„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 metų birželio buvo fiksuojamas 0,1% sumažėjimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,7% (2023 metų birželį metinis augimas siekė 9,1%).

2023 metų liepos mėnesį Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai užfiksuotas 0,3%, 0,4%, 1,4% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 2.557 Eur (+7 Eur/m²), 1.729 Eur (+6 Eur/m²), 1.093 Eur (+15 Eur/m²)  ir 1.066 Eur (+8 Eur/m²). Klaipėdoje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.603 Eur.

Per metus (2023 metų liepos mėnesį, palyginti su 2022 metų liepos mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,4%, Kaune – 7,0%, Klaipėdoje – 4,9%, Šiauliuose – 5,1% ir Panevėžyje – 4,0%.

„Nors šių metų liepa būsto rinkoje pasižymėjo žemu rinkos aktyvumu, tačiau tai neturėjo neigiamos įtakos butų pardavimo kainoms. Ypač tai matoma nagrinėjant pigiausio būsto segmentą, kuris dėl mažesnių kainų šiuo metu sulaukia didelio dėmesio iš nuosavo būsto ieškančių pirkėjų.

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų liepos mėnesį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, Lietuvoje įsigyta 24% mažiau senesnės statybos butų (Klaipėdoje – 8%, Kaune – 26%, Vilniuje – 30%, Šiauliuose – 34%, Panevėžyje – 35% mažiau). Jeigu žvelgti į 2023 metų aktyvumo rodiklius, tai prastesnis rezultatas šalyje buvo fiksuojamas tik sausio ir vasario mėnesiais, kuomet būsto rinkos aktyvumas įprastai būna savo žemiausiame taške. Tačiau žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, tai pastarąjį kartą toks žemas liepos aktyvumo lygis senesnės statybos butų segmente buvo užfiksuotas tik 2012 metais.

Net ir pastebimai smuktelėjęs būsto rinkos aktyvumo lygis, šių metų liepą neturėjo neigiamos įtakos būsto pardavimo kainoms, priešingai, buvo fiksuojamas nedidelis jų augimas. Viena iš priežasčių, tai išliekanti aukšta pigiausio būsto paklausa šiandieninėje rinkoje. Aukštų palūkanų ir rekordinių butų pardavimo kainų aplinkoje nemaža dalis potencialių būsto pirkėjų priversti dairytis pigesnio būsto, t. y. mažinti savo lūkesčius ir ieškoti mažiau kokybiško būsto. Dažniausiai tai būna butai tipiniuose senos statybos daugiabučiuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kurie ir sudaro didžiausią būsto rinkos dalį. Analizuojant šiais metais šalies didmiesčiuose sudaromus sandorius, matyti, kad tokio būsto pardavimo kainos ir toliau buvo linkusios po truputį augti. Pavyzdžiui, sostinėje didžiausio susidomėjimo sulaukia senos statybos 2-3 kambarių butai gyvenamuosiuose rajonuose, kurių įsigijimo kaina pastaruoju metu dažniausiai sudaro 1.500-2.500 Eur/kv. m. Tačiau jeigu tai yra naujai įrengtas butas geros būklės senos statybos daugiabutyje (pvz., namas yra nesenai rekonstruotas), tai pirkėjai gali sumokėti ir 3.000 Eur/kv. m. Tuo tarpu Kaune už tokį būstą šiuo metu pirkėjai dažniausiai moka 1.200-1.800 Eur/kv. m, o Klaipėdoje – 1.000-1.700 Eur/kv. m. Tačiau jeigu tai gerai įrengtas butas, pardavimo kaina šiuose miestuose gali siekti ar net viršyti ir 2.000 Eur/kv. m.

Nors butų pardavimo kainos brangesniame didmiesčių būsto segmente (arčiau centrinės miesto dalies ar naujesnės statybos daugiabučiuose) pastaruoju metu iš esmės išlieka stabilios, tačiau tokio būsto pirkėjai turi daug geresnes galimybes derėtis dėl jų pardavimo kainos. Kuomet būstas kainuoja ne vieną šimtą tūkstančių eurų, tokio būsto pardavėjas supranta, kad potencialus pirkėjas turi pigesnio (mažiau kokybiško) būsto įsigijimo alternatyvą. Todėl pastebimai sulėtėjus būsto rinkai, brangesnio būsto pardavėjai, skirtingai nuo pigesnio būsto pardavėjų,  daug dažniau linkę sumažinti pardavimo kainą“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

 „Tai paslaptingas ir nesuprantamas miestas. Jo neperprasi per dvejus metus. Neperprasi jo ir per penkerius…“ – taip apie Vilnių savo trečiajame romane „Vilniaus džiazas“ rašė garsus prozininkas Ričardas Gavelis. Šiandien Vilnius vis dar tebėra paslaptingas miestas, traukiantis savo architektūra ir istorija, kurios dalimi gali tapti kiekvienas – čia kuriantis, dirbantis, gyvenantis ir atrandantis naujų sostinės galimybių. Jas atverti ruošiasi ir Vilniaus senamiesčio pakraštyje plėtojamas naujas nekilnojamojo turto (NT) projektas „Vilniaus džiazas“.

DAUGIAU ERDVĖS

Vos kelios minutės iki Aušros vartų, Barbakano kalno ir žaliųjų miesto parkų – K. Vanagėlio gatvėje plėtojamas projektas taps ypatinga vieta potyrių kolekcionieriams: čia susipins architektūros žaismas, daugiaplaniai senamiesčio vaizdai ir per šimtmečius susiformavęs Vilniaus urbanistinis peizažas.

„Vilniaus senamiestis yra ypatinga vieta ne tik sostinės svečiams, bet ir jos gyventojams. Džiaugiamės galėdami įkvėpti naujos gyvybės senamiesčio pakraštyje esančiai teritorijai, kuri senais laikais buvo industrinė, o pastaruoju metu visai nenaudojama. Tikime, kad naujas NT projektas užpildys šiuo metu esančią tuštumą – dvejuose daugiabučiuose ne tik įsikurs naujakurių, bet ir pirmuose aukštuose būsiančios nedidelės kavinukės, krautuvėlės bei įvairių paslaugų teikimo vietos“, – komentuoja projektą „Vilniaus džiazas“ vystančios NT plėtros bendrovės „Unique Properties“ vadovas Gediminas Tursa.

Projekte suplanuota 66 nuo 1 iki 4 kambarių dydžio butų, kurių vienu svarbiausiu akcentu taps aukštos, net 4,5 metrų aukščio, lubos ir įspūdingo 4 metrų aukščio langai.

„Aukštos lubos senamiestyje yra įprastas vaizdas, vis dėlto nuo sovietmečio laikų esame gerokai nuo jo atpratę. Šiuo metu, kai didžioji dalis visuomenės gyvena būstuose su įprasto 2,45 m aukščio lubomis, aukštos suprantamos kaip prabanga. Norėjome, kad senamiestyje vystomas naujas gyvenamasis projektas grąžintų buvusį gyvenimo standartą – būsto prabangumas turėtų būti matuojamas ne vien jo plotu ar naudojamomis medžiagomis, bet ir erdvės pojūčiu“, – sako architektų studijos „DO Architects“ projekto autorė, bendrakūrėja Andrė Baldišiūtė.

Erdvūs butai bus itin šviesūs ir suteiks neribotų galimybių skoningai įrengti. Dalyje jų numatyta galimybė gyventojams įsirengti antresoles, kuriose puikiai tilps ne tik papildomi miegamieji kambariai, bet ir erdvė vaikams, darbo kambariui ar asmeninei bibliotekai. Be to, pirmojo aukšto gyventojai turės nuosavus kiemelius, o paskutinių, mansardinių, aukštų naujakuriai – privačias terasas.

„Naujas NT projektas senamiestyje patenkins skirtingus gyventojų poreikius – čia galės įsikurti ne tik didelės šeimos su vaikais, bet ir jaunimas, viengungiai. Tai leis suburti gyvą skirtingo amžiaus bei pomėgių bendruomenę, kurią vienys noras gyventi arti miesto centro bei galimybė čia esančias įstaigas pasiekti tiesiog pėstute“, – pastebi A. Baldišiūtė.

BUS ĮRENGTAS NAUJAS SKVERAS

Projekto „Vilniaus džiazas“ vardo krikštatėviu rašytojas Ričardas Gavelis tapo ne veltui – jo atminimui namų pašonėje bus įrengtas modernus skveras, tapsiantis atvira laisvalaikio ir susitikimų vieta. Skvero įrengimą finansuos NT projektą vystanti „Unique Properties“.

„Ričardo Gavelio skveras bus dar viena atgimusi Vilniaus senamiesčio erdvė – atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius čia galėtų atsirasti ne tik pailsėti skirtų suolelių ar čiurlenantis fontanas su moderniais želdynais, bet ir erdvė vaikų žaidimo aikštelei, jaukioms kavinukėms bei kitoms poilsio zonoms“, – vardija A. Baldišiūtė.

Architektės teigimu, „Vilniaus džiazo“ svarbiu akcentu išliks ir senasis administracinės paskirties pastatas, puikiai matomas keliaujant Drujos gatve. 1936 m. pastatytas pastatas yra vienas iš nedaugelio XX a. pirmos pusės pramoninės architektūros pavydžių, kuris ateityje bus restauruojamas.

„Tai itin įdomus tiek savo struktūra, tiek architektūrine išraiška ir puošniomis detalėmis išsiskiriantis pastatas, kuris mena ilgą istoriją ir kartu duoda toną pačiam projektui. Atsižvelgiant į jį buvo sudėliota ir pastatų sistema, sukuriant senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą su vidiniais kiemais ir išoriniais skverais. „Vilniaus džiazo“ gyventojai galės mėgautis ne tik šio unikalaus paveldo objekto vaizdu, bet ir atsiveriančiomis senamiesčio panoramomis“, – sako A. Baldišiūtė.

Pasak jos, kitoje Drujos g. pusėje besidriekianti geležinkelio linija taip pat laikoma vienu iš projekto privalumų – lėtai pravažiuojantys traukiniai prisideda prie didmiesčio efekto ir kuria romantišką nuotaiką. Jaudintis dėl traukinių keliamo triukšmo taip pat nereikėtų – pro šalį rieda tik keleiviniai traukiniai, kurių dauguma jau yra itin tylūs elektriniai, be to, mieste yra ribojamas jų greitis. Tad buvę gajūs stereotipai apie triukšmingą gyvenimą prie Geležinkelio stoties greitai bus visai pamiršti.

„Vilniaus džiazas“ bus vystomas pasitelkus moderniausius techninius sprendimus bei naudojant aukščiausios kokybės apdailos medžiagas. Atkartojant senamiesčio pastatų koloritą naujas NT projektas darniai įsilies į senąją miesto dalį.

Planuojama „Vilniaus džiazo“ statybas užbaigti iki 2024 m. pabaigos, šiuo metu jau vykdomas butų pardavimas. Daugiau informacijos apie projektą – www.vilniausdziazas.lt.

Teksto autorius: žurnalas „Geras skonis“

Po pastarųjų dviejų itin solidžių metų Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje, 2023 metais šiame segmente jau fiksuojamos daug nuosaikesnės nuotaikos. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2023 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 147 mln. eurų. 2023 metų pirmojo pusmečio investicijų apimtys yra 15% mažesnės, palyginti su 2022 metų pirmuoju pusmečiu, ir 36% mažesnės, palyginti su 2022 metų antruoju pusmečiu. Tuo pačiu, šių metų pirmojo pusmečio rezultatas yra prasčiausias per pastaruosius ketverius metus (nuo 2019 metų antrojo pusmečio).

Tradiciškai daugiausiai buvo investuota į komercinį nekilnojamąjį turtą, esantį šalies sostinėje, kuri per 2023 metų pirmąjį pusmetį pritraukė net 91% visų investicijų. Likusi dalis investicijų teko kitiems šalies didmiesčiams. „Žvelgiant į pastarųjų penkerių metų duomenis, matyti, kad Vilnius pritraukia apie du trečdalius visų investicijų į modernaus komercinio turto įsigijimą, todėl nenuostabu, kad ir šiais metais investuotojai buvo susikoncentravę išskirtinai į Vilniaus regioną“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Didžiausia dalis investicijų šių metų pirmąjį pusmetį atiteko biuro patalpų segmentui, kuriam buvo išleista 122 mln. eurų arba 83% nuo visų pusmečio investicijų. Todėl visi didžiausi investiciniai sandoriai buvo sudaryti būtent šiame segmente ir išskirtinai šalies sostinėje. Reikšmingiausias sandoris įvyko, kuomet Švedijos investicijų kompanijos „East Capital Real Estate“ valdomas fondas preliminariai už 37 mln. eurų Vilniuje įsigijo du biurų pastatus „Duetto“  iš „Northern Horizon Capital“ valdomo fondo, kuriuos pastarasis buvo įsigijęs 2017 ir 2019 metais. Dar bent trys stambesni investiciniai sandoriai biurų segmente sugeneravo virš 60 mln. eurų, kuomet Vilniuje buvo įsigyti: biurų pastatas šalia Vilniaus oro uosto plėtojamame „Aerocity“ miestelyje, „Link“ verslo centras Žvėryne ir verslo centras „Plaza 31/1“ Senamiestyje. Likusi biurų investicijų dalis atiteko smulkesnių (iki 10 mln. eurų) biuro pastatų ar patalpų įsigijimui Vilniuje ir Kaune.

Šių metų pirmąjį pusmetį investicijų apimtys į prekybinės paskirties objektų įsigijimus buvo neįprastai kuklios ir sudarė tik 12% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. „Didžiausias sandoris šiame segmente buvo sudarytas 2023 metų pradžioje, kuomet investicijų bendrovės „Prosperus“ valdomas fondas „PREF III“ iš „Northern Horizon Capital“ valdomo fondo Vilniuje įsigijo virš 17.000 kv. m ploto prekybos ir biurų kompleksą „Domus Pro“. Skelbiama, kad sandorio vertė sudarė 23,5 mln. eurų, tačiau dalis šių investicijų teko ir biurų segmentui, kadangi trečiojo šio projekto plėtros etapo metu buvo pastatytas beveik 5.000 kv. m ploto biurų pastatas“, – komentavo R. Reginis.

Mažiausia dalis investicijų šių metų pirmąjį pusmetį atiteko sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektų įsigijimui. Šiame nekilnojamojo turto segmente buvo išleista tik 8 mln. eurų arba 5% nuo visų pusmečio investicijų. Visi įsigyti objektai yra Kauno regione ir neišsiskyrė nei savo dydžiu nei įsigijimo sumomis.

Jeigu 2022 metais Lietuvos investicinių sandorių rinkoje dominavo vietiniai investuotojai  (82%), tai 2023 metų pirmąjį pusmetį lietuvių valdomo kapitalo dalis sudarė 56%. Ne vietinio kapitalo (kapitalo valdytojų) dalį reikšmingai padidino šių metų pirmąjį pusmetį sudaryti du dideli sandoriai, kuomet Švedijos investicijų kompanijos „East Capital Real Estate“ valdomas fondas įsigijo biurų pastatus „Duetto“, o biurų pastatą šalia Vilniaus oro uosto įsigijo Suomijos investicijų valdymo bendrovės „Titanium Fund Management Company“ valdomas fondas. Tačiau žvelgiant ne į investicinių sandorių sumas, o į sandorių skaičių, tai matome, kad rinkoje šiuo metu ir toliau dominuoja lietuviškos įmonės arba vietiniai kapitalo valdytojai. Jie sudarė 9 sandorius iš 11 įvykdytų per visą šių metų pirmąjį pusmetį.

„Žvelgiant į šių metų pirmojo pusmečio rezultatus ir šiuo metu vykstančius pardavimo procesus, matosi, kad bendros nuotaikos investicinių sandorių rinkoje išlieka atsargios. Potencialūs objektų pirkėjai neskuba ir šiuo metu tikisi patrauklesnių pajamingumo rodiklių, o pardavėjai nelinkę reikšmingai mažinti parduodamo turto kainų. Ir nors iš šiuo metu sudaromų sandorių dar sudėtinga vienareikšmiškai teigti, kad rinkoje turime bendrą pelningumo normų (yield) augimą visuose komercinio turto segmentuose, tačiau atskiri atvejai rodo, kad pardavėjai linkę suteikti tam tikras nuolaidas potencialiems pirkėjams“, – įžvalgomis dalinosi ekspertas.

Šiuo metu sudaromų sandorių eiga ir rezultatas labai priklauso nuo konkretaus objekto savybių ir nuo pardavėjo noro ar būtinybės parduoti savo objektą. Augančių palūkanų aplinkoje išaugęs pirkėjų investicinės grąžos apetitas į sudėtingą situaciją įstūmė tuos nekilnojamojo turto savininkus, kurie norėtų kuo greičiau parduoti ne tokį patrauklų nekilnojamąjį turtą. Kaip taisyklė, tai yra senesnės statybos objektai, kurių esami ar potencialūs užimtumo rodikliai yra žemesni nei įprasta rinkoje. Įvertinę tokių objektų perspektyvas (tikėtinas papildomas investicijas ar galimą pajamų srauto sumažėjimą), potencialūs pirkėjai reikalauja daug reikšmingesnės nuolaidos. Todėl tokių objektų pardavėjai arba turi iš esmės sutikti su pirkėjo siūloma kaina, arba pardavimo procesas gali užsitęsti neprognozuojamą laiką. „Reikia tikėtis, kad šių metų antrąjį pusmetį Lietuvos investicinių sandorių rinkoje nepritrūks tipinių objektų sandorių, kurie leistų aiškiau įvertinti pardavėjų ir pirkėjų galimybes realizuojant/įsigyjant nekilnojamąjį turtą tiek atskiruose segmentuose, tiek skirtingose nekilnojamojo turto klasėse“, – sako Raimondas Reginis.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų birželio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų gegužę buvo fiksuojamas 0,2% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 9,1% (2023 metų gegužę metinis augimas siekė 12,3%).

2023 metų birželio mėnesį butų pardavimo kainos Vilniuje ir Klaipėdoje atitinkamai sumažėjo 0,2% ir 0,3%, o vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.550 Eur (-6 Eur/m²) ir 1.602 Eur (-4 Eur/m²). Kaune ir Panevėžyje birželio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,2% ir 0,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.723 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.058 Eur (+1 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.078 Eur.

Per metus (2023 metų birželio mėnesį, palyginti su 2022 metų birželio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 10,5%, Kaune – 8,6%, Klaipėdoje – 7,1%, Šiauliuose – 4,6% ir Panevėžyje – 4,6%.

„Kadangi daugiau nei pusmetį šalies didmiesčiuose butų pardavimo kainų lygis iš esmės išlieka stabilus, tai metinis butų kainų augimo tempas nuosekliai mažėja ir šių metų birželio mėnesį jis nusileido žemiau 10% ribos. Šiuo metu fiksuojamas metinis butų kainų augimas yra žemiausias per pastaruosius dvejus metus ir šių metų eigoje jis turėtų ir toliau sparčiai mažėti (atsižvelgiant į dabartines kainų raidos tendencijas bei tolimesnes perspektyvas).

O būsto rinkoje ir toliau jaučiamas vangumas ir rinkos atsigavimo ženklų nematyti. Aktyvumo rodikliai ir toliau išlieka neigiamoje zonoje, kadangi būsto nuperkama reikšmingai mažiau nei prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų birželio mėnesį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, Lietuvoje įsigyta 18% mažiau senesnės statybos butų (Klaipėdoje – 10%, Vilniuje – 22%, Kaune – 22%, Panevėžyje – 25%, Šiauliuose – 29% mažiau). Nepaisant to, kad visuose šalies didmiesčiuose yra fiksuojamas neigiamas metinis sandorių pokytis, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šių metų birželio mėnesį senesnės statybos butų įsigyta daugiau nei gegužės mėnesį. Tuo tarpu Vilniuje tendencijos išliko neigiamos ir birželį buvo įsigyta mažiau senesnės statybos butų nei gegužę. Tai jau trečiasis mėnuo iš eilės kuomet fiksuojamas mažėjantis senesnės statybos butų sandorių skaičius šalies sostinėje. Labai tikėtina, kad brangiausiame šalies didmiestyje būsto ieškantiems pirkėjams, jį šiuo metu įsigyti nėra paprasta dėl rekordiškai aukštų kainų ir išaugusių palūkanų“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. birželio mėn.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,2% (2023 metų balandį buvo fiksuojamas 0,3% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,3% (2023 metų balandį metinis augimas siekė 14,0%).

2023 metų gegužės mėnesį butų pardavimo kainos Klaipėdoje ir Šiauliuose atitinkamai sumažėjo 0,1% ir 0,5%, o vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.606 Eur (-1 Eur/m²) ir 1.077 Eur (-6 Eur/m²). Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje gegužės mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,2%, 0,5% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 2.556 Eur (+6 Eur/m²), 1.719 Eur (+9 Eur/m²) ir 1.057 Eur (+3 Eur/m²).

Per metus (2023 metų gegužės mėnesį, palyginti su 2022 metų gegužės mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 14,7%, Kaune – 10,2%, Klaipėdoje – 10,0%, Šiauliuose – 5,8% ir Panevėžyje – 6,9%.

„Naujausi tiek pirminės, tiek antrinės būsto rinkos aktyvumo rezultatai rodo, kad Lietuvos būsto rinka pastaruoju metu išlieka pakankamai stabili, tačiau bent jau trumpuoju laikotarpiu matome bendrą neigiamą perspektyvą. Pavyzdžiui, po aktyvesnio šių metų kovo ir balandžio, gegužės mėnesį antrinėje butų rinkoje vėl fiksuojamas aktyvumo smukimas. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų gegužės mėnesį Lietuvoje įsigyta beveik 2.000 senesnės statybos butų arba 12% mažiau nei 2023 metų balandžio mėnesį ir 19% mažiau nei 2022 metų gegužės mėnesį. Tuo tarpu pirminėje butų rinkoje bendros butų realizacijos apimtys ir toliau išlieka žemumose. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų sausio-gegužės laikotarpiu užfiksuotos realizacijos apimtys, palyginti su 2022 metų vidurkiu, Vilniuje yra 22% mažesnės, Kaune – 17% mažesnės, o Klaipėdoje – 34% mažesnės. Šių metų gegužės mėnesio aktyvumo rodikliai šiuose didmiesčiuose taip pat neparodė teigiamų poslinkių.

Panaši situacija yra ir su būsto pardavimo kainomis. Eilinį kartą šalies didmiesčiuose buvo užfiksuoti nedideli teigiami arba neigiami butų pardavimo kainų pokyčiai, kurie rodo besitęsiančią kainų stagnaciją. Būsto rinkos aktyvumui išliekant pakankamai žemame lygyje arba jam dar mažėjant, auga tikimybė, kad neigiamus būsto pardavimo kainų pokyčius metų eigoje fiksuosime vis dažniau. Augančių paskolų palūkanų aplinkoje būsto pirkėjai ir toliau išlieka itin atsargūs, o didžioji dalis būsto pardavėjų dar nelinkę taikyti realių nuolaidų parduodamo būsto kainoms“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ pristato metinę Baltijos šalių sostinių – Vilniaus, Rygos ir Talino – nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą 2023, apimančią kiekvieno iš miestų biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Apžvalgoje taip pat pateikiama audito, apskaitos ir konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ parengta mokestinė dalis bei advokatų kontoros „Sorainen“ teisinės informacijos skiltis.

Visa apžvalga (PDF): Metinė Baltijos šalių NT rinkos apžvalga 2023 (anglų kalba)

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 metų kovą buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 14,0% (2023 metų kovą metinis augimas siekė 15,5%).

2023 metų balandžio mėnesį butų pardavimo kainos Panevėžyje sumažėjo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.054 Eur (-2 Eur/m²). Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose balandžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,2%, 0,4%, 0,3% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 2.550 Eur (+6 Eur/m²), 1.710 Eur (+7 Eur/m²), 1.607 Eur (+5 Eur/m²)  ir 1.083 Eur (+3 Eur/m²).

Per metus (2023 metų balandžio mėnesį, palyginti su 2022 metų balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 16,2%, Kaune – 11,7%, Klaipėdoje – 11,2%, Šiauliuose – 10,4% ir Panevėžyje – 10,5%.

„Nepaisant Lietuvoje jau fiksuojamos techninės recesijos, kuomet šalies realusis BVP smunka du ketvirčius iš eilės, būsto rinka gyvena pakankamai stabiliu ir ramiu ritmu. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų balandžio mėnesį Lietuvoje įsigyta virš 2.200 senesnės statybos butų arba 3% mažiau nei 2023 metų kovo mėnesį ir 3% mažiau nei 2022 metų balandžio mėnesį. T. y., didžiausiame būsto segmente pastaruosius kelis mėnesius nefiksuojame didesnio aktyvumo smukimo ir galima sakyti, kad prie dabartinių rinkos sąlygų jau susiformavo tam tikras pirkimo apimčių dugnas.

Kaip rodo būsto rinkos duomenys, bent jau antrinėje būsto rinkoje bendras pirkėjų aktyvumo lygis išlieka pakankamai aukštas ir tai padeda būsto pirkėjams vis dar išlaikyti parduodamo būsto kainas rekordinėse aukštumose. Todėl pastaruosius šešis mėnesius šalies didmiesčiuose fiksuojame tik nežymų pardavimo kainų sumažėjimą arba netgi ūgtelėjimą, kuris rodo, kad pardavimo kainos ir toliau išlieka stabilios. Nepaisant pirmųjų besitraukiančios šalies ekonomikos ženklų ir prastesnių jos raidos perspektyvų 2023 metams, šiuo metu potencialūs pirkėjai iš esmės realiai jaučia tik augančių paskolų palūkanų naštą. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, 2023 metų kovo mėnesį naujai išduotų būsto paskolų palūkanų norma pirmą kartą nuo 2009 metų viršijo 5% ribą. Akivaizdu, kad tolesnis palūkanų augimas slopins dalies pirkėjų normą ir galimybes įsigyti būstą bei mažins pardavimo kainų augimo tikimybę. Taigi galime teigti, kad ECB pinigų politikos priemonės yra itin veiksmingos stabilizuojant visą nekilnojamojo turto rinką“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. balandžio mėn.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,1% (2023 metų vasarį taip pat buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 15,5% (2023 metų vasarį metinis augimas siekė 16,3%).

2023 metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos Klaipėdoje sumažėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.602 Eur (-2 Eur/m²). Kaune ir Šiauliuose kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,4% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.703 Eur (+6 Eur/m²) ir 1.080 Eur (+3 Eur/m²). Vilniuje ir Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 2.544 Eur ir 1.056 Eur.

Per metus (2023 metų kovo mėnesį, palyginti su 2022 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 17,9%, Kaune – 13,1%, Klaipėdoje – 12,1%, Šiauliuose – 11,5% ir Panevėžyje – 12,6%.

„Šių metų kovas būsto rinkoje pasižymėjo stabiliomis butų pardavimo kainomis ir sparčiau augusiu sandoriu skaičiumi antrinėje butų rinkoje. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų kovo mėnesį Lietuvoje įsigyta beveik 2.300 senesnės statybos butų arba 32% daugiau nei 2023 metų vasario mėnesį. Šių metų kovą sparčiausias butų pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus augimas buvo užfiksuotas Vilniuje ir Kaune, kur palyginti su 2023 metų vasario mėnesiu, atitinkamai augo 30% ir 36%. Klaipėdoje per tą patį laikotarpį butų buvo įsigyta 19% daugiau, o Panevėžyje – 17% daugiau. Tuo tarpu Šiaulių antrinėje butų rinkoje sandorių augimo nebuvo užfiksuota ir pardavimo apimtys išliko beveik tokios pačios kaip ir 2023 metų vasario mėnesį (1% mažiau).

Šių metų kovo rezultatai, ypač po žemų būsto rinkos aktyvumo rodiklių 2023 metų sausį ir vasarį, buvo gal net geresni nei buvo galima tikėtis dabartinėmis rinkos sąlygomis. Iš kitų šalies didmiesčių išsiskyrė Vilniaus senesnės statybos butų rinka, kurioje šių metų kovą fiksuojamas ne tik spartus mėnesinis, bet ir ženklus metinis aktyvumo augimas (10%). Tačiau analizuojant tipinio būsto įsigijimus, matyti, kad pirkėjai šiuo metu labiausiai domisi pigesniais butais. Sostinėje didžiausio susidomėjimo sulaukia senos statybos 2-3 kambarių butai gyvenamuosiuose rajonuose, kurių kaina neviršija 2.000-2.100 Eur/kv. m, o Kaune ir Klaipėdoje dažniausiai įsigyjami tokie butai, kurių kaina neviršija 1.400-1.600 Eur/kv. m. Šiuo metu standartinio būsto pirkėjai yra jautrūs pardavimo kainai ir linkę taupyti įsigydami senesnės statybos ar prasčiau įrengtus butus. Todėl tokio būsto likvidumas rinkoje nesumažėjo, kadangi sąlyginai žema įsigijimo kaina šiuo metu leidžia kompensuoti sparčiai šoktelėjusias palūkanų normas ir dėl aukštos infliacijos suprastėjusias savo finansines galimybes“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. kovo mėn.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,1% (2023 metų sausį buvo fiksuojamas 0,1% sumažėjimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 16,3% (2023 metų sausį metinis augimas siekė 17,1%).

2022 metų vasario mėnesį butų pardavimo kainos Klaipėdoje ir Panevėžyje sumažėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.604 Eur (-1 Eur/m²) ir 1.056 Eur (-1 Eur/m²). Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose vasario mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1%, 0,2% ir 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 2.543 Eur (+3 Eur/m²), 1.697 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.077 Eur (+4 Eur/m²).

Per metus (2023 metų vasario mėnesį, palyginti su 2022 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 18,7%, Kaune – 13,5%, Klaipėdoje – 13,4%, Šiauliuose – 11,2% ir Panevėžyje – 13,5%.

„Bendras Lietuvos būsto rinkos aktyvumas jau dvylika mėnesių iš eilės išlieka neigiamoje zonoje, kuomet būsto sandorių yra sudaroma mažiau nei tą patį mėnesį prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų vasario mėnesį Lietuvoje įsigyta 1.740 senesnės statybos butų arba 15% mažiau nei 2022 metų vasario mėnesį. Tai rodo, kad pastebima dalis potencialių būsto pirkėjų atidėjo planus dėl būsto įsigijimo arba sprendimus priima lėčiau. Tai lėmė įšalusias butų pardavimo kainas, kurios šalies didmiesčiuose iš esmės nesikeičia jau ketvirtą mėnesį iš eilės.

Nepaisant reikšmingai sulėtėjusios būsto rinkos, pardavėjai dar sugeba savo nekilnojamąjį turtą parduoti rekordiškai aukštomis kainomis, tačiau pats pardavimo laikotarpis šiuo metu yra pastebimai ilgesnis nei anksčiau. Tuo tarpu norintys būstą parduoti greičiau, turi ieškoti kompromiso su potencialiais pirkėjais ir dažnu atveju mažinant parduodamo būsto kainą. Bet laikas šiuo metu yra ne pardavėjų pusėje, kadangi potencialūs būsto pirkėjai ir toliau su nerimu stebi vis dar kylančias palūkanų normas, kurios ne tik didina jau turimų būsto paskolų aptarnavimo kaštus, bet ir mažina planuojamo įsigyti būsto prieinamumą. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, 2023 metų sausio mėnesį naujai išduotų būsto paskolų palūkanų norma sudarė 4,7% ir nuo 2022 metų vidurio išaugo daugiau nei du kartus (2,52 procentinio punkto). Nepaisant to, kaip Europos Centrinis Bankas sureaguos į pastaruoju metu JAV ir Europos bankų sektoriuje kylančią įtampą, esamų ir naujų būsto paskolų turėtojai dar pilnai nepajautė augančių palūkanų naštos. O potencialūs būsto pirkėjai pakankamai jautriai reaguoja į reikšmingus pokyčius finansų rinkoje ir šalies ekonomikoje, todėl panašu, kad artimiausioje ateityje jie vis dar bus itin atsargūs priimdami sprendimus dėl brangiausio jų gyvenime pirkinio“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. vasario mėn.

2022 metai šalies didmiesčiuose pasižymėjo gausiomis daugiabučių statybų apimtimis ir itin solidžiu įdirbiu 2023 metams. Tačiau dėl karo Ukrainoje sukeltų iššūkių ekonomikai, naujų būsto projektų plėtotojai staiga susidūrė su neplanuotu staigiu paklausos smukimu. Kaip matome, būsto paklausa gali staiga sumažėti, o jau pradėtų statyti projektų taip greitai nesustabdysi. Patys plėtotojai yra suinteresuoti bei įsipareigoję pirkėjams baigti statyti pradėtus projektus net ir rinkai išgyvenant ne pačius geriausius laikus. Todėl 2023 metais būsto plėtotojai turės pastebimai daugiau iššūkių tiek baigiant statyti, tiek pradedant plėtoti naujus projektus.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.162 butus, t. y. 1% daugiau nei 2021 metais. 2022 metų pradžioje buvo prognozuota, kad per metus plėtotojai faktiškai užbaigs 4.800 butų statybas, tačiau galutinis rezultatas visgi buvo mažesnis nei prognozės. Tai nieko nuostabaus, kadangi dažnai statybos trunka ilgiau nei planuota, ypač jeigu tai didesnės apimties projektai ar jų plėtros etapai. Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet statybos sustoja dėl teisminių ginčų ar statybų eigoje atliekamos projekto korekcijos.

Pastaruosius penkerius metus Vilniuje statybų apimtys iš esmės išlieka stabilios, kuomet kasmet faktiškai pardavimui pastatoma 4.100-4.400 butų. Išskirtiniais buvo tik 2020-ieji metai, kuomet plėtotojai pastatė 5.359 butus. 2022 metais pirkėjai galėjo kurtis 51-ame skirtingame projekte (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus).

„Jeigu pardavimui skirtos pasiūlos požiūriu 2022-ieji metai sostinės rinkai nebuvo išskirtiniai, tai nuomai plėtojami projektai rinkai pasiūlė rekordinį butų skaičių. 2022 metais Vilniuje buvo baigti plėtoti ir duris atvėrė 3 projektai („Youston“, „Shed“ ir „Lumi namai“), kuriuose rinkai pasiūlyta 580 butų ilgalaikei nuomai. Matydami rinkos poreikį profesionaliai valdomam būstui, plėtotojai ne tik investuoja į senų pastatų rekonstrukciją ir jų pritaikymą nuomai, tačiau šiam tikslui stato ir naujus daugiabučius“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Reikšmingas rinkos papildymas nauju būstu nuomai buvo itin savalaikis 2022 metais, kuomet į Lietuvą ir į jos sostinę atvyko gausus žmonių skaičius iš Ukrainos, Rusijos ar Baltarusijos ir rinka susidūrė su staigiu paklausos ir nuomos kainų šuoliu.

2022 metais daugiausiai butų pastatyta trijose Vilniaus seniūnijose

Plėtotojai per 2022 metus pastatė naujų butų daugiabučiuose 17-oje iš 21 Vilniaus miesto seniūnijų. Daugiausiai plėtotojų dėmesio sulaukė trys miesto seniūnijos, kuriose pastatyta 46% visų butų: Verkių sen. (15,8%), Lazdynų sen. (15,4%) ir Šnipiškių sen. (15,2%). Galima išskirti Šnipiškių seniūniją, kuri yra ir toliau sparčiausiai auganti seniūnija Vilniaus mieste. Nuo 2016 metų ši seniūnija kasmet užimą 1-4 vietą pagal butų statybos apimtis tarp miesto seniūnijų ir per pastaruosius 7 metus šioje seniūnijoje pardavimui pastatyta beveik 4.000 butų. 2022 metais itin negausios statybų apimtys užfiksuotos įprastai statybų gausa pasižyminčiose Pilaitės (3,7%) ir Naujamiesčio (2,1%) seniūnijose. Pastarąjį dešimtmetį Naujamiesčio centrinėje dalyje vykusios itin gausios statybos iš esmės išnaudojo plėtros potencialą (dėl konversijai tinkamų teritorijų ar neužstatytų sklypų trūkumo) ir plėtotojai dabar investicijas nukreipė į pietinę šios seniūnijos dalį. O planuojamas Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimas suteiks papildomo stimulo pietinės Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijos dalies atgimimui.

Vidutinis butų plotas išlieka stabilus ir pokyčių nesimato

Pastaruosius dešimt metų vidutinis pardavimui pastatomų butų daugiabučiuose plotas šalies sostinėje išlieka stabilus ir svyruoja 51–54 kv. m ribose. „Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 52,2 kv. m. „Analizuojant šiuo metu jau statomus ar dar planuojamus plėtoti projektus, matyti, kad artimiausiu metu vidutinis butų plotas naujos statybos rinkoje tikrai neaugs. O erdvesnio ploto butai iš esmės projektuojami tik aukštesnės klasės projektuose, kurie įprastai statomi centrinėje miesto dalyje arba prestižiniuose rajonuose“, – sako R. Reginis. 2022 metais Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijose pastatytuose daugiabučiuose vidutinis butų plotas siekė 61,7 kv. m, Žvėryno, Antakalnio ir Šnipiškių seniūnijose – 58,8 kv. m, o mažiausio ploto butai buvo statomi likusioje Vilniaus miesto dalyje, kurių vidutinis plotas siekė 49,1 kv. m. Tuo tarpu ieškantys erdvesnio ir įperkamo būsto dairosi į toliau aktyviai besiplečiantį individualių ar sublokuotų gyvenamųjų namų segmentą miesto pakraščiuose. Pavyzdžiui, Valstybės duomenų agentūros duomenimis (buv. Lietuvos statistikos departamentas), 2022 metais Lietuvoje pastatytas rekordinis būstų plotas vieno ir dviejų būstų pastatuose (individualiuose ir sublokuotuose gyvenamuosiuose namuose).

A++ energinės klasės daugiabučių pastatyta nedaug

Nepaisant to, kad nuo 2021 metų sausio 1 dienos naujai statomiems pastatams, kuriems prašoma išduoti statybos leidimą, įsigaliojo reikalavimas atitikti  A++ energinę klasę, tokių daugiabučių pastatyta itin nedaug. „Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo, kad iš 2022 metais šalies sostinėje pardavimui pastatytų butų didžiausią dalį sudarė A+ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai – 77,8% (2021 metais A+ klasės dalis sudarė 55,1%), A klasės – 12,4% (2021 metais – 33,2%), o tuo tarpu A++ energinės klasės dalis net sumažėjo iki 4,4% (2021 metais – 6,2%). Likusi butų dalis (5,4%) buvo B arba žemesnės energinės klasės daugiabučiuose (2021 metais – 5,5%).

„Akivaizdu, kad plėtotojai nebuvo linkę savanoriškai investuoti į aukščiausios energinės klasės daugiabučių statybas ir stengėsi parengti projektus bei gauti jiems leidimus dar iki A++ energinės klasės reikalavimų įsigaliojimo. 2019-2022 metų laikotarpiu, Vilniuje kasmet aukščiausios energinės klasės sertifikatai pastatams išduodami tik 2-4 skirtinguose daugiabučių projektuose. 2023 metais aukščiausios energinės klasės daugiabučių turėtų būti pastatyta pastebimai daugiau, tačiau A++ energinė klasės pradės dominuoti tik nuo 2024-2025 metų“, – komentuoja R. Reginis.

Kaunas įgavęs pagreitį, o Klaipėdoje statybų apimtys išlieka stabilios

2022 metų daugiabučių statybų rezultatai Kaune dar kartą patvirtino, kad 2016-2017 metais šiame mieste prasidėjusi aktyvi gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos plėtra, įgavo pagreitį. „Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais Kaune plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 1.020 butų arba 8% daugiau nei 2021 metais. Tai yra didžiausias metinis pastatytų butų skaičius nuo pat 2008 metų, kuomet daugiabučiuose buvo įrengta 1.070 naujų butų. Statomų daugiabučių geografija Kaune yra itin plati – nuo naujai statomų daugiabučių miesto pakraščiuose iki rekonstruojamų ar naujai plėtojamų projektų centrinėje miesto dalyje. Iš viso 2022 metais pirkėjai galėjo kurtis 27-iuose skirtinguose projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Tačiau 2022 metais labiausiai išsiskyrė dvi Kauno seniūnijos, kuriose pastatyta pusė visų butų: Dainavos sen. (28%) ir Šilainių sen. (22%). „Kaunas akivaizdžiai tapo antrąja pagal dydį statybų aikštele po šalies sostinės, kurioje veiklą vykdo ne tik vietinėje rinkoje žinomos įmonės, bet po truputį ateina ir nauji finansiškai stiprūs ir Lietuvoje žinomi plėtotojai. Stiprūs plėtotojai turi galimybes įgyvendinti išties ambicingus nekilnojamojo turto projektus, patenkinti naujo būsto paklausą ir tuo pačiu padėti augti šiam miestui“, – sako R. Reginis. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per pastaruosius penkerius metus nuolatinių gyventojų skaičius vien tik Kauno miesto savivaldybėje išaugo 5,8% arba beveik 16.800 gyventojų.

Tuo tarpu Klaipėdai 2022 metai netapo išskirtiniais. „Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais Klaipėdoje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 466 butus arba beveik dvigubai daugiau nei 2021 metais. Solidus statybų apimčių augimas iš esmės buvo nulemtas itin negausiomis statybų apimtimis 2021 metais. O žvelgiant į pastarųjų penkerių metų statybų apimtis, matome, kad 2018-2019 metais kasmet buvo pastatyta po daugiau nei 400 butų, o 2020-2021 metais statybų apimtys buvo sulėtėjusios iki atitinkamai 320 ir 237 butų. Iš viso 2022 metais pirkėjai Klaipėdoje galėjo kurtis 11-oje skirtingų projektų (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). „Akivaizdu, kad Klaipėdai dar trūksta didesnės apimties investicijų ir ypač centrinėje miesto dalyje. Reikia tikėtis, kad dabartinis būsto rinkos sulėtėjimas neatšaldys plėtotojų ryžto ir šiame mieste greitu metu pamatysime suplanuotų ambicingesnių gyvenamųjų projektų įgyvendinimo pradžią“, – įžvalgomis dalinosi R. Reginis.

2023 metais plėtotojai statybų aikštelėje turės daug darbo (įsipareigojimų)

Įvertinus šiuo metu jau statomus daugiabučius ir jų statybų eigą, „Ober-Haus“ prognozuoja, kad 2023 metais Vilniuje iš viso turėtų būti pastatyta apie 5.200 butų arba 25% daugiau nei jų buvo pastatyta 2022 metais. Galima teigti, kad 2023 metais planuojamų baigti statyti statybos buvo inicijuotos 2021-2022 metais, kuomet būsto rinka išgyveno sparčiausio augimo laikotarpį per pastarąjį dešimtmetį. Jeigu laiku bus įgyvendinti šiuo metu statomi projektai, tai metinė pasiūlas šalies sostinėje bus viena aukščiausių istorijoje.

2023 metais plėtotojai Kaune bandys pralenkti visus ankstesnius pasiūlos rodiklius. Iš viso Kaune per metus turėtų būti pastatyta apie 1.500 butų arba 47% daugiau nei jų buvo pastatyta 2022 metais. Žvelgiant istoriškai, tai būtų įspūdingas pardavimui pastatytų butų rodiklis, kuris anksčiau nebuvo fiksuotas. Iki šiol daugiausiai pardavimui skirtų butų buvo pastatyta 2008 metais (1.070 butų). Pagal santykinį pastatytų butų skaičių (palyginus su nuolatinių gyventojų skaičiumi), 2023 metais Kaunas pralenks Rygą ir užims trečią vietą tarp didžiausių Baltijos šalių miestų (pirmoje vietoje išlieka Vilnius, o antroje – Talinas).

2023 metais Klaipėdoje statybų apimtys turėtų išlikti stabilios ir pardavimui pastatytų butų skaičius bus panašus kaip ir 2022 metais – 450 butų. „Didžiausia naujiena Klaipėdos būsto rinkoje, tai planuojamas plėtoti išties ambicingas projektas senamiesčio prieigose šalia Jono kalnelio. 3,5 hektarų dydžio teritorijoje ketinama įgyvendinti daugiabučių kvartalą „Bastionų namai“, kuriame planuojama įrengti virš 700 butų. Šiuo metu vyksta projekto parengiamieji darbai ir pirmieji daugiabučiai čia turėtų iškilti 2024 metais“, – komentuoja R. Reginis.

Jeigu šiais metais šalies didmiesčiuose statybų suplanuota tikrai nemažai ir pirkėjus gali džiuginti pasirinkimo gausa, tai aktyvumo rodikliai pirminėje butų rinkoje patiems plėtotojams kelia pagrįstą susirūpinimą. Nuo karo Ukrainoje pradžios staiga smukusios naujų butų realizacijos apimtys išlieka žemame lygyje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2022 metais, palyginti su 2021 metais, Vilniaus pirminėje daugiabučių rinkoje realizuota net 65% mažiau butų, o Kaune ir Klaipėdoje atitinkamai fiksuojamas 40% ir 37% dydžio naujų susitarimų dėl būsto įsigijimo smukimas.

Nors šiuo metu dėl didžiosios dalies butų, kurie turi būti pastatyti šiais metais, pardavimo jau susitarta, tačiau 2023 metų sausio-vasario mėnesių realizacijos apimtys nenuteikia optimistiškai. Iš 2023 metais planuojamų pastatyti butų šių metų vasario mėnesio pabaigoje jau buvo realizuota (parduota arba rezervuota): Vilniuje – 65%, Kaune – 69% ir Klaipėdoje – 80%. Realizuotų butų skaičius dar tik statomuose projektuose atrodo tikrai solidus ir neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose neturėtų kelti didesnių rūpesčių plėtotojams. Žinoma, bendras neparduotų butų skaičius yra užprogramuotas augimui, tačiau augimo tempas neturėtų būti didelis. Tačiau nors bendri pasiūlos ir paklausos rodikliai atrodo pakankamai gerai, šiuo metu rizikų plėtotojams yra pastebimai daugiau nei anksčiau. „Su didžiausiais iššūkiais šiais metais gali susidurti smulkesni ar finansiškai silpnesni plėtotojai, kuriems pastebimai sumažėjęs rinkos aktyvumas gali sutrikdyti iš anksto suplanuotus finansinius srautus jų statomuose projektuose. Ypač tai aktualu šalies sostinėje, kur konkurencija plėtotojų tarpe yra pati didžiausia“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.