Palangoje, Monciškėse statomi keturi A++ energinės klasės gyvenamosios paskirties dvibučiai namai. Būstas yra skirtas pajūrio poilsiautojams, norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio ir vertinantiems pajūrio teikiamus privalumus.

Projektas statomas atokioje nuo šurmulio, tačiau patogioje lokacijoje. Vos tik kilometras iki Baltijos jūros, patogus susisiekimas su miesto centru, galimybė dviračiais ar paspirtukais pasiekti Baltijos jūros paplūdimius. Monciškėse pilnai išvystyta infrastruktūra – čia rasite viską ko reikia tobulam šeimos gyvenimui pajūryje.

Siūlome įsigyti 62-85 m² namus, kuriuose patogiai ir erdviai poilsiauti ar gyventi galės 4-5 asmenų šeimai.

Sužinoti apie projekto eigą bei rezervuoti namus galite: https://m8palanga.lt/

„Ober-Haus“ rūpinasi projekto pardavimu bei rinkodara.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų sausio mėnesio reikšmė išaugo 1,6% (2021 metų gruodį buvo fiksuojamas 1,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,6% (2021 metų gruodį metinis augimas siekė 22,4%).

2022 metų sausio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.122 Eur (+35 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje sausio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,6%, 1,1%, 2,8% ir 1,3% butų kainų augimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.484 Eur (+23 Eur/m²), 1.408 Eur (+15 Eur/m²), 956 Eur (+26 Eur/m²) ir 927 Eur (+12 Eur/m²).

Per metus (2022 metų sausio mėnesį, palyginti su 2021 metų sausio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 23,8%, Kaune – 23,2%, Klaipėdoje – 19,1%, Šiauliuose – 20,9% ir Panevėžyje – 19,4%.

„Šių metų sausį Lietuvoje buvo fiksuojamas tolimesnis bendras vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygio augimas ir infliacija šalyje pasiekė aukščiausią lygį nuo 2008 metų vidurio (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 metų sausį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija sudarė 12,3%). Tokios pačios kainų pokyčių tendencijos fiksuojamos ir didmiesčių butų segmente, kuriame šių metų sausį fiksavome aukščiausią metinį kainų augimą (22,6%) nuo 2008 metų vasario mėnesio. 2021 metų antrojoje pusėje paspartėjęs vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimas šiek tiek sumažino statistinį pokyčio skirtumą tarp prekių ir paslaugų kainų bei butų pardavimo kainų. Šių metų sausį realusis butų pardavimo kainų metinis augimas (eliminavus infliaciją) sudarė 9,2%. Pavyzdžiui, 2021 metų rugpjūčio mėnesį realusis butų kainų metinis augimas buvo pasiekęs 12,3%.

Naujausi butų pirkimo—pardavimo sandorių duomenys Lietuvoje rodo, kad rinkos aktyvumas šių metų pradžioje buvo toks pats kaip ir prieš metus, todėl tikėtina, kad dėl išliekančios aktyvios rinkos ir toliau fiksuosime didesnį ar mažesnį butų kainų augimą. Tačiau galima tikėtis, kad butų kainų augimo pikas yra pasiektas arba bus fiksuojamas artimiausiu metu. Būtent praėjusių metų pradžioje buvo pradėtas fiksuoti spartesnis butų pardavimo kainų augimas, todėl per pastaruosius metus sparčiai šoktelėjusi palyginamoji bazė leidžia tikėtis kainų augimo tempo stabilizavimosi jau ateinančiais mėnesiais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. sausio mėn.

„Sidaronių namai“ – tai natūralios gamtos apsuptyje įsikūręs A+ klasės butų ir kotedžų projektas. Projektas kuriamas įsiklausius į ramybę vertinančio, šiuolaikinio žmogaus poreikius.

Gyvenvietė įsikūrusi išskirtinėje, mažai apstatytoje miesto vietoje Pilaitės, Viršuliškių ir Justiniškių sankirtoje. Ją supa beržynėliai ir vieni didžiausių Vilniuje tvenkinių, kurių apylinkės primena ramią užmiesčio vietovę, geografiškai patogią aktyviems miesto gyventojams. Vakarinį aplinkkelį ir Pilaitės prospektą pasieksite vos per kelias minutes.

Sostinės Senamiestyje, K. Vanagėlio gatvėje, pradėtas plėtoti būsto projektas „Vilniaus džiazas“. Tai išskirtinis projektas, kviečiantis gyventojus atrasti aukščiausius gyvenimo kokybės standartus. Šio projekto vardo krikštatėviu tapo rašytojas Ričardas Gavelis, kurio atminimui namų pašonėje bus įrengtas modernus skveras.

Romano „Vilniaus džiazas“ autoriaus vardo skveras taps visiems vilniečiams atvira laisvalaikio ir susitikimų vieta, kurioje įsikurs jaukios kavinės, o aplinką papuoš modernus želdynas, fontanai bei poilsio zonos. A++ energinės klasės butų lubų aukštis sieks iki 4,5 metrų, o nuostabi Vilniaus panorama atsivers pro 4 metrų aukščio langus.

Sužinoti apie projekto eigą bei rezervuoti butus galite:  www.vilniausdziazas.lt

Projekto partneriai: „Unique Properties“, „Incorpus“, „DO Architects“.

„Ober-Haus“ rūpinasi projekto „Vilniaus Džiazas“ pardavimu, koncepcija bei rinkodara.

2021 metais, viršydama beveik visus ankstesnių metų rodiklius, Lietuvos būsto rinka įžengė į naujas būsto pardavimo kainų, paklausos ir bendros rinkos apyvartos aukštumas. Žinoma, didžiausias dėmesys skiriamas šalies sostinei, kurioje būstui įsigyti išleidžiama pusė šiam tikslui skirtų pinigų visoje šalyje. Dar anksčiau neregėtas būsto pirkėjų aktyvumas šalies sostinėje sumažino naujų butų pasirinkimą iki rekordinių žemumų, o plėtotojai aktyviai stengėsi patenkinti staiga išaugusią paklausą. Tačiau spartus darbo jėgos bei statybinių medžiagų brangimas bei jų trūkumas prilėtino daugiabučių statybų tempą ir 2021 metais pastatytų butų skaičius buvo kuklesnis nei prognozuota prieš metus.

„Ober-Haus“ jau beveik 20 metų kaupia išsamius duomenis apie būsto plėtrą tiek Vilniuje, tiek ir kituose šalies didmiesčiuose. Šiuo metu vien Vilniaus miesto ir jo apylinkių duomenų bazėje yra sukaupta informacijos apie daugiabučių projektus, kuriuose per 2003–2021 metų laikotarpį buvo pastatyta ir pardavimui pasiūlyta 63.500 butų. Į šioje apžvalgoje skelbiamą butų daugiabučiuose statistiką nepatenka individualių ar sublokuotų namų bei nestandartinių projektų (pvz., loftų) duomenys. Taip pat nepatenka duomenys apie projektus, kurie yra skirti išskirtinai nuomai bei socialinis/municipalinis būstas.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2021 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.113 butų, t. y. 23% mažiau nei 2020 metais. 2021 metų pradžioje buvo prognozuota, kad per metus plėtotojai faktiškai užbaigs 4.500–4.700 butų statybas, tačiau galutinis rezultatas visgi buvo pastebimai mažesnis nei prognozės.

„Akivaizdu, kad atsiradę papildomi iššūkiai statybų aikštelėje lėmė šiek tiek ilgesnius statybų terminus ir dalies projektų statybos pabaiga nusikėlė į 2022 metus. Situacija visai kitokia nei 2020 metais, kuomet statybų sektorius sėkmingai atlaikė dabartinės pandemijos išbandymus, o plėtotojai sugebėjo viršyti ankstesnes statybų apimčių prognozes“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

2021 metais pastatytų butų skaičius yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus. 2017 metais buvo pastatyta 4.146 butai, 2018 – 4.377 butai, 2019 metais – 4.265 butai, o 2020 metais net 5.359 butai. 2021 metais pirkėjai galėjo kurtis 50-yje skirtingų projektų (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Nepaisant mažesnio pastatytų butų skaičiaus, pirkėjų pasirinkimo galimybės buvo pakankamai plačios. Pavyzdžiui, 2020 metais bendras pastatytų butų skaičius buvo net 30% didesnis, o skirtingų projektų skaičius buvo labai panašus – 51.

Svarbu paminėti ir tai, kad ne visi kylantys daugiabučiai yra skirti pardavimui. Pastaraisiais metais fiksuojame pakankamai sparčią būsto nuomos segmento plėtrą šalies sostinėje, kuomet investuotojai investuoja į būsto projektus, kuriuose būstai siūlomi ilgalaikei nuomai. Investuojama ne tik į senų pastatų rekonstrukciją ir jų pritaikymą nuomai, tačiau šiam tikslui statomi ir nauji daugiabučiai.

„Pavyzdžiui, 2021 metais buvo pranešta, kad Suomijos statybos paslaugų grupė „YIT“ ir draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ steigia bendrą įmonę, kuri investuos į daugiabučius statomus nuomai. Pastaroji įmonė įsigys šiuo metu jau beveik baigtus statyti du daugiabučius (virš 120 butų) „YIT Lietuva“ plėtojamame „Naujasis Skansenas“ projekte Šnipiškėse“, – teigia R. Reginis.

2021 metais dominavo šešios seniūnijos – gausios investicijos centrinėje miesto dalyje

Plėtotojai per 2021 metus pastatė naujų butų daugiabučiuose 16-oje iš 21 Vilniaus miesto seniūnijų. Daugiausiai plėtotojų investicijų pritraukė šešios miesto seniūnijos, kuriose pastatyta 77% visų butų: Šnipiškių sen. (16,6%), Pilaitės sen. (15,1%), Senamiesčio sen. (14,4%), Verkių sen. (13,9%), Naujamiesčio sen. (9,1%) ir Lazdynų sen. (8,1%). 2021 metais ir toliau stebėjome solidžias investicijas į centrinę miesto dalį (Senamiesčio ir Naujamiesčio sen.), kurioje dažniausiai plėtojami aukštesnės klasės būsto projektai. 2019–2021 metais šiose seniūnijose kasmet pardavimui buvo pastatyta ne mažiau kaip po 900 butų.

Iš naujausių įgyvendintų ar tebeplėtojamų didesnės apimties projektų šiose seniūnijose verta paminėti tokius projektus kaip: „Misionierių sodai“, „Paupys“, „Renesanso“, „Mindaugo Baltas lapas“, „Matau Vilnių“. Pirkėjų susidomėjimas aukštesnės klasės projektais bei fiksuojami rekordinės apimties butų sandoriai šiose seniūnijose ir toliau skatina plėtotojus ieškoti brangesnių projektų plėtros galimybių centrinėje miesto dalyje.

Vidutinis butų plotas išlieka stabilus ir pokyčių nesimato

Pastaruosius septynerius metus vidutinis pardavimui pastatomų butų daugiabučiuose plotas šalies sostinėje išlieka stabilus ir svyruoja 51–53 kv. m ribose. „Ober-Haus“ duomenimis, 2021 metais Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 52,4 kv. m. Lyginant su 2020 metais pastatytais butais, jis sumažėjo 0,5 kv. m. Akivaizdu, kad plėtotojai per pastarąjį dešimtmetį optimizavo (sumažino) pardavimui statomų projektų erdvių suplanavimo formulę ir artimiausiu metu jos keisti nežada.

Nors vidutiniam visų pastatomų butų ploto pokyčiui įtakos gali turėti statomo būsto struktūra, tačiau jau daug metų iš eilės stebime pakankamai platų ir įvairų plėtros geografinį pasiskirstymą mieste, kuomet statomi pigesnės bei brangesnės klasės projektai įvairiose miesto vietose. Tačiau ir toliau vyrauja tendencija aukštesnės klasės projektuose pirkėjams siūlyti daugiau erdvesnių butų, kurių plotas gali siekti 150 ar daugiau kv. m. Tuo tarpu vidutinės ar ekonominės klasės projektuose, kurie plėtojami toliau nuo centrinės miesto dalies, butų plotas išlieka mažiausias. Pavyzdžiui, 2021 metais Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijose pastatytuose daugiabučiuose vidutinis butų plotas siekė 57,1 kv. m (2020 metais – 59,2 kv. m), Žvėryno, Antakalnio ir Šnipiškių seniūnijose – 53,7 kv. m (2020 metais – 53,8 kv. m), o mažiausio ploto butai buvo statomi likusioje Vilniaus miesto dalyje, kurių vidutinis plotas siekė 50,1 kv. m (2020 metais – 51,1 kv. m).

„Žvelgiant į naujai statomų butų plotus ir skurdžias erdvesnio būsto pasirinkimo galimybes ekonominės ir vidutinės klasės projektuose, nenuostabu, kad pastaruosius 5–6 metus stebime milžinišką investicijų šuolį į gyvenamųjų namų statybas ir jų įsigijimą tiek Vilniaus regione, tiek ir visoje šalyje. Individualūs ar sublokuoti gyvenamieji namai miesto pakraščiuose tampa alternatyva ieškantiems erdvesnio ir labiau įperkamo būsto“, – sako R. Reginis.

Aukštesnės energinės klasės butų dalis nuosekliai auga, tačiau A++ klasė dar itin reta

Pastatų energiniam efektyvumui griežtinami reikalavimai didina pastatomų aukštesnės energinės klasės pastatų (butų) dalį rinkoje. Nuo 2021 metų pradžios visiems pastatams, kuriems prašoma išduoti statybos leidimą, įsigaliojo reikalavimas atitikti  A++ energinę klasę. „Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo, kad iš 2021 metais šalies sostinėje pardavimui pastatytų butų didžiausią dalį sudarė A+ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai – 55,2% (2020 metais A+ klasės dalis sudarė 46,6%), A klasės – 33,3% (2020 metais – 32,2%), o tuo tarpu A++ energinės klasės dalis sumažėjo iki 6,0% (2020 metais – 9,2%). Likusi butų dalis (5,5%) buvo B arba žemesnės energinės klasės daugiabučiuose (2020 metais – 11,9%).

Šie duomenys rodo, kad 2021 metais įgyvendinti projektai buvo projektuojami ir statybos leidimai jiems suteikti dar iki įsigaliojant reikalavimui statyti ne žemesnės kaip A++ energinės klasės pastatus. Tik labai nedidelė dalis plėtotojų savo noru projektavo A++ energinės klasės daugiabučius. „Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo (remiantis VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro registru), kad Vilniuje yra aštuoni skirtingi daugiabučių projektai (statyti 2019–2021 metais), kuriuose daugiabučiams buvo išduotas aukščiausio energinio naudingumo sertifikatas.

„Analizuojant šiuo metu vykstančias daugiabučių statybas, kurios bus baigtos šiais metais, didžioji dalis jų yra A+ energinės klasės, todėl aukščiausios energinės klasės pasiūla rinkoje 2022 metais taip pat nebus gausi. Didesnio proveržio galime tikėtis nebent 2023 metais, kuomet bus įgyvendinti jau pagal naujausius reikalavimus projektuojami daugiabučiai“, – komentuoja R. Reginis.

2021 metais daugiau nei pusę butų pastatė šeši plėtotojai

Iš viso 2021 metais daugiabučių projektus ar jų etapus Vilniuje įgyvendino 39 skirtingos įmonės. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai butų pardavimui pastatė didžiausią patirtį turintys ir rinkoje žinomi plėtotojai. „Ober-Haus“ duomenimis, 2021 metais 52% butų pastatė šešios rinkoje žinomos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės: „Homa“, „Hanner“, „Omberg“, „Eika“, „Darnu Group“ ir „Anreka“.

Pagal pardavimui pastatytų butų skaičių, vienais metais lyderiais tampa vieni plėtotojai, kitais metais – lyderiai jau gali būti kiti. Tačiau žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, į pastaruosius penkerius metus (2017–2021 m.), matomi akivaizdūs ilgamečiai lyderiai.

„Per šį laikotarpį sostinėje daugiabučius pardavimui statė virš 110 skirtingų įmonių, tačiau didžiąją dalį butų pastatė ilgamečiai būsto plėtros lyderiai. Pavyzdžiui, 10% Vilniaus plėtotojų pardavimui pastatė apie 55% visų butų, o 20% plėtotojų – 75% butų. Matydami Vilniaus būsto rinkos potencialą, į šią rinką ateina vis daugiau įmonių norinčių statyti daugiabučius pardavimui. Žinoma, didžioji dalis naujų investuotojų taip ir liks vieno ar kelių projektų įmonėmis, tačiau matome į rinką ateinančius naujus stambius plėtotojus, kurie planuoja pasiimti tikrai reikšmingą rinkos dalį“, – teigia R. Reginis.

2022 metais butų bus pastatyta daugiau, bet vis tiek per mažai

Įvertinus šiuo metu jau statomus daugiabučius ir jų eigą, „Ober-Haus“ prognozuoja, kad 2022 metais iš viso Vilniuje turėtų būti pastatyta apie 4.800 butų arba 17% daugiau nei jų buvo pastatyta 2021 metais. Nors ir prognozuojamas statybos apimčių augimas, tačiau jau dabar yra aišku, kad toks pasiūlos kiekis yra per mažas.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2021 metai Vilniaus pirminėje rinkoje buvo parduoti ir rezervuoti 7.039 butai daugiabučiuose ir tai didžiausios realizacijos apimtys per visą istoriją. Pirkėjai iš plėtotojų butus pirko jau anksčiau pastatytuose, dar tebestatomuose ir net dar tik planuojamuose statyti projektuose. Tuo pačiu 2021 metais fiksavome akivaizdų disbalansą – istoriškai didžiausią skirtumą tarp pastatytų ir pirminėje rinkoje realizuotų butų skaičiaus.

Tokios pirkimų apimtys lėmė, kad neparduotų butų skaičius pastatytuose ar tebeplėtojamuose projektuose susitraukė iki dar neregėtų žemumų. Iš visų per praėjusius metus pastatytų butų metų pabaigoje jų buvo parduota 95%. Iš 2022 metais planuojamų pastatyti butų jau realizuota apie 70%. „Jeigu šiais metais bendras būsto rinkos aktyvumas išliks panašus kaip ir praėjusiais metais, tai ir toliau stebėsime augantį susitarimų skaičių dar net nepradėtuose statyti projektuose, kurie faktiškai bus pastatyti tik 2023­–2024 metais.“, – įžvalgomis dalinosi R. Reginis.

Šiais metais bus itin svarbu, kaip sparčiai plėtotojai galės parengti naujus daugiabučių projektus ir juos pasiūlyti pirkėjams. Praėjusiais metais fiksavome tikrai gausius žemės sklypų įsigijimus, kuriuose plėtotojai planuoja reikšmingas investicijas į naujų gyvenamosios paskirties projektų plėtrą ir tai rodo, kad plėtotojai tiki šalies sostinės potencialu ir pasirengę didinti pasiūlą. „Tačiau jeigu naujų projektų įgyvendinimas strigs, tikėtina, kad ir 2022-aisiais metais nepavyks subalansuoti būsto rinkos. O kaip atrodo išbalansuota būsto rinka stebėjome 2021-aisiais – ilgiau nei tikėtasi trunkančios projektų statybos, būsto pirkimas dar nepradėtuose statyti projektuose ir 26% augusios naujų butų pardavimo kainos“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.

Nekilnojamojo turto kompanija „Ober-Haus“ 2021 metais Lietuvoje pasiekė 5,63 mln. eurų be PVM apyvartą, tai yra 32 proc. daugiau nei 2020 metais, kai įmonės įplaukos buvo 4,24 mln. eurų. Pernai metų apyvarta yra didžiausia „Ober-Haus“ istorijoje nuo 1998 metų.

Evaldo Stakėno nuotrauka

„Prie tokio augimo, be abejo, prisidėjo aktyvi rinka, tačiau svarbiausias indėlis yra didelės ir profesionalios komandos nuoširdus darbas bei žmogiškomis vertybėmis puoselėjama organizacinė mūsų bendrovės kultūra. Būtent todėl turime bene mažiausius NT paslaugų sektoriuje darbuotojų kaitos rodiklius, o tai yra didelis strateginis pranašumas“, – sako Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

2021 metais „Ober-Haus“ Lietuvoje suteikė beveik 14.000 nekilnojamojo turto paslaugų. Pernai įmonė įvykdė daugiau nei 800 gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto pardavimo bei 500 nuomos sandorių, atliko rekordinį vertinimų skaičių per visą įmonės veiklos laikotarpį – parengta daugiau nei 12.400 turto ir verslo vertinimo ataskaitų, vertinimo ekspertizių ir konsultacijų klientams.

„Praėjusių metų įmonės augimą lėmė puikūs turto vertinimo veiklos rezultatai bei produktyvus darbas, konsultuojant plėtotojus naujų būsto projektų koncepcijų rengime, jų realizacijos strategijų kūrime ir įgyvendinime. Taip pat pernai stipriai išaugo investicinių komercinio nekilnojamojo turto objektų, ypač žemės sklypų ir konversijai tinkamų teritorijų, pardavimo apimtys“, – teigia A. Šapoka.

„Ober-Haus“ Lietuvoje veikia nuo 1998 metų ir turi biurus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose, kur veiklą vykdo daugiau nei 140 savo srities profesionalų, kuriančių konkurencinį pranašumą nekilnojamojo turto rinkoje. Bendrovės teikiamų paslaugų paketą sudaro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant nekilnojamąjį turtą, turto valdymas bei rinkos tyrimai.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 1,1% (2021 metų lapkritį buvo fiksuojamas 1,7% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,4% (2021 metų lapkritį metinis augimas siekė 22,2%). Vidutinis metinis butų kainų augimas 2021 metais (2021 metų sausį–gruodį, palyginti su 2020 metų sausiu–gruodžiu) pasiekė 14,2%.

2021 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.087 Eur (+22 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,3%, 1,2%, 0,5% ir 0,9% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.461 Eur (+19 Eur/m²), 1.393 Eur (+16 Eur/m²), 930 Eur (+5 Eur/m²) ir 915 Eur (+8 Eur/m²).

Per metus (2021 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2020 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 23,3%, Kaune – 23,0%, Klaipėdoje – 19,4%, Šiauliuose – 20,7% ir Panevėžyje – 21,2%.

„2021 metų gruodžio duomenys užtvirtino tai, ką ir stebėjome visus praėjusius metus – stabiliai spartų būsto kainų augimą visoje šalyje. Praėjusiais metais pirkėjai kaip niekad aktyviai pirko įvairų būstą, o jam įsigyti išleido rekordinę pinigų sumą. Todėl nenuostabu, kad stebėjome spartų būsto kainų augimą ir 2021 metais pasiektas 14,2% vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo išties ženklus. Pastarąjį kartą spartesnis vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo fiksuotas 2004 metais (25,7%), 2005 metais (47,8%), 2006 metais (36,9%) ir 2007 metais (26,9%). O pavyzdžiui, 2016–2020 metais butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo daug kuklesnis ir siekė 3,3–5,7%.

Didžioji dalis būsto rinką kaitinančių veiksnių – sparčiai augančios gyventojų pajamos, žemos būsto paskolų palūkanos, naujo būsto pasiūlos trūkumas, noras apsaugoti santaupas aukštos infliacijos aplinkoje, jas investuojant į nekilnojamąjį turtą – bus aktualūs ir 2022–aisiais metais. Tačiau šiais metais taip pat gali atsirasti veiksnių, kurie gali sumažinti tiek rinkos aktyvumą, tiek sulėtinti būsto kainų augimo tempą. Visų pirma, tai besiformuojanti nepalanki geopolitinė situacija. Itin įtempti ir pakitę ekonominiai Lietuvos santykiai su Baltarusija ir Kinija gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai ir lemti prastėjančius gyventojų lūkesčius dėl savo finansinės padėties ir šalies ūkio raidos perspektyvų. Antra, po itin spartaus būsto kainų šuolio 2021 metais ir pasiekto akivaizdžiai aukštesnio kainų lygio bei dėl to sumažėjusio būsto įperkamumo rodiklio jau galima tikėtis nuosaikesnio kainų augimo tempo, o tuo pačiu ir mažesnio rinkos dalyvių optimizmo nei anksčiau. Būtent būsto rinką užvaldę teigiami lūkesčiai didele dalimi prisidėjo prie spartaus būsto kainų augimo praėjusiais metais, kuomet pardavėjai, matydami stabiliai ir sparčiai augančias kainas, turtą stengėsi parduoti dar brangiau už tuo metu buvusį rinkos kainų lygį. Todėl 2022 metais jau galime tikėtis nuosaikesnių nuotaikų būsto rinkoje bei lėtesnio nekilnojamojo turto kainų augimo negu praėjusiais metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. gruodžio mėn.

 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 1,7% (2021 metų spalį buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,2% (2021 metų spalį metinis augimas sudarė 20,8%).

2021 metų lapkričio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.065 Eur (+37 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje lapkričio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,9%, 1,5%, 1,4% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.442 Eur (+28 Eur/m²), 1.377 Eur (+21 Eur/m²), 925 Eur (+13 Eur/m²) ir 907 Eur (+7 Eur/m²).

Per metus (2021 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2020 metų lapkričio mėnesiu) butų kainos didmiesčiuose augo dviženkliu tempu: Vilniuje – 23,6%, Kaune – 21,8%, Klaipėdoje – 19,0%, Šiauliuose – 20,8% ir Panevėžyje – 20,1%.

„Šiais metais šalies ir ypač didžiųjų miestų būsto rinkose pirkėjams susidarė itin nepalanki situacija, kuri lėmė ir toliau sparčiai augančias butų kainas. Visų pirma, tai išliekantis aukštas pirkėjų aktyvumas drastiškai sumažino naujų butų pasiūlą šalies didmiesčiuose, o plėtotojai, reaguodami į susidariusią situaciją, pastebimai padidino parduodamų butų kainas. Ieškantiems pigesnės alternatyvos, tenka dairytis senesnės statybos butų, kurių kainų augimo tempas šalies didmiesčiuose irgi nedaug atsilieka nuo naujos statybos butų. Sparčiai augančios ekonomikos su beveik dviženkle infliacija bei kylančių būsto kainų aplinkoje, panašu, kad pirkėjai linkę kuo skubiau įsigyti savo ar investicinėms reikmėms skirtą būstą.

O be visa to, būsto rinka dar yra skatinama itin patrauklių skolinimosi galimybių, kurios tradiciškai yra vienas iš pagrindinių būsto rinkos varomųjų veiksnių. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, naujų būsto paskolų vidutinė metinė palūkanų norma Lietuvoje 2021 metų spalio mėnesį sudarė 2,07% ir tai yra žemiausia palūkanų norma nuo 2017 metų pabaigos. Todėl nestebina ir fiksuojamos itin gausios išduodamų naujų būsto paskolų apimtys. Per 2021 metų pirmus dešimt mėnesių Lietuvoje suteikta naujų (tikrųjų) būsto paskolų už 1,6 mlrd. eurų arba 46% daugiau nei per tą patį 2020 metų laikotarpį ir 47% daugiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį.

Galima sakyti, kad visi veiksniai, kurie turi tiesioginės įtakos būsto paklausai, susidėjo į vieną vietą ir iššaukė staigų kainų augimą. Būsto paklausą be aukščiau minėtų priežasčių didina sparčiai augantys atlyginimai, vidinė ir išorinė migracija į didmiesčius, taip pat ir pozityvūs gyventojų lūkesčiai. Ir blogiausia pirkėjams yra tai, kad naujų veiksnių, galinčių artimoje ateityje apriboti būsto kainų augimą, dar nesimato“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2021 m. lapkričio mėn.

Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, šalia Liepų gatvės pradėtas statyti naujas gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalas „Liepų terasos“. Erdvioje, daugiau nei keturių hektarų teritorijoje iškils 12 A+ ir A++ energinio naudingumo klasės keturių aukštų daugiabučių namų. Visame projekte per keturis etapus iš viso suplanuota apie 340 butų. Pirmame etape pirkėjai galės rinktis 1–4 kambarių 38–65 m² ploto butus, kituose plėtros etapuose yra numatyta ir didesnių, iki 100 m² ploto, butų. Numatomos investicijos į projektą siekia 21 mln. eurų.

Pirmojo etapo statybos jau prasidėjo. 2022 metų vasaros pradžioje bus pastatyti du gyvenamieji namai – iš viso 3.200 m² bendro ploto, kuriame bus 54 butai, o 100 m² ploto patalpų pastato pirmajame aukšte skirta smulkiai komercinei veiklai. Antras etapas startuos 2022 metų pirmame ketvirtyje, trečias – 2023 metais, ketvirtas – 2025 metais.

„Naujo būsto rinka nuolat keičiasi ir renkantis būstą jau nebėra vertinami vien kvadratiniai metrai ar ekonominio naudingumo klasė. Šio projekto statytojai imasi naujų sprendimų, atitinkančių šiandieninius pirkėjų lūkesčius – visų pirma investuodami į išmanias technologijas ir komfortą didinančius būsto sprendimus“, – sako Donatas Bulvydas, „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro pardavimų vadovas.

Projekte yra visi būtini ir gyventojų saugumą užtikrinantys bei komfortą suteikiantys sprendimai: grindinis šildymas, oro rekuperatoriai, išvedžiota inžinerinė infrastruktūra oro kondicionierių įsirengimui, elektromobilių krovimo vietos, kuriomis galima naudotis tiek bendrai, tiek įsirengiant individualią elektromobilio krovimo stotelę. Pasak D. Bulvydo, dažnai Klaipėdoje daugiabučių gyventojus įsigyti elektromobilį riboja būtent tai, kad susiduriama su ribotomis galimybėmis patogiai pakrauti automobilį šalia namų.

„Į šį projektą buvo investuota visų pirma atsižvelgiant į jo vietą – projektas statomas vienoje žaliausių Klaipėdos vietų, čia patogus susisiekimas su miesto centru, galimybės dviračiais ar paspirtukais pasiekti Baltijos jūros paplūdimius ar greitai nuvykti į Palangą“, – pasakoja „Liepų terasų“ direktorius Algirdas Stankus.

„Norime, kad visi gyventojai jaustųsi patogiai ir mėgautųsi gyvenimu „Liepų terasose“. Visuose pirmo aukšto butuose iš svetainės įrengsime patekimą į dideles 9 m² ploto individualias terasas, o antrame ir trečiame aukštuose kiekvieno buto savininkas galės mėgautis saulėlydžio vaizdais erdvioje lodžijoje arba balkone“, – sako A. Stankus. Ketvirtame aukšte suprojektuoti butai turės ant stogo įrengtas nuosavas terasas ir daugiau nei 23 m² ploto žiemos sodus.

„Esame pastebėję, kad Klaipėdos gyventojai nelabai mėgsta požeminių automobilių stovėjimo aikštelių, o parkavimas atvirose vietose neapsaugo nuo oro sąlygų – vasarą automobiliai įkaista, o žiemą apsninga ar tiesiog užšąla langai. „Liepų terasose“ įdiegtas kompromisinis sprendimas – kvartale statomos stoginės automobiliams kartu su sandėliukais asmeninių daiktų laikymui“, – sako Evaldas Aukštuolis, „Domus Basis“ statybos techninės priežiūros vadovas.

Projekto vystytojo komanda ir partneriai teikia paslaugas nuo 1991 metų ir yra sukaupę gausią patirtį gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatų statyboje Lietuvoje ir užsienyje (įgyvendinti projektai Danijoje, Rusijoje, Austrijoje). Iš viso per 30 darbo metų statybų sektoriuje yra pastatę daugiau nei 220 000 m² ploto būsto ir komercinių patalpų. Projekto vystytojas – UAB „Liepų terasos“, statybos, techninis prižiūrėtojas – UAB „Domus Basis“, pagrindinis projektuotojas – UAB „Vakarų siluetas“ (projekto autorius – Mantas Daukšys), koncepcijos kūrimas, rinkodara ir pardavimas – UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas.

Projekto svetainė www.lieputerasos.lt