„Ober-Haus“, išskirtinis verslo centrų komplekso „Z3“ ir „Z5“ nuomos atstovas, išnuomojo paskutines laisvas patalpas šiame projekte (L. Zamenhofo g., Vilnius).

Kompleksą sudaro du pastatai, kurie po 2017–2018 metų rekonstrukcijos pakeitė paskirtį ir iš mažmeninės prekybos centro tapo moderniais biurais su sandėliavimo patalpomis.

„Rinkoje tokio formato patalpų, kuomet miesto ribose šalia biuro būtų ir sandėlis, ir ekspozicinė zona, yra itin mažai, tad projektas sulaukė didelio susidomėjimo ir šiuo metu abu pastatai yra pilnai išnuomoti“, – sako Remigijus Valickas, „Ober-Haus“ Komercinio NT projektų vadovas. Patalpose įsikūrė „Douglas“, „Makita“, „Schneider Electric“, „Bonava“, „Olympus“, „Tiltų ekspertų centras“, „Aibė“, „Aedilis“, „Heidelberg“ ir kt.

„Z3“ bendras plotas – 3.700 m², „Z5“ bendras plotas – 1.300 m²

Daugiau informacijos apie šį ir visus Vilniaus verslo centrus interaktyviame žemėlapyje www.OHmap.lt

Startavo naujas „Ober-Haus“ foto konkursas! Šių metų konkurso tema – laiptai. Kviečiame fotografo žvilgsniu savo aplinkoje – tiek įprastose, tiek netikėtose erdvėse – ieškoti gražiausių laiptų, fiksuoti juos ir dalyvauti konkurse! Konkursui pateiktos nuotraukos gali būti darytos tik Lietuvoje. Nuotraukos skelbiamos specialiai konkursui sukurtoje svetainėje www.OHfoto.lt.

Nuotraukas vertins „Facebook“ lankytojai, profesionalūs fotografai ir „Ober-Haus“ komanda – trys daugiausiai balsų surinkusių nuotraukų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais:

Plačiau apie konkursą www.OHfoto.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,4% (2019 metų liepą metinis augimas sudarė 6,2%).

2019 metų rugpjūčio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.577 Eur (+11 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 36,6% (+423 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugpjūčio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,5%, 1,2%, 1,0% ir 0,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.123 Eur (+6 Eur/m²), 1.116 Eur (+14 Eur/m²), 719 Eur (+7 Eur/m²) ir 700 Eur.

Per metus (2019 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2018 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,9%, Kaune – 6,4%, Klaipėdoje – 5,1%, Šiauliuose – 12,1% ir Panevėžyje – 13,2%.

„Būsto rinkos aktyvumas tiek visoje šalyje, tiek didmiesčiuose ir toliau nenustoja augęs – kasmet būsto įsigyjama vis daugiau. O auganti paklausa ir toliau kelia būsto kainas visuose šalies didmiesčiuose. Tačiau ne tik didėjančios žmonių finansinės galimybės lemia augančią paklausą konkrečiuose šalies miestuose, bet ir ten gyvenančių žmonių skaičius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2019 metų pirmąjį pusmetį nuolatinių gyventojų skaičius išaugo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybėse. Ir jeigu šalies sostinėje nuoseklus gyventojų skaičiaus augimas fiksuojamas jau nuo pat 2012 metų, tai pirmą kartą po itin ilgos pertraukos užfiksuotas ūgtelėjęs gyventojų skaičius ir kituose šalies didmiesčiuose. O tai labai reikšminga visai nekilnojamojo turto rinkai, kadangi augantis gyventojų skaičius sukuria papildomą paklausą tiek nuomojamam, tiek parduodamam būstui.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2019 metų pirmąjį pusmetį nuolatinių gyventojų skaičius Vilniaus mieste išaugo net 5.309 asmenimis, Kaune – 255 asmenimis, Klaipėdoje – 614 asmenų ir Šiauliuose – 608 asmenimis. Panevėžyje gyventojų skaičius ir toliau mažėjo ir šių metų viduryje jų buvo 659 asmenimis mažiau nei šių metų pradžioje. Iš visų šalies didmiesčių išsiskiria Vilniaus miestas, kuriame fiksuojamas didžiausias pusmečio tiek santykinis, tiek nominalus gyventojų skaičiaus prieaugis per pastarąjį dešimtmetį.

Nepaisant jau ilgą laiką vyraujančių neigiamų demografinių tendencijų tiek visos šalies mastu, tiek konkrečiuose šalies miestuose, būsto paklausa ir jų pardavimo kainos mažesniuose šalies didmiesčiuose (pvz., Šiauliuose ir Panevėžyje) per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Pagrindinės priežastys, kurios lemia butų kainų augimą tokiuose miestuose yra ir toliau išliekančios itin nedidelės daugiabučių statybų apimtys bei daug geresnis statistinis įperkamumo rodiklis nei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Pavyzdžiui, Šiauliuose ir Panevėžyje dėl daug žemesnio būsto kainų lygio jį įsigyti yra lengviau ne tik ten gyvenantiems ir dirbantiems, bet ir į užsienį emigravusiems asmenims, kurie dalį svetur uždirbtų pinigų investuoja savo gimtuosiuose miestuose. O į šiuos miestus sugrįžtantys gyventojai, savo ruožtu, galėtų išjudinti ir sustingusią tiek būsto, tiek komercinio nekilnojamojo turto plėtrą“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga: OHBI apžvalga 2019 m. rugpjūčio mėn. (PDF)

Tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų žurnalas „Euromoney“ paskelbė „Ober-Haus“ 2019 metų geriausia turto vertinimo (Property Valuation) bei geriausia nekilnojamojo turto (NT) tyrimų ir analitikos (Research) bendrove Lietuvoje. „Ober-Haus“ išlaikė lyderio pozicijas ir šį laimėjimą pelnė jau ketvirtą kartą.

Prestižinėje „Euromoney“ apklausoje „Ober-Haus“ pripažinta pirmaujančia lydere ir kitose kategorijose – kaip geriausia NT konsultacinių paslaugų bendrovė (2 vieta) ir geriausia tarpininkavimo kompanija (2 vieta) Lietuvoje.

„Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, užimame pirmaujančias pozicijas visose nekilnojamojo turto paslaugų kategorijų, o šiais metais vėl esame absoliutūs lyderiai turto vertinimo ir rinkos tyrimų kategorijose. Tai labai džiugina, nes šie apdovanojimai atspindi būtent mūsų klientų ir rinkos dalyvių nuomonę apie mus. Maksimali orientacija į teikiamų paslaugų kokybę ir profesionalias įžvalgas, užtikrinančias teisingus klientų sprendimus, akivaizdžiai pasiteisina. Dėkoju visai komandai, būtent jos įsitraukimas ir ekspertiškumas ir yra šių apdovanojimų nuopelnas“, – sako Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

Penkioliktą kartą rengiamuose „Euromoney“ apdovanojimuose bendrovės buvo vertinamos apklausus nekilnojamojo turto rinkos dalyvius: NT ekspertus, plėtotojus, statybos įmonių ir finansų institucijų atstovus.

„Ober-Haus“ Lietuvoje veikia nuo 1998 metų ir yra stambiausia nekilnojamojo turto paslaugų teikėja Lietuvoje ir Baltijos regione, priklausanti vienai didžiausių Suomijos NT grupių „Realia Group“. Įmonės paslaugų paketą sudaro tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant komercinį ir gyvenamąjį turtą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, konsultavimas bei rinkos tyrimai.

Vilniuje per 2019 metų pirmąjį pusmetį baigtos keturių biuro pastatų statybos: „S7“ projekto antrasis pastatas, „Duetto“ antrasis pastatas, „INHUS“ grupės administracinis pastatas ir verslo centras multifunkciniame komplekse „Live Square“. Šie projektai sostinės rinką iš viso papildė 25.700 m² naudingo biuro ploto ir bendras modernių biuro patalpų plotas šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje Vilniuje ūgtelėjo iki 744.000 m², skelbiama „Ober-Haus“ 2019 metų pirmojo pusmečio biuro patalpų rinkos apžvalgoje.

„Biuro patalpų nuomininkai šiais metais buvo itin aktyvūs ir toliau sėkmingai mažino laisvų patalpų kiekį tiek naujai atidaromuose biuro pastatuose, tiek buvo aktyvūs pasirašant išankstines nuomos sutartis plėtojamuose projektuose“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Bendras išnuomotų modernių biuro patalpų kiekis per 2019 metų pirmąjį pusmetį šalies sostinėje sudarė beveik 39.000 m² arba 5% daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Neblėstantis nuomininkų aktyvumas ir toliau mažino laisvų patalpų lygį jau pastatytuose biurų pastatuose. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2019 metų pirmąjį pusmetį laisvų biuro patalpų lygis šalies sostinėje sumažėjo nuo 3,7% iki 3,0%. A klasės biurų neužimtumas sudarė 2,5%, o B klasės – 3,3%. „Per pastaruosius dešimt metų žemesnis nei 3% bendras laisvų biuro patalpų lygis Vilniuje buvo užfiksuotas tik praėjusių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirtį“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Šių metų antrasis pusmetis žada būti dar aktyvesnis modernių biurų rinkoje, kadangi sostinėje turėtų būti baigtos dar 7 naujų pastatų statybos ir Vilniaus modernių biuro patalpų rinka pasipildys beveik 67.000 m² naudingo biurų ploto. „Dalis nuomininkų, kurie įsikels į šiuos naujai pastatytus pastatus, atlaisvins šiuo metu naudojamas patalpas kituose pastatuose, taip savo ruožtu atlaisvindami jas kitiems potencialiems nuomininkams. Kadangi šių metų antrąjį pusmetį planuojama įgyvendinti išties nemažai projektų, tai šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje galima bus stebėti nemažai pasikeitimų biurų nuomos rinkoje“, – teigia R. Reginis.

Jeigu šie visi projektai, kurie šiuo metu yra baigiami statyti ar jau netoli statybų pabaigos, bus įgyvendinti kaip suplanuota, tai 2019 metais bendras Vilniaus rinką papildęs naujų biurų plotas bus didžiausias per visą istoriją ir viršys 90.000 m². Iki šiol rekordiniais laikomi 2008 metai, kuomet šalies sostinėje buvo baigta statyti 11 administracinės paskirties projektų, kuriuose naudingas biuro plotas sudarė 86.500 m².

Nepaisant išliekančios didelės biuro patalpų paklausos ir fiksuojamų itin aukštų užimtumo rodiklių, kasmet šalies sostinę papildanti gausi naujų patalpų pasiūla iš esmės stabilizavo biurų nuomos kainas, kurios nuo 2015 metų auga itin nežymiai. Ne išimtis ir 2019 metai, kuomet per pusmetį biurų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 1–2%. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu B klasės biurai siūlomi nuomotis už 9,0–13,5 Eur/m², A klasės – 14,0–16,7 Eur/m².

Kadangi nekilnojamojo turto plėtotojai ir toliau nusiteikę optimistiškai ir rinkai pristato vis naujų projektų, net ir augančios ekonomikos aplinkoje artimiausiu metu galima tikėtis iš esmės stabilių nuomos kainų. „Norėdami išlaikyti aukštus užimtumo rodiklius, plėtotojai ir toliau stengsis potencialius nuomininkus privilioti pasiūlydami tiek konkurencingas nuomos kainas, tiek įdiegdami naujausius biurų sprendimus savo plėtojamuose projektuose“, – sako R. Reginis.

Kaunas vilioja penktadaliu žemesnėmis nuomos kainomis nei šalies sostinėje

Tuo tarpu Kaune per šių metų pirmąjį pusmetį didesnių pasiūlos pokyčių nebuvo užfiksuota, kadangi šiame mieste buvo baigti statyti tik du nedideli pastatai (verslo ir prekybos centras „Longas“ Veiverių g. ir komercinės paskirties pastatas Statybininkų g.), kuriuose naudingas biurų plotas sudarė beveik 2.400 m². „Ober-Haus“ skaičiavimais, bendras modernių biuro patalpų plotas šių metų viduryje Kaune siekė 172.000 m².

„Daug didesnių pasiūlos pokyčių Kauno biurų rinkoje laukiama šių metų antrąjį pusmetį, kuomet turėtų būti baigtos dar 5 naujų projektų ir ankstesnių projektų naujų etapų statybos ir rinka pasipildys daugiau nei 27.000 m² naudingo biurų ploto“, – teigia R. Reginis.

Išliekanti stabili modernių biuro patalpų paklausa ir itin nedidelė naujo biurų ploto plėtra šių metų pirmąjį pusmetį šiek tiek sumažino ir laisvų biuro patalpų lygį Kaune. „Ober-Haus“ duomenimis, nuo 2018 metų pabaigos iki 2019 metų vidurio bendras laisvų modernių biuro patalpų lygis šiame mieste sumažėjo nuo 9,7% iki 9,1%. Nuo intensyvios biuro patalpų sektoriaus plėtros pradžios 2017 metais Kauno mieste bendras laisvų biuro patalpų lygis nebuvo nukritęs žemiau 7,5% ribos. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 metų antrąjį pusmetį ir 2020 metais planuojama ženkli naujų biurų plėtra, laisvų patalpų lygis šių metų pabaigoje turėtų viršyti 10% ribą ir tikėtina, kad ir vėl fiksuosime panašius laisvų biuro patalpų lygio rodiklius kaip ir 2018 metais (11–12%).

„Kaip ir šalies sostinėje, pastaruosius trejus metus sparčiai augančios pasiūlos veiksnys Kaune apriboja spartesnio biuro patalpų nuomos kainų augimo galimybę ir galima stebėti tik nedidelį, šalies infliacijos dydžio, biuro patalpų nuomos kainų augimą“, – pastebi R. Reginis.  „Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metų pirmąjį pusmetį Kaune B klasės biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai paaugo 3%, tuo tarpu A klasės biuro pastatuose esančių biuro patalpų nuomos kainos išliko stabilios. Šių metų viduryje B klasės biurų nuoma laikinojoje sostinėje sudarė 7,0–11,0 Eur/m², A klasės –11,5–14,0 Eur/m². Pasak „Ober-Haus“ atstovo, tikėtina, kad artimiausiu metu biuro patalpų nuomos kainos Kaune iš esmės išlaikys esamą lygį ir vilios potencialius nuomininkus beveik penktadaliu žemesnėmis nuomos kainomis nei šalies sostinėje.

Modernių biuro patalpų plotas per pastaruosius 10 metų Klaipėdoje išaugo 18%, Vilniuje – 90%, Kaune – 230%

„Klaipėdos modernių biuro patalpų rinka ir toliau tęsia simbolinės plėtros tradicijas, kuomet per metus vidutiniškai yra išplėtojamas vos vienas naujas projektas. Šie metai netapo išimtimi“, – pastebi R. Reginis. 2019 metų pradžioje duris atvėrė pirmasis privataus kapitalo mokslo ir inovacijų slėnio „Baltic Tech Park“ etapas Liepų g. Buvusio gamybinės paskirties pastato vietoje iškilo 2 ir 3 aukštų daugiau nei 6.000 m² bendro ploto pastatas, kuriame jau įsikūrė įvairios prekybos ir paslaugų įmonės, o didžiąją dalį administracinių patalpų užėmė „Light House“ bendradarbystės erdvė (1.500 m²). Šioje teritorijoje projekto plėtotoja „Viremidos investicijos“ planuoja tolimesnę „Baltic Tech Park“ plėtrą, kurios metu galėtų būti pastatyti dar trys pastatai, kuriuose galėtų kurtis įvairios tiek mokslo, tiek verslo įmonės.

Nors šis inovatyvus projektas ir atnešė naujų vėjų į Klaipėdos miesto verslo ir nekilnojamojo turto rinkas, tačiau didesnių pokyčių bendrai Klaipėdos modernių biuro patalpų rinkos statistikai neturėjo. „Ober-Haus“ duomenimis, bendras modernių biuro patalpų plotas per pastaruosius 10 metų uostamiestyje išsiplėtė tik 18% ir šių metų viduryje uostamiestyje sudarė 71.100 m². Palyginimui, Vilniuje per tą patį laikotarpį bendras modernių biuro patalpų plotas išaugo beveik 90%, о Kaune – 230%.

Per šių metų pirmąjį pusmetį didesnių pokyčių nefiksuojama ir skaičiuojant laisvų biuro patalpų lygį Klaipėdos mieste, kuris nors ir pastaruosius dešimt metų nuosekliai mažėja, bet vis tiek dar išlieka didesnis nei 10%. Per 2019 metų pirmąjį pusmetį jis sumažėjo nuo 11,8% iki 11,6% ir tai yra žemiausias rodiklis nuo pat 2008 metų pabaigos.

Per 2019 metų pirmąjį pusmetį Klaipėdoje B klasės biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai paaugo 3%, tuo tarpu A klasės biuro pastatuose esančių biuro patalpų nuomos kainos išliko stabilios. Nuomos kainos ir toliau išlieka žemesnės nei Vilniuje ar Kaune: „Ober-Haus“ skaičiavimais, B klasės pastatuose patalpas siūloma išsinuomoti už 6,5–10,0 Eur/m², o A klasės pastatuose – 10,5–13,0 Eur/m².

„Skirtingai nuo Vilniaus ar Kauno, Klaipėda ir toliau negali pasigirti nei biuro patalpų pasiūlos, nei paklausos šuoliu, todėl sunku būtų prognozuoti, kad biurų nuomos kainos Klaipėdoje galėtų augti sparčiau nei bendras prekių ir paslaugų kainų lygis šalyje“, – teigia R. Reginis.

Pilna apžvalga su grafikais: Komercinio NT rinkos komentaras 2019 m. I pusm.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,2% (2019 metų birželį metinis augimas sudarė 5,6%).

2019 metų liepos mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.566 Eur (+12 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 35,7% (+412 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje liepos mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,0%, 0,4%, 1,2% ir 1,9% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.117 Eur (+11 Eur/m²), 1.102 Eur (+4 Eur/m²), 712 Eur (+8 Eur/m²) ir 700 Eur (+13 Eur/m²).

Per metus (2019 metų liepos mėnesį, palyginti su 2018 metų liepos mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,7%, Kaune – 6,3%, Klaipėdoje – 4,3%, Šiauliuose – 11,6% ir Panevėžyje – 14,2%.

„Šių metų liepos mėnuo Lietuvos butų rinkoje buvo tikrai išskirtinis. VĮ Registrų centro duomenimis, liepos mėnesį šalyje buvo įsigyta virš 3.060 butų ir tai yra rezultatyviausias liepos mėnuo per visą šalies istoriją. Taip pat ir toliau buvo fiksuojamas butų pardavimo kainų augimas visuose šalies didmiesčiuose – bendras penkių didmiesčių kainų augimas buvo toks pats kaip ir šių metų birželio mėnesį, o pasiektas metinis augimas yra didžiausias nuo 2008 metų vidurio. Būsto rinka nepasidavė atostogų nuotaikoms“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pilna apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2019 m. liepos mėn.

Bendri komercinės paskirties nekilnojamojo turto investicinių sandorių rodikliai Lietuvoje 2019 metų pirmąjį pusmetį parodė prastesnius rezultatus nei buvo galima tikėtis iš sektoriaus, kuris šiuo metu išgyvena itin sparčios plėtros ir aukšto aktyvumo laikotarpį, skelbiama „Ober-Haus“ 2019 metų pirmojo pusmečio komercinio NT investicinių sandorių rinkos apžvalgoje.

Ir nors šių metų pradžioje buvo paskelbta apie vieną didžiausių investicinių sandorių Lietuvos istorijoje, kuomet Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine“ pasirašė susitarimą dėl trijų verslo centrų „S7“ įsigijimo Vilniuje iš juos plėtojančios bendrovės „M.M.M. projektai”, tai reikšmingai nepagerino 2019 metų pirmojo pusmečio rezultatų. Skelbta, kad trijų verslo centrų Saltoniškių gatvėje bendra sandorio vertė sudaro šiek tiek daugiau nei 128 mln. eurų, tačiau 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo sudarytas tik pirmojo pastato, kuriame įsikūrė „Danske Bank“ Globalių paslaugų centras, galutinis įsigijimo sandoris. Tikėtina, kad antrasis pastatas, kurį nuomojasi „Telia Lietuva“, bus perleistas „Eastnine“ nuosavybėn šių metų antrąjį pusmetį, o trečiasis pastatas, kurį irgi išsinuomojo „Danske Bank“ – 2020 metų pradžioje. Todėl į šių metų pirmojo pusmečio rezultatus buvo įtraukta tik pirmojo pastato sandorio suma.

„Ober-Haus“ duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 72 mln. eurų ir tai yra prasčiausias pusmečio rodiklis nuo 2013 metų. Net pusę šios sumos sudarė jau minėto „S7“ projekto pirmojo pastato Vilniuje įsigijimas. Antras pagal nekilnojamojo turto vertės dydį sandoris yra antrojo „Duetto“ pastato įsigijimas šalies sostinėje. 2018 metų gruodžio mėnesį buvo paskelbta, kad Danijos investicijų bendrovės „Northern Horizon Capital“ valdomas fondas „Baltic Horizon Fund“ už 18,3 mln. eurų perka šį biurų pastatą iš jo plėtotojos „YIT Lietuva”, o sandorį planuojama užbaigti pilnai pastačius pastatą ir įsikėlus nuomininkams 2019 metų pradžioje. Likusi pinigų dalis teko mažesnių administracinės ir prekybinės paskirties objektų šalies sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose įsigijimui, kurių vertės svyravo nuo 2 iki 4 mln. eurų.

Po kuklaus 2019 metų pirmojo pusmečio komercinio NT investicinių sandorių rinkoje, laukiama didesnių apimčių antrojoje metų pusėje

Pasak Raimondo Reginio, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims, žvelgiant į šių metų antrojo pusmečio perspektyvas, jau galima tikėtis didesnių pardavimo apimčių investicinių sandorių rinkoje. Šių metų rugpjūčio mėnesį paskelbta apie stambų investicinį sandorį Kaune, kuomet Estijos komercinio nekilnojamojo turto fondų valdymo bendrovės „Eften Capital“ valdomas fondas „Eften Real Estate Fund 4“ įsigijo prekybos centrą „River Mall“ ir verslo centrą „River Hall“ iš šių projektų plėtotojos „Sirin Development“. Taip pat be anksčiau minėto „M.M.M. projektai” antrojo biurų pastato Saltoniškių gatvėje, kurio galutinis sandoris numatytas šių metų antrąjį pusmetį, iki 2019 metų pabaigos galima tikėtis ir baigiamo statyti antrojo biurų pastato „Park Town“ projekte įsigijimo, apie kurio išankstinį sandorį jo plėtotoja „Darnu Group“ paskelbė jau anksčiau.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, šių keturių objektų įsigijimas turėtų pridėti dar virš 120 mln. eurų prie investicinių sandorių apimčių jau šiais metais. Tačiau žvelgiant į rekordines investicinių sandorių apimtis Lietuvoje pasiektas 2017–2018 metais (2017 metais – 312 mln. eurų, 2018 metais – 404 mln. eurų), šiuo metu turimi duomenys rodo, kad šiemet pasiekti panašias apimtis bus nelengva. „Šiais metais reikalingi dar bent 2–3 stambūs komercinio nekilnojamojo turto įsigijimai, mažiausiai po 30–50 mln. eurų vertės, norint pasiekti 2017 metų rodiklį modernaus komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje, tai yra bent 300 mln. eurų“, – teigia R. Reginis.

„Dabartinėmis komercinio nekilnojamojo turto rinkos sąlygomis tai pasiekti yra įmanoma, kadangi ir toliau pakankamai greitai plečiasi modernaus komercinės paskirties nekilnojamojo turto portfelis Lietuvoje. Ypatingai tai stebima Vilniaus ir Kauno regionuose, kur sparčiai statomi nauji verslo ar logistikos centrai, kurie galėtų sudominti potencialius investuotojus. Tuo tarpu turto savininkai turi realias galimybes pasinaudoti dabartiniu rinkos pakilimu ir parduoti komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą aukščiausiomis kainomis per pastaruosius 10 metų“, – sako R. Reginis.

Sostinės biurų rinkoje fiksuojami žemiausi investicijų pajamingumo rodikliai per visą istoriją

Nagrinėjant sparčiausiai šalyje besiplečiantį komercinės paskirties turto sektorių – biurus šalies sostinėje, tai pastarųjų dviejų pusmečių duomenys rodo, kad šiame nekilnojamojo turto segmente spartaus vertės augimo potencialas jau išsisėmė ir artimiausiu metu yra sunku tikėtis pastebimesnių teigiamų pokyčių.

„Nors šalies sostinės biuro patalpų rinkoje yra deklaruojama apie mažiausius investicijų pajamingumo rodiklius per visą modernaus komercinio nekilnojamojo turto istoriją šalyje, pavyzdžiui, trijų verslo centrų „S7“ įsigijimo pajamingumas siekia 5,8%, tačiau matome, kad itin didelėje konkurencinėje aplinkoje biurų nuomos kainos šalies sostinėje net ir aukščiausios klasės verslo centruose iš esmės nesikeičia jau keturis ketvirčius iš eilės“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. Turto vertės augimas pastaruoju metu buvo nulemtas nežymiai mažėjančių pajamingumo rodiklių ir simboliškai ūgtelėjusių nuomos kainų viename iš investuotojams patraukliausių aukščiausios klasės biuro pastatų segmentų. Per paskutinius 12 mėnesių A klasės biurų Vilniuje investicijų vertės indeksas (angl. capital value index) paaugo 3,0%.

Nepaisant fiksuojamų itin žemų pajamingumo rodiklių pavieniuose sandoriuose, sudarytuose su pačiais naujausiais ir moderniausiais pastatais, senesnių A ar B klasės biuro pastatų įsigijimo atveju pirkėjai daug atsargiau vertina tokio turto perspektyvas (potencialias nuomos pajamas ateityje ir tikėtinas papildomas išlaidas joms pasiekti) ir tai įvertina teikdami savo pasiūlymus turto savininkams. Todėl investicinio pajamingumo žirklės plečiasi būtent senesnių pastatų nenaudai.

Jeigu šalies sostinėje biuro patalpų sektoriuje fiksuojamas pastarojo dešimtmečio turto vertės pikas, tai spartesnio augimo potencialą turinčiuose šalies regionuose (pvz., Kauno) galima dar tikėtis turto vertės prieaugio, kuris gali būti pasiektas tiek dėl nuosaikiai augančių nuomos kainų, tiek dėl mažėjančio pajamingumo lygio patraukliausiuose (moderniausiuose ir technologiškai pažangiausiuose pastatuose su stipriais nuomininkais) administracinės, sandėliavimo ar prekybinės paskirties objektuose.

Ar investicinių sandorių į komercinį nekilnojamąjį turtą rinkos aktyvumas dar gali viršyti 2017–2018 metais pasiektas visų laikų rekordines aukštumas, bus galima pasakyti tik įvertinus šių metų antrojo ir kitų metų pirmojo pusmečio duomenis.

„Dėl sąlyginai mažo Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkos dydžio bei žemesnio likvidumo didesni aktyvumo svyravimai mažose rinkose yra dažnas ir natūralus reiškinys. Tačiau tikėtina, kad artimiausiu metu derybos tarp turto savininkų ir potencialių pirkėjų jau bus sunkesnės nei ankstesniais metais. Vienoje pusėje yra pardavėjai, kurie mato itin aktyvią komercinio nekilnojamojo turto rinką su istoriškai geriausiais rodikliais, o kitoje pusėje – pirkėjai, tam tikruose turto segmentuose matantys vis mažesnį augimo potencialą ir konservatyvesnę tradicinio finansavimo aplinką“, – teigia R. Reginis.

Pilna apžvalga su grafikais: Komercinio NT rinkos komentaras 2019 m. I pusm.

Jau devintus metus iš eilės auganti Lietuvos būsto rinka šiais metais didesnių staigmenų nepateikė – bendri rinkos rodikliai eilinį kartą parodė, kad būsto rinka išgyvena savo geriausius laikus per pastarąjį dešimtmetį. 2019 metų pirmasis pusmetis Lietuvos būsto rinkoje buvo itin rezultatyvus – lyginant su ankstesnių metų pirmuoju pusmečiu, būsto (butų ir namų) šalyje buvo įsigyta daugiausiai nuo pat 2007-ųjų metų, skelbia „Ober-Haus“ 2019 metų pirmojo pusmečio būsto apžvalgoje. „Teigiamos tendencijos taip pat fiksuojamos visuose penkiuose didžiausiuose šalies miestuose, kuriuose tiek butų, tiek ir namų įsigyta daugiau nei per 2018 metų pirmąjį pusmetį, o bendra išleistų pinigų suma šiam turtui įsigyti taip pat buvo didesnė nei prieš metus“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

VĮ Registrų centro duomenimis, per 2019 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje sudaryta 4,6% daugiau butų ir 8,1% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2018 metų pirmuoju pusmečiu. Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 2.793 butų ir 887 namų sandoriai. Lyginant 2019 metų pirmąjį pusmetį su 2018 metų pirmuoju pusmečiu, sparčiausias (virš 20%) bendras santykinis butų ir namų sandorių kiekio augimas užfiksuotas Birštono savivaldybėje (81,3%), Širvintų r. sav. (65,4%), Alytaus r. sav. (54,5%), Panevėžio r. sav. (49,6%), Kupiškio r. sav. (32,9%), Zarasų r. sav. (31,8%), Ignalinos r. sav. (29,7%), Ukmergės r. sav. (23,5%), Anykščių r. sav. (23,4%), Vilniaus r. sav. (23,3%).

Tuo tarpu per tą patį laikotarpį įsigytų būsto objektų kiekis sparčiausiai mažėjo šiose Lietuvos savivaldybėse: Neringos sav. (33,3%), Švenčionių r. sav. (18,1%), Mažeikių r. sav. (15,1%), Druskininkų sav. (14,5%), Kelmės r. sav. (14,3%), Molėtų r. sav. (13,0%), Kretingos r. sav. (12,1%), Rietavo sav. (11,1%). „Didžiausi būsto rinkos aktyvumo pokyčiai dažniausiai yra fiksuojami mažiausiose šalies miestų savivaldybėse, pavyzdžiui, Neringos, Birštono, kurios pasižymi itin nedideliu būsto fondu ir tuo pačiu sudaromų sandorių kiekiu. Todėl dėl mažos sandorių imties tokiose savivaldybėse reguliariai ir fiksuojami didžiausi statistiniai nuokrypiai nuo šalies vidurkio“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Didžiausias pinigų, išleistų būstui įsigyti, pokytis užfiksuotas Panevėžyje

Bendras būstui įsigyti išleistų pinigų kiekis šalyje ir toliau auga. VĮ Registrų centro duomenimis, per 2019 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje būstui (butams ir namams) įsigyti buvo išleista virš 1,07 mlrd. eurų arba 10,2% daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. 2019 metais pinigų kiekio augimas būsto rinkoje stebimas iš esmės visos šalies mastu, t. y., palyginti su tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, net 51 iš 60 Lietuvos savivaldybių buvo užfiksuotas augimas.

„Pagrindiniuose šalies miestuose 2019 metais sparčiausias pinigų, išleistų būstui įsigyti, kiekio augimas užfiksuotas mažesniuose didmiesčiuoseׅ“, – pastebi R. Reginis. Didžiausias pokytis šiais metais buvo užfiksuotas Panevėžyje, kuriame būstui įsigyti per 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo išleista beveik 22 mln. eurų ir tai yra 24,6% daugiau nei per tą patį 2018 metų laikotarpį. Šiauliuose per tą patį laikotarpį fiksuojamas 17,4% augimas (beveik 32 mln. eurų), Klaipėdoje – 14,1% augimas (beveik 88 mln. eurų), Kaune – 8,9% augimas (virš 139 mln. eurų), o Vilniuje būstui įsigyti išleista 5,1% daugiau nei 2018 metais ir bendra pinigų sudarė beveik 504 mln. eurų.

Butų kainos sparčiau augo mažesniuose šalies didmiesčiuose

2019 metais spartesnio butų pardavimo kainų augimo tendencijos taip pat buvo užfiksuotos mažesniuose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metų pirmąjį pusmetį butų kainos Panevėžyje vidutiniškai išaugo 6,9%, Šiauliuose – 5,7%, Kaune – 3,0%, Vilniuje – 2,8%, o Klaipėdoje butų kainos ūgtelėjo mažiausiai – 2,1%. Jeigu šalies didmiesčiuose ir toliau fiksuojamas nuoseklus butų pardavimo kainų augimas, tai namų segmente didesnių pokyčių nebuvo užfiksuota. Per 2019 metų pirmąjį pusmetį Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestuose bei jų apylinkėse namų pardavimo kainos vidutiniškai ūgtelėjo 1–2%, o Vilniaus ir Klaipėdos miestuose bei jų apylinkėse pokyčių per tą patį laikotarpį nebuvo užfiksuota.

Trijuose didžiausiuose šalies miestuose butų nuomos kainos 2019 metais augo panašiu tempu kaip ir jų pardavimo kainos, o tai rodo, kad nuomojamojo būsto paklausa išlieka itin aukštame lygyje. „Tradiciškai didžiausio nuomininkų susidomėjimo sulaukia pigesnio būsto segmentas, kuris yra paklausiausias tarp gyventojų, gaunančių mažesnes ar vidutines pajamas, bei tarp laikinai atvykusių dirbti ar studijuoti“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje per metus (2019 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2018 metų pirmuoju pusmečiu) nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 5,5%, Kaune – 6,5%, o Klaipėdoje augimas siekė 5,3%. 2019 metų viduryje vidutinė 1–3 kambarių nuomos kaina Vilniuje sudarė 413 Eur/mėn., Kaune – 321 Eur/mėn., Klaipėdoje – 320 Eur/mėn., Šiauliuose – 229 Eur/mėn. ir Panevėžyje – 227 Eur/mėn.

Dar vienas rekordinis pusmetis sostinės butų rinkoje

Kadangi 2018–2019 metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje fiksuojamos pačios didžiausios būsto statybų apimtys per pastarąjį dešimtmetį, o bendra ekonominė šalies situacija ir finansinė pirkėjų padėtis ir toliau palaiko rinkos aktyvumą, tad stebimas ne tik jau įregistruotų, bet ir išankstinių butų ar namų pardavimo apimčių augimas. „Besiplečiančios naujo būsto pasirinkimo galimybės skatina pirkėjus įsigyti naują būstą ir šiame segmente fiksuojami vis geresni rodikliai“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį 2019 metų pusmetį Vilniuje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 2.890 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra beveik 25% daugiau nei jų buvo realizuota per 2018 metų antrąjį pusmetį ir 55% daugiau nei per 2018 metų pirmąjį pusmetį. Tuo pačiu šių metų pirmojo pusmečio rezultatas yra geriausias per pastarąjį dešimtmetį.

Matydami tokią aukštą naujo ir šiuolaikiško būsto paklausą, plėtotojai šalies sostinėje nežada mažinti savo plėtros planų ir 2019 metais planuoja baigti 4.600–4.800 butų daugiabučiuose statybas. Tai būtų 5–10% daugiau nei jų buvo pastatyta per 2018 metus ir didžiausias kiekis nuo pat 2008 metų.

Namų plėtotojai taip pat žada gausų pastatytų namų kiekį šiais metais. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš viso 2019 metais plėtotojai Vilniaus mieste ir jo apylinkėse pardavimui planuoja pastatyti apie 700 namų. „Ir nors tai būtų apie 10% mažiau nei jų buvo pastatyta per 2018 metus, tačiau tai bus vienas iš didžiausių metinių pasiūlos rodiklių per visą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos istoriją“, – teigia R. Reginis.

Neparduotų butų kiekis Vilniuje nekinta aštuntus metus iš eilės

Nepaisant šalies sostinėje augančios konkurencijos tarp butų plėtotojų, kuomet kasmet pastatoma ir pardavimui pasiūloma vis daugiau butų ir namų, neparduotų butų kiekis jau pastatytuose daugiabučiuose iš esmės išlieka stabilus ir išsilaiko 1.000–1.400 ribose jau aštuntus metus iš eilės. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2019 metų viduryje tokių butų kiekis Vilniuje sudarė apie 1.050 butų.

Pasak R. Reginio, neparduotų butų kiekis ir jo pokytis jau pastatytuose projektuose yra vienas svarbiausių rodiklių vertinant pasiūlos ir paklausos balansą pirminėje rinkoje. „Per didelis neparduotų butų kiekis konkrečiame projekte gali būti vienas iš požymių, kad buvo pasirinkta netinkama pardavimo strategija – būsto pardavimo kainos, rinkodaros priemonės – kuri neleido įgyvendinti užsibrėžtų tikslų“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.

„Nepaisant aukšto bendro realizacijos rodiklio Vilniaus pirminėje butų rinkoje, plėtotojams sekasi skirtingai. Vertinant pagal atskirus projektus, vienuose projektuose jų statybų pabaigoje jau būna parduoti ar rezervuoti beveik visi butai, о kituose pardavimo apimtys nesiekia ir trečdalio jau pastatytų butų“, – pasakoja R. Reginis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2019 metų pirmąjį pusmetį pastatytuose daugiabučių projektuose (25 projektai), jų statybos pabaigoje iš viso buvo parduota ar rezervuota beveik 72% butų. Projektai, kuriuose buvo realizuota mažiau nei 40% butų, sudarė 20% visų šių projektų (5). Projektai, kuriuose buvo realizuota nuo 40% iki 80% butų, sudarė 40% visų projektų (10). Likusiuose 40% projektų (10), jų statybų pabaigoje buvo parduota ar rezervuota virš 80% butų.

Kauno ir Klaipėdos būsto rinka išgyvena geriausius laikus per pastarąjį dešimtmetį

Itin gausios naujų daugiabučių statybos 2017–2019 metais Kaune lėmė ir rekordinius naujų butų realizacijos rodiklius šiais metais. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metų pirmąjį pusmetį Kaune tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 497 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra beveik 37% daugiau nei jų buvo realizuota per 2018 metų antrąjį pusmetį ir 34% daugiau nei per 2018 metų pirmąjį pusmetį. Kaip ir šalies sostinėje, šių metų pirmojo pusmečio rezultatas yra geriausias per pastarąjį dešimtmetį.

Jeigu per 2018 metus Kaune daugiabučiuose pardavimui buvo pastatyta beveik 1.000 butų, tai šiais metais žadamas nedaug mažesnis butų kiekis (apie 900 butų). „Kauniečiai pastaraisiais metais gali džiaugtis išties plačiomis naujo būsto pasirinkimo galimybėmis, o tai atsispindi tiek išankstinių, tiek ir galutinių sandorių statistikoje“, – sako R. Reginis.

Po ilgesnės pertraukos jaučiamas pagyvėjimas ir Klaipėdos mieste, kuriame per 2018 metus buvo pastatyta ir pardavimui pasiūlyta beveik 430 butų, o šiais metais plėtotojai planuoja baigti dar 400 naujų butų statybas daugiabučiuose. Įgyvendinus šiuos projektus, 2018–2019 metais daugiabučių plėtros Klaipėdoje bus du kartus spartesni nei 2011–2017 metų laikotarpiu, kuomet kasmet vidutiniškai buvo pastatoma tik apie 200 naujų butų.

Didesnės naujo būsto plėtros apimtys atsispindi ir būsto realizacijos statistikoje. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metų pirmąjį pusmetį Klaipėdoje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 287 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra beveik 30% daugiau nei jų buvo realizuota per 2018 metų antrąjį pusmetį ir 76% daugiau nei per 2018 metų pirmąjį pusmetį.

Kaune ir Klaipėdoje neparduotų butų skaičius nuosekliai mažėja

Skirtingai nuo šalies sostinės, kur neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose išsilaiko panašiose ribose jau aštuntus metus iš eilės, Kaune ir Klaipėdoje fiksuojamos kitokios tendencijos. R. Reginis atkreipia dėmesį, kad analizuojant ilgesnį laikotarpį, matyti, kad Kaune ir Klaipėdoje neparduotų butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius nuosekliai mažėja.

Jeigu 2010–2012 metais Kaune ir Klaipėdoje neparduotų butų jau pastatytuose daugiabučiuose buvo priskaičiuojama nuo 600 iki 900, tai 2017–2018 metais šis kiekis sudarė apie 200–250 Kaune ir 350–400 Klaipėdoje. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2019 metų viduryje tokių butų kiekis Kaune sudarė 220 butų, o Klaipėdoje arti 260.

„Skirtingai nuo šalies sostinės, šiuose miestuose rinka lyg šiol buvo susikoncentravusi į iš anksčiau susikaupusio neparduoto būsto pardavimą, o ne į naujų projektų plėtrą“, – sako R. Reginis. Pastaruosius 2–3 metus Kaune ir Klaipėdoje fiksuojamos augančios naujo būsto statybų apimtys turėtų stabilizuoti mažėjantį neparduotų butų kiekį jau pastatytuose daugiabučiuose ir taip išlaikyti pasiūlos ir paklausos balansą.

Apžvalga su grafikais: Gyvenamojo NT rinkos komentaras 2019 m. I pusm.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 5,6% (2019 metų gegužę metinis augimas sudarė 5,1%).

2019 metų birželio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.554 Eur (+12 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 34,6% (+400 Eur/m²). Kaune ir Klaipėdoje birželio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,4% ir 0,9% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.106 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.098 Eur (+9 Eur/m²). Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos augo vienodu tempu – per birželį jos ūgtelėjo 1,6% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 704 Eur (+11 Eur/m²) ir 687 Eur (+11 Eur/m²).

Per metus (2019 metų birželio mėnesį, palyginti su 2018 metų birželio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,1%, Kaune – 5,5%, Klaipėdoje – 3,9%, Šiauliuose – 11,2% ir Panevėžyje – 13,9%.

„Žvelgiant į pastarųjų metų rodiklius, matyti, kad vidutinės butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose ir toliau auga sparčiau nei vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metų birželio mėnesį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija sudarė 2,4%. Tuo metu butų kainos šalies didmiesčiuose per metus vidutiniškai ūgtelėjo 5,6%.

Per pastaruosius penkerius metus, tai yra jei 2019 metų birželio mėnesį, palyginti su 2014 metų birželio mėnesiu, šalyje buvo fiksuojama 8,8% dydžio infliacija, o butų kainos šalies didmiesčiuose per tą patį laikotarpį vidutiniškai paaugo 19,5%. Vadinasi, realiosios butų pardavimo kainos, eliminavus infliaciją, per pastaruosius penkerius metus šalies didmiesčiuose ūgtelėjo 9,8% arba dvigubai sparčiau nei prekių ir paslaugų kainos šalyje.

Kadangi šalies didmiesčiuose fiksuojami skirtingi butų pardavimo kainų pokyčiai, tai realiosios butų kainos per pastaruosius penkerius metus taip pat augo skirtingu tempu: Panevėžyje – 19,4%, Šiauliuose – 15,2%, Vilniuje – 11,3%, Kaune – 8,5% ir Klaipėdoje – 3,1%“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2019 m. birželio mėn.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 5,1% (toks pats metinis augimas buvo fiksuojamas ir 2019 metų balandį).

2019 metų gegužės mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.542 Eur (+8 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gegužės mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6%, 0,4%, 0,7% ir 1,0% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.102 Eur (+7 Eur/m²), 1.089 Eur (+4 Eur/m²), 693 Eur (+5 Eur/m²) ir 676 Eur (+7 Eur/m²).

Per metus (2019 metų gegužės mėnesį, palyginti su 2018 metų gegužės mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,5%, Kaune – 5,4%, Klaipėdoje – 3,3%, Šiauliuose – 10,1% ir Panevėžyje – 13,5%.

„Bent jau šalies didmiesčiuose būsto rinkos aktyvumas ir toliau išlieka pastarojo dešimtmečio aukštumose. Oficialūs duomenys rodo, kad per šių metų pirmus penkis mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, visuose šalies didmiesčiuose fiksuojamas augantis įsigytų butų kiekis. Jeigu Klaipėdoje ir Panevėžyje šių metų penkių mėnesių rezultatas nusileido tik 2014 metais užfiksuotoms butų pardavimo apimtims, tai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose šių metų pradžios bendras rezultatas yra geriausias per pastarąjį dešimtmetį.

Tuo metu butų pardavimo kainos ir toliau iš esmės atkartoja augantį arba savo aukštumose išsilaikantį bendrą rinkos aktyvumą. Nors fiksuojami mėnesiniai kainų pokyčiai nėra itin dideli, tačiau ilgesniu laikotarpiu bendras nominalus butų kainų augimas yra akivaizdus ir labiau pastebimas. Jeigu skaičiuosime, kiek nuo pastarojo žemiausio kainų lygio šalies didmiesčiuose ūgtelėjo butų pardavimo kainos, matysime, kad 2019 metais pirkėjas už standartinį vidutinės klasės 50 kv. m butą Vilniuje turėtų vidutiniškai sumokėti apie 17.700 eurų daugiau nei už lygiai tokį patį butą 2010 metais (po devynerių metų). Tuo tarpu likusiuose šalies didmiesčiuose žemiausios pardavimo kainos buvo fiksuojamos 2013 metais ir po šešerių metų už tokį patį butą Kaune tektų mokėti apie 7.700 eurų, Panevėžyje – 7.200 eurų, Šiauliuose – 6.700 eurų, o Klaipėdoje – apie 6.100 eurų daugiau“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2019 m. gegužės mėn.