotas ir toliau mažėja. Akivaizdu, kad tokio būsto plėtra turi įtakos galutinei perkamo naujo būsto kvadratinio metro kainai, kuri, valstybinių institucijų duomenimis, ir toliau auga sparčiau nei senos statybos butų kainos. Tačiau bent iš dalies eliminavus šiuos kiekybinius ir kokybinius naujos statybos daugiabučių pokyčius, pastaruoju metu galime stebėti daug nuosaikesnį naujos statybos butų kainų augimą, kuris, „Ober-Haus“ duomenimis, net nusileidžia senesnių butų pardavimo kainų pokyčiams“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2018 m. lapkričio mėn. (PDF)

Dėkojame visiems dalyvavusiems „Ober-Haus“ fotografijų konkurse! Konkurso galerija gausi spalvingų, meniškų ir originalių nuotraukų – kviečiame susipažinti su visais konkurso dalyviais www.OH20.lt. Fotografijas įvertino „Facebook“ lankytojai ir konkurso komisija – skelbiame ir apdovanojame tris daugiausiai balsų surinkusių nuotraukų autorius:

I VIETA Justė Kinčinaitė | 500 EUR

Vieta: Tytuvėnai

II VIETA Justė Antonovaitė | 300 EUR

Vieta: Vilnius, Antakalnio g.

III VIETA Daiva Šeibelienė | 200 EUR

Vieta: Šiaulių raj., Bijotės ežeras

2018 metų trečiąjį ketvirtį būsto (butų ir namų) rinkos aktyvumas Lietuvoje pasiekė naujas aukštumas per pastarąjį dešimtmetį. Per šių metų trečiąjį ketvirtį įsigyto būsto kiekis buvo didžiausias nuo pat 2007 metų trečiojo ketvirčio, naujausioje būsto rinkos apžvalgoje skelbia „Ober-Haus“. VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje sudaryta 4% daugiau butų ir 3% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2017 metų trečiuoju ketvirčiu. 2018 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 998 namų ir 2.988 butų sandorių.

Naujai išduodamų būsto paskolų Lietuvoje apimtys taip pat išsilaikė aukštumose. Lietuvos banko duomenimis, per 2018 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje suteikta naujų būsto paskolų už 339 mln. eurų ir tai yra beveik tiek pat kiek jų buvo suteikta per šių metų antrąjį ketvirtį, tačiau 16% daugiau nei per tą patį 2017 metų laikotarpį. Per 2018 metų pirmus tris ketvirčius naujų būsto paskolų per mėnesį vidutiniškai buvo išduodama už 106 mln. eurų, kai tuo tarpu per tą patį 2017 metų laikotarpį – už 98 mln. eurų. Taip pat toliau fiksuojamos nestipriai, bet stabiliai augančios palūkanų normos naujai išduodamoms būsto paskoloms Lietuvoje. Naujų būsto paskolų vidutinė metinė palūkanų norma 2018 metų liepos–rugsėjo mėnesio laikotarpiu vidutiniškai sudarė 2,32% arba 0,27 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

Šių metų trečiąjį ketvirtį buvo fiksuojamas butų kainų augimas visuose šalies didmiesčiuose, o sparčiausiu augimu pasižymėjo mažesni šalies didmiesčiai. „Ober-Haus“ duomenimis, sparčiausias kainų augimas per šių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo užfiksuotas Panevėžyje, kur butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4,4%. Šiauliuose butų kainos per tą patį laikotarpį augo 2,4%, Vilniuje – 1,2%, Kaune – 1,1% ir Klaipėdoje – 0,6%. O per metus butų pardavimo kainos Panevėžyje augo 11,4%, Šiauliuose – 6,4%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 2,6% ir Vilniuje – 2,3%. „Palankios ekonominės ir skolinimosi būstui sąlygos sukuria prielaidas plėstis būsto pirkėjų ratui, kuris ir toliau stimuliuoja ne tik šalies sostinės, bet ir kitų regionų būsto rinkas. Tuo pačiu tai atsispindi ir būsto kainų pokyčiuose“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Butų nuomos sektorius pagrindiniuose Lietuvos šalies didmiesčiuose taip pat išliko aktyvus ir butų nuomos kainos, kaip ir jų pardavimo kainos, judėjo aukštyn. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per metus, 2018 metų sausio–rugsėjo mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu, butų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai paaugo 3%, Kaune – 5% ir Klaipėdoje – 7%.

Šių metų trečiąjį ketvirtį naujos statybos butų pardavimo apimtys pirminėje rinkoje parodė išties aukštus rodiklius visuose trijuose didžiausiuose šalies miestuose. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2018 metų trečiąjį ketvirtį Vilniuje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 1.195 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 34% daugiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį ir net 48% daugiau nei per 2017 metų trečiąjį ketvirtį (per 2018 metų tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų realizuota 3% daugiau). Tuo pačiu tai yra geriausias ketvirčio rezultatas per pastaruosius 10 metų.

Pasak R. Reginio, pagrindinės aukšto aktyvumo priežastys, tai ir toliau neslopstančios naujų butų statybų apimtys bei išliekanti aukšta naujo būsto paklausa. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per šių metų tris ketvirčius plėtotojai Vilniuje jau pastatė virš 3.500 butų daugiabučiuose, o iš viso per 2018 metus mieste planuojama pastatyti apie 4.700 butų – tai yra daugiausiai nuo 2008 metų. 2017 metais Vilniuje plėtotojai pastatė 4.164 butus. „Matydami aukštą naujo būsto paklausą, plėtotojai nemažina statybų apsukų ir 2019–2020 metams žada tikrai nemažai naujų projektų“, – teigia R. Reginis.

„Tačiau itin gausios tiek butų, tiek namų skirtų pardavimui statybų apimtys ir toliau didina neparduotų butų skaičių mieste, kuris pasiekė didžiausią kiekį nuo 2012 metų pabaigos“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2018 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Vilniuje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 1.545 arba 43% daugiau nei prieš metus. Tai yra augant naujo būsto pasiūlai fiksuojamos tiek augančios pardavimo apimtys, tiek ir augantis laisvų butų kiekis.

Naujų butų statybų apimtys Kaune toliau sparčiai auga

Pastaruosius kelis metus Kaune sparčiai statomi nauji daugiabučiai stimuliuoja ir tokio būsto įsigijimo apimtis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2018 metų trečiąjį ketvirtį Kaune tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 191 naujos statybos butas jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 10% daugiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį ir 19% daugiau nei per 2017 metų trečiąjį ketvirtį (per 2018 metų pirmuosius tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų realizuota 1% mažiau). Vien per šių metų tris ketvirčius plėtotojai Kaune jau pastatė virš 850 butų daugiabučiuose, kai pavyzdžiui, per visus 2017 metus jų buvo pastatyta 633.

„Tačiau Kaune butai jau statomi ne tik pardavimui, bet įgyvendinami projektai skirti nuomai. Šių metų rugsėjo mėnesį Kaune oficialiai duris atvėrė į studentus orientuotas projektas „Solo Society“, kuris buvo įgyvendintas rekonstravus seną administracinį pastatą“, – pasakoja R. Reginis. Šiame projekte nuomai siūloma 150 įvairaus dydžio patalpų (nuo 14 iki 47 m²), kurios sulaukė didelio susidomėjimo ne tik iš vietinių gyventojų, bet ir iš Kaune studijuojančių užsieniečių. 2019 metais planuojama išplėsti šį projektą nuomai pasiūlant dar apie 100 tokio tipo patalpų.

Kaip ir šalies sostinėje, taip ir Kaune stebimas neparduotų butų kiekio augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Kaune bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 309 arba 78% daugiau nei prieš metus. „2017 metų antrąjį pusmetį Kaune buvo fiksuojamas mažiausias neparduotų butų kiekis jau pastatytuose daugiabučiuose per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau nuo šio laikotarpio jau stebimas laisvų butų kiekio augimas ir laikinojoje sostinėje“, – pastebi R. Reginis.

Naujų butų plėtrai perspektyvos Klaipėdoje išlieka teigiamos

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2018 metų trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 101 naujos statybos butas jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 29% daugiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį ir 3% daugiau nei per 2017 metų trečiąjį ketvirtį (per 2018 metų tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų realizuota 16% mažiau). „Sąlyginai kuklios naujų butų realizacijos apimtys, palyginti ne tik su Vilniaus, bet ir su Kauno rodikliais, vis dar nulemtos ne tokių gausių naujų butų statybų apimčių“, – teigia R. Reginis. Per šių metų tris ketvirčius plėtotojai Klaipėdoje pastatė beveik 170 butų daugiabučiuose, o iš viso per 2018 metus planuojama baigti apie 400–450 butų statybas. Pavyzdžiui, per visus 2017 metus Klaipėdoje plėtotojai pastatė ir pardavimui pasiūlė 186 butus.

„Vis drąsesni plėtotojų žingsniai sukuria prielaidas tolimesniam nuosaikiam naujo būsto pasiūlos kiekio augimui uostamiestyje, tačiau vargu ar artimiausiu metu išvysime tokį spartų pasiūlos šuolį koks, pavyzdžiui, buvo fiksuojamas Kaune 2017–2018 metais. Tačiau prielaidos tolimesniam naujų butų pasiūlos augimui išlieka labai palankios“, – mano R. Reginis. Skaičiuojant pagal butų sandorių kiekį tenkančių 1,000-iui miesto gyventojų, bendras būsto rinkos aktyvumas Klaipėdoje išlieka vienas didžiausių tarp visų šalies didmiesčių, o neparduotų butų kiekis mieste ir toliau mažėja. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Klaipėdoje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 316 arba beveik 24% mažiau nei prieš metus.

Analizuojant neparduotus butus jau pastatytuose daugiabučiuose, matyti, kad didžiąją jų dalį (71%) sudaro butai pastatyti dar iki 2015 metų. Vadinasi, šiuo metu Klaipėdoje naują būstą statantys plėtotojai realiai turi mažesnę konkurenciją nei rodo apibendrinti rinkos duomenys. „Dažnu atveju šiandieninį pirkėją nėra lengva privilioti įsigyti būstą anksčiau statytuose projektuose net ir mažesnėmis kainomis. O šiuo metu statomi projektai pirkėjams gali pasiūlyti energetiškai efektyvesnį bei racionaliai suplanuotą būstą patrauklesnės koncepcijos projektuose. Augančios pirkėjų galimybės turėtų skatinti būsto plėtotojus žvelgti pirmyn ir konkuruoti su dabartiniais, o ne praėjusio dešimtmečio projektais“, – sako R. Reginis.

Pilna apžvalga su grafikais: Gyvenamojo NT rinkos komentaras 2018 m. III ketv. (PDF)

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,5% (2018 metų rugsėjį metinis augimas sudarė 3,2%).

2018 metų spalio mėnesį butų pardavimo kainos augo visuose šalies didmiesčiuose. Mažiausias augimas tarp visų didmiesčių buvo užfiksuotas sostinėje, kur butų pardavimo kainos ūgtelėjo 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.501 Eur (+5 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 30,0% (+346 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose spalio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6%, 0,9%, 1,4% ir 1,5% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.067 Eur (+7 Eur/m²), 1.073 (+10 Eur/m²), 639 Eur (+9 Eur/m²) ir 658 Eur (+10 Eur/m²).

Per metus (2018 metų spalio mėnesį, palyginti su 2017 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Panevėžyje – 11,9%, Šiauliuose – 8,0%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 3,5% ir Vilniuje – 2,4%.

„Naujausi duomenys rodo, kad aktyvumas Lietuvos butų segmente neblėsta. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų spalio mėnesį Lietuvoje užregistruota šiek tiek daugiau nei 3.200 butų įsigijimo sandorių ir tai yra didžiausias mėnesinis rodiklis per pastaruosius 25 mėnesius. Žiūrint į penkis didžiausius šalies miestus, šių metų spalio mėnuo, išskyrus šalies sostinę, yra vienas rezultatyviausių mėnesių šiais metais. Jeigu Vilniuje spalio mėnesį įsigyta beveik tiek pat butų kaip ir šių metų rugsėjį, tai Panevėžyje fiksuojamas – 38%,  Šiauliuose – 24%,  Kaune – 22% ir Klaipėdoje – 19% butų sandorių augimas (2018 metų spalio mėnesį, palyginti su 2018 metų rugsėjo mėnesiu).

Vilniuje ir toliau fiksuojamas mažiausias santykinis butų pardavimo kainų augimas, kurį lemia ir aukšta palyginamoji bazė, tai yra didelis butų kainų atotrūkis nuo kitų šalies didmiesčių. Tuo tarpu mažesniuose miestuose fiksuojamas spartesnis butų kainų augimas ir tikėtina, kad panašios tendencijos išliks ir artimiausiu metu“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2018 m. spalio mėn. (PDF)

Sostinės Antakalnio rajone, P. Vileišio gatvėje pradėti būsto projekto „Antakalnio krantas“ statybos darbai. Keturių aukštų name statomi 1,5–4 kambarių butai nuo 36 iki 102 m². Iš viso projekte – 43 butai. Numatoma, kad „Antakalnio kranto“ statybų darbai bus baigti 2019 metų antrąjį ketvirtį.

Modernios architektūros 4 aukštų namas suprojektuotas Algirdo Kaušpėdo architektų studijos. „Labai mėgstu Antakalnį dėl dviejų dalykų – nuostabios gamtos ir architektūros įvairovės. Tikiuosi, kad mūsų studijos „JP Architektūra“ parengtas „Antakalnio kranto“ projektas padės sujungi šias dvi Antakalnio vertybes į vieną – jaukų ir džiaugsmingą gyvenimą“, – sako Algirdas Kaušpėdas, architektas ir projekto bendraautorius.

Pirmo aukšto butai turės privačius, aptvertus kiemelius. Kitų aukštų butai turės balkonus arba erdvias iki 28 m² terasas. Namo teritorija aptverta ir apšviesta, įrengiamas kiemas ir žaidimų aikštelė. Vaizdo kameromis stebima automobilių stovėjimo aikštelė ir sandėliukai bus įrengti požeminėje aikštelėje.

Namas statomas vos 70 m iki Neries krantinės. „Išskirtinėje sostinės vietoje statomas projektas darniai įsilieja į supančią architektūrinę ir gamtinę aplinką. Nors projektas yra nedidelis, tačiau visa komanda įdėjo ypatingai daug pastangų apgalvojant techninius, inžinerinius, vidaus planavimo sprendimus. Juos jau įvertino pirmieji pirkėjai. Gyventojų patogumui kiekviename bute sumontuoti itin platūs dvivėriai panoraminiai langai, tolygų šilumos pasiskirstymą užtikrins grindinis šildymas, kieme įrengiamos elektromobilių įkrovimo vietos“, – pasakoja Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas.

Neatsiejama projekto dalis – Neries krantinės atgaivinimas ir pritaikymas poilsiui bei laisvalaikiui. Projekto plėtotojas įsipareigoja sutvarkyti aplinką ir priešais namą esančią krantinę. „Visai šalia esanti Neries krantinė bus išvalyta, tad antro ir aukštesnių aukštų gyventojai galės mėgautis vaizdais į tekančią upę. Beje, iki namo statybų pabaigos bus baigta P. Vileišio gatvės rekonstrukcija ir jos pritaikymas pėstiesiems bei dviratininkams“, – atkreipia dėmesį A. Šapoka. Vilniečių pamėgtoje dviratininkų trasoje P. Vileišio gatvėje jau nutiesta naujo dviračių tako su šaligatviais atkarpa. Ateityje šis takas taps pagrindine Antakalnio ir Saulėtekio jungtimi su miesto centru.

Projekto plėtotojas – UAB „Plėtros projektai“, statybų darbai – UAB „Binkauskas ir Stašinskas“, projekto architektai – UAB „JP Architektūra“, koncepcijos kūrimas, rinkodara ir pardavimas – UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas.

Plačiau apie projektą www.antakalniokrantas.lt

Tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų žurnalas „Euromoney“ paskelbė „Ober-Haus“ 2018 metų geriausia nekilnojamojo turto (NT) konsultacinių paslaugų bendrove Lietuvoje. Kasmetiniuose „Euromoney“ apdovanojimuose NT konsultantų ir patarėjų (angl. Advisors and Consultants) kategorijoje „Ober-Haus“ iš viso pelnė tris apdovanojimus ir yra išrinkta geriausia NT konsultacinių paslaugų bendrove (Overall), geriausia turto vertinimo (Property Value) bei geriausia NT tyrimų ir analitikos (Research) bendrove Lietuvoje.

Keturioliktą kartą rengiamuose „Euromoney“ apdovanojimuose bendrovės buvo vertinamos apklausus nekilnojamojo turto rinkos dalyvius: NT ekspertus, plėtotojus, statybos įmonių ir finansų institucijų atstovus. Geriausia NT bendrove įvairiose kategorijose „Ober-Haus“ buvo išrinkta ir 2015, 2016 bei 2017 metais.

„Tokie aukšti kasmetiniai įvertinimai rodo, kad mūsų organizacija ne tik geba siekti aukščiausių tikslų, bet ir tinkamai išlaiko solidžią kokybės kartelę, kurią įvertina tiek Lietuvos, tiek ir tarptautiniai rinkos dalyviai. Nekilnojamojo turto rinkoje esame jau 20 metų, šis apdovanojimas tampa dar vienu postūmiu ir motyvacine priemone ne tik palaikyti esamą paslaugų kokybę, bet ir siekti tolesnio augimo. Žinoma, nuoširdus ačiū įsitraukusiai komandai, nes šis laimėjimas – būtent jos nuopelnas“, – sako Remigijus Pleteras, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

„Ober-Haus“ Lietuvoje veikia 20 metų ir yra stambiausia nekilnojamojo turto paslaugų teikėja Lietuvoje ir Baltijos regione, priklausanti vienai didžiausių Suomijos NT grupių „Realia Group“. Įmonės paslaugų paketą sudaro tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant komercinį ir gyvenamąjį turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, konsultavimas bei rinkos tyrimai.

Analizuojant brangiausių butų segmento pokyčius trijuose didžiausiuose šalies miestuose, matyti, kad Kaunas seka šalies sostinės pėdomis. „Ober-Haus“ atliktas naujausias Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų prabangaus būsto tyrimas parodė, kad kaip ir sostinėje, Kaune įsigyjamų brangių butų apimtys bei jiems išleidžiamų pinigų suma ir nuosekliai auga. Tuo metu Klaipėdoje tokio turto segmente fiksuojami tik momentiniai registruojamų sandorių šuoliai.

Kaune ir Klaipėdoje per nagrinėjamą laikotarpį (2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmečius) buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti senos ir naujos statybos butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 1.800 eurų, eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos.

Gauti rezultatai rodo, kad Kaune 2017–2018 metų laikotarpiu fiksuojamas stabilus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, jeigu per 2017 metų pirmąjį pusmetį Kaune brangiausių butų (kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 1.800 eurų) įsigyta 39, tai per 2017 metų antrąjį pusmetį tokių butų buvo įsigyta 40, o per 2018 metų pirmąjį pusmetį – jau 55.

Atitinkamai augo ir bendra pinigų suma tokiam būstui įsigyti. „Ober-Haus“ skaičiavimais, už įsigytą turtą per 2017 metų pirmąjį pusmetį (39 butus ir jų priklausinius) sumokėta 6,77 mln. eurų, 2017 metų antrąjį pusmetį – 7,15 mln. eurų (40 butų ir jų priklausinių), o už įsigytą prabangų būstą per 2018 metų pirmąjį pusmetį sumokėta 8,16 mln. eurų (55 butai ir priklausiniai).

Tačiau didžiausias tokio būsto sandorių apimčių šuolis Kaune matomas lyginant 2017–2018 metų rodiklius su 2016 metų rezultatais. „Palyginimui, per visus 2016 metus Kaune buvo įsigyta tik 12 tokių butų ir už juos sumokėta 1,7 mln. eurų. Todėl pokyčiai Kaune yra daugiau nei akivaizdūs ir parodo, kad galinčių ir norinčių įsigyti brangesnį būstą pirkėjų šiame mieste tikrai kol kas netrūksta“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Kaune 2017 metų antrasis ir 2018 metų pirmasis pusmetis išsiskyrė ne tik augusiu įsigytų objektų kiekiu, tačiau ir jų kainomis. Jeigu 2016 metais ir 2017 metų pirmąjį pusmetį  užfiksuota aukščiausia vieno kvadratinio metro kaina neviršijo 2.400 eurų, tai 2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį aukščiausios vieno kvadratinio metro kainos jau priartėjo prie 2.800 eurų ribos.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausi butai Kaune 2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį buvo parduoti naujai įgyvendintuose daugiabučių projektuose. Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Kaune buvo parduotas 2018 metų viduryje – už beveik 74 m² ploto butą naujos statybos projekte Kumelių g. (Senamiestyje) buvo sumokėta 210.000 eurų (apie 2.800 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

Per nagrinėjamą laikotarpį Kaune išsiskyrė du naujos statybos projektai, kuriuose buvo užregistruota daugiausiai brangiausių butų pirkimo-pardavimo sandorių. 2015 metais pradėtame plėtoti „Piliamiesčio“ kvartale Brastos g. per nagrinėjamą laikotarpį buvo parduoti net 32 butai, kurių kaina viršijo 1.800 eurų už vieną kvadratinį būsto metrą. O pačių brangiausių butų, esančių šio projekto pastatų viršutiniuose aukštuose arba didesnio ploto, pardavimo kainos siekė 2.400–2.650 eurų už vieną kvadratinį buto metrą. Antrasis projektas, kuris išsiskyrė parduotų brangesnių butų gausa, tai Žaliakalnyje esantis daugiabučių projektas „Ąžuolyno namai“. Šių metų pradžioje baigtame statyti šiame projekte per nagrinėjamą laikotarpį buvo parduota 19 butų, kurių kaina viršijo 1.800 eurų už vieną kvadratinį būsto metrą. O pačių brangiausių butų vieno kvadratinio metro kaina siekė 2.200–2.450 eurų.

Kaip ir šalies sostinėje, taip ir Kauno mieste sparčiai augantis statomų naujų butų kiekis centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Žaliakalnyje didele dalimi lėmė ir sparčiai augančias tokio būsto pardavimo apimtis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 95 brangiausių per 2017 metų antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Kaune net 84% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2016–2018 metų statybos). Vilniuje šis rodiklis sudarė 60%.

„Jeigu Kaune naujos statybos būstas sulaukia išties nemažo susidomėjimo tarp pasiturinčių pirkėjų, tai butų, kurie yra senos statybos pastatuose, pavyzdžiui, istoriniuose pastatuose vertingiausiose miesto vietose, ir kurių kaina viršija 1.800 Eur/m², per nagrinėjamą laikotarpį buvo įsigyta itin nedaug“, – pastebi R. Reginis.

„Tuo metu Klaipėdoje brangiausių butų segmente fiksuojami tik momentiniai registruojamų sandorių šuoliai, kurie iš esmės nulemti kelių naujai įgyvendintų brangesnių gyvenamųjų projektų, o bendros šio segmento tendencijos pastaruosius kelerius metus išlieka nepakitusios“, – sako R. Reginis. Jeigu per 2017 metų pirmąjį pusmetį Klaipėdoje brangiausių butų (kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 1.800 eurų) įsigyta 10, o per 2017 metų antrąjį pusmetį tokių butų buvo net įsigyta 29, tai per 2018 metų pirmąjį pusmetį tokių butų įsigijimo apimtys vėl sugrįžo į sau įprastas vėžes, kuomet jų buvo įsigyta 11.

Tokios pačios tendencijos fiksuojamos ir vertinant pagal pinigų išleistų tokiam būstui įsigyti apimtis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, už įsigytą turtą per 2017 metų pirmąjį pusmetį (už 10 butų ir jų priklausinius) sumokėta 1,72 mln. eurų, 2017 metų antrąjį pusmetį – 4,53 mln. eurų, o už įsigytą prabangų būstą per 2018 metų pirmąjį pusmetį sumokėta 1,96 mln. eurų.

„Jeigu prabangaus būsto sandorių apimtys Klaipėdos mieste, palyginus su Kaunu, vis dar išlieka kuklios, tai pačių brangiausių butų kainos viršija net 3.000 eurų už būsto kvadratinį metrą. Tai yra viršija brangiausių butų Kaune kvadratinio metro kainas“, – pastebi R. Reginis.

Brangiausiai parduodamo būsto lyderiu ir toliau išlieka 2006 metais pastatytas 20-ies aukštų komercinės ir gyvenamosios paskirties projektas – „K ir D“ (Naujojo Sodo g.), kuriame per nagrinėjamą laikotarpį parduoti du itin brangūs butai (vertinant pagal būsto kvadratinio metro kainą): už šiek tiek daugiau nei 70 m² butą, kuris yra viename iš viršutinių pastato aukštų, buvo sumokėta 237.000 eurų (beveik 3.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą), o už šiek tiek daugiau nei 200 m² butą, kuris kaip pat yra viename iš viršutinių pastato aukštų, buvo sumokėta virš 590.000 eurų (beveik 3.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). Tarp šių sandorių įsiterpė dar vienas butas – 2009 metais pastatytame daugiabutyje Ligoninės g. buvo parduotas virš 110 m² butas su automobilių stovėjimo vietomis, už kurį pirkėjas sumokėjo virš 390.000 eurų (apie 3.300 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

Pagal parduotų brangiausių butų kiekį per nagrinėjamą laikotarpį Klaipėdoje galima išskirti du naujos statybos projektus, kuriuose jų buvo parduota daugiausiai. 2016–2017 metais baigtame statyti sublokuotų namų ir butų kvartale šalia Baltijos jūros „Kopų Žuvėdra“ (Giruliuose) buvo parduota 13 butų, kurių kaina viršijo 1.800 eurų už vieną kvadratinį būsto metrą. Pačių brangiausių butų šiame projekte, pardavimo kainos siekė 2.300–2.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą. Antrasis projektas, kuris išsiskyrė parduotų brangesnių butų gausa, tai 2017 metais Klaipėdos Senamiestyje rekonstruotas ir restauruotas projektas „Dangės krantinės“. Šiame projekte per nagrinėjamą laikotarpį buvo parduota 10 butų ir poilsio paskirties patalpų, kurių kaina viršijo 1.800 eurų už vieną kvadratinį būsto metrą. O pačių brangiausių patalpų vieno kvadratinio metro kaina siekė 2.500–2.700 eurų.

„Tikėtina, kad ir artimiausiu metu Klaipėdos mieste stebėsime nebent pavienius brangesnio būsto įsigijimų apimčių šuolius, kadangi naujų prestižinių projektų statybų apimtys šiame mieste dar nėra tokios gausios kaip Vilniuje ar Kaune. Senos statybos prabangių butų pasiūla Klaipėdoje taip pat kaip ir Kaune yra itin menka, todėl prabangos ieškantis pasiturintis pirkėjas linkęs palaukti naujo būsto naujai statomuose ar planuojamuose plėtoti projektuose centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje ar kitose vertingiausiose miesto zonose. Jau įvykę sandoriai rodo, kad galinčių įpirkti brangesnį būstą tikrai yra, todėl ir uostamiestyje artimiausiais metais tikrai dar pamatysime ne ką mažesnių ir įdomesnių sandorių“, – sako R. Reginis.

Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ švenčia 20 metų savo veiklos Lietuvoje jubiliejų. 1998 metais spalio 13 dieną pirmasis „Ober-Haus“ biuras duris atvėrė Kaštonų gatvėje, Vilniuje. Tuo metu įmonę sudarė keturi darbuotojai. Šiandien „Ober-Haus“ Lietuvoje turi 10 biurų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose), kuriuose veiklą vykdo daugiau nei 140 nekilnojamojo turto ekspertų.

„Ober-Haus“ yra stambiausia nekilnojamojo turto paslaugų kompanija Lietuvoje ir teikia visas nekilnojamojo turto paslaugas: tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant gyvenamąjį ir komercinį turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, konsultavimas, rinkos tyrimai. „Ober-Haus“ yra didžiausia turtą vertinanti įmonė šalyje tiek pagal vertintojų skaičių, tiek pagal atliekamų darbų kiekį. „Ober-Haus” Vertinimo departamente Lietuvoje dirba daugiau nei 50 kvalifikuotų specialistų. Kasmet įmonė atlieka daugiau nei 7000 vertinimų.

„Ober-Haus“ teikiamų paslaugų kokybę kasmet įvertina tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų žurnalas „Euromoney“, kuris išrinko „Ober-Haus“ geriausia NT bendrove šiose kategorijose:

– geriausia NT bendrovė Lietuvoje 2018, 2015
– geriausia turto vertinimo bendrovė Lietuvoje 2018, 2017, 2015
– geriausia NT tyrimų ir analitikos bendrovė Lietuvoje 2018, 2016, 2015
– geriausia NT tarpininkavimo bendrovė Lietuvoje 2017, 2015, 2007

2007 m. „Ober-Haus“ susijungė su Suomijos nekilnojamojo turto rinkos lydere Realia Group. Naujai susibūrusi tarptautinė įmonių grupė yra didžiausia visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Daugiau nei 235 biuruose dirba apie 1900 profesionalų. 2017 m. bendra grupės apyvarta siekė 100 mln. eurų.