Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ 2022 metais Lietuvoje pasiekė 6,12 mln. eurų (be PVM) apyvartą, 8,6 proc. daugiau nei 2021 metais, kai įmonės įplaukos buvo 5,63 mln. eurų. Praėjusių metų apyvarta yra didžiausia „Ober-Haus“ istorijoje nuo 1998 metų.

„Praėję metai visai nekilnojamojo turto rinkai buvo dinamiški – jei pirmoji metų pusė buvo ypač aktyvi, tai antroji jau gerokai santūresnė, ypatingai smulkaus ir vidutinio dydžio komercinio nekilnojamojo turto ir būsto segmentuose. Tačiau tiek praėjusių, tiek apskritai ilgametį, nuoseklų rezultatų augimą lemia visų pirma profesionali komanda, visiškai unikali organizacinė kultūra ir, žinoma, solidi beveik 25 metų patirtis, kuriant santykį tiek su verslu, tiek ir su visuomene“, – sako Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

2022 metais „Ober-Haus“ Lietuvoje suteikė 14 000 nekilnojamojo turto paslaugų: parengė 12 700 turto vertinimo ataskaitų, atliko 1 250 turto tarpininkavimo sandorių bei daugiau kaip 100 nekilnojamojo turto galimybių studijų, analizių ir konsultacijų.

„Be kita ko, praėjusiais metais prisidėjome prie daugiau nei 20 naujų būsto ir komercinio nekilnojamojo turto projektų kūrybos ir realizacijos, o visiškai naujų projektų į dienos šviesą išleidome net 11. Be to, dar labiau išplėtėme ir sustiprinome savo kompetencijas tarpininkavimo ir konsultavimo komercinio nekilnojamojo turto sektoriuose bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimo segmentuose“, – teigia A. Šapoka.

„Ober-Haus“ Lietuvoje veikia nuo 1998 metų ir turi biurus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose, kur veiklą vykdo daugiau nei 140 savo srities profesionalų, kuriančių konkurencinį pranašumą nekilnojamojo turto rinkoje. Bendrovės teikiamų paslaugų pasiūlą sudaro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant nekilnojamąjį turtą, turto valdymas bei rinkos tyrimai.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų sausio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2022 metų gruodžio mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 17,1% (2022 metų gruodį metinis augimas siekė 19,1%).

2023 metų sausio mėnesį butų pardavimo kainos Vilniuje ir Panevėžyje atitinkamai sumažėjo 0,2% ir 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.540 Eur (-6 Eur/m²) ir 1.057 Eur (-3 Eur/m²). Kaune ir Klaipėdoje sausio mėnesį užfiksuotas 0,2% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.694 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.605 Eur (+4 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 1.073 Eur.

Per metus (2023 metų sausio mėnesį, palyginti su 2022 metų sausio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 19,7%, Kaune – 14,1%, Klaipėdoje – 14,0%, Šiauliuose – 12,2% ir Panevėžyje – 14,0%.

„Tebesitęsiantis būsto rinkos vangumas įšaldė butų pardavimo kainas, tačiau pastaraisiais mėnesiais vis dažniau fiksuojami nedideli kainų sumažėjimai įvairiuose šalies didmiesčiuose. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų sausio mėnesį Lietuvoje senesnės statybos butų parduota arti 1.600 arba 24% mažiau nei 2022 metų sausio mėnesį. Pastaruosius tris mėnesius antrinėje butų rinkoje fiksuojamas didžiausias metinis aktyvumo smukimas nuo karo Ukrainoje pradžios.

Pastebimai smukęs rinkos aktyvumas ir toliau riboja pardavėjų galimybes didinti parduodamo būsto kainas, o norintys parduoti būstą greičiau, jau turi derintis prie augančio pirkėjų spaudimo dėl mažesnės parduodamo būsto kainos. Tačiau šiuo metu rinkoje nėra gausaus pardavėjų skaičiaus, kurie norėtų būstą parduoti kuo skubiau, todėl pastaruoju metu stebime tik nežymius pardavimo kainų pokyčius. Tuo tarpu naujausi sudaromi sandoriai rodo, kad pirkėjai šiuo metu nenori permokėti už būstą ir dažnu atveju sugeba išsiderėti papildomas nuolaidas.

Bendros kainų pokyčių tendencijos šiuo metu primena 2014 metus, kuomet dėl Krymo aneksijos kilusios geopolitinės įtampos, Lietuvoje gyventojų ir verslo lūkesčiai pastebimai suprastėjo, būsto rinkos aktyvumas sumažėjo, o butų pardavimo kainos 2014 metų antrąjį pusmetį nustojo augusios. Tačiau 2022 metais Rusijos pradėtas karas Ukrainoje padidino geopolitinę įtampą iki seniai regėtų aukštumų ir neigiamai atsiliepia visos pasaulinės ekonominės raidos perspektyvoms. O užsitęsusi karinė ir ekonominė konfrontacija tarp įvairių pasaulio šalių, tiesiogiai atsiliepia ir mūsų šalies nekilnojamojo turto rinkai, kurios stagnacijos laikotarpis gali ir užsitęsti“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. sausio mėn.

Naujas išskirtinis projektas sostinėje „Vilniaus džiazas“ sukurtas remiantis ne tik bekompromise kokybe, bet ir iš šeimos į verslą atsineštomis vertybėmis: šiluma, darna ir estetika. Tai nauja vieta mieste, kuri leis atrasti aukščiausius gyvenimo Vilniaus Senamiestyje standartus.

Turbūt kiekvienas iš jūsų žino žymaus lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio romaną „Vilniaus džiazas“? Būtent jis ir tapo šio projekto vardo krikštatėviu. Norint įprasminti garsiojo kūrėjo atminimą, namų pašonėje bus įrengtas modernus skveras. Laisvalaikio ir susitikimų vieta, kurioje įsikurs jaukios kavinės, o aplinką papuoš modernus želdynas bei poilsio zonos, – netrukus mus, visus miestiečius, pakvies dar viena naujai atgimusi sostinės senamiesčio erdvė.

„Kad ir kokio projekto besiimčiau, mano devizas: daryk kaip sau. Visuomet į projektą įsijaučiu taip, lyg čia ateityje gyvenčiau aš ir mano šeima – esu šeimos žmogus“, – apie naująjį projektą „Vilniaus džiazas“ pasakoja nekilnojamojo turto vystytojas Gediminas Tursa. Šis projektas – ne išimtis. Jis sukurtas atidžiai apmąstant visas projekto dalis, siekiant įsijausti į čia gyvensiančių žmonių gyvenimo būdą, įsivaizduojant, kaip jie jausis šiose erdvėse, kokius ritualus čia susikurs, kokios svarbios jų gyvenimo akimirkos čia įvyks. Pradedant aplinka, jos tvarka ir gerove, įėjimais ir koridoriais, baigiant pačiais butais, – projektas alsuoja harmonija, estetika, išskirtinumu. Tai tikrai ypatinga vieta potyrių kolekcionieriams: architektūros žaismas, daugiaplaniai senamiesčio vaizdai, per šimtmečius susiformavęs miesto urbanistinis peizažas bei susitikti ir kartu leisti laiką skatinanti aplinka.

Senamiesčio prieigas keičiančio ir harmoningai į istorinį Vilniaus centrą įsiliejančio projekto vieta ypatinga – vos kelios minutės iki Aušros vartų, Barbakano kalno, žaliųjų miesto parkų. Čia puikiai sudera istorija, žavinga praeitis ir modernios dabarties estetika. Apskritai, tai tokia
vieta, kur gyvendami būsite apdovanoti privilegija visur keliauti pėsčiomis, pamiršdami spūstyse praleistą laiką, – iš čia Senamiesčio gyvenimas bus itin lengvai pasiekiamas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad mėgstantys aktyvesnį laisvalaikį ar išsiilgę gamtos lengvai pasieks ir ją, – netoliese tiek Bernardinų sodas, tiek Pavilnio regioninis bei Belmonto parkai.

Išskirtinės ir pačios butų erdvės. Namuose daugelį žavi šviesa, o jos čia tikrai netrūksta – 4 metrų aukščio langai, 4,5 metrus siekiančios lubos – visa tai namams suteiks ne tik daug šviesos, bet ir didingumo jausmą, kurį nuostabiai papildys per langus atsiveriantys Vilniaus Senamiesčio architektūros vaizdai.

„Tai projektas, kuriame nėra kompromisų kokybei. Man svarbu, kad mūsų statomi namai būtų tvarūs, kuo mažiau pavaldūs laikui, estetiški, kad juose gyvenančios šeimos jaustųsi gerai ir patogiai. Iš visų jėgų stengiuosi, kad mano projektai turėtų ilgalaikę vertę – tokią, kokią šiandien turi senoviniai protėvių statiniai“, – savo darbo filosofija dalijasi projekto vystytojas Gediminas Tursa.

„Ober-Haus“ – išskirtinis projekto partneris. Mūsų komanda rūpinasi projekto „Vilniaus Džiazas“ pardavimu, koncepcija bei rinkodara.

Daugiau informacijos apie projektą: vilniausdziazas.lt

Vieta, kurioje kvepia pušynais ir sodria upės drėgme. Vieta, kurioje gyvena ištisos žmonių kartos. Vieta, iš kurios niekada nesinori išvažiuoti ir ieškoti laimės svetur. Šis kampelis, įsikūręs visai netoli Kauno, pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau svečių. Matydama, kokia unikali ir įdomi yra Kačerginė, Kauno rajono savivaldybė nuolat investuoja į jos infrastruktūrą. Galimybių čia įsikurti ieško ir naujakuriai. Tiesa, rasti būstą šiame jaukiame miestelyje nėra taip paprasta.

Buvusios žvejų gyvenvietės vietoje išaugusi Kačerginė su vaizdingomis apylinkėmis patenka į kurortinę teritoriją. Iš vienos pusės savo vilnį gena Nemunas, iš kitos pusės – savo giesmę niūnuoja įspūdingas pušynas.

Miestelyje yra išlikusių medinių vilų, menančių tarpukario laikais čia gyvenusius mokslininkus, rašytojus, menininkus, visuomenės veikėjus. Kelerius metus čia gyveno vaikų rašytojas Pranas Mašiotas, šešerius metus iki mirties čia kūrė Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Biliūnas būtent Kačerginėje atostogų metu sukūrė liūdnąjį „Brisiaus galą“. Kone kiekvienas kampelis gali papasakoti savą istoriją apie žmones, kurie čia kūrė, ieškojo atsakymų arba tiesiog gyveno ir ilsėjosi, amžiams pamilę šią vietą.

Kačerginėje, kaip ir kituose kurortiniuose miesteliuose, siekiama sukurti šiuolaikinę turizmo infrastruktūrą. Nutiestas dviračių takas, rekonstruota Šaltinio aikštė, kurioje galima pailsėti, iš fontanėlio atsigaivinti šaltinio vandeniu, suremontuoti dviratį arba įkrauti elektromobilį. Ten pat galima rasti Kačerginės lankytinų vietų schemą.

Sovietmečiu miestelis buvo apleistas, sunykęs, todėl buvo atnaujintos pagrindinės gatvės, jos dabar turės ir šaligatvius, ir šiuolaikinį apšvietimą. Viešosios erdvės – Liepų aikštė ir prieplauka – pamėgtos ir lankomos žmonių: čia rengiamos parodos, vyksta šventės, koncertai. Beje, Kačerginės kultūrinis gyvenimas rūpi ne tik savivaldybei, bet ir vietos bendruomenei. Vietos gyventoja Monika Bitinaitytė su šeima šeštus metus iš eilės savo gimtajam miesteliui dovanoja fotografijų parodas.

Kadangi miestelyje kuriasi jaunos šeimos, buvo rekonstruota mokykla-daugiafunkcis centras. Jis turi ne tik erdvias klases su interaktyviomis lentomis, bet ir biblioteką, sporto salę, lauko aikštyną, nedidelį amfiteatrą. Kačerginė gali didžiuotis ir miško darželiu, kurį noriai lanko vis daugiau vaikų.

Atgimimas nesustos

Vis dėlto, dar yra darbų, kuriuos reikėtų atlikti, kad Kačerginės ir jos apylinkių vaizdas taptų dar patrauklesnis. Kauno rajono savivaldybė planuoja visas Kačerginės apylinkėse esančias pėsčiųjų trasas inventorizuoti, sutvarkyti ir parengti jų schemą. Be to, ketinama dar daugiau dėmesio skirti viešosioms erdvėms tvarkyti. Artimiausiuose savivaldybės planuose – mažųjų laivų uostas.

Į vykstančius pokyčius kurortiniame miestelyje sureagavo verslas: čia jau įsikūrė net penkios viešojo maitinimo įstaigos, motelis, teikiamos dviračių ir baidarių nuomos paslaugos. Nebeliks ir apgriuvusių buvusios pionierių stovyklos namelių – jų vietoje statomi gyvenamieji būstai.

Investicijos pritraukia verslą

Buvusio Kačerginės kurorto direktoriaus Viktoro Rėklaičio medinėje viloje įkurdinta seniūnijos administracija. Jos vadovė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė – Kačerginėje gimusi ir užaugusi. „Myliu žmones, nuoširdžiai dirbu savo darbą, kol kas viskas sekasi puikiai. Savo tėviškei, savo gimtinei labai gera dirbti“, – su šiluma balse kalba seniūnė.

Ji pastebi, kad norinčiųjų įsikurti šiame nuostabiame kampelyje netrūksta. „Skambina, domisi žmonės. Tik reikia suprasti, kad neturime tiek vietos, kiek yra norinčiųjų. Tačiau nekilnojamojo turto vystytojai vis randa galimybių įkurti naujų būstų. Mano nuomone, Kačerginė, kaip ir Lietuva, yra visų, todėl negali užsidaryti ir nieko neįleisti“, – paklausta, ar senbuviai draugiški naujakuriams atsako A. Ivanovaitė-Petraitienė.

Beje, vietos bendruomenė pastebi, kad Kačerginę dėl jos ramybės ir saugumo vis labiau pamilsta jaunos šeimos, auginančios mažus vaikus. Lėtas miestelio gyvenimo tempas, nedidelis eismas, saugios viešosios erdvės – kaip sako vietos gyventojai, nebaisu ir vieną vaiką iš namų išleisti. Miestelis patogus, gerai išvystyta infrastruktūra, yra maitinimo įstaigų, prekybos centras, mokykla, bažnyčia – ir jaunas, ir senas čia gali jaustis puikiai.

Besidairantiems būsto

Nors dauguma Kačerginės gyventojų – senbuviai, kurių seneliai ir tėvai čia gyveno, kartkartėmis gyvenamųjų būstų pasiūloma ir naujakuriams.

MB „Archpraktika“ suprojektavo dviejų statinių kompleksą kampiniame sklype prie Juliaus Janonio ir Juozo Zikaro gatvių sankryžos. Planuojama, kad pastatus puoš medžio fasadai ir šlaitiniai stogai. Būtent šis stilius būdingas Kačerginės pastatams.

„Projektuodami pastatus norėjome pabrėžti žmogaus ir gamtos ryšį, norėjome orientuoti žvilgsnį į medžius. Susidaro įspūdis, tarsi pastatai savo lenktos formos tūriais norėtų apglėbti didžiausią Kačerginės turtą – mišką“, – pasakoja projekto architektė Dovilė Bukauskaitė-Treikauskienė.

Projekto vadovė Jurgita Šniepienė, apibūdindama patogią naujojo projekto lokaciją, pabrėžė, kad vos už kelių žingsnių yra maisto produktų parduotuvė, picerija, kurioje kepamų picų skonį pamėgę net kauniečiai. Taip pat veikia kavinė „Kačerga“.

„Ši vieta tinka ir skubantiems, ir vaikus auginantiems, ir orios senatvės sulaukusiems senjorams. Vaikai į mokyklą ar darželį nužingsniuos nekirsdami važiuojamosios gatvės dalies“, – pasakoja projekto vadovė.

Iš vienos namų pusės yra Liepų parkas ir jo didžiulė teritorija. Štai kodėl statomų namų projektas buvo pavadintas „Liepų parko namai“ (www.liepuparkonamai.lt). Kitoje pusėje – smulkus sodybinis užstatymas, kuris leidžia mėgautis Nemuno panorama.

„Ober-Haus“ rūpinasi projekto pardavimu bei rinkodara.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų gruodžio mėnesio reikšmė nesikeitė. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 19,1% (2022 metų lapkritį metinis augimas siekė 20,4%). Vidutinis metinis butų kainų augimas 2022 metais (2022 metų sausį–gruodį, palyginti su 2021 metų sausiu–gruodžiu) pasiekė 21,5%.

2022 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose atitinkamai sumažėjo 0,2%, 0,3% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.691 Eur (-2 Eur/m²), 1.601 Eur (-5 Eur/m²) ir 1.072 Eur (-2 Eur/m²). Vilniuje ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 2.546 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.060 Eur (+3 Eur/m²).

Per metus (2022 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2021 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 22,0%, Kaune – 15,7%, Klaipėdoje – 14,9%, Šiauliuose – 15,3% ir Panevėžyje – 15,9%.

„Nepaisant to, kad 2022 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose iš esmės nekito (buvo fiksuojami nežymūs teigiami arba neigiami pokyčiai), vidutinis metinis butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo vienas aukščiausių istorijoje ir sudarė net 21,5% (2021 metais vidutinis augimas siekė 14,2%). Iki šiol spartesnis vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo fiksuotas 2004 metais (25,7%), 2005 metais (47,8%), 2006 metais (36,9%) ir 2007 metais (26,9%).

2022 metais sparčiai augo ne tik būsto pardavimo kainos, tačiau beveik identišku tempu kilo ir kitų vartojimo prekių bei paslaugų kainos šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 metų gruodį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija sudarė 20,0%, tuo tarpu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį augo 19,1%. Eliminavus infliacijos įtaką, per 2022 metus butai šalies didmiesčiuose pigo 0,5%. Pastarąjį kartą realiųjų butų pardavimo kainų sumažėjimas buvo fiksuojamas 2017 metais ir siekė 0,3%. Statistiškai 2022 metais būstas šalies didmiesčiuose iš esmės sugebėjo išsaugoti savo vertę net ir rekordinio infliacijos lygio aplinkoje.

Ekonomistai prognozuoja, kad 2023 metais infliacijos augimo tempas pastebimai sulėtės (galima tikėtis net ir mažėjančių prekių ar paslaugų kainų tam tikrais mėnesiais) ir metų pabaigoje metinė infliacija Lietuvoje gali nesiekti ir 5%. Tuo tarpu būsto pardavimo kainų dinamika aiškiai rodo, kad spartus kainų augimo tempas jau yra praeityje ir šiuo metu stebime kainų stabilizacijos laikotarpį. Bent jau artimiausio pusmečio perspektyvos būsto rinkai nėra optimistinės, kadangi tiek pirminėje, tiek antrinėje būsto rinkoje sandorių apimtys išlieka dešimtmečio žemumose ir dabartinėmis sąlygomis greito rinkos atsigavimo tikėtis yra sunku. Augančios būsto paskolų palūkanos, dėl infliacijos mažėjančios realiosios gyventojų pajamos bei ne itin optimistiniai gyventojų lūkesčiai verčia pirkėjus atidėti rekordiškai brangaus būsto įsigijimą bei neskatina prisiimti didesnių įsipareigojimų. Todėl išliekant vangiai būsto rinkai, artimiausiu metu galime fiksuoti didesnius neigiamus būsto pardavimo kainų pokyčius atskiruose segmentuose ir galbūt tikėtis jau gerėjančių būsto rinkos rodiklių 2023 metų antrojoje pusėje. Bet tam visų pirma reikės sulaukti infliacijos augimo sulėtėjimo, kuris bent nebeviršytų gyventojų pajamų augimo tempo bei didesnio aiškumo dėl palūkanų normų pokyčių“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. gruodžio mėn.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų lapkričio mėnesio reikšmė nesikeitė (2022 metų spalį buvo fiksuojamas 1,4% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 20,4% (2022 metų spalį metinis augimas siekė 22,5%).

2022 metų lapkričio mėnesį butų pardavimo kainos Vilniuje ir Klaipėdoje sumažėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.543 Eur (-3 Eur/m²) ir 1.606 Eur (-1 Eur/m²). Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje lapkričio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1%, 0,7% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.693 Eur (+1 Eur/m²), 1.074 Eur (+8 Eur/m²) ir 1.057 Eur (+3 Eur/m²).

Per metus (2022 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2021 metų lapkričio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 23,1%, Kaune – 17,5%, Klaipėdoje – 16,6%, Šiauliuose – 16,1% ir Panevėžyje – 16,6%.

„Šių metų lapkritis butų segmente išsiskyrė žemu aktyvumu ir iš esmės sustojusiu pardavimo kainų augimu. VĮ Registrų centro duomenimis, 2022 metų lapkričio mėnesį Lietuvoje senesnės statybos butų parduota arti 1.900 arba 23% mažiau nei 2021 metų lapkričio mėnesį. Istoriškai, šių metų lapkritį užfiksuotas rodiklis yra vienas prasčiausių vieno mėnesio rezultatų. Pastarąjį kartą mažesnis šio būsto segmento aktyvumas buvo fiksuojamas 2020 metų pirmąjį pusmetį (COVID-19 pandemijos pradžioje) ir 2012 metais.

Smarkiai smuktelėjęs būsto rinkos aktyvumas pastebimai sumažino rinkos dalyvių lūkesčius dėl kainų augimo trumpuoju laikotarpiu, todėl šiuo metu rinkoje vyrauja arba stabilių, arba neigiamų kainų raidos lūkesčiai. Tebesitęsiantis rinkos aktyvumo smukimas plečia pesimistines nuotaikas rinkoje ir prielaidų pastebimam būsto rinkos atsigavimui dar nematome. Todėl, bent jau artimiausią pusmetį, galime fiksuoti realius neigiamus kainų pokyčius, kuomet tas pats būstas jau yra parduodamas pigiau nei anksčiau. Šių metų lapkričio mėnesio kainų pokyčiai rodo, kad spartaus kainų augimo periodas baigėsi ir jau tam tikruose šalies regionuose po ilgesnės pertraukos pradedami fiksuoti nedideli neigiami butų pardavimo kainų pokyčiai. Tačiau kainų raidos prasme būsto rinka dar neįžengė į neigiamą fazę, kuri pasižymi nuosekliu kainų mažėjimu visuose būsto segmentuose visuose šalies regionuose“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. lapkričio mėn.

Ačiū visiems dalyvavusiems „Ober-Haus“ fotografijų konkurse 2022! Nuotraukas įvertino „Facebook“ lankytojai, profesionalūs fotografai ir „Ober-Haus“ darbuotojai – susumavę visus balus, skelbiame ir apdovanojame tris daugiausiai balsų surinkusių nuotraukų autorius!

Šių metų konkurso tema – kontrastai architektūroje. Kviečiame susipažinti su visais konkurso dalyviais www.ohfoto.lt

I VIETA Andrius Repšys | 500 EUR

Vieta: Vilnius

II VIETA Renata Apanaviečienė | 300 EUR

Vieta: Vilnius

III VIETA Asta Albrikienė | 200 EUR

Vieta: Klaipėda

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 1,4% (2022 metų rugsėjį buvo fiksuojamas 2,2% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,5% (2022 metų rugsėjį metinis augimas siekė 22,7%).

2022 metų spalio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.546 Eur (+42 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje spalio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,3%, 1,2%, 0,2% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.692 Eur (+21 Eur/m²), 1.607 Eur (+19 Eur/m²), 1.066 Eur (+2 Eur/m²) ir 1.054 Eur (+3 Eur/m²).

Per metus (2022 metų spalio mėnesį, palyginti su 2021 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 25,5%, Kaune – 19,6%, Klaipėdoje – 18,5%, Šiauliuose – 16,9% ir Panevėžyje – 17,1%.

„Galima sakyti, kad šių metų antrąjį pusmetį būsto rinka gyvena laukimo nuotaikomis. Būsto pirkėjai išlieka atsargūs ir neskuba priimti sprendimo dėl būsto įsigijimo, tuo tarpu būsto pardavėjai bando surasti balansą tarp realios turto rinkos kainos ir savo lūkesčių. Sparčiai augančių būsto pardavimo kainų aplinkoje būsto pardavėjai dažnai į rinką įžengia su aukštesnėmis nei rinkos kainomis. T. y., prašydami aukštesnės nei rinkos kaina pardavėjai tikisi, kad bendras būsto kainų lygis greitu metu pasivys jų prašomas parduodamo būsto kainas ir taip jų nekilnojamasis turtas bus parduotas už maksimaliai aukštą kainą. Tokie pardavėjų lūkesčiai prie anksčiau vyravusio optimizmo ir spartaus kainų augimo, daugeliui iš tiesų pasitvirtindavo. Tačiau šių metų antrąjį pusmetį pirkėjų optimizmas nekilnojamojo turto rinkoje išblėso, o tai sumažino bendrą rinkos aktyvumą ir prailgino būsto pardavimo laikotarpį. Todėl pardavėjai, kuriems reikia būstą parduoti skubiau, yra priversti peržiūrėti savo pasiūlymų kainas ir mažinti šiandienos realijų neatitinkančius lūkesčius. Todėl galima stebėti, kaip tokie pardavėjai po truputį mažina parduodamo būsto kainas, tačiau dažniausiai net ir po kainos pakoregavimo, jos vis tiek išlieka aukštesnės nei rinkoje vyraujantis kainų lygis.

Tuo tarpu tie pardavėjai, kurie realistiškai žvelgia į dabartinę situaciją ir rinkai pasiūlo būstą už rinkos kainą, gali tikėtis, kad jų būstas sulauks pakankamo susidomėjimo iš pirkėjų pusės ir jis bus parduotas per rinkoje įprastą laikotarpį. Naujausi butų rinkos duomenys rodo, kad šių metų antrąjį pusmetį aktyvumas didžiausiame ir svarbiausiame šalies būsto segmente nors ir smuktelėjęs, bet išlieka stabilus. VĮ Registrų centro duomenimis, 2022 metų spalio mėnesį Lietuvoje senesnės statybos butų parduota šiek tiek daugiau nei 2.300, t. y. fiksuojamos iš esmės tokios pačios pardavimo apimtys kaip ir šių metų liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėnesiais. Bendras antrinės butų rinkos aktyvumas šalyje yra smuktelėjęs 15% (2022 m. liepos-spalio mėn., palyginti su 2021 m. liepos-spalio mėn.), todėl norintys parduoti pardavėjai turi objektyviai įvertinti savo lūkesčius ir pakoreguoti pardavimo kainą bent jau iki rinkos kainos lygio. Matome, kad būstas, kurio siūloma pardavimo kaina yra aukštesnė nei rinkos, šiuo metu sulaukia minimalaus pirkėjų susidomėjimo“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. spalio mėn.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 2,2% (2022 metų rugpjūtį taip pat buvo fiksuojamas 2,2% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,7% (2022 metų rugpjūtį metinis augimas siekė 22,0%).

2022 metų rugsėjo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.504 Eur (+59 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugsėjo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,9%, 2,2%, 1,7% ir 1,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.671 Eur (+32 Eur/m²), 1.588 Eur (+33 Eur/m²), 1.064 Eur (+18 Eur/m²) ir 1.051 Eur (+14 Eur/m²).

Per metus (2022 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2021 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 26,1%, Kaune – 19,3%, Klaipėdoje – 18,2%, Šiauliuose – 17,3% ir Panevėžyje – 17,8%.

„Naujausi būsto rinkos duomenys rodo, kad rudeniop pirminėje butų rinkoje pirkėjai nuspaudė stabdžius ir naujų susitarimų dėl butų įsigijimo skaičius sumenko iki itin žemo lygio. Pavyzdžiui, „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį šalies sostinės pirminėje rinkoje realizuota tik kiek daugiau nei 270 butų. Pastarąjį kartą tokį žemą aktyvumą pirminėje rinkoje fiksavome tik 2012 metais ir 2020 metais pirmosios COVID-19 bangos metu. Tuo tarpu antrinėje senesnės statybos butų rinkoje pardavimų apimtys išlieka pakankamai gausios. VĮ Registrų centro duomenimis, 2022 metų rugsėjo mėnesį Lietuvoje senesnės statybos butų parduota šiek tiek daugiau nei 2.300 arba 14% mažiau nei 2021 metų rugsėjo mėnesį. Nepaisant to, kad pirkėjų aktyvumas šalies antrinėje butų rinkoje mažėja jau nuo 2022 metų kovo mėnesio, tačiau bendras sandorių skaičius laikosi 2019-2020 metų lygyje ir didesnio nuosmukio dar nėra fiksuojama.

Kalbant apie butų pardavimo kainas, tai akivaizdžių neigiamų pokyčių dar nematome, išskyrus mažėjančius kai kurių pardavėjų lūkesčius, kurie jau nėra tokie optimistiški kaip anksčiau ir tam tikrai atvejais galima matyti šiek tiek mažėjančias parduodamo būsto pasiūlymų kainas. O vertinant pastaraisiais mėnesiais faktiškai įregistruojamų butų sandorių pardavimo kainas, matome, kad būsto rinka išlieka savo kainų pike. Pavyzdžiui, analizuojant didžiausią Vilniaus butų segmentą – senos statybos butus gyvenamuosiuose mikrorajonuose, jų kainos jau su kaupu viršija pardavimo kainas buvusias ankstesniame jų pike 2007–2008 metais. Ir didžiausias šių kainų pokytis fiksuojamas per pastaruosius 12 mėnesių. Įregistruotų butų pirkimo-pardavimo sandorių analizė rodo, kad tipiniuose miesto gyvenamuosiuose rajonuose butų pardavimo kainos per metus augo net 20-40%. Pavyzdžiui, vienoje didžiausių pagal gyventojų skaičių Fabijoniškių seniūnijų, 2022 metų liepos–rugsėjo mėnesiais 1987–1991 metų statybos blokiniuose namuose esančių 1–4 kambarių butų kvadratinio metro pardavimo kainos mediana sudarė 2.117 Eur/kv. m. Ir ši pardavimo kaina yra net 43% didesnė nei 2021 metų tą patį laikotarpį. Šeškinėje senos statybos blokiniuose namuose kvadratinio metro kainos mediana per metus ūgtelėjo 36% iki 2.012 Eur, Pilaitėje augo 33% iki 1.984 Eur, o pavyzdžiui Karoliniškėse kainos per metus ūgtelėjo 18% iki 1.809 Eur. Jeigu dar prieš metus šiuose sostinės mikrorajonuose pardavimo kainos buvo iki dešimtadalio žemesnės nei ankstesnio kainų piko laikotarpiu (2007 metų pabaigoje – 2008 metų pradžioje), tai šiuo metu jos su kaupu viršijo visus ankstesnius kainų rekordus. Paprastai tariant, po itin spartaus būsto kainų augimo 2021-2022 metais, bent jau šalies sostinėje, visi būsto segmentai yra brangiausi per visą šalies istoriją.

Žinoma, reikia įvertinti ir tai, kad šiuo metu gyvename itin aukštos infliacijos aplinkoje, kuomet sparčiai brangsta ne tik nekilnojamojo turto kainos, bet ir visos kitos prekės ir paslaugos. Skaičiuojant būsto pardavimo kainų pokyčius, matome, kad reikšmingą įtaką galutinei nekilnojamojo turto kainai turi ir jo įrengimo kaštai, kurie dažnai sudaro nemažą nekilnojamojo turto kainos dalį. Pastaruoju metu itin sparčiai brangusios būsto įrengimo ir apstatymo medžiagų bei remonto darbų kainos, pastebimai atsispindi ir galutinėje būsto kainoje. Pavyzdžiui, sostinės tipiniuose gyvenamuosiuose rajonuose jau fiksuojame butų pardavimo sandorius, kuomet už naujai įrengto buto senos statybos blokiniame name vieną kvadratinį metrą pirkėjai sumoka daugiau nei 2.500 Eur/kv. m. Dar prieš metus nieko panašaus nefiksavome. Todėl nepaisant būsto rinkoje pastaraisiais mėnesiais pastebimai mažėjančio optimizmo, faktinėse būsto kainose šiuo metu vis dar matome 2021 metais suformuotų lūkesčių inerciją“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. rugsėjo mėn.

Bendrovė „E SITU“ viešina sostinės Eišiškių plento ir Geologų gatvės sankirtoje vystomo internetinės ir didmeninės prekybos miestelio „eMarketCity“ antrojo etapo projektinius pasiūlymus.

Įmonės užsakymu bendrovės „2L Architects“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, jog 39,2 tūkst. kv. m ploto sklype Eišiškių pl. 36 ketinama rekonstruoti vieno aukšto 1,5 tūkst. kv. m bendro ploto sandėliavimo paskirties pastatą, jo plotas turėtų padidėti iki 2,2 tūkst. kv. m, bei ketinama statyti vieno aukšto su antresole 3,98 tūkst. kv. m bendro ploto sandėliavimo paskirties pastatą.

„Pastatas D suskirstomas į 3 dalis, su galimybe juos dalinti į smulkesnius segmentus. Kiekvieną dalį sudaro sandėliavimo ir administracinės patalpos. Kiekvienas segmentas turi atskirą patekimą iš lauko. Pastatas E suskirstomas į 4 dalis, su galimybe juos dalinti į smulkesnius arba apjungti į didesnius segmentus. Kiekvieną dalį sudaro sandėliavimo ir administracinės patalpos. Kiekvienas segmentas turi atskirą patekimą iš lauko. Pastatai yra projektuojami pramonės ir sandėliavimo zonoje, tad jų architektūrinė raiška turi kurti industrinio miestelio įvaizdį ir projekto sprendiniai turi būti pritaikyti sklandžiai logistikai atlikti. Kadangi projektuojami pastatai yra trimis etapais projektuojamo komplekso dalis, privalu atsižvelgti į pirmuoju etapu suprojektuotus pastatus ir į trečiajame etape numatomą viziją harmoningai komplekso aplinkai sukurti“, – rašoma dokumentuose.

Projektu ketinama įrengti 125 automobilių stovėjimo vietų. Šio projekto pardavimais, nuoma bei rinkodara užsiimančios nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ komercinio NT projektų vadovas Remigijus Valickas dalinosi, jog šio etapo statybas ketinama pradėti 2023 metų pabaigoje – 2024 metų pradžioje. Anot jo, kol kas patalpos šiame etape nėra nuomojamos.

„Ne, dar jokio nuomos proceso šiam etapui neorganizuojame“, – teigė R. Valickas. Į sostinės Eišiškių plento ir Geologų gatvės sankirtoje vystomą internetinės ir didmeninės prekybos miestelį „eMarketCity“ investuojama iki 25 mln. eurų.

3,9 ha teritorijoje Eišiškių pl. 36 numatoma pastatyti 7 pastatus, kurių bendras plotas sudarys virš 20 tūkst.. kv. m. Prekybos miestelyje dominuos sandėliavimui skirti pastatai, tačiau suplanuotos ir administracinės bei prekybinės patalpos. Miestelis orientuotas į vidutines ir smulkias įmones, užsiimančias internetine ir didmenine prekyba, o vyraujantys nuomojamų patalpų plotai yra nuo 300 iki 500 kv. m., kurie yra laisvai planuojami ir pilnai įrengiami pagal nuomininkų poreikius. Projektą planuojama vystyti trimis etapais.

Pirmuoju etapu, kurio statybos prasidėjo šį vasarį, bus išvystyta 6,4 tūkst. kv. m ploto sandėliavimo, biuro ir prekybinio ploto patalpos, o nuomininkams patalpos bus perduotos 2023 metų pirmąjį ketvirtį.

Antrojo etapo statybas ketinama baigti 2024 metų trečiąjį ketvirtį, o trečiąjį etapą ketinama baigti 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį.
R. Valickas nurodė, jog pirmajame etape pasirašytos nuomos sutartys 20 proc. plotui, dar 45 proc. patalpų yra rezervuota ir su nuomininkais aktyviai yra derinamos nuomos sutartys