„Ober-Haus“ išnuomojo 1.000 m² biuro patalpas naujame „Radisson Blu Hotel Lietuva“ viešbutyje Konstitucijos pr. Naujajame viešbučio priestate pirmi 3 aukštai skirti komercinėms patalpoms ir biurams, o viešbučio kambariai įrengti 4–8 aukštuose. Pastačius naująjį priestatą, viešbutis tapo didžiausiu Lietuvoje. Modernų A+ energinio efektyvumo klasės pastatą planuojama sertifikuoti tvarios plėtros BREEAM sertifikatu. Šiuo metu visos komercinės patalpos ir biurai yra išnuomoti.

„Nuomojamos biuro patalpos yra laisvai planuojamos ir įrengiamos pagal nuomininkų poreikius. Pastate įrengtas geoterminis šildymas, oro vėsinimas šalčio sijomis, požeminė dviejų lygių 109 vietų automobilių stovėjimo aikštelė su įkrovimo įranga elektromobiliams bei dviračių stovėjimo vietomis. Tai puiki vieta verslui centriniame verslo rajone, itin patogus susisiekimas“, – pasakoja Darius Tumas, „Ober-Haus“ Komercinio NT vyresnysis konsultantas.

„Ober-Haus“ interaktyviame verslo centrų žemėlapyje „OHMAP“ rasite visus nuo 1999 metų Vilniuje pastatytus ir šiuo metu statomus administracinės ir kitos paskirties pastatus, kurių naudingas biurų plotas yra ne mažesnis nei 1.000 m².

www.ohmap.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 5,1% (2019 metų kovą metinis augimas sudarė 5,0%).

2019 metų balandžio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.534 Eur (+3 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 32,9% (+380 Eur/m²). Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje balandžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,7%, 0,6% ir 1,0% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.095 Eur (+7 Eur/m²), 688 Eur (+4 Eur/m²) ir 669 Eur (+6 Eur/m²). 2019 metų balandžio mėnesį Klaipėdoje butų kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.085 Eur.

Per metus (2019 metų balandžio mėnesį, palyginti su 2018 metų balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,4%, Kaune – 5,1%, Klaipėdoje – 3,8%, Šiauliuose – 10,3% ir Panevėžyje – 13,9%.

„Analizuodami senos ir naujos statybos butų kainų pokyčius, matome, kad per pastaruosius 12 mėnesių Vilniuje ir Kaune buvo fiksuojamas spartesnis senos statybos butų pardavimo kainų augimas, o Klaipėdoje sparčiau augo naujos statybos butų kainos. Per metus Vilniuje ir Kaune senos statybos butai brango atitinkamai 5,2% ir 5,6%, o naujos statybos – atitinkamai 3,5% ir 4,2%. Tuo metu Klaipėdoje per tą patį laikotarpį senos statybos butai brango 3,0%, o naujos statybos – 5,3%.

Gausios ir toliau augančios naujų butų statybų apimtys šalies sostinėje bei pastaruosius kelis metus fiksuojamas didelis pastatytų butų kiekio šuolis Kaune lėmė nuosaikiau augančias naujos statybos butų kainas šiuose miestuose, palyginti su senos statybos butais. Akivaizdu, kad besiplečianti konkurencinė aplinka būsto rinkoje turi įtakos turto pardavimo kainoms. Tuo tarpu Klaipėdoje, nepaisant 2018 metais užfiksuotų didesnių daugiabučių statybos apimčių, esminio proveržio naujų daugiabučių plėtroje dar nematyti ir naujai statomų butų pasirinkimo galimybės pirkėjams yra pastebimai mažesnės nei Vilniuje ar Kaune, tad mažesnė plėtotojų konkurencija Klaipėdoje lėmė kiek didesnį naujų butų kainų augimą“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2019 m. balandžio mėn.

Nuo gegužės 2 d. nekilnojamojo turto paslaugų rinkos lyderės „Ober-Haus“ generaliniu direktoriumi pradėjo dirbti Audrius Šapoka, generalinio direktoriaus pareigose pakeitęs Remigijų Pleterą.

„14 metų augau „Ober-Haus“ profesionalų komandoje, pastaruosius 5 metus buvo didelė garbė ir atsakomybė būti nuostabaus kolektyvo vadovu. Vadovavimo metais įmonės apyvarta beveik padvigubėjo, keliasdešimt procentų išaugo komandos narių skaičius. Skirtas pagrindinis dėmesys paslaugų kokybei, nuosaikiai ir apgalvotai plėtrai, kuri užtikrino ir išlaikė ilgametę rinkos lyderio poziciją. Itin didelis dėmesys skirtas komandos augimui bei motyvacinės sistemos pertvarkai, kuri suvaldė darbuotojų rotaciją ir leido išlaikyti stiprią poziciją konkurencinėje aplinkoje“, – sako R. Pleteras, „Ober-Haus“ bendrovei vadovavęs nuo 2014 metų. Prieš tai 15 metų, nuo pat įmonės įkūrimo 1998 metais, jai vadovavo Vytas Zabilius.

„Perduodu pareigas stipriam ir veržliam lyderiui, sukaupusiam tvirtų žinių ir ilgametės patirties nekilnojamojo turto srityje bei užtikrinsiančiam, kad įmonės konkurencinis pranašumas išliktų tvarus. O man metas priimti naujus iššūkius ir toliau plėsti savo žinias su skandinavų nekilnojamojo turto plėtros įmone „Bonava“, formuojant įmonės veiklą Lietuvoje praktiškai nuo starto linijos“, – pasakoja R. Pleteras.

Naujai paskirtas vadovas Audrius Šapoka „Ober-Haus“ įmonėje dirbti pradėjo prieš 8 metus. Nuo 2014 metų NT specialistas vadovavo bendrovės Būsto departamentui. „Džiaugiuosi galimybe vadovauti tokiai profesionalų komandai, priimu tai su didele atsakomybe. Kaip ir iki šiol eisime profesionalaus paslaugų teikėjo, valdančio išsamiausią informaciją ir teikiančio ekspertines įžvalgas bei efektyviausius NT operacijų sprendimus, keliu. Tvaraus ir ilgalaikio augimo sieksime dėmesį ir investicinius srautus sutelkdami į profesinį darbuotojų kapitalą bei organišką plėtrą vertinimo, tarpininkavimo, ypač komercinio nekilnojamojo turto, paslaugų segmentuose“, – sako A. Šapoka, naujasis „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

„Ober-Haus“ Lietuvoje veiklą pradėjo 1998 metais. Daugiau nei 140 nekilnojamojo turto ekspertų dirba bendrovės biuruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje ir Druskininkuose. 2007 metais „Ober-Haus“ prisijungė prie Suomijos nekilnojamojo turto rinkos lyderės Realia Group. Veiklos 20-metį Lietuvoje švenčianti „Ober-Haus“ 2018 metais Lietuvoje pasiekė 3,95 mln. eurų be PVM apyvartą.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 5,0% (2019 metų vasarį metinis augimas sudarė 4,5%).

Vilniuje ir Klaipėdoje 2019 metų kovo mėnesį užfiksuotas vienodas butų pardavimo kainų augimas – 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.531 Eur (+8 Eur/m²) ir 1.085 Eur (+5 Eur/m²). Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6%, 1,0% ir 1,8% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.088 Eur (+7 Eur/m²), 684 Eur (+7 Eur/m²) ir 663 Eur (+12 Eur/m²).

Per metus (2019 metų kovo mėnesį, palyginti su 2018 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,2%, Kaune – 4,9%, Klaipėdoje – 4,3%, Šiauliuose – 10,4% ir Panevėžyje – 13,7%.

„Šiuo metu būsto rinka gyvena pavasarinėmis nuotaikomis. Tą patvirtina tiek toliau augančios butų pardavimo kainos, tiek rinkos aktyvumo rodikliai. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų sausio–kovo mėnesiais, palyginti su praėjusių 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu, Kaune buvo įsigyta 2% daugiau butų, Klaipėdoje ir Šiauliuose – 11%, Vilniuje – 18%, o Panevėžyje – net 31% daugiau.

Augančios gyventojų pajamos, palankios skolinimosi sąlygos, didelis būsto pasirinkimas, kylančios nuomos kainos, teigiami žmonių ir verslo lūkesčiai bei kai kuriose savivaldybėse augantis gyventojų skaičius – tai svarbiausi veiksniai, palaikantys ir skatinantys būsto rinkos aktyvumą, dėl kurių ir šiemet galime stebėti tebesitęsiantį butų pirkimo maratoną visuose šalies didmiesčiuose“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2019 m. kovo mėn.

Kaip ir buvo tikėtasi bei prognozuota, 2018 metai buvo išties rezultatyvūs Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoms. Baltijos šalių sostinėse, toliau augant ekonomikai, buvo fiksuojami aukšti pasiūlos ir paklausos rodikliai – ir tai stebima tiek gyvenamojo, tiek komercinio nekilnojamojo turto sektoriuose, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.

„Jeigu nuo pastarojo sunkmečio pradžios stebėjome pakankamai spartų nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą Estijos ir Lietuvos sostinių nekilnojamojo turto rinkose, tai Latvijos sostinė Ryga ilgą laiką negalėjo pasigirti didesniais teigiamais pokyčiais. Tačiau dabar atrodo, kad nekilnojamojo turto rinka didžiausiame Baltijos šalių mieste jau žengia į spartesnės plėtros etapą“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

2019–2020 metais Rygos biurų rinkoje – pasiūlos šuolis

2018 metais Taline buvo pastatyta 80.000 kv. m naujų biurų ploto, Vilniuje – 43.000 kv. m, Rygoje – beveik 25.000 kv. m. Nors pagal pastatytą biurų plotą Ryga 2018 metais ir vėl nusileido Talinui ir Vilniui, tačiau pasak R. Reginio, biurų sektorius didžiausiame Baltijos šalių mieste įgauna pagreitį. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2019–2020 metais Rygos rinką turėtų papildyti ryškus naujų biurų kiekis – apie 140.000 kv. m biurų ploto.

„Plėtotojai Rygoje per dvejus metus planuoja pastatyti tiek biurų, kiek jų buvo pastatyta per pastaruosius devynerius metus, 2010–2018 metais. Tai yra būtent tai, ko pastaruosius metus labai trūko Latvijos sostinei, norint konkuruoti su Vilniumi ir Talinu dėl tarptautinių kompanijų dėmesio. Galimybės ne tik įsikurti, bet ir planuoti tolimesnę plėtrą šiuolaikiniuose pastatuose yra viena iš pagrindinių stambesnių tarptautinių įmonių atėjimo priežasčių į konkretų regioną ar miestą“, – teigia R. Reginis.

Tačiau Vilnius ir Talinas nesiruošia lengvai atiduoti pastarojo dešimtmečio biurų plėtros lyderių pozicijos ir taip pat rengiasi įspūdingoms naujo biuro ploto apimtims per artimiausius kelis metus. „Ober-Haus“ duomenimis, 2019–2020 metais Vilniuje planuojama įgyvendinti ne mažiau kaip 15 projektų, kuriuose naudingas biurų plotas sudarys apie 160.000 kv. m. Tuo tarpu Taline per tą patį laikotarpį planuojama pastatyti apie 100.000 kv. m.

Taline ir Rygoje – du nauji dideli prekybos centrai

Tradicinių didesnės apimties prekybos centrų sektoriuje 2018–2019 metais didžiausių naujienų sulaukė Talinas ir Ryga. 2018 metų pabaigoje Taline duris atvėrė „T1 Mall of Tallinn“ prekybos centras, kuris šio miesto tradicinių prekybos centrų rinką papildė 55.000 kv. m prekybinio ploto. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2018 metų pabaigoje bendras prekybinių patalpų plotas tradiciniuose prekybos centruose Estijos sostinėje sudarė 665.300 kv. m ir su 1,54 kv. m plotu vienam miesto gyventojui išlieka akivaizdžiu lyderiu tarp kitų Baltijos šalių sostinių.

Tuo tarpu Rygoje po ilgos pertraukos buvo įgyvendintas vienas didžiausių prekybinės paskirties projektų. 2019 metų balandį duris atvėrė prekybos centras „Akropolis“, kuris Latvijos sostinės rinką papildė apie 60.000 kv. m prekybinio ploto. Skaičiuojant pagal prekybinį plotą, tenkantį vienam miesto gyventojui, 2018 metų pabaigoje Ryga tarp kitų Baltijos šalių sostinių rikiavosi antroje vietoje (649.000 kv. m arba 1,02 kv. m vienam gyventojui). Po „Akropolio“ atidarymo prekybinio ploto pasiūlos rodikliai Rygoje ūgtelėjo dešimtadaliu.

„Nepaisant mažesnės apimties ir specializuotų prekybos centrų plėtros Vilniuje 2018 metais („Žali“, „Depo“, „Decathlon“), naujų didesnių tradicinių prekybos centrų Lietuvos sostinė ir vėl nesulaukė“, – sako R. Reginis. Didesnio projekto atidarymo galima tikėtis nebent 2020 metų pabaigoje, kuomet šalia vakarinio aplinkkelio turėtų būti pastatytas prekybos centras „Vilnius Outlet“, kuris sostinės rinką papildytų apie 35.000 kv. m prekybinio ploto. Tokio tipo projektas Vilniuje būtų įgyvendintas po 4,5 metų pertraukos (nuo prekybos centro „Nordika“ antrojo etapo atidarymo 2016 metų gegužės mėnesį). „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metų pabaigoje Vilniuje prekybinių patalpų plotas tradiciniuose prekybos centruose sudarė 453.000 kv. m ir vienam sostinės gyventojui teko 0,82 kv. m ploto – mažiausiai iš visų Baltijos šalių sostinių.

Baltijos šalių sostinių regionuose – 200.000 kv. m naujų sandėliavimo patalpų

2018 metais Baltijos šalių sostinėse ir jų apylinkėse fiksuojamos itin gausios naujų sandėliavimo patalpų statybų apimtys. „Augantis šiuolaikinių sandėliavimo patalpų poreikis bei aukštas tokių patalpų užimtumas sukuria prielaidas daug spartesnei šio sektoriaus plėtrai“, – teigia R. Reginis. Laisvų sandėliavimo patalpų lygis Baltijos šalių regionuose sudaro ne daugiau nei 5%.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2018 metus Baltijos šalių sostinėse ir jų apylinkėse iš viso įgyvendinta 16 projektų, kuriuose įrengta šiek tiek daugiau nei 200.000 kv. m sandėliavimo patalpų: Taline – apie 86.000 kv. m, Rygoje – apie 60.000 kv. m, Vilniuje – beveik 58.000 kv. m.

Taline ir jo apylinkėse sukoncentruota didžiausia šiuolaikinių sandėliavimo patalpų pasiūla Baltijos šalyse ir 2018 metų pabaigoje bendras sandėliavimo patalpų plotas viršijo 1,3 mln. kv. m. Tuo metu Rygoje ir jos apylinkėse per 2018 metus bendras sandėliavimo patalpų plotas ūgtelėjo 9% ir bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarė beveik 709.000 kv. m. „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje ir jo apylinkėse sandėliavimo patalpų pasiūla 2018 metais paaugo 11% ir metų pabaigoje bendras plotas sudarė šiek tiek daugiau nei 585.000 kv. m.

„Skirtingai nuo Estijos ir Latvijos, kur sandėliavimo patalpų sektorius iš esmės susikoncentravęs šalių sostinėse ir aplink jas, Lietuva turi ir kitus regionus, kuriuose pakankamai aktyviai plėtojami sandėliai. Vien Kauno ir Klaipėdos regionuose šiuo metu bendra sandėliavimo patalpų pasiūla sudaro beveik 550.000 kvadratinių metrų“, – pastebi R. Reginis.

„Ober-Haus“ atstovo nuomone, įsibėgėjusi sandėliavimo patalpų plėtra artimiausiu metu nežada sustoti. Baltijos šalių sostinių regionuose 2019 metais planuojamas ženklus tokių patalpų prieaugis – planuojama įgyvendinti įvairaus dydžio projektų, kuriuose bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarys apie 130.000 kv. m.

Talinas vejasi Vilnių pagal daugiabučių statybų apimtis

2018 metais sparčiausias butų pasiūlos šuolis tarp Baltijos šalių sostinių užfiksuotas Rygoje. Per metus Latvijos sostinėje pastatyta šiek tiek daugiau nei 2.400 butų ir tai yra 65% daugiau nei jų buvo pastatyta per 2017 metus. „Žinoma, butų plėtros apimtys Rygoje vis dar pastebimai atsilieka nuo Vilniaus ir Talino, tačiau toks šuolis jau rodo daug drąsesnius plėtotojų žingsnius“, – atkreipia dėmesį „Ober-Haus“ atstovas. Vilniuje 2018 metais pastatyta virš 4.300 butų (5% daugiau nei 2017 metais), o Taline – 3.100 butų (7% daugiau nei 2017 metais).

Nepaisant to, kad Vilnius 2018 metais pagal pastatomų naujų butų kiekį išlaikė lyderio pozicijas tarp visų Baltijos šalių sostinių, Talinas sparčiai vejasi Lietuvos sostinę. „Ober-Haus“ duomenimis, 2014–2016 metais Vilniuje 1.000-iui gyventojų kasmet vidutiniškai teko po 6,1 pastatyto buto, o 2017–2019 metų laikotarpiu šis rodiklis ūgtels iki 7,9 buto. Tuo metu Taline 2014–2016 metais 1.000-iui gyventojų kasmet vidutiniškai buvo pastatyta po 3,9 buto, o 2017–2019 metų laikotarpiu bus fiksuojamas stiprus šuolis iki 7,1 buto.

„Tai reiškia, kad Talinas pagal santykinį pastatomų butų kiekį Vilniui nusileidžia jau tik dešimtadaliu“, – sako R. Reginis. Tuo metu nepaisant ženklaus pastatytų butų šuolio Rygoje 2018 metais, šiame mieste butų statybų apimtys vis dar išlieka kuklios ir nusileidžia Vilniui ir Talinui daugiau nei dvigubai. „Ober-Haus“ duomenimis, 2017–2019 metais šis rodiklis sudarys po 3,1 pastatyto buto 1.000-iui miesto gyventojų.

„2019–2020 metai tikrai nebus nuobodūs Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkose ir mūsų laukia išties įvykių kupinas laikotarpis. Ekonominė aplinka ir toliau išlieka palanki aktyviai rinkos plėtrai ne tik Baltijos šalių sostinėse, bet ir kituose šių šalių regionuose. Ir akivaizdu, kad plėtotojai nesiruošia praleisti šios galimybės“, – teigia R. Reginis.

Metinė Baltijos šalių NT rinkos apžvalga 2019 (anglų kalba)

Vertinant 2018 metus, galima teigti, kad Lietuvos būsto rinka išgyvena savo antrąjį aukso amžių. Bendra Lietuvos būsto rinkos aktyvumo ir finansinių rodiklių kartelė eilinį kartą buvo kilstelėta aukštyn ir, atrodo, ruošiasi pralenkti visų laikų aukštumas.

VĮ Registrų centro duomenimis, 2018 metais Lietuvoje būstui (butams ir namams) įsigyti buvo išleista 2,05 mlrd. eurų arba 9,2% daugiau nei 2017 metais. Žvelgiant į turimus istorinius duomenis, didesnė pinigų suma būstui Lietuvoje įsigyti buvo išleista tik 2007 metais, kuomet būsto buvo įsigyta už 2,22 mlrd. eurų. Tuo metu bendri Lietuvos būsto rinkos aktyvumo rodikliai 2018 metais pasiekė rekordines aukštumas nuo pat 2007 metų. VĮ Registrų centro duomenimis, 2018 metais Lietuvoje sudaryta 2% daugiau butų ir 4% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių nei 2017 metais.

2018 metais pinigų kiekio augimas būsto rinkoje stebimas iš esmės visos šalies mastu – net 44 iš 60 Lietuvos savivaldybių buvo užfiksuotas augimas. Šalies sostinėje buvo pasiektas visų laikų rekordas, kuomet būstui įsigyti buvo išleista virš 970 mln. eurų arba beveik 9% daugiau nei 2017 metais ir 2% daugiau nei rekordiniais 2007 metais. Vilniaus mieste sparčiausias augimas stebimas namų segmente, kuriame pastaruosius 5 metus kasmet fiksuojami vis nauji visų laikų tiek aktyvumo, tiek statybų, tiek išleidžiamų pinigų rekordai. Tuo tarpu didžiausias pokytis tarp šalies didmiesčių 2018 metais buvo užfiksuotas Kaune, kur būstui įsigyti 2018 metais buvo išleista virš 271 mln. eurų ir tai yra beveik 16% daugiau nei 2017 metais. Klaipėdoje 2018 metais fiksuojamas virš 4% augimas (beveik 164 mln. eurų), Šiauliuose – 4% augimas (virš 57 mln. eurų), o Panevėžyje būstui įsigyti išleista virš 6% daugiau nei 2017 metais (beveik 40 mln. eurų).

Jeigu skaičiuosime investicijas būstui įsigyti, tenkančias vienam didmiesčio gyventojui, tai išsidėstymas nesikeičia jau ilgą laiką. 2018 metais daugiausiai pinigų butams ir namams įsigyti išleido Vilniaus miesto gyventojai – vienam vilniečiui vidutiniškai teko 1.766 eurai. Antroje vietoje pagal išleistų pinigų sumą, tekusią vienam miesto gyventojui, yra Klaipėda – 1.105 eurai. Kaunas yra trečioje vietoje su 944 eurais vienam kauniečiui. Per tą patį laikotarpį vienam Šiaulių miesto gyventojui vidutiniškai teko 569 eurai  o Panevėžio – 449 eurai. Likusioje Lietuvoje (išskyrus penkių didžiausių šalies miestų savivaldybes) vienam gyventojui teko 338 eurai.

Būsto pardavimo ir nuomos kainos augo visuose šalies didmiesčiuose

Teigiama šalies ekonominė raida bei išliekantis aukštas būsto rinkos aktyvumas ir toliau skatino tolimesnį būsto pardavimo kainų augimą pagrindiniuose šalies miestuose 2018 metais. „Sparčiausiais santykinis kainų pokytis buvo fiksuojamas mažesniuose didmiesčiuose, kurie pasižymi daug žemesnių kainų lygiu ir turi erdvės spartesniam procentiniam būsto pardavimo kainų augimui“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ duomenimis, Panevėžyje ir Šiauliuose per 2018 metus atitinkamai buvo užfiksuotas 11,6% ir 8,9% butų kainų augimas. Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje atitinkamai buvo užfiksuotas 4,2%, 3,7% ir 3,0% butų kainų augimas. Sparčiausias namų kainų augimas 2018 metais fiksuojamas Klaipėdoje ir Šiaulių miestuose bei jų apylinkėse, kur per metus jos vidutiniškai ūgtelėjo 6%. Panevėžyje ir jo apylinkėse vidutinės namų kainos per 2018 metus ūgtelėjo 4%, o Vilniuje ir Kaune fiksuojamas tik 1% pardavimo kainų augimas.

Trijuose didžiausiuose šalies miestuose butų nuomos kainos 2018 metais augo panašiu tempu kaip ir pardavimo kainos. Vilniuje per metus nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4%, Kaune – 5%, o Klaipėdoje augimas siekė 6%. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais vidutinė 1–3 kambarių nuomos kaina Vilniuje sudarė 398 Eur/mėn., Kaune – 308 Eur/mėn., Klaipėdoje – 308 Eur/mėn., Šiauliuose – 201 Eur/mėn. ir Panevėžyje – 194 Eur/mėn.

„Butų nuomos kainų augimas rodo, kad didžiausiuose šalies miestuose aktyvumas butų nuomos rinkoje ir toliau išlieka aukštas. Net šalies sostinėje, kurioje kasmet pastatoma vis daugiau butų, o nemaža dalis jų įsigyjama tiek trumpalaikei, tiek ilgalaikei nuomai, augantį nuomai siūlomų butų kiekį rinka yra pajėgi įsisavinti. Augantis miesto gyventojų skaičius bei pajamos, taip pat ribotos dalies žmonių galimybės įsigyti nuosavą būstą palaikė nuomos sektoriaus aktyvumą“, – sako R. Reginis.

Sostinėje ir jos apylinkėse rekordinės namų statybų apimtys

2018 metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo fiksuojamos itin gausios naujų daugiabučių statybų apimtys. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pastatė 4.355 butus arba 5% daugiau nei 2017 metais. Visgi butų statybų apimtys nepasiekė 2006–2008 metų rodiklių, kuomet kasmet buvo pastatoma apie 4.800–5.800 butų. Tuo metu individualių ir sublokuotų namų gyvenviečių plėtra sostinėje viršijo visų laikų rekordą. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais plėtotojai Vilniaus mieste ir jo apylinkėse iš viso pastatė beveik 790 naujų namų arba net 34% daugiau nei jų buvo pastatyta 2017 metais ir dvigubai daugiau nei 2016 metais.

„2018 metais pardavimui pastatytų namų kiekis yra didžiausias metinis pasiūlos rodiklis per visą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos istoriją. Pastebimai augant konkurencijai daugiabučių namų segmente, dalis plėtotojų ir pavienių investuotojų pastaraisiais metais ryžosi rinkai pasiūlyti įperkamą namų variantą būsto pirkėjams“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. Ir nors 2018 metais vidutinis plėtotojų pastatyto namo, skirto pardavimui, plotas pasiekė rekordines žemumas ir sudarė 101 m^², tačiau tai vis tiek yra dvigubai daugiau nei vidutinis buto plotas naujai pastatytuose daugiabučiuose (2018 metais šalies sotinėje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 50,2 m^²).

2018 metais Kaunas taip pat žengė į sparčios būsto plėtros etapą.  „Ober-Haus“ duomenimis per metus laikinojoje sostinėje iš viso buvo pastatyti 997 butai arba 57% daugiau nei 2017 metais ir net 3 kartus daugiau nei 2016 metais. Daugiau butų per metus Kaune buvo pastatyta tik 2008 metais (1.070 butų). 2018 metai pasižymėjo ne tik gausiu pastatytų butų kiekių, bet ir plačiu jų pasirinkimu – pirkėjai galėjo rinktis iš 24 skirtingų tais metais pastatytų projektų. Pasak R. Reginio, akivaizdu, kad tiek būsto, tiek komercinių projektų plėtotojai patikėjo Kauno miesto perspektyvomis ir nusprendė išnaudoti šio miesto augimo galimybes.

2018 metais Klaipėda po ilgesnės pertraukos irgi galėjo pasigirti didesnėmis daugiabučių plėtros apimtimis. Uostamiestyje plėtotojai per 2018 metus įgyvendino 11 projektų, kuriuose buvo įrengti 429 butai. Ir tai yra 2,3 karto daugiau nei jų buvo pastatyta 2017 metais. 2011–2017 metų laikotarpiu Klaipėdoje kasmet vidutiniškai buvo pastatoma tik apie 200 naujų butų daugiabučiuose.

„Tačiau stebint šiuo metu vykstančias gyvenamųjų projektų statybas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, matyti, kad 2019 metais tolimesnis butų statybos apimčių augimas bus fiksuojamas tik šalies sostinėje“, – teigia R. Reginis. „Ober-Haus“ prognozuoja, kad sostinėje 2019 metais iš viso turėtų būti pastatyta apie 4.500–4.600 butų arba apie 5% daugiau nei jų buvo pastatyta 2018 metais, Kaune – apie 700–800 butų (apie 25% mažiau nei jų buvo pastatyta 2018 metais), o Klaipėdoje – apie 300–350 butų (apie 25% mažiau nei jų buvo pastatyta 2018 metais).

2018 metais naujo būsto Kaune ir Klaipėdoje įsigyta mažiau

Vilniaus daugiabučių namų pirminėje rinkoje 2018 metais buvo fiksuojamos augančios pardavimų apimtys, kurias didino ne tik aktyvūs pirkėjai, bet ir toliau nemažėjančios butų statybų apimtys. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais sostinėje buvo parduoti ir rezervuoti 4.188 nauji butai ir tai yra beveik 6% daugiau, palyginti su 2017 metais.

„Kaune ir Klaipėdoje pirminėje butų rinkoje 2018 metais fiksuojamas pardavimo apimčių sumažėjimas. Skirtingai nuo Vilniaus, šiuose miestuose 2019 metais planuojamos ketvirtadaliu mažesnės daugiabučių plėtros apimtys ir tai galėjo turėti įtakos ir 2018 metų pardavimams – ypatingai išankstiniams pardavimams dar tik statomuose projektuose“, – sako R. Reginis. Kaune 2018 metais tiesiogiai iš plėtotojų buvo įsigyti 735 naujos statybos butai (10% mažiau nei 2017 metais), o Klaipėdoje – 373 butai (8% mažiau nei 2017 metais).

Nepaisant didelio rinkos aktyvumo pirminėje butų rinkoje, 2018 metais Vilniuje ir Kaune fiksuojamas išaugęs laisvų butų kiekis jau pastatytuose daugiabučiuose. 2018 metų pabaigoje trijuose didžiausiuose miestuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 2.117 arba 12% daugiau nei prieš metus. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metų pabaigoje jau pastatytuose daugiabučiuose Vilniuje buvo siūloma įsigyti 1.467 butus (8% daugiau nei 2017 metų pabaigoje), Kaune – 276 butus (83% daugiau nei 2017 metų pabaigoje), o Klaipėdoje – 374 butus (1% mažiau nei 2017 metų pabaigoje).

Lengviausiai būstą gali įpirkti Šiaulių ir Panevėžio gyventojai

Butų kainų ir darbo užmokesčio santykis 2018 metais ir toliau gerėjo būsto pirkėjų naudai beveik visuose šalies didmiesčiuose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis neto darbo užmokestis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse 2018 metais, palyginti su 2017 metais, vidutiniškai augo 7,2–9,8%. „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinės butų kainos per tą patį laikotarpį šiuose miestuose ūgtelėjo 2,6–8,0%.

Statistiškai 2018 metais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų gyventojai būsto galėjo įsigyti daugiau nei 2017 metais, o Panevėžyje dėl sparčiau nei atlyginimai augusių butų kainų šiek tiek mažiau. „Ober-Haus“ skaičiavimais, statistinis vilnietis už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį 2018 metais galėjo įsigyti 6,6 m^² (2017 metais – 6,2 m²) vidutinės klasės bute, Kauno gyventojas – 8,4 m^² (2017 metais – 8,0 m^²),  Klaipėdos gyventojas – 8,6 m^² (2017 metais – 8,1 m^²), Šiaulių gyventojas – 12,1 m^² (2017 metais – 11,9 m^²), o Panevėžio gyventojas – 13,4 m^² (2017 metais – 13,5 m^²).

„Žvelgiant į šiuos rodiklius matyti, kad statistiškai būstas sunkiausiai įperkamas didžiausiu ekonominiu aktyvumu pasižyminčiuose miestuose, kuriuose būsto kainos taip pat yra pastebimai aukštesnės nei mažesniuose miestuose. Ir tas atotrūkis yra išties nemažas – statistiškai Šiaulių ir Panevėžio gyventojas vidutiniškai gali įsigyti 2 kartus daugiau ploto vidutinės klasės bute nei vilnietis“, – sako R. Reginis.

Pilna apžvalga su grafikais: Gyvenamojo NT rinkos komentaras 2018 m. IV ketv. (PDF)

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,5% (2019 metų sausį metinis augimas sudarė 4,0%).

2019 metų vasario mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje ūgtelėjo 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.523 Eur (+8 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai yra išaugusios 31,9% (+368 Eur/m²). Kaune ir Klaipėdoje vasario mėnesį užfiksuotas vienodas kainų augimas – 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.081 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.080 Eur (+5 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose užfiksuotas 1,5% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina ūgtelėjo iki 677 Eur (+10 Eur/m²), o Panevėžyje butų kainos paaugo 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 651 Eur (+6 Eur/m²).

Per metus (2019 metų vasario mėnesį, palyginti su 2018 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 3,8%, Kaune – 4,5%, Klaipėdoje – 3,7%,  Šiauliuose – 9,6% ir Panevėžyje – 11,7%.

„Šių metų pradžia šalies didmiesčiuose pasižymėjo ne tik gausiomis butų pardavimo sandorių apimtimis, bet ir toliau augančiomis jų pardavimo kainomis. Didžiausias santykinis butų kainų pokytis ir vėl fiksuojamas mažesniuose miestuose, kuriuose butų kainų lygis yra žemesnis ir dar yra erdvės spartesniam kainų augimui.

Tuo tarpu trys didžiausi šalies miestai didesnių siurprizų nepateikė – kainų augimas išlieka nuosaikus. O žiūrint į bendrą penkių didžiausių šalies miestų kainų pokytį, butų kainos statistiškai auga jau 49 mėnesius iš eilės“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2019 m. sausio mėn. (PDF)

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų sausio mėnesio reikšmė išaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,0% (2018 metų gruodį metinis augimas sudarė 3,9%).

2019 metų sausio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.515 Eur (+3 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai yra išaugusios 31,3% (+361 Eur/m²). Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje sausio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,3%, 0,2% ir 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.077 Eur (+3 Eur/m²), 667 Eur (+1 Eur/m²) ir 645 Eur (+2 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje užfiksuotas butų kainų sumažėjimas, kur kainos smuktelėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina per mėnesį sumažėjo iki 1.075 Eur (-1 Eur/m²).

Per metus (2019 metų sausio mėnesį, palyginti su 2018 metų sausio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 3,2%, Kaune – 4,3%, Klaipėdoje – 3,5%,  Šiauliuose – 8,5% ir Panevėžyje – 11,3%.

„Šių metų sausį, pagal vidutines butų pardavimo kainas, Kaunas su Klaipėda susikeitė pozicijomis ir laikinoji sostinė pakilo į antrąją vietą tarp penkių didžiausių šalies miestų. Tai įvyko po daugiau nei šešių metų pertraukos. Vidutinės butų kainos Kaune lenkė Klaipėdos kainas tik 2009–2012 metų laikotarpiu, t. y. pačiame kainų mažėjimo įkarštyje, kuomet uostamiestyje buvo užfiksuotas itin didelis ir staigus kainų sumažėjimas. O nuo 2012 metų pabaigos iki 2018 metų pabaigos butų kainų lygis Kaune statistiškai buvo žemesnis nei Klaipėdoje.

Žinoma, kainų skirtumas tarp Kauno ir Klaipėdos šiuo metu yra tik simbolinis ir artimiausiu metu dar galime matyti šiuos miestus besikeičiant pozicijomis. Tačiau stebint vykstančius teigiamus pokyčius Kauno miesto nekilnojamojo turto rinkoje pastaruosius 2–3 metus, panašu, kad ilgesniu laikotarpiu spartesnio būsto kainų augimo potencialas išlieka būtent Kaune“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2019 m. sausio mėn. (PDF)

Veiklos 20-metį Lietuvoje švenčianti nekilnojamojo turto kompanija „Ober-Haus“ 2018 metais Lietuvoje pasiekė 3,95 mln. eurų be PVM apyvartą, tai yra 6 proc. daugiau nei 2017 metais.

„Prieš 20 metų įmonės veiklą pradėję nuo 4 žmonių komandos, šiandien jubiliejų švenčiame kartu su 140 savo srities profesionalų visoje Lietuvoje. Kartu su Latvija ir Estija esame didžiausia NT paslaugų bendrovė Baltijos šalyse, tačiau didžiuojamės ne savo dydžiu, o motyvuota darbuotojų komanda ir pozityvia organizacine kultūra. Tai yra unikalūs mūsų įmonės ištekliai, kurie ir sukuria tvarų konkurencinį pranašumą nekilnojamojo turto rinkoje“, – teigia Remigijus Pleteras, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

2018 metais „Ober-Haus“ Lietuvoje suteikė beveik 11.000 paslaugų. Bendrovės teikiamų paslaugų paketą sudaro tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, turto valdymas bei rinkos tyrimai.

„Pastaraisiais metais išplėtėme paslaugų paketą ir pradėjome teikti kompleksines naujų NT projektų kūrimo, pardavimo ir rinkodaros valdymo paslaugas. Šiuo metu valdome trylika skirtingų butų, namų ir biurų projektų Vilniuje, Klaipėdoje ir Druskininkuose“, – sako R. Pleteras.

Pernai „Ober-Haus“ įvykdė daugiau nei 700 gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto pardavimo sandorių ir 500 nuomos sandorių, o bendrovės Vertinimo departamentas atliko 9.800 turto vertinimo ataskaitų, vertinimo ekspertizių ir konsultacijų klientams – tai didžiausias atliktų vertinimų kiekis tarp visų turto ir verslo vertinimo paslaugas Lietuvoje teikiančių įmonių. „Ober-Haus“ taip pat teikia turto valdymo paslaugą ir šiuo metu valdo daugiau nei 70 turtinių vienetų.

Apibendrinus 2018 metų rezultatus, galima teigti, kad praėję metai buvo vieni aktyviausių būsto plėtotojams Lietuvoje, o Vilniaus miestas pagal pastatomo naujo būsto kiekį ir toliau išlaikė lyderio pozicijas tarp visų Baltijos šalių sostinių. „Ober-Haus“ pateikia surinktus faktinius duomenis apie jau baigtas daugiabučių statybas 2018 metais didžiausiame šalies mieste – Vilniuje. „Pateikiame išsamius 2018 metų duomenis ir atsakome į pagrindinius klausimus: kiek ir kokių butų buvo pastatyta bei kur ir kas juos pastatė. Tuo pačiu apžvelgiame ne tik praėjusių metų rezultatus, bet įvertiname juos pastarųjų 15 metų kontekste bei pateikiame šių metų prognozes“, – apžvalgą pristato Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ jau daugiau nei 15 metų kaupia išsamius duomenis apie būsto plėtrą tiek Vilniuje, tiek ir kituose šalies didmiesčiuose. Šiuo metu vien Vilniaus miesto ir jo apylinkių duomenų bazėje yra sukaupta informacijos apie daugiabučių projektus, kuriuose per 2003–2018 metų laikotarpį buvo pastatyta ir pardavimui pasiūlyta beveik 50.000 butų. Į šioje apžvalgoje skelbiamą butų daugiabučiuose statistiką nepatenka individualių ar sublokuotų namų bei nestandartinių projektų (pvz., loftų) duomenys. Taip pat nepatenka duomenys apie projektus, kurie yra skirti išskirtinai nuomai bei socialinis būstas.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pastatė 4.355 butus, kurių gyvenamasis plotas sudarė 218.700 m². Palyginti su 2017 metais, butų buvo pastatyta 5% daugiau. Praėjusiais metais buvo prognozuojama, kad per 2018 metus turėtų būti pastatyta apie 4.500–4.700 butų, tačiau faktinis skaičius visgi buvo mažesnis, kadangi dalis projektų nebuvo baigti statyti ir jų statybų pabaiga nusikėlė į 2019 metus. Bet kokiu atveju 2018 metais pastatytų butų skaičius yra didžiausias nuo pat 2008 metų, kuomet plėtotojai Vilniuje pastatė 5.396 butus. Nors butų statybų apimtys nepasiekė 2006–2008 metų rodiklių, tačiau 2018 metai vertinant pagal pasirinkimo galimybes Vilniaus butų pirkėjams buvo tikrai išskirtiniai. „Jeigu 2003–2017 metais kasmet pirkėjai galėjo rinktis ne daugiau nei iš 50 skirtingų daugiabučių projektų, tai 2018 metais jau galėjo pradėti kurti savo gyvenimą 58 skirtinguose tai metais pastatytuose projektuose. Vadinasi, pirkėjams realiai buvo pasiūlytas plačiausias naujų butų pasirinkimas per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją“, – sako R. Reginis.

Trijose miesto seniūnijose pastatyta 43% butų

Plėtotojai per 2018 metus pastatė naujų butų daugiabučiuose 15 iš 21 Vilniaus miesto seniūnijų. Tradiciškai daugiausiai plėtotojų dėmesio sulaukė populiariausios ir sparčiausiai besiplečiančios miesto seniūnijos, о vien septyniose miesto seniūnijose pastatyta virš 70% visų butų: Pašilaičių sen. (15,3%), Pilaitės sen. (13,9%), Šnipiškių sen. (13,5%), Verkių sen. (7,9%), Naujamiesčio sen. (7,8%), Žirmūnų sen. (6,5%) ir Lazdynų sen. (6,5%).

Pasak R. Reginio, pastaraisiais metais plėtotojai vis drąsiau investuoja į daugiabučių projektus mažu naujo būsto plėtros aktyvumu pasižyminčiose Vilniaus miesto rajonuose (pvz., Naujoji Vilnia, Naujininkai, Vilkpėdė, Lazdynėliai, Naujasis Antakalnis) ar net už miesto savivaldybės ribos esančiose gyvenvietėse (pvz., Klevinė, Užubaliai, Naujasis Lentvaris). Plėtotojai stengiasi pirkėjams pasiūlyti butus vietose, kuriose tiesioginė konkurencija yra daug mažesnė nei populiariausiose miesto teritorijose.

2018 metais daugiausiai pastatyta ekonominės klasės butų

2018 metais sparčiausiai ūgtelėjo pigesnių naujos statybos butų dalis bendroje metinėje pasiūloje. „Ober-Haus“ skaičiavimais, ekonominės klasės butų dalis (projektai, kuriuose butų su daline apdaila kainos sudaro iki 1.500 Eur/m²), palyginti su 2017 metais, išaugo nuo 30% iki 45%. „Tai neturėtų stebinti, kadangi daugiausiai butų buvo pastatyta Vilniaus miesto seniūnijose, kurios pasižymi žemiausiu naujos statybos butų kainų lygiu, pavyzdžiui, Pašilaičių ir Pilaitės seniūnijose“, – sako R. Reginis. Tuo tarpu vidutinės klasės butų dalis (projektai, kuriuose butai su daline apdaila kainuoja nuo 1.500 Eur/m² iki 1.900 Eur/m²) per metus sumažėjo nuo 52% iki 36%. Stabiliausia situacija išliko aukštesnės klasės projektuose (projektai, kuriuose butų su daline apdaila kainos viršija 2.000 Eur/m²), kurių dalis 2018 metais ūgtelėjo nuo 18% iki 19%.

„Ober-Haus“ atstovo nuomone, žvelgiant į 2018 metais pastatytų butų pasiskirstymą pagal klases, matyti, kad praėjusiais metais pasiūla buvo tikrai subalansuota ir pakankamai tiksliai atspindi gyventojų perkamosios galios struktūrą.

Statė rekordiškai mažus butus

Pastaruosius 15 metų nuosekliai ir pakankamai sparčiai mažėjantis pastatomų butų plotas jau nieko nestebina, bet 2018 metai įeis į istoriją su mažiausiu vidutiniu pastatytų butų plotu Vilniaus daugiabučiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su 2017 metais, 2018 metais pastatytuose daugiabučiuose vidutinis butų gyvenamasis plotas sumažėjo net 3,4 m² ir sudarė 50,2 m². O palyginus su 2003–2009 metais statytais daugiabučiais, vidutinis naujos statybos butų plotas vidutiniškai sumažėjo penktadaliu arba šiek tiek daugiau nei 12 m².

Spartus vidutinio butų ploto mažėjimas Vilniuje yra fiksuojamas nuo pastarojo ekonominio sunkmečio, kuomet plėtotojai pradėjo projektuoti ir statyti vis daugiau mažesnio ploto butų ir didinti jų dalį statomuose daugiabučiuose. Tai yra vis daugiau siūloma ne tik mažiau kambarių turinčių butų, bet ir stengiamasi daug racionaliau suplanuoti pačius butus (atsisakant arba mažinant neefektyvių ir mažai naudojamų butų erdvių) bei mažinant pačių kambarių plotą. „Todėl jau nieko nestebina, kad rinkoje siūloma įsigyti 3 kambarių butų, kurių plotas sudaro 50–55 m², o surasti naujos statybos butą su atskiru virtuvės kambariu yra jau seniai rinkoje neegzistuojantis dalykas. Todėl nenuostabu, kad ir toliau mažėjantis naujos statybos butų plotas daugiabučiuose paskatino individualių ir sublokuotų namų sektoriaus plėtrą, kuomet namų plėtotojai gali pasiūlyti erdvesnį būstą didesnėms šeimoms“ – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Daugiabučių plėtotojų portretas – sparčiausiai augo vidutinę patirtį turinčių plėtotojų dalis

Prie gausios naujų butų pasiūlos 2018 metais daugiausiai prisidėjo didžiausią patirtį turintys plėtotojai. Tiesa, jų dalis per metus sumažėjo. „Ober-Haus“ duomenimis, patyrusios plėtros bendrovės, kurios yra išplėtojusios bent 4 skirtingus gyvenamosios paskirties projektus, 2018 metais sostinėje pastatė 44% butų (2017 metais šis rodiklis sudarė 66%). Mažiau patirties turinčios įmonės (2–3 įgyvendinti projektai) pastatė 43% visų butų ir jų dalis per metus augo sparčiausiai (2017 metais – 24%). Tuo metu įmonių, kurios iš esmės neturi ilgesnės būsto plėtros istorijos, tai yra įgyvendinusios ne daugiau nei vieną projektą arba apskritai debiutuojančios rinkoje, dalis 2018 metais paaugo nuo 10% iki 13%.

Kalbant apie mažesnę patirtį turinčias ar debiutuojančias būsto plėtros rinkoje įmones reikia turėti omenyje, kad dalis tokių įmonių gali būti įsteigtos tvirtą finansinį užnugarį turinčių įmonių grupių, kurios specializuojasi kitose verslo srityse arba geriau žinomos kaip komercinės paskirties plėtotojos, ir pastaraisiais metais nukreipė dalį savo investicijų į būsto plėtrą. Tokios įmonės gali sau leisti pasisamdyti aukštos kvalifikacijos paslaugų teikėjus (projektuotojus, statybos darbų ir priežiūros paslaugų kompanijas bei kitus konsultantus) ir sėkmingai įgyvendinti būsto projektus ir taip įgauti patirties bei tapti žinomomis rinkoje jau kaip būsto plėtotojos. Tačiau aktyvi būsto rinka pritraukia ir plėtotojų, kurie negali pasigirti būsto plėtros patirtimi bei iš anksto tvirtai įrodyti, kad sugebės tinkamai suvaldyti tikrai sudėtingą būsto planavimo ir statybų procesą tiek projekto finansuotojui, tiek ir turto pirkėjui.

Kas laukia sostinės daugiabučių rinkos 2019 metais?

Prasidėjus metams jau galima pateikti pakankamai tikslią prognozę, ko galime tikėtis šalies sostinės daugiabučių plėtros sektoriuje. Įvertinus šiuo metu jau statomus ar greitu laiku pradedamus plėtoti daugiabučius, jų planuojamą statybų trukmę bei istorinę plėtros patirtį, „Ober-Haus“ prognozuoja, kad 2019 metais iš viso turėtų būti pastatyta apie 4.500–4.600 butų arba vidutiniškai 5% daugiau nei jų buvo pastatyta 2018 metais. „Žinoma, tiksliam šios prognozės išsipildymui reikės pagrindinės sąlygos – bent jau stabilios bendros ekonominės situacijos“, – priduria R. Reginis.

„Matant neslopstančias būsto statybų apimtis, rinkoje dažniausiai linksniuojamas klausimas išlieka – ar  šalies sostinėje butų plėtros apimtys atitinka paklausą? Tai yra gal butų statoma per daug, o gal per mažai? Iš visų per praėjusius metus pastatytų butų 2018 metų pabaigoje buvo parduota arba rezervuota 74% butų. Jeigu analogiškai skaičiuosime ankstesnių metų rodiklius, tai 2017 metais šis rodiklis buvo beveik toks pat – 75%. 2016 metais jis buvo geresnis ir sudarė 82%, о 2015 metais – 73%. Vadinasi, 2018 metų rodikliai nėra kažkuo išskirtiniai ir beveik pataiko į pastarųjų trejų metų viduriuką ir tuo pačiu leidžia daryti išvadą, kad plėtotojai stato nei per daug, nei per mažai. O visai rinkai tai tikrai į naudą“, – sako R. Reginis. Apibendrinat praėjusius metus ir žvelgiant į 2019 metus, akivaizdu, kad būsto plėtros vakarėlis tęsiasi ir artimiausiu metu pirkėjams tikrai bus iš ko rinktis.