Būsto rinkoje matomi pirmieji stabilizacijos ženklai
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų vasarį metinis augimas siekė 12,5%).
2026 metų kovo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,5%, 0,3%, 1,0% ir 1,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.995 (+9 Eur/m²), 2.137 (+11 Eur/m²), 1.944 Eur (+6 Eur/m²), 1.317 Eur (+13 Eur/m²) ir 1.290 Eur (+22 Eur/m²).
Per metus (2026 metų kovo mėnesį, palyginti su 2025 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,7%, Kaune – 15,8%, Klaipėdoje – 11,0%, Šiauliuose – 12,3% ir Panevėžyje – 12,2%.
„Šių metų vasario ir kovo mėnesio būsto rinkos aktyvumo duomenys rodo, kad po pusantrų metų trukusio augimo rinka pasiekė piką ir ima ryškėti pirmieji aktyvumo lėtėjimo požymiai. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasarį Lietuvoje įsigyta 6,2% mažiau butų, o kovą – 7,5% mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Nors būsto rinka ir toliau išlieka aktyvi, tampa vis sudėtingiau pranokti 2025 metų rezultatus. Praėjusiais metais būsto rinkos aktyvumas augo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė istoriškai vieną aukščiausių lygių.
Tuo metu butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose ir toliau nuosekliai auga, tačiau panašu, kad kainų augimo tempas pasiekė viršūnę – 2026 metų kovą metinis kainų pokytis išliko toks pats kaip vasarį ir sudarė 12,5%. Augant būsto kainoms ir lėtėjant darbo užmokesčio augimo tempui, gyventojų galimybės įsigyti norimą būstą pastaruoju metu iš esmės negerėja. Todėl pirkėjai vis dažniau dairosi paprastesnio, tačiau pigesnio būsto. O pastarieji įvykiai Artimuosiuose Rytuose sukėlė tiek infliacijos lygio, tiek tarpbankinių palūkanų normų augimą, o tai taip pat mažina pirkėjų perkamąją galią bei lemia prastesnes jų nuotaikas. Pavyzdžiui, šių metų kovą vartotojų pasitikėjimo rodiklis smuktelėjo 4 procentiniais punktais, gyventojams prasčiau vertinant šalies ekonomikos perspektyvas.
Tačiau nepaisant įvairių iššūkių, tikėtina, kad šalies būsto rinka artimiausiu laikotarpiu išliks aktyvi, ypač įvertinus jau iš antrosios pensijų pakopos pasitraukusiųjų skaičių ir į jų sąskaitas sugrįžusias lėšas, kurių dalis galėtų būti nukreipta į nekilnojamojo turto rinką“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2026 m. kovo mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Būsto rinka išlieka aktyvi, bet didesnių pokyčių nefiksuojama
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,9%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,1% (2026 metų kovą metinis augimas siekė 12,5%). 2026 metų balandžio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,1%, 0,3%, 2,7% ir 0,9% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.019 (+24 Eur/m²), 2.161 (+24 Eur/m²), 1.950 Eur (+6 Eur/m²), 1.352 Eur (+35 Eur/m²) ir 1.302 Eur (+12 Eur/m²). Per metus (2026 metų balandžio mėnesį, palyginti su 2025 metų balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,1%, Kaune – 15,8%, Klaipėdoje – 10,6%, Šiauliuose – 13,3% ir Panevėžyje – 11,5%. „Šių metų balandžio mėnesio rodikliai rodo, kad šalies būsto rinka išlieka savo aktyvumo pike. Registrų centro duomenimis, 2026 metų balandį Lietuvoje įsigyta 2,3% daugiau būstų (butų ir namų) nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šių metų balandį sparčiausias aktyvumo augimas fiksuojamas namų segmente, kuriame užfiksuotas net 14,0% metinis augimas, tuo metu butų parduota 1,4% mažiau nei prieš metus. Jeigu lygintume šių metų keturis mėnesius su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, būsto šalyje iš viso…
Metinė Lietuvos/Vilniaus NT rinkos apžvalga 2026
Pristatome metinę Lietuvos (Vilniaus) nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą 2026, apimančią investicinių sandorių, biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Visa apžvalga (PDF): Metinė Lietuvos/Vilniaus NT rinkos apžvalga 2026 (anglų kalba) [dflip id="76660"][/dflip]
Keičiasi turto ir verslo vertinimo tvarka Lietuvoje
Nuo šių metų gegužės 1-os dienos įsigaliojo dar 2024 metais priimti Lietuvos Respublikos Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymas. Jų pagrindu šiek tiek keičiasi turto ir verslo vertinimo sistema Lietuvoje. Svarbiausias pokytis tai – LR Finansų ministerijos iniciatyva sukurta Vertinimo ataskaitų informacinė sistema (VAIS) – skaitmeninė erdvė, į kurią nuo gegužės 1-os dienos turi būti įkeliamos visos vertinimo ataskaitos, kurios yra priskiriamos privalomajam turto ir verslo vertinimui. Pavyzdžiui, jei imate būsto paskolą ir užsisakėte turto vertinimą skirtą bankui, reikia žinoti, kad užsakytas vertinimas ne tik nukeliaus į kredito instituciją, bet ir bus patalpintas valstybinėje Vertinimo ataskaitų informacinėje sistemoje (VAIS). Kas yra VAIS? Vertinimo ataskaitų informacinė sistema (VAIS) – tai valstybės sukurta duomenų bazė, kurioje bus kaupiamos visos vertinimo ataskaitos, kurios yra priskiriamos privalomajam turto ir verslo vertinimui. Tai yra visuotinė duomenų bazė, į kurią suplauks visos Lietuvoje atliktos privalomojo vertinimo ataskaitos. Vertinimo ataskaita VAIS sistemoje bus saugoma 10 metų nuo jos pateikimo į VAIS dienos. Įstatymas įpareigoja vertintoją įkelti vertinimo ataskaitą į VAIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos parengimo dienos. Kada vertinimas keliamas į VAIS? Vertinimo ataskaitą privaloma įkelti į VAIS, jei ši ataskaita yra parengta remiantis Lietuvos…
Visos naujienos