Ieškoti 
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 2,9% (2022 metų gegužę buvo fiksuojamas 1,7% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 21,2% (2022 metų gegužę metinis augimas siekė 20,1%).
2022 metų birželio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 3,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.308 Eur (+79 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje birželio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,8%, 2,4%, 1,2% ir 2,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.587 Eur (+28 Eur/m²), 1.495 Eur (+35 Eur/m²), 1.030 Eur (+12 Eur/m²) ir 1.012 Eur (+23 Eur/m²).
Per metus (2022 metų birželio mėnesį, palyginti su 2021 metų birželio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 23,4%, Kaune – 20,8%, Klaipėdoje – 16,0%, Šiauliuose – 17,7% ir Panevėžyje – 17,5%.
„Šių metų birželio mėnesį Lietuvoje buvo fiksuojamos pakankamai solidžios butų pardavimų apimtys. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, iš viso Lietuvoje butų buvo parduota 7% daugiau butų nei šių metų gegužės mėnesį. Šių metų birželis tapo antruoju pagal rezultatyvumą mėnesiu šiais metais ir įsigytų butų skaičiaus augimas fiksuotas visuose šalies didmiesčiuose. O palyginus šių metų birželio mėnesį su tuo pačiu mėnesiu pernai, visgi šiemet butų įsigyta 12% mažiau. Tačiau įvertinus bendrą geopolitinę ir ekonominę situaciją bei rekordines būsto įsigijimo apimtis praėjusiais metais, galima sakyti, kad bendras butų įsigijimų skaičius išlieka tikrai solidus.
Butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose pastaraisiais mėnesiais taip pat išlieka pakankamai solidus, tačiau metinis augimo tempas jau stabilizavosi ir pastaraisiais mėnesiais iš esmės nesikeičia. Nepaisant mažėjančio optimizmo dėl šalies ekonominių perspektyvų artimiausiu metu bei veiksnių, kurie gali neigiamai atsiliepti ir visai nekilnojamojo turto rinkai (pvz., mažėjančios realiosios gyventojų pajamos itin aukštos infliacijos aplinkoje, augančios palūkanų normos ar net auganti recesijos tikimybė), būsto pardavėjų lūkesčiai dar išsilaiko aukštumose.
Pakankamai aukštas bendras būsto rinkos aktyvumas šalyje dar leidžia būsto pardavėjams parduoti būstą brangiau ne tik didžiausiuose šalies miestuose, bet ir mažesniuose šalies miestuose. Pavyzdžiui, šių metų gegužės-birželio mėnesį vidutinė buto kvadratinio metro pardavimo kaina Šiauliuose ir Panevėžyje viršijo 1.000 eurų. Analizuojant naujausius įregistruotus butų pirkimo-pardavimo sandorius šiuose miestuose, už geros kokybės ir vertingiausiose miesto vietose esančius butus pirkėjai jau moka ir 1.400-1.600 Eur/kv. m, o pačių brangiausių parduotų butų kvadratinio metro kaina gali siekti ir 2.000 eurų. Patys brangiausi butai parduodami Šiaulių ar Panevėžio centrinėje miesto dalyje esančiuose naujos statybos ar rekonstruotuose pastatuose. Panašios tendencijos stebimos ir likusiuose šalies regionuose, kur geros būklės butų pardavimo kainos pasiekė rekordines aukštumas. Ypač stebimas didelis pardavimo kainų skirtumas tarp prastesnės būklės butų senos statybos daugiabučiuose ir naujai suremontuotų butų renovuotuose daugiabučiuose. Itin aukštos pastatų modernizavimo ir būsto įrengimo kainos kokybiško būsto pardavimo kainas kilstelėjo į rekordines aukštumas beveik visoje šalyje“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. birželio mėn.
Vilniaus mieste, netoli Lentvario, įpusėjo naujo gyvenamųjų namų projekto „Meduvio alėjos“ statybos darbai. Vieno aukšto, 80m2, A++ energetinės klasės mūriniai namai suprojektuoti 2-4 asmenų šeimai, vertinančiai patogumą ir ekonomiškumą. Numatoma, kad „Meduvio alėjos“ statybų darbai bus baigti 2022 metų 4 ketvirtį.
Kvartalas nuo Vilniaus miesto centro ir Trakų miesto nutolęs vos 15 min. atstumu ir suprojektuotas laikantis vientisos architektūrinės koncepcijos, bei minimalistinio pačių namų dizaino. Statant namus daug dėmesio skiriama jų kokybei, šiluminio sandarumo ir efektyvių vėdinimo sprendimų užtikrinimui, leidžiančių maksimaliai sumažinti sunaudojamos energijos kiekius.
„Nors projektas nedidelis, „Meduvio alėjoje“ telkiama atsakinga, vieninga bei jaunatviška bendruomenė, vertinanti ne tik patogų susisiekimą su miesto centru, bet ir gamtos ramybę bei privatų gyvenimą. Gyvenvietė puikiai tiks šeimoms ar žmonėms, nesižavintiems miesto triukšmu.“ – pastebi Jolanta Iselionienė, „Ober-Haus“ projektų pardavimų koordinatorė.
Projekte įgyvendinami į gyvenimo komfortą orientuoti ir pirkėjų itin vertinami sprendimai: itin apgalvotas vidaus išplanavimas, dideli, grindis siekiantys langai, šildomos grindys ir kt. Skirtingai nuo daugelio kitų, šiame projekte bus pilnai išplėtota bendra kvartalo teritorija: pilnai aptverta, įrengti šaligatviai, lietaus nuotekų sistema, įrengiamas gatvės apšvietimas. Statybų metu naudojamos patikimos medžiagos garantuos projekto ilgaamžiškumą ir tvarumą, suteikiantį pastatui ilgalaikę vertę, o jame gyvenantiems žmonėms – komfortą.
„Mažaaukštės statybos namų kainos pietinėje Vilniaus dalyje yra gerokai mažesnės, tačiau čia yra gerai išplėtota asmeninio ir viešojo transporto infrastruktūra, šalia yra prekybos centrai, vaikų darželiai ir kiti svarbiausi socialinės traukos taškai. Būtent lemia sparčią individualių namų plėtrą šioje miesto vietoje, kurią, neabejotinai, stebėsime ir ateityje.“, – teigia J. Iselionienė.
Projekto plėtotojas – „Swedhaus“, rinkodara ir pardavimas – UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas.
Plačiau apie projektą: www.meduvioaleja.lt
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 1,7% (2022 metų balandį buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 20,1% (2022 metų balandį metinis augimas siekė 21,4%).
2022 metų gegužės mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.229 Eur (+34 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gegužės mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,9%, 1,0%, 3,8% ir 3,6% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.559 Eur (+29 Eur/m²), 1.460 Eur (+14 Eur/m²), 1.018 Eur (+37 Eur/m²) ir 989 Eur (+35 Eur/m²).
Per metus (2022 metų gegužės mėnesį, palyginti su 2021 metų gegužės mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 21,7%, Kaune – 21,3%, Klaipėdoje – 15,0%, Šiauliuose – 18,6% ir Panevėžyje – 16,2%.
Nepaisant neapibrėžtumų pasaulio geopolitinėje ir šalies ekonominėje situacijoje, butų kainų augimas Lietuvos didmiesčiuose šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais vyko vis dar aukštu tempu (atitinkamai 1,6% ir 1,7% dydžio mėnesinis augimas). Pažymėtina, kad toks gan spartus kainų augimas vyko akivaizdaus butų pirkimo pardavimo sandorių mažėjimo fone. Tarkime, sostinėje Vilniuje 2022 m. gegužės mėnesį butų buvo parduoda 12% mažiau nei balandį ir net 39% proc. mažiau nei praeitų metų gegužę. Kaune ir Klaipėdoje sandorių pokyčiai lyginant su praėjusiu mėnesiu yra santūresni. Klaipėdoje sandorių skaičius per mėnesį sumažėjo 2%, o Kaune 1% net išaugo. Tačiau šių miestų gegužės sandorių statistika palyginant su praeitų metų geguže irgi akivaizdžiai sumažėjusi. Kaune fiksuojamas 27% sumažėjimas, o Klaipėdoje – 21% sandorių skaičiaus kritimas. Tiesa, reikia nepamiršti, kad būtent praeitų metų gegužę buvo fiksuojami rekordiniai sandorių kiekiai, todėl šiemetinis sumažėjimas atrodo gan įspūdingai lyginant tik su praeitais metais, tačiau neiškrenta iš ankstesnių metų konteksto.
Taigi, būsto rinka šiuo metu yra įžengusi į tam tikros turbulencijos zoną, kai netgi mažėjant sandorių kiekiui, vis tiek vyksta pastebimas kainų augimas. Šio reiškinio paaiškinimas yra tas, kad nors paklausa būstui yra sumažėjusi, tačiau būsto pasiūlos sumažėjimas yra dar ryškesnis. Dėl išaugusių statybos medžiagų kainų, darbo jėgos trūkumo, trūkinėjančių tiekimo grandinių, nemažai plėtotojų panašiai kaip pandeminiais 2020-ais metais stabdo naujų projektų įgyvendinimą, kai tuo tarpu jau pastatytuose arba baigiamuose statyti daugiabučių namų projektuose butų pasirinkimas istoriškai yra itin mažas. Kai kurie plėtotojai pristabdo ir pačius pardavimus, todėl paklausos ir pasiūlos disbalansas butų rinkoje išlieka ir netgi gali augti. Pavyzdžiui, jei į būsto rinką žengtų stambusis kapitalas, siekiantis įsigyti didesniu kiekius butų nuomai.
Todėl panašu, kad artimiausiais mėnesiais situacija rinkoje nesikeis net augsiančių paskolų palūkanų, planuojamo visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio ir geopolitinių grėsmių fone. Tačiau reikia pažymėti, kad kadangi esamas kainų didėjimas yra nulemtas ne dėl sveikai augančios paklausos, bet dėl itin skurdžios būsto pasiūlos, toks kainų augimas jau yra mažiau tvarus ir gali būti tam tikru stabdžiu naujam būsto paklausos augimui tolesnėje ateityje.
Atsigavusios po koronaviruso pandemijos šoko, 2021 metais Baltijos šalių ekonomikos žengė spartaus augimo keliu. Jeigu praėjusiais metais Latvijos ir Lietuvos ekonomikos augo po 4,8%, tai Estijos ekonomikos augimas siekė net 8,3%. Gerėjantys gyventojų lūkesčiai, augantis vartojimas bei išliekančios patrauklios finansavimo sąlygos, daugeliui sektorių suteikė daugiau optimizmo ir tuo pačiu papildomo stimulo nekilnojamojo turto rinkos augimui tiek Baltijos šalių sostinėse, tiek ir likusiuose šių šalių regionuose.
Situaciją nekilnojamojo turto rinkoje 2021 metais itin gerai iliustruoja pinigų sumos, kurios buvo išleistos būstui įsigyti. Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje bendras pinigų srautas per metus atitinkamai išaugo net 41%, 38% ir 35% ir tuo pačiu Lietuvoje bei Estijoje būstui įsigyti išleistų pinigų suma pasiekė visų laikų aukštumas. „Žinoma, prie šio augimo prisidėjo ne tik aukštas būsto rinkos aktyvumas, bet ir sparčiai augančios būsto kainos. Lietuvos sostinėje 2021 metais buvo užfiksuotas daugiau nei 23% butų pardavimo kainų augimas, kuris yra didžiausias nuo pat 2007 metų. Taline taip pat užfiksuotas itin solidus 15% butų kainų augimas, kuris leido šiam miestui išlaikyti lyderio poziciją, jei lyginti vidutines butų pardavimo kainas. Rygoje praėjusiais metais būsto rinkoje optimizmo buvo šiek tiek mažiau nei Vilniuje ar Taline, tačiau ir šiame mieste visuose segmentuose buvo fiksuojamas spartus kainų augimas ir per praėjusius metus jos vidutiniškai ūgtelėjo 11%. Ryga ir toliau išlieka statistiškai pigiausia Baltijos šalių sostine, o atsižvelgiant į tai, kad 2021 metais Vilniuje ir Taline butų pardavimo kainų augimas buvo didesnis, tai atotrūkis tarp šių miestų dar labiau išaugo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims..
Tačiau būtent Latvijos sostinė turi didžiausią būsto rinkos plėtros potencialą, kurį gali padėti realizuoti jau faktiškai vykstančios investicijos į biurų segmentą. Ir nors šiame mieste 2021 metais šiuolaikiškų naujų biurų buvo pasiūlyta tik viename projekte („The Icon“ – rekonstruotas senos statybos administracinis pastatas centrinėje miesto dalyje), tačiau šiuo metu vykstančios naujų biurų projektų statybos suteikia gerokai daugiau optimizmo. Planuojama, kad 2022-2023 metais šiame mieste turėtų būti įgyvendintas reikšmingas naujų biurų projektų skaičius, kuriuose rinkai bus pasiūlytas virš 130,000 kv. m biurų ploto. „Toks pasiūlos šuolis atvers realias galimybes tiek vietinių, tiek užsienietiškų įmonių plėtrai šiame mieste. O naujos ir gerai apmokamos darbo vietos turėtų suteikti papildomo stimulo ir būsto segmentui. Kad Rygos nekilnojamojo turto rinkos potencialas yra neišnaudotas ir domina investuotojus, rodo į šio didžiausio Baltijos šalių miesto rinką žengiantis lietuvių valdomas kapitalas. Būtent biurų ir būsto rinkos sinergiją eilę metų stebime Vilniuje ir Taline, kuriuose biurų segmento plėtros apimtys daugiau nei įspūdingos ir pritraukia vis daugiau užsienio kapitalo įmonių ir tuo pačiu prisideda prie šių miestų gyventojų skaičiaus augimo. Vien per 2022 metus Talino ir Vilniaus rinkos pasipildys po 80,000-90,000 kv. m naujo biurų ploto“, – sako R. Reginis
2021 metais industrinių patalpų sektorius Baltijos šalyse turėjo visas sąlygas sparčiam augimui. Galėjome stebėti kaip buvo įgyvendinami įvairūs gamybinės paskirties projektai, logistikos centrai, „stock-office“ tipo projektai, ne tik Baltijos šalių sostinių regionuose, bet ir kituose didesniuose miestuose bei jų apylinkėse (Kaune, Klaipėdoje, Liepojoje ir kt.). „Augantis vartojimas ir besiplečianti elektroninė prekyba suteikė stimulo ne tik didesnių logistikos projektų statyboms, bet ir smulkesnių multifunkcinės paskirties projektų, orientuotų arčiau galutinio produkcijos vartotojo, plėtrai. Sandėliavimo patalpų paklausą gerai iliustruoja ir itin žemas laisvų patalpų lygis, kuris Baltijos šalių sostinėse 2021 metų pabaigoje sudarė nuo 1,5% iki 4,0%. Tačiau spartesnei sandėliavimo paskirties objektų plėtrai koją kiša vangus nuomos kainų augimas, kuris pastaruoju metu sparčiai atsilieka nuo statybos kaštų augimo“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.
Kad 2021 metai buvo itin aktyvūs Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, rodo ir bendros investicijų apimtys į tokio turto įsigijimą. Pavyzdžiui, per 2021 metus Lietuvoje buvo įsigyta modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos) už 413 mln. eurų. Už 2021 metais įsigytą turtą sumokėta beveik 19% daugiau nei 2020 metais ir tai yra antras rezultatyviausias metinis rezultatas per visą šalies istoriją. O jeigu vertinti ne pagal bendrą investicijų sumą, o pagal įsigytų objektų ir skirtingų investuotojų skaičių, tai 2021 metai šiuolaikiško ir pajamas generuojančio komercinio nekilnojamojo turto rinkoje istoriškai buvo patys aktyviausi. 2021 metais investicijų apimtimis išsiskyrė Latvija, kurios sostinėje buvo sudaryti iš ties įspūdingi sandoriai: „ALFA“ prekybos centro, „Jauna Teika“ biurų komplekso ar „Dreilini“ logistikos komplekso įsigijimas. 2021 metais investuotojus domino įvairiausio komercinio nekilnojamojo turto įsigijimas Baltijos šalyse: nuo mažesnių iki stambių objektų ne tik sostinėse, bet ir kituose šalių regionuose.
Šių metų pradžioje 2022 metams gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos atrodė pakankamai geros. Nors 2020 metais smogusi pandemija tikrai sukėlė nemažai iššūkių beveik visiems nekilnojamojo turto sektoriams, tačiau 2021 metais rinkos dalyvių nuotaikos iš esmės buvo optimistinės.
„Net tie sektoriai, kurie labiausiai nukentėjo nuo pandemijos (dalis prekybinių patalpų, pramogų erdvių ar į užsienio turistus orientuoti viešbučiai šalies didmiesčiuose), 2021 metais jau galėjo jaustis šiek tiek tvirčiau ir planuoti spartesnį atsigavimą 2022 metais. Tuo tarpu likę nekilnojamojo turto sektoriai 2021 metais išgyveno net per daug gerus laikus, kuomet būsto, komercinės paskirties nekilnojamojo turto ar žemės sklypų paklausai staiga šokus aukštyn, susidarė pasiūlos trūkumas ir pardavimo kainos šoktelėjo į visų laikų aukštumas
O kaip atrodo išbalansuota ir ne itin tvariai auganti rinka, praėjusiais metais parodė visa Lietuvos būsto nekilnojamojo turto rinka: nuo šalies didmiesčių iki kurortinių regionų. Bet kokiu atveju, beveik visi fundamentalūs nekilnojamojo rinką skatinantys veiksniai žadėjo veikti ir 2022 metais bei leido tikėtis dar geresnių rezultatų“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.
Tačiau 2022 metų vasario mėnesį Rusijai užpuolus Ukrainą, prasidėjo karas, kuris, galima sakyti, sukėlė globalią geopolitinę ir ekonominę krizę. Tebevykstantis karas kelia didelę grėsmę pasaulio ekonomikos raidai ir Baltijos šalys yra tiesiogiai veikiamos šių įvykių. Jeigu 2021 metais didžiausiu iššūkiu nekilnojamojo turto rinkoms buvo įtempta situacija statybų sektoriuje, tai šiais metais grėsmių yra daug daugiau nei kada anksčiau. Itin aukštos energetinių išteklių kainos, sparčiai augančios maisto ir paslaugų kainos lėmė rekordinį infliacijos augimo lygį Baltijos šalyse. Reaguodami į itin aukštą infliaciją įvairių šalių centriniai bankai pastaruoju metu sparčiau didina bazines palūkanų normas ir panašių žingsnių tikimąsi iš Europos centrinio banko jau šių metų antrąjį pusmetį. Nors rinkos dalyviai itin staigaus bazinių palūkanų normų kėlimo iš ECB nesitiki, tačiau jau susitaiko su neišvengiamai augsiančiomis palūkanomis (2022 metų balandžio mėnesį 12 mėnesių EURIBOR tapo pirmą kartą teigiamas nuo 2016 metų).
Apskritai, karo neapibrėžtumo sukeltoje aplinkoje tokie pokyčiai ne itin optimistiškai nuteikia tiek gyventojus, tiek ir verslo atstovus. Potencialūs būsto pirkėjai plataus vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti turi skirti vis didesnę dalį savo pajamų, o paskoloms aptarnauti taip pat bus išleidžiama vis daugiau. Plėtotojai taip pat susiduria su panašiais iššūkiais, kuomet naujų gyvenamųjų ir komercinių projektų įgyvendinimas pastebimai brangsta, o gyventojų ir verslo galimybės mokėti daugiau už parduodamą būstą ar nuomojamas komercines patalpas bent jau artimiausiu metu neturi potencialo augti. Todėl dalies naujų projektų įgyvendinimas gali būti laikinai atidėtas ir rinkoje matysime bendrą statybų sektoriaus aktyvumo mažėjimą. „Ypatingai tai turėtų būti matoma būsto sektoriuje 2023-2024 metais, kadangi 2022 metais dar yra baigiamas statyti gausus 2020-2021 metais pradėtų plėtoti projektų skaičius, o nauji projektai šiuo metu startuoja pakankamai vangiai. Taip pat vargu ar 2022 metais galima tikėtis didesnio aktyvumo ir iš užsienio investuotojų, kurie Baltijos šalyse investuoja reikšmingas sumas į komercinės paskirties nekilnojamojo turto įsigijimą. Agresyvios Baltijos šalių rytų kaimynės tikrai neprideda pasitikėjimo Vakarų šalių investuotojams. Todėl reikia nusiteikti, kad artimiausiu metu Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkose neapibrėžtumas tęsis, o pozityvumo bus mažiau nei anksčiau“, – komentuoja R. Reginis.
Visa apžvalga (PDF): Metinė Baltijos šalių NT rinkos apžvalga 2022(anglų kalba)
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ pristato metinę Baltijos šalių sostinių – Vilniaus, Rygos ir Talino – nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą 2022, apimančią kiekvieno iš miestų biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Apžvalgoje taip pat pateikiama audito, apskaitos ir konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ parengta mokestinė dalis bei advokatų kontoros „Sorainen“ teisinės informacijos skiltis.
Visa apžvalga (PDF): Metinė Baltijos šalių NT rinkos apžvalga 2022 (anglų kalba)
Eišiškių plento ir Geologų gatvės sankirtoje pradėtas statyti naujas internetinės ir didmeninės prekybos miestelis „eMarketCity“. Logistiškai patogioje vietoje, netoli tarptautinio Vilniaus oro uosto esančioje 3,9 ha teritorijoje numatomi 7 pastatai, kurių bendras plotas sudarys virš 20.000 m². Prekybos miestelyje dominuos sandėliavimui skirti pastatai, tačiau suplanuotos ir administracinės bei prekybinės patalpos.
„Miestelis orientuotas į vidutines ir smulkias įmones, užsiimančias internetine ir didmenine prekyba. Vyraujantys nuomojamų patalpų plotai yra nuo 300 iki 500 m², jie laisvai planuojami ir pilnai įrengiami pagal nuomininkų poreikius. Korpusai lengvai gali būti jungiami tarpusavyje ir sudaryti didesnius plotus. Ypatingą dėmesį skiriame krovininio ir lengvojo transporto privažiavimui, patogiam išsikrovimui bei pasikrovimui, patalpų funkcionaliam planavimui ir statybos medžiagų bei darbų kokybei. Projektuojami pastatai bus A ir A+ energetinės klasės, ant stogo sumontuotos saulės baterijų konsolės, elektrinių automobilių įkrovimo stotelės, energiją taupantys šviesos, šilumos bei kiti pažangūs energiniai ir tvarumo sprendimai“, – sako Remigijus Valickas, „Ober-Haus“ Komercinio NT projektų vadovas.
„eMarketCity“ planuojamas vystyti trimis etapais. Pirmuoju etapu, kurio statybos jau prasidėjo, bus išvystyta 6400 m² sandėliavimo, biuro ir prekybinio ploto patalpos, o nuomininkams patalpos bus perduotos 2023 metų pirmąjį ketvirtį.
„Vilniaus rinkoje tokio formato projektų, kurie apjungtų sandėliavimo, biuro ir prekybos patalpas, nuomos pasiūla vis dar itin maža, o paklausa didelė, todėl tik prasidėjus statyboms „eMarketCity“ susilaukė didelio nuomininkų susidomėjimo. Su dalimi klientų jau derinamos pirmosios nuomos sutartys“, – sako R. Valickas.
Sužinoti apie projekto eigą bei rezervuoti patalpas galite: http://www.emarketcity.lt/
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 1,6% (2022 metų kovą buvo fiksuojamas 0,8% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 21,4% (2022 metų kovą metinis augimas siekė 21,1%).
2022 metų balandžio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.195 Eur (+37 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje balandžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,6%, 1,2%, 1,3% ir 1,8% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.530 Eur (+24 Eur/m²), 1.446 Eur (+17 Eur/m²), 981 Eur (+12 Eur/m²) ir 954 Eur (+16 Eur/m²).
Per metus (2022 metų balandžio mėnesį, palyginti su 2021 metų balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 22,6%, Kaune – 23,0%, Klaipėdoje – 17,7%, Šiauliuose – 17,2% ir Panevėžyje – 15,4%.
„Lyginant su ankstesnių metų rodikliais, šalies būsto rinkos aktyvumas per pastaruosius kelis mėnesius sumažėjo, tačiau įvertinus itin įtemptą geopolitinę situaciją ir iššūkius šalies ekonomikai, bendras aktyvumo lygis vis tiek išlieka pakankamai aukštas. Šių metų balandžio mėnesio rezultatai rodo, kad didžioji dalis potencialių būsto pirkėjų pakankamai ramiai reaguoja į globalius įvykius ir neatsisako būsto įsigijimo. O toks gana aukštas būsto rinkos aktyvumas palaiko tolimesnį kainų augimą šalies didmiesčiuose.
VĮ Registrų centro duomenimis, bendras parduotų butų skaičius Lietuvoje šių metų balandžio mėnesį buvo 21% mažesnis nei 2021 metų tą patį mėnesį. Vertinant pastarųjų dviejų mėnesių butų segmento aktyvumo rezultatus šalyje, matyti, kad jis sugrįžo į 2019 metų lygį. Tuo tarpu butų pardavimo kainų augimas yra fiksuojamas visuose didmiesčių butų segmentuose, tačiau labiau išsiskiria naujos statybos butų kainų augimas. Pavyzdžiui, šių metų balandį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje naujos statybos butai brango 2-3 kartus sparčiau nei senesnės statybos butai. Naujos statybos butų pirminėje rinkoje kainų augimas matomas tiek pagal įregistruotus sandorius, tiek stebint plėtotojų lūkesčius. Neretai jau pastatytuose ar dar plėtojamuose projektuose likusių neparduotų butų kainas plėtotojai per mėnesį didina ir po 5-10%. O dar tik planuojamuose statyti projektuose prašomos parduodamų butų kainos yra mažiausiai trečdaliu didesnės nei prieš metus.
Rimti iššūkiai statybų sektoriuje verčia plėtotojus kardinaliai peržiūrėti būsto pardavimų kainodarą dar tik planuojamuose plėtoti projektuose, siekiant juos išlaikyti rentabiliais. Tačiau šių projektų įgyvendinimo sėkmė priklausys ne tik nuo plėtotojų lūkesčių, bet ir nuo pirkėjų galimybių. Panašu, kad ateinantį pusmetį pamatysime, ar didžioji dalis pirkėjų bus pasirengę mokėti daug didesnę kainą už naują būstą nei anksčiau. Tikėtina, kad dabartiniai ir būsimi šalies ekonomikos iššūkiai gali sumažinti dalies potencialių pirkėjų galimybes bei skatins svarstyti senesnės statybos ar mažiau patraukliose vietose esančio naujo būsto įsigijimo galimybes“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. balandžio mėn.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,8% (2022 metų vasarį buvo fiksuojamas 0,8% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 21,1% (2022 metų vasarį metinis augimas siekė 22,6%).
2022 metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.158 Eur (+16 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,7%, 1,1% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.506 Eur (+11 Eur/m²), 1.429 Eur (+15 Eur/m²) ir 938 Eur (+7 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 969 Eur.
Per metus (2022 metų kovo mėnesį, palyginti su 2021 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 22,2%, Kaune – 23,1%, Klaipėdoje – 18,0%, Šiauliuose – 16,6% ir Panevėžyje – 15,3%.
„Šių metų kovo mėnesio rezultatai rodo, kad Lietuvos nekilnojamojo turto rinka šiek tiek aprimo. VĮ Registrų centro duomenimis, bendras parduotų butų skaičius Lietuvoje šių metų kovo mėnesį buvo 6% mažesnis nei 2021 metų tą patį mėnesį. Tuo tarpu senesniuose nei dviejų metų pastatuose įregistruotų butų įsigijimo sandorių skaičius šių metų kovo mėnesį yra 10% mažesnis nei prieš metus. Tai rodo, kad karas Ukrainoje turėjo įtakos didžiausio būsto segmento aktyvumui, kadangi dalis potencialių pirkėjų nusprendė nepirkti būsto bei galbūt palaukti ramesnio laikotarpio. Žvelgiant į istorinius duomenis, tai bendras butų aktyvumas šalyje šių metų kovą išliko labai aukštame lygyje ir nusileido tik rekordiniams 2021 metų rodikliams. Tikėtina, kad karui tebesitęsiant, būsto pirkėjai išliks atsargūs ir sprendimą dėl būsto įsigijimo priims lėčiau nei buvo įprasta anksčiau. O artimiausių ateinančių mėnesių rezultatai jau tiksliau parodys į kurią pusę keičiasi pirkėjų nuotaikos.
Pastaraisiais mėnesiais sulėtėjęs butų kainų augimo tempas šalies didmiesčiuose taip pat rodo, kad rinkoje jau vyrauja ramesnės nuotaikos nei, pavyzdžiui, 2021 metais. Nepaisant dėl karo prastėjančių ūkio raidos perspektyvų, būsto pardavėjai išliko ramūs ir iš esmės nekoregavo parduodamo būsto kainų. Tačiau pastebime, kad šiuo metu būsto pirkėjams derėtis yra lengviau. Jeigu praėjusiais metais pardavėjai būstą bandydavo pardavinėti net aukštesnėmis kainomis nei tuo metu buvo įprasta rinkoje ir dažnu atveju į derybas nesileisdavo, tai šiuo metu tokius būsto pardavėjus įtikinti sumažinti savo itin optimistinius lūkesčius yra daug lengviau“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. kovo mėn.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8% (2022 metų sausį buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,5% (2022 metų sausį metinis augimas siekė 22,6%).
2022 metų vasario mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,9% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.142 Eur (+20 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vasario mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,8%, 0,4%, 0,9% ir 0,4% butų kainų augimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.495 Eur (+11 Eur/m²), 1.414 Eur (+6 Eur/m²), 965 Eur (+9 Eur/m²) ir 931 Eur (+4 Eur/m²).
Per metus (2022 metų vasario mėnesį, palyginti su 2021 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 23,9%, Kaune – 23,7%, Klaipėdoje – 18,6%, Šiauliuose – 19,3% ir Panevėžyje – 17,2%.
„Šių metų vasarį ir toliau fiksavome augančias butų pardavimo kainas šalies didmiesčiuose, tačiau vasario 24 dieną prasidėję Rusijos karo veiksmai Ukrainoje kelia itin daug klausimų dėl tolimesnės pasaulio ir mūsų šalies ekonomikos raidos bei atskirų ūkio sektorių perspektyvų. Ne išimtis ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinka. Akivaizdu, kad naujausi turimi duomenys dar negali parodyti besikeičiančios geopolitinės situacijos įtakos nekilnojamojo turto rinkai.
VĮ Registrų centro duomenimis, bendras parduotų butų skaičius Lietuvoje šių metų vasario mėnesį buvo 6% didesnis nei 2021 metų tą patį mėnesį. Ypač svarbu išskirti sudarytus butų sandorius pagal jų statybos metus, kadangi tai išsamiau apibūdina bendrą rinkos situaciją. Pavyzdžiui, šių metų vasario mėnesį Vilniuje buvo įregistruota santykinai daug naujesnės statybos butų sandorių (ne senesniuose kaip 2 metų pastatuose) – trečdaliu daugiau nei jų buvo registruojama vidutiniškai per mėnesį 2021 metais. Tuo tarpu senesniuose pastatuose įregistruotų butų įsigijimo sandorių skaičius šių metų vasario mėnesį yra 6% mažesnis nei prieš metus. Taigi, bendri šalies sostinės butų rinkos aktyvumo duomenys buvo aukšti ir dėl naujos statybos butų pirkimo pardavimo sutarčių įregistravimo, dėl kurių įsigijimo jau buvo susitarta daug anksčiau (2020-2021 metais).
Kadangi kituose šalies didmiesčiuose naujos statybos butų dalis yra daug mažesnė nei Vilniuje, bendras rinkos aktyvumo rodiklis nėra toks priklausomas nuo naujuose projektuose sudarytų butų sandorių skaičiaus. Pavyzdžiui, Šiauliuose ir Panevėžyje šių metų vasario mėnesį, palyginti su 2021 metų vasario mėnesiu, atitinkamai užfiksuotas 32% ir 16% sandorių skaičiaus sumažėjimas.
Šių metų vasario pabaigoje ir kovo pradžioje galėjome stebėti įvairias pirkėjų reakcijas į sparčiai besikeičiančią geopolitinę ir ekonominę situaciją, kurių metu dalis pirkėjų atidėjo arba atšaukė sprendimą dėl būsto įsigijimo. Šiuo metu dar sudėtinga įvertinti kaip keičiasi būsto pirkėjų nuotaikos dėl įvykių Ukrainoje. Aiškesnį rinkos vaizdą turėsime matydami kovo mėnesio būsto rinkos aktyvumo duomenis. Todėl šiuo metu būsto kainų raidos prognozės yra sunkiai įmanomos, kadangi joms dar nėra tvirtesnio pagrindo tiek dėl dar nepakankamos statistikos, tiek ir dėl pačios geopolitinės situacijos neprognozuojamumo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Naujausius būsto rinkos aktyvumo duomenys ir NT kainų lentelę rasite čia.
With the start of the war in Ukraine, we want to help the war refugees arriving in Lithuania, so we share relevant information that will help to know the most important things upon the arrival.
Relevant information
Embassy of Ukraine in Lithuania
Website: https://ua.mfa.lt
Address: Teatro g.4, Vilnius
Email address: emb_lt@mfa.gov.ua
Tel. No.: +370 5 212 1536
Vilnius City Municipality
Website: www.vilnius.lt
Address: Konstitucijos pr. 3, Vilnius
Email address: pagalbaukrainai@vilnius.lt
Tel. No.: 1664
Migration Department
Website: www.migracija.lrv.lt
https://migracija.lrv.lt/lt/naudinga-informacija/ukraina-ukrayina-ukraina-ukraine
Migration Department hotline: +370 5 271 7112 (7.30-21 every day)
General information on life in Lithuania: https://www.renkuosilietuva.lt/
Information on child rights: https://vaikoteises.lt/
Relevant information of the Government of the Republic of Lithuania: ltua.lt
Accommodation
Strong Together (accommodation services for the citizens of Ukraine and their family members)
Website: https://stipruskartu.lt/
24-hour hotline for accommodation issues: 1827 or +370 677 22222
Email: mes@stipruskartu.lt
Medical care institutions
https://www.manodaktaras.lt/klinika/
Humanitarian aid
Lithuanian Red Cross (humanitarian aid, information for family reunion)
Website: https://redcross.lt
Email: info@redcross.lt
Tel. No.: +370 5 212 7332
Caritas of Vilnius Archdiocese (humanitarian aid)
Website: www.caritas.lt
Address: Odminų g. 12, Vilnius
Email: kulturunamai@vilnius.caritas.lt
Tel. No.: +370 673 24 225
Save the Children (assistance for children and pregnant women)
Address: Vytenio g. 39, Vilnius
Email: informacija@savethechildren.org
Website: https://gelbekitvaikus.lt/
Tel. No.: +370 5 261 0815
Maltese Aid Service (humanitarian aid)
Website: https://maltieciai.lt
Address: Gedimino per. 56 B, Vilnius
Tel. No.: +370 5 249 73
Food Bank (Assistance with food)
Website: https://www.maistobankas.lt/
Address: Vytenio g. 54, Vilnius
Email: info@maistobankas.lt
Tel. No.: +370 686 44244
Work in Lithuania – Employment Service
Studies and learning in Lithuania
Transport
https://www.autobusubilietai.lt/
https://www.vilniausviesasistransportas.lt/
https://www.traukiniobilietas.lt/portal/
Translation services:
С началом войны в Украине мы хотим помочь военным беженцам, прибывающим в Литву, поэтому делимся актуальной информацией, которая поможет им по прибытии.
Актуальная информация
Посольство Украины в Литве
Сайт: https://ua.mfa.lt
Адрес: Вильнюс, ул. Театро, 4
Эл. почта: emb_lt@mfa.gov.ua
Тел.: +370 5 212 1536
Вильнюсское городское самоуправление
Сайт: www.vilnius.lt
Адрес: Вильнюс, пр. Конституцийос, 3
Эл. почта: pagalbaukrainai@vilnius.lt
Тел.: 1664
Департамент миграции
Сайт: www.migracija.lrv.lt
https://migracija.lrv.lt/lt/naudinga-informacija/ukraina-ukrayina-ukraina-ukraine
«Горячая линия» Департамента миграции:: +370 5 271 7112 (7.30-21 час. ежедневно)
Общая информация о проживании в Литве: https://www.renkuosilietuva.lt/
Информация о правах ребенка: https://vaikoteises.lt/
Актуальная информация Правительства Литовской Республики: ltua.lt
Размещение
Stiprūs kartu («Сильные вместе») (Оказываются услуги по размещению гражданам Украины и членам их семей)
Сайт: https://stipruskartu.lt/
«Горячая линия» по расселению, действующая круглосуточно: 1827 или +370 677 22222
Эл. почта: mes@stipruskartu.lt
Медицинские учреждения
https://www.manodaktaras.lt/klinika/
Гуманитарная помощь
Литовский Красный Крест (гуманитарная помощь, информация, восстановление семейных связей)
Сайт: https://redcross.lt
Эл. почта: info@redcross.lt
Тел.: +370 5 212 7332
Каритас Вильнюсской Архиепископии (Гуманитарная помощь)
Сайт: www.caritas.lt
Адрес: Вильнюс, ул. Одминю, 12
Эл. почта: kulturunamai@vilnius.caritas.lt
Тел.: +370 673 24 225
Спасем детей (Помощь детям и беременным женщинам)
Адрес: Вильнюс, ул. Витянио, 39
Эл. почта: informacija@savethechildren.org
Сайт: https://gelbekitvaikus.lt/
Тел.: +370 5 261 0815
Служба поддержки Мальтийского ордена (гуманитарная помощь)
Сайт: https://maltieciai.lt
Адрес: Вильнюс, пр. Гедимино, 56 Б,
Тел.: +370 5 249 73
Продовольственный банк (помощь продуктами)
Сайт: https://www.maistobankas.lt/
Адрес: Вильнюс, ул. Витянио, 54
Эл. почта: info@maistobankas.lt
Тел.: +370 686 44244
Работа в Литве – Служба занятости
Учеба в Литве
Транспорт
https://www.autobusubilietai.lt/
https://www.vilniausviesasistransportas.lt/
https://www.traukiniobilietas.lt/portal/
Услуги по переводу
http://magistrai.lt/
