Baltijos šalių NT investicijų forumas 2025: kur šiandien investuoja plėtotojai?
Baltijos šalių būsto rinka šiandien – įvairiapusė, segmentuota ir pradedanti atsigauti. Tuo galėjome įsitikinti įvykusiame Verslo žinios 2025 m. Baltijos šalių NT investicijų forume, kuriame gyvenamojo NT ekspertai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos aptarė rinkos pokyčius, investavimo galimybes ir naujausias tendencijas, o Raimondas Reginis, Ober-Haus rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims, pristatė Baltijos šalių būsto rinkos tendencijas ir papasakojo, kokių pokyčių laukti šiemet.
„2025 metų pradžios rodikliai jau nekelia abejonių dėl Baltijos šalių būsto rinkos atsigavimo. Augant būsto įperkamumui, pirkėjai jaučiasi vis tvirčiau ir aktyviau priima sprendimą dėl būsto įsigijimo. Nuosekliai augantį būsto sandorių skaičių bei didėjančias naujų būsto paskolų apimtis turėtume fiksuoti ir antroje šių metų pusėje.
Tačiau nepaisant teigiamų bendrų tendencijų, Baltijos šalyse būsto rinkos atsigavimo tempas ir bendros nuotaikos vis dar skiriasi. Didžiausias pasitikėjimas būsto rinka ir sparčiausias jos atsigavimas fiksuojamas Lietuvoje ir ypač jos sostinėje. Kuklesni Rygos ir Talino būsto rinkos atsigavimo rodikliai rodo, kad plėtotojai šiuose miestuose turi itin tiksliai įvertinti pirkėjų galimybes ir tolimesnę investicijos kryptį. Pavyzdžiui, naujas kokybiškas ekonominės klasės būstas ar rekonstrukcijos būdu įgyvendinami projektai gali pasiūlyti pirkėjams būstą už priimtiną kainą. Todėl tikėtina, kad šiuose miestuose plėtotojai artimiausiu metu koncentruosis į tokio būsto plėtrą bei lauks spartesnio būsto rinkos atsigavimo“, – renginio metu kalbėjo Raimondas Reginis.
Taip pat svarbu siekti didesnio veiklos efektyvumo bei išnaudoti miestuose esantį plėtros potencialą. Visa būsto rinka pastoviai keičiasi, todėl investuotojai ir plėtotojai taip pat turi prisitaikyti prie kintančių būsto pirkėjų ar nuomininkų poreikių bei ieškoti naujų investicinių galimybių.
„Matome, kaip per pastaruosius kelis dešimtmečius Baltijos šalių būsto rinka išsiplėtė ir ieškantiems būsto atsiranda platesnės įvairaus būsto pasirinkimo galimybės: įvairaus ploto ir formų namai miestų pakraščiuose, ekonominės ir brangesnės klasės naujos statybos daugiabučiai skirtingose miesto vietose, senų pastatų/teritorijų rekonstrukcijos/konversijos projektai, istorinių pastatų centrinėje miesto dalyje atnaujinimas, įvairaus ploto ir suplanavimo būstai išskirtinai nuomai plėtojamuose projektuose ir pan. Todėl dalis investuotojų ir plėtotojų linkę susikoncentruoti tam tikrame būsto segmente, jį visapusiškai pažinti bei taip pasiekti didesnį veiklos efektyvumą. Senų ir nenaudojamų pastatų atnaujinimas ar veikiančių pastatų funkcijos keitimas taip pat atveria plėtros galimybes tankiau užstatytose miesto zonose, t. y. investuotojai mažesnėmis sąnaudomis patraukliose miesto vietose gali pasiūlyti naują būstą jo ieškantiems žmonėms“, – pasakojo R. Reginis.
Atsisiųsti renginio prezentaciją: ČIA
Naujienos
Visos naujienos
Už standartinius butus pirkėjai moka 20.000 eurų daugiau nei prieš metus
Ober-Haus Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 13,7% (2026 metų rugpjūtį metinis augimas siekė 13,7%). 2026 metų rugsėjo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,9%, 1,7%, 1,1%, 2,0% ir 2,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.197 (+27 Eur/m²), 2.339 (+39 Eur/m²), 2.103 Eur (+23 Eur/m²), 1.457 Eur (+28 Eur/m²) ir 1.432 Eur (+39 Eur/m²). Per metus (2026 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2025 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 12,2%, Kaune – 16,8%, Klaipėdoje – 12,9%, Šiauliuose – 17,3% ir Panevėžyje – 17,5%. „Net ir pastaruoju metu sparčiau augančios būsto kainos neatvėsina nekilnojamojo turto rinkos. Registrų centro duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį šalyje įsigyta 2,1 proc. daugiau butų ir 13,3 proc. daugiau namų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo tarpu butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose auga pastebimai sparčiau nei bendras prekių ir paslaugų kainų lygis. Infliacijai ribojant realiųjų gyventojų pajamų augimą, o būsto kainoms kylant itin sparčiai, pirkėjai susiduria su vis didesniais būsto įperkamumo iššūkiais. Būsto…
Prie Ekrano marių Panevėžyje – naujas 40 apartamentų projektas „Matau marias“
Panevėžyje, prie Ekrano marių, statomas naujas NT projektas „Matau marias“. Elektronikos g. 10 projektuojami keturi žemaaukščiai pastatai, kuriuose įrengiama 40 poilsio paskirties apartamentų su daline apdaila. Jų plotas – nuo 28 iki 96 kv. m. Statybos pradėtos 2026 metų rugpjūtį, o pabaiga numatyta 2027 metų pabaigoje. Vienas pagrindinių projekto išskirtinumų – vieta prie pat Ekrano marių. Pastatus supa žaluma, o projekto teritorija glaudžiai siejasi su marių pakrante. Čia numatyti pėsčiųjų takai, žaliosios ir poilsio erdvės, sutvarkyta pakrantė bei apartamentų savininkams skirtas lieptelis. „Gyvenimas prie vandens dažniausiai siejamas su užmiesčiu ar kurortais, todėl tokia vieta pačiame Panevėžyje yra gana reta. Čia vanduo ir gamta nėra tik vaizdas pro langą – marių pakrantė tampa natūralia projekto aplinkos dalimi. Kartu miesto centras lieka vos už kelių minučių kelio“, – sako Justina Ščeponavičė, projekto pardavimo vadovė. Keturi mažaaukščiai pastatai ir tik 40 apartamentų „Matau marias“ sudaro keturi nedidelio aukštingumo pastatai, kuriuos jungia vientisa teritorijos koncepcija su pėsčiųjų takais ir apželdintomis erdvėmis. Nedidelis apartamentų skaičius leidžia išlaikyti daugiau privatumo ir ramesnę aplinką. Kiekvienam apartamentui numatyta privati lauko erdvė – terasa, balkonas arba lodžija. Vitrininiai langai suteikia daugiau natūralios šviesos, o aukštos lubos kuria didesnės erdvės pojūtį. Iš dalies apartamentų atsiveria vaizdai į Ekrano marias ir…
Optimizmas rinkoje toliau palaiko būsto kainų augimą
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 1,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 13,7% (2026 metų liepą metinis augimas siekė 12,9%). 2026 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,6%, 2,1%, 2,3%, 1,0% ir 1,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.170 (+50 Eur/m²), 2.300 (+47 Eur/m²), 2.080 Eur (+48 Eur/m²), 1.429 Eur (+14 Eur/m²) ir 1.393 Eur (+18 Eur/m²). Per metus (2026 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2025 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 12,7%, Kaune – 16,4%, Klaipėdoje – 12,9%, Šiauliuose – 15,8% ir Panevėžyje – 14,6%. „Nepaisant nemažų lūkesčių dėl antrosios pakopos pensijų reformos ir Atsakingojo skolinimo nuostatų pokyčių poveikio šalies būsto rinkai, pastaruoju metu didesnio rinkos aktyvumo šuolio nefiksuojame. Registrų centro duomenimis, šių metų rugpjūtį šalyje įsigyta 2,5 proc. daugiau butų ir namų nei tą patį mėnesį prieš metus, tačiau 4,7 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį. 2026 metų rodikliai rodo, kad šalies būsto rinka ir toliau išlieka aktyvi, o per šiuos metus augusios tarpbankinės palūkanų normos būsto pirkėjų ir…
Visos naujienos